2026 m. antrojo ketvirčio Lietuvos Respublikos mokėjimų balansas

einamosios sąskaitos balansas (ESB), palyginti su 2026 m. pirmuoju ketvirčiu, iš perviršinio (349,1 mln. Eur) tapo deficitinis ir sudarė         –1,1 mlrd. Eur, arba –4,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ESB deficito atsiradimą daugiausia nulėmė reikšmingai padidėję užsienio prekybos ir pirminių pajamų balansų deficitai, kurių neatsvėrė padidėję paslaugų ir antrinių pajamų balansų perviršiai. Prekių importui didėjant sparčiau už eksportą (atitinkamai 19,0 ir 12,7 %), užsienio prekybos balanso deficitas gerokai padidėjo (52,8 %) ir sudarė 2,5 mlrd. Eur;

paslaugų eksportas, vertine išraiška padidėjęs sparčiau už importą (atitinkamai 904,1 mln. ir 662,9 mln. Eur), padidino paslaugų balanso perviršį 9,7 proc., jis sudarė 2,7 mlrd. Eur;

palyginti su ankstesniu ketvirčiu, pirminių pajamų balanso deficitas ūgtelėjo 2,7 karto ir sudarė 1,3 mlrd. Eur – tai nulėmė išaugęs investicinių pajamų balanso deficitas (1,3 mlrd. Eur), susidaręs dėl padidėjusių reinvesticijų ir dividendų, išmokėtų investuotojams Lietuvoje;

antrinių pajamų balanso perviršio padidėjimui nuo 5,9 mln. iki 46,4 mln. Eur įtakos turėjo išaugusios apskaičiuotos privačių pervedimų įplaukos į Lietuvą.

Palyginkime: prieš metus ESB irgi buvo deficitinis ir sudarė –424,6 mln. Eur, arba –2,1 proc. BVP to meto kainomis (žr. 1 pav.);

kapitalo sąskaitos balanso perviršis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 1,4 karto ir sudarė 475,6 mln. Eur. Padidėjimą lėmė gautos didesnės Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos, skirtos investiciniams projektams finansuoti;

antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, neigiamas grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas sumažėjo nuo 652,2 mln. iki 111,7 mln. Eur ir sudarė –0,5 proc. BVP. Tai lėmė neigiami grynieji tiesioginių investicijų ir portfelinių investicijų srautai (atitinkamai 1,4 mlrd. ir 414,1 mln. Eur), kurių neatsvėrė teigiamas grynasis kitų investicijų srautas (1,4 mlrd. Eur) ir padidėjusios oficialiosios tarptautinės atsargos (220,8 mln. Eur).

Palyginkime: 2025 m. antrąjį ketvirtį grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas buvo neigiamas ir sudarė 1,6 mlrd. Eur, arba               –7,7 proc. BVP to meto kainomis (žr. 2 pav.);

grynasis tarptautinių investicijų balansas buvo neigiamas ir 2026 m. antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 7,0 mlrd. Eur, arba –8,0 proc. BVP, prieš metus – 3,6 mlrd. Eur, arba –4,5 proc. BVP to meto kainomis;

Lietuvos bendroji skola užsieniui ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo 95,7 mlrd. Eur, arba 109,1 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –11,6 mlrd. Eur, arba –13,2 proc. BVP, t. y. Lietuvos turtas užsienyje buvo didesnis nei įsipareigojimai užsieniui.

Palyginkime: prieš metus Lietuvos bendroji skola užsieniui buvo 69,5 mlrd. Eur, arba 85,2 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė            –7,8 mlrd. Eur, arba –9,6 proc. BVP.

1 pav. ESB ir jį sudarantys srautai, palyginti su BVP

2 pav. Grynieji finansinės sąskaitos investicijų srautai, palyginti su BVP

Atkreiptinas dėmesys, kad, skaičiuojant 2026 m. antrojo ketvirčio mokėjimų balanso duomenis, buvo revizuoti ketvirčio ir mėnesio mokėjimų balansų duomenys nuo 2018 m. pirmojo ketvirčio iki 2026 m. pirmojo ketvirčio, tarptautinių investicijų balanso duomenys – nuo 2022 m. pirmojo ketvirčio.

Išsamius mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų bei skolos užsieniui duomenis galima rasti Lietuvos banko interneto svetainės Išorės sektoriaus statistikos skiltyje.

Pasinaudokite priemone Mano duomenų rinkiniai. Susikurkite duomenų rinkinius, jie bus išsaugoti jūsų paskyroje, o duomenys automatiškai atsinaujins, kai tik bus paskelbti.

Pranešimo pdf versija (117.9 KB download icon)

Statistika, Išorės sektoriaus statistika