Išlaidos už finansų rinkos priežiūrą

Lietuvos banko 2025 ir 2024 m. išlaidos finansų rinkos priežiūrai

Vadovaudamiesi Lietuvos banko valdybos 2012 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 03-73 „Dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų apskaičiavimo metodikos ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų apskaičiavimo metodikos ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) II skyriumi, pateikiame duomenis apie Lietuvos banko planuojamas 2025 m. finansų rinkos priežiūros išlaidas ir palyginamąją informaciją apie 2024 m. planuotas bei tais metais patirtas faktines išlaidas ir atitinkamus duomenis apie finansų rinkos dalyvių įmokas.

1 lentelė. Lietuvos banko 2025 ir 2024 m. išlaidos finansų rinkos priežiūrai
 (tūkst. Eur)

[[#ex]]

Detalesnė informacija

Lietuvos bankas finansų rinkos priežiūros išlaidas, kaip ir kitų Lietuvos banko veiklų išlaidas, skaičiuoja taikydamas „pilnųjų“ kaštų skaičiavimo principą, vadovaudamasis veikla grindžiamu kaštų skaičiavimo (angl. activity based costing) metodu, kurio taikymą reglamentuoja Europos centrinių bankų sistema (ECBS). Taikant šį metodą, įvertinus kiekvienos paslaugos panaudojimo funkcinę paskirtį ir apimtį, pagalbinių (arba kitaip – horizontaliųjų) funkcijų išlaidos paskirstomos visoms Lietuvos banko vykdomoms pagrindinėms funkcijoms (žr. 1 ir 2 lentelių 6 eilutes „Aptarnaujančių padalinių ir Valdybos išlaikymo išlaidų paskirstymas“).

Rinkos dalyvių įmokomis dengiamos tik šios Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros veiklai priskirtinų funkcijų išlaidos: riziką ribojančios priežiūros, finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros, susijusios su pinigų plovimo prevencija, taip pat su Bendru priežiūros mechanizmu susiję finansinio stabilumo darbai.

Informacija apie 2025 m. planuojamas išlaidas parengta pagal 2024 m. pabaigoje Lietuvos banko valdybos patvirtintą biudžetą, kuris sudaromas ir tvirtinamas atsižvelgiant į nustatytas Lietuvos banko artimiausių metų strategines kryptis.

Lietuvos banko išlaidų pokyčių veiksniai 2025 ir 2024 m.

• Tarnautojų darbo užmokestis ir socialinis draudimas

2024 m. faktinės darbo užmokesčio išlaidos 2 proc. viršijo planuotas, ir sudarė 8 063 tūkst. Eur, arba 40 proc. visų finansų rinkos priežiūros išlaidų.

Atsižvelgiant į nuolat didėjančią finansų rinkos priežiūros veiklos apimtį, finansų rinkos dalyvių brandos ir atitikties stiprinimą, didėjantį organizacijos tarnautojų įsitraukimą į rinkos dalyvių priežiūros veiklą (įskaitant ir naujų informacinių sistemų finansų rinkos priežiūrai diegimo projektus) 2025 m., palyginti su 2024 m., numatomas 10,2 proc. priežiūros funkcijas atliekančių tarnautojų darbo užmokesčio fondo augimas.

• Tarnautojų komandiruotės ir profesinės kvalifikacijos kėlimas

2024 m. faktinės tarnautojų komandiruočių ir profesinės kvalifikacijos kėlimo išlaidos buvo 18 proc. mažesnės, nei planuota, ir sudarė 318 tūkst. Eur. Paskutiniais metais šios išlaidos nuosekliai auga, nes didėja dalis fiziškai vykstančių renginių, į kuriuos Lietuvos banko tarnautojai vyksta atstovavimo Lietuvos bankui Europos priežiūros institucijose (EPI, angl. European Supervisory Authorities) ir ECBS komitetuose, darbo grupėse ir kvalifikacijos kėlimo tikslais.

Planuojama, kad, plečiantis finansų rinkos priežiūros veiklai, atsirandant naujų funkcijų dėl reguliacinių pokyčių, tarpinstitucinių susitikimų skaičius ir naujų mokymų poreikis ateityje taip pat bus didesni. Numatoma, kad 2025 m., palyginti su 2024 m., išlaidos šiems poreikiams gali padidėti 41 proc.

• Narystė tarptautinėse institucijose

Lietuvos bankas, vykdydamas finansų rinkos priežiūros funkcijas, aktyviai dalyvauja Europos bankininkystės institucijos (EBI), Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) ir kitų tarptautinių institucijų veikloje. 2024 m. faktinės išlaidos narystės įmokoms tarptautinėse institucijose atitiko planuotas išlaidas ir sudarė 1 905 tūkst. Eur.

Kaip ir ankstesniais metais, narysčių įmokos šiose tarptautinėse institucijose nuosekliai didėja. EPI narysčių įmokų augimui įtakos turi Europos Komisijos suteikti institucijoms nauji mandatai ir jiems įgyvendinti reikalingi papildomi ištekliai. 2025 m. numatytas panašus narysčių įmokų augimo tempas – apie 7 proc.

• Administracinės išlaidos (ryšio, informacijos, informacinių technologijų, komunikacijos, įrangos, inventoriaus ir kt.)

