Lietuvos bankas

Europos Centrinis Bankas

Europos Centrinis Bankas

Dalyvaujame Europos Centrinio Banko – euro zonos šalių centrinių bankų sistemos vadovaujančios institucijos, atsakingos už pinigų politikos formavimą ir įgyvendinimą euro zonoje, veikloje. Pagrindinis ECB tikslas – palaikyti kainų stabilumą euro zonoje vidutiniu laikotarpiu.

Išsami informacija apie ECB veiklą pateikiama ECB interneto svetainėje. Svetainėje taip pat galite rasti ECB pranešimus spaudai, sprendimus, nuomones, elektronines leidinių versijas, statistinius duomenis ir kitos naudingos informacijos.

Europos centrinių bankų sistema

Kartu su Europos Centriniu Banku ir visų ES valstybių narių centriniais bankais sudarome Europos centrinių bankų sistemą (ECBS).

Eurosistema

Kartu su euro zonos – eurą įsivedusių šalių – centriniais bankais ir Europos Centriniu Banku sudarome Eurosistemą. Prisijungdama prie euro zonos, Lietuva kartu prisijungė ir prie bankų sąjungos Bendro priežiūros mechanizmo. ECB tapo atsakingas už 3 didžiausių Lietuvoje registruotų bankų – AB SEB banko, „Swedbank“, AB ir AB Šiaulių bankas – tiesioginę priežiūrą.

Pagrindinis ECBS tikslas – palaikyti kainų stabilumą.

Svarbiausi ECBS uždaviniai:

  • nustatyti ir įgyvendinti ES pinigų politiką;
  • atlikti užsienio valiutų operacijas, atitinkančias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas;
  • laikyti ir valdyti valstybių narių oficialiąsias užsienio valiutos atsargas;
  • skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą.

[[#ex]]

Kaip priimami sprendimai

Europos Centrinis Bankas ECBS uždavinius įgyvendina savarankiškai arba kartu su nacionaliniais centriniais bankais. Sprendimus priima:

  • Valdančioji taryba. Ji nustato euro zonos pinigų politiką. ECB valdančiąją tarybą sudaro Vykdomoji valdyba ir euro zonos šalių nacionalinių centrinių bankų valdytojai. Paprastai Valdančioji taryba posėdžiauja 2 kartus per mėnesį ECB pastate Frankfurte prie Maino, Vokietijoje. Lietuvos banko valdybos pirmininkas dalyvauja ECB valdančiosios tarybos veikloje nuo 2015 m. sausio 1 d.
  • Vykdomoji valdyba. Atsižvelgdama į Valdančiosios tarybos priimtus sprendimus, Vykdomoji valdyba įgyvendina euro zonos pinigų politiką. Ją sudaro ECB Pirmininkas, jo pavaduotojas ir dar 4 nariai, kuriuos 8 metams skiria euro zonos šalių vadovai.
  • Bendroji taryba. Tai ECB sprendimus priimantis organas, kuris veiks tol, kol bus neįsivedusių euro valstybių narių. Nuo Lietuvos narystės ES pradžios Lietuvos banko valdybos pirmininkas dalyvauja ECB bendrosios tarybos darbe. 

Išsiskleidžiantis meniu punktai


Eurosistemos ir ECBS komitetai

Dalyvaujame Eurosistemos ir ECBS komitetų bei daugiau kaip 90 įvairių struktūrų (darbo, ekspertų, užduoties grupių, tyrimų ir konferencijų) veikloje. Taip darome įtaką ECB sprendimams.
Išsiskleidžiantis meniu punktai


ECB kapitalas

Lietuvos bankas yra ECB kapitalo dalininkas. Euro zonos valstybių narių nacionaliniams centriniams bankams priklauso 70 proc. viso ECB kapitalo, o kitus 30 proc. dalijasi ne euro zonos valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai. Lietuvos bankui tenkanti ECB kapitalo dalis – 0,4707 proc., sudaranti 50,95 mln. eurų. Ši dalis priklauso nuo šalies gyventojų skaičiaus ir bendrojo vidaus produkto. Šios dalys peržiūrimos kas penkerius metus arba kai į ES įstoja nauja valstybė narė.

