Lietuvos banko istorija

Į Vilnių atvyko ECB ir visų devyniolikos euro zonos šalių centrinių bankų vadovai.

Per Europos kultūros dienas, kurių šeimininke pirmą kartą tapo Lietuva, Eurosistemai ir Vokietijos visuomenei pristatyta mūsų šalies kultūra ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metis. Jų programą parengė Lietuvos bankas drauge su Europos Centriniu Banku (ECB).

2017–2020 m. Lietuvos bankas didins savo kaip kompetencijos centro ekonomikos ir finansų klausimais vaidmenį, dirbs, kad būtų sukurta konkurencinga ir pažangi mokėjimų rinka Lietuvoje, sieks uždirbti kuo didesnę investicijų grąžą, kad būtų padengiamos veiklos išlaidos ir pelnas pervedamas į valstybės biudžetą. Lietuvos bankas numato tapti inovacijas ir tvarų finansų rinkos augimą skatinančiu finansų sektoriaus partneriu. Išsamiau – Lietuvos banko interneto svetainėje.

Lietuvos bankas tapo Eurosistemos dalimi ir kartu su ECB bei 18 kitų euro zonos šalių centrinių bankų dalyvauja priimant sprendimus dėl euro zonos pinigų politikos nustatymo ir įgyvendinimo, ECB oficialiųjų užsienio atsargų valdymo, euro zonos bankų priežiūros vykdymo ir kitais svarbiausiais finansiniais klausimais. Priklausydamas Eurosistemai, mūsų šalies centrinis bankas turi teisę į ECB pelno ir Eurosistemos pinigų politikos pajamų dalį, proporcingą Lietuvos banko daliai ECB apmokėtame kapitale.

ECB nuotraukoje: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kartu su kitais ECB valdančiosios tarybos nariais.

Banknotai sėkmingai pasiekė Lietuvos banko saugyklas dviejuose didžiausiuose šalies miestuose, iš kur jie buvo paskleisti po visą mūsų kraštą. Kad patenkintų tuo metu turėjusį kilti banknotų poreikį ir užtikrintų reikalingas atsargas, iš viso iki 2014 m. pabaigos Lietuvos bankas atsigabeno 132 mln. vienetų eurų banknotų, jų svoris – 114 tonų. Visų nominalų eurų banknotų įsigyta iš Vokietijos centrinio banko – Bundesbanko.

Ji susitiko su Lietuvos banko valdybos nariais,  kalbėjo Lietuvos banko organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje „Europos ekonominė integracija: iššūkių ir galimybių vertinimas“. 1997 m. Lietuvoje pirmąkart lankėsi tuometinis TVF vadovas Mišelis Kamdesiu (Michelis Camdessus).

Įgyvendinti struktūrines permainas, Lietuvos banke įkurtos dar trys specializuotos tarnybos (Ekonomikos ir finansinio stabilumo, Bankininkystės, Grynųjų pinigų tvarkymo), skirtos pagrindinėms banko funkcijoms vykdyti. Pagalbinės funkcijos sutelktos Organizacijos tarnyboje ir keliuose savarankiškuose skyriuose. Grynųjų pinigų tvarkymas sukoncentruotas Vilniaus ir Kauno padaliniuose, atsisakant Klaipėdos skyriaus. Naujas veiklos modelis sumažino organizacijos administracinį aparatą ir jam skiriamas išlaidas.

Nuotraukoje: Lietuvos banko Klaipėdos skyriaus darbuotojai paskutinę padalinio funkcionavimo dieną (2012 m. gruodžio 31 d).

Jame dailininkas Giedrius Jonaitis įamžino mūsų legendinius lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną, iš JAV perskridusius Atlantą ir pasiekusius Europą. Išsami informacija apie šį pinigą buvo pateikta kataloge ir kartu su juo platinta kompaktiniame diske. Taip pasauliui solidžiai pristatyta Lietuva, jos centrinis bankas ir pastarojo į apyvartą leidžiami pinigai.

