Lietuvos bankas

Įžanginis žodis

Lietuvos banko misija yra kurti naudą visuomenei, siekiant patikimos finansų sistemos ir tvarios ekonomikos plėtros. Lietuvos banko strateginiai orientyrai nurodyti 2022–2025 m. veiklos gairėse, kurios atnaujintos 2023 m. pabaigoje Lietuvos banke įdiegus integruoto strateginio valdymo principus.

Pinigų perkamajai galiai apsaugoti labai svarbūs yra euro zonos pinigų politikos sprendimai, kuriuos Lietuvos bankas, būdamas Eurosistemos dalimi, priima kartu su ECB bei kitais euro zonos šalių centriniais bankais ir dalyvauja tuos sprendimus įgyvendinant. 2023 m. ir 2024 m. pirmąją pusę ECB valdančioji taryba vykdė ribojančią pinigų politiką, siekdama sumažinti pernelyg aukštą infliaciją iki 2 proc. lygio vidutiniu laikotarpiu. Didesnės palūkanų normos padeda sumažinti infliaciją euro zonoje ir Lietuvoje. Prognozuojame, kad šiemet vidutinė metinė bendroji infliacija Lietuvoje sumažės iki 1,6, o kitais metais sudarys 2,4 proc.

Siekdamas finansų sistemos patikimumo, Lietuvos bankas vykdo makroprudencinę politiką, kad prisidėtų prie finansų sistemos stabilumo užtikrinimo Lietuvoje, todėl nuolat vertiname galimai pažeidžiamas sistemos vietas ir imamės priemonių rizikoms užkardyti. Bankų sektorius sėkmingai atlaikė kilusius iššūkius, o didelis pelningumas, reikšmingi kapitalo ir likvidumo rezervai rodo bankų atsparumą galimiems sukrėtimams ateityje.

Ekonomikos raida artimiausiu metu tebebus vangi, o pastebimesnio pagyvėjimo tikimasi šių metų antrąją pusę. Ekonomikos aktyvumą slopina vangi eksporto raida, kurios potencialą varžo mažiau palanki pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų raida, apribotos prekių reeksporto galimybės. Nepalankias tendencijas išorės aplinkoje turėtų atsverti palengva stiprėsianti vidaus paklausa. Numatome, kad Lietuvos ekonomika 2024 m. augs 1,6, o 2025 ir 2026 m. paspartės atitinkamai iki 3,1 ir 3,3 proc.

Turėdamas didelę ekspertinę kompetenciją ekonomikos ir finansų srityse, Lietuvos bankas nuolat analizuoja ekonomikos ir finansų sistemos raidą. Pagal savo kompetenciją priimame sprendimus, išsakome poziciją ir teikiame pasiūlymus kitoms institucijoms, finansų rinkos dalyviams, verslui ir šalies gyventojams aktualiais klausimais. 2023 m. Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pateikėme maisto kainų mūsų šalyje analizę, Seimo Biudžeto bei Socialinių reikalų ir darbo komitetus informavome apie galimą siūlomų mokestinių pakeitimų poveikį. Taip pat Seimui pateikta Lietuvos banko išvada dėl 2024 m. valstybės biudžeto projekto.

Reaguodami į mūsų valstybės gyvybinį poreikį stiprinti jos saugumą dėl išorės grėsmių, išanalizavome galimus papildomo gynybos finansavimo šaltinius ir 2024 m. kovo mėn. viešai pristatėme Lietuvos banko poziciją, kad Lietuvos valstybės gynybos būtinas išlaidas galima finansuoti iš pakeistos mokesčių sistemos, atsisakius dabar galiojančių mažai pagrįstų lengvatų, peržiūrėjus NT apmokestinimą ir iš papildomai skolintų lėšų.

Dėl išskirtinių aplinkybių netikėtai ir sparčiai išaugus dalies bankų pelnui, įvertinę šio sektoriaus padėtį, tvarumą, atsparumą iššūkiams ir prognozes, pasiūlėme priemonių paketą, kaip, be neigiamo poveikio finansiniam stabilumui, šalies bankai galėtų prisidėti prie visuomenės poreikių. Pagal atskirą įstatymą šalies karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti skiriamas laikinasis bankų ir centrinių kredito unijų grupių solidarumo įnašas. Numatoma, kad 2023 ir 2024 m. jis bendrai sudarys apie 470 mln. Eur.

Siekdamas užtikrinti finansinių paslaugų prieinamumą ir aukštesnės kokybės paslaugas vartotojams, Lietuvos bankas parengė ir pateikė Mokėjimų įstatymo ir Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimo projektus. Jeigu Seimas pritartų šių įstatymų pakeitimo projektams, padidėtų finansinių paslaugų prieinamumas, būtų patikimesnė vartotojų interesų apsauga ir būtų daugiau galimybių rasti tinkamiausią finansinį sprendimą.

2024 m. kovo 28 d. Seimas priėmė Lietuvos banko inicijuotus teisės aktus, pagal kuriuos prekybos ir paslaugų vietose mokant grynaisiais pinigais turi būti apvalinama galutinė pirkinių krepšelio suma. Tokia tvarka įsigalios nuo 2025 m. gegužės 1 d. Tikimasi, kad ją taikant per dvejus–trejus metus apyvartoje neliks 1 ir 2 euro centų monetų, todėl sumažės gyventojų, verslo ir valstybės išlaidos, susijusios su grynųjų pinigų naudojimu, jų neigiamas poveikis aplinkai. Šios iniciatyvos ėmėmės išanalizavę šešių euro zonos valstybių, jau apvalinančių galutinę pirkinių krepšelio sumą, patirtį. Ją išsamiai aptarėme su visuomene, verslo, aplinkosaugos organizacijomis bei Seimo Biudžeto ir finansų komitetu.

Per slaptojo pirkėjo tyrimą investicinio gyvybės draudimo rinkoje Lietuvos bankas nustatė, kad beveik 40 proc. atvejų klientams buvo pasiūlytas jų poreikių neatitinkantis šio draudimo produktas. Į tai reaguodami parengėme ir Finansų ministerijai pateikėme Draudimo įstatymo pakeitimo projektą. Jame siūloma apriboti investicinio gyvybės draudimo platintojų atlygį ir sugriežtinti tvarką, kaip potencialiems klientams turi būti pateikiama informacija. Taip pat būtų griežčiau vertinama platintojų kvalifikacija.

2023 m. toliau stiprinome PPTFP ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo srities priežiūrą finansų sektoriuje. Atlikome analizę ir paskelbėme rekomendacijas dėl tarptautinių sankcijų apėjimo (vengimo) tipologijos, rizikos veiksnių, susijusių su Nepriklausomų valstybių sandraugos ir kaimyninėmis valstybėmis. Patvirtinti nauji finansų rinkos dalyviams skirti nurodymai, kuriais buvo detalizuoti tarptautinių sankcijų įgyvendinimo vidaus kontrolės sistemos reikalavimai.

Lietuvos bankas parengė Sukčiavimo prevencijos gaires, jos įsigalios 2024 m. gegužės 1 d. Jomis siekiame, kad finansų rinkos dalyviai sukurtų veiksmingesnes užkardas finansiniam sukčiavimui, taip pat būtų didinama mokėjimo paslaugų vartotojų apsauga, gerinamas jų gebėjimas atpažinti sukčiavimo atvejus ir nuo jų apsisaugoti. ECB pagrindinių palūkanų normų didinimas kovojant su infliacija ir didelis finansų rinkų kintamumas 2023 m. neigiamai paveikė daugelio euro zonos centrinių bankų finansinius rezultatus. Tačiau, nepaisant nepalankių aplinkybių, Lietuvos bankas 2023 m. uždirbo pelną ir į valstybės biudžetą pervedė 14,38 mln. Eur. Daugiausia uždirbta iš dalyvavimo pinigų politikos operacijose ir finansinio turto valdymo.

Gediminas Šimkus

Lietuvos banko valdybos pirmininkas


1.Informacija apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą

2023 m. antrąjį pusmetį ir 2024 m. pradžioje ECB valdančioji taryba palaikė ribojantį Eurosistemos pinigų politikos lygį. ECB pagrindinė (indėlių galimybės) palūkanų norma 2023 m. rugsėjo mėn. pasiekusi 4 proc. lygį, nebekito. Sprendimas palūkanų normų toliau nekelti buvo priimtas dėl stebimo tiek bendrosios, tiek bazinės infliacijos mažėjimo ir stipraus palūkanų normų poveikio finansavimo sąlygoms. Valdančiosios tarybos vertinimu, ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, padės palaipsniui pasiekti infliacijos tikslą. Valdančioji taryba gruodžio mėn. taip pat priėmė sprendimą 2024 m. antrąjį pusmetį sumažinti reinvestavimo apimtį pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą po vidutiniškai 7,5 mlrd. Eur per mėnesį ir reinvestavimą visiškai nutraukti 2024 m. pabaigoje.

ECB pagrindinių palūkanų normų kėlimas nuo 2022 m. liepos mėn. ir poveikis infliacijai euro zonoje

Naujausios ECB prognozės rodo, kad ribojanti pinigų politika padės nuosekliai grąžinti infliaciją euro zonoje į siekiamą 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu. Realusis ekonomikos augimas euro zonoje šiemet turėtų siekti 0,6, 2025 m. numatomas 1,5, o 2026 m. – 1,6 proc. Palyginti su 2022 m. spalio mėn., kai infliacija euro zonoje buvo perkopusi 10 proc. ribą, 2024 m. kovo mėn. ji buvo daugiau nei keturis kartus mažesnė – 2,4 proc. 2024 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominėse prognozėse numatoma, kad infliacija grįš į siekiamą 2 proc. lygį 2025 m. Didesnės palūkanų normos padeda sumažinti infliaciją euro zonoje, taip pat ir Lietuvoje.

Faktiniai euro zonos makroekonominiai rodikliai 2023 m. ir jų prognozės

(pokytis per metus, išskyrus nedarbo lygį, %)

Rodikliai

2023

2024

2025

2026

Realusis BVP

0,5

0,6

1,5

1,6

SVKI

5,4

2,3

2,0

1,9

Nedarbo lygis

6,5

6,7

6,6

6,6

Atlygis vienam darbuotojui

5,3

4,5

3,6

3,0

Šaltinis: 2024 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai.

2023 m. pabaigoje per Eurosistemos refinansavimo operacijas paskolinta suma sumažėjo 913 mlrd. Eur, arba 69 proc. Pokytis daugiausia susijęs su sandorio šalių savanorišku išankstiniu lėšų grąžinimu ir operacijų pabaigos terminu pagal tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas. Sandorių šalys metų pabaigoje buvo pasiskolinusios 410 mlrd. Eur, didžiąją dalį – per ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas, įskaitant tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas, – 396 mlrd. Eur. ECB toliau didinant pagrindines palūkanų normas, sandorio šalys aktyviai naudojosi vienos nakties indėlio galimybe ir metų pabaigoje tokie indėliai sudarė 3 335 mlrd. Eur.

