Įmokos ir išlaidos finansų rinkos priežiūrai

Lietuvos banko 2021 ir 2020 m. išlaidos finansų rinkos priežiūrai

Vadovaudamiesi Lietuvos banko valdybos 2012 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 03-73 patvirtinto Prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų apskaičiavimo metodikos ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) II skyriumi, pateikiame duomenis apie Lietuvos banko planuojamas 2021 m. finansų rinkos priežiūros išlaidas ir palyginamąją informaciją apie 2020 m. planuotas bei tais metais patirtas faktines išlaidas ir atitinkamus duomenis apie rinkos dalyvių įmokas.

1 lentelė. Lietuvos banko 2021 ir 2020 m. išlaidos finansų rinkos priežiūrai
(tūkst. Eur)

[[#ex]]

Detalesnė informacija

Lietuvos bankas finansų rinkos priežiūros išlaidas, kaip ir kitų Lietuvos banko veiklų išlaidas, skaičiuoja taikydamas „pilnųjų“ kaštų skaičiavimo principą, vadovaudamasis visuotinai pripažintu veikla grindžiamu kaštų skaičiavimo (angl. activity based costing) metodu, kurio taikymą reglamentuoja Europos centrinių bankų sistema (ECBS). Taikant šį metodą, įvertinus kiekvienos paslaugos panaudojimo funkcinę paskirtį ir apimtį, pagalbinių (arba kitaip – horizontaliųjų) funkcijų išlaidos paskirstomos visoms Lietuvos banko vykdomoms pagrindinėms funkcijoms (žr. 1 ir 2 lentelių 6 eilutes „Aptarnaujančių padalinių ir Valdybos išlaikymo išlaidų alokacija“).

Rinkos dalyvių įmokomis dengiamos tik šios Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros veiklai priskirtinų funkcijų išlaidos: riziką ribojančios priežiūros, finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros, su pinigų plovimo prevencija susijusios funkcijos ir su Bendru priežiūros mechanizmu susiję finansinio stabilumo darbai.

Informacija apie 2021 m. planuojamas išlaidas parengta pagal 2020 m. pabaigoje Lietuvos banko valdybos patvirtintą biudžetą, kuris sudaromas ir tvirtinamas atsižvelgiant į nustatytas Lietuvos banko strategines kryptis artimiausiems metams.

Lietuvos banko išlaidų pokyčius 2020 ir 2021 m. lemiantys veiksniai

• Tarnautojų darbo užmokestis ir socialinis draudimas
  2020 m. buvo reorganizuota Priežiūros tarnyba, tai padaryti paskatino sparti technologinė pažanga, visuomenės lūkesčių bei įpročių pokyčiai (vis daugiau finansinių paslaugų keliasi į skaitmeninę erdvę), rinkos struktūros transformacija (atsiranda daug naujų finansų rinkos dalyvių), taip pat finansų rinkos rizikų profilių pokyčiai (reikšmingesnis tampa kibernetinio saugumo, pinigų plovimo rizikos vaidmuo). Dėl šių pokyčių keitėsi tiesiogiai priežiūros veiklai skirto Lietuvos banko tarnautojų darbo laiko struktūra (žr. 2 lentelės komentarus), todėl 2020 m. faktinės darbo užmokesčio išlaidos buvo mažesnės, nei planuota. Kita vertus, 2021 m. numatomas priežiūros funkcijas atliekančių tarnautojų darbo užmokesčio augimas dėl šių veiksnių:
  • 2020 m. Lietuvos banke atliktos pareigybių lygių peržiūros, kurios metu nustačius netolygumų buvo padidinti dalies priežiūros funkcijas vykdančių tarnautojų pareigybių lygiai;
  • LB tarnautojų darbo užmokestis kasmet peržiūrimas atsižvelgiant į veiklos rezultatus siekiant, kad jis atitiktų visų Lietuvos įmonių atlyginimų rinkos situaciją. 2021 m. planuojamas vidutinis 5 proc. tarnautojų darbo užmokesčio išlaidų augimas.
• Tarnautojų komandiruotės ir mokymas
  2020 m. pastebimas žymus tarnautojų komandiruočių ir mokymo faktinių išlaidų sumažėjimas (83 %, palyginti su planuotomis) dėl COVID-19 plitimo ribojimo priemonių, dėl kurių neįvyko dauguma atstovavimo ECBS komandiruočių. Priežiūros veiklą vykdančių tarnautojų profesiniai mokymai taip pat vyko nuotoliniu būdu. Tikėtina, kad 2021 m. išlaidos bus didesnės, tačiau nesieks ikipandeminio lygio.
• Narystė tarptautinėse institucijose
  Lietuvos bankas, vykdydamas priežiūros funkcijas, dalyvauja Europos bankininkystės institucijos (EBI), Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA), Tarptautinės draudimo įstaigų priežiūros asociacijos (IAIS) ir kitų tarptautinių institucijų veikloje.
  2020 m. narystės Europos priežiūros institucijose (angl. European Supervisory Authorities, ESA) išlaidos augo mažiau, nei planuota. Narystės įmokų mažėjimą lėmė ESA išlaidų sumažėjimas dėl COVID-19 pandemijos poveikio, sutrukdžiusio įgyvendinti planuotas užduotis, pavyzdžiui, EBA testavimas nepalankiausiomis sąlygos perkeltas į 2021 m., peržiūrėti ir pakoreguoti kitų, planuose numatytų darbų įgyvendinimo terminai, dėl ko atitinkamai peržiūrėtos ir šalių įmokos.
• Administracinės išlaidos (ryšio, informacijos, informacinių technologijų, komunikacijos, įrangos, inventoriaus ir kt.)
  Ryšio, informacijos, informacinių technologijų, komunikacijos ir susijusios infrastruktūros palaikymo išlaidos 2020 m. buvo 32 proc. mažesnės, nei planuota. Dauguma šių išlaidų skirtos priežiūrinei veiklai būtinų projektų būdu kuriamoms informacinėms sistemoms plėtoti ir palaikyti. Dėl didėjančio poreikio priežiūros institucijai toliau skaitmenizuotis 2021 m. planuojamos šio straipsnio išlaidų nuosaikus augimas, susijęs su pažangios analitikos ir priežiūros metodų skaitmeninimu.
• Turto (pastatų ir kt.) nusidėvėjimo ir išlaikymo išlaidos
  2020 m. šio straipsnio išlaidos buvo 16 proc. mažesnės, nei planuota, dėl sumažėjusių patalpų išlaikymo, naudojimosi transporto paslaugomis išlaidų. Priklausomai nuo būsimos pandeminės situacijos šalyje, numatoma, kad 2021 m. šio straipsnio išlaidos galėtų grįžti į ankstesnių metų lygį.
• Aptarnaujančių padalinių ir Valdybos išlaidų alokacija
  Aptarnaujančių padalinių ir Valdybos išlaidos apima tokias pagalbines veiklas kaip ryšiai su visuomene, viešųjų pirkimų proceso organizavimas, kompiuterinių darbo vietų aptarnavimas, tarptautinių renginių organizavimas, personalo valdymas, finansinė apskaita ir kt.
  COVID-19 plitimą ribojančių priemonių taikymas lėmė perėjimą prie nuotolinio darbo, todėl aptarnaujančių padalinių ir Valdybos išlaidos 2020 m. buvo 29 proc. mažesnės nei planuotos, tačiau 2021 m. jos gali didėti.