Tai lėmė glaudesnį bendradarbiavimą priimant sprendimus dėl nacionalinio centrinio banko operacijų tvarkos, statistikos, apskaitos ir kitose srityse.

Nuotraukoje – buvusi ECB centrinė būstinė Frankfurte prie Maino (Vokietija), kur Lietuvos banko atstovai aktualius finansinius klausimus sprendė su kolegomis iš kitų ES šalių nacionalinių centrinių bankų.

Numizmatinių katalogų leidėjas Krause Publications (JAV) jai skyrė pirmąją vietą (Meniškiausios monetos nominacija). Tai pirmoji Lietuvos banko proginė moneta, pelniusi pasaulinį pripažinimą. Įvairių tarptautinių apdovanojimų yra gavusios dar dešimt proginių lietuviškų litų monetų.

Premija skiriama už reikšmingus mokslo darbus Lietuvos bankininkystės, finansų, pinigų ir makroekonomikos srityse. Pirmajam ši premija tais pačiais metais skirta prof. Alfonsui Žilėnui už reikšmingus darbus bankininkystės ir finansų srityse. 2016 m., minint A. Žilėno 95-ąsias gimimo metines, Lietuvos bankas išleido knygą „Finansų mokslo ąžuolas Alfonsas Žilėnas: prisiminimai, rankraščiai, bibliografija“.

Toks sprendimas priimtas siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu.

Eugenijaus Striogos nuotrauka iš Lietuvos banko muziejaus leidinio „Pinigai fotografijoje“ (2002).

1992 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos bankas atsisakė šiuolaikiniams centriniams bankams nebūdingų komercinių funkcijų, jas ir savo skyrius, iš sovietinių bankų perimtus įvairiuose šalies miestuose, perduodamas įsteigtam Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui. Lietuvos banko padaliniai liko tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Jas grąžino ir Tarptautinių atsiskaitymų bankas, o už Švedijos centriniame banke laikytą auksą šalis mūsų gavo kompensaciją. Dabar tos atsargos (beveik 5,8 t) saugomos Anglijos banke. 2015 m. Vilniuje Žakui de Larozjerui (Jacques de Larosière), Prancūzijos centriniam bankui vadovavusiam tuo metu, kai Prancūzija 1992 m. pirmoji Lietuvai grąžino prieškariu šioje šalyje saugotą jos auksą, įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius.

Nuotraukoje: Prancūzijos centrinio banko vadovas Žakas de Larozjeras (Jacques de Larosière) 1992 m. Paryžiuje rodo Lietuvos aukso luitą tuometiniam Lietuvos banko valdybos pirmininkui Viliui Baldišiui.

Įstatyme numatyta sudaryti Lito komitetą iš tokių pareigybių: Aukščiausiosios Tarybos pirmininko, ministro pirmininko, Lietuvos banko valdybos pirmininko. Lito komitetui pavesta nustatyti lito išleidimo į apyvartą datą, rublių išėmimo iš apyvartos terminą ir jų keitimo į litu santykį.

1990 m. spalio 30 d. Lietuvos banko valdyba, siekdama skatinti ekonomikos specialybės studentų domėjimąsi pinigų ir bankininkystės problemomis, įsteigė įžymaus lietuvių ekonomisto, pirmojo Lietuvos banko valdytojo, ilgamečio finansų ir kredito disciplinų dėstytojo Kauno ir Vilniaus universitetuose prof. Vlado Jurgučio vardinę stipendiją.

Jis tęsia tarpukariu veikusio šalies centrinio banko tradicijas. Veikti Lietuvos bankas pradėjo 1990-ųjų kovo mėn., iškart po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, sudėtingomis sąlygomis. Sovietų Sąjunga paskelbė ekonominę blokadą Lietuvai, jos metu taikė įvairias spaudimo priemones, tarp jų ir atsiskaitymų trikdymo. Reikėjo suformuoti banko struktūrą, gauti finansavimą, sutelkti specialistus, pasirūpinti patalpomis, ryšių įranga, kurti veiklai reikalingą teisinę aplinką.