Lietuvos banko sandorių šalys 2023 m. taip pat dalyvavo pagrindinėse ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijose, bet metų pabaigoje buvo pasiskolinusios tik ilgesnės trukmės refinansavimo operacijose 479 mln. Eur. Lietuvos banko sandorių šalys, kaip ir Eurosistemos sandorių šalys, naudojosi vienos nakties indėlio galimybe – metų pabaigoje šių indėlių suma sudarė 11 mlrd. Eur.

Analizuojamu laikotarpiu Eurosistemos pinigų politikos tikslais laikomų VP portfelis sumažėjo 243 mlrd. ir metų pabaigoje sudarė 4 694 mlrd. Eur, nes Eurosistema nebevykdė grynųjų pirkimų pagal turto pirkimo programas ir palaipsniui nutraukė reinvestavimą pagal išplėstinę turto pirkimo programą. Pagal specialiąją pandeminę turto pirkimo programą gautos lėšos už išperkamus VP apžvelgiamu laikotarpiu buvo visiškai reinvestuojamos, o pagal išplėstinę turto pirkimo programą reinvesticijos mažėjo: dalinės reinvesticijos buvo vykdomos nuo kovo iki birželio mėn., o nuo liepos mėn. jos buvo visiškai nutrauktos.

Lietuvos banko pinigų politikos tikslais laikomas VP portfelis taip pat sumažėjo 1,2 mlrd. ir metų pabaigoje sudarė 11,77 mlrd. Eur. Iš jų 7,1 mlrd. Eur sudarė Lietuvos Respublikos VVP ar garantuoti VP ir 4,7 mlrd. Eur – Europos institucijų obligacijos.

Nustojus kilti ECB pagrindinėms palūkanų normoms, stabilizavosi Lietuvos ir kitų euro zonos šalių bankų paskolų palūkanų normos. Sparčiai pakilusias 2022–2023 m. naujų paskolų palūkanų normas nulėmė dėl pinigų politikos sprendimų didėjusi paskolų palūkanų normų kintamoji dalis. Vis dėlto šis augimas sustojo 2023 m. antrąją pusę, kai ECB valdančioji taryba nustojo kelti palūkanų normas. Nors naujų paskolų palūkanų normos Lietuvoje vis dar yra didesnės nei vidutiniškai euro zonoje, šis skirtumas labiausiai pastebimas naujų būsto paskolų segmente. Jį paaiškina tai, kad Lietuvoje beveik visos būsto paskolos (apie 98 %) suteikiamos su kintamąja palūkanų norma (dažniausiai 3, 6 ar 12 mėn. EURIBOR), o vidutiniškai euro zonoje šis rodiklis yra gerokai mažesnis (apie 19 %). Apskritai, prie didesnių palūkanų normų Lietuvoje nei euro zonoje taip pat prisideda didesnė bankų sektoriaus koncentracija, lemianti didesnes bankų maržas. Paskolų palūkanų normų dinamika ateityje priklausys nuo pinigų politikos pobūdžio, ekonomikos ir finansinės bankų padėties bei konkurencinės aplinkos bankų sektoriuje.

PFĮ naujų būsto paskolų ir paskolų ne finansų bendrovėms vidutinė palūkanų norma

Šaltiniai: ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: 3 mėn. slenkamasis vidurkis. Neįtraukti esamų paskolų sutarčių sąlygų persvarstymų duomenys.


2.Ūkio raida ir prognozės

Pasaulio ekonomikos aktyvumas ir toliau yra prislopęs. Jis ir artimiausiais metais turėtų būti šiek tiek mažesnis, nei buvo pastarąjį dešimtmetį. Tokiai pasaulio ekonomikos raidai didelę įtaką daro tebepersiduodantis sugriežtintos pinigų politikos slopinantis poveikis. Jis per griežtesnes finansavimo sąlygas ir palaipsniui vėstančią darbo rinką veikia visas didžiąsias pasaulio ekonomikas – JAV, Kiniją ir euro zoną. Vertinama, kad kol kas įvykiai Raudonojoje jūroje turėjo tik ribotą poveikį pasaulio ekonomikos raidai, tiekėjų prekių pristatymo terminai pailgėjo santykinai nedaug, palyginti su 2021–2022 m., kai pasaulio tiekimo grandinių sutrikimai buvo itin dideli. Pažymėtina, kad iš didžiųjų pasaulio ekonomikų mažiausiai palanki numatoma svarbiausios Lietuvos prekybos partnerės – euro zonos – ekonomikos raida. 2024 m. pirmąją pusę dėl slopstančio teigiamo ekonomikos atsivėrimo impulso, konkurencingumo iššūkių, griežtų finansavimo sąlygų ir padidėjusio vartotojų netikrumo euro zonos ekonomikos aktyvumas tebebus labai vangus. Vis dėlto dėl mažėjančios infliacijos ir tebeaugsiančio darbo užmokesčio didėsiančios namų ūkių perkamosios galios, augsiančių valdžios sektoriaus išlaidų ir atsigaunančios išorės paklausos antrąjį pusmetį euro zonos ekonomikos aktyvumas turėtų pradėti atsigauti. Augančios namų ūkių pajamos, didėjanti išorės paklausa ir slopstantis sugriežtintos pinigų politikos poveikis turėtų prisidėti ir prie tolesnio euro zonos ekonomikos atsigavimo vidutiniu laikotarpiu. Tokia svarbiausios Lietuvos prekybos partnerės ekonomikos raida lemia, kad šiais metais išorės paklausa Lietuvoje pagamintoms prekėms ir paslaugoms vis dar bus vangi ir sparčiau turėtų didėti tik nuo 2025 m. Nepaisant to, visu prognozių laikotarpiu išorės paklausos raida bus pastebimai lėtesnė už ilgalaikį vidurkį.

Lietuvos ekonomika jau dvejus metus yra vangi, palengva atsigaunančios vidaus paklausos teigiamą poveikį atsveria eksportuotojų sunkumai. Gerėjančią vidaus paklausos raidą teigiamai veikia tiek investicijos, tiek namų ūkių vartojimas. 2023 m. investicijas labiausiai didino valdžios sektorius ir pramonė, kurioje apie trečdalį investicijų lėmė vienos naftos perdirbimo įmonės vykdyta rekonstrukcija. Valdžios sektorius didesnę lėšų dalį nukreipė į statybos projektus, o tai turėjo įtakos sparčiai augusioms investicijoms į kelius ir gatves, elektros tinklus. Į šias dvi statinių grupes nukreiptos investicijos sudarė daugiau nei du trečdalius viso statybos darbų padidėjimo 2023 m. Reikšminga dalis šių projektų buvo finansuojama europinėmis lėšomis. 2023 m. pabaigoje vėl pradėjo augti ir namų ūkių vartojimas. Jo atsigavimą labiausiai veikė jau kelis ketvirčius didėjanti perkamoji galia, ir toliau palanki padėtis darbo rinkoje bei palengva gerėjančios nuotaikos. Tiesa, namų ūkiai tebėra atsargūs ir vis dar nėra linkę prisiimti didesnių finansinių išlaidų.

Mažėjančiai prekių ir paslaugų eksporto apimčiai poveikį turi neaugusi išorės paklausa, apribotas reeksportas ir eksporto rinkos dalių korekcija. Reeksporto raidai didelę įtaką daro sugriežtinta dvigubos paskirties prekių patikra, kuri reikšmingai apribojo reeksporto srautus į Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis. Eksporto rinkos dalių korekciją daugiausia lėmė struktūriniai veiksniai, kurie reikšmingai paveikė tik kelias prekių grupes. Medienos produktų ir baldų eksportą labiausiai veikė sumažėjusi šių produktų paklausa, nes, sugriežtinus pinigų politiką, sulėtėjo NT sektoriaus raida pagrindinėse prekybos partnerėse. Chemijos produkcijos paklausą mažino atsitraukusi COVID-19 pandemija, o po pandemijos vėl atsivėrusi Kinija ir išaugęs šių produktų srautas iš Azijos taip pat sumažino chemijos produktų kainas. Taip pat sankcijos, iš dalies sustabdžiusios AB „Lifosa“ veiklą, sudarė sąlygas užsienio fosfatų trąšų gamintojams užimti atsilaisvinusią rinkos dalį. Prie eksporto rinkos dalių korekcijos prisidėjo ir prastesnis žemės ūkio derlius, kurio vertė 2023 m. buvo penktadaliu mažesnė nei 2022 m. Atsižvelgiant į šių veiksnių pobūdį, pastarosios eksporto rinkos dalių korekcijos nederėtų sieti tik su Lietuvos eksporto konkurencingumo praradimu, o pastaruoju metu stebimas rinkos dalių stabilizavimasis leidžia tikėtis palaipsniui spartėjančio lietuviškos kilmės eksporto augimo minėtiems sukrėtimams slopstant.

Padėtis darbo rinkoje ir toliau yra gera, šiuo metu užimtųjų skaičius Lietuvoje yra didžiausias nuo pasaulinės finansų krizės laikų. Tokiam užimtųjų skaičiaus augimui įtaką darė reikšmingai pasikeitusios migracijos tendencijos. 2023 m. į Lietuvą daugiau atvyko, nei iš jos išvyko tiek užsieniečių, tiek lietuvių. O teigiamas migracijos balansas nusvėrė natūralios gyventojų kaitos neigiamą poveikį – 2023 m. nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje padidėjo daugiau nei 29 tūkst. Itin sparčiai augant darbo jėgai, nedarbo lygis 2023 m. pabaigoje šiek tiek padidėjo, tačiau, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, jis vis dar yra žemas. Ne mažiau svarbu pastebėti, kad, net ir sparčiai augant galinčių dirbti asmenų gretoms, laisvų darbo vietų lygis – laisvų ir visų darbo vietų santykis – reikšmingiau nesumažėjo ir tebėra artimas istorinėms aukštumoms. Lietuvos ekonomikai neaugant jau bene dvejus metus, tokia besitęsianti darbuotojų samda, žemas ir gana stabilus nedarbo lygis ir vis dar aukštas laisvų darbo vietų lygis rodo tebesančią įtampą darbo rinkoje. Šie veiksniai kartu su įmonių nusiteikimu išsaugoti esamus darbuotojus lemia tai, kad darbo užmokestis tebekyla sparčiai, nors darbo našumas neauga. Tokia padėtis nėra tvari: jei ekonomikos augimas ir našumas neatsigaus, įmonėms darysis vis sunkiau palaikyti esamą darbo užmokesčio augimo tempą neperžiūrint darbuotojų skaičiaus.

Ekonomikos raida artimiausiu metu tebebus vangi, o pastebimesnio pagyvėjimo tikimasi šių metų antrąją pusę. Labiausiai ekonomikos aktyvumą slopins vangi eksporto raida, kurios potencialą varžys nedaug didėsianti išorės paklausa ir apribotos prekių reeksporto galimybės. Nepalankias tendencijas išorės aplinkoje turėtų atsverti palengva stiprėsianti vidaus paklausa, ypač namų ūkių vartojimas. Vėl pradėjęs augti 2023 m. pabaigoje, namų ūkių vartojimas turėtų išlaikyti šią tendenciją ir ateityje, nes numatoma, kad nemenkai kils realiosios gyventojų pajamos, padėtis darbo rinkoje tebebus palanki dirbantiesiems, mažės gyventojų netikrumas dėl ateities. Ekonomikos aktyvumą toliau turėtų didinti ir investicijos, jų raidą tebeskatins gausėjantys ES paramos fondų srautai. Tiesa, tokios veržlios investicijų raidos, kokia buvo 2023 m., nenumatoma, tačiau investicijų apimtis ir toliau bus istoriškai aukšto lygio. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, numatoma, kad Lietuvos ekonomika 2024 m. augs 1,6, o 2025 ir 2026 m. paspartės atitinkamai iki 3,1 ir 3,3 proc. Šioje ekonomikos raidos perspektyvoje nepalankių rizikų, kurios gali lemti lėtesnę, nei numatoma, Lietuvos ekonomikos raidą, pastebima daugiau negu teigiamų. Lėtesnę, nei šiuo metu numatoma, ekonomikos raidą galėtų lemti mažiau palanki pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų raida, silpnesnis, nei šiuo metu numatoma, namų ūkių vartojimo atsigavimas ar vėl padidėsianti geopolitinė įtampa pasaulyje. Kita vertus, sparčiau, nei šiuo metu numatoma, įsisavinami ES paramos fondų srautai galėtų lemti palankesnę, nei šiuo metu tikimasi, Lietuvos ekonomikos raidą.

Nukritus energijos ir kitų žaliavų kainoms, spaudimas infliacijai tebėra sumažėjęs. Tai kartu su nuslopusiu vidaus vartojimu lėmė, kad, net ir reikšmingai sumenkus bazės efektui, metinė infliacija toliau mažėjo ir vasario mėn., palyginti su sausio mėn., nepasikeitė ir sudarė 1,1 proc. Grynoji infliacija, kuri neapima labiau nuo išorės veiksnių priklausomų – energijos ir maisto prekių – kainų, taip pat mažėjo, tačiau, sparčiai augant darbo sąnaudoms, ir toliau buvo reikšmingai didesnė už bendrąją infliaciją. Vasario mėn. grynoji infliacija daugiau nei keturis kartus viršijo bendrąją infliaciją. Būtent paslaugų, kurių raidą daugiau nei kitų grupių atveju lemia vidaus veiksniai, kainos pastaraisiais mėnesiais kilo sparčiausiu metiniu tempu ir buvo pagrindinis bendrąją infliaciją lemiantis veiksnys. Nors neramumai Raudonojoje jūroje kelia riziką, kad, padidėjus prekių pristatymo kainoms, spaudimas prekių kainoms gali išaugti, tačiau importuojamų prekių kainų lygis reikšmingai nesikeičia, rinkose ir toliau numatoma palanki energijos išteklių ir žaliavų kainų raida. Palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, dėl aukšto turimo dujų atsargų lygio, lūkesčių, kad šaltojo sezono metu pavyks išvengti reikšmingesnių tiekimo sutrikimų, ir augančios atsinaujinančiosios energijos elektros generacijos rinkose itin pagerėjo dujų ir elektros kainų raidos vertinimas, todėl šių metų, palyginti su gruodžio mėn. prognozėmis, dujų ir elektros kainų prielaidos sumažintos trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, prognozuojama, kad šiemet vidutinė metinė bendroji infliacija sumažės iki 1,6, o kitais metais sudarys 2,4 proc. Atsigaunant privačiajam vartojimui ir kylant darbo sąnaudoms, nors ir lėtesniu, bet vis dar sparčiu tempu, grynoji infliacija šiemet bus didesnė už bendrąją infliaciją. Prognozuojama, kad vidutinė metinė grynoji infliacija šiemet sudarys 3,1, o kitais metais – 2,4 proc.


3.Informacija apie finansų rinkos būklę

A diagram of a diagram

Description automatically generated with medium confidence

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Lietuvos bankas prižiūri daugiau kaip 800 finansų rinkos dalyvių (FRD). 2023 m. finansų sektorių papildė 38 nauji FRD. Išduota 18 licencijų (veiklos leidimų) EPĮ, MĮ, valdymo įmonėms ir sutelktinio finansavimo paslaugos teikėjams, į viešuosius sąrašus įrašyta 20 įmonių (tarpusavio skolinimo platformų operatoriai, EPĮ ir MĮ tarpininkai, vartojimo kredito davėjai (VKD), draudimo brokerių įmonės ir kt.). Lietuvos bankas sėkmingai teikia el. licencijavimo paslaugas – įmonės visus dokumentus ir reikiamas procedūras gali sutvarkyti el. būdu.

Išduotos naujos licencijos ir veiklos leidimai 2023 m.

Šaltinis: Lietuvos bankas.

FRD veiklos apžvalgos ir informacija apie rinkos dalyvių veiklos rezultatus skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje.

Nors Lietuvoje ekonomikos augimas stabtelėjo, bankų sektorius toliau augo, o didelis pelningumas, reikšmingi kapitalo ir likvidumo rezervai rodo bankų atsparumą galimiems sukrėtimams ateityje. Bankų turtas per metus padidėjo beveik 11 proc. – iki 61,7 mlrd. Eur, sektorius pasiekė rekordišką pelningumą: bankų pelnas sudarė beveik 1 mlrd. Eur po solidarumo įnašo sumokėjimo. 2023 m. šalyje veikiančių bankų veiklos modeliai iš esmės nesikeitė – toliau didėjo paskolos verslui (4,3 % – iki 11,2 mlrd. Eur), tačiau gyventojams teiktos paskolos augo sparčiau (9,7 % – iki 15,0 mlrd. Eur). Bankų suteiktų paskolų kokybė ir toliau buvo gera, nors atskiruose segmentuose stebimi nedideli neigiami paskolų kokybės rodiklių pokyčiai. 2023 m. toliau didėjo ir indėliai, sparčiausiai paskutinį ketvirtį, taip pat reikšmingiau augo terminuotieji indėliai. 2023 m. visi indėliai padidėjo beveik 4,4 mlrd. Eur (9,4 %) – iki 50,8 mlrd. Eur, tačiau, eliminavus Revolut grupės įtaką[1]
[1] Įstaiga orientuojasi į ES klientų aptarnavimą, dėl to net 98 proc. jos pritrauktų indėlių sudaro klientų nerezidentų lėšos.
, indėliai padidėjo 1,7 mlrd. Eur, arba 4,4 proc. Augant palūkanų normoms, 2023 m. buvo stebima sparti indėlių iki pareikalavimo transformacija į terminuotuosius indėlius. Bankų kapitalo pakankamumo lygis buvo aukštas (kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 19,9 %), likvidumo atsargos – didelės, o likvidumo normatyvai vykdomi su reikšminga atsarga. Metų pabaigoje baigtas grupės Revolut Holdings Europe UAB, kaip sisteminės svarbos įstaigos, perdavimas ECB Bendro priežiūros mechanizmo priežiūrai. Plačiau skaitykite Bankų veiklos apžvalgoje.

Bankų sektoriaus pelnas (kairėje) ir indėliai (dešinėje)

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Nors ekonomikos iššūkiai neaplenkė kredito unijų sektoriaus, jis toliau tvariai augo, didino pelną. Sektoriaus kapitalizacijos lygis tebebuvo gana aukštas, 2024 m. sausio 1 d. kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 18,29 proc. 2023 m. kredito unijų veiklos rezultatas – 18 mln. Eur neaudituoto pelno, t. y. 8,2 mln. Eur daugiau nei 2022 m., o pagrindiniai veiksniai, darę įtaką sektoriaus veiklos rezultatui, - didėjusi kreditavimo apimtis ir pakilusios paskolų palūkanų normos. Plačiau skaitykite Kredito unijų rinkos veiklos apžvalgoje.

Vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų), įskaitant ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius, portfelis 2023 m. augo beveik 15 proc. ir metų pabaigoje sudarė 1,07 mlrd. Eur. Vartojimo kredito davėjų laukia teisiniai pokyčiai, 2023 m. spalio pabaigoje oficialiajame ES leidinyje paskelbta peržiūrėta Vartojimo kredito direktyva, o jos nuostatos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2025 m. lapkričio 20 d. Plačiau skaitykite Lietuvos banko interneto svetainės skiltyje Vartojimo kredito davėjų veiklos rodikliai.

Nors EPĮ ir MĮ skaičius, palyginti su 2022 m., sumažėjo, rinkoje ir toliau augo apyvartos, pajamos ir kiti finansiniai rodikliai – šių įstaigų grynasis pelnas sudarė 138 mln. Eur. Per metus licencinės veiklos pajamos padidėjo 22 proc. ir sudarė 494,3 mln. Eur. Dėl pakilusių palūkanų normų ir didesnių skolos vertybinių popierių pajamingumo EPĮ ir MĮ vis daugiau klientų lėšų investavo į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą. Plačiau skaitykite Lietuvos banko interneto svetainėje mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų veiklos rodikliai.

Lietuvos draudimo rinka 2023 m. palaikė augimo tendenciją – įmokos, palyginti su 2022 m., padidėjo 17 proc. – iki 1,45 mlrd. Eur. Rinkos augimą daugiausia lėmė augusios beveik visų rūšių ne gyvybės draudimo įmokos. Gyvybės draudimo įmokos didėjo gerokai nuosaikiau. Visos draudimo įmonės 2023 m. dirbo pelningai ir vykdė privalomuosius mokumo kapitalo reikalavimus. Draudimo brokerių įmonių pardavimo pajamos sudarė 108,4 mln., o grynasis pelnas – 21,1 mln. Eur (padidėjo daugiau nei 59 %). Plačiau skaitykite Lietuvos draudimo rinkos apžvalgoje.

Pensijų fondai (PF) ir kolektyvinio investavimo subjektai (KIS) fiksavo teigiamą grąžą, didėjo sukauptas turtas ir kaupiančiųjų skaičius. 2022 m. finansų rinkoms buvo neramūs ir pakoregavo PF ir KIS rezultatus, tačiau 2023 m. pasižymėjo geromis tendencijomis rinkose. Plačiau skaitykite Lietuvos II ir III pakopos pensijų fondų rinkos apžvalgą ir Kolektyvinio investavimo subjektų rinkos apžvalgą.

2023 m. Lietuvos bankas aktyviai dalyvavo rengiant KIS ir jų valdymo įmones reguliuojančių teisės aktų pakeitimus. Atnaujintos Kolektyvinio investavimo subjektų valdymo gairės. Jos papildytos aktualiais Lietuvos banko išaiškinimais, siekiant taikyti geriausią praktiką rinkoje ir paaiškinti, kaip turi būti praktikoje įgyvendinami teisės aktų reikalavimai.

Sutelktinio finansavimo platformų operatorių rinkoje fiksuotas augimas. Sutelktinis finansavimas tampa vis reikšmingesne alternatyva verslo skolinimuisi. Plačiau skaitykite Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų veiklos apžvalgoje.

Valdymo įmonių ir finansų maklerio įmonių ir turtas, ir įmonių skaičius nuosekliai didėjo. Plačiau skaitykite Lietuvos banko interneto svetainėje (valdymo įmonių ir finansų maklerio įmonių veiklos rodikliai).


4.Funkcijų vykdymas


4.1.Priežiūra

Lietuvos bankas, vykdydamas FRD priežiūrą, taiko priežiūrines priemones, nuolat bendradarbiauja ir konsultuoja rinkos dalyvius, siekia, kad vartotojams teikiamos paslaugos būtų aukštos kokybės, o rinkos dalyvių veiksmai – brandūs. Atliekami FRD planiniai ir neplaniniai patikrinimai, kurių metu vertinamas FRD pažeidžiamumas rizikoms, o vienas iš pagrindinių tikslų yra PPTFP ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo kontrolės priemonių veiksmingumo įvertinimas. Periodiškai vertinama finansų rinkos sektorių branda (ataskaitų teikimas laiku, teigiamos audito išvados, kapitalo pakankamumas, licencijuotos veiklos vykdymas, skundų ir ginčų skaičius, poveikio priemonių skaičius, vadovų ir akcininkų kompetencija bei reputacijos vertinimas) ir jos pažanga. Siekiant stiprinti mažiausia branda pasižyminčio EPĮ ir MĮ sektorių, 2023 m. taikyti intensyvesni priežiūriniai veiksmai (konsultacijos, mokymai, lūkesčių raštai, patikrinimai), atitinkamai padidėjo ir pritaikytų poveikio priemonių skaičius.

2023 m. pritaikytos poveikio priemonės ir atlikti FRD patikrinimai

A close-up of numbers

Description automatically generated

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Pastaba: Lietuvos bankas tam pačiam FRD gali taikyti vieną arba kelias poveikio priemones.

2023 m. toliau buvo stiprinama PPTFP ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo srities priežiūra finansų sektoriuje. Vyko susitikimai su atskirais FRD ir asociacijomis jiems aktualiais klausimais, buvo rengiami atitikties susitikimai su atskirų sektorių atstovais. Juose buvo pabrėžiamos nustatytos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos konkrečiuose sektoriuose, jų valdymo priemonės, o ši informacija raštu buvo adresuojama atskirų sektorių FRD vadovams. Lietuvos bankas atliko analizę ir paskelbė rekomendacijas dėl tarptautinių sankcijų apėjimo (vengimo) tipologijos, rizikos veiksnių, susijusių su Nepriklausomų valstybių sandraugos ir kaimyninėmis valstybėmis. Lietuvos bankas aktyviai įsitraukia į Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijos posėdžius, Baltijos šalių sankcijų darbo grupės susitikimus ir koordinuoja tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros klausimus su Lietuvos ir Baltijos šalių kompetentingomis institucijomis. Patvirtinti nauji FRD skirti nurodymai, kuriais buvo detalizuoti tarptautinių sankcijų įgyvendinimo vidaus kontrolės sistemos reikalavimai.

Dėl augančio finansinio sukčiavimo atvejų skaičiaus, didėjančio jų sudėtingumo finansinis sukčiavimas ir toliau yra viena daugiausia iššūkių keliančių problemų finansų sektoriuje. Atitinkamai finansinio sukčiavimo prevencija taip pat yra viena iš strategiškai svarbių Lietuvos banko veiklos krypčių. 2023 m. vyko finansinių paslaugų vartotojų edukacija, buvo teikiama pasiūlymų FRD dėl konkrečių, geriausią rinkos praktiką atitinkančių priemonių, skirtų sukčiavimo prevencijai. Nuolat siekiama skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kad sukčiavimų prevencijai skirtos priemonės ir iniciatyvos būtų veiksmingai įgyvendintos. Lietuvos bankas parengė Sukčiavimo prevencijos gaires, kurios įsigalios 2024 m. gegužės 1 d. Gairėmis siekiama pagerinti FRD finansinio sukčiavimo rizikos valdymą ir didinti taikomų prevencinių priemonių veiksmingumą, prisidėti prie geresnės stebėsenos, vertinimo ir sukčiavimo rizikos mažinimo, taip pat didinti mokėjimo paslaugų vartotojų apsaugą, gerinti jų gebėjimą atpažinti sukčiavimo atvejus ir nuo jų apsisaugoti.

Nors 2023 m. kibernetinių incidentų, paveikusių FRD, skaičius sumažėjo, tačiau kibernetinės rizikos lygis tebebuvo aukštas. Siekdamas stiprinti Lietuvos finansų sektoriaus kibernetinį atsparumą, Lietuvos bankas vykdė priežiūrinius veiksmus, įskaitant patikrinimus vietoje, teikė rekomendacijas, viešino ES reglamento 2022/2554 dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje nuostatas ir skatino kredito įstaigas dalytis kibernetine žvalgybine informacija.

Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų vertindamas FRD atitiktį dėl mokėjimo paslaugų teikimo ir mokėjimo paslaugų vartotojų patirties gerinimo. Buvo aktyviai sprendžiami mokėjimų sulaikymo klausimai, prieš metus tarp Lietuvos banko ir Lietuvos bankų asociacijos sutartas sustabdytų mokėjimų tikrinimo terminas bankų sektoriuje sutrumpėjo nuo trijų savaičių iki trijų dienų. Veiksmingi buvo ir priežiūriniai veiksmai, nukreipti į FRD, kurie taikė mokestį už sustiprintą klientų stebėseną, sulaukta teigiamo atsako, tokio mokesčio FRD atsisakė. Atliekant mokėjimo paslaugų priežiūros srityje pasirinktų EPĮ ir MĮ bendrųjų mokėjimo paslaugų sutarčių nuostatų atitikties Mokėjimų įstatymui analizę, buvo nustatyta, kad dalies finansų įstaigų Lietuvos bankui pateiktos bendrosios mokėjimo paslaugų sutartys, skirtos fiziniams asmenims, turi reikšmingų trūkumų ir tik iš dalies atitinka Mokėjimų įstatymo reikalavimus. Į šias finansų įstaigas bus kreiptasi su prašymu pašalinti nustatytus bendrųjų mokėjimo paslaugų sutarčių nuostatų neatitikimus ir užtikrinti jų atitiktį minėtam įstatymui. Lietuvos bankas išsiuntė lūkesčių raštą FRD, kuriuo atkreipė dėmesį į tam tikrus finansų įstaigų veiklos trūkumus ir pateikė rekomendacijas, kaip sklandžiau teikti mokėjimo paslaugas ir užtikrinti jų kokybę, paragino finansų įstaigas daugiau dėmesio skirti finansinių paslaugų prieinamumui.

Užtikrinant aiškią kapitalo rinkos plėtros kryptį ir veiksmų valstybės lygiu nuoseklumą, 2023 m. įkurta Kapitalo rinkos taryba (KRT). Šią tarybą sudaro finansų rinkos asociacijų ir aukšto lygio valstybės institucijų atstovai iš Lietuvos banko, Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų. Ji teikia siūlymus dėl Kapitalo rinkos plėtros gairių įgyvendinimo, koordinuoja veiksmus tarp atskirų institucijų.

Siekdamas mažinti verslo plėtrai reikalingų lėšų pritraukimo sąnaudas, Lietuvos bankas kartu su Latvijos ir Estijos institucijomis nustatė bendrus informacinio dokumento reikalavimus ir taip sudarė galimybių bendrovėms viešai siūlyti VP, kurių vertė 1–8 mln. Eur per 12 mėn., visose trijose Baltijos šalyse. Nuo 2024 m.[2]
[2] Lietuva ir Latvija teisės aktus patvirtinto 2023 m. pabaigoje. Numatoma, kad Estijos finansų rinkos priežiūros institucija patvirtins 2024 m. pirmąjį pusmetį.
, jei VP siūlomi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse, gali būti skelbiamas tik vienas anglų kalba parengtas informacinis dokumentas. Tai leidžia didinti kapitalo rinkos prieinamumą mažoms ir vidutinėms įmonėms, kadangi anksčiau, norėdamos viešai siūlyti VP visose trijose Baltijos valstybėse, įmonės turėjo parengti tris atskirus skirtingo turinio dokumentus ir užtikrinti, kad jie atitiktų visų trijų šalių nacionalinių teisės aktų reikalavimus.

Lietuvos bankas taip pat mažina administracinę naštą investicijų valdymo ir investicinių paslaugų teikimo srityse. Kartu su finansų rinkos asociacijų atstovais sukurtos KRT darbo grupės, kurių tikslas – peržiūrėti ir panaikinti atitinkamos srities perteklinius reikalavimus.

2023 m. Lietuvos bankas buvo aktyviai įsitraukęs į diskusijas dėl pensijų sistemos tobulinimo Lietuvoje ir galimų teisės aktų pakeitimų su FRD ir kitomis institucijomis. KRT darbo grupė įvertino PF ir KIS rengiamų ataskaitų (metinių ir pusmetinių) reikalavimus ir išskyrė perteklinius reikalavimus, vartotojui nekuriančius vertės, susijusius su papildomomis sąnaudomis, tenkančiomis FRD.

Atliepdamas prižiūrimų FRD poreikius, Lietuvos bankas organizuoja konsultacinius renginius. 2023 m. suorganizuota 13 skirtingos tematikos renginių, skirtų įvairiems FRD. Vidutiniškai kiekvienas renginys sulaukė 150 klausytojų, o tai 20 proc. daugiau nei 2022 m.

Lietuvos bankui svarbus grįžtamasis ryšys – atsižvelgus į FRD poreikius ir lūkesčius, tobulinami finansų rinkos priežiūros procesai. Per kas dvejus metus atliekamą FRD apklausą apie priežiūros veiksmingumą respondentai buvo kviečiami įvertinti priežiūros veiksmingumą ir skaidrumą. Apklausa parodė, kad respondentai finansų rinkos priežiūrą vertina gerai: 77 proc. patenkinti atliekama priežiūra, 76 proc. vertina ją kaip veiksmingą, o 85 proc. mano, kad jų įmonė tinkamai prižiūrima.


4.2.Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų sprendimas

2023 m. Lietuvos bankas gavo 1 157 kreipimusis, susijusius su ginčų sprendimu ne teismo tvarka: 737 prašymus nagrinėti vartojimo ginčą ir 420 paklausimų. Palyginti su 2022 m. (gauti 1 026 kreipimaisi), jų padaugėjo daugiau nei dešimtadaliu (13 %), o nuo 2021 m. (684 kreipimaisi) – net 69 proc. Tokį didelį padidėjimą daugiausia lėmė kreipimųsi dėl bankų priimtų sprendimų skaičius: per dvejus metus kreipimųsi padaugėjo daugiau nei tris kartus (342 %) – nuo 139 iki 615 ir tam didelę įtaką turėjo per pastaruosius kelerius metus reikšmingai išaugęs finansinio sukčiavimo mastas.

Aptariamu laikotarpiu išnagrinėta rekordiškai daug – net 738 – ginčų, kilusių dėl finansinių paslaugų teikimo sutarčių vykdymo. Palyginti su 2022 m. rodikliais (išnagrinėti 608 ginčai), bendras išnagrinėtų ginčų skaičius padidėjo 21, o per pastaruosius dvejus metus – 64 proc. (2021 m. išnagrinėtas 451 ginčas).

Išnagrinėti ginčai pagal FRD tipą

Vnt.

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Daugiau nei pusė (58 %) visų išnagrinėtų ginčų (426 iš 738) kilo dėl mokėjimo paslaugų. Iš jų net 272 atvejais klientai teigė nuostolių patyrę dėl finansinių sukčių veiklos, 83 ginčai buvo susiję su ne grynųjų pinigų operacijų vykdymu, 37 – su mokėjimo sąskaitos paslaugomis, 34 ginčai kilo dėl įvairių kitų mokėjimo paslaugų. 37 proc. nesutarimų kilo dėl ne gyvybės draudimo paslaugų (275): atitinkamai 94 ir 76 atvejais kilo nesutarimų dėl turto ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, 34 – dėl kasko, 26 – dėl sveikatos, o kiti 45 – dėl kitokio pobūdžio draudimo sutarčių. Dėl kreditavimo, gyvybės draudimo, investicinių paslaugų ir kitų paslaugų kilo 5 proc. ginčų (37)[3]
[3] Išsami 2023 m. vartojimo ginčų nagrinėjimo statistika skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje.
.

Išnagrinėti ginčai pagal paslaugos tipą

Vnt.

Šaltinis: Lietuvos bankas.

2023 m. priimtas 271 sprendimas dėl ginčo esmės (2022 m. – 229)[4]
[4] Nuasmeninti Lietuvos banko sprendimai dėl vartojimo ginčo esmės ir šiuose sprendimuose nurodytų rekomendacijų neįvykdę FRD viešai skelbiami Lietuvos banko interneto svetainėje.
– šis rodiklis buvo didžiausias nuo 2012 m.[5]
[5] Kai Lietuvos bankui buvo pavesta ne teismo tvarka nagrinėti vartotojų ir FRD ginčus.
Vienu iš šių atvejų vartotojo reikalavimas buvo iš dalies patenkintas, tačiau finansų rinkos dalyvis Lietuvos banko rekomendacijos neįgyvendino. Kitais atvejais vartotojų nusiskundimai dėl finansinių paslaugų teikėjų nepagrįstų sprendimų ar neteisėtų veiksmų nepasitvirtino.

Kas ketvirtas ginčas (24 %) baigėsi FRD patenkinus klientų keltus lūkesčius: iš viso pasiekti net 177 taikūs susitarimai. Lietuvos bankas tarpininkaudamas padėjo ginčų šalims susitarti dėl daugiau kaip 330 tūkst. Eur išmokėjimo, taip pat dėl įvairių kitų turtinio ir neturtinio pobūdžio vartotojų reikalavimų įgyvendinimo. Aktyviai taikant įvairius ginčų prevencijos ir šalių taikinimo metodus, pavyko užtikrinti, kad absoliuti dauguma (išskyrus vieną atvejį) pagrįstų vartotojų reikalavimų būtų patenkinti arba šalys rastų jas abi tenkinantį kompromisą. Gerų rezultatų pavyko pasiekti ir dėka suorganizuotų šešių prevencinių susitikimų su bankais ir draudimo bendrovėmis, kurių metu išsamiai aptarta FRD bei vartotojų nesutarimų problematika ir galimi ginčų mažinimo būdai.

Taikūs susitarimai

Vnt.

Šaltinis: Lietuvos bankas.


4.3.Makroprudencinė politika

Mažėjant infliacijai, tačiau tebesant išaugusių palūkanų normų aplinkai, finansinis ciklas Lietuvoje 2023 m. antrąją pusę toliau lėtėjo ir atitiko minkšto nusileidimo scenarijų. Nominalusis įmonių ir gyventojų skolinimosi augimo tempas dėl sumažėjusios paklausos per pusmetį toliau mažėjo ir tebebuvo nuosaikus, nors euro zonos mastu vis dar buvo vienas didesnių: įmonėms suteiktų PFĮ paskolų portfelio metinis augimas 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 4,3 proc. (2,7 proc. p. lėčiau, palyginti su 2023 m. antruoju ketvirčiu), namų ūkiams – 6,7 proc. (2,1 proc. p. lėčiau, palyginti su 2023 m. antruoju ketvirčiu). Tuo metu suteiktų naujų paskolų įmonėms skaičius 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo šeštadaliu mažesnis nei prieš metus, tačiau dėl pavienių didesnių paskolų naujo kredito vertė padidėjo daugiau nei ketvirtadaliu[6]
[6] Vertinant ilgalaikę tendenciją, naujas įmonių kreditavimas iš esmės atitinka bendrą ekonomikos augimą – paskolų srauto ir metinio BVP santykis sudaro 1, o dešimties metų vidurkis – 1,3 proc.
. Atitinkamai naujų būsto paskolų skaičius buvo daugiau nei ketvirtadaliu, o srauto vertė – apie penktadaliu mažesni nei prieš metus. Lietuvos bankų apklausų rezultatai parodė, kad lėtėjantį būsto kreditavimą lemia mažėjanti paklausa, kuriai įtaką daro aukštos palūkanų normos ir prasčiau vertinamos būsto rinkos perspektyvos. Kita vertus, vartojimo paskolų teikta istoriškai daug: per metus paskolų skaičiui šiek tiek ūgtelėjus, nominalusis jų srautas Lietuvos rezidentams padidėjo daugiau kaip šeštadaliu. Bendrai įmonių ir gyventojų įsiskolinimas tebėra istoriškai žemas (atitinkamai 42 ir 22 % BVP), taip pat mažas tebėra ir bankų paskolų ir indėlių santykis (79 %).

Lietuvos ne finansų įmonėms ir namų ūkiams suteiktų PFĮ paskolų portfelio metinis pokytis bei PFĮ paskolų ir BVP santykis

(2010 m. sausio mėn.–2024 m. sausio mėn.)

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Dėl pakilusių palūkanų normų sumažėjus būstų paklausai ir pardavimų skaičiui, metinis būsto kainų augimo tempas lėtėja ir jau atsilieka nuo atlyginimų augimo, bet rinkoje ir toliau yra per pandemiją susidariusių riboto dydžio disbalansų. 2023 m. antrąjį pusmetį parduota 19,9 tūkst. būstų – 15 proc. mažiau nei 2022 m. antrąjį pusmetį. O esant sumažėjusiai būsto paklausai, metinis būsto kainų augimo tempas lėtėja ir 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 8,3 proc. – mažiausiai nuo 2020 m. trečiojo ketvirčio. Remiantis naujesniais duomenų šaltiniais[7]
[7] Lietuvos banko pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksu ir Ober-Haus būsto kainų indeksu.
, metinis kainų augimo tempas 2024 m. sausio mėn. sudarė 2,1–4,1 proc. Be to, atlyginimai vėl kyla sparčiau nei būsto kainos (2023 m. trečiąjį ketvirtį augo 2,3 proc. p. daugiau), o tai pamažu gerina būsto įperkamumą. Esant sumažėjusiai paklausai, tikėtina, kad būsto kainų augimas artimiausiu metu toliau lėtės. Vis dėlto Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad būsto kainos 2023 m. trečiąjį ketvirtį vis dar buvo atitrūkusios nuo ekonominiais veiksniais pagrįstų verčių 4,3 proc. Viena vertus, atlyginimai jau kyla sparčiau nei būsto kainos, o tai mažina kainų pervertinimą. Bet dėl spartaus būsto kainų augimo pastaruosius keletą metų nominalusis būsto kainų lygis vis dar yra aukštas, palyginti su istorine jo raida, todėl, nepaisant lėtėjančio būsto kainų augimo, jos ir toliau yra pervertintos.
Bankų sektorius sėkmingai atlaikė kilusius iššūkius, o didelis pelningumas, reikšmingi kapitalo ir likvidumo rezervai rodo bankų atsparumą galimiems sukrėtimams ateityje. Tebevyraujant prastesnėms ekonominėms perspektyvoms, bankų sektorius ir toliau demonstruoja aukštą atsparumą, o išaugusių palūkanų normų aplinkoje fiksuoja rekordiškai didelį pelningumą[8]
[8] 2023 m. trečiąjį ketvirtį bankų sektoriaus nuosavybės grąžos rodiklis sudarė 24,6 proc. ir buvo daugiau kaip du kartus didesnis nei prieš metus.
dėl reikšmingai padidėjusių grynųjų palūkanų pajamų. 2023 m. gegužės 16 d. pradėjus galioti Laikinojo solidarumo įnašo įstatymui, Lietuvoje veikiantys bankai, užsienio bankų filialai ir kitos kredito įstaigos, gaunančios reikšmingai didesnes neplanuotas grynąsias palūkanų pajamas, iš viso per 2023 m. į valstybės biudžetą pervedė apie 250 mln. Eur laikinojo solidarumo įnašo[9]
[9] Lietuvos banko skaičiavimais, visa laikinojo solidarumo įnašo įmokų už 2023–2024 m. suma gali siekti apie 470 mln. Eur.
. Bankų turto kokybė tebėra gera: neveiksnių paskolų dalis 2023 m. trečiąjį ketvirtį tebebuvo žemo lygio tiek įmonių (1,5 %), tiek namų ūkių paskolų (1,1 %) segmentuose. Nors vis dar yra iššūkių dėl prastesnės ekonominės raidos, o šiek tiek išaugusi padidėjusios kredito rizikos paskolų dalis, ypač įmonių paskolų segmente, gali lemti didesnę pertvarkymų ir neveiksnių paskolų apimtį ateityje, reikšmingi kapitalo rezervai[10]
[10] 2023 m. trečiąjį ketvirtį bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 20 proc. ir buvo beveik 7 proc. punktais didesnis už galiojančius reikalavimus.
ir didelis likvidumas[11]
[11] 2023 m. trečiąjį ketvirtį bankų sektoriaus padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis sudarė 434 proc. ir daugiau nei keturis kartus viršijo nustatytą reikalavimą, o grynojo pastovaus finansavimo rodiklis sudarė 193 proc. ir beveik dvigubai viršijo reikalavimą.
rodo didelį bankų sektoriaus atsparumą galimiems nuostoliams. Testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai taip pat rodo, kad Lietuvos bankų sektorius yra atsparus trumpojo laikotarpio mokumo ir likvidumo sukrėtimams.

Lietuvos banko taikomos makroprudencinės priemonės

Šaltinis: Lietuvos bankas.

* Išimtis taikoma kredito gavėjams, kurių kiekvienos ankstesnės paskolos likutis yra mažesnis nei 50 proc. su atitinkama paskola įsigyto būsto vertės.

Lietuvos banko taikomos prevencinės finansinio stabilumo priemonės padeda užtikrinti, kad finansų sistema būtų pajėgi atlaikyti sukrėtimus, 2023 m. įsigaliojo anksčiau priimti sprendimai dėl kapitalo priemonių sugriežtinimo. Nuo 2023 m. liepos 1 d. Revolut Bank UAB pradėtas taikyti papildomas 1 proc. kapitalo reikalavimas dėl banko sisteminės svarbos, o 2023 m. gruodžio mėn. priimtas sprendimas dėl išaugusios banko sisteminės svarbos šį kapitalo reikalavimą didinti iki 2 proc., jį Revolut Bank UAB turės tenkinti nuo 2024 m. liepos 1 d. Taip pat 2023 m. spalio 1 d. įsigaliojo 2022 m. rudenį priimtas sprendimas grąžinti iki pandemijos buvusią 1 proc. anticiklinio kapitalo rezervo normą.

Lietuvos bankas, siekdamas išplėsti vartotojų galimybes rinktis būsto kredito palūkanų rūšį ir refinansuoti esamas paskolas palankesnėmis sąlygomis, pristatė pasiūlymus ir priemones. Šie patikslinti pasiūlymai buvo parengti atlikus viešą rinkos dalyvių konsultaciją, siekiant nustatyti ir pasiūlyti tinkamiausias priemones Lietuvos rinkos mastu. Kredito davėjai bus įpareigoti pasiūlyti vartotojams bent dvi būsto paskolos rūšis: su kintamosiomis palūkanomis ir su bent penkeriems metams fiksuotomis palūkanomis ar kitą būdą apsisaugoti nuo palūkanų svyravimų. Lietuvos bankas nustatys rekomendaciją, kad tais atvejais, kai keičiama esama paskolos sutartis, nekeičiant kredito davėjo, keitimo mokestis neturėtų viršyti naujos sutarties sudarymo mokesčio. Kredito davėjai turės reguliariai informuoti esamus būsto paskolų gavėjus apie palūkanų normų lygį rinkoje ir apie galimybę refinansuoti esamą kreditą. Šiems tikslams įgyvendinti Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su Finansų ministerija, parengė siūlomų įstatymo pakeitimų paketą, kuris bus teikiamas Lietuvos Respublikos Seimo vertinimui 2024 m. pavasario sesijoje. Lietuvos bankas vartotojams jau pradėjo skelbti daugiau paskolų palūkanų normų rinkos statistikos, teiks daugiau informacijos apie fiksuotųjų palūkanų privalumus ir trūkumus bei apie paskolos refinansavimo naudą dabartinėje mažėjančių būsto paskolų maržų aplinkoje. Taip pat Lietuvos bankas planuoja pristatyti viešai prieinamą būsto paskolos alternatyvų skaičiuoklę. Šiomis iniciatyvomis Lietuvos bankas neskatina vartotojų rinktis vienos ar kitos palūkanų normų rūšies, o siekia užtikrinti vartotojų pasirinkimo galimybę ir informuotumą.


4.4.Finansų įstaigų pertvarkymas

2023 m. toliau buvo atliekami kredito įstaigų pasirengimo krizėms darbai – rengiami, atnaujinami ir plėtojami pertvarkymo planai, siekiant sustiprinti kredito įstaigų atsparumą ir pagerinti pertvarkymo galimybes. Bendradarbiaujant su Bendra pertvarkymo valdyba – centrine euro zonos šalių pertvarkymo institucija – atnaujinti trijų didžiausių sisteminės svarbos bankų pertvarkymo planai, o atnaujinant tarptautinėms grupėms priklausančių bankų pertvarkymo planus, bendradarbiauta ir su Švedijos, Latvijos bei Estijos nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis. 2023 m. planavimo cikle taip pat parengti du nauji ir atnaujinti keturi vidutinio ir mažesnio reikšmingumo kredito įstaigų planai. Parengti pertvarkymo planai apima 99,7 proc. kredito įstaigų sektoriaus turto, o 2024 m. cikle ir toliau nuosekliai vykdant pasirengimo darbus, planuojama, kad parengti pertvarkymo planai apims 99,8 proc. kredito įstaigų sektoriaus turto.

2023 m. kredito įstaigų su parengtais pertvarkymo planais dalis

(rinkos dalis pagal turto dalį 2023 m. III ketv., %)

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Baigus rinkti 2023 m. bankų įmokas į Bendrą pertvarkymo fondą (BPeF), fondas pasiekė tikslinį lygį – 1 proc. bankų sąjungos valstybių bankų apdraustųjų indėlių sumos lygį. BPeF buvo kuriamas siekiant užtikrinti, kad žlungančių bankų pertvarkymo finansavimui mokesčių mokėtojai nebūtų pirmieji eilėje teikti lėšas – finansų įstaigos pačios prisideda prie finansų sistemos stabilizavimo išlaidų kasmetiniais įnašais į BPeF. Aštuonerius metus kurtas fondas 2023 m. pabaigoje pasiekė tikslinį 1 proc. bankų sąjungos valstybių bankų apdraustųjų indėlių sumos lygį – 78 mlrd. Eur. Per visą šio fondo kūrimo laikotarpį iš Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų iš viso pervesta 64,25 mln. Eur. 2024 m. iš įstaigų nebus renkami reguliarūs metiniai įnašai, tačiau ir toliau bus vykdoma tikslinio lygio patikra siekiant užtikrinti, kad turimos finansinės priemonės sudarytų ne mažiau kaip 1 proc. bankų sąjungos valstybių bankų apdraustųjų indėlių sumos.

Privalomas minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas (MREL), užtikrinantis sklandų pertvarkymą, nustatytas devynioms kredito įstaigoms. MREL reikalavimas veikia kaip papildoma finansinės apsaugos priemonė, užtikrinanti, kad veiklos sunkumų patiriantys bankai galėtų padengti patirtus nuostolius ir atkurti kapitalą. Trys sisteminės svarbos bankai – AB SEB bankas, „Swedbank“, AB, ir AB Šiaulių bankas, įskaitant kitas kredito įstaigas, kurioms šis reikalavimas yra lygus kapitalo reikalavimams, MREL jau vykdo. Šis reikalavimas ir toliau bus peržiūrimas kaip tai numatyta Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvoje.


4.5.Mokėjimai

Siekdamas gerinti mokėjimo paslaugų prieinamumą, Lietuvos bankas kartu su Finansų ministerija inicijavo Mokėjimų įstatymo pakeitimus. Priėmus siūlomus pakeitimus, pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos kaina priklausytų nuo paslaugos sudėties pokyčių ir turėtų neviršyti nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dalies. Paslaugos kaina galėtų mažėti maždaug trečdaliu, palyginti su dabartine kaina, ir būtų apie 1 Eur per mėnesį. Ji būtų perskaičiuojama kas trejus metus. Siūloma, kad pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio apimtis (mokėjimo pavedimų skaičius ir grynųjų pinigų išmokėjimo suma) atitiktų 90 proc. Lietuvos vartotojų poreikius. Siekiant didesnio vartotojų informuotumo, įkainius keičiantys mokėjimo paslaugų teikėjai (MPT) įpareigojami informuoti vartotojus apie galimybę pasirinkti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą. Įstatyme taip pat nustatoma sukurti Lietuvos banko administruojamą mokėjimo paslaugų įkainių, kuriuos MPT taiko mažoms įmonėms, lyginamąją svetainę.

ES priimtas Momentinių mokėjimų reglamentas, kurio nuostatos labai aktualios sukčiavimų prevencijai ir mokėjimo sistemos CENTROlink plėtrai. Momentinių mokėjimų reglamente nustatyta, kad momentinių kredito pervedimų eurais paslaugą turės teikti visi MPT. Didinant sukčiavimų prevenciją, nustatomas reikalavimas vykdant įprastus kredito pervedimus ir momentinius kredito pervedimus eurais patikrinti, ar nurodytas gavėjo vardas ir pavardė arba pavadinimas atitinka tikrojo nurodytos IBAN sąskaitos numerio savininko pavadinimą. Reglamente numatyta galimybė EPĮ ir MĮ tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose. Dėl to turės būti peržiūrėtas mokėjimo sistemos CENTROlink veiklos modelis.

Mokėjimų taryba patvirtino poziciją dėl palaikomų elektroninių atsiskaitymų plėtrą smulkiajame versle skatinančių priemonių. Šios priemonės skirtos mokėjimo paslaugų naudotojų informavimui didinti, pavyzdžiui, įkainių smulkiajam verslui svetainės sukūrimas, ir kitoms susijusioms paslaugoms – smulkiojo verslininko sąskaitai; momentinių mokėjimų, atliekamų pagal telefono numerį, plėtrai; grynųjų pinigų pasiėmimo naudojantis kortelių skaitytuvais galimybei – palaikyti. Mokėjimų taryboje atstovaujamos organizacijos, įskaitant Lietuvos banką, pagal savo veiklos sritis prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo. Lietuvos bankas papildomai vertino galimybes Lietuvoje įgyvendinti smulkiesiems verslininkams skirtą programą, kai atsiskaitymų kortelėmis priėmimas skatinamas tam tikrą laikotarpį (pvz., vienus metus) smulkiesiems verslininkams nemokamai suteikiant kortelių priėmimo paslaugą.

Momentinių mokėjimų populiarumas CENTROlink sistemoje 2023 m. toliau didėjo – jų įvykdyta trečdaliu daugiau nei įprastų mokėjimo pavedimų. 2023 m. momentiniai mokėjimai sudarė 55 proc. (2022 m. – 46 %), o kredito pervedimai – 42 proc. (2022 m. – 48 %) visų pervedimų. Iš viso sistemoje 2023 m. atlikta daugiau kaip 228,3 mln. SEPA mokėjimų (2022 m. – 276,3 mln.). Bendras CENTROlink sistemoje atliktų mokėjimų skaičius sumažėjo dėl sumažėjusio dalyvių skaičiaus, tačiau sistemoje toliau dalyvaujančių finansų įstaigų atliktų pervedimų skaičius padidėjo 23 proc. 2023 m. pabaigoje CENTROlink paslaugomis naudojosi 143 MPT iš devyniolikos Europos ekonominės erdvės šalių, o momentinių mokėjimų paslaugas teikti galėjo 65 MPT. Lietuvos banko teikiama pakaitinių identifikatorių paieškos paslauga (angl. Proxy Lookup Service, PLS), kurios infrastruktūra buvo atnaujinta 2023 m. pabaigoje, taip pat prisideda prie momentinių mokėjimų plėtros.

ES centriniai bankai atliko ES veikiančių finansų rinkų infrastruktūrų valdytojų apklausą siekdami įvertinti jų valdomų finansų rinkų infrastruktūrų kibernetinį atsparumą. Daugiau nei 70 ES finansų rinkų infrastruktūrų valdytojų dalyvavo apklausoje, įskaitant mokėjimo sistemą CENTROlink valdantį Lietuvos banką ir centrinį vertybinių popierių depozitoriumą Nasdaq CSD SE, kurio filialas teikia paslaugas Lietuvoje. Apklausa leido palyginti šių finansų rinkų infrastruktūrų kibernetinio atsparumo brandą ir nustatyti sritis, kuriose tikslingi tolesni veiksmai atsparumui stiprinti.

Įvertinusi tiriamojo etapo rezultatus, 2023 m. spalio 18 d. ECB valdančioji taryba priėmė sprendimą toliau įgyvendinti skaitmeninio euro projektą iki 2025 m. spalio pabaigos, nors sprendimas išleisti skaitmeninį eurą dar nepriimtas. ECB valdančioji taryba nusprendė pereiti į kitą – parengiamąjį – etapą, jo pirmosios dalies metu toliau bus atliekami eksperimentai, sudarytas taisyklių sąvadas skaitmeninio euro naudojimui ir atrinkti techniniai tiekėjai skaitmeninio euro sistemos sudedamosioms dalims. Šio naujo etapo pradžia nėra sprendimas išleisti skaitmeninį eurą. Šį sprendimą ECB valdančioji taryba galės svarstyti tik patvirtinus skaitmeninio euro teisinius pagrindus ES lygmeniu.


4.6.Grynieji pinigai

2023 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banko į apyvartą išleistų eurų bendra vertė sudarė 7 490 mln. Eur.

Grynoji emisija

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Pastaba: stulpeliais parodyta banknotų apyvartoje sudėtis pagal nominalus.

2023 m. užtikrintas pakankamas grynųjų pinigų prieinamumas ir išlaikytas 2022 m. išplėtotas bankomatų tinklas. 2022 m. kredito įstaigoms, įgyvendinant Tarpusavio supratimo memorandumą siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje (toliau – Memorandumas), įrengus 100 naujų bankomatų šalies regionuose, artimiausią bankomatą iki 10 km atstumu pasiekia 91, o iki 20 km atstumu – 99 proc. šalies gyventojų (iki Memorandumo pasirašymo pasiekė atitinkamai 82 ir 95 %). Gyventojai pasiimti lėšų kasdienėms reikmėms banko kortelėmis gali ne tik iš bankomatų, bet ir apie 4 000 bankų partnerių grynųjų pinigų paslaugų teikimo vietų: UAB „Perlas Finance“ terminaluose, prekybos vietų, kuriose ši paslauga teikiama, kasose, kai kurių kredito unijų skyriuose ir jų kasose. Grynųjų pinigų prieigos vietos (bankomatai ir alternatyvios vietos) skelbiamos Lietuvos banko administruojamame grynųjų pinigų prieinamumo žemėlapyje. Lietuvos bankas ir toliau stebės ir vertins grynųjų pinigų prieinamumo situaciją Lietuvoje, o prireikus imsis iniciatyvų prieinamumui užtikrinti.

Seimas patvirtino Lietuvos banko inicijuotus teisės aktus, pagal kuriuos prekybos ir paslaugų vietose mokant grynaisiais pinigais galutinė pirkinių krepšelio suma turi būti apvalinama[12]
[12] Mokant grynaisiais pinigais už prekes ar paslaugas, galutinė pirkinių krepšelio suma apvalinama iki artimiausių 5 euro centų, t. y. į mažesnę arba didesnę pusę iki 0, 5 arba 10 euro centų, atsižvelgiant į tai, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0, 5 ar 10.
. Ši tvarka bus taikoma nuo 2025 m. gegužės 1 d. Tikimasi, kad ją taikant per dvejus–trejus metus apyvartoje neliks 1 ir 2 euro centų monetų, todėl sumažės gyventojų, verslo ir valstybės išlaidos, susijusios su grynųjų pinigų naudojimu bei jų neigiamas poveikis aplinkai. Apvalinimas bus neutralus tiek vartotojams, tiek prekybininkams ir bus atliekamas suprogramuotais bei sertifikuotais kasos aparatais automatiškai pagal teisės aktuose nustatytas taisykles. Taikant apvalinimą, 1 ir 2 euro centų monetos ir toliau bus teisėta atsiskaitymo priemonė, t. y. jomis ir toliau bus galima mokėti prekybos ir paslaugų teikimo vietose arba jas iškeisti į stambesnio nominalo monetas ar banknotus Lietuvos banko kasose ar kredito įstaigų skyriuose. Šios iniciatyvos imtasi įvertinus 1 ir 2 euro centų monetų naudojimą[13]
[13] Didžioji dalis 1 ir 2 euro centų monetų panaudojamos mokėjimams vos vieną kartą – gavus grąžą šių nominalų monetomis, jos pametamos arba nugula gyventojų taupyklėse, fontanuose ir pan. Nuo euro įvedimo šalyje Lietuvos gyventojai yra pametę 2,4 mln. Eur vertės šių monetų. Į Lietuvos banką negrįžta apie 70 proc. į apyvartą išleistų 1 ir 2 euro centų. Šių monetų nukaldinimui ir tvarkymui išleistos lėšos bei ištekliai, galima sakyti, yra iššvaistomi.
, išanalizavus šešių euro zonos valstybių, jau apvalinančių galutinę pirkinių krepšelio sumą, patirtį ir išsamiai aptarus su visuomene, verslo, aplinkosaugos organizacijomis bei Seimo Biudžeto ir finansų komitetu.

Lietuvos banko išleistos kolekcinės ir proginės monetos padėjo surinkti 457 tūkst. Eur pagalbai Ukrainai. Lietuvos ir užsienio šalių gyventojų paaukotos lėšos, įsigyjant sidabro monetą, skirtą Ukrainos kovai už laisvę, išleistą 2022 m., ir proginę monetą „Kartu su Ukraina", išleistą 2023 m., pervestos į Ukrainos nacionalinio banko atidarytą sąskaitą humanitarinei pagalbai rinkti. Proginės monetos ir toliau parduodamos.

Lietuvoje aptikta daugiau padirbtų pinigų. 2023 m. Lietuvos banke ištirti ir iš apyvartos išimti 1 289 vienetai padirbtų eurų (873 banknotai ir 416 monetų). 2023 m. Lietuvoje rasta 6 proc. daugiau suklastotų eurų banknotų ir per 1,5 karto daugiau monetų nei 2022 m. Didžiąją dalį padirbtų eurų (45 %) sudarė 50 eurų banknotai. 2023 m. Lietuvos bankas ištyrė 33 tūkst. vnt. banknotų ir monetų pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus pakeisti susidėvėjusius ir sugadintus pinigus.

Gyventojai atneša iškeisti vis mažiau litų. 2023 m. į eurus pakeista 4,4 mln. litų – beveik trečdaliu mažiau nei 2022 m. Apyvartoje 2023 m. gruodžio 31 d. buvo likę 401 mln. litų, nepakeistų į eurus.

2023 m. Lietuvos bankas į apyvartą išleido keturias kolekcines ir vieną proginę monetą bei apyvartinių monetų numizmatinį rinkinį. Numizmatinėmis vertybėmis įamžinami svarbūs istoriniai įvykiai ir asmenybės. Jų galima įsigyti Lietuvos banko elektroninėje parduotuvėje.


4.7.Oficialiosios atsargos

2023 m. Lietuvos banko finansinis turtas, nesusijęs su pinigų politikos operacijomis ir be įsipareigojimų, vidutiniškai sudarė 5 943 mln. Eur. Šio turto grąža eurais, įskaitant valiutų kursų pokyčių įtaką, bet be aukso kainos pokyčių, buvo 3,22 proc. Finansinio turto, be įsipareigojimų ir nesusijusio su pinigų politikos operacijomis, grąža, be valiutų kursų ir aukso kainos įtakos, 2023 m. buvo 4,91 proc.

Investicijų grąža

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Pastaba: FT – finansinis turtas.

Aukso kiekis nepakito ir sudarė 5,8 t. Aukso portfelis per 2023 m. uždirbo 11,09 proc. grąžą. Grąžą eurais mažino susilpnėjęs JAV doleris, o teigiamą įtaką darė išaugusi aukso rinkos vertė.

Siekiant didesnės investicijų diversifikacijos, dalies investicijų (2023 m. – vidutiniškai 77 %) valiutos kurso rizika buvo neapdrausta. Daugiausia investicijų, kurių valiutos kurso rizika nebuvo apdrausta, buvo JAV doleriais (36 %), Kanados doleriais (10 %) ir Didžiosios Britanijos svarais sterlingų (12 %). Investicijos, kurių valiutinė rizika buvo apdrausta, buvo JAV doleriais (11 %), Japonijos jenomis (8,4 %), Didžiosios Britanijos svarais sterlingų (3,59 %), Kanados doleriais (0,32 %), Šveicarijos frankais (0,07 %).

Vidutinė investicijų valiutinė struktūra 2023 m.

A diagram of a pie chart

Description automatically generated with medium confidence

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Finansinio turto saugumas užtikrinamas skaidant investicijas, sudarant sandorius su geros reputacijos, aukštus reitingus turinčiomis finansų įstaigomis ir investuojant tik į investicinį reitingą turinčių emitentų SVP. Finansų įstaigoms ir VP emitentams tarptautinių reitingų agentūrų suteiktas investicinis reitingas rodo, kad jų įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra maža. 2023 m. pabaigoje 57 proc. investicijų buvo suteiktas aukščiausias AAA reitingas.

Vidutinis investicijų pasiskirstymas 2023 m.

Šaltinis: Lietuvos bankas.


4.8.Statistika

Vykdydamas Oficialiosios statistikos programą, Lietuvos bankas įgyvendino savo statistikos darbų programoje numatytus 2023 m. antrojo pusmečio plėtros darbus.

Pirmą kartą paskelbtas mūsų šalies ir kitų euro zonos šalių kredito įstaigų (bankų ir kredito unijų) sutarto termino (terminuotųjų) indėlių ir paskolų palūkanų normų palyginimas. Jis parengtas atsižvelgus į ECB nustatomų pagrindinių palūkanų normų pokyčius ir jų įtaką paskolų palūkanų normoms. Atsižvelgiant į šių duomenų ir jų palyginimo aktualumą, jie skelbiami kas ketvirtį. Plačiau skaitykite čia.

Pradėti skelbti išsamesni finansinių sąskaitų statistikos duomenys. Juose namų ūkių gyvybės draudimas ir pensinės teisės suskirstytos pagal investicijų riziką. Šie duomenys parodo, kiek namų ūkiai prisiima investavimo rizikos savo vardu investuodami draudimo įmokas ir įnašus. Plačiau skaitykite čia.

Paskelbtos ir eksperimentinės ECBS paskirstomosios namų ūkių turto sąskaitos (angl. Distributional Wealth Accounts, DWA). Šioje statistikoje pateikiami ir Lietuvos duomenys apie namų ūkių grynąjį bei bendrą turtą, įsipareigojimus ir jų sudedamąsias dalis. Namų ūkiai yra suskirstyti į penkis aukščiausius grynojo turto decilius ir apatinę pusę, taip pat pagal darbo ir būsto statusą. Plačiau skaitykite čia.

Reaguojant į mokslininkų ir tyrėjų išsakytus poreikius, 2023 m. antrąjį pusmetį Lietuvos atvirų duomenų portale publikuoti dar penki Lietuvos gyventojų apklausų dėl mokėjimo įpročių duomenų nuo 2018 m. rinkiniai. Šie atvirų duomenų rinkiniai tenkina skirtingų duomenų vartotojų grupių poreikius. Plačiau skaitykite čia.

Lietuvos bankas, įgyvendindamas Duomenų valdymo brandos didinimo programą (angl. Data Management Maturity Program, DAMAMA), 2024 m. vasario 7 d. pradėjo eksploatuoti ir finansų rinkos dalyviams atvėrė modernią reguliuojamų ataskaitų surinkimo sistemą REGATA. Ši sistema leidžia finansų rinkos dalyviams optimizuoti ataskaitų ir duomenų pateikimo procesą ir mažina administracinę naštą.

Taip pat pradėta naudoti pažangi duomenų platforma. Ji netolimoje ateityje leis Lietuvos banko atsakingiems tarnautojams greitai ir efektyviai gauti sprendimams priimti reikalingus duomenis ir atlikti jų analizę, įgalinant duomenų mokslo priemones.

Toliau vykdomi du papildomi duomenų brandos didinimo projektai. Pirmas skirtas sukurti vieningam duomenų platinimo mechanizmui, leisiančiam optimizuoti esamus Lietuvos banko duomenų platinimo procesus ir suteikti galimybę išorės vartotojams pasiekti Lietuvos banko duomenis vieno langelio principu. Įgyvendinant antrą projektą, numatyta pertvarkyti technologiškai pasenusias statistikos informacinių sričių apdorojimo sistemas ir sukurti naują technologinį sprendimą, jau įdiegtoje Lietuvos banko duomenų saugojimo, apdorojimo ir analitikos platformoje užtikrinant sklandų, nepertraukiamą surinktų statistinių duomenų apdorojimą, analizę ir statistinės informacijos platinimą.


4.9.Fiskalinis agentas

Lietuvos bankas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme nustatytas fiskalinio agento funkcijas, 2023 m. tvarkė viešųjų subjektų sąskaitas ir atliko finansines operacijas viešiesiems subjektams Lietuvos banko nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos bankas teikė bankines paslaugas šiems viešiesiems subjektams: Finansų ministerijai, tvarkant Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitas; nacionalinėms plėtros įstaigoms ir kitoms viešojo sektoriaus įstaigoms, valdančioms įstatymuose nustatytus fondus, ir ES institucijoms; pagal Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų sąrangą užsienio centriniams bankams.

2023 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banke buvo tvarkomos 108 viešųjų subjektų sąskaitos (2022 m. gruodžio 31 d. – 90). Šios sąskaitos atidarytos ir tvarkomos Lietuvos banke vadovaujantis Lietuvos Respublikos, Lietuvos banko ir ECB teisės aktais.

Lietuvos bankas viešiesiems subjektams teikia šias bankines paslaugas: perveda lėšas pagal išteklių valdytojų mokėjimo nurodymus, įskaito jas į sąskaitas, keičia valiutas, rengia ir teikia sąskaitų išrašus bei kitą informaciją. 2023 m., vykdant viešųjų subjektų mokėjimo nurodymus, atlikta 887,8 tūkst. kredito pervedimų – jų apyvarta sudarė 41,9 mlrd. Eur.

Vykdydama Vieningos iždo sąskaitos informacinės sistemos (VIKSVA) diegimo projektą, skirtą valstybės pinigų laikymui ir valdymui centralizuoti bei tokiu būdu racionaliau ir efektyviau valdyti valstybės pinigines lėšas, Finansų ministerija 2023 m.:

·gegužės 9 d. prisijungė prie Lietuvos banko administruojamos mokėjimo sistemos CENTROlink;

·liepos 25 d. pradėjo naudotis mokėjimo sistemos CENTROlink momentinių mokėjimų paslauga;

·gruodžio 11 d. prisijungė prie Lietuvos banko administruojamos mokėjimo sistemos TARGET-LIETUVOS BANKAS.

Viešųjų subjektų mokėjimai

Šaltinis: Lietuvos bankas.


5.Kita veikla

Techninis bendradarbiavimas yra svarbi Lietuvos banko veiklos sritis. 2023 m. kovo mėn. Lietuvos bankas ir Lenkijos centrinis bankas baigė bendrą ilgiau nei dvejus metus trukusį ES Dvynių programos projektą „Ukrainos nacionalinio banko institucinių ir reguliavimo gebėjimų stiprinimas įgyvendinant ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą“. Šio projekto tikslai – sustiprinti Ukrainos centrinio banko gebėjimus bankų priežiūros, mokėjimo sistemų plėtros, strateginio planavimo ir bendradarbiavimo su tarptautinėmis institucijomis srityse – sėkmingai įgyvendinti.

Lietuvos bankas kartu su Rumunijos ir Nyderlandų centriniais bankais 2024 m. balandžio mėn. užbaigė Dvynių projekto Moldovoje įgyvendinimą. Projekto tikslas – sustiprinti Moldovos nacionalinio banko gebėjimus makrolygio rizikos stebėsenos, draudimo sektoriaus, nebankinių kredito įstaigų, finansų rinkos infrastruktūros ir mokėjimo paslaugų priežiūros srityse. Lietuvos bankas kartu su devyniolika ECBS nacionalinių centrinių bankų ir ECB nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. sėkmingai įgyvendina ES finansuojamą projektą „Centrinio banko gebėjimų stiprinimo Vakarų Balkanuose programa, siekiant integracijos į ECBS. II etapas“. Šis projektas – 2021 m. užbaigto projekto Vakarų Balkanuose tęsinys, skirtas šešių Vakarų Balkanų šalių centrinių bankų bei bankų priežiūros agentūrų instituciniams gebėjimams, visų pirma, tobulinant jų analitines ir politikos priemones ir perkeliant geriausius tarptautinius ir Europos standartus į nacionalinę praktiką, stiprinti. 2023 m. pabaigoje kartu su septyniais ECBS nacionaliniais centriniais bankais ir ECB pradėtas įgyvendinti naujas, dvejus metus truksiantis ES finansuojamas bandomasis projektas Afrikos šalims „Finansinio stabilumo, atsparumo ir valdymo stiprinimas – stipresnio ECBS dialogo su Afrika link“. Tikslas – sustiprinti Afrikos centrinių bankų pajėgumus valdysenos, finansinio stabilumo, atsparumo, strateginio planavimo ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse. Projektas skirtas 12 Afrikos centrinių bankų, veikiančių 24 Afrikos šalyse.

Nuosekliai stiprintas Lietuvos banko vaidmuo TVF veikloje. Nuo 2023 m. sausio 24 d. Šiaurės ir Baltijos šalių (ŠBŠ) grupei aukščiausiu lygiu TVF atstovauja Baltijos šalių deleguotas TVF vykdomasis direktorius. Pagal ŠBŠ bendradarbiavimą TVF reglamentuojančius susitarimus, Lietuvai kartu su Latvija ir Estija tenka atsakomybė užtikrinti tinkamą ŠBŠ vykdomojo direktoriaus pasirengimą svarbiausiems TVF vykdomosios valdybos posėdžiams. Remiantis dvišaliu tarpusavio supratimo susitarimu, Lietuvos bankas šią užduotį įgyvendina koordinuodamasis su Finansų ministerija.

Ruošiamasi nacionalinių procedūrų, reikalingų TVF kvotoms didinti, įgyvendinimui – Lietuvos kvota didinama nuo 441,6 mln. iki 662,4 mln. SST. 2023 m. gruodžio 15 d. TVF valdytojų valdyba užbaigė 16-ąją kvotų peržiūrą, ja sustiprinama kvotų reikšmė TVF išteklių pakete, t. y. 50 proc. padidinamos visų TVF valstybių narių kvotos, atitinkamai sumažinami skolinti TVF ištekliai. Lietuva kartu su ŠBŠ ir kitomis Europos valstybėmis visada palaikė stiprų ir kvotomis pagrįstą TVF. Lietuvoje už su kvota TVF susijusius įsipareigojimus yra atsakingas Lietuvos bankas, o sprendimą dėl Lietuvos Respublikos kvotos TVF dydžio keitimo priima Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos bankas kartu su Finansų ministerija šiuo metu rengia reikalingų teisės aktų projektus.

Lietuvos bankas vykdo gyventojų finansinio švietimo veiklą. 2024 m. sausio–vasario mėn. Lietuvos bankas organizavo gyventojams skirtą informacinę kampaniją apie investicinį gyvybės draudimą, jos šūkis „Įsigilink, apgalvok ir tik tada nuspręsk“. Šio draudimo sutartis yra pasirašę 420 tūkst. Lietuvos gyventojų, tačiau jo galimą naudą, tinkamumą sau ir rizikas pasveria ne kiekvienas. Informavimo kampanijos metu padėta gyventojams geriau suprasti šį finansinį produktą. 2024 m. kovo 18–24 d. vyko pasaulinės pinigų savaitės renginiai. Jau dvyliktus metus iš eilės ją inicijavo Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, šiemet ji buvo skirta vaikams ir jaunimui. Lietuvoje šios iniciatyvos veiklas koordinuoja Lietuvos bankas. Per tą savaitę jauni žmonės supažindinti su galimomis rizikomis finansų sektoriuje ir mokyti, kaip saugoti savo uždirbtus pinigus.



Santrumpos

AB                    akcinė bendrovė

AKR                  anticiklinis kapitalo rezervas

BVP                  bendrasis vidaus produktas

ECB                  Europos Centrinis Bankas

ECBS                Europos centrinių bankų sistema

EK                    Europos Komisija

EPĮ                   elektroninių pinigų įstaigos

ES                    Europos Sąjunga

Eurosistema      Europos Centrinis Bankas ir euro zonos centriniai bankai

FRD                  finansų rinkos dalyviai

JAV                   Jungtinės Amerikos Valstijos

JK                     Jungtinė Karalystė

KIS                   kolektyvinio investavimo subjektai

KRT                  Kapitalo rinkos taryba

MĮ                    mokėjimo įstaigos

MPT                  mokėjimo paslaugų teikėjai

NT                    nekilnojamasis turtas

PF                     pensijų fondai

PFĮ                   pinigų finansų įstaigos

PPTFP               pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija

SVKI                 suderintasis vartotojų kainų indeksas

TVF                   Tarptautinis valiutos fondas

VP                    vertybiniai popieriai

VVP                  vyriausybės vertybiniai popieriai


© Lietuvos bankas

Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius

www.lb.lt

Lietuvos banko valdyba Pranešimą apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę ir funkcijų vykdymą patvirtino 2024 m. balandžio 15 d. Jį rengiant panaudoti duomenys, paskelbti iki 2024 m. kovo 28 d.

Kai kuriose lentelėse ir paveiksluose dėl apvalinimo eilučių suma ir procentai nesutampa su bendrais duomenimis („Iš viso“ ir 100 %).

Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

ISSN 2538-8428 (online)