[[#ex]]
Personalo patikimumo užtikrinimas
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis dėl personalo patikimumo užtikrinimo ir siekdamas įvertinti, ar asmuo yra tinkamas užimti konkrečias pareigas, prieš jį skiriant į pareigas, Lietuvos bankas kreipiasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą su rašytiniu prašymu surinkti ir pateikti informaciją apie asmenį.
Statistinė informacija:
- 2021 m. kreiptasi dėl 82 pretendentų
- 2022 m. kreiptasi dėl 133
- 2023 m. kreiptasi dėl 102 pretendentų
Korupcijos pasireiškimo tikimybė
Atsižvelgiant į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 10 straipsnį, šią korupcijos prevencijos priemonę savo nuožiūra viešojo sektoriaus subjektas gali atlikti, bet neprivalo, šiuo metu Lietuvos banke korupcijos pasireiškimo tikimybė nėra nustatoma.
Korupcijos rizikos analizė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsniu, korupcijos rizikos analizę atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba šios įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka.
Specialiųjų tyrimų tarnyba apie priimtą sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę raštu informuoja viešojo sektoriaus subjektą, kurio veikla bus analizuojama.
Atlikusi korupcijos rizikos analizę, Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikia viešojo sektoriaus subjektui korupcijos rizikos analizės išvados projektą, kuriame pateikia informaciją apie nustatytą korupcijos riziką ir (arba) jos veiksnius bei rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus sumažinti nustatytą korupcijos riziką ir (arba) pašalinti jos veiksnius.
Viešojo sektoriaus subjektas, gavęs iš Specialiųjų tyrimų tarnybos korupcijos rizikos analizės išvadą, jeigu joje yra nustatyta korupcijos rizika ir (arba) jos veiksniai bei rekomendacinio pobūdžio pasiūlymai sumažinti nustatytą korupcijos riziką ir (arba) pašalinti jos veiksnius, per tris mėnesius nuo išvados gavimo dienos viešai paskelbia savo interneto svetainėje informaciją, kaip yra ar bus įgyvendinami šioje išvadoje pateikti pasiūlymai, ir pateikia Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į šią informaciją.
Lietuvos bankas nėra gavęs iš Specialiųjų tyrimų tarnybos informacijos apie priimtus sprendimus atlikti korupcijos rizikos analizę Lietuvos banko vykdomose veiklos srityse.
Teisės aktų projektų antikorupcinis vertinimas
Pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnį, viešojo administravimo subjektas, rengiantis norminio teisės akto projektą, Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka šio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą. Vadovaujantis Teisės aktų rengimo Lietuvos banke tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos pirmininko 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V 2015/(1.7-260603)-02-252 „Dėl Teisės aktų rengimo Lietuvos banke tvarkos aprašo patvirtinimo“, 33.3 papunkčiu, jeigu teisės aktas bus teikiamas derinti visuomenei ir (arba) prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams bei kitoms suinteresuotoms institucijoms ir juo numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, arba vidaus administravimo teisės aktu numatoma reguliuoti viešuosius pirkimus, Lietuvos banko turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, teisės akto projektas teikiamas Lietuvos banko Strategijos ir valdysenos departamento Teisės skyriui, kad būtų atliktas antikorupcinis vertinimas.
Lietuvos banko parengtos teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažymos skelbiamos Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų ir jų projektų informacinėje sistemoje kartu su atitinkamais projektais, kaip jų priedai.
Atsparumo korupcijai lygis
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 12 straipsniu, nustatant atsparumo korupcijai lygį, vertinama, kiek ir kokių korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių yra įdiegta viešojo sektoriaus subjekte, šių priemonių diegimo kokybė ir praktinis pritaikomumas bei jas taikant pasiekti rezultatai. Pagal šiuos korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių įdiegimo elementus apskaičiuojamas viešojo sektoriaus subjekto atsparumo korupcijai lygis, kuris pagal iš anksto nustatytą skalę gali būti nuo labai žemo iki labai aukšto.
Atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatai skelbiami viešojo sektoriaus subjekto interneto svetainėje.
Atsparumo korupcijai lygio nustatymo metodiką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Lietuvos bankas atsparumo korupcijai lygio nustatymą atliks Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus Atsparumo korupcijai lygio nustatymo metodiką.
Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimai
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 23 straipsniu, viešojo sektoriaus subjektai savo interneto svetainėje viešina nuasmenintą informaciją apie per paskutinius trejus metus jų nustatytus korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, jų pobūdį, skaičių, atliktus veiksmus juos tiriant ir taikytas teisinio poveikio ar kitas priemones, skirtas tokių pažeidimų padariniams pašalinti ir užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje.
