Lietuvos bankas
2023-06-30
11

Lietuvos bankas papildo statistikos duomenų iliustracijas naujomis duomenų istorijomis apie namų ūkių ir ne finansų bendrovių paskolas, indėlius ir jų palūkanų normas 2018–2022 m., taip pat skolos vertybinius popierius 2014–2022 m.

Tęsdamas tradiciją vaizdingai ir paprastai pateikti pagrindinius finansų sektoriaus rodiklius Lietuvos bankas papildo statistikos duomenų iliustracijas naujomis duomenų istorijomis. Dvi iš jų atspindi aktualias temas apie namų ūkių ir ne finansų bendrovių paskolas, indėlius ir jų palūkanų normas, trečia – trumpai papasakoja apie turimų ir išleistų skolos vertybinių popierių dinamiką.

Namų ūkių paskolos, indėliai ir jų palūkanų normos 2018–2022 m.

  • Namų ūkiai linkę skolintis būstui įsigyti ir kitiems tikslams su palūkanomis, kurių pradinis normos fiksavimo laikotarpis iki 1 m., o vartojimui – nuo 1 m. Nuo 2022 m. vidurio kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) suteiktų naujų paskolų namų ūkiams pagal paskirtį susitarimų palūkanų normos didėjo.
  • PFĮ paskolos ir indėliai, tenkantys vienam Lietuvos gyventojui, nuolat augo. Per pastaruosius penkerius metus vienam gyventojui tenkančios paskolų būstui įsigyti ir indėlių sumos išaugo 1,5 karto.
  • Nuo 2022 m. pradžios pradėjusios sparčiau augti PFĮ paskolų namų ūkiams palūkanų normos lėmė didesnį atotrūkį tarp paskolų ir indėlių palūkanų normų. 2022 m. pabaigoje šis atotrūkis buvo 4,77 proc. punkto ir nuo metų pradžios padidėjo 1,63 proc. punkto. Ankstesniais metais paskolų ir indėlių palūkanų normų atotrūkis svyravo tarp 3,2 ir 3,8 proc. punkto.
  • Nuo 2022 m. pradžios didėjo PFĮ indėlių palūkanų normos. Ypač sparčiai augo ilgesnės nei 6 mėn. trukmės indėlių palūkanų norma – per metus ji padidėjo 13 kartų.

Namų ūkių paskolos, indėliai ir jų palūkanų normos 2018–2022 m.

Ne finansų bendrovių paskolos, indėliai ir jų palūkanų normos 2018–2022 m.

  • 2022 m. pabaigoje PFĮ suteiktų paskolų portfelyje dominavo paskolos namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms – sudarė atitinkamai 51,9 proc. ir 39,1 proc. visų paskolų. Per 2022 m. visų suteiktų paskolų portfelis išaugo 15 proc.
  • PFĮ turimų indėlių struktūroje taip pat dominavo namų ūkių ir ne finansų bendrovių indėliai – 2022 m. pabaigoje jie sudarė atitinkamai 57,9 proc. ir 27,8 proc. visų indėlių. Per 2022 m. PFĮ visų turimų indėlių suma padidėjo 8 proc.
  • Nuo 2022 m. pradžios PFĮ paskolų ne finansų bendrovėms palūkanų normos nuolat didėjo.
  • Nuo 2022 m. pradžios PFĮ su ne finansų bendrovėmis sudarytų naujų indėlių susitarimų visų terminų palūkanų normos didėjo. Indėlių, kurių pradinis terminas ilgesnis nei 6 mėn., palūkanų norma per metus padidėjo 11 kartų.

Ne finansų bendrovių paskolos, indėliai ir jų palūkanų normos 2018–2022 m.

Skolos vertybiniai popieriai 2014–2022 m.

  • Daugiausia skolos vertybinių popierių (VP) turėjo finansų bendrovės ir centrinė valdžia – per devynerius metus (2014–2022 m.) jų suma padidėjo atitinkamai 3,2 ir 6,4 karto.
  • Finansų bendrovės daugiausia turėjo nerezidentų išleistų skolos VP. Pavyzdžiui, 2014 m. finansų bendrovės turėjo rezidentų išleistų VP už 2,5 mlrd. Eur ir nerezidentų išleistų VP už 4,3 mlrd. Eur, o 2022 m. – atitinkamai už 8,8 mlrd. Eur ir 12,7 mlrd. Eur. Iš finansų bendrovių daugiausia skolos VP turėjo Lietuvos bankas ir indėlių bendrovės.
  • 2022 m. Lietuvoje išleista skolos VP už 20,84 mlrd. Eur. Daugiausia jų išleido centrinė valdžia (už 18,34 mlrd. Eur) ir ne finansų bendrovės (už 2,17 mlrd. Eur). Ne finansų bendrovių išleisti skolos VP nuo 0,07 mlrd. Eur 2014 m. padidėjo iki 2,17 mlrd. Eur 2022 m. ir dabar sudaro 11 proc. visų išleistų skolos VP.
  • Lietuvos rezidentų išleistų skolos VP pagrindiniai turėtojai yra nerezidentai (11 mlrd. Eur) ir Lietuvos finansų bendrovės (8,8 mlrd. Eur).
  • 88 proc. visų išleistų skolos VP sudaro Vyriausybės vertybiniai popieriai. Daugiausia Vyriausybės vertybinių popierių 2022 m. turėjo nerezidentai (9,6 mlrd. Eur) ir finansų bendrovės (8,1 mlrd. Eur).

Skolos vertybiniai popieriai 2014–2022 m.

Daugiau išsamių ir naujausių duomenų, naudojamų iliustracijose, galima rasti: