Įžanginis žodis
Lietuvos bankas, būdamas Eurosistemos dalimi, kartu su ECB ir kitais euro zonos šalių centriniais bankais priima pinigų politikos sprendimus ir dalyvauja juos įgyvendinant. 2023 m. ECB valdančioji taryba vykdė pinigų politiką, ribojančią pernelyg aukštą infliaciją, siekdama ją sugrąžinti į 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu. Tuo tikslu ECB pagrindinė (indėlių galimybės) palūkanų norma buvo padidinta iki 4 proc. lygio 2023 m. rugsėjo mėn. ir vėliau nebekeista. Sprendimas palūkanų normų toliau nekelti buvo priimtas dėl stebimo tiek bendrosios, tiek bazinės infliacijos mažėjimo ir stipraus palūkanų normų poveikio finansavimo sąlygoms. Valdančiosios tarybos vertinimu, ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, padės palaipsniui pasiekti infliacijos tikslą. Didesnės palūkanų normos prisideda prie sumažėjusios infliacijos euro zonoje ir Lietuvoje.
Lietuvos BVP 2023 m., palyginti su 2022 m., sumažėjo 0,3 proc. Metų pradžioje ekonomiką vis dar ribojusių aukštų energijos kainų ir didelės infliacijos įtaka per metus sumenko. Nukritus energijos bei kitų žaliavų kainoms ir išblėsus staigaus popandeminio atsigavimo sukeltiems tiekimo trikdžiams, 2023 m. vidutinė metinė infliacija sumažėjo iki 8,7 proc. Metinė infliacija nuosekliai mažėjo visus 2023 m. – sausio mėn. sudariusi 18,5, gruodžio mėn. sumenko iki 1,6 proc. Vis dėlto ekonomiką slopinančiai veikė pakilusios palūkanų normos, pasaulyje vangi investicijų ir vartojimo raida, tai mažino Lietuvos eksporto paklausą. Vis dėlto tebedidėjusios vidaus investicijos neleido ekonomikos aktyvumui reikšmingiau sumenkti. Esant tokiai ekonomikos raidai, darbo rinkos padėtis ir toliau buvo stabili – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis vis dar kilo sparčiai (12,6 %), o nedarbo lygis sudarė 6,8 proc. ir buvo panašaus lygio kaip ir prieš pandemiją.
Turėdamas didelę ekspertinę kompetenciją ekonomikos ir finansų srityse, Lietuvos bankas nuolat stebi ir analizuoja ekonomiką, finansų sistemą ir pagal savo kompetenciją priima sprendimus, išsako savo poziciją ir teikia pasiūlymus kitoms institucijoms aktualiais finansų rinkos dalyviams, verslui bei gyventojams klausimais. Tarp svarbiausių 2023 m. atliktų darbų šioje srityje – mūsų siūlymai atnaujinti Mokėjimų įstatymo ir Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymus. Seime priėmus parengtus projektus, kuriuos jau pateikėme Finansų ministerijai, padidėtų finansinių paslaugų prieinamumas, būtų patikimesnė vartotojų interesų apsauga ir daugiau realios laisvės žmonėms rinktis tinkamiausią finansinį sprendimą.
Nepaisant nepalankaus fono, 2023 m. bankų sektoriui finansiškai buvo sėkmingi, kaip ir prognozavome, todėl bankai dalį pelno galėjo skirti solidarumo įnašui – apie 250 mln. Eur, jis bus naudojamas šalies gynybai stiprinti. Prognozuojama, kad solidarumo įnašas už 2024 m. gali sudaryti apie 220 mln. Eur. Šio įnašo pagal Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą atsiradimą lėmė netipinė situacija bankų sektoriuje, kai bankai patiria nelauktą ir ypač reikšmingą pelno prieaugį. Lietuvos bankas pasiūlė priemonių paketą, kaip, be neigiamo poveikio finansiniam stabilumui, šalies bankai galėtų prisidėti prie visuomenės poreikių.
Siekdami sumažinti gyventojų, verslo ir valstybės sąnaudas, susijusias su 1 ir 2 euro centų naudojimu, taip pat sumažinti jų neigiamą poveikį aplinkai, parengėme ir pateikėme Seimui keturis teisės aktų projektus, kuriuos priėmus nuo 2025 m. gegužės 1 d. mokant grynaisiais pinigais bus apvalinama pirkinių krepšelio galutinė suma. Per slaptojo pirkėjo tyrimą investicinio gyvybės draudimo rinkoje Lietuvos bankas nustatė, kad beveik 40 proc. atvejų klientams buvo pasiūlytas jų poreikių neatitinkantis šio draudimo produktas. Į tai reaguodami parengėme ir Finansų ministerijai pateikėme Draudimo įstatymo pakeitimo projektą. Jame siūloma apriboti investicinio gyvybės draudimo platintojų atlygį ir sugriežtinti tvarką, kaip potencialiems klientams turi būti pateikiama informacija. Taip pat būtų griežčiau vertinama platintojų kvalifikacija. Šios Lietuvos banko iniciatyvos rodo, kad mums rūpi finansinių paslaugų vartotojai, veikiame, kad paslaugos ir jiems siūlomi finansų rinkos produktai būtų geresni. Tuo keliu eisime ir toliau.
Lietuvos bankas vykdo makroprudencinę politiką siekdamas prisidėti prie finansų sistemos stabilumo užtikrinimo Lietuvoje, todėl nuolat stebime ir vertiname galimai pažeidžiamas sistemos vietas, taip pat imamės priemonių joms užkardyti. Bankų sektorius iki šiol sėkmingai atlaikė kilusius iššūkius, o didelis pelningumas, reikšmingi kapitalo ir likvidumo rezervai rodo bankų atsparumą galimiems sukrėtimams ateityje. Testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai taip pat rodo, kad Lietuvos bankų sektorius yra atsparus trumpojo laikotarpio mokumo ir likvidumo sukrėtimams. 2023 m. toliau buvo stiprinama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo srities priežiūra finansų sektoriuje. Dėl didėjančio finansinio sukčiavimo Lietuvos bankas parengė Sukčiavimo prevencijos gaires. Imamės priemonių gerinti pačių vartotojų gebėjimą apsisaugoti nuo sukčiavimo.
Momentinių mokėjimų populiarumas Lietuvos banko CENTROlink sistemoje 2023 m. toliau didėjo – jų įvykdyta trečdaliu daugiau nei įprastų mokėjimo pavedimų. Bendras CENTROlink sistemoje atliktų mokėjimų skaičius sumažėjo dėl sumažėjusio dalyvių skaičiaus, tačiau sistemoje toliau dalyvaujančių finansų įstaigų atliktų pervedimų skaičius padidėjo.
2023 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banko į apyvartą išleistų eurų bendra vertė sudarė 7 490 mln. Eur. Užtikrintas pakankamas grynųjų pinigų prieinamumas ir išlaikytas 2022 m. išplėtotas bankomatų tinklas.
Techninis bendradarbiavimas užima vis svarbesnę vietą Lietuvos banko veikloje: 2023 m. toliau buvo įgyvendinami keli ES finansuojami projektai, skirti Vakarų Balkanų šalių ir Moldovos centriniams bankams, prisijungta prie ES finansuojamo projekto Afrikos šalims. Taip pat kartu su Lenkijos centriniu banku sėkmingai įgyvendinome daugiau nei dvejus metus trukusį ES Dvynių programos projektą, skirtą Ukrainos centriniam bankui. Lietuvos bankas konkrečiais darbais remia Ukrainos didvyrišką kovą prieš rusijos agresiją, bendradarbiauja su Ukrainos centriniu banku, suprasdamas, kad privalome padėti Ukrainai, nes ji gina visos Europos tautų laisvą gyvenimą. Vienas iš mūsų pasiekimų – TVF programos Ukrainai patvirtinimas.
2023 m. buvo ugdomos mūsų įstaigoje reikiamos kompetencijos ir talentai, ypač daug dėmesio skirta tokioms strateginės svarbos kompetencijoms kaip lyderystė, skaitmeninė pažanga bei asmeninis ir darbo komandoje efektyvumas.
Pagrindinių ECB palūkanų normų didinimas kovojant su infliacija ir didelis finansų rinkų kintamumas 2023 m. neigiamai paveikė daugelio euro zonos centrinių bankų finansinius rezultatus. Tačiau, nepaisant nepalankių aplinkybių, sėkmingai valdydamas savo finansinį turtą, Lietuvos bankas 2023 m. uždirbo pelną ir į valstybės biudžetą pervedė 14,38 mln. Eur.
Gediminas Šimkus
Lietuvos banko valdybos pirmininkas
1.Strateginės kryptys
Pirmoji strateginė kryptis: vertė – vertę vartotojui kuriantis finansų sektorius
Imtasi priemonių, kad būtų išplėstos vartotojų galimybės rinktis būsto paskolų palūkanų normų rūšį ir refinansuoti esamas paskolas palankesnėmis sąlygomis. Rinkos poreikiai išsiaiškinti atlikus viešą rinkos dalyvių konsultaciją. Remdamasis jos rezultatais ir bendradarbiaudamas su Finansų ministerija, Lietuvos bankas parengė Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimo projektą, jį planuojama teikti Seimui 2024 m. pavasario sesijoje. Lietuvos bankas pradėjo skelbti daugiau duomenų apie Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų paskolų palūkanų normas. Ši informacija vartotojams leidžia tiksliau palyginti savo turimų būsto paskolų palūkanų normas su rinkoje siūlomomis ir įvertinti refinansavimo galimybes.
Veikiama, kad būtų pagerinta atsiskaitymo priemonių skvarba ir mokėjimo paslaugų prieinamumas gyventojams. Lietuvos bankas kartu su Finansų ministerija pateikė Seimui pasiūlymą dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos naujo reguliavimo, kuris užtikrintų mažesnę šios paslaugos kainą ir nuosaikią jos kaitą. Patvirtinus šį pasiūlymą, vartotojai būtų geriau, aiškiau ir tikslingiau informuojami apie pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą ir galimybes pasirinkti būtent jiems reikalingiausias ir tinkamiausias paslaugas. Siekiama pagerinti mokėjimo paslaugų pasirinkimo sąlygas smulkiajam verslui, todėl Seimui pasiūlyta įteisinti mokėjimo paslaugų įkainių verslui palyginimo svetainės sukūrimą. Ją tvarkytų Lietuvos bankas.
Be to, siekiant padidinti galimybes vartotojams atsiskaityti negrynaisiais pinigais ir skatinti smulkiojo verslo įmones priimti atsiskaitymus jais, sudarytas priemonių sąrašas, kuriam pritarė Mokėjimų taryba savo pozicijoje.
Stiprinama Lietuvos ekonomikos ilgojo laikotarpio analitika. 2023 m. parengtos ir pristatytos Lietuvos banko pozicijos aktualiais ekonominės politikos klausimais. Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pateikta maisto kainų mūsų šalyje analizė, Trišalei tarybai – Lietuvos banko skaičiavimai dėl minimaliosios mėnesinės algos dydžio 2024 m. Reaguodamas į Finansų ministerijos viešą konsultaciją dėl mokestinių įstatymų projektų, Lietuvos bankas paskelbė savo poziciją, Seimo Biudžeto bei Socialinių reikalų ir darbo komitetus informavo apie galimą siūlomų mokestinių pakeitimų poveikį. Taip pat Seimui pateikta Lietuvos banko išvada dėl 2024 m. valstybės biudžeto projekto poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui. Lietuvos bankas, reaguodamas į mūsų valstybės gyvybinį poreikį stiprinti jos saugumą dėl išorės grėsmių, išanalizavo galimus papildomo gynybos finansavimo šaltinius ir 2024 m. kovo mėn. pristatė savo siūlymus.
Lietuvos banko inicijuotas pirkinių krepšelio sumos apvalinimas sumažins gyventojų, verslo ir valstybės sąnaudas, susijusias su grynųjų pinigų naudojimu, taip pat sumažins jų neigiamą poveikį aplinkai. To siekdamas, Lietuvos bankas pateikė Seimui teisės aktų projektus dėl apvalinimo, kurie priimti 2024 m. kovo 28 d. Tikimasi, kad, taikant naująją tvarką, per dvejus–trejus metus apyvartoje neliks 1 ir 2 euro centų monetų. Šios iniciatyvos Lietuvos bankas ėmėsi išanalizavęs šešių euro zonos valstybių, jau apvalinančių galutinę pirkinių krepšelio sumą, patirtį. Ji išsamiai aptarta su visuomene, verslo, aplinkosaugos organizacijomis bei Seimo Biudžeto ir finansų komitetu.
Per slaptojo pirkėjo tyrimą investicinio gyvybės draudimo rinkoje Lietuvos bankas nustatė, kad beveik 40 proc. atvejų klientams buvo pasiūlytas jų poreikių neatitinkantis šio draudimo produktas. Į tai reaguodamas, Lietuvos bankas parengė ir Finansų ministerijai pateikė Draudimo įstatymo pakeitimo projektą.
Finansų rinkos plėtros centras proaktyviai stiprino finansų rinką, kad būtų pritraukta naujų rinkos dalyvių ir skatinama tvari FinTech plėtra. Lietuvos banko Naujokų (angl. Newcomer) programos duomenys rodo, kad Lietuva tebėra viena patraukliausių jurisdikcijų steigtis tokioms įmonėms. 2023 m. pagal šią programą konsultuoti 248 finansų rinkos dalyviai, besidomintys licencijavimo procesu.
Lietuvos bankas kartu su Latvijos ir Estijos institucijomis suderino VP išleidimui pildomo informacinio dokumento bendrus reikalavimus, didinančius kapitalo rinkos prieinamumą mažoms ir vidutinėms įmonėms visose trijose Baltijos šalyse. Jie jau taikomi Lietuvoje ir Latvijoje, tikimasi, kad artimiausiu metu taip bus ir Estijoje.
Lietuvos bankas parengė Sukčiavimo prevencijos gaires, jomis siekiama, kad FRD veiksmingiau valdytų finansinio sukčiavimo riziką – taikytų prevencines priemones. Numatyta ir didesnė mokėjimo paslaugų vartotojų apsauga, siūloma gerinti jų gebėjimą atpažinti sukčiavimo atvejus ir nuo jų apsisaugoti. Gairės įsigalios 2024 m. gegužės 1 d.
Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro iniciatyva sukurtas gyventojams skirtas stalo žaidimas „Sukčių voratinklis“, juo aprūpintos šalies bibliotekos. Tam buvo skirta ir Finansinio raštingumo centro kartu su informacine partnere LRT organizuota informacinė vasaros kampanija.
Antroji strateginė kryptis: tvarumas – tvarią ekonomikos plėtrą skatinantis finansų sektorius
Lietuvos bankas pirmą kartą paskelbė su klimatu susijusios informacijos apie Lietuvos banko ne pinigų politikos portfelius ataskaitą. Per pastaruosius dvejus metus akivaizdžiai gerėjo didžiausią užsienio atsargų dalį sudarančių investicijų į viešojo sektoriaus obligacijas su klimato kaita susiję rodikliai. Be to, nustatyti pirmieji tarpiniai su klimato kaita susiję tikslai investuojant į akcijas ir jų siekiama.
Lietuvos banko Klimato kaitos centras siekia didinti žalumą ir mažinti su klimato kaita susijusias rizikas visose Lietuvos banko veiklos atsakomybės srityse. Papildyta Lietuvos banko finansinio turto valdymo politika ir nustatyta, kad, investuojant užsienio atsargas, būtų siekiama mažinti su klimato kaita susijusią riziką, kai tai neprieštarauja pagrindiniams investicijų saugumo, likvidumo ir grąžos principams.
Savo reikmėms Lietuvos bankas naudoja tik žaliąją elektros energiją, stebi ir viešai skelbia organizacijos veiklos CO2 pėdsaką ir siekia, kad jis mažėtų.
Trečioji strateginė kryptis: pažanga – į pažangą orientuota organizacija
Lietuvos bankas sėkmingai toliau įgyvendino algoritminės prekybos programą, vienas pirmųjų pasaulyje išbandęs ir pradėjęs taikyti šią pažangią investicijų valdymo naujovę. Valdant investicijas ir priimant investicinius sprendimus, pasitelkiami kompiuteriniai algoritmai, todėl žmogaus įsikišimas praktiškai nereikalingas. 2023 m. algoritminė prekyba sugeneravo 0,6 mln. Eur grąžą, o iš viso per trejus jos taikymo metus jau uždirbo 4,3 mln. Eur.
Sukurta ir 2024 m. pradžioje Lietuvos banke pradėta naudoti moderni ataskaitų surinkimo sistema REGATA, į ją šalyje veikiantys bankai teikia priežiūrai skirtą informaciją. Naujoji sistema leidžia mažinti finansų rinkos dalyvių administracinę naštą ir veiksmingiau valdyti duomenis.
Didindamas turimų duomenų apie šalies finansus prieinamumą, skatindamas bendravimą su duomenų vartotojais ir padėdamas pagrindus duomenis naudoti skaitmeninės transformacijos plėtrai, Lietuvos bankas atvirus duomenis skelbia ne tik interneto svetainėje, bet ir Lietuvos atvirų duomenų portale. 2023 m. portalas papildytas aštuoniais Lietuvos banko duomenų rinkiniais, tarp jų – įkainiai už atskiras mokėjimo paslaugas, mokėjimo paslaugų paketų ir Lietuvos gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių duomenys. Portale jau skelbiama šešiolika Lietuvos banko duomenų rinkinių.
2023 m. Lietuvos banke pradėti diegti integruoto strateginio valdymo principai, juos taikant atnaujintos 2022–2025 m. veiklos gairės, kuriose nurodyti Lietuvos banko strateginiai orientyrai. Apibrėžtos Lietuvos banko veikla suinteresuotosios šalys ir joms Lietuvos banko kuriama vertė. Nuspręsta matuoti ne tik strateginio laikotarpio pabaigoje pasiektus rezultatus, bet ir tarpinius rezultatus kasmet.
2.Ekonomikos ir finansų raida
2.1.Realioji ekonomika
Nepalankios pasaulinės tendencijos, gyventojų atsargumas vartoti ir susikaupusių atsargų mažėjimas slopino Lietuvos ekonomikos aktyvumą. Lietuvos BVP 2023 m., palyginti su 2022 m., sumažėjo 0,3 proc. Metų pradžioje ekonomiką vis dar ribojusių aukštų energijos kainų ir didelės infliacijos įtaka per metus sumenko, tačiau ekonomiką neigiamai veikė pakilusios palūkanų normos, pasaulyje prislopusi investicijų ir vartojimo raida, tai mažino Lietuvos eksporto paklausą. Be to, pirmąjį pusmetį vis dar besitraukusios realiosios disponuojamosios pajamos ir visus metus tebesitęsęs gyventojų atsargumas vartoti lėmė ir privačiojo vartojimo susitraukimą. Vis dėlto tebedidėjusios investicijos neleido ekonomikos aktyvumui reikšmingiau sumenkti. Esant tokiai ekonomikos raidai, darbo rinkos padėtis ir toliau buvo stabili – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis ir toliau augo sparčiai (12,6 %), o nedarbo lygis sudarė 6,8 proc. ir buvo panašaus lygio kaip ir prieš pandemiją.
Išlaidų metodu įvertinto BVP kaitos veiksniai
Šaltiniai: Valstybės duomenų agentūra ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Lietuvos ekonomikos raidą labiausiai varžė 4,8 proc. sumenkęs prekių ir paslaugų eksportas. 2023 m. traukėsi tiek lietuviškos kilmės prekių eksportas, kuris yra svarbiausia eksporto sudedamoji dalis, tiek reeksportas. Lietuviškos kilmės eksporto raidai įtakos turėjo maža užsienio paklausa lietuviškoms prekės, prastesnis derlius, palyginti aukštos gamtinių dujų kainos, Lietuvos eksporto struktūra ir taikomi veiklos ribojimai vienam iš trąšų gamintojų. O reeksportas labiau trauktis pradėjo antrąjį pusmetį. Jo mažėjimą pastarąjį pusmetį daugiausia galima sieti su sugriežtintais dvigubos paskirties prekių ir transporto priemonių eksporto į trečiąsias šalis reikalavimais, kurie nulėmė šių prekių eksporto, ypač į Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis, susitraukimą.
Pirmąjį pusmetį vis dar besitraukusios realiosios disponuojamosios pajamos ir netikrumas dėl ateities ribojo namų ūkių vartojimą – 2023 m. namų ūkių vartojimas sumažėjo 1,1 proc. Realiosios disponuojamosios pajamos, neaugusios beveik dvejus metus, pradėjo didėti tik 2023 m. antrąją pusę. Nepaisant to, namų ūkiams pavyko išvengti didesnių finansinių sunkumų. Pavyzdžiui, EK atliekamo vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai rodo, kad 2023 m. namų ūkiai savo finansinę padėtį vertino geriau nei 2019 m., t. y. prieš COVID-19 pandemiją. Vis dėlto, esant tokiai realiųjų disponuojamųjų pajamų raidai, namų ūkių vartojimas buvo vangus – vartojimo išlaidos pradėjo didėti tik 2023 m. paskutinį ketvirtį ir buvo tik 0,8 proc. didesnės nei prieš metus. Tokiai vartojimo dinamikai įtakos turėjo gyventojų atsargumas vartoti tebetvyrant neapibrėžtumui dėl geopolitinės situacijos, pinigų politikos ir išaugusių palūkanų normų poveikio vartojimo išlaidoms.
Palaikomos augančių ES lėšų srautų tebedidėjančios investicijos neleido ekonomikos aktyvumui reikšmingiau sumenkti. 2023 m. investicijos buvo 10,6 proc. didesnės nei prieš metus – tai vienas sparčiausių augimo tempų nuo 2011 m. Augantys ES lėšų srautai itin skatino investicijų į kitų pastatų ir statinių augimą, kuris 2023 m. sudarė 14,7 proc. Į šią kategoriją patenka ir inžineriniai statiniai. Pastarųjų statybos darbų apimtis 2023 m. buvo maždaug penktadaliu didesnė nei prieš metus. Prie inžinerinių statinių statybos darbų augimo daugiausia prisidėjo augusi kelių ir gatvių bei elektros tinklų statyba. Investicijos į kitas gamybos priemones padidėjo maždaug penktadaliu. Jas didino tiek siekis efektyviau naudoti energiją, tiek gamybos priemonių atnaujinimas. Investicijų į būstą tendencijos kitokios – vėstanti būsto rinka mažinamai veikė šias investicijas, tad jos 2023 m. padidėjo tik 1,2 proc.
2.2.Kainų raida
Nukritus energijos bei kitų žaliavų kainoms ir išblėsus staigaus popandeminio atsigavimo sukeltiems tiekimo trikdžiams, 2023 m. vidutinė metinė infliacija sumažėjo iki 8,7 proc. Metinė infliacija nuosekliai mažėjo visus 2023 m. – sausio mėn. sudariusi 18,5, gruodžio mėn. sumenko iki 1,6 proc. Infliacijos mažėjimui didžiausią įtaką darė atpigusi energija, tačiau reikšmingai prisidėjo ir sumažėjusi maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainų augimo įtaka. Apskritai, 2023 m. mažėjo visų pagrindinių infliacijos komponenčių augimas, o maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos buvo pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys.
Infliacija pagal SVKI ir jos kaitos veiksniai
Šaltiniai: Valstybės duomenų agentūra ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos 2023 m. kilo 13,4 proc. vidutiniu metiniu tempu (2022 m. – 21,8 %), jos buvo pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys. 2023 m. net ketvirtadaliu sumažėjo grūdų, natūralaus riebumo pieno supirkimo kainos Lietuvoje. Kartu su sumažėjusiomis energijos sąnaudomis tai lėmė nuoseklų maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainų augimo mažėjimą 2023 m. – sausio mėn. šios prekės buvo 26,7, o gruodžio mėn. – jau tik 2,1 proc. brangesnės nei prieš metus. Metų pabaigoje kai kurios prekių grupės netgi pigo. Pavyzdžiui, pienas, pieno produktai ir kiaušiniai gruodžio mėn. per metus buvo atpigę 5,1 proc., o atsikūrus aliejaus tiekimo grandinėms, aliejų ir kitų riebalų kainų lygis iš esmės mažėjo visus 2023 m. ir gruodžio mėn. šios prekės buvo 14,2 proc. pigesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Grynoji infliacija, kuri yra inertiškesnė ir labiau sietina su vidaus ekonomine raida, mažėjo, tačiau vis dar buvo aukšta ir sudarė 9,6 proc. Mažėjusios energijos sąnaudos, išblėsę popandeminio atsivėrimo sukelti tiekimo trikdžiai ir išsikvepianti per pandemiją susikaupusi paklausa mažinamai veikė grynąją infliaciją, tačiau sparčiai augusios vienetinės darbo sąnaudos buvo svarbus ją didinantis veiksnys. 2023 m. darbo užmokestis kilo sparčiu 12,6 proc. vidutiniu metiniu tempu, o esant nepalankioms darbo našumo tendencijoms, vienetinės darbo sąnaudos padidėjo dar daugiau ir buvo septintadaliu didesnės nei prieš metus. Visa tai lėmė, kad paslaugų – vienos iš grynosios infliacijos komponenčių – kainos kilo sparčiu 10,5 proc. vidutiniu metiniu tempu. Pramonės prekių – kitos grynosios infliacijos komponentės – atveju dėl išorės veiksnių blėstantis spaudimas kainoms mėnesinėje kainų raidoje labiau atsispindėti pradėjo tik metų pabaigoje, todėl pramonės prekės 2023 m. brango panašiu tempu (8,9%) kaip ir 2022 m. (9,1 %).
2.3.Darbo rinka
Nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje didėjo dvejus metus iš eilės. Tiesa, dėl palyginti mažiau teigiamų migracijos tendencijų 2023 m. nuolatinių gyventojų skaičius augo lėčiau nei 2022 m. 2022 m. gyventojų skaičius padidėjo net 1,8 proc. – tai rekordinis augimas skaičiuojant nuo duomenų skelbimo pradžios. Išankstiniais duomenimis, 2024 m. pradžioje nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius šalyje siekė apie 2,89 mln. ir buvo didžiausias per pastaruosius aštuonerius metus. Palyginti su 2022 m., metinis populiacijos augimas sulėtėjo iki 1 proc. Tokiai raidai didžiausią įtaką darė per metus sumažėjęs užsienio piliečių imigrantų ir emigrantų skirtumas. Vis dėlto net ir susitraukusio migracijos saldo daugiau nei pakako kompensuoti neigiamą natūralų gyventojų sumažėjimą. 2023 m. Lietuvoje mirė apie 16 tūkst. žmonių daugiau, negu gimė. Nors šis skirtumas buvo mažesnis nei 2022 m., natūralios gyventojų kaitos rodiklis dar nesugrįžo į priešpandeminių metų lygį.
Nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčio 2003–2023 m. Lietuvoje kaitos veiksniai
Šaltiniai: Valstybės duomenų agentūra ir Lietuvos banko skaičiavimai.
* Išankstiniai duomenys.
Nors ekonomikos aktyvumas neaugo ir toliau tvyrojo geopolitinė rizika, padėtis Lietuvos darbo rinkoje 2023 m. ir toliau buvo stabili. Sparčiai didėjusi darbo jėga šiek tiek padidino nedarbo lygį: 2023 m. vidutinis nedarbas šalyje sudarė 6,8 proc. ir buvo 0,9 proc. punkto didesnis nei prieš metus. Tiesa, ties panašiu lygiu nedarbo rodiklis svyravo ir prieš pandemiją, todėl didelių pavojaus signalų darbo rinkoje nefiksuota. 2023 m. antrąjį pusmetį pastebimai pagausėjo naujų, neseniai darbo netekusių bedarbių. Darbo iki 1 mėn. neturintys bedarbiai metų pabaigoje sudarė apie 13 proc. visų šalies bedarbių – daugiausia nuo pandemijos pradžios. Tiesa, darbo paieškos naujiesiems bedarbiams ilgai netruko, kadangi ilgalaikių bedarbių dalis, palyginti su visų bedarbių skaičiumi, tebebuvo maža. Užimtumo tarnybos skelbiamas registruotas nedarbas taip pat nerodė blogėjančios situacijos. Toliau augęs užimtųjų skaičius ir geri įmonių lūkesčiai dėl dirbančiųjų skaičiaus rodė įmonių siekį išsaugoti darbuotojus, nepaisant jau bemaž dvejus metus neaugančios ekonomikos.
3.Eurosistemos pinigų politika
3.1.Sprendimai
Iki 2023 m. rugsėjo mėn. ECB valdančioji taryba ir toliau griežtino Eurosistemos pinigų politiką. 2023 m. ECB pagrindinės palūkanų normos buvo padidintos šešis kartus – iki 4 proc. lygio, siekiant infliaciją euro zonoje grąžinti į siekiamą 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu. Nuo 2022 m. liepos mėn., kai Valdančioji taryba pradėjo palūkanų normų kėlimo ciklą, iki 2023 m. rugsėjo mėn. jos iš viso buvo padidintos dešimt kartų. Tokį spartų palūkanų normų kėlimą lėmė pernelyg aukšta infliacija euro zonoje ir rizika dėl didesnės nei 2 proc. infliacijos ateityje.
2023 m. paskutinį ketvirtį ir 2024 m. pradžioje ECB valdančioji taryba palaikė ribojantį Eurosistemos pinigų politikos lygį. ECB pagrindinė (indėlių galimybės) palūkanų norma 2023 m. rugsėjo mėn. pasiekusi 4 proc. lygį, nuo to laiko nepakito. Sprendimas palūkanų normų toliau nekelti buvo priimtas dėl stebimo tiek bendrosios, tiek bazinės infliacijos mažėjimo ir stipraus palūkanų normų poveikio finansavimo sąlygoms. Infliacija euro zonoje per 2023 m. reikšmingai sumažėjo - nuo 8,6 proc. (2023 m. sausio mėn.) iki 2,4 proc. (2024 m. kovo mėn.). Valdančiosios tarybos vertinimu, ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, padės palaipsniui pasiekti infliacijos tikslą. Ir toliau bus vadovaujamasi visais turimais duomenimis sprendžiant dėl tinkamo ribojimo lygio ir trukmės.
ECB pagrindinių palūkanų normų kėlimas nuo 2022 m. liepos mėn. ir poveikis infliacijai euro zonoje
2023 m. ECB valdančioji taryba taip pat mažino pinigų politikos skatinimą sprendimais dėl turto pirkimo programos. 2023 m. kovo–birželio mėn. reinvestavimo apimtis pagal šią programą buvo sumažinta 15 mlrd. Eur per mėnesį dydžiu, o nuo liepos 1 d. reinvestavimas visiškai nutrauktas. Valdančioji taryba gruodžio mėn. taip pat priėmė sprendimą 2024 m. antrąjį pusmetį sumažinti reinvestavimo apimtį pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą po vidutiniškai 7,5 mlrd. Eur per mėnesį ir reinvestavimą visiškai nutraukti 2024 m. pabaigoje. Šie sprendimai kartu su palūkanų normų padidinimu užtikrina tinkamą pinigų politikos pobūdį ir prisideda prie siekio infliaciją euro zonoje tvariai grąžinti į 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu.
Faktiniai euro zonos makroekonominiai rodikliai 2023 m. ir jų prognozės
(pokytis per metus, išskyrus nedarbo lygį, %)
|
Rodikliai |
2023 |
2024 |
2025 |
2026 |
|
Realusis BVP |
0,5 |
0,6 |
1,5 |
1,6 |
|
SVKI |
5,4 |
2,3 |
2,0 |
1,9 |
|
Nedarbo lygis |
6,5 |
6,7 |
6,6 |
6,6 |
|
Atlygis vienam darbuotojui |
5,3 |
4,5 |
3,6 |
3,0 |
Šaltinis: 2024 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai.
3.2.Priemonės
2023 m. Eurosistema įvykdė 137 atvirosios rinkos operacijas. Per pagrindines refinansavimo operacijas, kurių trukmė viena savaitė, Eurosistemos sandorių šalys metų pabaigoje buvo pasiskolinusios 14,09 mlrd. Eur (2022 m. pabaigoje – 2,41 mlrd. Eur), per ilgesnės trukmės, įskaitant tikslines refinansavimo operacijas, – 396,2 mlrd. Eur (2022 m. pabaigoje – 1 321,42 mlrd. Eur). ECB vis keliant pagrindines palūkanų normas, sandorių šalys toliau aktyviai naudojosi vienos nakties indėlio galimybe. Naudojimasis indėlių galimybe šiek tiek mažėjo per metus ir 2023 m. pabaigoje sudarė 3 334,82 mlrd. Eur (2022 m. pabaigoje – 3 778,78 mlrd. Eur).
Lietuvos banko sandorių šalys taip pat dalyvavo pagrindinėse refinansavimo operacijose ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijose, bet metų pabaigoje buvo pasiskolinusios tik ilgesnės trukmės refinansavimo operacijose 478,81 mln. Eur (daugiau kaip tris kartus mažiau negu 2022 m. pabaigoje – 1,6 mlrd. Eur). Lietuvos banko sandorių šalys, kaip ir Eurosistemos sandorių šalys, naudojosi vienos nakties indėlio galimybe – metų pabaigoje šių indėlių suma sudarė 11,03 mlrd. Eur.
Analizuojamu laikotarpiu Eurosistemos pinigų politikos tikslais laikomų VP portfelis sumažėjo, nes Eurosistema nebevykdė grynųjų pirkimų pagal turto pirkimo programas ir pamažu nutraukė reinvestavimą pagal išplėstinę turto pirkimo programą. Pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą visos gautos lėšos už išperkamus VP apžvelgiamu laikotarpiu buvo reinvestuojamos, o pagal išplėstinę turto pirkimo programą reinvesticijos mažėjo: dalinės reinvesticijos buvo vykdomos nuo kovo iki birželio mėn., o nuo liepos mėn. jos buvo visiškai nutrauktos. Dėl to sumažėjo Eurosistemos pinigų politikos tikslais laikomų VP portfelis: metų pabaigoje jis sudarė 4 694,35 mlrd. – 242,83 mlrd. Eur mažiau negu 2022 m. pabaigoje.
Lietuvos banko pinigų politikos tikslais laikomas VP portfelis taip pat sumažėjo 1,2 mlrd. ir metų pabaigoje sudarė 11,77 mlrd. Eur. Iš jų 7,1 mlrd. Eur sudarė Lietuvos Respublikos VVP ar garantuoti VP ir 4,7 mlrd. Eur – Europos institucijų obligacijos.
Eurosistemos ir Lietuvos banko vykdytos pinigų politikos operacijos
Šaltiniai: ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: naudojimasis indėlių galimybe smarkiai išaugo nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. Eurosistemai vėl pradėjus taikyti teigiamas palūkanų normas už šią nuolatinę galimybę.
Lėšų likučiai ir naudojimosi nuolatinėmis galimybėmis apimtis 2023 m.
|
Rodiklis |
Regionas |
Apimtis metų pabaigoje, Eur |
Pokytis per metus |
Metų vidurkis, Eur |
Didžiausia reikšmė, Eur |
Mažiausia reikšmė, Eur |
|
Privalomosios atsargos |
Eurosistema |
162,4 mlrd. |
–3,4 proc. |
165,1 mlrd. |
168,1 mlrd. |
162,4 mlrd. |
|
Lietuva |
453,5 mln. |
3,2 proc. |
453,1 mln. |
468,3 mln. |
426,2 mln. |
|
|
Lėšos einamosiose sąskaitose |
Eurosistema |
186,2 mlrd. |
–14,9 proc. |
183,4 mlrd. |
386,7 mlrd. |
147,8 mlrd. |
|
Lietuva |
572,3 mln. |
–47,6 proc. |
689,3 mln. |
2 828,5 mln. |
512,4 mln. |
|
|
Naudojimasis indėlių galimybe |
Eurosistema |
3 446,6 mlrd. |
–8,8 proc. |
3 826,6 mlrd. |
4 182,4 mlrd. |
3 303,5 mlrd. |
|
Lietuva |
11,0 mlrd. |
–2,9 proc. |
9,2 mlrd. |
11,2 mlrd. |
6,7 mlrd. |
|
|
Naudojimasis ribinio skolinimosi galimybe |
Eurosistema |
0,2 mlrd. |
–116,3 proc. |
0,1 mlrd. |
2,0 mlrd. |
0,0 mlrd. |
|
Lietuva |
0,0 mln. |
0,0 proc. |
0,1 mln. |
0,4 mln. |
0,0 mln. |
Šaltiniai: ECB ir Lietuvos banko duomenys.
3.3.Poveikis
Nustojus kilti ECB pagrindinėms palūkanų normoms, stabilizavosi Lietuvos ir kitų euro zonos šalių bankų paskolų palūkanų normos. Sparčiai 2022–2023 m. pakilusias naujų paskolų palūkanų normas nulėmė dėl pinigų politikos sprendimų didėjusi paskolų palūkanų normų kintamoji dalis. Vis dėlto šis augimas sustojo 2023 m. antrąją pusę, kai ECB valdančioji taryba nustojo kelti palūkanų normas. Nors naujų paskolų palūkanų normos Lietuvoje vis dar yra aukštesnės nei vidutiniškai euro zonoje, šis skirtumas labiausiai pastebimas naujų būsto paskolų segmente. Jį paaiškina tai, kad Lietuvoje beveik visos būsto paskolos (apie 98 %) suteikiamos su kintamąja palūkanų norma (dažniausiai 3, 6 ar 12 mėn. EURIBOR), o vidutiniškai euro zonoje šis rodiklis yra gerokai mažesnis (apie 19 %). Paskolų palūkanų normų dinamika ateityje priklausys nuo pinigų politikos pobūdžio, ekonomikos ir finansinės bankų padėties bei konkurencinės aplinkos bankų sektoriuje.
PFĮ naujų būsto paskolų ir paskolų ne finansų bendrovėms vidutinė palūkanų norma
Šaltiniai: ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: 3 mėn. slenkamasis vidurkis. Neįtraukti esamų paskolų sutarčių sąlygų persvarstymų duomenys.
Vyriausybių skolinimosi kaina finansų rinkose 2023 m. ir toliau buvo aukšto lygio. 2024 m. kovo mėn. 10 m. Lietuvos VVP pajamingumas siekė maždaug 3,5 proc. (2023 m. sausio mėn. – apie 4 %). Tokia skolinimosi kaina yra didesnė nei Vokietijoje (2,4 %), tačiau šiek tiek mažesnė nei Italijoje (3,7 %). Dėl padidėjusių palūkanų normų vyriausybėms svarbu palaikyti pamatuotą fiskalinę politiką. ECB rekomenduoja, kad fiskaline ir struktūrine politika vyriausybės turėtų didinti ekonomikos produktyvumą bei konkurencingumą ir nuosekliai mažinti aukštą valdžios sektoriaus skolos lygį.
ECB skaičiavimai rodo, kad pinigų politikos sprendimai reikšmingai prisideda prie infliacijos euro zonoje sumažėjimo. Nors Eurosistemos pinigų politikos griežtinimas taip pat sulėtina euro zonos, kartu ir Lietuvos, ekonomikos augimą, tačiau pinigų politikos griežtinimas buvo būtinas, kad būtų pasiektas pagrindinis Eurosistemos tikslas, t. y. infliacija euro zonoje vidutiniu laikotarpiu grįžtų prie 2 proc. tikslo.
