Išlaidos už finansų rinkos priežiūrą

Lietuvos banko 2024 ir 2023 m. išlaidos finansų rinkos priežiūrai

Vadovaudamiesi Lietuvos banko valdybos 2012 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 03-73 „Dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų apskaičiavimo metodikos ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų apskaičiavimo metodikos ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) II skyriumi, pateikiame duomenis apie Lietuvos banko planuojamas 2024 m. finansų rinkos priežiūros išlaidas ir palyginamąją informaciją apie 2023 m. planuotas bei tais metais patirtas faktines išlaidas ir atitinkamus duomenis apie finansų rinkos dalyvių įmokas.

1 lentelė. Lietuvos banko 2024 ir 2023 m. išlaidos finansų rinkos priežiūrai
 (tūkst. Eur)

[[#ex]]

Detalesnė informacija

Lietuvos bankas finansų rinkos priežiūros išlaidas, kaip ir kitų Lietuvos banko veiklų išlaidas, skaičiuoja taikydamas „pilnųjų“ kaštų skaičiavimo principą, vadovaudamasis veikla grindžiamu kaštų skaičiavimo (angl. activity based costing) metodu, kurio taikymą reglamentuoja Europos centrinių bankų sistema (ECBS). Taikant šį metodą, įvertinus kiekvienos paslaugos panaudojimo funkcinę paskirtį ir apimtį, pagalbinių (arba kitaip – horizontaliųjų) funkcijų išlaidos paskirstomos visoms Lietuvos banko vykdomoms pagrindinėms funkcijoms (žr. 1 ir 2 lentelių 6 eilutes „Aptarnaujančių padalinių ir Valdybos išlaikymo išlaidų paskirstymas“).

Rinkos dalyvių įmokomis dengiamos tik šios Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros veiklai priskirtinų funkcijų išlaidos: riziką ribojančios priežiūros, finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros, su pinigų plovimo prevencija susijusios, taip pat su Bendru priežiūros mechanizmu susiję finansinio stabilumo darbai.

Informacija apie 2024 m. planuojamas išlaidas parengta pagal 2023 m. pabaigoje Lietuvos banko valdybos patvirtintą biudžetą, kuris sudaromas ir tvirtinamas atsižvelgiant į nustatytas Lietuvos banko artimiausių metų strategines kryptis.

Lietuvos banko išlaidų pokyčių veiksniai 2024 ir 2023 m.

• Tarnautojų darbo užmokestis ir socialinis draudimas

2023 m. faktinės darbo užmokesčio išlaidos buvo 10 proc. mažesnės, nei planuota, ir sudarė 6 064 tūkst. Eur, arba 38 proc. visų finansų rinkos priežiūros išlaidų.

Atsižvelgiant į nuolat didėjančią finansų rinkos priežiūros veiklos apimtį dėl su nauju reguliavimu susijusių pokyčių, finansų rinkos dalyvių brandos ir atitikties kultūros stiprinimą, didėjantį organizacijos tarnautojų įsitraukimą į rinkos dalyvių priežiūros veiklą (įskaitant ir naujų informacinių sistemų finansų rinkos priežiūrai diegimo projektus) 2024 m., palyginti su 2023 m., numatomas 23 proc. priežiūros funkcijas atliekančių tarnautojų darbo užmokesčio fondo augimas.

• Tarnautojų komandiruotės ir profesinės kvalifikacijos kėlimas

2023 m. faktinės tarnautojų komandiruočių ir profesinės kvalifikacijos kėlimo išlaidos buvo 9 proc. didesnės, nei planuota, ir sudarė 258 tūkst. Eur. Tai nulėmė padidėjusi fiziškai vykusių renginių dalis, į kuriuos Lietuvos banko tarnautojai vyko atstovavimo Europos priežiūros institucijose (EPI, angl. European Supervisory Authorities) bei ECBS komitetuose, darbo grupėse ir kvalifikacijos kėlimo tikslais.

Pasibaigus COVID-19 pandemijos nulemtų suvaržymų laikotarpiui, pamažu intensyvėja atstovavimo ir bendradarbiavimo tarptautinėse institucijose formatai, todėl tarnautojų komandiruočių ir profesinės kvalifikacijos kėlimo išlaidos taip pat nuosekliai didėjo. Planuojama, kad, plečiantis finansų rinkos priežiūros veiklai, atsirandant naujų funkcijų dėl reguliacinių pokyčių, tarpinstitucinių susitikimų skaičius ir naujų mokymų poreikis taip pat bus didesni. Numatoma, kad 2024 m., palyginti su 2023 m., išlaidos šiems poreikiams padidės 50 proc.

• Narystė tarptautinėse institucijose

Lietuvos bankas, vykdydamas finansų rinkos priežiūros funkcijas, aktyviai dalyvauja Europos bankininkystės institucijos (EBI), Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) ir kitų tarptautinių institucijų veikloje. 2023 m. faktinės išlaidos narystės įmokoms tarptautinėse institucijose atitiko planuotas išlaidas ir sudarė 1 771 tūkst. Eur.

Kaip ir ankstesniais metais, narysčių įmokos šiose tarptautinėse institucijose nuosekliai auga. EPI narysčių įmokų augimui įtakos turi Europos Komisijos suteikti institucijoms nauji mandatai ir jiems įgyvendinti reikalingi papildomi ištekliai. 2023 m., palyginti su 2022 m., labiausiai padidėjo ESMA narystės įmoka. 2024 m. numatytas panašus narysčių įmokų augimo tempas.

