Įžanginis žodis
2024 m. antroji pusė ir ypač 2025 m. pirmi mėnesiai atnešė daug netikrumo ir nuogąstavimų dėl pasaulio ekonomikos ateities. Neapibrėžtumai dėl prekybos politikos ir geopolitinių konfliktų kelia riziką ir Lietuvos ekonomikai, kuri, esant sudėtingai išorinei aplinkai, demonstruoja išskirtinį atsparumą.
Lietuvos ūkio plėtra 2024 m. sugrįžo į augimo kelią ir sudarė 2,7 proc. Artimiausius trejus metus šalies BVP turėtų didėti maždaug po 3 proc. kasmet. Infliacija Lietuvoje pernai smuko žemiau 1 proc., tačiau dėl pakilusių energijos išteklių ir maisto žaliavų kainų bei padidintų mokesčių šiemet šoktelės iki daugiau kaip 3 proc., o vėlesniais metais sumažės iki Vakarų valstybių pragyvenimo link artėjančiai ekonomikai būdingo 2,6 proc. lygio.
Teigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai daro ECB nuosekliai mažinamos pagrindinės palūkanų normos. Tai atliepia pagrindinį Eurosistemos, kuriai priklauso ir Lietuvos bankas, vidutinio laikotarpio tikslą – palaikyti kainų stabilumą, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija euro zonoje būtų 2 proc. lygio. Prognozuojama, kad į siekiamą lygį ji grįš jau 2025 m., todėl palūkanų normos gali mažėti toliau. Dėl jų bus sprendžiama per kiekvieną ECB valdančiosios tarybos posėdį atsižvelgiant į visus turimus duomenis.
Lietuvos finansinio stabilumo būklė ir toliau yra gera. Bankų kapitalo rezervus stiprina išaugęs pelningumas, paskolų kokybė tebėra gera, atsigauna verslo ir gyventojų kreditavimas. Testavimas nepalankiomis sąlygomis rodo, kad bankų sektorius gebėtų atlaikyti ir nepalankius ekonominės raidos scenarijus.
Siekdami patikrinti pasirengimą galimai krizinei situacijai, 2024 m. rudenį kartu su kitomis Šiaurės ir Baltijos šalių institucijomis dalyvavome finansų krizės imitavimo pratybose. Ši patirtis prisidės stiprinant krizių valdymo sistemą ir bendradarbiavimą regione.
2024 m. antrąjį pusmetį padažnėjus kibernetinėms atakoms, kuriomis siekiama trikdyti bankinių paslaugų prieinamumą, stiprinome savo operacinį atsparumą, atlikome kibernetinio atsparumo testus, rengėme konsultacinius renginius, aktyviau bendradarbiavome su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru ir Europos partneriais.
Likvidžiųjų lėšų perteklius, didesnių palūkanų aplinkoje generuojantis reikšmingas palūkanų pajamas, ir kur kas lėčiau didėjusios finansavimosi išlaidos lėmė, kad Lietuvos bankų sektorius yra vienas iš pelningiausių ES – tai didina atsparumą galimiems sukrėtimams. Lietuvos bankų sektoriaus pelnas 2024 m. sudarė 1,021 mlrd. Eur, o nuosavybės grąžos rodiklis – 20,2 proc.
Sėkmingai dirbantys bankai prisideda prie karinio mobilumo ir karinės infrastruktūros projektų finansavimo. Lietuvos bankas kartu su Finansų ministerija 2023 m. parengė finansiniam stabilumui neutralų Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, pagal kurį į valstybės biudžetą jau pervesta daugiau kaip 450 mln. Eur laikinojo solidarumo įnašo įmokų, tačiau finansų sistema dėl to nesusilpnėjo. Per visą šio įstatymo galiojimą už 2023–2025 m. pervesta suma gali siekti apie 580–590 mln. Eur.
Lietuvos bankui 2024 m. tai pat buvo geri – sėkmingai valdydami finansinį turtą, uždirbome 143,7 mln. Eur pelno ir į valstybės biudžetą pervedėme rekordinę 130,0 mln. Eur pelno įmoką. Svariai prisidėti prie valstybės poreikių finansavimo leido Prezidento inicijuotos ir Seimo patvirtintos Lietuvos banko įstatymo pataisos dėl pelno paskirstymo.
Kitų finansų rinkos sektorių būklė taip pat yra gera. Kredito unijų ir draudimo sektoriai, valdymo ir finansų maklerio įmonės dirba stabiliai ir pelningai, auga elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų rinka, plečiasi vartojimo kredito davėjų, sutelktinio finansavimo, pensijų fondų ir kolektyvinio investavimo subjektų veiklos apimtys. Tai suteikia vis daugiau galimybių gyventojams ir verslui gauti jiems tinkamas finansines paslaugas.
Svarbi yra ir strateginė Lietuvos banko veiklos kryptis užtikrinti naudą visuomenei. Priėmėme sprendimus dėl optimalios pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelio sudėties ir kainos, inicijavome įstatymų pataisas dėl paprastesnio bei pigesnio būsto paskolų refinansavimo proceso, realios galimybės pasirinkti fiksuotąją arba kintamąją būsto paskolos palūkanų normą.
Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelio paslauga besinaudojantys gyventojai jau gali iš bankomatų pasiimti daugiau pinigų, atlikti daugiau mokėjimo pervedimų, trečdaliu sumažėjo ir paties krepšelio kaina. Tokia paslaugų apimtis tenkina 90 proc. sąskaitą turinčių šalies gyventojų poreikius.
Siekdami užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams, informavome kredito įstaigas, kad informacija apie pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą turi būti pateikiama aiškiai ir suprantamai. Neketiname sustoti ir toliau teiksime siūlymus, kurie didintų vartotojų galimybes rinktis jiems reikalingas ir naudingas finansines paslaugas.
Gyventojai, reaguodami į mažėjančią paskolų maržą prieš supaprastintos būsto paskolų refinansavimo tvarkos įsigaliojimą 2025 m. vasario 1 d., aktyviau derėjosi dėl palankesnių turimų paskolų sąlygų. Mūsų skaičiavimais, 2024 m. iš viso buvo persitarta dėl apie 8 proc. viso būsto paskolų portfelio, o 2025 m. sausio mėn. persitarimų srautas pasiekė istoriškai didžiausią 227 mln. Eur vertę (1,7 % viso portfelio).
Pateikėme siūlymus dėl kaupimo II pensijų pakopos fonduose tobulinimo, kad sistemos dalyviai sukauptų pakankamą sumą, prie kaupimo prisidėtų darbdaviai, o pasitikėjimą ir konkurenciją sustiprintų valstybės valdomas pensijų fondas.
Kapitalo rinkos taryboje koncentravomės į investicinės sąskaitos (IS) mokestinio režimo įgyvendinimą. Nuo 2025 m. pradžios įsigaliojęs naujas mokestinis režimas suteikia galimybę investuojantiesiems atidėti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą iki realaus investicinio pelno pasiėmimo iš IS.
Gyventojus skatiname daugiau dėmesio skirti svarbiausiems asmeninių finansų valdymo klausimams. Tam esame įsteigę Finansinio raštingumo centrą, o 2024 m. liepos mėn. pradėjome informacinę kampaniją „Spręsk pats“. Ja raginame gyventojus nepermokėti už finansines paslaugas ir panaudoti galimybes didinti turimas santaupas.
Savo interneto svetainėje skelbiame gyventojams aktualią lyginamąją informaciją: mokėjimo paslaugų įkainius, investicinio gyvybės draudimo atskaitymų skaičiuoklę, komercinių bankų ir kredito unijų siūlomas terminuotųjų, kaupiamųjų ir neatšaukiamųjų indėlių palūkanas, pradėta rengti būsto paskolų skaičiuoklė.
Aktyviai dirbame sukčiavimo prevencijos srityje. Gruodžio mėn. šalies teisėsaugos, reguliavimo institucijoms ir finansų rinkos dalyvių asociacijoms pristatėme viziją dėl finansinio sukčiavimo prevencijos ir užkardymo valstybės mastu sistemos – koordinuojančios institucijos, veiklos strategijos ir veiksmų plano.
Finansų rinkos dalyvius skatiname diegti pažangias sukčiavimo prevencijai skirtas priemones, kuriomis būtų siekiama išvengti sukčiavimo atakų ir su jomis susijusių gyventojų bei verslo nuostolių. Finansinio raštingumo centras aktyviai šviečia visuomenę, kaip atpažinti sukčius.
Nepamirštame smulkiojo ir vidutinio verslo, kurio sėkmė yra neatsiejama tvarios ekonomikos sąlyga. 2025 m. pradžioje pradėjo veikti Lietuvos banko sukurta mokėjimo paslaugų įkainių verslui svetainė – joje mažosios ir labai mažos įmonės gali vienoje vietoje palyginti standartinius dažniausiai naudojamų mokėjimo paslaugų įkainius.
Informuojame visuomenę ir verslą apie netrukus startuosiantį atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimą. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. visi prekybininkai bei paslaugų teikėjai turės apvalinti galutinę pirkinių krepšelio sumą, kai vartotojas ją norės sumokėti grynaisiais pinigais. Taip siekiama sumažinti išlaidas, susijusias su grynųjų pinigų naudojimu, mažinti grynųjų pinigų poveikį aplinkai, užtikrinti patogesnį atsiskaitymą.
Nuo 2025 m. pradžios įsigaliojo atnaujinta Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros politika. Joje pabrėžiami svarbiausi principai, atspindima naujausia praktika ir tarptautinių institucijų rekomendacijos, stiprinamas dėmesys vartotojams teikiamų paslaugų kokybei ir dialogui su finansų rinkos dalyviais.
Siekdami strateginiu tikslu įsivardytos finansų sektoriaus brandos, organizuojame rinkos priežiūrai skirtus konsultacinius renginius. 2024 m. surengėme aštuoniolika renginių, jie sulaukė rekordinio aktyvumo – 4,3 tūkst. dalyvių. Aktualiausi yra su sukčiavimo bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija susiję klausimai.
Aktyviai rengėmės 2024 m. pabaigoje įsigaliojusiam ES Kriptoturto rinkų reglamentui. Siekiame, kad į kriptoturto rinką patektų tik brandūs ir šio verslo rizikos valdymą tinkamai išmanantys paslaugų teikėjai. Su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pasirašėme susitarimą, kuriuo stipriname bendradarbiavimą dėl kriptoturto paslaugų teikėjų priežiūros.
Nuosekliai prisidedame prie ES keliamų neutralaus poveikio klimatui ir perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos tikslų. Siekiame, kad su pinigų politika nesusijęs Lietuvos banko finansinis turtas ne vėliau kaip iki 2050 m. taptų neutralus klimatui. Investuodami užsienio atsargas, prioritetą skiriame žaliosioms investicijoms, mažiname su klimato kaita susijusias rizikas, kai tai neprieštarauja investicijų saugumo, likvidumo ir grąžos principams.
Gediminas Šimkus
Lietuvos banko valdybos pirmininkas
1.Informacija apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą
ECB valdančioji taryba toliau nuosekliai švelnino pinigų politiką. Atsižvelgusi į esamą bazinės infliacijos euro zonoje dinamiką, infliacijos prognozes ir pinigų politikos perdavimą, nuo 2024 m. spalio mėn. ECB valdančioji taryba palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe sumažino keturis kartus, nustatydama ją 2,50 proc. Nuo 2023 m. pasiekto 4 proc. piko iš viso palūkanų normos buvo sumažintos 150 bazinių punktų. Mažėjanti infliacija suteikia užtikrintumo, kad kainų stabilumo tikslas bus pasiektas ir su reikšmingai mažiau ribojančia pinigų politika.
Vidutiniu laikotarpiu ECB palūkanų normos turėtų pasiekti lygį, kai pinigų politikos pobūdis būtų nei ribojantis, nei skatinantis, jeigu ekonomika nepatirs naujų sukrėtimų. Finansų rinkų dalyviai tikisi, kad, infliacijai grįžtant į tikslinį lygį, palūkanų normos turėtų nusistovėti artimam 2 proc. lygiui. Vis dėlto ECB valdančioji taryba sprendimus priims per kiekvieną posėdį remdamasi visais tuo metu turimais duomenimis.
Taip pat, išblėsus su COVID‑19 susijusioms rizikoms pinigų politikos poveikio perdavimui ir euro zonos ekonomikos perspektyvoms, nuo 2025 m. pradžios Eurosistema sustabdė reinvestavimą pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), o tai lemia turimų obligacijų portfelio tolesnį mažėjimą.
ECB pagrindinių palūkanų normų ir infliacijos euro zonoje dinamika
Naujausios prognozės rodo, kad infliacija euro zonoje grįžta link ECB vidutiniu laikotarpiu siekiamo 2 proc. tikslo, o ekonomika turėtų augti šiek tiek sparčiau. Nuo 2022 m. spalio mėn., kai infliacija euro zonoje buvo perkopusi 10 proc., iki 2025 m. vasario mėn. ji sumažėjo iki 2,4 proc. Nors šiuo metu infliacija vis dar svyruoja aukštesnio lygio nei ECB kainų stabilumo tikslas, prognozuojama, kad jau 2026 m. ji turėtų siekti apie 2 proc. ir artėjančiais metais būti netoli šio tikslo. Prie to prisidės tiek ankstesnių palūkanų normų didinimų poveikis, tiek mažiau didėjantis atlygis vienam darbuotojui artėjančiais metais. Išankstiniais duomenimis, 2024 m. euro zonos ekonomika augo 0,8 proc., o mažėjančios palūkanų normos turėtų mažiau riboti investicijas ir vartojimą, todėl šiais ir kitais metais ekonomika turėtų augti šiek tiek sparčiau, tačiau augimas vis dar bus gana žemo lygio. Palyginti su gruodžio mėn. vertinimu, nedarbo lygio prognozės buvo sumažintos ir bus istoriškai žemo lygio.
2025 m. kovo mėn. euro zonos makroekonominės prognozės
(pokytis per metus, išskyrus nedarbo lygį, %)
|
Rodikliai |
2025 |
2026 |
2027 |
|
Realusis BVP |
0,9 |
1,2 |
1,3 |
|
SVKI |
2,3 |
1,9 |
2,0 |
|
Nedarbo lygis |
6,3 |
6,3 |
6,2 |
|
Atlygis vienam darbuotojui |
3,4 |
2,8 |
2,6 |
Šaltinis: 2025 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai.
Lietuvos banko sandorių šalys 2024 m. taip pat dalyvavo refinansavimo operacijose, tačiau metų pabaigoje pasiskolinusios nebuvo. Lietuvos banko sandorių šalys, kaip ir Eurosistemos sandorių šalys, naudojosi vienos nakties indėlių galimybe – metų pabaigoje šių indėlių suma sudarė 12,7 mlrd. Eur.
Analizuojamu laikotarpiu Eurosistemos pinigų politikos tikslais laikomų VP portfelis sumažėjo 403,9 mlrd. ir metų pabaigoje sudarė 4 290,5 mlrd. Eur, nes Eurosistema nebevykdė pirkimų pagal išplėstinę turto pirkimo programą ir pamažu nutraukė reinvestavimą pagal SPPP. Pagal SPPP gautos lėšos už išperkamus VP buvo visiškai reinvestuojamos 2024 m. pirmąjį pusmetį, iš dalies – antrąjį pusmetį, o 2024 m. pabaigoje reinvestavimas pagal šią programą buvo baigtas.
Lietuvos banko pinigų politikos tikslais laikomas VP portfelis taip pat sumažėjo 1,03 mlrd. ir metų pabaigoje sudarė 10,75 mlrd. Eur: iš jų 6,23 mlrd. Eur sudarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės VP ar jos garantuoti VP ir 4,52 mlrd. Eur – Europos institucijų obligacijos.
2.Lietuvos ūkio raida ir prognozės
Pastarųjų dešimtmečių aukštumas pasiekęs neapibrėžtumas slopina pasaulio ekonomikos augimą. Į 2025 m. pasaulio ekonomika įžengė su dideliu netikrumu dėl ateities. Sunkiai nuspėjami sprendimai dėl prekybos politikos, valdžios finansų ir geopolitinių konfliktų lėmė, kad įvairūs netikrumo rodikliai pakilo iki rekordinių aukštumų. Toks netikrumas dėl ekonomikos raidos ateities veikia tiek įmonių, tiek namų ūkių sprendimus. Itin didelių lūkesčių pasikeitimas stebimas JAV. Dar praėjusių metų pabaigoje įmonės JAV ekonomikos raidą vertino itin optimistiškai, o naujausi vasario mėn. pirkimo vadybininkų indekso duomenys rodo pastebimai pesimistiškesnius lūkesčius dėl tolesnės ekonomikos raidos. Optimistiškesnių nuotaikų nedaug ir euro zonoje. Jos ekonomikos augimas, nors ir palengva atsigauna, šiais metais bus pastebimai mažesnis už ilgalaikį vidurkį. Tokioms euro zonos ekonomikos raidos tendencijoms didelę įtaką turi didžiausios euro zonos ekonomikos – Vokietijos – sunkumai. Naujausi vertinimai reikšmingesnio šios ekonomikos atsigavimo leidžia tikėtis tik kitais metais. Tai labiausiai sietina su šiuo metu Vokietijos pramonės patiriamais struktūriniais iššūkiais ir sumažėjusiu konkurencingumu pasaulinėse rinkose. Nerimas dėl JAV ekonomikos raidos ir euro zonos ekonomikos sunkumai ribos išorės paklausos Lietuvos eksportuojamoms prekėms ir paslaugoms augimą. Ji prognozuojamu laikotarpiu tebebus mažesnė nei dešimtmetį prieš COVID‑19 pandemiją.
Lietuvos ekonomika ir toliau yra atspari. 2024 m. antrąjį pusmetį Lietuvos ekonomikos ketvirtinė plėtra vėl priartėjo prie ilgalaikio plėtros tempo. Labiausiai prie šio atsigavimo prisideda vis labiau atsigaunantis namų ūkių vartojimas. Jis 2024 m. paskutinį ketvirtį buvo 4,9 proc. didesnis nei prieš metus ir reikšmingai viršijo pastarojo dešimtmečio vidurkį. Labiausiai prie tokios namų ūkių vartojimo raidos prisideda atsigaunantis trumpalaikio vartojimo prekių ir toliau augantis paslaugų vartojimas. Kito vidaus paklausos veiksnio – investicijų – raida buvo mažiau palanki. Po spartaus augimo 2021–2023 m. investicijos 2024 m. sumenko. Tiesa, jų apimtis, palyginti su šalies BVP, tebėra istoriškai aukšto lygio. Pastarųjų ketvirčių investicijų raidą labiausiai varžo sumenkusios investicijos į gamybos priemones. Nedidėjusios investicijos neapribojo eksporto raidos. Nors dėl mažėjusio mineralinių produktų eksporto ir reeksporto bendras šalies eksportas sumenko, tačiau jau pusmetį reikšmingai didėja didesnę pridėtinę vertę kuriantis nemineralinių produktų lietuviškos kilmės eksportas. Tai ypač pasakytina apie chemijos pramonės produktų ir plastikų eksportą, tačiau augo ir inžinerinės pramonės, medienos ir baldų pramonės produktų eksportas.
Prognozuojama, kad Lietuvos ekonomikos plėtra šiais metais dar labiau sustiprės, tačiau yra reikšmingų rizikų, kurios gali lemti pastebimai kitokią ekonomikos raidą. 2024 m. ekonomika išaugo 2,7, šiemet ji turėtų padidėti 2,9 proc. ir panašiu tempu kilti vėlesniais metais. Prie tokios ekonomikos raidos prisidės tiek vidaus paklausa, tiek prekių ir paslaugų eksportas. Eksporto raidai didžiausią įtaką darys palengva didėsianti lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa prekybos partnerių rinkose. Auganti eksporto apimtis ir vis daugiau panaudojami gamybos pajėgumai turėtų paskatinti privačiojo sektoriaus investicijų atsigavimą. Investicijų raidą taip pat palankiai veiks menkstantis anksčiau griežtintos pinigų politikos poveikis ir ES paramos fondų srautai. Augant šalies ekonomikai, darbo jėgos paklausa ir toliau bus nemenka, o atlygio darbuotojams augimas – pakylėtas. Jau netrumpą laiką pajamoms augant daugiau už vartojimo išlaidas, namų ūkiai turės nemenkų galimybių sparčiau didinti vartojimą. Vis dėlto šiuo metu pasaulio geopolitinė padėtis yra labai neapibrėžta, JAV ir ES prekybos suvaržymai gali neigiamai paveikti Lietuvos ekonomiką, o poveikio mastas priklausys nuo prekybos politikos sprendimų. Šalies ekonomikos raidai reikšmingą įtaką gali turėti ir Lietuvos Vyriausybės sprendimai. Priemonių pasirinkimas, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti šalies gynybos poreikių tinkamą finansavimą ar II pensijų pakopos reformos įgyvendinimas, gali tiek palankiai, tiek nepalankiai veikti šalies ekonomikos raidą trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais.
2025 m. kovo mėn. Lietuvos makroekonominės prognozės
(pokytis per metus, išskyrus nedarbo lygį, %)
|
Rodikliai |
2025 |
2026 |
2027 |
|
Realusis BVP |
2,9 |
3,0 |
3,0 |
|
Realiosios privačiojo vartojimo išlaidos |
4,1 |
3,7 |
3,7 |
|
Realusis bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas |
6,6 |
5,5 |
3,1 |
|
Realusis prekių ir paslaugų eksportas |
1,6 |
3,6 |
3,6 |
|
BVP defliatorius |
3,7 |
3,0 |
3,0 |
|
SVKI |
3,3 |
2,6 |
2,6 |
|
Darbo užmokestis |
9,2 |
8,3 |
7,7 |
|
Nedarbo lygis |
6,8 |
6,7 |
6,6 |
|
Užimtųjų skaičius |
0,3 |
–0,3 |
–0,2 |
Šaltinis: Lietuvos banko makroekonominės prognozės (2025 m. kovo mėn.).
3.Informacija apie finansų rinkos būklę
Lietuvos bankas prižiūri 825 finansų rinkos dalyvius (FRD). Lietuvos banko interneto svetainėje skelbiamos apžvalgos ir informacija apie FRD veiklos rezultatus.
2024 m. finansų sektorių papildė 35 nauji FRD. Išduota 15 licencijų ir veiklos leidimų EPĮ, MĮ, FMĮ, valdymo įmonėms, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams ir kredito administratoriams, į viešuosius sąrašus įrašyta 20 asmenų (EPĮ ir MĮ, valdymo įmonių ir FMĮ tarpininkai, vartojimo kredito davėjai (VKD), kredito tarpininkai ir kt.). Lietuvos bankas sėkmingai teikia el. licencijavimo paslaugas – įmonės visus dokumentus ir reikiamas procedūras gali sutvarkyti el. būdu.
Išduotos naujos licencijos ir veiklos leidimai 2024 m.
Šaltinis: Lietuvos bankas.
2024 m. kredito unijos ir toliau didino veiklos apimtį, vykdė visus veiklos riziką ribojančius normatyvus ir dirbo pelningai. Kredito unijų sektoriuje labai sparčiai augo indėliai ir nuosaikiau – paskolos. Sektoriaus turtas padidėjo beveik 13 proc. ir 2025 m. sausio 1 d. sudarė 1 586,2 mln. Eur. Augantis kreditavimas buvo pagrindinis veiksnys, daręs įtaką sektoriaus veiklos rezultatui, tačiau dėl pakilusios finansavimosi išteklių kainos ir sumažėjusių paskolų palūkanų 2024 m. pelnas buvo mažesnis nei prieš metus. 2024 m. 59 šalyje veikiančios kredito unijos uždirbo 14,4 mln. Eur neaudituoto pelno, t. y. 3,2 mln. Eur mažiau nei 2023 m.
EPĮ ir MĮ rinka 2024 m. palaikė augimo tendenciją. Mokėjimo operacijų suma, palyginti su 2023 m., padidėjo 33 proc. ir siekė beveik 152 mlrd. Eur, licencinės veiklos pajamos išaugo šiek tiek daugiau nei penktadaliu. Apžvelgiamu laikotarpiu ir toliau stebima didėjanti į saugų, likvidųjį turtą investuojama klientų lėšų dalis – suma, palyginti su 2023 m., yra didesnė daugiau nei trečdaliu ir sudarė 742 mln. Eur. 2024 m. pabaigoje visos rinkos dalyvės vykdė nuosavo kapitalo reikalavimus, tačiau aštuonių įstaigų kapitalo pakankamumo rodiklis buvo ties vykdymo riba.
Lietuvos draudimo rinkoje įmokos ir išmokos didėjo lėčiau antrus metus. 2024 m. pasirašyta 1,58 mlrd. Eur įmokų, išmokėta 0,89 mlrd. Eur išmokų – padidėjo atitinkamai 9 ir 9,6 proc. Draudimo rinkoje ir toliau dominuoja ne gyvybės draudimas (77 % visų įmokų) – padidėjo visų šio sektoriaus rūšių draudimo įmokos. Didesnes šio sektoriaus išmokas nulėmė didėjusios motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės, kasko ir medicininių išlaidų draudimo išmokos. Gyvybės draudimo rinka augo beveik tokiu pat tempu kaip ir prieš metus, didžiausią įtaką įmokų augimui turėjo sumos, sumokėtos pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis, o išmokų augimui didžiausią įtaką darė sparčiau nei prieš metus didėjusios šios rūšies dalinės išmokos. Visos šalyje registruotos draudimo įmonės dirbo pelningai ir vykdė privalomuosius mokumo kapitalo reikalavimus. 2024 m. gruodžio 31 d. draudimo rinkoje veikė 105 draudimo brokerių įmonės ir 2 filialai, iš jų 90 veikė pelningai.
VKD (ne kredito įstaigų), įskaitant ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius, portfelis 2024 m. išaugo 11 proc. ir metų pabaigoje sudarė 1,19 mlrd. Eur. Vartotojai per 2024 m. sudarė daugiau nei 283 tūkst. vartojimo kredito sutarčių ir pasiskolino 704 mln. Eur, arba 11 proc. daugiau nei prieš metus.
VKD laukia teisiniai pokyčiai. Finansų ministerija parengė Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektą, juo iki 2025 m. lapkričio 20 d. į nacionalinę teisę turi būti perkeltos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2023/2225 dėl vartojimo kredito sutarčių, kuria panaikinama Direktyva 2008/48/EB, nuostatos. Plečiasi Direktyvos 2023/2225 taikymo sritis (pvz., ji bus taikoma nuomos, išperkamosios nuomos sutartims, kai numatyta pareiga arba pasirinkimo galimybė įsigyti objektą), keičiasi su vartotojų informavimu susiję reikalavimai, įtvirtinami nauji reklamos reikalavimai, nustatomi verslo etikos principai kreditoriams ir kt.
Pensijų fondai (PF) ir kolektyvinio investavimo subjektai (KIS) fiksavo teigiamą grąžą, didėjo sukauptas turtas ir kaupiančiųjų skaičius. Pateikti pasiūlymai siekiant apsaugoti pensijų kaupimo dalyvius, kai investuojama į alternatyvių klasių rinką - vidaus kontrolės stiprinimas, įmonių, į kurias investuojama, dalyvavimo politikos aprašymas, rekomenduojamas draudimas nuo nusikalstamų veikų ir privalomas profesinės civilinės atsakomybės draudimas, taip pat Lietuvos II pensijų pakopos apžvalgoje pateikta ir išanalizuota dvidešimt metų šalyje veikiančios II pensijų pakopos raida, užsienio šalių praktika ir demografiniai iššūkiai, pateikti siūlymai dėl struktūrinių pakeitimų.
2024 m. toliau didėjo alternatyvaus investavimo KIS skaičius. Per metus buvo įsteigti 25 nauji informuotiesiems investuotojams skirti KIS (IISKIS) ir 1 specialusis KIS.
Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų rinka toliau augo. Pasikeitęs sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų rinkos reguliavimas nesustabdė susidomėjimo alternatyviu skolinimusi: per 2024 m. buvo sudaryta 500 tūkst. sandorių, finansuota projektų už 278,4 mln. Eur. 2024 m. šių paslaugų teikėjų padaugėjo iki 15 (3 daugiau nei 2023 m.), vienas FRD pradėjo teikti šias paslaugas siūlydamas finansavimą obligacijomis.
2024 m. valdymo įmonių (be IISKIS) skaičius nesikeitė, FMĮ skaičius padidėjo. Valdymo įmonių turtas sumažėjo 21 proc., o FMĮ turtas nuosekliai didėjo.
4.Funkcijų vykdymas
4.1.Finansų rinkos dalyvių priežiūra
Lietuvos bankas, vykdydamas priežiūrą, siekia, kad vartotojams teikiamų paslaugų kokybė būtų aukšta, o rinkos dalyviai – brandūs. Licencijavimo metu vertinamas FRD pasirengimas teikti finansines paslaugas, o reikšmingai išsiplėtus Lietuvos banko funkcijoms (įsigaliojus MiCA ir DORA reglamentams), vienas iš pagrindinių tikslų – brandžių FRD patekimo į rinką užtikrinimas. Nuolat bendradarbiaujama su FRD, atliepiami jų poreikiai, organizuojami konsultaciniai renginiai, imamasi veiksmų siekiant suvaldyti finansinį sukčiavimą, stiprinama PPTFP ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo srities priežiūra finansų sektoriuje, atidžiai stebimos rizikos, taikomos priežiūrinės priemonės, teikiamos ir padedamos įgyvendinti aktualios teisėkūros iniciatyvos. Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo atnaujinta Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros politika. Joje apibūdinti svarbiausi principai, naujausia praktika ir tarptautinių institucijų rekomendacijos, skirta daugiau dėmesio vartotojams teikiamų paslaugų kokybei ir dialogui su FRD. Informacija apie priežiūros veiklą skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje.
Atliepdamas prižiūrimų FRD poreikius ir stiprindamas konsultavimo funkciją, Lietuvos bankas organizuoja konsultacinius renginius. Pagal sudarytą konsultacinių renginių planą, 2024 m. suorganizuota 18 skirtingos tematikos renginių, skirtų įvairiems FRD. Iš viso konsultaciniai renginiai pritraukė 4 275 klausytojus – 37 proc. daugiau nei 2023 m.
Metų pradžioje, siekdami rinkos savireguliacijos ir skaidrumo, skelbiame FRD patikrinimų planą. Plane yra nurodomos tikrinamos sritys ir terminai. Daugiausia dėmesio skiriama PPTF prevencijai ir rizikų valdymui. Priklausomai nuo veiklos pažeidimų pobūdžio ir priežiūros tikslų, už veiklos pažeidimus taikomos įvairios poveikio priemonės.
2024 m. pritaikytos poveikio priemonės ir atlikti FRD patikrinimai
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Pastaba: Lietuvos bankas tam pačiam FRD gali taikyti vieną arba kelias poveikio priemones.
FRD stiprina operacinį atsparumą ir atitiktį naujiems reikalavimams, tačiau ir toliau yra pasikartojančių kibernetinių atakų taikinys. Paskirstytojo paslaugos trikdymo (angl. DDoS) atakos padažnėjo 2024 m. rugsėjo –gruodžio mėn. ir sutrikdė bankinių paslaugų prieinamumą Lietuvoje. Šios atakos yra labai dinamiškos ir nuolat kinta, kad apeitų paplitusias apsaugos priemones. Rengdamasis Reglamento dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje taikymui, Lietuvos bankas vertino FRD pasirengimo eigą, atliko kibernetinio atsparumo testus, rengė konsultacinius renginius, stiprino bendradarbiavimą su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru ir Europos partneriais. Lietuvos bankas kartu su minėtu centru nuosekliai skatina rinkos dalyvius dalytis informacija apie įvairius kibernetinio saugumo aspektus, 2025 m. bus toliau diskutuojama dėl papildomų paslaugų informacijos dalijimosi platformose.
Pastaraisiais metais tiek valstybės institucijos, tiek ir FRD vis daugiau dėmesio skiria finansinio sukčiavimo prevencijai. Atsiranda naujų bendradarbiavimo ir prevencinių priemonių iniciatyvų, netrūksta į gyventojų finansinio raštingumo didinimą orientuotų veiklų. Vis dėlto, nepaisant šių Lietuvos banko bei kitų valstybės institucijų pastangų užkardyti finansinį sukčiavimą ir (ar) suvaldyti jo masto augimą, finansinio sukčiavimo prevencija Lietuvoje nėra veiksminga ar tiek veiksminga, kiek galėtų būti, jei būtų veikiama koordinuotai ir siekiama visai sistemai bendrų tikslų. Todėl, įvertinęs finansinį sukčiavimą lemiančius veiksnius ir jų poveikį finansų sistemai, visuomenei, jos pasitikėjimui finansų sistema ir valstybės institucijomis, Lietuvos bankas yra teikęs siūlymus Vyriausybei valstybės mastu sukurti sistemą, kuri užtikrintų koordinuotą ir efektyvų atsaką į finansinį sukčiavimą.
2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo pakeitimai, leidžiantys poveikio priemonių taikymo procedūras užbaigti sudarant administracinį susitarimą. Tikimasi, kad šis naujas institutas, kurį inicijavo Lietuvos bankas, ilgalaikėje perspektyvoje leis užtikrinti veiksmingesnį poveikį teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymuisi ir skatins platesnį FRD dialogą su priežiūros institucija, nesumažinant priežiūros kokybės ir efektyviau naudojant Lietuvos banko ir FRD išteklius. Nors nuo pakeitimų įsigaliojimo praėjo pakankamai nedaug laiko, jau šiuo metu matoma, kad institutas susilaukė didelio FRD, aktyviai teikiančių siūlymus sudaryti administracinius susitarimus, dėmesio.
2024 m. toliau buvo stiprinama PPTFP ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo srities priežiūra finansų sektoriuje. Lietuvos bankas vertino PPTF riziką finansų sektoriuje ir įgyvendino atitinkamas rizikos valdymo (mažinimo) priemones. Lietuvos bankas vykdė patikrinimus, organizavo susitikimus su atskirais FRD ir asociacijomis jiems aktualiais klausimais, rengė atitikties susitikimus su atskirų sektorių atstovais, juose pabrėžiant nustatytas PPTF rizikas konkrečiuose sektoriuose, jų valdymo priemones, o ši informacija raštu buvo pateikta atskirų sektorių FRD vadovams. Lietuvos bankas taip pat aktyviai dalyvavo ir prisidėjo atliekant ir derinant Nacionalinį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą, dalyvavo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto rengimo procese. Lietuvos bankas aktyviai įsitraukia į Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijos posėdžius, Baltijos šalių sankcijų darbo grupės susitikimus ir koordinuoja tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros klausimus su Lietuvos ir Baltijos šalių kompetentingomis institucijomis.