4.Finansinis stabilumas
Lietuvos finansų sistemai didžiausią riziką kelia galimas makroekonominės aplinkos pablogėjimas, o neapibrėžtumą didina tvyranti geopolitinė įtampa. Nors infliacija Lietuvoje ir euro zonoje atslūgo, ekonomika ir toliau auga vangiai dėl pakilusių palūkanų normų, pasaulyje prislopusios investicijų ir vartojimo raidos. Be to, riziką ekonomikos augimui kelia pasaulyje tvyranti geopolitinė įtampa. Neapibrėžtumą rodo vis dar nedideli verslo pasitikėjimo rodikliai, Lietuvoje jie yra mažesni nei vidutiniškai euro zonoje. Tad Lietuvos ir prekybos partnerių ekonomikoms nepradedant augti sparčiau, esant pabrangusiam finansavimuisi, ne finansų įmonės yra pažeidžiamos galimiems ekonominiams sukrėtimams. O nuo verslo raidos reikšmingai priklauso komercinio NT paklausa. Nors komercinio NT rinkos aktyvumas stabilizuojasi: po metus trukusio nuosmukio komercinio NT pardavimo sandorių skaičius ir apimtis nustojo kristi, o pardavimo sandorių kainos kol kas nesumažėjo, tebėra aktuali įsiskolinimų refinansavimo rizika aukštų palūkanų normų aplinkoje. Būsto rinkoje vis dar fiksuojamas sandorių skaičiaus mažėjimas, bet gera gyventojų finansinė padėtis kol kas nesudarė prielaidų kristi būsto kainoms. Galiausiai, riziką finansų sistemos stabilumui kelia vis dar esanti rizika dėl sisteminės svarbos kibernetinių atakų tebesitęsiant rusijos karui prieš Ukrainą.
Lietuvos ne finansų įmonėms ir namų ūkiams suteiktų PFĮ paskolų portfelio metinis pokytis bei PFĮ paskolų ir BVP santykis
(2010 m. sausio mėn.–2024 m. sausio mėn.)
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Lietuvos banko taikomos makroprudencinės priemonės
Šaltinis: Lietuvos bankas.
* Išimtis taikoma kredito gavėjams, kurių kiekvienos ankstesnės paskolos likutis yra mažesnis nei 50 proc. su atitinkama paskola įsigyto būsto vertės.
5.Finansinio turto valdymas
Siekiant didesnės investicijų diversifikacijos, didžiosios dalies investicijų (2023 m. – vidutiniškai 77 %) valiutos kurso rizika buvo neapdrausta. Daugiausia investicijų, kurių valiutos kurso rizika nebuvo apdrausta, buvo JAV doleriais (36 %), Kanados doleriais (10 %) ir Didžiosios Britanijos svarais sterlingų (12 %). Investicijos, kurių valiutinė rizika buvo apdrausta, buvo JAV doleriais (11 %), Japonijos jenomis (8,4 %), Didžiosios Britanijos svarais sterlingų (3,59 %), Kanados doleriais (0,32 %), Šveicarijos frankais (0,07 %).
Vidutinė investicijų valiutinė struktūra 2023 m.
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Finansinio turto saugumas užtikrinamas skaidant investicijas, sudarant sandorius su geros reputacijos, aukštus reitingus turinčiomis finansų įstaigomis ir investuojant tik į investicinį reitingą turinčių emitentų SVP. Finansų įstaigoms ir VP emitentams tarptautinių reitingų agentūrų suteiktas investicinis reitingas rodo, kad jų įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra maža. 2023 m. pabaigoje 57 proc. investicijų buvo suteiktas aukščiausias AAA reitingas.
Pagal finansines priemones 2023 m. dominavo investicijos į vyriausybių SVP ir pinigų rinkos priemones. Lietuvos bankas investavo į įvairių vyriausybių, vyriausybinių agentūrų, tarptautinių organizacijų ir savivaldybių VP. Pinigų rinkos priemonės daugiausia buvo indėliai kitų šalių centriniuose bankuose ir tarptautinėse organizacijose. Lietuvos auksas yra saugomas Anglijos centriniame banke. Susidarius palankioms sąlygoms rinkoje, auksas investuojamas dedant aukso indėlius, už kuriuos uždirbama palūkanų, arba sudarant aukso apsikeitimo sandorius (angl. swap), laikinai iškeičiant auksą į kitą valiutą ir ją investuojant.
Vidutinis investicijų pasiskirstymas 2023 m.
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Lietuvos bankas finansinį turtą investuoja skaidydamas investavimo riziką ir siekdamas didinti tikėtiną investicijų grąžą per trejų metų investavimo laikotarpį. Dėl tikėtinai didesnio pelningumo vidutiniu laikotarpiu Lietuvos bankas prisiima nuostolių per vienus metus riziką, kurią riboja investavimo politikoje įvardytas rizikos biudžeto dydis.
2023 m. Lietuvos banko finansinis turtas, nesusijęs su pinigų politikos operacijomis ir be įsipareigojimų, vidutiniškai sudarė 5 943 mln. Eur. Šio turto grąža eurais, įskaitant valiutų kursų pokyčių įtaką, bet be aukso kainos pokyčių, sudarė 3,22 proc., o ankstesniais metais buvo nuostolis. Finansinio turto, be įsipareigojimų ir nesusijusio su pinigų politikos operacijomis, grąža, be valiutų kursų ir aukso kainos įtakos, 2023 m. buvo 4,91, o 2022 m. sudarė –5,91 proc. 2023 m. finansų rinkose įvykę pokyčiai buvo palankūs Lietuvos banko investicijoms.
Aukso kiekis nepakito ir sudarė 5,8 t. Aukso portfelis per 2023 m. uždirbo 11,09 proc. grąžą. Grąžą eurais mažino susilpnėjęs JAV doleris, o teigiamą įtaką darė padidėjusi aukso rinkos vertė.
Investavimo grąža per paskutinius trejus metus buvo 5,81 proc. – 308,5 mln. Eur.
Investicijų grąža
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Pastaba: FT – finansinis turtas.
6.Priežiūra
6.1.Finansų rinkos dalyviai
Lietuvos bankas prižiūri daugiau kaip 800 finansų rinkos dalyvių (FRD). 2023 m. finansų sektorių papildė 38 nauji FRD. Išduota 18 licencijų (veiklos leidimų) EPĮ, MĮ, valdymo įmonėms ir sutelktinio finansavimo paslaugos teikėjams, į viešuosius sąrašus įrašyta 20 įmonių (tarpusavio skolinimo platformų operatoriai, EPĮ ir MĮ tarpininkai, vartojimo kredito davėjai, draudimo brokerių įmonės ir kt.). Lietuvos bankas sėkmingai teikia elektronines licencijavimo paslaugas – įmonės visus dokumentus ir reikiamas procedūras gali sutvarkyti elektroniniu būdu.
Išduotos naujos licencijos ir veiklos leidimai 2023 m.
Šaltinis: Lietuvos bankas.
FRD veiklos apžvalgos ir informacija apie rinkos dalyvių veiklos rezultatus skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje.
6.2.Riziką ribojanti priežiūra
Bankų sektoriaus pelnas (kairėje) ir indėliai (dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Nors ekonomikos iššūkiai neaplenkė kredito unijų sektoriaus, jis toliau tvariai augo, didino pelną. 2023 m. veikė dvi CKU, kurios vienijo 59 kredito unijas: neaudituotais duomenimis, kredito unijų turtas sudarė 1 407,7 mln. Eur ir buvo 11 proc. didesnis nei prieš metus. Sektoriaus kapitalizacijos lygis vis dar buvo gana aukštas, kapitalo pakankamumo rodiklis metų pabaigoje sudarė 18,29 proc. 2023 m. kredito unijų veiklos rezultatas – 18 mln. Eur neaudituoto pelno, t. y. 8,2 mln. Eur daugiau nei 2022 m., o pagrindiniai veiksniai, darę įtaką sektoriaus veiklos rezultatui, – didėjusi kreditavimo apimtis ir pakilusios paskolų palūkanų normos.
Nors EPĮ ir MĮ skaičius, palyginti su 2022 m., sumažėjo, rinkoje ir toliau augo apyvartos, pajamos ir kiti finansiniai rodikliai – šių įstaigų grynasis pelnas sudarė 138 mln. Eur. Dėl pakilusių palūkanų normų ir didesnio skolos VP pajamingumo EPĮ ir MĮ vis daugiau klientų lėšų investavo į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą. Per metus licencinės veiklos pajamos padidėjo 22 proc. ir sudarė 494,3 mln. Eur. Pabrėžiama, kad didelę pažangą padarė MĮ – jų licencinės pajamos 2022 m. buvo 64,2 mln. Eur, o 2023 m. – net 45 proc. didesnės (93,2 mln. Eur). Sektoriaus mokėjimo operacijų suma per metus sudarė 114,2 mlrd. Eur ir tai yra beveik 4 proc. daugiau nei 2022 m. Penkios pagal mokėjimo operacijų apyvartą didžiausios rinkos dalyvės generavo daugiau kaip pusę viso sektoriaus apyvartos (54 %), o penkios pagal licencines pajamas didžiausios EPĮ ir MĮ uždirbo 44 proc. visų sektoriaus pajamų.
Su el. pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu susijusios pajamos ir licencijuotų įstaigų skaičius
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Lietuvos draudimo rinka 2023 m. palaikė augimo tendenciją, visos draudimo įmonės dirbo pelningai ir su nemenka atsarga vykdė privalomuosius mokumo kapitalo reikalavimus. 2023 m. gruodžio 31 d. gyvybės draudimo įmonių mokumo rodiklis buvo 2,03, ne gyvybės – 1,45. Neaudituotų finansinių ataskaitų duomenimis, bendras visų draudimo įmonių finansinis rezultatas sudarė 73,8 mln. Eur (iki mokesčių). Visų, išskyrus vieną, draudimo įmonių veikla 2023 m. buvo pelninga. Draudimo įmokos, palyginti su 2022 m., padidėjo 17 proc. – iki 1,45 mlrd. Eur. Ne gyvybės draudimo įmokos, sudarančios 75 proc. rinkos įmokų, išaugo 22 proc. Gyvybės draudimo įmokų augimas buvo nuosaikesnis – sudarė 4,3 proc. Per 2023 m. išmokų išmokėta 0,8 mlrd. Eur, arba 18 proc. daugiau nei 2022 m. Ne gyvybės draudimo sektoriuje išmokų suma padidėjo 21, o gyvybės draudimo sektoriuje – 11 proc. Infliacijos poveikis buvo lemiamas veiksnys draudimo įmokų ir išmokų augimui ne gyvybės draudimo rinkoje 2023 m. Apžvelgiamu laikotarpiu draudimo brokerių įmonių pardavimo pajamos sudarė 108,4 mln., o grynasis pelnas – 21,1 mln. Eur (padidėjo daugiau nei 59 %).
Prižiūrima draudimo rinka pagal turto dalį
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Valdymo įmonių ir finansų maklerio įmonių skaičius ir turtas nuosekliai didėjo. Plačiau skaitykite Lietuvos banko interneto svetainėje (valdymo įmonių ir finansų maklerio įmonių veiklos rodikliai).
Valdymo įmonių ir finansų maklerio sektoriaus turtas
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Pastaba: FMĮ – finansų maklerio įmonės; VĮ – valdymo įmonės; IISKISĮ – Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas.
6.3.Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūra
Pensijų fondai (PF) ir kolektyvinio investavimo subjektai (KIS) fiksavo teigiamą grąžą, didėjo sukauptas turtas ir kaupiančiųjų skaičius. 2022 m. finansų rinkoms buvo neramūs ir gerokai pakoregavo PF ir KIS rezultatus, tačiau 2023 m. pasižymėjo geromis tendencijomis rinkose. Nuo metų pradžios II pakopos PF valdomas turtas augo 26,79 proc. – iki 7,125 mlrd. Eur, o vidutinis svertinis vieneto vertės pokytis sudarė 8,74 proc. Per tą patį laikotarpį III pakopos PF turtas padidėjo 15,18 proc. – iki 256 mln. Eur, o bendras svertinis vieneto vertės pokytis sudarė 14,3 proc. Didžiąją dalį PF grąžos generavo rizikingų aktyvų grupė – akcijos ir akcijų fondai. 2023 m. KIS, veikiančių pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, valdomas turtas augo ir sudarė atitinkamai 203,7 mln. Eur. KIS dalyvių skaičius buvo panašus ir sudarė 12 tūkst. dalyvių. KIS rinkoje investicinių vienetų vertės vidutiniškai padidėjo po 15,3 proc., informuotiesiems investuotojams skirtų KIS rinka per metus paaugo 20,5 proc. ir sudarė 2,249 mlrd. Eur.
Lietuvos PF bei KIS turtas ir dalyvių skaičius
Šaltinis: Lietuvos bankas.
2023 m. Lietuvos bankas aktyviai dalyvavo rengiant KIS ir jų valdymo įmones reguliuojančių įstatymų pakeitimus, kuriais keičiama informuotiesiems investuotojams skirtų KIS steigimo procedūra ir kt. 2023 m. taip pat buvo atnaujintos Kolektyvinio investavimo subjektų valdymo gairės. Jos papildytos aktualiais Lietuvos banko išaiškinimais, siekiant diegti geriausią praktiką rinkoje ir paaiškinti, kaip turi būti praktikoje įgyvendinami teisės aktų reikalavimai.
Sutelktinio finansavimo platformų operatorių rinkoje fiksuotas augimas. Sutelktinis finansavimas tampa vis reikšmingesne alternatyva verslo skolinimuisi. 2023 m. per sutelktinio finansavimo platformas finansuota suma sudarė 230,2 mln. Eur (42,9 % daugiau nei per 2022 m.), sudarytų sandorių skaičius – 591,2 tūkst. vnt. (4,35 % mažiau nei per 2022 m.), o finansuotų projektų skaičius – 2 788 (2,6 % daugiau nei 2022 m.). 2023 m. projektų savininkai vėlavo atlikti mokėjimus investuotojams už daugiau nei 12 mln. Eur.
Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų finansuota suma ir sandorių skaičius
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų), įskaitant ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius, portfelis 2023 m. augo beveik 15 proc. ir metų pabaigoje sudarė 1,07 mlrd. Eur. Lietuvos bankas atliko dvi temines analizes siedamas įvertinti jų taikomą kreditingumo vertinimo, bendros vartojimo kredito sumos nustatymo ir apmokestinimo, bendros vartojimo kredito kainos nustatymo, netesybų taikymo, vartojimo kredito grąžinimo anksčiau nustatyto termino ir vartojimo kredito sutarties nutraukimo praktiką. Po atliktų analizių pateiktos geriausios praktikos rekomendacijos.
Vartojimo kredito davėjų laukia teisiniai pokyčiai. 2023 m. spalio pabaigoje oficialiajame ES leidinyje paskelbta peržiūrėta Vartojimo kredito direktyva, o jos nuostatos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2025 m. lapkričio 20 d.
Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų vertindamas FRD atitiktį dėl mokėjimo paslaugų teikimo ir mokėjimo paslaugų vartotojų patirties gerinimo. Buvo aktyviai sprendžiami mokėjimų sulaikymo klausimai, prieš metus tarp Lietuvos banko ir Lietuvos bankų asociacijos sutartas sustabdytų mokėjimų tikrinimo terminas bankų sektoriuje sutrumpėjo nuo trijų savaičių iki trijų dienų. Veiksmingi buvo ir priežiūriniai veiksmai, nukreipti į FRD, kurie taikė mokestį už sustiprintą klientų stebėseną, sulaukta teigiamo atsako, tokio mokesčio FRD atsisakė. Atliekant mokėjimo paslaugų priežiūros srityje pasirinktų EPĮ ir MĮ bendrųjų mokėjimo paslaugų sutarčių nuostatų atitikties Mokėjimų įstatymui analizę, buvo nustatyta, kad dalies finansų įstaigų Lietuvos bankui pateiktos bendrosios mokėjimo paslaugų sutartys, skirtos fiziniams asmenims, turi reikšmingų trūkumų ir tik iš dalies atitinka Mokėjimų įstatymo reikalavimus. Į šias finansų įstaigas bus kreiptasi su prašymu pašalinti nustatytus bendrųjų mokėjimo paslaugų sutarčių nuostatų neatitikimus ir užtikrinti jų atitiktį minėtam įstatymui.
6.4.Priežiūriniai veiksmai ir konsultavimas
Lietuvos bankas, vykdydamas FRD priežiūrą, taiko priežiūrines priemones, nuolat bendradarbiauja ir konsultuoja rinkos dalyvius, siekia, kad vartotojams teikiamos paslaugos būtų aukštos kokybės, o rinkos dalyvių veiksmai – brandūs. Atliekami FRD planiniai ir neplaniniai patikrinimai, kurių metu vertinamas FRD pažeidžiamumas rizikoms, o vienas iš pagrindinių tikslų yra PPTFP ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo kontrolės priemonių veiksmingumo įvertinimas. Periodiškai vertinama finansų rinkos sektorių branda (ataskaitų teikimas laiku, audito išvados, kapitalo pakankamumas, licencijuotos veiklos vykdymas, skundų, ginčų ir poveikio priemonių skaičius, vadovų ir akcininkų kompetencija bei reputacijos vertinimas) ir jų pažanga. Siekiant stiprinti mažiausia branda pasižymintį EPĮ ir MĮ sektorių, 2023 m. taikyti intensyvesni priežiūriniai veiksmai (konsultacijos, mokymai, lūkesčių raštai, patikrinimai), atitinkamai padidėjo ir pritaikytų poveikio priemonių skaičius.
2023 m. pritaikytos poveikio priemonės ir atlikti FRD patikrinimai
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Pastaba: Lietuvos bankas tam pačiam FRD gali taikyti vieną arba kelias poveikio priemones.
2023 m. toliau buvo stiprinama PPTFP ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo srities priežiūra finansų sektoriuje. Vyko susitikimai su atskirais FRD ir asociacijomis jiems aktualiais klausimais, buvo rengiami atitikties susitikimai su atskirų sektorių atstovais, juose buvo pabrėžiamos nustatytos PPTF rizikos konkrečiuose sektoriuose, jų valdymo priemonės, o ši informacija raštu buvo pateikta atskirų sektorių FRD vadovams. Lietuvos bankas atliko analizę ir paskelbė rekomendacijas dėl tarptautinių sankcijų apėjimo (vengimo) tipologijos, rizikos veiksnių, susijusių su Nepriklausomų valstybių sandraugos ir kaimyninėmis valstybėmis. Lietuvos bankas aktyviai įsitraukia į Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijos posėdžius, Baltijos šalių sankcijų darbo grupės susitikimus ir koordinuoja tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros klausimus su Lietuvos ir Baltijos šalių kompetentingomis institucijomis. Patvirtinti nauji FRD skirti nurodymai, kuriais buvo detalizuoti tarptautinių sankcijų įgyvendinimo vidaus kontrolės sistemos reikalavimai.
Dėl augančio finansinio sukčiavimo atvejų skaičiaus, didėjančio jų sudėtingumo finansinis sukčiavimas ir toliau yra viena daugiausia iššūkių keliančių problemų finansų sektoriuje. Atitinkamai finansinio sukčiavimo prevencija taip pat yra viena iš strategiškai svarbių Lietuvos banko veiklos krypčių. 2023 m. vyko finansinių paslaugų vartotojų edukacija, buvo teikiama pasiūlymų FRD dėl konkrečių, geriausią rinkos praktiką atitinkančių priemonių, skirtų sukčiavimo prevencijai. Nuolat siekiama skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kad sukčiavimų prevencijai skirtos priemonės ir iniciatyvos būtų veiksmingai įgyvendintos. Lietuvos bankas parengė Sukčiavimo prevencijos gaires, kurios įsigalios 2024 m. gegužės 1 d. Gairėmis siekiama pagerinti FRD finansinio sukčiavimo rizikos valdymą ir didinti taikomų prevencinių priemonių veiksmingumą, prisidėti prie geresnės stebėsenos, vertinimo ir sukčiavimo rizikos mažinimo, taip pat didinti mokėjimo paslaugų vartotojų apsaugą, gerinti jų gebėjimą atpažinti sukčiavimo atvejus ir nuo jų apsisaugoti.
Nors 2023 m. kibernetinių incidentų, paveikusių FRD, skaičius sumažėjo, tačiau kibernetinės rizikos lygis tebebuvo aukštas. Siekdamas stiprinti Lietuvos finansų sektoriaus kibernetinį atsparumą, Lietuvos bankas vykdė priežiūrinius veiksmus, įskaitant patikrinimus vietoje, teikė rekomendacijas, viešino ES reglamento 2022/2554 dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje nuostatas ir skatino kredito įstaigas dalytis kibernetine žvalgybine informacija.
Užtikrinant aiškią kapitalo rinkos plėtros kryptį ir veiksmų valstybės lygiu nuoseklumą, 2023 m. įkurta Kapitalo rinkos taryba (KRT). Šią tarybą sudaro finansų rinkos asociacijų ir aukšto lygio valstybės institucijų atstovai iš Lietuvos banko, Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų. Ji teikia siūlymus dėl Kapitalo rinkos plėtros gairių įgyvendinimo, koordinuoja veiksmus tarp atskirų institucijų. Be to, ji įgyvendina bendrą Lietuvos kapitalo rinkos plėtros strategiją ir palaiko dialogą tarp valstybės institucijų ir rinkos atstovų.
Lietuvos bankas taip pat mažina administracinę naštą investicijų valdymo ir investicinių paslaugų teikimo srityje. Kartu su finansų rinkos asociacijų atstovais sukurtos KRT darbo grupės, kurių tikslas – peržiūrėti ir panaikinti atitinkamos srities perteklinius reikalavimus.
2023 m. Lietuvos bankas buvo aktyviai įsitraukęs į diskusijas dėl pensijų sistemos tobulinimo Lietuvoje ir su galimu patobulinimu susijusių teisės aktų pakeitimų su FRD ir kitomis institucijomis. Taip pat vyko teisės aktų reikalavimų peržiūros darbai KRT suburtoje darbo grupėje, kurioje buvo siekiama iš dalies įgyvendinti Kapitalo rinkos plėtros gairių 2.12 gairę, t. y. buvo įvertinti pensijų fondų ir kolektyvinio investavimo subjektų rengiamų ataskaitų (metinių ir pusmetinių) reikalavimai ir išskirti reikalavimai, kurie yra pertekliniai, vartotojui nekuriantys vertės, tačiau susiję su papildomomis sąnaudomis, tenkančiomis FRD.
Taip pat 2023 m. aktyviai veikė KIS teisės aktų darbo grupė, vertinusi nacionalinius reikalavimus, kurie, papildydami ES reguliavimą, galimai neproporcingai sunkino investicijų valdymo paslaugų teikimą. Ši darbo grupė parengė pasiūlymus ir sprendimus, kurie bus įtraukti į KIS valdymo gaires ir įstatymų projektų pakeitimus.
Atliepdamas prižiūrimų FRD poreikius, Lietuvos bankas organizuoja konsultacinius renginius. Pagal sudarytą konsultacinių renginių planą, 2023 m. suorganizuota 13 skirtingos tematikos renginių, skirtų įvairiems FRD. Vidutiniškai kiekvienas renginys sulaukė 150 klausytojų, o tai 20 proc. daugiau nei 2022 m.
Lietuvos bankui svarbus grįžtamasis ryšys, nes, atsižvelgus į FRD poreikius ir lūkesčius, tobulinami finansų rinkos priežiūros procesai. Kas dvejus metus vykstančios apklausos metu FRD buvo kviečiami įvertinti priežiūros veiksmingumą ir skaidrumą. Apklausa parodė, kad respondentai finansų rinkos priežiūrą vertina gerai: 77 proc. patenkinti atliekama priežiūra, 76 proc. vertina ją kaip veiksmingą, o 85 proc. – kad jų įmonė prižiūrima tinkamai.
7.Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimas
2023 m. Lietuvos bankas gavo 1 157 kreipimusis, susijusius su ginčų sprendimu ne teismo tvarka: 737 prašymus nagrinėti vartojimo ginčą ir 420 paklausimų. Palyginti su 2022 m. (gauti 1 026 kreipimaisi), jų padaugėjo daugiau nei dešimtadaliu (13 %), o nuo 2021 m. (684 kreipimaisi) - net 69 proc. Tokį didelį padidėjimą daugiausia lėmė kreipimųsi dėl bankų priimtų sprendimų skaičius: per dvejus metus kreipimųsi padaugėjo daugiau nei tris kartus (342 %) – nuo 139 iki 615 ir tam didelę įtaką turėjo per pastaruosius kelerius metus reikšmingai išaugęs finansinio sukčiavimo mastas.
Aptariamu laikotarpiu išnagrinėta rekordiškai daug – net 738 – ginčų, kilusių dėl finansinių paslaugų teikimo sutarčių vykdymo. Palyginti su 2022 m. rodikliais (išnagrinėti 608 ginčai), bendras išnagrinėtų ginčų skaičius padidėjo 21, o per pastaruosius dvejus metus – 64 proc. (2021 m. išnagrinėtas 451 ginčas).
Išnagrinėti ginčai pagal FRD tipą
Vnt.
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Išnagrinėti ginčai pagal paslaugos tipą
Vnt.
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Kas ketvirtas ginčas (24 %) baigėsi FRD patenkinus klientų lūkesčius: iš viso pasiekti net 177 taikūs susitarimai. Lietuvos bankas tarpininkaudamas padėjo ginčų šalims susitarti dėl daugiau kaip 330 tūkst. Eur išmokėjimo, taip pat dėl įvairių kitų turtinio ir neturtinio pobūdžio vartotojų reikalavimų įgyvendinimo. Aktyviai taikant įvairius ginčų prevencijos ir šalių taikinimo metodus, pavyko užtikrinti, kad absoliuti dauguma (išskyrus vieną atvejį) pagrįstų vartotojų reikalavimų būtų patenkinti arba šalys rastų jas abi tenkinantį kompromisą. Gerų rezultatų pavyko pasiekti ir dėka suorganizuotų šešių prevencinių susitikimų su bankais ir draudimo bendrovėmis, kurių metu išsamiai aptarta FRD bei vartotojų nesutarimų problematika ir galimi ginčų mažinimo būdai.
Taikūs susitarimai
Vnt.
Šaltinis: Lietuvos bankas.
8.Finansų įstaigų pertvarkymas
Lietuvos bankas, vykdantis pertvarkymo institucijos funkciją, rengia pertvarkymo planus, kad sunkumų patiriančios reikšmingos įstaigos būtų operatyviai pertvarkytos, nesutrikdant svarbiausių funkcijų veikimo, apsaugant indėlininkų ir mokesčių mokėtojų lėšas. 2023 m. pertvarkymo planavimo cikle parengti du nauji ir atnaujinti keturi vidutinio bei mažesnio reikšmingumo vietos kapitalo kredito įstaigų planai, įskaitant Revolut Bank UAB. Kartu su Bendra pertvarkymo valdyba ir Lietuvoje veikiančių kitų šalių bankų nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis atnaujinti trijų didžiausių sisteminės svarbos bankų pertvarkymo planai. Pasibaigus 2023 m. pertvarkymo planavimo ciklui, parengti pertvarkymo planai apėmė 99,7 proc. kredito įstaigų sektoriaus turto. 2024 m. cikle ir toliau nuosekliai vykdant pertvarkymo planavimo darbus, parengti pertvarkymo planai apims 99,8 proc. kredito įstaigų sektoriaus turto.
2023 m. kredito įstaigų su parengtais pertvarkymo planais dalis
(rinkos dalis pagal turto dalį 2023 m. III ketv., %)
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Surinktos ir pervestos metinės bankų įmokos į Bendrą pertvarkymo fondą (BPeF) – 2023 m. pabaigoje pasiektas tikslinis 1 proc. bankų sąjungos valstybių bankų apdraustųjų indėlių sumos lygis. BPeF, kuris užtikrina, kad finansų įstaigos prisidėtų prie finansų sistemos stabilizavimo išlaidų, o pertvarkymo institucija prireikus galėtų veiksmingai taikyti savo pertvarkymo priemones ir įgaliojimus, buvo kaupiamas aštuonerius metus ir 2023 m. pabaigoje sudarė 78 mlrd. Eur, tai siekia 1 proc. bankų sąjungos valstybių bankų apdraustųjų indėlių sumos. 2023 m. Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos prisidėjo 6,1 mln. Eur įmokų suma. Nuo BPeF įsteigimo iš Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų į jį iš viso pervesta 64,25 mln. Eur. Kadangi BPeF pasiekė savo tikslinį lygį, 2024 m. iš įstaigų nebus renkami reguliarūs metiniai įnašai, tačiau ir toliau bus vykdoma tikslinio lygio patikra, siekiant užtikrinti, kad turimi finansiniai ištekliai sudarytų ne mažiau kaip 1 proc. bankų sąjungos valstybių bankų apdraustųjų indėlių sumos.
Siekiant apsaugoti valstybės lėšas ir Lietuvos finansų sistemos stabilumą, kartu su bankų pertvarkymo planų rengimu ar atnaujinimu nustatomas ir privalomas minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas (MREL). Pasibaigus 2023 m. pertvarkymo planavimo ciklui, MREL reikalavimas nustatytas devynioms kredito įstaigoms, įskaitant tris sistemiškai svarbius bankus – AB SEB banką, „Swedbank“, AB, ir AB Šiaulių banką. Šie trys didieji bankai, įskaitant kitas kredito įstaigas, kurioms šis reikalavimas yra lygus kapitalo reikalavimams, MREL jau vykdo. Šis reikalavimas ir toliau bus peržiūrimas kaip tai numatyta Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvoje.
2023 m. Lietuvos bankas teikė ekspertinę pagalbą Finansų ministerijai, atstovaujančiai Lietuvos pozicijai ES Tarybos derybose dėl Europos teisės aktų finansų įstaigų pertvarkymo srityje. Draudimo ir perdraudimo įmonių gaivinimo ir pertvarkymo mechanizmo kūrimo procese įsitraukimo pareikalavo 2023 m. vykusios derybos tarp ES Tarybos ir Europos Parlamento dėl galutinės Draudimo bendrovių gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos versijos. Be to, ekspertinė pagalba buvo teikiama dėl 2023 m. EK pateikto Krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūros teisinių pasiūlymų paketo. Juo siekiama toliau stiprinti esamą ES bankų krizių valdymo ir indėlių draudimo (CMDI) sistemą, daugiausia dėmesio skiriant vidutinio dydžio ir mažesniems bankams.
9.Mokėjimai
Lietuvos mokėjimų negrynaisiais pinigais rinka 2023 m. toliau augo. Lietuvos gyventojų ir įmonių mokėjimų negrynaisiais pinigais naudojimą tiksliausiai parodo vietinės, t. y. įvykdytos tarp Lietuvos MPT klientų, operacijos. 2023 m., palyginti su 2022 m., visų vietinių mokėjimų negrynaisiais pinigais skaičius padidėjo 12 proc. (2022 m. – 22 %), šių operacijų buvo atlikta šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. vnt., o jų vertė sudarė 406,7 mlrd. Eur. 2023 m. mokėjimai kortelėmis sudarė 56, kredito pervedimai – 40, o kitos mokėjimo paslaugos – 4 proc. vietinių operacijų skaičiaus. Remiantis 2023 m. atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, mokėjimo kortelės ir elektroniniai atsiskaitymai ir toliau yra prioritetiniai gyventojų atsiskaitymo būdai – jiems pirmenybę teikia 63 proc. apklaustųjų, nors grynuosius pinigus kasdienėje veikloje naudoja 95 proc. apklaustųjų.
Siekdamas gerinti mokėjimo paslaugų prieinamumą, Lietuvos bankas kartu su Finansų ministerija inicijavo Mokėjimų įstatymo pakeitimus. Priėmus siūlomus pakeitimus, pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos kaina priklausytų nuo paslaugos sudėties pokyčių ir turėtų neviršyti nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dalies. Paslaugos kaina galėtų mažėti maždaug trečdaliu, palyginti su dabartine kaina, ir būtų apie 1 Eur per mėnesį. Ji būtų perskaičiuojama kas trejus metus. Siūloma, kad pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio apimtis (mokėjimo pavedimų skaičius ir grynųjų pinigų išmokėjimo suma) atitiktų 90 proc. Lietuvos vartotojų poreikius. Siekiant didesnio vartotojų informuotumo, įkainius keičiantys MPT įpareigojami informuoti vartotojus apie galimybę pasirinkti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą.
Mokėjimų taryba patvirtino poziciją dėl elektroninių atsiskaitymų plėtrą smulkiajame versle skatinančių priemonių. Šios priemonės skirtos mokėjimo paslaugų naudotojų informavimui didinti, pavyzdžiui, įkainių smulkiajam verslui svetainės sukūrimas, ir kitoms susijusioms paslaugoms – smulkiojo verslininko sąskaitai; momentinių mokėjimų, atliekamų pagal telefono numerį, plėtrai; grynųjų pinigų pasiėmimo naudojantis kortelių skaitytuvais galimybei – palaikyti. Mokėjimų taryboje atstovaujamos organizacijos, įskaitant Lietuvos banką, pagal savo veiklos sritis prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo. Lietuvos bankas papildomai vertino galimybes Lietuvoje įgyvendinti smulkiesiems verslininkams skirtą programą, kai atsiskaitymų kortelėmis priėmimas skatinamas tam tikrą laikotarpį (pvz., vienus metus) smulkiesiems verslininkams nemokamai suteikiant kortelių priėmimo paslaugą.
ES priimtas Momentinių mokėjimų reglamentas, kurio nuostatos labai aktualios sukčiavimų prevencijai ir mokėjimo sistemos CENTROlink plėtrai. Momentinių mokėjimų reglamente nustatyta, kad momentinių kredito pervedimų eurais paslaugą turės teikti visi MPT. Didinant sukčiavimų prevenciją, nustatomas reikalavimas, vykdant įprastus kredito pervedimus ir momentinius kredito pervedimus eurais, patikrinti, ar nurodytas gavėjo vardas ir pavardė arba pavadinimas atitinka tikrojo nurodytos IBAN sąskaitos numerio savininko pavadinimą. Reglamente numatyta galimybė EPĮ ir MĮ tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose. Dėl to turės būti peržiūrėtas mokėjimo sistemos CENTROlink veiklos modelis.
Momentinių mokėjimų populiarumas CENTROlink sistemoje 2023 m. toliau didėjo – jų įvykdyta trečdaliu daugiau nei įprastų mokėjimo pavedimų. 2023 m. momentiniai mokėjimai sudarė 55 proc. (2022 m. – 46 %), o kredito pervedimai – 42 proc. (2022 m. – 48 %) visų pervedimų. Iš viso sistemoje 2023 m. atlikta daugiau kaip 228,3 mln. SEPA mokėjimų (2022 m. – 276,3 mln.). Bendras CENTROlink sistemoje atliktų mokėjimų skaičius sumažėjo dėl sumažėjusio dalyvių skaičiaus, tačiau sistemoje toliau dalyvaujančių finansų įstaigų atliktų pervedimų skaičius padidėjo 23 proc. 2023 m. pabaigoje CENTROlink paslaugomis naudojosi 143 MPT iš devyniolikos Europos ekonominės erdvės šalių, o momentinių mokėjimų paslaugas teikti galėjo 65 MPT. Lietuvos banko teikiama pakaitinių identifikatorių paieškos paslauga (angl. Proxy Lookup Service, PLS), kurios infrastruktūra atnaujinta 2023 m. pabaigoje, taip pat prisideda prie momentinių mokėjimų plėtros.
2023 m. sėkmingai baigtas TARGET paslaugų konsolidavimas. 2023 m. kovo 20 d. Eurosistema įdiegė naują realaus laiko didmeninių mokėjimų sistemą T2, kuri pakeitė anksčiau veikusią TARGET2. Sistemoje T2 naudojamas finansų įstaigų keitimosi pranešimais standartas ISO 20022, įdiegtas visas TARGET paslaugas apimantis centrinis likvidumo valdymas ir nustatytas ilgesnis darbo laikas.
Įvertinusi tiriamojo etapo rezultatus, 2023 m. spalio 18 d. ECB valdančioji taryba priėmė sprendimą toliau įgyvendinti skaitmeninio euro projektą iki 2025 m. spalio pabaigos, nors sprendimas išleisti skaitmeninį eurą dar nepriimtas. Ji nusprendė pereiti į kitą – parengiamąjį – etapą, jo pirmosios dalies metu toliau bus atliekami eksperimentai, sudarytas taisyklių sąvadas skaitmeninio euro naudojimui ir atrinkti techniniai tiekėjai skaitmeninio euro sistemos sudedamosioms dalims. Šio naujo etapo pradžia nėra sprendimas išleisti skaitmeninį eurą. Šį sprendimą ECB valdančioji taryba galės svarstyti tik patvirtinus skaitmeninio euro teisinius pagrindus ES lygmeniu.
10.Grynieji pinigai
2023 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banko į apyvartą išleistų eurų banknotų ir monetų bendra vertė sudarė 7 490 mln. Eur.
Eurų banknotai ir monetos
Šaltinis: Lietuvos bankas.
2023 m. užtikrintas pakankamas grynųjų pinigų prieinamumas ir išlaikytas 2022 m. išplėtotas bankomatų tinklas. 2022 m. kredito įstaigoms, įgyvendinant Tarpusavio supratimo memorandumą siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje (toliau – Memorandumas), įrengus 100 naujų bankomatų šalies regionuose, artimiausią bankomatą iki 10 km atstumu pasiekia 91, o iki 20 km atstumu – 99 proc. šalies gyventojų (iki Memorandumo pasirašymo – atitinkamai 82 ir 95 %). Gyventojai pasiimti lėšų kasdienėms reikmėms banko kortelėmis gali ne tik iš bankomatų, bet ir apie 4 000 bankų partnerių grynųjų pinigų paslaugų teikimo vietų: UAB „Perlas Finance“ terminaluose, prekybos vietų, kuriose ši paslauga teikiama, kasose, kai kurių kredito unijų skyriuose ir jų kasose. Grynųjų pinigų prieigos vietos (bankomatai ir alternatyvios vietos) skelbiamos Lietuvos banko administruojamame grynųjų pinigų prieinamumo žemėlapyje. Lietuvos bankas ir toliau stebės ir vertins grynųjų pinigų prieinamumo situaciją Lietuvoje, o prireikus imsis iniciatyvos prieinamumui užtikrinti.
Lietuvos banko išleistos kolekcinės ir proginės monetos padėjo surinkti 457 tūkst. Eur pagalbai Ukrainai. Lietuvos ir užsienio šalių gyventojų paaukotos lėšos, įsigyjant sidabro monetą, skirtą Ukrainos kovai už laisvę, išleistą 2022 m., ir proginę monetą „Kartu su Ukraina", išleistą 2023 m., pervestos į Ukrainos nacionalinio banko atidarytą sąskaitą humanitarinei pagalbai rinkti. Proginės monetos ir toliau parduodamos.
Lietuvoje aptikta daugiau padirbtų pinigų. 2023 m. Lietuvos banke ištirti ir iš apyvartos išimti 1 289 vienetai padirbtų eurų (873 banknotai ir 416 monetų). 2023 m. Lietuvoje rasta 6 proc. daugiau suklastotų eurų banknotų ir per 1,5 karto daugiau monetų nei 2022 m. Didžiąją dalį padirbtų eurų (45 %) sudarė 50 eurų banknotai. 2023 m. Lietuvos bankas ištyrė 33 tūkst. vnt. banknotų ir monetų pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus pakeisti susidėvėjusius ir sugadintus pinigus.
Gyventojai atneša iškeisti vis mažiau litų. 2023 m. į eurus pakeista 4,4 mln. litų – beveik trečdaliu mažiau nei 2022 m. Apyvartoje 2023 m. gruodžio 31 d. buvo likę 401 mln. litų, nepakeistų į eurus.
2023 m. Lietuvos bankas į apyvartą išleido keturias kolekcines ir vieną proginę monetą bei apyvartinių monetų numizmatinį rinkinį. Numizmatinėmis vertybėmis įamžinami svarbūs istoriniai įvykiai ir asmenybės. Jų galima įsigyti Lietuvos banko elektroninėje parduotuvėje.
11.Statistika
Vykdydamas Oficialiosios statistikos programą, Lietuvos bankas įgyvendino savo statistikos darbų programoje numatytus 2023 m. aktualiausius plėtros darbus. Parengti naujos euro zonos sudėties išorės sektoriaus statistikos, draudimo, pensijų fondų ir tiesioginių užsienio investicijų duomenys; perskaičiuoti euro zonos ir ne euro zonos rodikliai; toliau buvo renkami vartotojų poreikiai su klimato kaita susijusiai finansų statistikai.
Nuo 2023 m. vasario 28 d. pradėti rinkti ir skelbti duomenys apie visų šalyje veikiančių komercinių bankų ir kredito unijų siūlomas indėlių palūkanų normas fiziniams asmenims. Ši informacija atnaujinama ne rečiau kaip kartą per savaitę. Plačiau skaitykite čia.
Pradėta skelbti daugiau duomenų apie mūsų šalies kredito įstaigų paskolų palūkanų normas. Ši informacija vartotojams leidžia tiksliau palyginti savo turimų būsto paskolų palūkanų normas su rinkoje siūlomomis ir įvertinti refinansavimo galimybes. Plačiau skaitykite čia.
Be to, pirmą kartą Lietuvos bankas paskelbė mūsų šalies ir kitų euro zonos šalių kredito įstaigų (bankų ir kredito unijų) sutarto termino (terminuotųjų) indėlių ir paskolų palūkanų normų palyginimą. Jis parengtas atsižvelgus į ECB nustatomų pagrindinių palūkanų normų pokyčius ir jų įtaką paskolų palūkanų normoms. Atsižvelgiant į šių duomenų ir jų palyginimo aktualumą, planuojama juos skelbti kas ketvirtį. Plačiau skaitykite čia.
Paskolų namų ūkiams būstui įsigyti (kairėje) ir namų ūkių sutarto termino indėlių (dešinėje) naujų susitarimų palūkanų normos ir sumos
Šaltinis: ECB.
Lietuvos bankas pirmą kartą parengė papildomus duomenis apie mokėjimus ir sukčiavimus atliekant mokėjimus. Šie duomenys bus rengiami kasmet, kaip to reikalaujama ECB reglamente dėl mokėjimų statistikos, kad būtų patenkinti ECBS poreikiai.
Pradėti skelbti išsamesni finansinių sąskaitų statistikos duomenys. Namų ūkių gyvybės draudimas ir pensinės teisės buvo suskirstytos pagal investicijų riziką. Tokie duomenys parodo, kiek namų ūkiai prisiima investavimo rizikos savo vardu investuodami draudimo įmokas ir įnašus. Plačiau skaitykite čia.
Visa savaite paankstintas pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso skelbimas. Aktualių statistikos duomenų publikavimas yra vienas dažniausių vartotojų pageidavimų.
Lietuvos banko rengiamoje statistikoje populiarinimo tikslais padaugėjo iliustracijų. Skelbiami infografikai buvo papildyti naujomis duomenų istorijomis apie namų ūkių ir ne finansų bendrovių paskolas, indėlius ir jų palūkanų normas, taip pat apie SVP. Plačiau skaitykite čia.
Siekdamas didinti duomenų vartojimą, Lietuvos bankas papildė Lietuvos atvirų duomenų portalą dar aštuoniais duomenų rinkiniais. Tuo toliau buvo tenkinami skirtingų duomenų vartotojų grupių poreikiai, kad įvairiais būdais prieinami duomenys vartotojams taptų pagrindiniais šaltiniais, kuriais remiantis būtų plėtojami aukštą komercinį potencialą turintys produktai, kuriami inovatyvūs sprendimai, inicijuojami moksliniai tyrimai ar eksperimentinė veikla.
Įgyvendindamas Duomenų valdymo brandos didinimo programą (angl. Data Management Maturity Program, DAMAMA), Lietuvos bankas toliau vykdė du papildomus duomenų brandos didinimo projektus. Pirmas skirtas sukurti vieningam duomenų platinimo mechanizmui, leisiančiam optimizuoti esamus Lietuvos banko duomenų platinimo procesus ir suteikti galimybę išorės vartotojams pasiekti Lietuvos banko duomenis vieno langelio principu. Įgyvendinant antrą projektą, numatyta pertvarkyti technologiškai pasenusias statistikos informacinių sričių apdorojimo sistemas ir sukurti naują technologinį sprendimą, jau įdiegtoje Lietuvos banko duomenų saugojimo, apdorojimo ir analitikos platformoje užtikrinant sklandų, nepertraukiamą surinktų statistinių duomenų apdorojimą, analizę ir statistinės informacijos platinimą.
12.Fiskalinis agentas
Lietuvos bankas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme nustatytas fiskalinio agento funkcijas, 2023 m. tvarkė viešųjų subjektų sąskaitas ir atliko finansines operacijas viešiesiems subjektams Lietuvos banko nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos bankas teikė bankines paslaugas šiems viešiesiems subjektams: Finansų ministerijai, tvarkant Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitas; nacionalinėms plėtros įstaigoms ir kitoms viešojo sektoriaus įstaigoms, valdančioms įstatymuose nustatytus fondus, ir ES institucijoms; pagal Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų sąrangą užsienio centriniams bankams.
2023 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banke buvo tvarkomos 108 viešųjų subjektų sąskaitos (2022 m. gruodžio 31 d. – 90). Šios sąskaitos atidarytos ir tvarkomos Lietuvos banke vadovaujantis Lietuvos Respublikos, Lietuvos banko ir ECB teisės aktais.
Lietuvos bankas viešiesiems subjektams teikia šias bankines paslaugas: perveda lėšas pagal išteklių valdytojų mokėjimo nurodymus, įskaito jas į sąskaitas, keičia valiutas, rengia ir teikia sąskaitų išrašus bei kitą informaciją. 2023 m., vykdant viešųjų subjektų mokėjimo nurodymus, atlikta 887,8 tūkst. kredito pervedimų – jų apyvarta sudarė 41,9 mlrd. Eur.
Vykdydama Vieningos iždo sąskaitos informacinės sistemos (VIKSVA) diegimo projektą, skirtą valstybės pinigų laikymui bei valdymui centralizuoti ir tokiu būdu racionaliau ir veiksmingiau valdyti valstybės pinigines lėšas, Finansų ministerija 2023 m.:
·gegužės 9 d. prisijungė prie Lietuvos banko administruojamos mokėjimo sistemos CENTROlink;
·liepos 25 d. pradėjo naudotis mokėjimo sistemos CENTROlink momentinių mokėjimų paslauga;
·gruodžio 11 d. prisijungė prie Lietuvos banko administruojamos mokėjimo sistemos TARGET-LIETUVOS BANKAS.
Viešųjų subjektų mokėjimai
Šaltinis: Lietuvos bankas.
13.Veiklos organizavimas
Bendra metinė darbuotojų kaita
Šaltinis: Lietuvos bankas.
2023 m. suformuoti Klimato kaitos ir Skaitmeninės pažangos centrai, siekiant sutelkti ir įgyvendinti strateginius Lietuvos banko tikslus per centrų veiklą. Klimato kaitos centro tikslas – didinti žalumą ir mažinti su klimato kaita susijusias rizikas visose Lietuvos banko atsakomybės srityse, įskaitant užsienio atsargų investavimą ir kasdienę organizacijos veiklą. Su klimato kaita susijusioms rizikoms priskiriama galima fizinė žala ir nuostoliai, susiję su perėjimu prie žaliosios ekonomikos.
Skaitmeninės pažangos centro tikslas – didinti Lietuvos banko veiklos efektyvumą, skatinti inovacijas jo veikloje bei inovatyvių sprendimų testavimą finansų rinkoje ir stiprinti atstovavimą Lietuvos banko interesams su skaitmenizavimu ir inovacijomis susijusiose grupėse bei renginiuose ES ir tarptautinėje erdvėje.
2023 m. daug dėmesio Lietuvos bankas skyrė veiklos procesų peržiūrai, tobulinimui ir automatizavimui. Supaprastintas Valdybos sutikimų dėl darbo kitur išdavimo procesas, efektyvintas personalo atrankų ir valdymo procesai, pradėtos naudoti pažangios analitikos programos personalo duomenims stebėti ir priimti duomenų analize pagrįstus vadybinius sprendimus.
2023 m. buvo stiprinamos strateginės svarbos vadovavimo, lyderystės ir skaitmeninės pažangos kompetencijos. Sukurta ir pradėta įgyvendinti vidurinės grandies vadovų ugdymo programa, joje ypatingas dėmesys skiriamas teigiamos darbuotojo patirties kūrimui įvairiuose jo kelionės organizacijoje etapuose. Daug dėmesio skirta ir pažangios duomenų analitikos įgūdžių formavimui bei socialinių emocinių įgūdžių ugdymui. Tarnautojams organizuotos atviros paskaitos įtraukties ir įvairovės, emocinės gerovės temomis, taip pat, kaip ir kasmet, suteikta galimybė tobulėti keičiantis patirtimi su kolegomis iš kitų centrinių bankų ir dalyvaujant mobilumo programose.
14.Tiriamoji veikla
Tiriamoji veikla Lietuvos banke daugiausia atliekama Tyrimų centre (TC) ir Ekonomikos departamento Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyriuje (TMTS). TC bendradarbiauja su Vilniaus universitetu (VU) ir Kauno technologijos universitetu (KTU), pritraukdamas tarptautinio lygio mokslininkus, keldamas ekonomikos ir finansų tyrimų kokybę, keisdamas akademinę kultūrą, skatindamas diskusijas ir įsitvirtinęs kaip vienas iš pagrindinių ekonomikos mokslo centrų visame Baltijos regione. TMTS atliekamų tyrimų rezultatai padeda priimant pinigų ir kitus ekonominės politikos sprendimus, o kuriami modeliai – pagerinti Lietuvos ekonomikos padėties ir jos perspektyvų vertinimą, prognozių tikslumą.
Aukšto lygio tarptautinės publikacijos. 2023 m. TC ir TMTS mokslinė produkcija: parengta 12 darbo, diskusinių ir teminių straipsnių, 8 publikacijos aukšto tarptautinio lygio žurnaluose (pvz., Journal of Banking and Finance, Economics Letters, Journal of Economic Behavior and Organization, Oxford Economic Papers, Journal of Comparative Economics, Real Estate Economics, Industrial Relations: A Journal of Economy and Society, Baltic Journal of Economics).
Aukšto lygio konferencijos, mokymai ir dirbtuvės bei tyrimų klasteriai Baltijos regione. 2023 m. TC inicijavo pirmąją Baltijos šalių kviestinio profesoriaus paskaitą tema „Tarptautinės prekybos ribos“. Ją Lietuvos banke skaitė nusipelnęs Harvardo universiteto profesorius E. Helpman, patenkantis tarp 35 geriausių, žinomiausių ir labiausiai pripažintų pasaulio ekonomikos mokslininkų. Į paskaitą atvyko 90 proc. visų Baltijos šalių centrinių bankų tyrėjų. Taip pat TC surengė tyrimų dirbtuves, skirtas jauniesiems tyrėjams iš VU ir KTU. Jose banko tyrėjai prisidėjo prie dirbtuvių mokslinio komiteto ir aktyviai dalyvavo dirbtuvėse. Gruodžio mėn. vykusioje kasmetinėje XII Lietuvos ekonominių tyrimų konferencijos Žiemos sesijoje dalyvavo daugiau kaip 60 ekonomistų, atvykusių iš JK, Honkongo, Italijos, Nyderlandų, Vokietijos, Norvegijos, Danijos ir Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos universitetų bei kitų mokslo įstaigų. Dauguma dalyvių – Lietuvos diasporos atstovai, atliekantys ekonominius tyrimus užsienio universitetuose ar institucijose. Buvo pristatyta 20 pranešimų sesijose: „Lyčių ir šeimų ekonomika“, „Vyriausybės ir rinkos“, „Darbas ir institucijos“, „Ekonometrijos pažanga“, „Lūkesčiai“, „Klimato rizika, politika ir vystymasis“, taip pat vyko tyrimo „Profesionalūs vartotojai ir elgsenos intervencijos“ pristatymas ir diskusija.