Euro zonos nacionaliniai centriniai bankai Kapitalo raktas (%) Apmokėtas kapitalas (Eur)
Nationale Bank van België / Banque Nationale de Belgique (Belgija) 2,9630 320 744 959,47
Deutsche Bundesbank (Vokietija) 21,4394 2 320 816 565,68
Eesti Pank (Estija) 0,2291 24 800 091,20
Banc Ceannais na hÉireann / Central Bank of Ireland (Airija) 1,3772 149 081 997,36
Bank of Greece (Graikija) 2,0117 217 766 667,22
Banco de España (Ispanija) 9,6981 1 049 820 010,62
Banque de France (Prancūzija) 16,6108 1 798 120 274,32
Hrvatska narodna banka (Kroatija) 0,6595 71 390 921,62
Banca d'Italia (Italija) 13,8165 1 495 637 101,77
Central Bank of Cyprus (Kipras) 0,1750 18 943 762,37
Latvijas Banka (Latvija) 0,3169 34 304 447,40
Lietuvos bankas (Lietuva) 0,4707 50 953 308,28
Banque centrale du Luxembourg (Liuksemburgas) 0,2679 29 000 193,94
Bank Ċentrali ta’ Malta / Central Bank of Malta (Malta) 0,0853 9 233 731,03
De Nederlandsche Bank (Nyderlandai) 4,7662 515 941 486,95
Oesterreichische Nationalbank (Austrija) 2,3804 257 678 468,28
Banco de Portugal (Portugalija) 1,9035 206 054 009,57
Banka Slovenije (Slovėnija) 0,3916 42 390 727,68
Národná banka Slovenska (Slovakija) 0,9314 100 824 115,85
Suomen Pankki – Finlands Bank (Suomija) 1,4939 161 714 780,61
Iš viso (euro zonos) 81,9881 8 875 217 621,22
Ne euro zonos nacionaliniai centriniai bankai    
Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas) (Bulgarija) 0,9832 3 991 180,11
Česká národní banka (Čekija) 1,8794 7 629 194,36
Danmarks Nationalbank (Danija) 1,7591 7 140 851,23
Magyar Nemzeti Bank (Vengrija) 1,5488 6 287 164,11
Narodowy Bank Polski (Lenkija) 6,0335 24 492 255,06
Banca Naţională a României (Rumunija) 2,8289 11 483 573,44
Sveriges riksbank (Švedija) 2,9790 12 092 886,02
Iš viso (ne euro zonos) 18,0119 73 117 104,33
Iš viso 100,0000 8 948 334 725,55

[[#ex]]

Bankų sąjunga

Bankų sąjunga – tai ES lygmens bankų priežiūros ir pertvarkymo sistema, kuria siekiama apsaugoti mokesčių mokėtojus nuo žlungančių finansų įstaigų gelbėjimo ir užtikrinti bankų sektoriaus saugumą ir patikimumą regione. Visos prie euro zonos prisijungusios šalys tampa bankų sąjungos narėmis, tačiau šioje sąjungoje gali dalyvauti ir kitos norą dalyvauti joje pareiškusios ES šalys. Bankų sąjungos struktūrą sudaro 3 pagrindiniai blokai:

[[#ex]]

I. Bendras taisyklių sąvadas

Bendrą taisyklių sąvadą sudaro teisės aktai, kurių turi laikytis visos ES finansų įstaigos. Jais nustatomi kapitalo reikalavimai bankams ir bankų žlugimo ir pertvarkymo prevencijos priemonės. Aktualiausi bankų sąjungos teisės aktai yra šie:

  • Kapitalo reikalavimų direktyva IV (KRD IV) ir Kapitalo reikalavimų reglamentas (KRR),
  • Direktyva dėl indėlių garantijų sistemų (IGS),
  • Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (BGPD).

II. Bendras priežiūros mechanizmas

Bendras priežiūros mechanizmas – tai Europos bankų priežiūros sistema, sudaryta iš ECB ir dalyvaujančių šalių nacionalinių priežiūros institucijų.

Prisijungusi prie euro zonos, Lietuva kartu prisijungė ir prie bankų sąjungos Bendro priežiūros mechanizmo. Nuo tada už trijų didžiausių Lietuvoje registruotų bankų tiesioginę priežiūrą atsakingas tapo Europos Centrinis Bankas. Jis juos prižiūri kartu su Lietuvos banku.

Sužinokite daugiau apie Europos bankų priežiūros sistemą, jos pagrindinius tikslus ir ypatybes bankų priežiūrai skirtoje interneto svetainėje.

Lietuvos bankas ir Bendras priežiūros mechanizmas. Lietuvos banko valdybos narys dalyvauja Priežiūros valdybos, kuri paprastai posėdžiauja du kartus per mėnes į, veikloje. Priežiūros valdyboje svarstomi įvairūs su ECB tiesiogiai prižiūrimais bankais susiję klausimai.


III. Bendras pertvarkymo mechanizmas

Trečiasis bankų sąjungos blokas – bendras pertvarkymo mechanizmas, kurio tikslas – užtikrinti tvarkingą žlungančių bankų pertvarkymą, padarant kuo mažesnį poveikį susijusių ES šalių ir kitų šalių ekonomikai bei mokesčių mokėtojų lėšoms.

Bendrą pertvarkymo mechanizmą sudaro:

  • ES lygmens pertvarkymo institucija – Bendra pertvarkymo valdyba, pagrindinis sprendimus priimantis bendro pertvarkymo mechanizmo organas,
  • bankų sektoriaus finansuojamas Bendras pertvarkymo fondas, viršvalstybiniu lygmeniu įsteigtas fondas.

Vykdydama centralizuotą Bendrame priežiūros mechanizme dalyvaujančių valstybių bankų pertvarkymą Bendra pertvarkymo valdyba glaudžiai bendradarbiauja su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, Lietuvoje – su Lietuvos banku.

Sužinokite daugiau apie Europos bankų pertvarkymo sistemą, jos pagrindinius tikslus ir ypatybes Bankų pertvarkymo valdybos interneto svetainėje (anglų k.).

Lietuvos bankas ir Bendra pertvarkymo valdyba. Lietuvoje nacionalinė pertvarkymo institucija yra Lietuvos bankas, dalyvaujantis Bendros pertvarkymo valdybos veikloje. Joje Lietuvos bankui atstovauja Lietuvos banko valdybos narys.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-04-23