Lietuvos bankas įvertino keturių komercinių bankų per metus įgyvendintas klientų patirtį gerinančias pinigų plovimo prevencijos priemones ir nustatė, kad minėti bankai pagerino klientų patirtį pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo srityje. 2024 m. surengta 10 tikslinių susitikimų su FRD ir sutarta dėl klientų patirties gerinimo priemonių 2025–2026 m., bus stebima, kaip FRD jas įgyvendina.
Siekiant užtikrinti tinkamą vartotojų informavimą apie EPĮ ir MĮ klientų lėšų saugumą, parengtas ir Finansų ministerijai pateiktas Mokėjimų įstatymo pakeitimo projektas. Jame siūloma nustatyti EPĮ ir MĮ pareigą informuoti potencialius ir esamus EPĮ ir MĮ klientus, kad iš mokėjimo paslaugų vartotojų gautos lėšos mokėjimo paslaugoms teikti nėra laikomos indėliu ar kitomis grąžintinomis lėšomis ir joms netaikoma Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nustatyta indėlių draudimo apsauga, informuoti klientus apie atskirose EPĮ ir MĮ taikomus konkrečius klientų lėšų apsaugos būdus bei priemones.
Pastebėjęs rinkoje taikomą praktiką, kai vartotojams į mokėjimo paslaugų krepšelius įtraukiamos papildomos paslaugos, kurių vartotojai nepageidauja, Lietuvos bankas pasiūlė Mokėjimų įstatymo pataisas. Mokėjimo paslaugų teikėjai be vartotojo sutikimo negalės į mokėjimo paslaugų krepšelį įtraukti papildomų kitos srities paslaugų ir taip didinti šio krepšelio kainą. Pataisos užtikrins vartotojams galimybes pasirinkti būtent jiems aktualias mokėjimo paslaugas.
Visiškai baigta informacinio dokumento reikalavimų (viešai platinant VP nuo 1 iki 8 mln. Eur) konvergencija Baltijos šalyse. Estijoje patvirtinti Vertybinių popierių rinkos įstatymo pakeitimai, kuriais riba, nuo kada reikia ES prospekto, padidinta nuo 5 iki 8 mln. Eur. Pakeitimai įsigaliojo nuo 2024 m. liepos 1 d. Unifikuoti informacijos atskleidimo reikalavimai visos trijose Baltijos šalyse leidžia didinti kapitalo rinkos prieinamumą mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Iki to laiko įmonės, norėdamos viešai siūlyti vertybinius popierius visose trijose Baltijos valstybėse, turėjo parengti tris atskirus, skirtingo turinio dokumentus ir užtikrinti, kad jie atitiktų visų trijų šalių nacionalinius teisės aktų reikalavimus. Dabar, jei vertybiniai popieriai viešai siūlomi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse, gali būti rengiamas ir skelbiamas tik vienas, anglų kalba parengtas, informacinis dokumentas.
Lietuvos banko Finansų rinkos plėtros centras (FRPC) tikslingai skatino Lietuvos finansų rinkos augimą, kad būtų pritraukta naujų rinkos dalyvių, didėtų sveika konkurencija. Lietuvos banko Naujokų (angl. Newcomer) programos duomenys rodo, kad užsienio įmonių atstovai tebesidomi galimybe Lietuvoje gauti licenciją. 2024 m. pagal šią programą konsultuoti 155 FRD (2023 m. – 248). Beveik pusė užsienio įmonių (45,2 %) pernai kreipėsi dėl EPĮ ar MĮ licencijos, 14,8 proc. – dėl kriptoturto paslaugų teikėjo licencijos. FRPC 2024 m. bendravo su 55 bankais iš 23 skirtingų šalių, siekdamas paskatinti įsisteigti Lietuvoje įkuriant savo būstinę, sukurti aukštos kvalifikacijos darbo vietų.
Lietuvos bankas plečia tarpinstitucinio bendradarbiavimo geografiją. 2024 m. spalio 30 d. Lietuvos bankas ir Korėjos Respublikos finansinių paslaugų komisija pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. Numatoma tarp institucijų keistis turima patirtimi skatinant inovacijų diegimą finansinių paslaugų rinkose, dalytis informacija apie organizacijas ir įstaigas, skatinančias naujoves finansinių paslaugų srityje.
Antrus metus veikianti Kapitalo rinkos taryba 2024 m. koncentravosi į investicinės sąskaitos (IS) mokestinio režimo įgyvendinimą. Nuo 2025 m. pradžios įsigaliojęs naujas mokestinis režimas suteikia galimybę investuojantiesiems atidėti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą iki realaus investicinio pelno pasiėmimo iš IS. Investuotojas gali pasirinkti atsidaryti IS tiek Lietuvos, tiek užsienio finansų įstaigose. Tinkamų finansinių produktų, kuriuos galima įtraukti į IS, sąrašas yra ilgas – biržinės akcijos ir obligacijos, fondai, pinigų rinkos priemonės, VVP, vyriausybių taupymo lakštai, sutelktinis ir tarpusavio finansavimas. Tikimasi, kad IS mokestinio režimo įvedimas paskatins daugiau gyventojų pasinaudoti ilgalaikio kaupimo kapitalo rinkose nauda. Tolesni darbai yra susiję su techniniu IS įgyvendinimu, siekiama, kad pajamų, gautų per IS, deklaravimas būtų kuo paprastesnis.
4.2.Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų sprendimas
Gauti prašymai nagrinėti ginčus pagal FRD tipą
Vnt.
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų išnagrinėtų ginčų (377 iš 751) buvo susiję su draudimo paslaugų teikimu. Iš jų daugiausia nesutarimų kilo dėl ne gyvybės draudimo šakai priskiriamų turto (131), privalomojo civilinės atsakomybės (104) ir kasko (46) draudimo sutarčių vykdymo. Dar 11 ginčų buvo kilę dėl gyvybės draudimo sutarčių. Ginčų dėl mokėjimo paslaugų, sudariusių net 58 proc. visų 2023 m. išnagrinėtų ginčų, sumažėjo 27 proc. (nuo 426 iki 312) ir 2024 m. jie sudarė 42 proc. visų nesutarimų. Tokį mažėjimą daugiausia nulėmė sumažėjęs atvejų, susijusių su finansiniu sukčiavimu, skaičius (nuo 272 iki 193), 74 ginčai buvo susiję su ne grynųjų pinigų mokėjimo operacijomis, 29 – su mokėjimo sąskaitomis. Dėl kitų tipų paslaugų (kreditavimo, investicinių paslaugų, indėlių, sutelktinio finansavimo, nefinansinių paslaugų ir kt.) kilo 8 proc. ginčų (62 nesutarimai).
Išnagrinėti ginčai pagal paslaugos tipą
Vnt.