Ekonomikos ir finansų mokslo sklaida ir kokybės skatinimas. Ekonomikos mokslo sklaida užtikrinama užsienio tyrėjų vizitais, pranešimais, dirbtuvėmis, naujausios ekonominės literatūros skaitymo grupėmis, mokymais – visi šie renginiai yra atviri visiems pageidaujantiesiems, taip pat ir išorės mokslininkams bei ekspertams. Mokslinių tyrimų kokybei skatinti 2023 m. Lietuvos bankas skyrė Vlado Jurgučio premiją (10 tūkst. Eur) tema „Quantifying noise in survey expectations“. Šiame darbe vertinamas infliacijos prognozių triukšmo lygis. Ankstesniuose tyrimuose beveik išimtinai buvo analizuojamas prognozių šališkumas, t. y. sisteminės klaidos, o šiame darbe autoriai parodo, kad triukšmas – nesisteminės klaidos – yra toks pat svarbus kaip ir sisteminės klaidos ir sudaro iki 30 proc. visų infliacijos prognozių klaidų. Tyrimo išvados leidžia tiksliau atlikti pinigų ir makroprudencines intervencijas. Triukšmo vaidmens supratimas gali padėti centriniams bankams tobulinti komunikacijos metodus, geriau valdyti visuomenės ir rinkos lūkesčius.
Paskaitos ir kokybiškos ekonomikos studijos. Bendradarbiaujant su VU, toliau įgyvendinama bakalauro studijų programa „Kiekybinė ekonomika“. Programos dėstytojai – Lietuvos banko tyrėjai su prestižinių JAV ir Europos universitetų mokslų daktaro laipsniais, o programa – unikali savo struktūra, nes sujungia atvirojo kodo ekonomikos studijas, ugdančias ekonominę intuiciją, su matematikos, statistikos, duomenų ir ekonomikos teorijos disciplinomis. TC taip pat inicijavo bendrus VU ir KTU doktorantūros kursus ekonometrijos, metodologijos ir makroekonomikos srityse. 2023 m. pavasarį įvyko antrasis „TC iššūkio“ komandų konkursas, kvietęs įvairių disciplinų bakalauro ir magistro studentus dalyvauti ir pritaikyti paskaitose įgytas žinias sprendžiant realias su didele infliacija susijusias problemas ir atsakyti į klausimus apie ekonominius ir finansinius sugrįžusios didelės infliacijos padarinius.
Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimas. 2023 m. ECB ir Lietuvos banko leidiniuose publikuoti Lietuvos namų ūkių turto ir finansų tyrimo antrosios apklausų bangos rezultatai. Surinkti 2021 m. duomenys ir jų analizė parodė, kad Lietuvos namų ūkių pajamos ir turtas padidėjo, palyginti su ankstesne tyrimo banga 2017 m., o pandemijos poveikis namų ūkių finansams buvo minimalus. Taip pat nustatyta, kad grynojo turto nelygybė 2021 m. buvo šiek tiek mažesnė nei 2017 m. ir toliau buvo tarp mažiausių euro zonoje.
15.Kiti svarbūs ataskaitinio laikotarpio įvykiai
2023 m. kovo mėn. Lietuvos bankas ir Lenkijos centrinis bankas baigė bendrą daugiau nei dvejus metus trukusį ES Dvynių programos projektą „Ukrainos nacionalinio banko institucinių ir reguliavimo gebėjimų stiprinimas įgyvendinant ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą“. Šio projekto tikslai – sustiprinti Ukrainos centrinio banko gebėjimus bankų priežiūros, mokėjimo sistemų plėtros, strateginio planavimo ir bendradarbiavimo su tarptautinėmis institucijomis srityse – sėkmingai įgyvendinti.
Dar vieno ES Dvynių programos projekto „Priežiūros, bendrojo valdymo ir rizikos valdymo finansų sektoriuje stiprinimas“, skirto Moldovos centriniam bankui, Lietuvos bankas kartu su Rumunijos ir Nyderlandų centriniais bankais įgyvendinimą užbaigė 2024 m. balandžio mėn. Šio projekto tikslas – sustiprinti Moldovos nacionalinio banko gebėjimus makrolygio rizikos stebėsenos, draudimo sektoriaus, nebankinių kredito įstaigų, finansų rinkų infrastruktūros ir mokėjimo paslaugų priežiūros srityse.
2023 m. Lietuvos bankas kartu su devyniolika ECBS nacionalinių centrinių bankų ir ECB toliau įgyvendino tais metais pradėtą trejų metų trukmės ES finansuojamą projektą „Centrinio banko gebėjimų stiprinimo Vakarų Balkanuose programa, siekiant integracijos į ECBS. II etapas“. Šis projektas – 2021 m. užbaigto projekto Vakarų Balkanuose tęsinys, skirtas šešių Vakarų Balkanų šalių centrinių bankų ir bankų priežiūros agentūrų instituciniams gebėjimams stiprinti, visų pirma, tobulinant jų analitines ir politikos priemones ir perkeliant geriausius tarptautinius bei Europos standartus į nacionalinę praktiką.
2023 m. pabaigoje kartu su septyniais ECBS nacionaliniais centriniais bankais ir ECB pradėtas įgyvendinti naujas, dvejus metus truksiantis ES finansuojamas bandomasis projektas Afrikos šalims „Finansinio stabilumo, atsparumo ir valdymo stiprinimas – stipresnio ECBS dialogo su Afrika link“. Jo tikslas – sustiprinti Afrikos centrinių bankų pajėgumus valdysenos, finansinio stabilumo, atsparumo, strateginio planavimo ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse. Šis projektas skirtas 12 Afrikos centrinių bankų, veikiančių 24 Afrikos šalyse.
Nuo 2023 m. sausio 24 d. Vitas Vasiliauskas pradėjo eiti TVF vykdomojo direktoriaus pareigas institucijos Vykdomojoje valdyboje ir iki 2026 m. vidurio bus pagrindinis Šiaurės ir Baltijos šalių (ŠBŠ) grupės atstovas šioje organizacijoje. Tai yra pirmas kartas, kai ŠBŠ grupei aukščiausiu lygiu TVF atstovauja Baltijos šalių deleguotas TVF vykdomasis direktorius. V. Vasiliauskui tapus vykdomuoju direktoriumi, pagal ŠBŠ bendradarbiavimą TVF reglamentuojančius susitarimus, Lietuvai kartu su Latvija ir Estija tenka atsakomybė užtikrinti tinkamą ŠBŠ vykdomojo direktoriaus pasirengimą svarbiausiems TVF vykdomosios valdybos posėdžiams. Remiantis dvišaliu tarpusavio supratimo susitarimu, Lietuvos bankas šią užduotį įgyvendina koordinuodamasis su Finansų ministerija.
2023 m. Lietuvos bankas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė prisijungė prie naujos TVF finansinės iniciatyvos – Atsparumo ir tvarumo fondo. Šis fondas pradėjo veikti 2022 m. spalio mėn. ir yra TVF finansavimo mechanizmas, mažų pajamų šalims teikiantis ilgesnio laikotarpio paskolas, remiančias atsparumą ir tvarumą stiprinančias reformas. Lietuvos įnašas į RST sudaro 84,7 mln. SST: iš jų 69,4 mln. SST Lietuvos bankas įsipareigojo paskolinti ir įnešė 13,9 mln. SST depozitą, už kurį Lietuvos bankui mokamos SST palūkanos.
Ruošiamasi įgyvendinti nacionalines procedūras, reikalingas TVF kvotoms didinti – Lietuvos kvota didinama nuo 441,6 mln. iki 662,4 mln. SST. 2023 m. gruodžio 15 d. TVF valdytojų valdyba užbaigė 16-ąją kvotų peržiūrą. Ja sustiprinama kvotų reikšmė TVF išteklių pakete, t. y. 50 proc. padidinamos visų TVF valstybių narių kvotos, atitinkamai sumažinami skolinti TVF ištekliai. Lietuva kartu su ŠBŠ ir kitomis Europos valstybėmis visada palaikė stiprų ir kvotomis pagrįstą TVF. Lietuvoje už su kvota TVF susijusius įsipareigojimus yra atsakingas Lietuvos bankas, o sprendimą dėl Lietuvos Respublikos kvotos TVF dydžio keitimo priima Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos bankas kartu su Finansų ministerija šiuo metu rengia reikalingų teisės aktų projektus.
Lietuvos banko skatinama finansų rinkos plėtra ir Naujokų (angl. Newcomer) programa 2023 m. pelnė prestižinį tarptautinio finansų naujienų portalo ir žurnalo „Central Banking“ apdovanojimą už indėlį į pasaulinę inovacijų plėtrą. Ši programa veikia nuo 2016 m. Ja pasinaudojo daugiau kaip 750 dalyvių iš daugiau kaip 78 pasaulio šalių, beveik penktadaliui jos dalyvių buvo suteiktos veiklos licencijos.
Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro iniciatyva sukurtas gyventojams skirtas stalo žaidimas „Sukčių voratinklis“, juo aprūpintos šalies bibliotekos. Tai unikali priemonė žmonėms mokytis, kaip sukčiams neatiduoti savo pinigų ar neatskleisti asmeninių duomenų. Lietuvoje finansų sektoriuje tokio produkto iki šiol dar nebuvo pasiūlyta. Finansinio raštingumo centras kartu su informacine partnere LRT per informacinę vasaros kampaniją priminė, kokių esama sukčiavimo tipų, kaip juos atpažinti ir kaip užtikrinti savo pinigų bei duomenų saugumą.
Lietuvos banko Pinigų muziejus 2023 m. sulaukė 35 618 lankytojų – 8 proc. daugiau nei 2022 m. Ekskursijų ir edukacijų skaičius taip pat padidėjo 7 proc., iš viso pravesta 1 219 užsiėmimų. Muziejuje atidaryta paroda „Paimti ir prisiminti. Vilnius ir jo atmintis numizmatikoje ir bonistikoje“, skirta Vilniaus 700 metų jubiliejui. Muziejaus rinkinio eksponatai buvo pasiskolinti ir visuomenei pristatyti parodose Vilniuje, Rygoje ir Taline. 2023 m. pabaigoje muziejaus rinkinyje buvo 63 009 eksponatai.
Lietuvos bankas parengė ir išleido albumą „Lietuvos banko dailės rinkinys“. Jame pirmą kartą koncentruotai pristatomi centriniame banke tarpukariu ir po 1990 m. sukaupti dailės kūriniai – paveikslai, keramikos dirbiniai, skulptūros, vitražai. Albumas išplatintas Lietuvos bibliotekoms, mokslo įstaigoms, muziejams, naudojamas reprezentacijos tikslais.
Lietuvos banko finansinių ataskaitų rinkinys
Lietuvos banko finansinių ataskaitų rinkinį žiūrėkite čia.
Priedai
2023 m. išleistos į apyvartą kolekcinės ir proginės monetos
Į apyvartą išleistų kolekcinių ir proginių monetų sąrašą rasite čia.
Lietuvos banko valdybos priimti nutarimai, 2023 m. paskelbti Teisės aktų registre (TAR)
Lietuvos bankas 2023 m. aktyviai dalyvavo teisėkūros srityje, priimdamas norminius Lietuvos banko teisės aktus. Jie paskelbti Teisės aktų registre.
Santrumpos
AB akcinė bendrovė
BPeF Bendras pertvarkymo fondas
BVP bendrasis vidaus produktas
CKU centrinė kredito unija
ECB Europos Centrinis Bankas
ECBS Europos centrinių bankų sistema
EK Europos Komisija
EPĮ elektroninių pinigų įstaigos
ES Europos Sąjunga
EURIBOR Europos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (angl. euro interbank offered rate)
Eurosistema Europos Centrinis Bankas ir euro zonos centriniai bankai
FRD finansų rinkos dalyviai
JAV Jungtinės Amerikos Valstijos
JK Jungtinė Karalystė
KIS kolektyvinio investavimo subjektai
MĮ mokėjimo įstaigos
MPT mokėjimo paslaugų teikėjai
NT nekilnojamasis turtas
PF pensijų fondai
PFĮ pinigų finansų įstaigos
PPTF pinigų plovimas ir teroristų finansavimas
PPTFP pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija
SVP skolos vertybiniai popieriai
SST specialiosios skolinimosi teisės (angl. special drawing rights, SDR)
ŠBŠ Šiaurės ir Baltijos šalys
SVKI suderintasis vartotojų kainų indeksas
TVF Tarptautinis valiutos fondas
VP vertybiniai popieriai
VVP vyriausybės vertybiniai popieriai
|
© Lietuvos bankas Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius Lietuvos banko valdyba 2023 metų ataskaitą patvirtino 2024 m. balandžio 15 d. Kai kuriose lentelėse ir paveiksluose dėl apvalinimo eilučių suma ir procentai nesutampa su bendrais duomenimis („Iš viso“ ir 100 %). Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. ISSN 1648-9020 (online) |