[[#ex]]
TVF ir Lietuva
Lietuva TVF nare tapo 1992 m. Išsami informacija apie Lietuvos bendradarbiavimą su TVF ir IV str. konsultacijos Lietuvai yra čia.
Lietuvos dalyvavimas TVF valdyme
- Svarbiausius sprendimus priimančioje TVF Valdytojų valdyboje Lietuvai atstovauja Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Valdytojų valdyba svarbiausius pasaulio ekonomikos ir TVF politikos klausimus aptaria du kartus per metus (TVF pavasariniai ir metiniai susitikimai).
- TVF Vykdomojoje valdyboje visoms šalims narėms atstovauja 24 vykdomieji direktoriai. Lietuvai ekonominės politikos klausimais atstovauja 8 Šiaurės ir Baltijos šalių (Danija, Estija, Islandija, Norvegija, Latvija, Lietuva, Suomija ir Švedija) bendrai renkamas vykdomasis direktorius.
- TVF valdytojų valdybos patariamajame forume TVF politikos klausimais – Tarptautiniame pinigų ir finansų komitete – Lietuvai pagal TVF Šiaurės ir Baltijos šalių grupės vidinius rotacijos susitarimus atstovauja vienas iš Šiaurės Baltijos šalių finansų ministrų arba centrinių bankų vadovų. Komiteto susitikimai paprastai vyksta du kartus per metus, sprendimai atsispindi priimamuose komunikatuose arba pirmininko pranešimuose.
- Lietuvos Respublikos pozicijas TVF politikos klausimais Lietuvos bankas koordinuoja kartu su Finansų ministerija.
Lietuva – TVF Šiaurės ir Baltijos šalių grupėje
- Lietuva priklauso TVF Šiaurės ir Baltijos šalių grupei, kurią sudaro 8 šalys (Danija, Estija, Islandija, Norvegija, Latvija, Lietuva, Suomija ir Švedija).
- Bendra Šiaurės ir Baltijos šalių grupės santykinė kvota – 3,225, santykiniai balsai – 3,282 proc.
- TVF Vykdomojoje valdyboje Lietuvos Respublikai atstovauja Šiaurės ir Baltijos šalių bendrai renkamas vykdomasis direktorius. Pagal TVF Šiaurės ir Baltijos šalių grupės sutartą rotacijos sistemą, 2023–2026 m. visos grupės šalims atstovauja Baltijos šalių paskirtas vykdomasis direktorius iš Lietuvos Vitas Vasiliauskas.
- Visos 8 grupės šalys gali skirti savo atstovą į vykdomojo direktoriaus kabinetą Vašingtone. Atstovą iš Lietuvos Respublikos skiria Lietuvos bankas.
- Svarbiausias TVF Šiaurės ir Baltijos šalių grupės sprendimų priėmimo organas – 1999 m. įkurtas Šiaurės ir Baltijos šalių pinigų ir finansų komitetas. Kiekvienos šalies centrinis bankas ir finansų ministerija į jį deleguoja po vieną narį bei jį pavaduojantį narį.
- TVF Šiaurės ir Baltijos šalių grupės biuro Vašingtone metinės ataskaitos: 2016 m. I pusmečio ataskaita (373 KB download icon); 2016 m. II pusmečio ataskaita (399.9 KB download icon); 2017 m. I pusmečio ataskaita (258.4 KB download icon); 2017 m. II pusmečio ataskaita (218.8 KB download icon); 2018 m. I pusmečio ataskaita (681.9 KB download icon); 2018 m. II pusmečio ataskaita (649.9 KB download icon); 2019 m. metinė ataskaita (474.1 KB download icon); 2020 m. metinė ataskaita (441.5 KB download icon); 2021 m. metinė ataskaita (317.3 KB download icon); 2022 m. metinė ataskaita (317.9 KB download icon); 2023 m. metinė ataskaita (502.6 KB download icon).
Lietuvos ekonominės politikos stebėsena
Lietuvos ir TVF bendradarbiavimo pagrindas – TVF steigimo sutarties IV straipsnio ekonominės konsultacijos. Šis sutarties straipsnis įpareigoja šalis nares įgyvendinti šalies ir pasaulinį finansinį bei ekonominį stabilumą užtikrinančią ekonominę ir finansų politiką. TVF atstovai kiekvienais metais lankosi Lietuvoje, susitinka su Lietuvos banko, Vyriausybės, privačiojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, politikais ir ekonomikos ekspertais, su kuriais kartu įvertina šalies ekonominę padėtį bei plėtros tendencijas ir pateikia rekomendacijas, pateikiamas IV straipsnio konsultacijų ataskaitose. Lietuva taip pat dalyvauja TVF Finansų sektoriaus įvertinimo programoje.
Finansiniai santykiai su TVF
Tarptautinių atsiskaitymų bankas
Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB) – seniausia pasaulio tarptautinė finansų organizacija, įkurta 1930 m. Hagos susitarimu. Šio banko nariai yra 60 centrinių bankų ir Europos Centrinis Bankas. Centrinė būstinė yra įsikūrusi Bazelyje, Šveicarijoje.
Pagrindiniai tikslai:
- skatinti centrinių bankų ir tarptautinių finansų organizacijų bendradarbiavimą siekiant pinigų ir finansų sistemos stabilumo;
- kurti ir tobulinti tarptautinius standartus bankų priežiūros, atsiskaitymų ir kitose svarbiose centrinių bankų veiklos srityse;
- būti centrinių bankų agentu arba korespondentu, jiems vykdant finansines operacijas.
