Spausdinti

[[#ex]]

Lietuvos banko ir FNTT rekomendacijos, susijusios su padidėjusia teroristų finansavimo rizika

Atsižvelgdami į įvykius Izraelyje ir Gazos ruože, Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) nori priminti finansų rinkos dalyviams (FRD) apie teroristų finansavimo (TF) riziką ir jos padidėjimą, kiek tai susiję su mokėjimų srautais šiame regione.

Svarbu paminėti, kad organizacija „Hamas“ (Harakat al-Muqāwima al-Islamīyya – Islamo pasipriešinimo judėjimas) laikoma teroristine organizacija ir jai taikomos Europos Sąjungos, Užsienio lėšų kontrolės biuro (angl. Office of Foreign Assets Control, OFAC), Jungtinės Karalystės ir kitų Valstybių sankcijos.

Atsižvelgdami į išaugusią geopolitinę įtampą regione bei Vakarų valstybių griežtinamas ir įtvirtinamas naujas tarptautines sankcijas bei ribojamąsias priemones „Hamas“ organizacijai, pakartotinai primenama apie galimas tipologijas, kurios gali būti naudojamas finansuojant teroristines organizacijas ir (ar) kitas su tuo susijusias organizacijas.

Su kriptoturtu susijusios rizikos
Nuo 2023 m. spalio 7 d. viešoje erdvėje yra skelbiama, kad Izraelio teisėsauga identifikavo ir uždarė šimtus sąskaitų kriptoturto keityklose. Remiantis Izraelio teisėsaugos skelbiama informacija, šios uždarytos sąskaitos priklausė organizacijoms, susijusioms su teroristine veikla. Svarbu paminėti, kad kriptoturto naudojimas TF buvo pastebėtas jau 2019 m. Taip pat, pavyzdžiui, dar 2020 m. JAV teisėsaugos departamentas areštavo daugiau kaip 300 kriptoturto sąskaitų. Remiantis šia informacija, galima teigti, kad ir toliau pastebima, jog kriptoturtas naudojamas TF veikloje.

Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (FATF) išleistose Virtualiojo turto pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos gairėse paaiškintos pagrindinės tipologijos ir tai, kaip virtualusis turtas gali būti naudojamas pinigų plovimui bei TF.

Norėdami išmatuoti TF kriptoturtu mastą ir nustatyti sutrigdymo galimybes, tyrėjai ir kiti ekspertai turi suprasti paslaugų teikėjų vaidmenį. Nagrinėjant žinomus TF atvejus, dažnai dalyvauja paslaugų teikėjai, pavyzdžiui, pinigų paslaugų įmonės. Viena iš tokių paslaugų įmonių yra neseniai sankcionuota „Buy Cash“, Gazoje įsikūrusi įmonė, teikianti pinigų pervedimo ir virtualiosios valiutos keitimo paslaugas. Šie paslaugų teikėjai apdoroja didesnę lėšų apimtį nei įprastas asmuo ir mažesnę nei įprastas keitimas. Kai kurie gali būti labiau panašūs į ne biržos išvestinių finansinių priemonių (angl. over-the-counter derivative instrument, OTC) brokerius, o kiti gali būti panašesni į gatvės lygio pinigų įmones, tokias kaip Hawala (pinigų pervedimo sistema, įprastai naudojama arabų šalyse ir Pietų Azijoje).

Atsižvelgiant į blokų grandinės technologiją, TF stambiu mastu nebūtinai gali būti veiksmingas sprendimas finansuoti terorizmą dideliu mastu. Tačiau net ir nedidelės pinigų sumos, siunčiamos teroristams, gali padaryti didžiulę žalą. Tirdamos mažas lėšų įplaukas į teroristų įmones, teisėsaugos ir žvalgybos agentūros gali panaudoti blokų grandinės analizę, kad ištirtų donorus, tarpininkus bei pinigų išėmimo taškus, ir jos bendradarbiauja su privačiojo sektoriaus organizacijomis, kad nutrauktų TF veiklą. Dėl tokio darbo buvo konfiskuotos lėšos, susijusios su „Hamas“, „Hezbollah“ ir kitomis teroristinėmis grupuotėmis. Šios sėkmės rodo, kad įmanoma suprasti ir suardyti finansinius tinklus, remiančius teroristus, todėl labai svarbu, kad finansų įstaigos išsamiai vertintų šią riziką ir nustačiusios įtartinas operacijas praneštų FNTT.

Atitinkamai FRD, teikdami paslaugas klientams, susijusiems su kriptoturtu, ir (ar) atlikdami klientų mokėjimus, susijusius su kriptoturtu, privalo vertinti, be kita ko, su tuo susijusias TF rizikas, ar lėšos nėra panaudojamas teroristams finansuoti.

Prekybos finansavimas „Hamas“ veikloje
Nors TF nebūtinai sudaro labai didelę dalį, palyginti su nelegalių kriptoturto sandorių apimtimi, kai kurios teroristinės organizacijos renka, saugo ir perveda lėšas naudodamos kriptoturtą. Teroristinės organizacijos istoriškai naudojo ir greičiausiai toliau naudos tradicinius, pagrįstus „fiat“, metodus – finansų įstaigas (Hawala ir Shell bendrovės) kaip savo pagrindines finansavimo priemones.

Todėl primintina apie prekybos finansavimo aktualumą TF veikloje. Kaip pavyzdį, galima būtų paminėti ISIS organizaciją, kuri buvo užėmusi dideles teritorijas ir vykdė ne tik kitas nusikalstamas veikas (prekyba žmonėmis, narkotikais, padirbtomis prekėmis ir pan.), tačiau ir buvo užėmusi didelius plotus gyvenviečių, bankus, finansų įstaigas, įvairių prekių gamybos įmones, žemės ūkio produkcijos gamintojus ir pan. Visi šie ištekliai gali būti panaudojami atitinkamai teroristų organizacijai finansuoti.

Prekybos finansavimas dažnai yra pabrėžiamas pinigų plovimo tipologijose, bet įvykiai Gazos ruože parodo, kad prekybos finansavimas gali būti naudojamas ir teroristinių organizacijų finansavimui.

Svarbu paminėti, kad prekybos finansavimas turėtų būti suprantamas plačiąja prasme, t. y. ne tik toks, kuris atliekamas remiantis kredito įstaigų garantijomis, tačiau ir toks, kuris vyksta įprastos tarptautinės prekybos pagrindu atliekant mokėjimo operacijas už įsigyjamas prekes (pvz., įprastas prekes kaip maistas, žaislai ar kt. prekės), todėl labai svarbu tinkamai įvertinti tokių prekių kilmę, ypač tuo atveju, jei jos siejamos su teritorijomis ar regionais, kuriuose veikia teroristinės organizacijos.

Su regiono kaimyninėmis valstybėmis susijusios rizikos
Pažymėtina, kad TF tikslais, gali būti pasinaudota regiono kaimyninėmis valstybėmis, kurios yra geografiškai arčiau vykstančio konflikto ir vertintinos kaip keliančios didesnę TF riziką. JAV valstybės departamento Kovos su teroristų finansavimu biuro 2023 m. paskelbtame pranešime apie TF rizikas išskiriamos valstybės Vidurio Rytuose, dėl ten veikiančių ar įtaką turinčių organizacijų, kurios daugumos valstybių yra pripažintos kaip teroristinės (pvz.,, „Hamas“, „ISIS“, „Hezbollah“, „Houthis“). Didžiausia organizacijų įtaka tarp kaimyninių valstybių yra matoma Libane, Jemene, Irane, Irake, Sirijoje, Egipte ir kitose Artimųjų Rytų bei Afrikos valstybėse.

Lietuvos bankas akcentuoja, kad ypač šiuo metu, vertinant geopolitinę situaciją, mokėjimai į regiono kaimynines valstybes ir (ar) kaimyninių valstybių regionus, kurie yra geografiškai arčiau konflikto zonos, gali būti susiję su didesnėmis TF rizikomis. Todėl FRD turėtų atidžiau vertinti rizikas, susijusias su jų tarpininkais, juridiniais asmenimis, kurie veikia šiuose regionuose, pelno nesiekiančiomis organizacijomis ir kriptovaliutų keityklomis.

Lietuvos bankas taip pat primena TF ir pinigų plovimo skirtumus. Pinigų plovimo atvejais lėšų kilmė visada yra iš nusikalstamos veikos, o TF atvejais lėšų kilmė gali būti ir iš teisėtų šaltinių, tačiau jų naudojimas nėra teisėtas. Taip nurodyta ir FNTT išleistų Įtartinumo kriterijų (toliau – Kriterijai) 7 punkte, o pačiuose Kriterijuose nurodyta ir daugiau TF atpažinimo atvejų.

TF grėsmė Europos regione
Lietuvos bankas ir FNTT nori atkreipti dėmesį, kad galimi mokėjimai, susiję su teroristu finansavimu gali būti atliekami ir Europos regione. Pastebėtina, kad matomas Europos valstybių žvalgybos institucijų suaktyvėjimas, viešojoje erdvėje yra pasirodžiusi informacija apie septynis Danijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose suimtus asmenis, kuriems iškelti įtariamai dėl planuotų terorizmo aktų. Vokietijos prokuratūros duomenimis trys Vokietijoje suimti asmenys buvo ilgamečiai „Hamas“ nariai, glaudžiai susiję su „Hamas“ karinio padalinio vadovybe. Akcentuojama, kad dar nėra aišku ar buvo ryšys tarp areštų Danijoje, Vokietijoje bei Nyderlanduose, tačiau tendencija yra pastebima, kad vykstantis Hamas – Izraelio konfliktas taip pat daro įtaką Europos valstybių viduje. Akcentuojama, kad TF gali būti sietinas ne vien tik finansuojant „Hamas“ konfliktą Gazos Ruože, bet ir su asmenimis, kurie gali būti „Hamas“ organizacijos dalimi, bet veikti kitose valstybėse arba su individualiais asmenimis, kurie veikia vieni (angl. lone wolf), bei palaiko „Hamas“ organizaciją ir jos ideologiją.

Su TF prevencija susijusios FRD vidaus kontrolės priemonės
FRD, nustatydami vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su TF prevencija, privalo užtikrinti, kad jų taikomos priemonės ne tik formaliai atitiktų teisės aktų reikalavimus, bet ir būtų pritaikytos atsižvelgiant į besikeičiančią geopolitinę situaciją ir su tuo didėjančias rizikas, ir užtikrintų, kad FRD nebus pasinaudota siekiant įvykdyti nusikalstamas (neteisėtas) veikas.

Pažymėtina, kad, remiantis tiek Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, tiek nurodymų FRD nuostatomis, FRD privalo užtikrinti ir TF prevencijos priemonių įgyvendinimą, be kita ko:

Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu. FRD turi imtis veiksmų ir priemonių, kurių pagrindu būtų vertinami kliento ir (ar) operacijų ryšiai su valstybėmis, keliančiomis didesnę TF riziką (pvz.,, ar klientas nėra susijęs ir (ar) nevykdo veiklos didesnės TF rizikos teritorijoje), tikrinti ir vertinti neigiamą informaciją viešuosiuose šaltinuose;
Vykdant kliento dalykinių santykių ir (ar) operacijų stebėseną. Pažymėtina, kad, remdamiesi Nurodymų 59.1 papunkčiu, FRD privalo turėti atskiras vidaus kontrolės procedūras (scenarijus), kad pastebėtų TF atvejus. Pažymėtina, kad, vykdydami stebėseną, FRD turi itin atkreipti dėmesį į tai, ar kliento vykdomos mokėjimo operacijos ir (ar) veikla nekelia įtartinumo požymių ir ar nėra susijusi su didesnės TF rizikos valstybėmis. Taip pat, remiantis Kriterijais )pavyzdžiui, 3.2 punktu, piniginės operacijos ar sandoriai, atliekami su fiziniais ir juridiniais asmenimis iš aukštos rizikos regionų; su valstybėmis, kuriose aktyviai veikia teroristinės organizacijos, o piniginių operacijų ar sandorių ekonominis pagrindas nėra aiškus) taip pat išskiriami TF rizikos veiksniai, kuriuos reikia vertinti;
Atliekant FRD visos veiklos PPTF rizikos vertinimą. Jo metu, be kita ko, turi būti vertinamos rizikos, susijusios su FRD teikiamomis paslaugomis ir (ar) produktais ir jų panaudojimu TF tikslais, o nustačius atitinkamas rizikas, privaloma užtikrinti tinkamų priemonių taikymą kylančioms rizikos valdyti (mažinti);
Atliekant vidaus kontrolės sistemos elementų vertinimą. FRD turėtų vertinti naudojamų vidaus kontrolės procesų ir priemonių TF prevencijai efektyvumą, paskirtų žmogiškųjų ir kitų išteklių pakankamumą;
Pasitelkdami tarpininkus ir (ar) kitus partnerius, FRD turi užtikrinti, kad jie imtųsi ir užtikrintų tinkamų priemonių dėl TF prevencijos įgyvendinimo.

Taip pat pažymėtina, kad dauguma atvejų organizacijos, kurios yra pripažintos kaip ir teroristinės, yra įtraukiamos į tarptautinių sankcijų sąrašus. Atitinkamai FRD aktualu užtikrinti ir tinkamą tarptautinių sankcijų įgyvendinimą.

Pažymime, kad Lietuvos bankas apie TF rizikų svarbą, įskaitant ekstremistinio TF atvejus, ne kartą jau yra skelbęs atskiriems sektoriams aktualiose rekomendacijose, pavyzdžiui, siųsdamas finansų įstaigų vadovams lūkesčių raštus, kurie prieinami skiltyje „Lietuvos banko rekomendacijos atskiriems finansų rinkos sektoriams“.

Dėl tinkamo tarptautinių sankcijų, ribojamųjų priemonių Rusijai ir Baltarusijai įgyvendinimo

Atsižvelgiant į išaugusią geopolitinę įtampą regione ir Europos Sąjungos (ES) bei jos sąjungininkų griežtinamas ir įtvirtinamas naujas sankcijas ir ribojamąsias priemones Rusijos Federacijai, Baltarusijos Respublikai ir (ar) susijusiems subjektams dėl veiksmų, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, finansų rinkos dalyviai (FRD) turėtų sekti aktualią informaciją apie FRD įgyvendinamų sankcijų, ribojamųjų priemonių atnaujinimus ir operatyviai užtikrinti tinkamą ir savalaikį sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimą. Šiuo raštu Lietuvos bankas atkreipia FRD dėmesį, kad tarptautinių sankcijų tikslai, apimantys, be kita ko, taikos ir stabilumo pasaulyje palaikymą, tarptautinės teisės principų gynimą, kovą su žmogaus teisių pažeidimais, gali būti pasiekti tik asmenims, įskaitant FRD, tinkamai įgyvendinant tarptautines sankcijas.

Pažymėtina, kad tarptautinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimo tvarką Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas (EKTSĮĮ) ir kiti susiję teisės aktai. EKTSĮĮ privalo laikytis visi Lietuvos subjektai, jie už pažeidimus atsako EKTSĮĮ nustatyta tvarka. EKTSĮĮ 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kurių organizacijų nustatytos tarptautinės ribojamosios priemonės yra privalomai įgyvendinamos Lietuvos Respublikoje (t. y. Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų sprendimai ir ES teisės aktais nustatyti apribojimai), o EKTSĮĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudžiama vykdyti veiksmus, kurių vykdymas draudžiamas Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis. EKTSĮĮ, be kita ko, įtvirtinta, kad draudžiama sudaryti sandorius, kurių vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms (9 straipsnio 2 dalis), o prievolių, atsiradusių iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, vykdymas turi būti nedelsiant nutrauktas arba sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiui. Draudžiama prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms (EKTSĮĮ 9 straipsnio 3 dalis).

FRD, nustatydami vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su tarptautinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu (kaip nustatyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punkte), privalo užtikrinti, kad FRD taikomos priemonės ne tik formaliai atitinka teisės aktų reikalavimus, bet ir yra pritaikytos naujausių tarptautinių sankcijų turiniui, proporcingos valdyti FRD kylančią tarptautinių sankcijų pažeidimo riziką ir užtikrinti, kad FRD nebus pasinaudota siekiant apeiti tarptautines sankcijas. FRD turėtų nuolatos vertinti tarptautinių sankcijų įgyvendinimui naudojamų sistemų, duomenų bazių ir (ar) kitų priemonių efektyvumą, paskirtų žmogiškųjų ir kitų resursų pakankamumą ir užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos aktualios (naujausios) tarptautinės sankcijos. FRD taikomos tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priemonės turėtų būti pakankamos aukščiau minėtoms rizikoms valdyti ir atitikti tarptautinių sankcijų turinį, neapsiribojant Lietuvos banko valdybos 2015 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 03-17 patvirtintų Finansų rinkos dalyviams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui (toliau – Nurodymai) reikalavimų įgyvendinimu:

FRD vidaus kontrolės procedūros turėtų leisti identifikuoti klientus, naudos gavėjus ir (arba) kliento atstovus, patenkančius į tarptautinių sankcijų apimtį, taip pat tai, ar kliento vykdomi sandoriai ir operacijos nepatenka į tarptautinių ribojamųjų priemonių apimtį (pavyzdžiui, kai yra ribojami investiciniai sandoriai, draudimo sandoriai, sandoriai, susiję su draudžiamu dvigubos paskirties prekių gabenimu į tam tikras jurisdikcijas, ir pan.) (70.1 papunktis);
prieš pradėdamas dalykinius santykius su klientu, taip pat dalykinių santykių metu FRD turėtų tikrinti, ar klientas, naudos gavėjas ir kliento atstovas nėra asmenys, dėl kurių įgyvendinamos tarptautinės finansinės sankcijos, ribojamosios priemonės (Nurodymų 70.2 papunktis);
dalykinių santykių su klientu metu tikrinti, ar klientas nevykdo sandorių (operacijų) su asmenimis, dėl kurių įgyvendinamos tarptautinės finansinės sankcijos, ribojamosios priemonės (Nurodymų 70.3 papunktis);
užtikrinti, kad yra vadovaujamasi naujausia ir aktualiausia informacija apie taikomas tarptautines finansines sankcijas, ribojamąsias priemones (Nurodymų 70.4 papunktis).
FRD privalo paskirti atsakingus darbuotojus, tinkamai supažindintus su tarptautines sankcijas reglamentuojančiais teisės aktais ir jų taikymu, FRD taip pat turėtų skirti tokiems darbuotojams pakankamai išteklių ir resursų, kad galimi tarptautinių sankcijų pažeidimai būtų nustatyti (Nurodymų 71 punktas).

FRD, siekdami tinkamai užtikrinti tarptautinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimą, taip pat turėtų atsižvelgti į ES Tarybos skelbiamą gerąją praktiką ir „Ribojamųjų priemonių pagal ES bendrą užsienio ir saugumo politiką įgyvendinimo ir vertinimo gaires“, ypatingą dėmesį skiriant nustatytiems nuosavybės ir kontrolės kriterijams, be kita ko, siekiant užtikrinti, kad subjektams, kuriems taikomos ES finansinės sankcijos, priklausančios, valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai būtų įšaldomi ir (ar) nebūtų suteikiama galimybė tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.

Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad ES taikomos ribojamosios priemonės apima ir ekonomines ir (ar) sektorines sankcijas tam tikroms teritorijoms ir (ar) ekonomikos sektoriams, todėl užmezgant naujus dalykinius santykius, taip pat vykdant sandorių ir (ar) operacijų stebėseną FRD turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į sandorius (operacijas) ir (ar) klientus, partnerius, klientų klientus (galimai) susijusius su sankcionuotomis teritorijomis ar ekonomikos sektoriais.

Papildomai primename FRD apie Lietuvos banko poziciją dėl kriptoturto ir pirminio kriptoturto žetonų platinimo. Įgyvendinant tarptautines sankcijas, su kriptoturtu susijusios operacijos (sandoriai) turėtų būti vertinami itin atsargiai, atsižvelgiant į tai, kad informacija apie tokių operacijų (sandorių) siuntėjus / gavėjus (ar pradinius siuntėjus / galutinius gavėjus), o taip pat jų lėšų šaltinius ne visada yra (lengvai) prieinama. Operacijoms (sandoriams) su kriptoturtu būdingas aukštas vartotojų anonimiškumo lygis, decentralizuotas veikimas, todėl FRD turėtų išsamiai įvertinti, ar FRD klientų operacijos (sandoriai) neturi sąsajų su kriptoturtu ir ar jomis nėra siekiama išvengti tarptautinių sankcijų taikymo.

Kilus klausimų, susijusių su tarptautinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu, FRD gali kreiptis į EKTSĮĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas už tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą atsakingas institucijas, pagal šių institucijų kompetenciją.

Naudingos nuorodos:

Rekomendacijos dėl klientų lėšų, gaunamų iš kriptoturto, kilmės nustatymo

Lietuvos bankas pastebi, kad asmenų susidomėjimas prekyba kriptoturtu (Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (PPTFPĮ) įtvirtinta virtualiosios valiutos sąvoka) nemažėja. Kriptoturtas gali atrodyti patrauklus dėl produkto inovatyvumo, greito pervedimo galimybių ir ekonominio efektyvumo, tačiau veikla, susijusi su kriptoturtu, yra neprižiūrima ir nereguliuojama, todėl netaikomi investuotojų apsaugos standartai, o sudarydami sandorius vartotojai rizikuoja prarasti visas investuotas lėšas. Šios bei kitos priežastys, tokios kaip aukštas vartotojų anonimiškumo lygis, decentralizuotas veikimas ir kt., pritraukia ir tuos asmenis, kurie kriptoturtą gali panaudoti nusikalstamų veikų (pvz., pinigų plovimo, sukčiavimo, teroristų finansavimo) vykdymui:

Tinkamas kliento tapatybės nustatymas
Pradinės lėšų kilmės nustatymas
Kliento prekybos kriptoturtu laikotarpio ir įsigyto kriptoturto kainos pokyčio įvertinimas
Kriptoturto keityklos operatoriaus įvertinimas

Rekomendacijos dėl klientų lėšų, gaunamų iš kriptoturto, kilmės nustatymo (123.7 KB download icon)

Sukčiavimo ir neteisėtų finansinių paslaugų teikimo rizikos valdymo ir prevencijos apžvalga

2021 m. visame pasaulyje, taip pat Lietuvoje bei Europoje buvo stebimas sukčiavimo, o ypač investicinio, atvejų suintensyvėjimas. Tai sietina tiek su pandemija (didėjo žmonių santaupos, todėl jie ieškojo būdų jas investuoti, žmonės vis daugiau laiko praleidžia namuose prie kompiuterių), tiek su vis didesniu veiklos perkėlimu į elektroninę erdvę ir lengvu paslaugų prieinamumu. Remiantis Lietuvos banko informacija ir gautais skundais dėl galimo sukčiavimo, 2021 m., palyginti su 2020 m., sukčiavimo atvejų skaičius didėjo daugiau nei 3 kartus.

Taip pat Lietuvos bankas pastebi, kad neretai sukčiavimo atvejai ir schemos būna glaudžiai susiję ir su įmonių vykdomu neteisėtu finansinių (investicinių) paslaugų teikimu, t. y. paslaugų teikimu neturint tam finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos licencijos ar leidimo. Šioje apžvalgoje Lietuvos bankos siekia apžvelgti pagrindines sukčiavimo, ypač, investicinio sukčiavimo, ir neteisėto finansinių paslaugų teikimo rizikas ir galimas prevencijos priemones.

Sukčiavimo ir neteisėtų finansinių paslaugų teikimo rizikos valdymo ir prevencijos apžvalga.

Fiktyvių įmonių veiklos požymių nustatymo gairės

Lietuvos bankas kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) parengė gaires, kurios skirtos padėti finansų rinkos dalyviams geriau atpažinti fiktyvias įmones ir užkirsti kelią jų veiklai.

Fiktyvios įmonės tipologija jau daug metų nepraranda savo aktualumo. Atsižvelgiant į tai, kad fiktyvių įmonių registravimas niekuo nesiskiria nuo įprastų įmonių, fiktyvias įmones gali būti sunku aptikti, tačiau tam tikri požymiai gali padėti suprasti, ar klientas nėra fiktyvi įmonė. Atliekant įtartinų piniginių operacijų ar sandorių analizes, identifikuojami atvejai, kai steigiant fiktyvias įmones, naudojamasi finansų įstaigų, kitų sektorių ar profesijų paslaugomis, bandant legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, siekiant išvengti mokėtinų mokesčių, neteisėtai grąžinti iš valstybės biudžeto PVM ir vykdant kitus nusikaltimus.

Mažinant apraiškas, susijusias su fiktyvių įmonių veikla, vis daugiau valstybės institucijų ir privataus sektoriaus atstovų įtraukiama į kovą su šiuo reiškiniu. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai (toliau – Įpareigotieji subjektai), įgyvendindami Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) nuostatas, privalo nustatyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (toliau – PPTF) rizikas, jas vertinti ir imtis atitinkamų priemonių joms valdyti. Vadovaujantis PPTFPĮ, Įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę, privalo iš klientų reikalauti dokumentų ir kitų duomenų, kuriais remiantis Įpareigotiesiems subjektams būtų suprantama kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūra bei veiklos pobūdis. Identifikuodami PPTF rizikas, Įpareigotieji subjektai turi vertinti, ar potencialus klientas – juridinis asmuo neturi fiktyvios įmonės požymių. Tai turėtų būti vertinama tiek prieš užmezgant dalykinius santykius su klientu, tiek vykdant dalykinius santykius, stebint bei vertinant kliento dalykinius santykius ir operacijas, tiek ir (ar) atnaujinant kliento pažinimo informaciją ir (ar) gavus bet kokios kitos neigiamos informacijos apie klientą.

Fiktyvių įmonių veiklos požymių nustatymo gairės

Informacija ribojamųjų priemonių (sankcijų) Baltarusijai įgyvendinimo klausimais

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – URM), pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą koordinuojanti tarptautinių sankcijų įgyvendinimą ir būdama kompetentinga institucija pagal Europos Sąjungos Tarybos reglamentą Nr. 765/2006 „Dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių“, siekdama apibendrinti ir vienodinti šio Reglamento taikymo praktiką, parengė informaciją tarptautinių sankcijų Baltarusijai įgyvendinimo klausimais.

Informacija (apie išimčių ir leidimų išdavimą, mokėjimų atmetimą ir įšaldymą ir kt.) skirta verslo, finansinių institucijų, valstybės institucijų ir įstaigų naudojimui. Ji nuolat pildoma ir skelbiama URM interneto svetainėje, skiltyje „Informacija ribojamųjų priemonių (sankcijų) Baltarusijai įgyvendinimo klausimais“.

URM taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys, įgyvendinantys tarptautines sankcijas, savarankiškai priima sprendimus dėl sankcijų taikymo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinę visą turimą informaciją ir faktines aplinkybes. Ginčai dėl skirtingo sankcijų traktavimo ir taikymo sprendžiami teisminiu keliu.

URM pateikiama informacija parengta konsultuojantis su Europos Komisija. Naujausią informaciją apie Europos Sąjungos priimamus teisės aktus dėl ribojamųjų priemonių, kuriuose galima rasti informacijos apie asmenis, subjektus ir veiklas, kurioms taikomos ES ribojamosios priemonės, skelbiama EUR-lex portale bei URM interneto svetainės skiltyje „Tarptautinės sankcijos”.

Jeigu turėtumėte klausimų, kviečiame kreiptis šiuo adresu

Apžvalga: kaip tinkamai atlikti visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą

Apžvalgoje pateikiamos pagrindinės įžvalgos dėl finansų rinkos dalyvių atliekamų visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimų. Apžvalga pagrįsta išvadomis, gautomis Lietuvos bankui vykdant finansų rinkos dalyvių priežiūrą, bei 20 finansų rinkos dalyvių (bankų, elektroninių pinigų įstaigų, mokėjimo įstaigų) rizikos vertinimų analize, taip pat pateikiama analizės metu pastebėtos gerosios praktikos ir atvejų, kuriais rizikos vertinimas turėtų būti tobulintinas, pavyzdžių.

Finansų rinkos dalyvių atliekamų visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimų apžvalga

Lietuvos banko rekomendacijos dėl klientų rizikos vertinimo

Lietuvos bankas pastebi didėjantį kredito ir elektroninių pinigų įstaigų klientų nusiskundimų dėl keliamų reikalavimų užpildyti, atnaujinti kliento pažinimo anketą, pateikti papildomą informaciją atlikus pavedimą ir pan. skaičių, informuojant, kad jie įgyvendina Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus. Klientams kyla įvairių klausimų, pavyzdžiui, „Kodėl finansų įstaigai reikia tiek daug žinoti apie mane, aš juk pinigų neplaunu, kur mano teisės į privatų gyvenimą? Persiunčiau pinigus broliui, kodėl bankas klausia apie mano persiųstų lėšų kilmę?

Su pinigų plovimu¹ ir teroristų finansavimu² (PPTF) susiję pavojai yra viena didžiausių susirūpinimą keliančių Europos Sąjungos (ES) finansų sistemos ir piliečių saugumo problemų, todėl visoje ES nustatomi reikalavimai finansų įstaigoms atpažinti, suprasti ir mažinti PPTF riziką. Finansų įstaigos turi tinkamai vykdyti PPTF prevenciją, jos privalo atpažinti neįprastą asmenų veiklą ir kuo greičiau apie tai pranešti atsakingoms valstybės institucijoms, kad jos galėtų imtis veiksmų tirdamos jų pranešimus ir išaiškindamos PPTF atvejus. Klientai, dalydamiesi su finansų įstaigomis informacija, padeda joms būti geriau pasirengusioms atskleisti neteisėtą veiklą ir užkirsti jai kelią.

Vis dėlto Lietuvos bankas, nagrinėdamas finansų įstaigų klientų skundus, pastebi ir tokių atvejų, kai, atsižvelgiant į renkamos informacijos tikslą ir konkrečią situaciją, finansų įstaigos savo klientų prašo galimai daugiau informacijos nei būtina arba informacijos, kurios klientai neturi objektyvių galimybių pateikti. Taip pat pasitaiko atvejų, kai finansų įstaigos pasirenka paprasčiausiai vengti rizikos, susijusios su tam tikrais klientais, užuot jas valdžiusios. Tokiu atveju kyla pavojus, kad atskiriems asmenims ar jų grupėms nė viena finansų įstaiga nesutiks teikti paslaugų ir tokių asmenų grupei gali būti neprieinamos būtinos finansinės paslaugos, be kurių (pvz., mokėjimo sąskaitos) sudėtinga pasiekti daugelį kitų paslaugų. Nors finansų įstaigoms svarbu užtikrinti, kad jų klientai finansų sistemos nenaudotų neteisėtais tikslais, jos neturėtų sudaryti kliūčių klientams naudotis paslaugomis tiek, kiek finansų įstaigos pajėgia valdyti PPTF riziką. Lietuvos bankas stebi, kad finansų įstaigos nepiktnaudžiautų teise nutraukti santykius su klientais, o tokią priemonę taikytų tik kraštutiniu atveju.

Teisės aktuose išsamiai nenustatyta, kiek ir kokios informacijos finansų įstaigos turi paprašyti kliento konkrečiu atveju. Jos pačios tai sprendžia įvertindamos esamą riziką, todėl kiekvienu atveju gali skirtis prašomos informacijos kiekis ir pobūdis, tačiau visais atvejais finansų įstaigos turėtų prašyti klientų pateikti tiek informacijos, kiek yra pakankama užtikrinti, kad PPTF rizika būtų tinkamai valdoma. Jeigu klientas nepateikia prašomos informacijos, pateikia ne visus duomenis ar vengia pateikti tokią informaciją, finansų įstaigos turi teisę, tam tikrais atvejais netgi pareigą, tokiam klientui apriboti paslaugas, o kraštutiniais atvejais – nutraukti sutartį. Finansų įstaiga negali pasirinkti neįgyvendinti PPTF prevencijos reikalavimų. Už PPTF prevencijos nustatytų reikalavimų pažeidimus finansų įstaigoms gali būti taikomos baudos ir kitos poveikio priemonės.