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Pasiekti 166 taikūs susitarimai, kuriuos vykdant vartotojams buvo išmokėta beveik 395 tūkst. Eur ir užtikrintas kitokių turtinio bei neturtinio pobūdžio lūkesčių įgyvendinimas. Nors taikių susitarimų, palyginti su 2023 m., šiek tiek sumažėjo (6 %), tačiau Lietuvos bankas tarpininkaudamas padėjo ginčo šalims susitarti dėl 65 tūkst. Eur didesnės sumos nei 2023 m. išmokėjimo. Aktyviai taikant įvairius ginčų prevencijos ir šalių taikinimo būdus, pavyko užtikrinti, kad visi pagrįsti vartotojų reikalavimai būtų patenkinti arba šalys rastų jas tenkinantį kompromisą. Prie gerų rezultatų prisidėjo ir suorganizuoti septyni prevenciniai susitikimai su bankų ir draudimo bendrovių atstovais, jų metu išsamiai aptarta nesutarimų su vartotojais problematika ir galimi ginčų mažinimo būdai.
Taikūs susitarimai
Vnt.
Šaltinis: Lietuvos bankas.
4.3.Makroprudencinė politika
Lietuvos ne finansų įmonėms ir namų ūkiams PFĮ suteiktų paskolų ir BVP santykis
(2004 m. I ketv.–2024 m. IV ketv.)
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Pingant skolinimuisi paspartėjo būsto rinkos plėtra, bet komercinio NT segmente tebėra stebimas mažas rinkos aktyvumas ir didėjantis biurų bei pramonės patalpų neužimtumas. 2025 m. sausio mėn. pirminėje rinkoje rezervuotų būstų skaičius pasiekė ketverių metų rekordą. Tačiau, remiantis oficialiai įregistruotų sandorių skaičiumi, rinkos aktyvumas vis dar buvo maždaug 10 proc. mažesnis už pastarojo dešimtmečio tendencijas. Metinis kainų augimas yra stabilus ir, remiantis skirtingais indeksais, 2024 m. pabaigoje sudarė 3,6–8,9 proc. Pakankamai didelė būstų pasiūla pirminėje ir antrinėje rinkose turėtų riboti spartesnį kainų kilimą 2025 m. Komercinio NT segmente 2024 m. pabaigoje sandorių skaičius buvo dešimtadaliu mažesnis nei 2024 m. antrąjį ketvirtį. Prislopęs aktyvumas rinkoje lėmė ir lėtesnį kainų augimą (2024 m. ketvirtąjį ketvirtį stebėtas 6,8 % metinis augimas, ankstesnį ketvirtį sudarė 9 %). Nors skolos tvarkymo iššūkiai pingant skolinimuisi atslūgsta, vis dar yra įtampa dėl perteklinės biurų ir pramonės patalpų pasiūlos: Vilniuje A klasės biurų ir A klasės pramonės patalpų neužimtumo lygis 2024 m. pabaigoje išaugo atitinkamai iki 12 ir 6 proc. (2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 9 ir 2 %). Vis dėlto NT įmonių sukaupti finansiniai rezervai mažina rizikos realizavimosi tikimybę.
Lietuvos banko taikomos prevencinės finansinio stabilumo priemonės yra nuolat peržiūrimos ir padeda užtikrinti, kad finansų sistema būtų pajėgi atlaikyti sukrėtimus, o skolinimas tebebūtų tvarus. Atsakingojo skolinimo nuostatai užtikrina tvarų namų ūkių įsiskolinimo lygį ir gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus net ir išaugusių palūkanų normų aplinkoje. Makroprudenciniai kapitalo rezervai didina bankų atsparumą sisteminio pobūdžio rizikoms. Dalis jų galėtų būti atlaisvinama, jei ekonomika patirtų sukrėtimą ar pasireikštų ciklinės rizikos, tam, kad kredito įstaigos gebėtų palaikyti ekonomikai reikalingą kreditavimą. Makroprudencinių priemonių pakankamumas yra reguliariai vertinamas, pavyzdžiui, 2024 m. rudenį atlikta sektorinio sisteminės rizikos rezervo (SRR) peržiūra. Stebint vėl augantį būsto kredito rinkos aktyvumą ir didelę būsto paskolų svarbą daliai rinkos dalyvių, nuspręsta palikti galioti 2 proc. sektorinio SRR normą kredito įstaigų būsto paskolų portfeliams, didesniems kaip 50 mln. Eur, tai leis palaikyti kredito įstaigų atsparumą rizikai, kylančiai iš šio sektoriaus.
Lietuvos banko taikomos makroprudencinės priemonės
Šaltinis: Lietuvos bankas.
* Išimtis taikoma kredito gavėjams, kurių kiekvienos ankstesnės paskolos likutis yra mažesnis nei 50 proc. su atitinkama paskola įsigyto būsto vertės.
Lietuvos bankas, siekdamas išplėsti vartotojų galimybes rinktis būsto kredito palūkanų rūšį ir paskatinti aktyvesnį būsto paskolų refinansavimą arba sutarties sąlygų (ypač maržos) peržiūrą, kartu su Finansų ministerija pateikė Su nekilnojamuoju turtu susijusio įstatymo pakeitimus. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo naujas supaprastinto refinansavimo reguliavimas, kuris reikšmingai palengvins šį procesą vartotojams. Naujoji refinansavimo tvarka suteiks vartotojams daugiau galimybių ieškoti geresnių paskolos sąlygų ir efektyviau valdyti finansinius įsipareigojimus. Tokie pokyčiai ilgainiui turėtų padėti subalansuoti derybinės galios svarstykles, kurios iki šiol palankesnės buvo bankams dėl koncentracijos rinkoje ir riboto vartotojų mobilumo, kurį apsunkino sudėtingos ir gana brangios su refinansavimu susijusios procedūros. Taip pat nuo 2025 m. gegužės 1 d. kredito davėjai, siūlydami būsto paskolas vartotojams, turės pateikti bent du alternatyvius paskolos pasiūlymus – vieną su kintamąja palūkanų norma ir kitą – su bent 5 m. fiksuotąja palūkanų norma.
4.4.Finansų įstaigų pertvarkymas
Vykdydamas nacionalinės pertvarkymo institucijos funkciją, Lietuvos bankas metų pradžioje toliau rengėsi galimiems nenumatytiems įvykiams, rengdamas, atnaujindamas ir plėtodamas pertvarkymo planus. Pasibaigus 2024 m. pertvarkymo planavimo ciklui, parengti pertvarkymo planai apėmė 99,9 proc. Lietuvos kredito įstaigų sektoriaus turto. Keturių didžiausių sisteminės svarbos bankų - „Swedbank“, AB, Revolut Bank UAB, AB SEB banko ir AB Šiaulių banko – pertvarkymo planų atnaujinimo darbai vykdomi bendradarbiaujant su Bendra pertvarkymo valdyba ir Lietuvoje veikiančių kitų šalių bankų nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis. Už Lietuvoje įsteigtų mažesnio reikšmingumo kredito įstaigų pertvarkymo planų parengimą yra atsakingas Lietuvos bankas.
