Dalyvaujame daugiau kaip 150 įvairių komitetų, darbo grupių ir jų pogrupių, kuriuos įsteigė Europos Sąjungos institucijos, atsakingos už ekonominę politiką ir finansinių paslaugų reguliavimą, veikloje. Iš jų svarbiausios yra Ekonomikos ir finansų reikalų taryba (ECOFIN taryba), Europos bankininkystės institucija, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ir Europos sisteminės rizikos valdyba.
Pasaulinėje ekonomikos ir finansų arenoje Lietuvos bankas atstovauja Lietuvai Tarptautiniame valiutos fonde (TVF), dalyvauja Tarptautinių atsiskaitymų banko ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) darbe, plėtoja dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą su kitų valstybių finansų institucijomis.
[[#ex]]
Lietuvos bankas ir ECOFIN taryba
Lietuvos banko valdybos pirmininkas kartu su finansų ministru dalyvauja neformaliuose ECOFIN tarybos, atsakingos už Europos Sąjungos (ES) ekonominę politiką, apmokestinimo klausimus ir finansinių paslaugų reguliavimą, posėdžiuose.
Neformaliam posėdžiui ECOFIN taryba kartą per pusmetį susitinka ES Tarybai pirmininkaujančioje valstybėje. Tai yra svarbus forumas, kuriame neformaliai aptariamos šalių pozicijos svarstomais klausimais.
Lietuvos bankas ir Europos finansų priežiūros institucijų sistema
Lietuvos bankas dalyvauja Europos finansų priežiūros institucijų sistemoje, kuri atsakinga už rizikos ribojimo priežiūrą. Sistemą sudaro už ES šalių narių finansų sistemoms kylančios (makrolygmens) rizikos ribojimo priežiūrą atsakinga Europos sisteminės rizikos valdyba ir už Europoje veikiančiose finansų įstaigose galinčių atsirasti (mikrolygmens) rizikų ribojimo priežiūrą atsakingos Europos bankininkystės institucija, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija bei Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas yra Europos sisteminės rizikos valdybos narys, turintis balsavimo teisę. Įprastai Bendrosios valdybos susitikimai vyksta keturis kartus per metus.
Lietuvos banko atstovai dalyvauja Europos priežiūros institucijų bei jų komitetų ir darbo grupių veikloje, sprendžia ES finansų rinkai aktualius klausimus.
Lietuvos bankas ir Tarptautinis valiutos fondas
Tarptautinės pinigų sistemos stabilumą siekiančio užtikrinti TVF nare Lietuva tapo 1992 m. Svarbiausius sprendimus priimančioje TVF valdytojų valdyboje Lietuvai atstovauja Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Valdytojų valdyba svarbiausius pasaulio ekonomikos ir TVF politikos klausimus aptaria du kartus per metus.
TVF vykdomojoje valdyboje visoms šalims narėms atstovauja 25 vykdomieji direktoriai. Lietuvai ekonominės politikos klausimais atstovauja aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių grupės (Danija, Estija, Islandija, Norvegija, Latvija, Lietuva, Suomija ir Švedija) bendrai renkamas vykdomasis direktorius.
Pagal TVF Šiaurės ir Baltijos šalių grupės sutartą rotacijos sistemą, 2023–2026 m. visoms grupės šalims atstovauja Baltijos šalių paskirtas vykdomasis direktorius iš Lietuvos Vitas Vasiliauskas. Nuo 2026 m. vidurio vykdomojo direktoriaus pareigas eiti paskirtas Danijos atstovas Rasmus Degn.
Visos aštuonios grupės šalys gali skirti savo atstovą į vykdomojo direktoriaus kabinetą Vašingtone. Atstovą iš Lietuvos Respublikos skiria Lietuvos bankas.