Klientams, gavus finansų įstaigos prašymą pateikti informaciją, svarbu:

pateikti prašomą informaciją nurodytais terminais;
dėl tam tikrų priežasčių negalint pateikti informacijos ar abejojant dėl jos pateikimo, kreiptis į finansų įstaigą ir pasitarti, ar nėra kitų galimų būdų kilusiam klausimui išspręsti;
tiek finansų įstaigoms, tiek jų klientams bendradarbiauti tarpusavyje ir kooperuotis ieškant balanso tarp finansų įstaigoms keliamų reikalavimų ir jų klientų interesų;
žinoti, kad finansų įstaigos klientų asmens duomenis bei banko paslaptį sudarančią informaciją saugo ir turi teisę teikti valstybės institucijoms bei kitiems asmenims tik įstatymų nustatyta tvarka.

Finansų įstaigoms prašant savo klientų informacijos, svarbu:

išsamiai paaiškinti klientams (kiek leidžia atitinkama situacija), kokiu pagrindu prašoma informacijos, duomenų ir (ar) dokumentų;
visais atvejais užtikrinti, kad kliento būtų prašoma tiek informacijos, kiek pakanka užtikrinti tinkamą PPTF rizikos valdymą, ir kad klientai turi galimybę šią informaciją pateikti;
taikyti proporcingas ir objektyviai pagrįstas priemones atitinkamai PPTF rizikai valdyti.

2021 m. Lietuvos bankas skirs ypač daug dėmesio šiai sričiai, siekdamas finansų įstaigų klientus supažindinti su PP/TF prevencijos reikalavimais bei jų svarba, o kartu sieks ir toliau užtikrinti, kad finansų įstaigos PP/TF prevencijos priemones taikytų pagrįstai ir proporcingai.

¹– Pinigų plovimu laikoma bet kokia veika, kuria siekiama įteisinti arba nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų pinigų kilmę.
²– Teroristų finansavimu laikoma tokia veika, kai asmuo bet kokiomis priemonėmis, tiesiogiai ar netiesiogiai, neteisėtai ir sąmoningai skiria arba renka lėšas iš anksto apgalvojęs, kad visos lėšos ar jų dalis bus naudojamos, arba žinodamas, kad visos lėšos arba jų dalis bus naudojamos teroristiniam nusikaltimui vykdyti.

Lietuvos banko rekomendacijos atskiriems finansų rinkos sektoriams

Vertindamas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką skirtinguose šalies finansų sektoriuose, Lietuvos bankas išnagrinėjo bankų, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų, gyvybės draudimo bendrovių, kredito unijų, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių, finansų maklerio ir valdymo įmonių, valiutos keityklų operatorių pateiktus duomenis bei informaciją ir skelbia tyrimo rezultatus bei rekomendacijas.

Bankai:

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos:

Kredito unijos:

Gyvybės draudimo įmonės:

Finansų maklerio ir valdymo įmonės:

Sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriai:

Valiutos keityklos operatoriai:

Lietuvos banko rekomendacija finansų rinkos dalyviams dėl fiktyvių elektroninių parduotuvių

Lietuvos bankas atkreipia finansų rinkos dalyvių dėmesį, kad dėl įsibėgėjančio šventinio laikotarpio ir sugriežtintų karantino režimo dėl COVID-19 viruso sąlygų intensyvėjant prekybai internetu, gali didėti ir mokėjimo paslaugų vartotojų, nukentėjusių nuo fiktyvių elektroninių parduotuvių, skaičius. Siekiant laiku ir tinkamai užkardyti įvairias neteisėtas veikas, svarbus vaidmuo tenka ir patiems finansų rinkos dalyviams, todėl yra itin svarbu, kad jie nuolat tobulintų ir atnaujintų savo pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo (PP/TF) prevencijos įgyvendinimo procedūras, atsižvelgdami į nusikaltimų tipologijas, tendencijas, kuriamas naujas neteisėtai įgytų lėšų legalizavimo schemas ir pan.

Lietuvos bankas atkreipia finansų rinkos dalyvių dėmesį į paskutiniu metu pastebimą tendenciją, kad sukčiavimo atvejais, susijusiais su fiktyvių e. parduotuvių steigimu, lėšų gavėjai yra fiziniai asmenys, tad, siekiant laiku pastebėti ir sustabdyti galimus sukčiavimo atvejus, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos klientų elgsenos bruožus:

klientas fizinis asmuo gauna lėšas iš daugelio skirtingų, nesusijusių tarpusavyje asmenų (pvz., skirtingos pavardės, skirtingos valstybės, iš kurių inicijuojami mokėjimai, ir pan.), į tuos atvejus, kai tokių sandorių negalima pagrįsti finansų įstaigos turimomis žiniomis apie klientą arba ekonomine sandorio logika (taip pat žinoma kaip „many to one“ nusikaltimų tipologija);
dažnu atveju gautos lėšos per trumpą laiko tarpą (pvz., per kelias valandas) persiunčiamos į virtualiojo turto keityklas arba į savo sąskaitą kitose finansų įstaigose (yra tranzitinės sąskaitos požymių).
Siekiant efektyviai valdyti galimus sukčiavimo atvejus, Lietuvos bankas rekomenduoja:
stebėti informaciją apie skirtingas sukčiavimo tipologijas COVID-19 pandemijos metu tokiose interneto svetainėse kaip Merchant Risk Council, Europol, European Payment Council ir pritaikyti dalykinių santykių stebėsenos kriterijus ir (ar) scenarijus identifikuotoms sukčiavimų tipologijoms;
įsitikinti, kad dalykinių santykių stebėsenos scenarijai apima įtartinų mokėjimo operacijų identifikavimą dėl sukčiavimo, susijusio su fiktyviomis e. parduotuvėmis (pvz., anksčiau įvardyta „many to one“ tipologija);
turint įtarimų, kad fiziniai asmenys vykdo individualią veiklą (mokėjimus gauna iš daugelio nesusijusių fizinių asmenų ir šalių), apie kurią anksčiau nenurodė finansų įstaigai, patartina atnaujinti kliento pažinimo informaciją. Atnaujinant kliento pažinimo informaciją, atkreipti dėmesį į kanalus, kuriais klientas platina prekes ar paslaugas (interneto svetainė, skelbimų puslapis, socialiniai tinklai), įsitikinti, ar nėra fiktyvios veiklos bruožų;
atskirais atvejais, kilus įtarimų dėl galimos fiktyvios veiklos, kliento paprašyti lėšų kilmės įrodymų arba įsitikinti, kad interneto svetainėje siūlomos prekės ar paslaugos yra išties tiekiamos ar teikiamos.

Lietuvos bankas nėra įgaliotas oficialiai aiškinti teisės aktų nuostatų, todėl čia pateikiama Lietuvos banko rekomendacija negali būti laikoma oficialia.

