Europos Centrinis Bankas
Nuo 2015 m. sausio 1 d., kai tapome visaverčiu Eurosistemos nariu, kartu su kitais euro zonos nacionaliniais centriniais bankais dalyvaujame Europos Centrinio Banko (ECB) veikloje siekdami bendro tikslo – palaikyti kainų stabilumą.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas yra euro zonos pinigų politiką nustatančios ECB valdančiosios tarybos narys, taip pat dalyvauja ECB bendrosios tarybos, kuri veiks tol, kol bus Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, neįsivedusių euro, darbe.
Lietuvos bankas yra ECB kapitalo dalininkas. Euro zonos valstybių narių nacionaliniams centriniams bankams priklauso 70 proc. viso ECB kapitalo, kitus 30 proc. dalijasi ne euro zonos valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai.
Eurosistema ir Europos centrinių bankų sistema
Lietuvos bankas kartu su eurą įsivedusių šalių centriniais bankais ir ECB sudaro Eurosistemą, o kartu su ECB ir visų ES valstybių narių centriniais bankais – Europos centrinių bankų sistemą (ECBS). Mūsų specialistai dalyvauja Eurosistemos ir ECBS komitetų bei daugiau kaip 90 įvairių struktūrų (darbo, ekspertų, užduoties grupių, tyrimų ir konferencijų) veikloje.
Bankų sąjunga
Lietuva priklauso bankų sąjungai – ES lygmens bankų priežiūros ir pertvarkymo sistemai, kuria siekiama apsaugoti mokesčių mokėtojus nuo žlungančių finansų įstaigų gelbėjimo ir užtikrinti bankų sektoriaus saugumą ir patikimumą regione. Bankų sąjungos narėmis tampa visos prie euro zonos prisijungusios šalys, joje gali dalyvauti ir kitos norą pareiškusios ES šalys.
Kartu su ECB prižiūrime Lietuvoje registruotus didžiausius bankus. Lietuvos banko valdybos narys dalyvauja Priežiūros valdybos, kurioje svarstomi įvairūs su ECB tiesiogiai prižiūrimais bankais susiję klausimai, taip pat Bendros pertvarkymo valdybos veikloje.
Bankų sąjungos struktūrą sudaro trys pagrindiniai blokai:
Bendrą taisyklių sąvadą sudaro teisės aktai, kurių turi laikytis visos ES finansų įstaigos. Jais nustatomi kapitalo reikalavimai bankams ir bankų žlugimo ir pertvarkymo prevencijos priemonės. Aktualiausi bankų sąjungos teisės aktai yra Kapitalo reikalavimų direktyva ir Reglamentas (KRD IV ir KRR), Direktyva dėl indėlių garantijų sistemų ir Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva. [[#more_end]]
Bendras priežiūros mechanizmas
Prisijungdama prie euro zonos, Lietuva prisijungė ir prie bankų sąjungos Bendro priežiūros mechanizmo. Nuo tada už didžiausių Lietuvoje registruotų bankų tiesioginę priežiūrą atsakingas tapo ECB, kuris juos prižiūri kartu su Lietuvos banku.
Lietuvos banko valdybos narys dalyvauja Priežiūros valdybos, kurioje svarstomi įvairūs su ECB tiesiogiai prižiūrimais bankais susiję klausimai, veikloje. [[#more_end]]
Bendras pertvarkymo mechanizmas
Bankų sąjungos bendro pertvarkymo mechanizmo tikslas – užtikrinti tvarkingą žlungančių bankų pertvarkymą, siekiant kuo mažesnio poveikio ES ir kitų šalių ekonomikai bei mokesčių mokėtojų lėšoms.
Bendrą pertvarkymo mechanizmą sudaro ES lygmens institucija – pagrindinius sprendimus priimanti Bendra pertvarkymo valdyba ir viršvalstybiniu lygiu įsteigtas Bendras pertvarkymo fondas, finansuojamas bankų sektoriaus lėšomis.
Bendra pertvarkymo valdyba, vykdydama centralizuotą Bendrame priežiūros mechanizme dalyvaujančių valstybių bankų pertvarkymą, glaudžiai bendradarbiauja su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis. Lietuvoje tokia institucija yra Lietuvos bankas. Bendros pertvarkymo valdybos veikloje Lietuvos bankui atstovauja Lietuvos banko valdybos narys. [[#more_end]]