TVF Šiaurės ir Baltijos šalių grupės biuro Vašingtone metinės ataskaitos
- 2016 m. I pusmečio ataskaita (373 KB download icon)
- 2016 m. II pusmečio ataskaita (399.9 KB download icon)
- 2017 m. I pusmečio ataskaita (258.4 KB download icon)
- 2017 m. II pusmečio ataskaita (218.8 KB download icon)
- 2018 m. I pusmečio ataskaita (681.9 KB download icon)
- 2018 m. II pusmečio ataskaita (649.9 KB download icon)
- 2019 m. metinė ataskaita (474.1 KB download icon)
- 2020 m. metinė ataskaita (441.5 KB download icon)
- 2021 m. metinė ataskaita (317.3 KB download icon)
- 2022 m. metinė ataskaita (317.9 KB download icon)
- 2023 m. metinė ataskaita (502.6 KB download icon)
- 2024 m. metinė ataskaita (470.3 KB download icon)
- 2025 m. metinė ataskaita (456.3 KB download icon)
[[#more_end]]
Svarbiausias TVF Šiaurės ir Baltijos šalių grupės sprendimų priėmimo organas – 1999 m. įkurtas Šiaurės ir Baltijos šalių pinigų ir finansų komitetas. Kiekvienos šalies centrinis bankas ir finansų ministerija į jį deleguoja po vieną narį ir jį pavaduojantį narį.
TVF valdytojų valdybos patariamajame forume politikos klausimais – Tarptautiniame pinigų ir finansų komitete – Lietuvai pagal TVF Šiaurės ir Baltijos šalių grupės vidinius rotacijos susitarimus atstovauja vienas iš Šiaurės ir Baltijos šalių finansų ministrų arba centrinių bankų vadovų. Komiteto susitikimai paprastai vyksta du kartus per metus, sprendimai atsispindi priimamuose komunikatuose arba pirmininko pranešimuose.
Lietuvos Respublikos pozicijas TVF politikos klausimais Lietuvos bankas koordinuoja kartu su Finansų ministerija.
Lietuvos ir TVF bendradarbiavimo pagrindas – TVF steigimo sutarties IV straipsnio ekonominės konsultacijos. Šis sutarties straipsnis įpareigoja šalis nares įgyvendinti šalies ir pasaulinį finansinį bei ekonominį stabilumą užtikrinančią ekonominę ir finansų politiką. TVF atstovai kiekvienais metais lankosi Lietuvoje, susitinka su Lietuvos banko, Vyriausybės, privačiojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, politikais ir ekonomikos ekspertais, su kuriais kartu įvertina šalies ekonominę padėtį bei plėtros tendencijas ir IV straipsnio konsultacijų ataskaitose pateikia rekomendacijas.
TVF finansinį pagrindą sudaro šalių narių kvotų įmokos. Kiekvienai šaliai TVF narei skiriama kvota, išreikšta specialiosiomis skolinimosi teisėmis (SST). Šalies kvota parodo jos santykinę reikšmę pasaulio ekonomikoje, balsavimo galią ir įtaką priimant sprendimus TVF, pagal kvotą nustatomi šalies finansiniai įsipareigojimai TVF ir galimo skolinimosi iš jo dydis. Šiuo metu Lietuvos kvota sudaro 0,09 proc. visos TVF kvotos, santykiniai Lietuvos balsai – 0,12 proc. visų TVF balsų.
Lietuvos bankas ir Tarptautinių atsiskaitymų bankas
Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) – 1930 m. Hagos susitarimu įkurta seniausia pasaulio tarptautinė finansų organizacija – nariais yra Europos Centrinis Bankas ir daugiau kaip 60 centrinių bankų. Lietuvos bankas TAB akcininku tapo 1931 m., jo narystė atkurta 1992 m. Lietuvos banko valdybos pirmininkas kviečiamas dalyvauti kas du mėnesius vykstančiuose centrinių bankų TAB narių vadovų posėdžiuose ir metiniame TAB akcininkų susirinkime.
