[[#ex]]

Dėl tarptautinių sankcijų apėjimo rizikos vykdant mokėjimo operacijas

Atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos (toliau – Rusija) pradėtą atvirą karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones, Europos Sąjungai (ES) bei jos sąjungininkams įtvirtinus naujas plataus masto sankcijas, ribojamąsias priemones Rusijai ir Baltarusijos Respublikai (toliau – Baltarusija), 2022 m. Lietuvos bankas raštu kreipėsi į Lietuvos finansų rinkos dalyvius (toliau – FRD), primindamas apie teisės aktais įtvirtintas tarptautines sankcijas, jų tikslus, laikymosi svarbą, būtinybę taikyti tinkamas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priemones. Praėjus metams situacija ir toliau lieka įtempta – Rusijai tęsiant karinę agresiją Ukrainoje, ES ir jos sąjungininkai plečia esamas tarptautines sankcijas (įtvirtina naujus sankcijų ir draudimų paketus ekonominės veiklos sektoriams ir veikloms bei konkretiems asmenims), kuriomis siekiama apriboti veiksmus, kenkiančius arba keliančius grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

Lietuvos bankas vykdo finansų rinkos priežiūrą bei nuolatos siekia nustatyti ir įvertinti naujas kylančias tarptautinių sankcijų pažeidimo, taip pat pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo (toliau – PPTF) rizikas, esamų rizikų pokyčius bei siekia įvertinti FRD taikomų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo, PPTF prevencijos priemonių tinkamumą ir proporcingumą. Todėl, remdamasis Lietuvos bankui pateiktų bankų, elektroninių pinigų (toliau – EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (toliau – MĮ) sektoriaus PPTF prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrai skirtų ataskaitų duomenimis, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės duomenų agentūros importo ir eksporto statistika, Lietuvos banko turima informacija bei kita viešai prieinama informacija, Lietuvos bankas atkreipia finansų rinkos dalyvių dėmesį į pastebimas tarptautinių sankcijų apėjimo (vengimo) tipologijas, rizikos veiksnius, susijusius su Nepriklausomų valstybių sandraugos (toliau – NVS) ir kaimyninėmis valstybėmis. Šiomis valstybėmis, dėl, pavyzdžiui, jų geografinės padėties, istoriškai glaudžių politinių, prekybos ir (ar) verslo ryšių su Rusija ir Baltarusija, gali būti pasinaudojama siekiant išvengti Rusijai ir Baltarusijai taikomų prekybos sankcijų (tam tikrų importo / eksporto ribojimų), papildomai atsižvelgiant ir į tai, kad NVS valstybėms netaikomos ES sankcijos, o šių valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys neprivalo laikytis ES Tarybos sprendimų ir reglamentų, kuriais įtvirtinamos ES sankcijos.

Lietuvos bankas pastebi, kad 2022 m., palyginti su 2021 m., mokėjimų vertė į NVS, Sakartvelą ir Turkmėnistaną išaugo daugiau kaip du kartus, o mokėjimų iš šių valstybių vertė išaugo beveik dvigubai. Sparčiausiai augo mokėjimai su Kazachstanu – pastebimas daugiau kaip 80 proc. augimas, o daugiausia mokėjimų su NVS valstybėmis vykdė finansų įstaigų klientai juridiniai asmenys (JA). Lietuvos banko vertinimu, galimos mokėjimų su NVS valstybėmis augimo priežastys apima tiek Rusijos sukelto karo Ukrainoje nulemtus JA verslo pokyčius (pavyzdžiui, atsisakius verslo ryšių Rusijoje, užmegzti nauji verslo santykiai NVS valstybėse), tiek FRD verslo pokyčių nulemtus JA verslo santykių pokyčius (pavyzdžiui, dėl FRD sprendimo nutraukti tiesioginius mokėjimus su Rusija ir Baltarusija, JA ieško naujų mokėjimo būdų tęsti bendradarbiavimą su esamais partneriais Rusijoje ir Baltarusijoje).

Pastebima, kad, nors remiantis muitinės deklaracijų duomenimis, eksportas į Baltarusiją išaugo penktadaliu, tačiau mokėjimų vertė su Baltarusija mažėjo net 64 proc. Analizuojant importo ir eksporto tendencijas pastebimas itin ryškus tiek importo, tiek eksporto iš / į NVS valstybes augimas, o eksporto į minėtas valstybes vertė 1,7 karto viršijo mokėjimų iš šių valstybių vertę. Taigi, per Lietuvą galimai vykdomas ir kitų valstybių eksporto tranzitas į NVS valstybes, Sakartvelą ir Turkmėnistaną, galimai prekių eksportą deklaruojant Lietuvoje, tačiau atsiskaitant kitose valstybėse.

