Lietuvos bankas

[[#ex]]

Apžvalga: kaip tinkamai atlikti visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą

Apžvalgoje pateikiamos pagrindinės įžvalgos dėl finansų rinkos dalyvių atliekamų visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimų. Apžvalga pagrįsta išvadomis, gautomis Lietuvos bankui vykdant finansų rinkos dalyvių priežiūrą, bei 20 finansų rinkos dalyvių (bankų, elektroninių pinigų įstaigų, mokėjimo įstaigų) rizikos vertinimų analize, taip pat pateikiama analizės metu pastebėtos gerosios praktikos ir atvejų, kuriais rizikos vertinimas turėtų būti tobulintinas, pavyzdžių.

Finansų rinkos dalyvių atliekamų visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimų apžvalga

[[#ex]]

[[#ex]]

Lietuvos banko rekomendacijos dėl klientų rizikos vertinimo

Lietuvos bankas pastebi didėjantį kredito ir elektroninių pinigų įstaigų klientų nusiskundimų dėl keliamų reikalavimų užpildyti, atnaujinti kliento pažinimo anketą, pateikti papildomą informaciją atlikus pavedimą ir pan. skaičių, informuojant, kad jie įgyvendina Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus. Klientams kyla įvairių klausimų, pavyzdžiui, „Kodėl finansų įstaigai reikia tiek daug žinoti apie mane, aš juk pinigų neplaunu, kur mano teisės į privatų gyvenimą? Persiunčiau pinigus broliui, kodėl bankas klausia apie mano persiųstų lėšų kilmę?

Su pinigų plovimu1  ir teroristų finansavimu2  (PPTF) susiję pavojai yra viena didžiausių susirūpinimą keliančių Europos Sąjungos (ES) finansų sistemos ir piliečių saugumo problemų, todėl visoje ES nustatomi reikalavimai finansų įstaigoms atpažinti, suprasti ir mažinti PPTF riziką. Finansų įstaigos turi tinkamai vykdyti PPTF prevenciją, jos privalo atpažinti neįprastą asmenų veiklą ir kuo greičiau apie tai pranešti atsakingoms valstybės institucijoms, kad jos galėtų imtis veiksmų tirdamos jų pranešimus ir išaiškindamos PPTF atvejus. Klientai, dalydamiesi su finansų įstaigomis informacija, padeda joms būti geriau pasirengusioms atskleisti neteisėtą veiklą ir užkirsti jai kelią. 

Vis dėlto Lietuvos bankas, nagrinėdamas finansų įstaigų klientų skundus, pastebi ir tokių atvejų, kai, atsižvelgiant į renkamos informacijos tikslą ir konkrečią situaciją, finansų įstaigos savo klientų prašo galimai daugiau informacijos nei būtina arba informacijos, kurios klientai neturi objektyvių galimybių pateikti. Taip pat pasitaiko atvejų, kai finansų įstaigos pasirenka paprasčiausiai vengti rizikos, susijusios su tam tikrais klientais, užuot jas valdžiusios. Tokiu atveju kyla pavojus, kad atskiriems asmenims ar jų grupėms nė viena finansų įstaiga nesutiks teikti paslaugų ir tokių asmenų grupei gali būti neprieinamos būtinos finansinės paslaugos, be kurių (pvz., mokėjimo sąskaitos) sudėtinga pasiekti daugelį kitų paslaugų. Nors finansų įstaigoms svarbu užtikrinti, kad jų klientai finansų sistemos nenaudotų neteisėtais tikslais, jos neturėtų sudaryti kliūčių klientams naudotis paslaugomis tiek, kiek finansų įstaigos pajėgia valdyti PPTF riziką. Lietuvos bankas stebi, kad finansų įstaigos nepiktnaudžiautų teise nutraukti santykius su klientais, o tokią priemonę taikytų tik kraštutiniu atveju. 

