2022-12-30
Revolut Bank UAB pripažintas sisteminės svarbos banku, nustatyti papildomo kapitalo rezervo reikalavimai
Lietuvos banko valdyba pripažino Revolut Bank UAB sisteminės svarbos įstaiga, ir nuo 2023 m. liepos mėn. 1 d. šiai įstaigai bus taikomas 1 proc. papildomo kapitalo rezervo reikalavimas nuo pagal riziką įvertinto turto. Bankas pripažintas kaip turintis sisteminę svarbą atsižvelgus į tai, kad jis 2022 m. antrąjį ketvirtį tapo trečiuoju banku Lietuvoje pagal turtą ir antruoju pagal tarpvalstybinę veiklą, t. y. tarpvalstybinių įsipareigojimų ir turto dydį. Revolut Bank UAB būsimą reikalavimą jau dabar vykdo su atsarga.
Lietuvos banko valdyba taip pat patvirtino kitų sisteminės svarbos bankų papildomo kapitalo dydžius, kurie nesiskiria nuo ankstesniais metais nustatytų dydžių: „Swedbank“, AB, ir AB SEB bankui – po 2 proc., AB Šiaulių bankui – 1 proc. Visi sisteminiai bankai esamus reikalavimus vykdo su atsarga. 2022 m. trečiąjį ketvirtį minėtų trijų bankų (be Revolut Bank UAB) papildomo kapitalo rezervų suma iš viso sudarė 185 mln. Eur.
Lietuvos bankas kasmet atlieka kredito įstaigų sisteminės svarbos peržiūrą. Finansų įstaiga gali būti pripažinta sistemiškai svarbia, t. y. galinčia turėti įtakos visos šalies finansų sistemos stabilumui, atsižvelgiant į jos dydį, ekonominę svarbą, sudėtingumą ir tarpvalstybinę veiklą, tarpusavio susietumą su kitomis finansų įstaigomis. Sistemiškai svarbiems bankams taikomas papildomo kapitalo rezervo reikalavimas, siekiant padidinti jų atsparumą neigiamiems šokams.
Nustatyta 2023 metų numizmatinio apyvartinių eurų monetų rinkinio, skirto Klaipėdai, pardavimo data
Lietuvos banko valdyba patvirtino 2023 m. laidos apyvartinių eurų monetų su Lietuvos nacionaline puse numizmatinio rinkinio pardavimo datą – 2023 m. sausio 25 d. Rinkinį iš anksto užsisakyti bus galima nuo sausio 18 d. 8 val. Lietuvos banko el. parduotuvėje monetos.lb.lt. Šis rinkinys skiriamas Klaipėdai, kuri 2023 m. mini prijungimo prie Lietuvos 100-metį.
Rinkinį sudaro po vieną 2023 m. laidos 1 euro cento, 2, 5, 10, 20 ir 50 euro centų, 1 euro ir 2 eurų su Lietuvos nacionaline puse apyvartinę monetą.
Rinkinio tiražas – 7 000 vnt., kaina – 20 eurų (su PVM). Monetų paviršiaus kokybė – BU.
Primename, kad, pirkdamas monetų rinkinį iš anksto ir jo išleidimo dieną, vienas pirkėjas gali įsigyti ne daugiau kaip 2 rinkinius.
Supaprastinamos procedūros, mažinama administracinė našta
Lietuvos banko valdyba pritarė Papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondų (III pakopa) taisyklių rengimo, keitimo ir tvirtinimo tvarkos taisyklių pakeitimams. Jais siekiama supaprastinti pensijų fondo taisyklių keitimo procesą ir nurodoma, kokia informacija apie atliktus pensijų fondo taisyklių atnaujinimus turi būti pateikiama Lietuvos bankui (kokie atvejai laikomi pensijų fondo taisyklių atnaujinimu), atsisakoma popierinių dokumentų teikimo Lietuvos bankui.
Lietuvos banko valdyba taip pat patvirtino Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme nurodytų leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo pakeitimus. Jais numatytas elektroninių dokumentų teikimas Lietuvos bankui.
Dėl nevykdomos veiklos panaikintos dviejų elektroninių pinigų įstaigų licencijos
Lietuvos banko valdyba panaikino E4F Money, UAB, ir Paywho, UAB, išduotas elektroninių pinigų įstaigų licencijas. Toks sprendimas priimtas įvertinus, kad E4F Money, UAB, jau ilgą laiką nebesiverčia licencine veikla, o Paywho, UAB, nepasinaudojo licencija teikti finansines paslaugas per 12 mėnesių nuo jos išdavimo dienos.
Už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus panaikinta Macte Invest FM, AB, licencija
Lietuvos bankas už šiurkščius ir sisteminius Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus panaikino Macte Invest FM, AB, finansų maklerio įmonės licenciją.
Šių metų rugsėjo–lapkričio mėnesiais vykusio patikrinimo metu nustatyta, kad finansų maklerio įmonė neturėjo vidaus kontrolės procedūrų, kurios leistų tinkamai vertinti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu susijusias veiklos rizikas, nebuvo atliktas privalomas visos veiklos rizikos vertinimas. Taip pat nebuvo tinkamai užtikrinamas individualus klientų rizikos vertinimas. Dėl netinkamų procedūrų ne visais atvejais buvo tinkamai nustatoma klientų tapatybė, jų dalykinių santykių tikslas ir pobūdis, netinkamai atliekamas sustiprintas kliento tapatybės nustatymas. Įstaiga nesiėmė tinkamų priemonių turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti, nebuvo užtikrinta tinkama operacijų stebėsena ir tinkamos vidaus kontrolės procedūros, susijusios su tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu.