Išlaidos už finansų rinkos priežiūrą

Lietuvos banko 2022 ir 2021 m. išlaidos finansų rinkos priežiūrai
Vadovaudamiesi Lietuvos banko valdybos 2012 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 03-73 patvirtinto Prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų apskaičiavimo metodikos ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) II skyriumi, pateikiame duomenis apie Lietuvos banko planuojamas 2022 m. finansų rinkos priežiūros išlaidas ir palyginamąją informaciją apie 2021 m. planuotas bei tais metais patirtas faktines išlaidas ir atitinkamus duomenis apie finansų rinkos dalyvių įmokas.

1 lentelė. Lietuvos banko 2022 ir 2021 m. išlaidos finansų rinkos priežiūrai
  (tūkst. Eur)

[[#ex]]

Detalesnė informacija

Lietuvos bankas finansų rinkos priežiūros išlaidas, kaip ir kitų Lietuvos banko veiklų išlaidas, skaičiuoja taikydamas „pilnųjų“ kaštų skaičiavimo principą, vadovaudamasis veikla grindžiamu kaštų skaičiavimo (angl. activity based costing) metodu, jo taikymą reglamentuoja Europos centrinių bankų sistema (ECBS). Taikant šį metodą, įvertinus kiekvienos paslaugos panaudojimo funkcinę paskirtį ir apimtį, pagalbinių (arba kitaip – horizontaliųjų) funkcijų išlaidos paskirstomos visoms Lietuvos banko vykdomoms pagrindinėms funkcijoms (žr. 1 ir 2 lentelių 6 eilutes „Aptarnaujančių padalinių ir Valdybos išlaikymo išlaidų alokacija“).

Rinkos dalyvių įmokomis dengiamos tik šios Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros veiklai priskirtinų funkcijų išlaidos: riziką ribojančios priežiūros, finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros, su pinigų plovimo prevencija susijusios ir su Bendru priežiūros mechanizmu susiję finansinio stabilumo darbai.

Informacija apie 2022 m. planuojamas išlaidas parengta pagal 2021 m. pabaigoje Lietuvos banko valdybos patvirtintą biudžetą, kuris sudaromas ir tvirtinamas atsižvelgiant į nustatytas Lietuvos banko artimiausių metų strategines kryptis.

Lietuvos banko išlaidų pokyčius 2022 ir 2021 m. lemiantys veiksniai

• Tarnautojų darbo užmokestis ir socialinis draudimas

2021 m. atlikta Lietuvos banko organizacinės struktūros pertvarka. Jos metu panaikintas hierarchinis tarnybų sluoksnis, atsakomybę deleguojant tiesiogiai departamentams. Lietuvos banko valdybos sprendimu tam tikrus su finansų rinkos priežiūra susijusius klausimus buvo nuspręsta perduoti Finansų rinkos priežiūros komitetui (toliau – Komitetas), kurį sudaro trijų finansų rinkos priežiūros srities departamentų vadovai. Komitetui deleguojami detalūs ir mažesnį poveikį rinkai darantys klausimai, o tai užtikrina efektyvesnį ir operatyvesnį sprendimų priėmimą. Lietuvos banko valdyba atsakinga už strateginį poveikį turinčius priežiūros srities sprendimus.

2021 m., palyginti su 2020 m., faktinės darbo užmokesčio išlaidos nesikeitė ir buvo mažesnės, nei planuota 423 tūkst. Eur. Tai lėmė struktūriniai pokyčiai, kai kurių funkcijų perdavimas kitiems padaliniams ir per metus kitęs tarnautojų skaičius.

Atsižvelgiant į augančias veiklos apimtis dėl didėjančio prižiūrimų finansų rinkos dalyvių skaičiaus, taip pat įtemptą situaciją darbo rinkoje, darbo užmokesčio augimą, infliaciją, 2022 m. numatomas 658 tūkst. Eur priežiūros funkcijas atliekančių tarnautojų darbo užmokesčio fondo augimas.

• Tarnautojų komandiruotės ir profesinės kvalifikacijos kėlimas

2021 m., palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu, vis dar pastebimas tarnautojų komandiruočių ir profesinės kvalifikacijos kėlimo faktinių išlaidų sumažėjimas (84 %, palyginti su 2019 m.). Dėl COVID-19 plitimo ribojimo priemonių 2021 m. fiziškai nevyko dauguma atstovavimo ECBS komandiruočių. Finansų rinkos priežiūros veiklą vykdančių tarnautojų profesiniai mokymai ir toliau vyko nuotoliniu būdu. Tikimasi, kad 2022 m. mažėjant ribojimų, susijusių su COVID-19 pandemija, komandiruočių išlaidos didės, tačiau ikipandeminis lygis jau nebus pasiektas.

• Narystė tarptautinėse institucijose

Lietuvos bankas, vykdydamas finansų rinkos priežiūros funkcijas, aktyviai dalyvauja Europos bankininkystės institucijos (EBI), Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) bei kitų tarptautinių institucijų veikloje.