Teisės aktuose išsamiai nenustatyta, kiek ir kokios informacijos finansų įstaigos turi paprašyti kliento konkrečiu atveju. Jos pačios tai sprendžia įvertindamos esamą riziką, todėl kiekvienu atveju gali skirtis prašomos informacijos kiekis ir pobūdis, tačiau visais atvejais finansų įstaigos turėtų prašyti klientų pateikti tiek informacijos, kiek yra pakankama užtikrinti, kad PPTF rizika būtų tinkamai valdoma. Jeigu klientas nepateikia prašomos informacijos, pateikia ne visus duomenis ar vengia pateikti tokią informaciją, finansų įstaigos turi teisę, tam tikrais atvejais netgi pareigą, tokiam klientui apriboti paslaugas, o kraštutiniais atvejais – nutraukti sutartį. Finansų įstaiga negali pasirinkti neįgyvendinti PPTF prevencijos reikalavimų. Už PPTF prevencijos nustatytų reikalavimų pažeidimus finansų įstaigoms gali būti taikomos baudos ir kitos poveikio priemonės.

Klientams, gavus finansų įstaigos prašymą pateikti informaciją, svarbu:

  • pateikti prašomą informaciją nurodytais terminais;
  • dėl tam tikrų priežasčių negalint pateikti informacijos ar abejojant dėl jos pateikimo, kreiptis į finansų įstaigą ir pasitarti, ar nėra kitų galimų būdų kilusiam klausimui išspręsti; 
  • tiek finansų įstaigoms, tiek jų klientams bendradarbiauti tarpusavyje ir kooperuotis ieškant balanso tarp finansų įstaigoms keliamų reikalavimų ir jų klientų interesų;
  • žinoti, kad finansų įstaigos klientų asmens duomenis bei banko paslaptį sudarančią informaciją saugo ir turi teisę teikti valstybės institucijoms bei kitiems asmenims tik įstatymų nustatyta tvarka. 

Finansų įstaigoms prašant savo klientų informacijos, svarbu:

  • išsamiai paaiškinti klientams (kiek leidžia atitinkama situacija), kokiu pagrindu prašoma informacijos, duomenų ir (ar) dokumentų;
  • visais atvejais užtikrinti, kad kliento būtų prašoma tiek informacijos, kiek pakanka užtikrinti tinkamą PPTF rizikos valdymą, ir kad klientai turi galimybę šią informaciją pateikti;
  • taikyti proporcingas ir objektyviai pagrįstas priemones atitinkamai PPTF rizikai valdyti.

2021 m. Lietuvos bankas skirs ypač daug dėmesio šiai sričiai, siekdamas finansų įstaigų klientus supažindinti su PP/TF prevencijos reikalavimais bei jų svarba, o kartu sieks ir toliau užtikrinti, kad finansų įstaigos PP/TF prevencijos priemones taikytų pagrįstai ir proporcingai.

1  – Pinigų plovimu laikoma bet kokia veika, kuria siekiama įteisinti arba nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų pinigų kilmę.
2  – Teroristų finansavimu laikoma tokia veika, kai asmuo bet kokiomis priemonėmis, tiesiogiai ar netiesiogiai, neteisėtai ir sąmoningai skiria arba renka lėšas iš anksto apgalvojęs, kad visos lėšos ar jų dalis bus naudojamos, arba žinodamas, kad visos lėšos arba jų dalis bus naudojamos teroristiniam nusikaltimui vykdyti.

[[#ex]]

[[#ex]]

Lietuvos banko rekomendacijos atskiriems finansų rinkos sektoriams

Vertindamas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką skirtinguose šalies finansų sektoriuose, Lietuvos bankas išnagrinėjo gyvybės draudimo bendrovių, kredito unijų, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių, finansų maklerio ir valdymo įmonių pateiktus duomenis bei informaciją ir skelbia tyrimo rezultatus bei rekomendacijas.