Lietuvos bankas Tarptautinių atsiskaitymų banko akcininku tapo 1931 m., jo narystė atkurta 1992 m. ir buvo grąžinta nuo 1931 m. Lietuvos bankui priklausiusių 1 000 Tarptautinių atsiskaitymų banko akcijų.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas kviečiamas dalyvauti kas 2 mėnesiai vykstančiuose centrinių bankų TAB narių vadovų posėdžiuose ir metiniame TAB akcininkų susirinkime.
Žalesnės finansų sistemos kūrimo tinklas
2020 m. kovo mėn. Lietuvos bankas tapo tarptautinio Žalesnės finansų sistemos kūrimo tinklo (angl. Network for Greening the Financial System, NGFS) nariu.
NGFS yra centrinių bankų ir finansų priežiūros institucijų tinklas, kurio veiklos tikslai yra prisidėti prie aplinkosaugos ir klimato rizikų valdymo finansų sektoriuje ir padėti telkti finansavimą, reikalingą perėjimui prie tvarios ekonomikos. Nariai tinklo veikloje dalyvauja savanoriškais pagrindais keisdamiesi gerosiomis praktikomis ir vykdydami analitinę veiklą.
NGFS veikia penkiose pagrindinėse srityse:
- mikroprudencijos ir priežiūros;
- makrofinansų;
- žaliųjų finansų skatinimo;
- duomenų spragų šalinimo;
- tyrimų.
Lietuvos bankas dalyvauja plenariniuose posėdžiuose ir turi atstovų trijose šio tinklo darbo grupėse: makrofinansų, žaliųjų finansų skatinimo ir tyrimų.
NGFS buvo įsteigtas 2017 m. gruodžio mėn. Paryžiuje aukščiausiojo lygio susitikimo „Viena planeta“ (angl. One Planet Summit) metu. Jo steigėjai buvo 8 centriniai bankai ir finansų priežiūros institucijos, tačiau tinklo narystė nuolat plečiasi – 2020 m. lapkričio mėn. tinklą sudarė 75 nariai ir 13 stebėtojų.
Daugiau informacijos: https://www.ngfs.net/en.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) – tarptautinė organizacija, įkurta 1961 m., JAV ir Kanadai prisijungus prie Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos. Tai griežtus standartus atitinkančių šalių forumas, šiuo metu vienijantis 36 valstybes. Centrinė organizacijos būstinė yra Paryžiuje.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija savo veiklą grindžia griežčiausiais standartais ir maksimalaus skaidrumo principu, daug dėmesio skiria įvairių ekonomikos sričių integralumui ir politikos skaidrumui. Narystė šioje organizacijoje vertinama kaip valstybės ekonomikos stabilumo ir patikimumo rodiklis, ji suteikia galimybę naudotis naujausiais tyrimais ir taikyti gerąją organizacijos šalių narių patirtį gerinant valstybės valdymo kokybę.
Dvišaliai ir daugiašaliai ryšiai
Šiaurės, Baltijos šalys, Lenkija
Lietuvos bankas ypač glaudžius ryšius palaiko su Šiaurės (Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir Švedija) ir Baltijos (Estija ir Latvija) šalių centriniais bankais. Lietuva su Šiaurės ir Baltijos šalimis sudaro bendrą šalių grupę Tarptautiniame valiutos fonde ir Pasaulio banke, glaudžiai bendradarbiauja finansų sektoriaus priežiūros klausimais.
Įkūrus Europos sisteminės rizikos valdybą, Skandinavijos šalių iniciatyva įkurtas Šiaurės ir Baltijos šalių makroprudencinis forumas. Pagrindinis jo tikslas yra sustiprinti regiono, turinčio ypač integruotą finansų sektorių, bendradarbiavimą ir sprendimų priėmimą makroprudencinės priežiūros ir politikos srityje. Šio forumo susitikimų metu aptariamos regioninės sisteminės rizikos ir galimos priemonės šioms rizikoms suvaldyti, keičiamasi šalių patirtimi, diskutuojama dėl kitų aktualių procesų, darančių įtaką makroprudencinei politikai.
Bendradarbiaujant trijų Baltijos šalių centriniams bankams, kasmet organizuojami vadovų ir ekspertų susitikimai, prireikus derinamos pozicijos tarptautinės ekonomikos ir finansų politikos klausimais ES ir kituose tarptautiniuose forumuose.
Su vienu iš svarbiausių Lietuvos banko partnerių – Lenkijos centriniu banku – keičiamasi gerąja praktika, organizuojami bendri renginiai ekonomikos ir finansų klausimais.
Kaimyninės šalys
Lietuvos bankas puoselėja dvišalius ryšius su kaimyninių Ukrainos, Moldovos ir kitų šalių centriniais bankais. Dvišaliuose susitikimuose, konferencijose ir seminaruose aptariami aktualiausi ekonomikos ir finansų politikos klausimai. Lietuvos bankas pagal poreikį šių šalių centriniams bankams teikia techninę pagalbą ir dalijasi savo gerąja praktika aktualiais centrinės bankininkystės klausimais: finansų sektoriaus pertvarkos ir priežiūros, elektroninės bankininkystės, grynųjų pinigų tvarkymo, vidaus audito ir kt. Keičiamasi statistiniais duomenimis ir informacija bei ekonominiais ir finansiniais leidiniais.
[[#ex]]