• Administracinės išlaidos (ryšio, informacijos, informacinių technologijų, komunikacijos, įrangos, inventoriaus ir kt.)

2023 m. faktinės ryšio, informacijos, informacinių technologijų, komunikacijos, infrastruktūros ir kitos administracinės išlaidos atitiko planuotas ir sudarė 4 150 tūkst. Eur, arba 26 proc. visų finansų rinkos priežiūros išlaidų.

Dėl poreikio skaitmeninti procesus ir atnaujinti informacines sistemas, Lietuvos bankui siekiant prisitaikyti prie didėjančių ir besikeičiančių veiklos poreikių, šios išlaidos pastaraisiais metais nuosekliai didėjo.

2024 m., palyginti su 2023 m., planuojama, kad ryšio, informacijos, informacinių technologijų bei komunikacijos ir informacinių technologijų infrastruktūros palaikymo išlaidos padidės 30 proc. Daugiausia tai susiję su Lietuvos banko vykdomais DAMAMA programos projektais, kuriais diegiamas centralizuotas duomenų iš finansų rinkos dalyvių rinkimas, valdymas ir platinimas. Sėkmingai įgyvendinus šiuos technologinius pakeitimus, bus sumažinta administracinė našta rinkos dalyviams.

• Turto (pastatų ir kt.) nusidėvėjimo ir priežiūros išlaidos

2023 m. šio straipsnio išlaidos buvo 27 proc. mažesnės, nei planuota. Tam įtakos turėjo 2023 m. priimtas sprendimas stabdyti naujos Lietuvos banko būstinės statybos projektą dėl rangovų pasiūlytų kelis kartus didesnių, nei buvo numatyta, statybos darbų kainų. Šiuo metu Lietuvos bankas analizuoja galimybes rekonstruoti esamus pastatus, juos perplanuojant ir įrengiant šiuolaikiškas Lietuvos banko poreikius atitinkančias darbo vietas.

• Aptarnaujančių padalinių ir Valdybos išlaikymo išlaidų paskirstymas

Aptarnaujančių padalinių ir Valdybos išlaikymo išlaidos apima tokias pagalbines veiklas, kaip ryšiai su visuomene, viešųjų pirkimų proceso organizavimas, kompiuterinių darbo vietų ir informacinių sistemų priežiūra, tarptautinių renginių organizavimas, personalo valdymas, finansinė apskaita ir kt.

2023 m. faktinės aptarnaujančių padalinių ir Valdybos išlaikymo išlaidos atitiko planuotas (sumažėjo 3 %) ir sudarė 3 289 tūkst. Eur (21 % visų finansų rinkos priežiūros išlaidų). Planuojama, kad dėl nuosekliai didėjančių aptarnaujančių padalinių išlaidų  (ypač su informacinėmis technologijomis susijusių funkcijų srityje), 2024 m., palyginti su 2023 m., šios išlaidos padidės 37 proc.

[[#ex]]

2 lentelė. Lietuvos banko 2023 m. finansų rinkos priežiūros išlaidos pagal priežiūros sritis
​(tūkst. Eur)

Finansų rinkos priežiūros išlaidų pasiskirstymą tarp priežiūros sričių daugiausia lemia atitinkamos srities priežiūros veiklą atliekančių Lietuvos banko tarnautojų darbo laikas, matuojamas visos darbo dienos ekvivalentu (angl. full-time equivalent positions, FTE). Priežiūros veiklai priskirtinoms funkcijoms Lietuvos banke 2023 m. skirta 141,3 FTE, iš jų kredito rinkos priežiūrai – 64,8 FTE, draudimo rinkos priežiūrai – 14,4 FTE, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų priežiūrai – 41 FTE ir kitos reguliuojamos rinkos priežiūrai – 21,1 FTE. Dėl didėjančio dėmesio pinigų plovimo prevencijos veiklai, 2023 m. išaugo FTE skaičius šioje srityje.

Vienas iš Lietuvos banko tikslų, siekiant skaidrių ir pagrįstų sprendimų, didinančių pasitikėjimą Lietuvos finansų sistema, yra finansų rinkos dalyvių branda. 2024 m. vykdant finansų rinkos priežiūros veiklą ir toliau daug dėmesio bus skiriama finansų rinkos dalyvių brandos ir atitikties kultūros skatinimui, pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos teisinės sąrangos stiprinimui bei reikalavimų vykdymui elektroninių pinigų, mokėjimo įstaigų ir specializuotų bankų sektoriuje. Sukčiavimo prevencija – itin svarbi veikla, šiuo metu ją vykdant tenka įveikti skaitmenizacijos padarinius. Sukčiavimo prevencijai 2024 m. ir toliau bus skiriamas ypatingas dėmesys įgyvendinant jai valdyti skirtas priemones. Kibernetinis atsparumas ir saugumas – sritis, kuriai būtina ypatinga stebėsena. Šiam tikslui įgyvendinti Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros veiklai pasitelkti ištekliai paskirstomi pagal finansų rinkos sektorius.

Nuo 2024 m. Lietuvos bankas daug dėmesio skiria naujam reguliavimui – Kriptoturto rinkų reglamentui (MiCA) ir Skaitmeninės veiklos atsparumo reglamentui (DORA), Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (AIFM) ir Kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (UCITS) direktyvoms ir su jomis susijusioms naujovėms. Plečiantis Lietuvos banko vykdomų finansų rinkos priežiūros veiklų apimčiai, planuojama, kad 2024 m. padidės priežiūros funkcijas vykdančių tarnautojų skaičius.