Išsamesnė informacija: 

[[#ex]]

[[#ex]]

Lietuvos banko rekomendacija finansų rinkos dalyviams dėl fiktyvių elektroninių parduotuvių

Lietuvos bankas atkreipia finansų rinkos dalyvių dėmesį, kad dėl įsibėgėjančio šventinio laikotarpio ir sugriežtintų karantino režimo dėl COVID-19 viruso sąlygų intensyvėjant prekybai internetu, gali didėti ir mokėjimo paslaugų vartotojų, nukentėjusių nuo fiktyvių elektroninių parduotuvių, skaičius. Siekiant laiku ir tinkamai užkardyti įvairias neteisėtas veikas, svarbus vaidmuo tenka ir patiems finansų rinkos dalyviams, todėl yra itin svarbu, kad jie nuolat tobulintų ir atnaujintų savo pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo (PP/TF) prevencijos įgyvendinimo procedūras, atsižvelgdami į nusikaltimų tipologijas, tendencijas, kuriamas naujas neteisėtai įgytų lėšų legalizavimo schemas ir pan.

Lietuvos bankas atkreipia finansų rinkos dalyvių dėmesį į paskutiniu metu pastebimą tendenciją, kad sukčiavimo atvejais, susijusiais su fiktyvių e. parduotuvių steigimu, lėšų gavėjai yra fiziniai asmenys, tad, siekiant laiku pastebėti ir sustabdyti galimus sukčiavimo atvejus, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos klientų elgsenos bruožus:

  • klientas fizinis asmuo gauna lėšas iš daugelio skirtingų, nesusijusių tarpusavyje asmenų (pvz., skirtingos pavardės, skirtingos valstybės, iš kurių inicijuojami mokėjimai, ir pan.), į tuos atvejus, kai tokių sandorių negalima pagrįsti finansų įstaigos turimomis žiniomis apie klientą arba ekonomine sandorio logika (taip pat žinoma kaip „many to one“ nusikaltimų tipologija); 
  • dažnu atveju gautos lėšos per trumpą laiko tarpą (pvz., per kelias valandas) persiunčiamos į virtualiojo turto keityklas arba į savo sąskaitą kitose finansų įstaigose (yra tranzitinės sąskaitos požymių).
  • Siekiant efektyviai valdyti galimus sukčiavimo atvejus, Lietuvos bankas rekomenduoja:
  • stebėti informaciją apie skirtingas sukčiavimo tipologijas COVID-19 pandemijos metu tokiose interneto svetainėse kaip Merchant Risk Council, Europol, European Payment Council ir pritaikyti dalykinių santykių stebėsenos kriterijus ir (ar) scenarijus identifikuotoms sukčiavimų tipologijoms; 
  • įsitikinti, kad dalykinių santykių stebėsenos scenarijai apima įtartinų mokėjimo operacijų identifikavimą dėl sukčiavimo, susijusio su fiktyviomis e. parduotuvėmis (pvz., anksčiau įvardyta „many to one“ tipologija);
  • turint įtarimų, kad fiziniai asmenys vykdo individualią veiklą (mokėjimus gauna iš daugelio nesusijusių fizinių asmenų ir šalių), apie kurią anksčiau nenurodė finansų įstaigai, patartina atnaujinti kliento pažinimo informaciją. Atnaujinant kliento pažinimo informaciją, atkreipti dėmesį į kanalus, kuriais klientas platina prekes ar paslaugas (interneto svetainė, skelbimų puslapis, socialiniai tinklai), įsitikinti, ar nėra fiktyvios veiklos bruožų;
  • atskirais atvejais, kilus įtarimų dėl galimos fiktyvios veiklos, kliento paprašyti lėšų kilmės įrodymų arba įsitikinti, kad interneto svetainėje siūlomos prekės ar paslaugos yra išties tiekiamos ar teikiamos.

Lietuvos bankas nėra įgaliotas oficialiai aiškinti teisės aktų nuostatų, todėl čia pateikiama Lietuvos banko rekomendacija negali būti laikoma oficialia.

[[#ex]]

[[#ex]]

Lietuvos banko rekomendacija finansų rinkos dalyviams dėl didesnės rizikos klientų ir pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos priemonių

Lietuvos bankas atkreipia finansų rinkos dalyvių dėmesį, kad dabartinė padėtis, atsižvelgiant į koronaviruso (COVID-19) poveikį ekonomikai, gali paskatinti finansinių nusikaltimų (sukčiavimo1, kibernetinių atakų, netinkamo valstybės lėšų panaudojimo, padirbtų ir piratinių prekių platinimo, fiktyvių elektroninių parduotuvių paplitimo, neteisėtų investavimo platformų steigimo, nelegalių lošimų organizavimo ir pan. atvejų) augimą. Klientai gali būti labiau linkę pasinaudoti siūlomomis įvairiomis vilionėmis „greitai ir be pastangų“ užsidirbti: investuoti į sudėtingas finansines priemones (išvestines priemones Forex valiutų rinkoje, finansinius susitarimus dėl skirtumų (angl. contracts for differences, CFDs), dvinarius pasirinkimo sandorius, virtualųjį turtą ir kt.), išmėginti laimę azartinių lošimų svetainėse, susigundyti pigiomis paklausiomis prekėmis ir pan. Visa tai suteikia nusikaltėliams papildomų galimybių pasinaudoti finansiškai pažeidžiamais asmenimis. 

Įvairių nusikalstamų veikų metu įgytos lėšos neretai realizuojamos panaudojant virtualųjį turtą, steigiant fiktyvias bendroves, kai kuriais atvejais (jie nurodyti Europos Tarybos Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komiteto (angl. Committee of Experts on the Evaluation of Anti-Money Laundering Measures and the Financing of Terrorism, MONEYVAL) ataskaitoje) pasinaudojant elektroninių lošimų bei lažybų platformomis. Siekiant laiku ir tinkamai užkardyti įvairias neteisėtas veikas, svarbus vaidmuo tenka ir patiems finansų rinkos dalyviams, todėl yra itin svarbu, kad jie nuolat tobulintų ir atnaujintų savo pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo (PP/TF) prevencijos įgyvendinimo procedūras, atsižvelgdami į finansų rinkos pokyčius ir tendencijas, kuriamas naujas neteisėtai įgytų lėšų legalizavimo schemas ir pan. 

1 Įskaitant sukčiavimą, susijusį su COVID-19, pavyzdžiui, išviliojant pinigus medicinos prekėms įsigyti, o realiai šių prekių nepristatant ir pan.

[[#ex]]

Lietuvos bankas atkreipia finansų rinkos dalyvių dėmesį į kertinius aspektus, užtikrinant efektyvų teisės aktų, reglamentuojančių PP/TF prevenciją, įgyvendinimą praktikoje:

[[#ex]]

Supaprastinto tapatybės nustatymo taikymas

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatyti atvejai, kai galima taikyti supaprastiną klientų tapatybės nustatymo procedūrą. Šia nuostata finansų rinkos dalyvis gali pasinaudoti tik tuomet, jeigu pagal jo paties rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatyta maža PP/TF rizika. Finansų rinkos dalyvis, nustatęs mažą PP/TF riziką, privalo aiškiai pagrįsti tokį sprendimą, pavyzdžiui, atlikto ir dokumentuoto rizikos vertinimo rezultatais.Atsižvelgdamas į Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. Financial Action Task Force, FATF), Interpolo (https://bit.ly/3hTuqAa ir https://bit.ly/3hUpTOf) bei Europolo apžvalgose nurodomas rizikas, Lietuvos bankas nerekomenduoja taikyti supaprastinto tapatybės nustatymo finansų įstaigoms, kurios siūlo investicines paslaugas, susijusias su itin rizikingomis finansinėmis priemonėmis (pvz., užsienio valiutų sandorius Forex rinkoje), arba tokiems klientams, kaip virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai (toliau – virtualiųjų valiutų keityklos).

[[#ex]]

[[#ex]]

Tapatybės nustatymas klientui fiziškai nedalyvaujant

Naudojant nuotolinio tapatybės nustatymo priemones tiesioginio vaizdo perdavimo būdu, ypač svarbu naudoti tinkamas ir patikimas informacinių technologijų (IT) sistemas (sprendimus). 

Jeigu naudojamos automatinės tapatybės nustatymo sistemos, finansų rinkos dalyvių darbuotojams rekomenduojama nuolat atlikti ir papildomus atrankinius patikrinimus (angl. sample checks). Tokie patikrinimai leistų įsitikinti, kad automatizuotos tapatybės nustatymo priemonės veikia tinkamai, o pateikti asmens tapatybės dokumentai ir tapatybės nustatymo procesas atitinka teisės aktų nuostatas, įskaitant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos parengtus tapatybės nustatymo nuotoliniu būdu techninius reikalavimus. Vertinant kliento pateiktos informacijos patikimumą, pravartu atkreipti dėmesį ir į kliento kompiuterio interneto protokolo (IP) adresą, ar jis sutampa su kliento deklaruojama informacija. Jeigu kliento IP adreso ir jo deklaruojama informacija nesutampa, tai nebūtinai reiškia, kad kliento pateikta informacija yra nepatikima, tačiau šis faktas gali būti naudingas stebint tolesnius dalykinius santykius su klientu, jo elgseną, nustatant mokėjimo operacijų įtartinumo kriterijus. 

[[#ex]]

[[#ex]]

Tinkamas kliento pažinimas ir rizikos suvokimas

Finansų rinkos dalyvis turi įsitikinti, kad surinko pakankamai informacijos apie kliento dalykinių santykių tikslą, pobūdį, vykdomą veiklą, atskirais atvejais – lėšų šaltinį, klientų bazę. Jis taip pat turėtų įsigilinti į teikiamų paslaugų bei produktų specifiką ir užtikrinti, kad surinkta kliento pažinimo informacija yra pakankama tinkamai nustatyti su dalykiniais santykiais susijusią riziką ir parinkti tinkamas šios rizikos valdymo priemones. 

Dėl šios priežasties finansų rinkos dalyvis turėtų atkreipti dėmesį į padidintą riziką keliančius klientus (įvairias įstaigas, susijusias su investavimu, azartiniais lošimais, virtualiuoju turtu ir pan.) – suprasti jų veiklos specifiką, kliento atliekamų mokėjimo operacijų keliamą riziką, taip pat atkreipti dėmesį į šiuos požymius: 
•    jei klientų veiklai vykdyti įprastai yra reikalingi kompetentingų institucijų leidimai, o klientas jų pateikti negali; 
•    jei veikla vykdoma ne vienoje, bet keliose jurisdikcijose, o mokėjimo sąskaita atidaroma kitoje jurisdikcijoje, nei veikia klientas. 

Siekiant laiku atpažinti galimus sukčiavimo ir kitos įtartinos ar neteisėtos veiklos atvejus, teikiant finansines paslaugas galimai padidintos rizikos klientams (pvz., aptarnaujant klientus, teikiančius investicines paslaugas, virtualiojo turto keityklas ar azartinių žaidimų bendroves), rekomenduojama:
•    atkreipti dėmesį į interneto svetainės adresą - įsitikinti, kad klientas nėra realias paslaugas teikiančios įstaigos „klonas“ ir nenaudoja interneto svetainės adreso klaidinančiai panašaus į teisėtos svetainės adresą;
•    kliento nurodytų licencijų ar kitos informacijos duomenis papildomai tikrinti vadovaujantis ne kliento pateiktomis nuorodomis (kliento nurodytame interneto svetainėje ar dokumente, nurodytu el. paštu), bet suvedus licencijos duomenis oficialiuose registruose;
•    atkreipti dėmesį į kliento juridinio asmens veiklos nuostatus, siekiant išsiaiškinti, kokias paslaugas įstaiga gali teikti;
•    atkreipti dėmesį į kliento juridinio asmens įsteigimo datą, aktyvios veiklos laikotarpį, darbuotojų skaičių ir oficialią buveinę (adresą); 
•    patikrinti, ar klientas (pvz., finansų įstaiga ar azartinių lošimų bendrovė) nėra įtrauktas į nelegalias paslaugas teikiančių subjektų sąrašus (pvz., sąrašas subjektų, neturinčių teisės Lietuvoje teikti finansinių paslaugų, Lošimų priežiūros tarnybos skelbiamas nelegalios veiklos vykdytojų sąrašas, Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (angl. The International Organization of Securities Commissions, IOSCO) skelbiamas nelegalių investicinių paslaugų teikėjų sąrašas, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių priežiūros institucijų, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Italijos finansų rinkos priežiūros skelbiamus viešus sąrašus);
•    surinkti ir įvertinti viešai prieinamą informaciją apie kliento (jo vadovų ir naudos gavėjų) reputaciją ir vadovautis ja priimant sprendimą pradėti ar tęsti dalykinius santykius.
•    atkreipti dėmesį, kokiose jurisdikcijose klientas įsteigtas, kadangi skirtingose valstybėse skirtingų veiklų (pvz., Forex sandorių, azartinių lošimų) klientų juridinių asmenų keliama rizika gali skirtis.