2021 m., palyginti su 2020 m., narystės Europos priežiūros institucijose (angl. European Supervisory Authorities) (EPI) išlaidos, kaip ir buvo planuota, išaugo. Labiausiai didėjo ESMA, EIOPA ir EBI įmokos. Kasmet didėjant narysčių įmokoms, 2022 m. planuojama joms skirti 146 tūkst. Eur daugiau.

• Administracinės išlaidos (ryšio, informacijos, informacinių technologijų, komunikacijos, įrangos, inventoriaus ir kt.)

Dėl nuolatinio poreikio finansų rinkos priežiūros padaliniams skaitmeninti ir tobulinti savo procesus, šios išlaidos nuosaikiai didėja. Nors ryšio, informacijos, informacinių technologijų, komunikacijos ir informacinių technologijų infrastruktūros palaikymo išlaidos 2021 m. buvo 22 proc. mažesnės, nei planuota, tačiau 2022 m. vėl planuojamos didesnės šio straipsnio išlaidos, tai susiję su pažangios analitikos ir priežiūros metodų skaitmeninimu. Didžioji dalis šių išlaidų skirta priežiūrinės veiklos vykdymui būtinų informacinių sistemų kūrimui ir palaikymui. Šių išlaidų augimui turi įtakos ir bendras minėtų paslaugų (informacinių technologijų, infrastruktūros palaikymo ir kt.) kainų augimas.

• Turto (pastatų ir kt.) nusidėvėjimo ir priežiūros išlaidos

2021 m. šio straipsnio išlaidos buvo 38 proc. mažesnės, nei planuota dėl sumažėjusių patalpų priežiūros ir naudojimosi transporto paslaugomis išlaidų. Dėl gerėjančios pandeminės situacijos ir mažėjančių susijusių ribojimų šalyje, taip pat įvertinus ir geopolitinę padėtį pasaulyje, planuojama, kad 2022 m. šios išlaidos gali būti 28 proc. didesnės, palyginti su 2021m. faktiškai patirtomis išlaidomis.

• Aptarnaujančių padalinių ir Valdybos išlaikymo išlaidų alokacija

Aptarnaujančių padalinių ir Valdybos išlaikymo išlaidos apima tokias pagalbines veiklas kaip ryšiai su visuomene, viešųjų pirkimų proceso organizavimas, kompiuterinių darbo vietų priežiūra, tarptautinių renginių organizavimas, personalo valdymas, finansinė apskaita ir kt.

2021 m. aptarnaujančių padalinių ir Valdybos išlaikymo išlaidos buvo 25 proc. mažesnės, nei planuotos, tačiau 2022 m., manoma, kad jos padidės.

[[#ex]]

2 lentelė. Lietuvos banko 2021 m. finansų rinkos priežiūros išlaidos pagal priežiūros sritis
​(tūkst. Eur)

Vienas iš Lietuvos banko 2022–2025 m. strateginių veiklos krypčių tikslų, nustatytų Lietuvos banko valdybos, – didinti naujų rinkos dalyvių ir produktų atitikties brandą. Organizuojant finansų rinkos priežiūros veiklą, dėmesys koncentruojamas į sistemiškai svarbių finansų rinkos dalyvių – kredito įstaigų, centrinių kredito unijų, nacionalinių plėtros įstaigų ir draudimo įmonių – veiklą ir naujų rinkos dalyvių (pvz. elektroninių pinigų įstaigų, mokėjimo įstaigų, specializuotų bankų) veiklos stiprinimą. Taip pat siekiama, kad finansų rinkos aplinka būtų palanki steigtis ir tvariai plėtotis Lietuvoje. Kadangi operacinė rizika ir kibernetinis atsparumas yra viena iš svarbiausių sparčią transformaciją dėl skaitmenizacijos patiriančio finansų sektoriaus rizikų, todėl reikšmingas tampa kibernetinio saugumo ir pinigų plovimo prevencijos vaidmuo, rizikų, susijusių su šiomis sritimis, stebėsena. Šiam tikslui įgyvendinti Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros veiklai pasitelkti ištekliai paskirstyti pagal finansų rinkos sektorius.

Finansų rinkos priežiūros išlaidų pasiskirstymą tarp priežiūros sričių daugiausia lemia atitinkamos srities priežiūros veiklą atliekančių Lietuvos banko tarnautojų darbo laikas, matuojamas visos darbo dienos ekvivalentu (angl. full-time equivalent positions, FTE). Priežiūros veiklai priskirtinoms funkcijoms Lietuvos banke 2021 m. skirta 115,5 FTE, iš jų kredito rinkos priežiūrai skirta 52,9 FTE, draudimo rinkai – 14,6 FTE, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų priežiūrai – 27,9 FTE ir kitos reguliuojamos rinkos priežiūrai – 20,1 FTE.