Lietuvos banko rekomendacija finansų rinkos dalyviams dėl didesnės rizikos klientų ir pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos priemonių

Lietuvos bankas atkreipia finansų rinkos dalyvių dėmesį, kad dabartinė padėtis, atsižvelgiant į koronaviruso (COVID-19) poveikį ekonomikai, gali paskatinti finansinių nusikaltimų (sukčiavimo¹, kibernetinių atakų, netinkamo valstybės lėšų panaudojimo, padirbtų ir piratinių prekių platinimo, fiktyvių elektroninių parduotuvių paplitimo, neteisėtų investavimo platformų steigimo, nelegalių lošimų organizavimo ir pan. atvejų) augimą. Klientai gali būti labiau linkę pasinaudoti siūlomomis įvairiomis vilionėmis „greitai ir be pastangų“ užsidirbti: investuoti į sudėtingas finansines priemones (išvestines priemones Forex valiutų rinkoje, finansinius susitarimus dėl skirtumų (angl. contracts for differences, CFDs), dvinarius pasirinkimo sandorius, virtualųjį turtą ir kt.), išmėginti laimę azartinių lošimų svetainėse, susigundyti pigiomis paklausiomis prekėmis ir pan. Visa tai suteikia nusikaltėliams papildomų galimybių pasinaudoti finansiškai pažeidžiamais asmenimis.

Įvairių nusikalstamų veikų metu įgytos lėšos neretai realizuojamos panaudojant virtualųjį turtą, steigiant fiktyvias bendroves, kai kuriais atvejais (jie nurodyti Europos Tarybos Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komiteto (angl. Committee of Experts on the Evaluation of Anti-Money Laundering Measures and the Financing of Terrorism, MONEYVAL) ataskaitoje) pasinaudojant elektroninių lošimų bei lažybų platformomis. Siekiant laiku ir tinkamai užkardyti įvairias neteisėtas veikas, svarbus vaidmuo tenka ir patiems finansų rinkos dalyviams, todėl yra itin svarbu, kad jie nuolat tobulintų ir atnaujintų savo pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo (PP/TF) prevencijos įgyvendinimo procedūras, atsižvelgdami į finansų rinkos pokyčius ir tendencijas, kuriamas naujas neteisėtai įgytų lėšų legalizavimo schemas ir pan.

1 Įskaitant sukčiavimą, susijusį su COVID-19, pavyzdžiui, išviliojant pinigus medicinos prekėms įsigyti, o realiai šių prekių nepristatant ir pan.

[[#ex]]

Lietuvos bankas atkreipia finansų rinkos dalyvių dėmesį į kertinius aspektus, užtikrinant efektyvų teisės aktų, reglamentuojančių PP/TF prevenciją, įgyvendinimą praktikoje:

[[#ex]]

Supaprastinto tapatybės nustatymo taikymas

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatyti atvejai, kai galima taikyti supaprastiną klientų tapatybės nustatymo procedūrą. Šia nuostata finansų rinkos dalyvis gali pasinaudoti tik tuomet, jeigu pagal jo paties rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatyta maža PP/TF rizika. Finansų rinkos dalyvis, nustatęs mažą PP/TF riziką, privalo aiškiai pagrįsti tokį sprendimą, pavyzdžiui, atlikto ir dokumentuoto rizikos vertinimo rezultatais.Atsižvelgdamas į Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. Financial Action Task Force, FATF), Interpolo bei Europolo apžvalgose nurodomas rizikas, Lietuvos bankas nerekomenduoja taikyti supaprastinto tapatybės nustatymo finansų įstaigoms, kurios siūlo investicines paslaugas, susijusias su itin rizikingomis finansinėmis priemonėmis (pvz., užsienio valiutų sandorius Forex rinkoje), arba tokiems klientams, kaip virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai (toliau – virtualiųjų valiutų keityklos).

Tapatybės nustatymas klientui fiziškai nedalyvaujant

Naudojant nuotolinio tapatybės nustatymo priemones tiesioginio vaizdo perdavimo būdu, ypač svarbu naudoti tinkamas ir patikimas informacinių technologijų (IT) sistemas (sprendimus).

Jeigu naudojamos automatinės tapatybės nustatymo sistemos, finansų rinkos dalyvių darbuotojams rekomenduojama nuolat atlikti ir papildomus atrankinius patikrinimus (angl. sample checks). Tokie patikrinimai leistų įsitikinti, kad automatizuotos tapatybės nustatymo priemonės veikia tinkamai, o pateikti asmens tapatybės dokumentai ir tapatybės nustatymo procesas atitinka teisės aktų nuostatas, įskaitant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos parengtus tapatybės nustatymo nuotoliniu būdu techninius reikalavimus. Vertinant kliento pateiktos informacijos patikimumą, pravartu atkreipti dėmesį ir į kliento kompiuterio interneto protokolo (IP) adresą, ar jis sutampa su kliento deklaruojama informacija. Jeigu kliento IP adreso ir jo deklaruojama informacija nesutampa, tai nebūtinai reiškia, kad kliento pateikta informacija yra nepatikima, tačiau šis faktas gali būti naudingas stebint tolesnius dalykinius santykius su klientu, jo elgseną, nustatant mokėjimo operacijų įtartinumo kriterijus.

Tinkamas kliento pažinimas ir rizikos suvokimas

Finansų rinkos dalyvis turi įsitikinti, kad surinko pakankamai informacijos apie kliento dalykinių santykių tikslą, pobūdį, vykdomą veiklą, atskirais atvejais – lėšų šaltinį, klientų bazę. Jis taip pat turėtų įsigilinti į teikiamų paslaugų bei produktų specifiką ir užtikrinti, kad surinkta kliento pažinimo informacija yra pakankama tinkamai nustatyti su dalykiniais santykiais susijusią riziką ir parinkti tinkamas šios rizikos valdymo priemones.

Dėl šios priežasties finansų rinkos dalyvis turėtų atkreipti dėmesį į padidintą riziką keliančius klientus (įvairias įstaigas, susijusias su investavimu, azartiniais lošimais, virtualiuoju turtu ir pan.) – suprasti jų veiklos specifiką, kliento atliekamų mokėjimo operacijų keliamą riziką, taip pat atkreipti dėmesį į šiuos požymius:

jei klientų veiklai vykdyti įprastai yra reikalingi kompetentingų institucijų leidimai, o klientas jų pateikti negali;
jei veikla vykdoma ne vienoje, bet keliose jurisdikcijose, o mokėjimo sąskaita atidaroma kitoje jurisdikcijoje, nei veikia klientas.
Siekiant laiku atpažinti galimus sukčiavimo ir kitos įtartinos ar neteisėtos veiklos atvejus, teikiant finansines paslaugas galimai padidintos rizikos klientams (pvz., aptarnaujant klientus, teikiančius investicines paslaugas, virtualiojo turto keityklas ar azartinių žaidimų bendroves), rekomenduojama:
atkreipti dėmesį į interneto svetainės adresą - įsitikinti, kad klientas nėra realias paslaugas teikiančios įstaigos „klonas“ ir nenaudoja interneto svetainės adreso klaidinančiai panašaus į teisėtos svetainės adresą;
kliento nurodytų licencijų ar kitos informacijos duomenis papildomai tikrinti vadovaujantis ne kliento pateiktomis nuorodomis (kliento nurodytame interneto svetainėje ar dokumente, nurodytu el. paštu), bet suvedus licencijos duomenis oficialiuose registruose;
atkreipti dėmesį į kliento juridinio asmens veiklos nuostatus, siekiant išsiaiškinti, kokias paslaugas įstaiga gali teikti;
atkreipti dėmesį į kliento juridinio asmens įsteigimo datą, aktyvios veiklos laikotarpį, darbuotojų skaičių ir oficialią buveinę (adresą);
patikrinti, ar klientas (pvz., finansų įstaiga ar azartinių lošimų bendrovė) nėra įtrauktas į nelegalias paslaugas teikiančių subjektų sąrašus (pvz., sąrašas subjektų, neturinčių teisės Lietuvoje teikti finansinių paslaugų, Lošimų priežiūros tarnybos skelbiamas nelegalios veiklos vykdytojų sąrašas, Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (angl. The International Organization of Securities Commissions, IOSCO) skelbiamas nelegalių investicinių paslaugų teikėjų sąrašas, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių priežiūros institucijų, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Italijos finansų rinkos priežiūros skelbiamus viešus sąrašus);
surinkti ir įvertinti viešai prieinamą informaciją apie kliento (jo vadovų ir naudos gavėjų) reputaciją ir vadovautis ja priimant sprendimą pradėti ar tęsti dalykinius santykius.
atkreipti dėmesį, kokiose jurisdikcijose klientas įsteigtas, kadangi skirtingose valstybėse skirtingų veiklų (pvz., Forex sandorių, azartinių lošimų) klientų juridinių asmenų keliama rizika gali skirtis.

Finansų rinkos dalyviams užmezgant dalykinius santykius su klientais, kurie patys yra įpareigoti laikytis PP/TF prevenciją reglamentuojančių teisės aktų, padidintos rizikos atvejais (be tų, kurie išvardyti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme) rekomenduojama įvertinti tokių klientų PP/TF nustatytus ir taikomus prevencijos kontrolės mechanizmus, įsitikinti, kad klientas tinkamai atlieka savo kliento tapatybės nustatymą, turi įdiegęs reikiamas kontrolės priemones dalykinių santykių ir sandorių stebėsenai atlikti. Klientų virtualiojo turto keityklų atžvilgiu rekomenduotina įvertinti galimybę naudotis analitinėmis blokų grandinės (angl. blockchain) techninėmis priemonėmis, kurios galėtų padėti geriau pažinti virtualiojo turto keityklą, jos klientų bazę, pagrindinių virtualiojo turto operacijų struktūrą, pavyzdžiui, kiek jų yra susiję su aukštos rizikos operacijomis ir pan.

Dėl informacijos, atskleidžiamos viešuose tyrimuose

Lietuvos bankas atkreipia finansų rinkos dalyvių dėmesį į duomenis, susijusius su galimomis pinigų plovimo schemomis, kurie atskleidžiami įvairiuose viešuose tyrimuose.

Vienas iš tokių pavyzdžių – buvusio Angolos prezidento dukros galimai neteisėta veikla ir mėginimas įteisinti galimai neteisėtu būdu gautas lėšas kitose valstybėse (Luanda Leaks). Viešai skelbiamoje informacijoje įvardijamos bendrovės ir asmenys.

Kitas pavyzdys - Pandora Papers tyrimas, kurį paskelbė Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas (ICIJ). Šis tyrimas atskleidė, kad daugiau kaip 30 buvusių ir esamų pasaulio lyderių bei daugiau kaip 300 aukšto rango vyriausybės pareigūnų naudojosi lengvatinio apmokestinimo teritorijomis (angl. offshore), kad nuslėptų šimtų milijonų USD vertės turtą. Tyrime remiamasi maždaug 11,9 mln. nutekintų dokumentų iš 14 įmonių, kurios teikia bendrovių steigimo ir administravimo paslaugas dažniausiai lengvatinio apmokestinimo teritorijose. Nors verslo subjektų steigimas tokiose teritorijose savaime nėra neteisėtas, tačiau tokių teritorijų teikiamas slaptumas gali atrodyti patrauklus mokesčius slepiantiems asmenims, sukčiams ir asmenims, siekiantiems lengvatinio apmokestinimo teritorijose įsteigtus verslo subjektus panaudoti pinigų plovimo tikslais.

Atsižvelgdamas į globalią mokėjimų rinką, Lietuvos bankas kviečia finansų rinkos dalyvius įvertinti paskelbtą informaciją ir pasitikrinti ar tarp savo klientų nėra susijusių su minimomis bendrovėmis ir asmenimis, o jeigu yra, atitinkamai įvertinti šių klientų galimą riziką.

Lietuvos bankas neturi jokių raštiškų įrodymų ir (arba) teisėsaugos institucijų sprendimų, patvirtinančių minėtuose šaltiniuose pateiktos informacijos pagrįstumą, įskaitant, kad nurodytos bendrovės ar asmenys vykdė neteisėtą veiklą. Šis pranešimas teikiamas prevenciniais tikslais ir finansų rinkos dalyviai tuo atveju, jei nustatytų sąsajų su šiomis bendrovėmis ar asmenimis, privalo patys įvertinti tokių klientų ar su jais susijusių partnerių veiklos teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl Lietuvos bankas neprisiima atsakomybės už šaltiniuose pateiktos informacijos teisingumą ir (arba) patikimumą. Papildomai primename, kad įtarus bet kokią nusikalstamą ir (arba) kitą neteisėtą tokių asmenų veiklą, rekomenduojama informuoti teisėsaugos institucijas apie tokias aplinkybes ir (arba) imtis kitų veiksmų įstatymų nustatyta tvarka.

[[#ex]]

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Lietuvos bankas nėra įgaliotas oficialiai aiškinti teisės aktų nuostatų, todėl čia pateikiama Lietuvos banko rekomendacija negali būti laikoma oficialiu teisės aktų aiškinimu.

Paskutinė atnaujinimo data: 2024-10-02