Finansų rinkos dalyviams užmezgant dalykinius santykius su klientais, kurie patys yra įpareigoti laikytis PP/TF prevenciją reglamentuojančių teisės aktų, padidintos rizikos atvejais (be tų, kurie išvardyti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme) rekomenduojama įvertinti tokių klientų PP/TF nustatytus ir taikomus prevencijos kontrolės mechanizmus, įsitikinti, kad klientas tinkamai atlieka savo kliento tapatybės nustatymą, turi įdiegęs reikiamas kontrolės priemones dalykinių santykių ir sandorių stebėsenai atlikti. Klientų virtualiojo turto keityklų atžvilgiu rekomenduotina įvertinti galimybę naudotis analitinėmis blokų grandinės (angl. blockchain) techninėmis priemonėmis, kurios galėtų padėti geriau pažinti virtualiojo turto keityklą, jos klientų bazę, pagrindinių virtualiojo turto operacijų struktūrą, pavyzdžiui, kiek jų yra susiję su aukštos rizikos operacijomis ir pan. 

[[#ex]]

[[#ex]]

Dėl informacijos, atskleidžiamos viešuose tyrimuose

Lietuvos bankas atkreipia finansų rinkos dalyvių dėmesį į duomenis, susijusius su galimomis pinigų plovimo schemomis, kurie atskleidžiami įvairiuose viešuose tyrimuose.

Vienas iš tokių pavyzdžių – buvusio Angolos prezidento dukros galimai neteisėta veikla ir mėginimas įteisinti galimai neteisėtu būdu gautas lėšas kitose valstybėse (Luanda Leaks). Viešai skelbiamoje informacijoje įvardijamos bendrovės ir asmenys.

Atsižvelgdamas į globalią mokėjimų rinką, Lietuvos bankas kviečia finansų rinkos dalyvius įvertinti paskelbtą informaciją ir pasitikrinti ar tarp savo klientų nėra susijusių su minimomis bendrovėmis ir asmenimis, o jeigu yra, atitinkamai įvertinti šių klientų galimą riziką.

Lietuvos bankas neturi jokių raštiškų įrodymų ir (arba) teisėsaugos institucijų sprendimų, patvirtinančių minėtuose šaltiniuose pateiktos informacijos pagrįstumą, įskaitant, kad nurodytos bendrovės ar asmenys vykdė neteisėtą veiklą. Šis pranešimas teikiamas prevenciniais tikslais ir finansų rinkos dalyviai tuo atveju, jei nustatytų sąsajų su šiomis bendrovėmis ar asmenimis, privalo patys įvertinti tokių klientų ar su jais susijusių partnerių veiklos teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl Lietuvos bankas neprisiima atsakomybės už šaltiniuose pateiktos informacijos teisingumą ir (arba) patikimumą. Papildomai primename, kad įtarus bet kokią nusikalstamą ir (arba) kitą neteisėtą tokių asmenų veiklą, rekomenduojama informuoti teisėsaugos institucijas apie tokias aplinkybes ir (arba) imtis kitų veiksmų įstatymų nustatyta tvarka.

[[#ex]]

[[#ex]]

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Lietuvos bankas nėra įgaliotas oficialiai aiškinti teisės aktų nuostatų, todėl čia pateikiama Lietuvos banko rekomendacija negali būti laikoma oficialiu teisės aktų aiškinimu.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-02-11