TAB skatina centrinių bankų ir tarptautinių finansų organizacijų bendradarbiavimą siekiant pinigų ir finansų sistemos stabilumo, kuria ir tobulina tarptautinius standartus bankų priežiūros, atsiskaitymų ir kitose svarbiose centrinių bankų veiklos srityse, būna centrinių bankų agentu arba korespondentu, jiems vykdant finansines operacijas.
Lietuvos bankas ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija
Lietuvos banko specialistai dalyvauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) darbo grupėse ir komitetuose, nagrinėjančiuose ekonomikos ir finansų sektoriaus politiką ir statistiką. Lietuvos banko atstovai reguliariai susitinka su EBPO ekspertais, keičiasi vertinimais apie ekonomikos ir finansų sektoriaus tendencijas bei susijusias politikos kryptis.
EBPO siekia stiprinti ekonomikos augimą, skatinti užimtumą, gerinti gyvenimo lygį, palaikyti finansinį stabilumą, prisidėti prie pasaulinės prekybos plėtros. Lietuva šios organizacijos nare tapo 2018 m.
Lietuvos bankas ir Žalesnės finansų sistemos kūrimo tinklas
Lietuvos bankas 2020 m. tapo tarptautinio Finansų sistemos žalinimo tinklo (angl. Network for Greening the Financial System, NGFS) nariu. NGFS yra centrinių bankų ir finansų priežiūros institucijų tinklas, kuris siekia prisidėti prie aplinkosaugos bei klimato rizikų valdymo finansų sektoriuje ir padėti telkti finansavimą, reikalingą perėjimui prie tvarios ekonomikos.
Lietuvos bankas dalyvauja NGFS plenariniuose posėdžiuose ir turi atstovus trijose šio tinklo darbo grupėse: makrofinansų, žaliųjų finansų skatinimo ir tyrimų.
Nariai tinklo veikloje dalyvauja savanoriškais pagrindais keisdamiesi geriausiomis praktikomis ir vykdydami analitinę veiklą.
Dvišaliai ir daugiašaliai ryšiai
Lietuvos bankas glaudžius ryšius palaiko su Šiaurės (Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir Švedija) ir Baltijos (Estija ir Latvija) šalių centriniais bankais. Lietuva su Šiaurės ir Baltijos šalimis sudaro bendrą šalių grupę Tarptautiniame valiutos fonde ir Pasaulio banke, glaudžiai bendradarbiauja finansų sektoriaus priežiūros klausimais.
Įkūrus Europos sisteminės rizikos valdybą, Skandinavijos šalių iniciatyva įkurtas Šiaurės ir Baltijos šalių makroprudencinis forumas. Pagrindinis jo tikslas yra sustiprinti regiono, turinčio ypač integruotą finansų sektorių, bendradarbiavimą ir sprendimų priėmimą makroprudencinės priežiūros ir politikos srityje.
Bendradarbiaujant trijų Baltijos šalių centriniams bankams, kasmet organizuojami vadovų ir ekspertų susitikimai, prireikus derinamos pozicijos tarptautinės ekonomikos ir finansų politikos klausimais Europos Sąjungos ir kituose tarptautiniuose forumuose.
Su vienu iš svarbiausių Lietuvos banko partnerių – Lenkijos centriniu banku – keičiamasi geriausia praktika, organizuojami bendri renginiai ekonomikos ir finansų klausimais.
Lietuvos bankas taip pat puoselėja dvišalius ryšius su kaimyninių Ukrainos, Moldovos ir kitų šalių centriniais bankais. Dvišaliuose susitikimuose, konferencijose ir seminaruose aptariami aktualiausi ekonomikos ir finansų politikos klausimai. Lietuvos bankas pagal poreikį šių šalių centriniams bankams teikia techninę pagalbą ir dalijasi savo geriausia praktika aktualiais centrinės bankininkystės klausimais.
[[#ex]]