Per paskutinius trejus metus korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų Lietuvos banke nenustatyta.
Korupcijos prevencijos planavimo dokumentai
Pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 7 straipsnį, viešojo sektoriaus subjekto veiklos srities ir korupcijos prevencijos veiksmų planai gali būti rengiami viešojo sektoriaus subjekto vadovo sprendimu, bet tai neprivaloma. Šiuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininkas nėra priėmęs sprendimo rengti atitinkamų korupcijos prevencijos planavimo dokumentų.
Kur ir kaip pranešti apie korupciją
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnis nustato pareigą viešojo sektoriaus subjekto darbuotojui apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, išskyrus veiką, kurią galbūt padarė, daro ar rengiasi padaryti jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso II skyriuje), pranešti Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, jeigu jis gavo duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad buvo padaryta, daroma ši veika ar rengiamasi ją padaryti, ir jeigu teisės aktuose nėra nustatytų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų.
Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojo pranešimas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką nurodytiems subjektams turi būti pateikiamas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką momento.
Asmenims, pranešusiems apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, gali būti taikomos pagalbos, apsaugos ir skatinimo priemonės Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pranešimą apie korupciją Specialiųjų tyrimų tarnybai galite pateikti įvairiais būdais, juos rasite STT interneto svetainėje.
Pranešimą apie korupciją Lietuvos Respublikos prokuratūrai galite pateikti įvairiais būdais, juos rasite Lietuvos Respublikos prokuratūros svetainėje.
Etikos standartai
Kartu su Europos Centriniu Banku ir visų Europos Sąjungos valstybių narių centriniais bankais sudarome Europos centrinių bankų sistemą (ECBS). Prisijungdama prie euro zonos, Lietuva kartu prisijungė ir prie bankų sąjungos Bendro priežiūros mechanizmo.
Atsižvelgdami į Eurosistemai pavestus uždavinius, nacionaliniai centriniai bankai laikosi nepriklausomumo, atskaitomybės, skaidrumo principų ir aukščiausios profesinės etikos standartų, todėl Europos Centrinio Banko valdančioji taryba priėmė šias gaires:
- 2021 m. lapkričio 2 d. Gairės (ES) 2021/2253, kuriomis nustatomi Eurosistemos etikos kodekso principai (ECB/2021/49) (nauja redakcija)
- 2021 m. lapkričio 2 d. Gairės (ES) 2021/2256, kuriomis nustatomi Bendro priežiūros mechanizmo etikos kodekso principai (ECB/2021/50) (nauja redakcija)
Siekiant Lietuvos banke tinkamai įgyvendinti minėtas gaires, Lietuvos banko valdybos 2014 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 03-77 „Dėl Lietuvos banko tarnautojų etikos kodekso“ patvirtintas Lietuvos banko tarnautojų etikos kodeksas. Taip pat Lietuvos banko tarnautojai, kurie eidami atitinkamas pareigas Lietuvos banke turi prieigą prie jautrios rinkos informacijos, privalo laikytis Lietuvos banko tarnautojų asmeninių finansinių sandorių taisyklių.
Lietuvos banko tarnautojai, kurie eina ir Europos Centrinio Banko aukšto lygio organo nario pareigas, privalo laikytis ECB Aukšto lygio tarnautojų elgesio kodekso.
Interesų derinimas
Teisėtų interesų turi kiekvienas asmuo, todėl gali atsidurti interesų konflikto situacijoje, ne išimtis – ir Lietuvos banke dirbantys tarnautojai. Siekiant valdyti interesų konfliktų rizikas, Lietuvos banke vadovaujamasi šiais principais:
- tinkamu privačių interesų deklaravimu;
- nusišalinimu nuo bet kokių tarnybinių pareigų, susijusių su privačiais interesais;
- interesų konfliktų valdymo ir šalinimo priemones vykdo ne tik pats interesų konfliktą patiriantis asmuo, bet ir jo vadovai (nušalina nuo klausimo sprendimo, apriboja prieigas prie atitinkamos informacijos, perskirsto tarnybines pareigas ir (arba) funkcijas);
- rizikų dėl besisukančių durų situacijų valdymu.
Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas nustato, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka elektroninėmis priemonėmis privačių interesų deklaraciją turi pateikti šie Lietuvos banke dirbantys asmenys (2 straipsnio 5 dalis ir 4 straipsnio 3 dalies 9 punktas):
- Lietuvos banko tarnautojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas);
- pirkimų komisijų nariai, Lietuvos banko tarnautojai, paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, viešojo pirkimo, koncesijos iniciatoriai.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad institucijose turi būti patvirtintas pareigų, kurias einantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus, sąrašas.
[[#ex]]