Tarptautinių sankcijų apėjimo (vengimo) tipologijos pasinaudojant NVS ir kaimyninėmis valstybėmis

Įvertinus pirmiau nurodytus duomenis, Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros tikslais gautą informaciją, NVS valstybių pažeidžiamumą, kai jomis galimai naudojamasi apeinant (išvengiant) tarptautines sankcijas, pastebimos kai kurios galimos tarptautinių sankcijų apėjimo (vengimo) tipologijos, pavyzdžiui:

· Siekiant apeiti tarptautinėmis sankcijomis įtvirtintus draudimus ar ribojimus ar jų išvengti, taip pat ir Lietuvos bei kitų ES valstybių FRD verslo sprendimams taikomų papildomų ribojimų atsiskaitymams su Rusija ir Baltarusija, subjektai, pagal sutartis atsiskaitydami su Rusijos ar Baltarusijos subjektais, mokėjimo operacijas gali vykdyti per NVS valstybių finansų įstaigas.

· Eksportuojant prekes iš ES, gali būti tikslingai nurodomi neteisingi duomenys apie (galutinį) prekių gavėją ar jo adresą (valstybę). Muitinės deklaracijose NVS valstybės gali būti nurodomos kaip krovinių (prekių) pristatymo šalys, tačiau iš tikrųjų prekės šių valstybių nepasiekia (pavyzdžiui, išvežus prekes iš Lietuvos, jos yra iškraunamos Rusijoje ar Baltarusijoje) arba pasiekus NVS valstybes, kuriose ES sankcijos nėra taikomos, prekės gali būti išvežamos į Rusiją ar Baltarusiją (ar kitas sankcionuotas valstybes).

· Importuojant prekes į ES, dokumentuose gali būti tikslingai nurodomas neteisingas prekių gamintojas ar prekių kilmė, pavyzdžiui, Rusijoje ar Baltarusijoje pagamintų prekių kilmės šalimi nurodant NVS valstybę.

Lietuvos banko rekomendacijos

FRD, analizuodami klientų ir jų sudaromų sandorių (operacijų) duomenis, juos pagrindžiančius dokumentus, turėtų atkreipti dėmesį į galimas tarptautinių sankcijų apėjimo (vengimo) tipologijas, FRD taip pat turėtų imtis priemonių, kad būtų identifikuojami sandoriai (operacijos), keliantys didesnę tarptautinių sankcijų pažeidimo (apėjimo, vengimo) riziką, ir imtis operatyvių ir tinkamų priemonių užtikrinti, kad FRD nėra pasinaudojama neteisėtais tikslais. Lietuvos bankas atkreipia FRD dėmesį į galimas tarptautinių sankcijų apėjimo tipologijas, kai kuriuos galimus rizikos veiksnius, susijusius su NVS valstybėmis, ir skatina papildomai įvertinti savo turimų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo ir kontrolės priemonių pakankamumą ir efektyvumą šioms rizikoms valdyti, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų laikomasi tarptautines sankcijas ir jų įgyvendinimą įtvirtinančių teisės aktų, taip pat PPTF prevencijos reikalavimų.

Lietuvos bankas pažymi, kad subjektai, siekiantys pažeisti, apeiti tarptautines sankcijas ar jų išvengti, nuolatos imasi naujų ir išradingų būdų nesilaikyti tarptautinių ir Lietuvos Respublikos teisės aktais įtvirtintų reikalavimų, todėl FRD turėtų nuolatos vertinti taikomų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priemonių pakankamumą, tinkamumą, efektyvumą, veiksmingumą, sekti žinomas tarptautinių sankcijų apėjimo (vengimo) tipologijas ir operatyviai atnaujinti tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priemones. Tik kiekvienam asmeniui, įskaitant FRD, užtikrinant efektyvų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo mechanizmą, gali būti pasiekti tarptautinių sankcijų tikslai, apimantys, be kita ko, Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ir jos žmones sustabdymą.

[[#ex]]

[[#ex]]

Dėl tinkamo tarptautinių sankcijų, ribojamųjų priemonių Rusijai ir Baltarusijai įgyvendinimo

Atsižvelgiant į išaugusią geopolitinę įtampą regione ir Europos Sąjungos (ES) bei jos sąjungininkų griežtinamas ir įtvirtinamas naujas sankcijas ir ribojamąsias priemones Rusijos Federacijai, Baltarusijos Respublikai ir (ar) susijusiems subjektams dėl veiksmų, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, finansų rinkos dalyviai (FRD) turėtų sekti aktualią informaciją apie FRD įgyvendinamų sankcijų, ribojamųjų priemonių atnaujinimus ir operatyviai užtikrinti tinkamą ir savalaikį sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimą. Šiuo raštu Lietuvos bankas atkreipia FRD dėmesį, kad tarptautinių sankcijų tikslai, apimantys, be kita ko, taikos ir stabilumo pasaulyje palaikymą, tarptautinės teisės principų gynimą, kovą su žmogaus teisių pažeidimais, gali būti pasiekti tik asmenims, įskaitant FRD, tinkamai įgyvendinant tarptautines sankcijas. 

Pažymėtina, kad tarptautinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimo tvarką Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas (EKTSĮĮ) ir kiti susiję teisės aktai. EKTSĮĮ privalo laikytis visi Lietuvos subjektai, jie už pažeidimus atsako EKTSĮĮ nustatyta tvarka. EKTSĮĮ 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kurių organizacijų nustatytos tarptautinės ribojamosios priemonės yra privalomai įgyvendinamos Lietuvos Respublikoje (t. y. Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų sprendimai ir ES teisės aktais nustatyti apribojimai), o EKTSĮĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudžiama vykdyti veiksmus, kurių vykdymas draudžiamas Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis. EKTSĮĮ, be kita ko, įtvirtinta, kad draudžiama sudaryti sandorius, kurių vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms (9 straipsnio 2 dalis), o prievolių, atsiradusių iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, vykdymas turi būti nedelsiant nutrauktas arba sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiui. Draudžiama prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms (EKTSĮĮ 9 straipsnio 3 dalis).

FRD, nustatydami vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su tarptautinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu (kaip nustatyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punkte), privalo užtikrinti, kad FRD taikomos priemonės ne tik formaliai atitinka teisės aktų reikalavimus, bet ir yra pritaikytos naujausių tarptautinių sankcijų turiniui, proporcingos valdyti FRD kylančią tarptautinių sankcijų pažeidimo riziką ir užtikrinti, kad FRD nebus pasinaudota siekiant apeiti tarptautines sankcijas. FRD turėtų nuolatos vertinti tarptautinių sankcijų įgyvendinimui naudojamų sistemų, duomenų bazių ir (ar) kitų priemonių efektyvumą, paskirtų žmogiškųjų ir kitų resursų pakankamumą ir užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos aktualios (naujausios) tarptautinės sankcijos. FRD taikomos tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priemonės turėtų būti pakankamos aukščiau minėtoms rizikoms valdyti ir atitikti tarptautinių sankcijų turinį, neapsiribojant Lietuvos banko valdybos 2015 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 03-17 patvirtintų Finansų rinkos dalyviams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui (toliau – Nurodymai) reikalavimų įgyvendinimu: 

• FRD vidaus kontrolės procedūros turėtų leisti identifikuoti klientus, naudos gavėjus ir (arba) kliento atstovus, patenkančius į tarptautinių sankcijų apimtį, taip pat tai, ar kliento vykdomi sandoriai ir operacijos nepatenka į tarptautinių ribojamųjų priemonių apimtį (pavyzdžiui, kai yra ribojami investiciniai sandoriai, draudimo sandoriai, sandoriai, susiję su draudžiamu dvigubos paskirties prekių gabenimu į tam tikras jurisdikcijas, ir pan.) (70.1 papunktis);
• prieš pradėdamas dalykinius santykius su klientu, taip pat dalykinių santykių metu FRD turėtų tikrinti, ar klientas, naudos gavėjas ir kliento atstovas nėra asmenys, dėl kurių įgyvendinamos tarptautinės finansinės sankcijos, ribojamosios priemonės (Nurodymų 70.2 papunktis);
• dalykinių santykių su klientu metu tikrinti, ar klientas nevykdo sandorių (operacijų) su asmenimis, dėl kurių įgyvendinamos tarptautinės finansinės sankcijos, ribojamosios priemonės (Nurodymų 70.3 papunktis);
• užtikrinti, kad yra vadovaujamasi naujausia ir aktualiausia informacija apie taikomas tarptautines finansines sankcijas, ribojamąsias priemones (Nurodymų 70.4 papunktis).
• FRD privalo paskirti atsakingus darbuotojus, tinkamai supažindintus su tarptautines sankcijas reglamentuojančiais teisės aktais ir jų taikymu, FRD taip pat turėtų skirti tokiems darbuotojams pakankamai išteklių ir resursų, kad galimi tarptautinių sankcijų pažeidimai būtų nustatyti (Nurodymų 71 punktas).

FRD, siekdami tinkamai užtikrinti tarptautinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimą, taip pat turėtų atsižvelgti į ES Tarybos skelbiamą gerąją praktiką ir „Ribojamųjų priemonių pagal ES bendrą užsienio ir saugumo politiką įgyvendinimo ir vertinimo gaires“, ypatingą dėmesį skiriant nustatytiems nuosavybės ir kontrolės kriterijams, be kita ko, siekiant užtikrinti, kad subjektams, kuriems taikomos ES finansinės sankcijos, priklausančios, valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai būtų įšaldomi ir (ar) nebūtų suteikiama galimybė tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.

Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad ES taikomos ribojamosios priemonės apima ir ekonomines ir (ar) sektorines sankcijas tam tikroms teritorijoms ir (ar) ekonomikos sektoriams, todėl užmezgant naujus dalykinius santykius, taip pat vykdant sandorių ir (ar) operacijų stebėseną FRD turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į sandorius (operacijas) ir (ar) klientus, partnerius, klientų klientus (galimai) susijusius su sankcionuotomis teritorijomis ar ekonomikos sektoriais. 

Papildomai primename FRD apie Lietuvos banko poziciją dėl kriptoturto ir pirminio kriptoturto žetonų platinimo. Įgyvendinant tarptautines sankcijas, su kriptoturtu susijusios operacijos (sandoriai) turėtų būti vertinami itin atsargiai, atsižvelgiant į tai, kad informacija apie tokių operacijų (sandorių) siuntėjus / gavėjus (ar pradinius siuntėjus / galutinius gavėjus), o taip pat jų lėšų šaltinius ne visada yra (lengvai) prieinama. Operacijoms (sandoriams) su kriptoturtu būdingas aukštas vartotojų anonimiškumo lygis, decentralizuotas veikimas, todėl FRD turėtų išsamiai įvertinti, ar FRD klientų operacijos (sandoriai) neturi sąsajų su kriptoturtu ir ar jomis nėra siekiama išvengti tarptautinių sankcijų taikymo.

Kilus klausimų, susijusių su tarptautinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu, FRD gali kreiptis į EKTSĮĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas už tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą atsakingas institucijas, pagal šių institucijų kompetenciją.

Naudingos nuorodos:

1. ES oficialusis leidinys, kuriame skelbiami naujausi ES teisės aktai, įskaitant sprendimus ir reglamentus dėl ribojamųjų priemonių (sankcijų) .
2. ES sankcijų žemėlapis, kuriame pateikiamos visos ES taikomos sankcijų programos, įskaitant teisės aktus, sankcionuotų subjektų paiešką ir kt. .
3. Bendra informacija apie ES taikomas ribojamąsias priemones, įskaitant prieigą prie sąrašo asmenų, kuriems taikomos finansinės sankcijos .
4. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos informacija apie tarptautinių sankcijų įgyvendinimą.
5. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM informacija apie tarptautines finansines sankcijas.
6. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras.

[[#ex]]

[[#ex]]

Informacija ribojamųjų priemonių (sankcijų) Baltarusijai įgyvendinimo klausimais

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – URM), pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą koordinuojanti tarptautinių sankcijų įgyvendinimą ir būdama kompetentinga institucija pagal Europos Sąjungos Tarybos reglamentą Nr. 765/2006 „Dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių“, siekdama apibendrinti ir vienodinti šio Reglamento taikymo praktiką, parengė informaciją tarptautinių sankcijų Baltarusijai įgyvendinimo klausimais.

Informacija (apie išimčių ir leidimų išdavimą, mokėjimų atmetimą ir įšaldymą ir kt.) skirta verslo, finansinių institucijų, valstybės institucijų ir įstaigų naudojimui. Ji nuolat pildoma ir skelbiama URM interneto svetainėje, skiltyje „Informacija ribojamųjų priemonių (sankcijų) Baltarusijai įgyvendinimo klausimais“.

URM taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys, įgyvendinantys tarptautines sankcijas, savarankiškai priima sprendimus dėl sankcijų taikymo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinę visą turimą informaciją ir faktines aplinkybes. Ginčai dėl skirtingo sankcijų traktavimo ir taikymo sprendžiami teisminiu keliu.

URM pateikiama informacija parengta konsultuojantis su Europos Komisija. Naujausią informaciją apie Europos Sąjungos priimamus teisės aktus dėl ribojamųjų priemonių, kuriuose galima rasti informacijos apie asmenis, subjektus ir veiklas, kurioms taikomos ES ribojamosios priemonės, skelbiama EUR-lex portale bei URM interneto svetainės skiltyje „Tarptautinės sankcijos”.

Jeigu turėtumėte klausimų, kviečiame kreiptis šiuo adresu

[[#ex]]