[[#ex]]

2 lentelė. Lietuvos banko 2020 m. finansų rinkos priežiūros išlaidos pagal priežiūros sritis
​(tūkst. Eur)

Vienas iš Lietuvos banko strateginių veiklos krypčių tikslų, kuriuos nustatė Lietuvos banko valdyba, – stiprinti finansų sektoriaus patikimumą. Organizuojant Finansų rinkos priežiūros tarnybos veiklą, dėmesys koncentruojamas į sistemiškai svarbų finansų rinkos dalyvių – kredito įstaigų, centrinių kredito unijų, nacionalinių plėtros įstaigų ir draudimo įmonių – veiklą, taip pat siekiama, kad finansų rinkos aplinka būtų palanki steigtis ir tvariai vystytis Lietuvoje. Kadangi operacinė rizika ir kibernetinis atsparumas yra vienos iš svarbiausių sparčią transformaciją dėl skaitmenizacijos patiriančio finansų sektoriaus rizikų, todėl reikšmingas tampa kibernetinio saugumo ir pinigų plovimo prevencijos vaidmuo, rizikų, susijusių su šiomis sritimis, priežiūra. Šiam tikslui įgyvendinti Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros veikloje pasitelkti resursai paskirstyti pagal finansų rinkos sektorius.

Priežiūros išlaidų pasiskirstymą tarp priežiūros sričių daugiausia lemia atitinkamos srities priežiūros veiklą atliekančių Lietuvos banko tarnautojų darbo laikas, matuojamas visos darbo dienos ekvivalentu (toliau – FTE). Priežiūros veiklai priskirtinas funkcijas Lietuvos banke 2020 m. vykdė 122,7 FTE, iš jų kredito rinkos priežiūrai skirta 59,8 FTE, draudimo rinkai – 17,0 FTE, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų priežiūrai – 23,8 FTE ir kitos reguliuojamos rinkos priežiūrai – 22,2 FTE.

3 lentelė. 2021 m. įmokų dydžiai ir įmokų sumų prognozė pagal prižiūrimų finansų rinkos dalyvių grupes
Draudimo sektoriaus finansų rinkos dalyvių įmokos 2020 m. viršijo šio sektoriaus dalyvių priežiūros kaštus 69 tūkst. Eur. Dėl to visų šio sektoriaus finansų rinkos dalyvių 2021 m. įmokos, kaip numatyta Apraše, bus sumažintos 4,11 proc., proporcingai jų įmokos dydžiui (3 lentelėje * pažymėtų FRD grupių prognozuojamos įmokų sumos atitinkamai sumažintos). Kitų finansų rinkos sektorių dalyvių įmokų dydžiai nesikeis ir bus tokie, kokius Lietuvos banko valdyba nustatė 2020 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 03-155 „Dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų dydžių 2021 metams patvirtinimo“.