2024 m. faktinės ryšio, informacijos, informacinių technologijų, komunikacijos, infrastruktūros ir kitos administracinės išlaidos nesiekė planuotų 5 423 tūkst. Eur, iš viso jos sudarė 4 879 tūkst. Eur, arba 24 proc. visų finansų rinkos priežiūros išlaidų.

Dėl poreikio skaitmeninti procesus ir atnaujinti informacines sistemas, Lietuvos bankui siekiant prisitaikyti prie didėjančių ir besikeičiančių veiklos poreikių, šios išlaidos pastaraisiais metais nuosekliai didėja.

2025 m., palyginti su 2024 m., planuojama, kad ryšio, informacijos, informacinių technologijų bei komunikacijos ir informacinių technologijų infrastruktūros palaikymo išlaidos padidės 13 proc. Daugiausia tai susiję su Lietuvos banko vykdomais DAMAMA programos projektais, kuriais diegiamas centralizuotas duomenų iš finansų rinkos dalyvių rinkimas, valdymas ir platinimas. Įgyvendinant šiuos technologinius pakeitimus, mažinama administracinė našta rinkos dalyviams.

• Turto (pastatų ir kt.) nusidėvėjimo ir priežiūros išlaidos

2024 m. šio straipsnio išlaidos buvo 225 tūkst. Eur didesnės nei 2023 m. Tam įtakos turėjo 2024 m. pradėta dalies banko patalpų modernizacija, jos metu įrengtos šiuolaikiškos Lietuvos banko poreikius atitinkančios darbo vietos. Dėl šios priežasties minėtos išlaidos ir 2025 m. bus panašaus lygio.

• Aptarnaujančių padalinių ir Valdybos išlaikymo išlaidų paskirstymas

Aptarnaujančių padalinių ir Valdybos išlaikymo išlaidos apima tokias pagalbines veiklas kaip ryšiai su visuomene, viešųjų pirkimų proceso organizavimas, kompiuterinių darbo vietų ir informacinių sistemų priežiūra, tarptautinių renginių organizavimas, personalo valdymas, finansinė apskaita ir kt.

2024 m. faktinės aptarnaujančių padalinių ir Valdybos išlaikymo išlaidos 7 proc. buvo mažesnės nei planuota ir sudarė 4 190 tūkst. Eur (21 % visų finansų rinkos priežiūros išlaidų). Planuojama, kad dėl nuosekliai didėjančių aptarnaujančių padalinių išlaidų (ypač su informacinėmis technologijomis susijusių funkcijų srityje), 2025 m., palyginti su 2024 m., šios išlaidos padidės 32 proc.

[[#ex]]

2 lentelė. Lietuvos banko 2024 m. finansų rinkos priežiūros išlaidos pagal priežiūros sritis
​(tūkst. Eur)

Finansų rinkos priežiūros išlaidų pasiskirstymą tarp priežiūros sričių daugiausia lemia atitinkamos srities priežiūros veiklą atliekančių Lietuvos banko tarnautojų darbo laikas, matuojamas visos darbo dienos ekvivalentu (angl. full-time equivalent positions, FTE). Priežiūros veiklai priskirtinoms funkcijoms Lietuvos banke 2024 m. skirta 155,9 FTE, iš jų kredito rinkos priežiūrai – 67,5, draudimo rinkos priežiūrai – 17,1, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų priežiūrai – 45,2, kitos reguliuojamos rinkos priežiūrai – 19,1 ir naujai kriptoturto rinkos priežiūrai – 7,1 FTE.

Vienas iš Lietuvos banko tikslų, siekiant skaidrių ir pagrįstų sprendimų, didinančių pasitikėjimą Lietuvos finansų sistema, yra finansų rinkos dalyvių branda. 2025 m. vykdant finansų rinkos priežiūros veiklą, ir toliau daug dėmesio bus skiriama finansų rinkos dalyvių brandos ir atitikties kultūros skatinimui, pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos teisinės sąrangos stiprinimui bei reikalavimų vykdymui elektroninių pinigų, mokėjimo įstaigų ir specializuotų bankų sektoriuje. Sukčiavimo prevencija – itin svarbi veikla, šiuo metu ją vykdant tenka įveikti skaitmenizacijos padarinius. Sukčiavimo prevencijai 2025 m. ir toliau bus skiriama ypač daug dėmesio įgyvendinant jai valdyti skirtas priemones. Kibernetinis atsparumas ir saugumas yra ypač svarbi sritis - būtina ypatinga jos stebėsena. Šiam tikslui įgyvendinti Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros veiklai pasitelkti ištekliai paskirstomi pagal finansų rinkos sektorius.

Nuo 2024 m. Lietuvos bankas daug dėmesio skyrė naujam reguliavimui – Kriptoturto rinkų reglamentui (MiCA) ir Skaitmeninės veiklos atsparumo reglamentui (DORA), Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (AIFM) ir Kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (UCITS) direktyvoms bei su jomis susijusioms naujovėms. Licencijavimo metu vertinamas finansų rinkos dalyvių pasirengimas teikti finansines paslaugas, o reikšmingai išsiplėtus Lietuvos banko funkcijoms (įsigaliojus MiCA ir DORA reglamentams), vienas iš pagrindinių tikslų – brandžių finansų rinkos dalyvių patekimo į rinką užtikrinimas.