Apsaugant valstybės lėšas ir užtikrinant Lietuvos finansų sistemos stabilumą, kartu su bankų pertvarkymo planų rengimu ir atnaujinimu nustatomas privalomas minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas (MREL). Šis reikalavimas yra papildoma finansinė apsaugos priemonė, užtikrinanti sklandų sunkumų patiriančios kredito įstaigos pertvarkymą, turint pakankamai išteklių nuostoliams padengti ir kapitalui atkurti. 2024 m. Lietuvoje veikiantys bankai vykdė jiems nustatytus privalomus MREL. Vienam sistemiškai svarbiam bankui yra nustatytas kelerių metų pereinamasis MREL išteklių sukaupimo laikotarpis.
2025 m. iš Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų į Bendrą pertvarkymo fondą (BPeF) metiniai įnašai nebus renkami, kadangi BPeF pasiekė savo tikslinį lygį – 1 proc. bankų sąjungos valstybių bankų apdraustųjų indėlių sumos. BPeF, siekiančiame užtikrinti veiksmingą pertvarkymo priemonių taikymą žlungantiems bankams, sukaupta 80 mlrd. Eur. 2025 m. pradžioje, kaip ir kasmet, buvo atliekama tikslinio lygio patikra, siekiant užtikrinti, kad turimos BPeF finansinės priemonės atitiktų arba viršytų tikslinį lygį. Jei BPeF lėšos sumažėtų žemiau tikslinio lygio dėl staigaus apdraustųjų indėlių padidėjimo ir (arba) turimų finansinių išteklių išeikvojimo, įnašai į BPeF gali vėl būti renkami.
2024 m. rugsėjo mėn. Lietuvos bankas kartu su kitomis už finansinį stabilumą atsakingomis Šiaurės ir Baltijos šalių (ŠBŠ) institucijomis dalyvavo pratybose, susijusiose su imituojamos finansų krizės ŠBŠ regione valdymu. Į imituojamą situaciją buvo įtraukti trys fiktyvūs bankai, vykdantys tarpvalstybinę veiklą. Pratybose dalyvavo beveik 450 asmenų, atstovaujančių Danijos, Estijos, Suomijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Švedijos ir ES institucijoms: EK, ECB, Bendrai pertvarkymo valdybai ir Europos bankininkystės institucijai. TVF buvo pakviestas dalyvauti stebėtojo teisėmis.
Pratybų tikslas buvo patikrinti, kaip atsakingos institucijos bendrauja, dalijasi informacija ir bendradarbiauja valdydamos situaciją, kai vyrauja didelis neužtikrintumas ir reikia imtis skubių veiksmų. Pratybos parengtos atsižvelgiant į krizės scenarijų, pagal kurį fiktyvūs bankai išgyveno tris etapus, kuriuos galima numatyti bankų krizių valdymo procese: 1) nuo įprastos veiklos iki gaivinimo, įskaitant likvidumo didinimą; 2) nuo gaivinimo iki pertvarkymo, kai pertvarkymo institucijos perima banko valdymą, ir 3) po pertvarkymo, kai pertvarkytas bankas grįžta į rinką.
Per pratybas įgytą patirtį institucijos integruos į esamą rizikų valdymo sistemą. Tai prisidės tobulinant pasirengimą iššūkiams ir toliau stiprinant krizių valdymo sistemą ŠBŠ regione.
4.5.Mokėjimai
Lietuvoje įgyvendinus ES direktyvų nuostatas dėl EPĮ ir MĮ tiesioginio dalyvavimo mokėjimo sistemose, šiems mokėjimų rinkos dalyviams atsiveria didesnės galimybės konkurencijai. EPĮ ir MĮ, atitinkančios Mokėjimo paslaugų direktyvoje (PSD2) ir ECB nustatytus reikalavimus, galės tapti ES centrinių bankų ir privačių įmonių valdomų mokėjimo sistemų tiesioginėmis dalyvėmis. Nuo 2025 m. balandžio 9 d. Europos ekonominėje erdvėje licencijuotos EPĮ ir MĮ, kurios turi prieigą prie Lietuvos banko mokėjimo sistemos CENTROlink, galės prisijungti kitu statusu – tiesioginio dalyvio, o ne per Lietuvos banką, kaip buvo iki šiol, ir joms teks visa atsakomybė už į sistemą pateiktus mokėjimus. Siekiant sklandaus dalyvių perkėlimo proceso, Lietuvos bankas aktyviai dirba su rinkos dalyviais, kad jie tinkamai pasirengtų vykdyti naujus reikalavimus.
2024 m. Lietuvos banko CENTROlink mokėjimo sistemoje įvykdytų mokėjimų skaičius toliau augo. Sparčiai didėjo momentinių mokėjimų ir tiesioginio debeto pervedimų skaičius, o įprastų mokėjimo pavedimų skaičius tebebuvo stabilus. 2024 m. momentiniai mokėjimai sudarė 60 proc. (2023 m. – 55 %) visų mokėjimų ir jų skaičius padidėjo beveik 1,5 karto (nuo 125,4 iki 176,8 mln.). Daugiau nei 2 kartus išaugo SEPA tiesioginio debeto paslaugos naudojimas. Iš viso sistemoje atlikta daugiau kaip 294,6 mln. SEPA mokėjimų, jų vertė sudarė net 620 mlrd. Eur. 2024 m. pabaigoje CENTROlink paslaugomis naudojosi 138 MPT iš dvidešimties Europos ekonominės erdvės šalių, o momentinių mokėjimų paslaugas teikti galėjo 65 MPT.
Lietuvos bankas skatina mokėjimo paslaugų plėtojimą Lietuvoje, todėl, siekdamas inovatyvių įmokų ir mokesčių surinkimo paslaugų plėtros, diegia EMT sukurtą prašymo sumokėti perdavimo ir tvarkymo paslaugos schemą (angl. SEPA Request-to-Pay, SRTP). Viešojo sektoriaus institucijoms ir finansų rinkos dalyviams SRTP sudarys galimybių palengvinti ir pagerinti mokėjimų surinkimo procesus, nes leis organizacijoms arba asmenims prašyti mokėjimų iš savo klientų pagal tarptautinę paslaugos schemą. Gautą dokumentą klientas galės peržiūrėti savo banko aplinkoje ir čia pat patvirtinti arba atmesti prašymą atlikti mokėjimą. Pažymėtina, kad, skatindamas inovatyvius gyventojų tarpusavio atsiskaitymus, Lietuvos bankas teikia pakaitinių identifikatorių paieškos paslaugą (angl. Proxy Lookup Service, PLS), kuri leidžia bankinių mobiliųjų programėlių naudotojams patogiai vykdyti mokėjimus vietoj gavėjo sąskaitos numerio naudojant telefono numerį. Tokią paslaugą Lietuvoje teikia du didieji šalies bankai, o keli mažesni rinkos dalyviai rengiasi ją pasiūlyti. Įgyvendindami Momentinių mokėjimų reglamento reikalavimus, kuriais siekiama apsaugoti vartotojus nuo sukčiavimo, Lietuvos bankas ir kiti MPT nuo 2025 m. spalio mėn. teiks mokėjimo gavėjo tikrinimo (angl. Verification of Payee, VOP) paslaugą, kuri skirta patikrinti, ar sutampa gavėjo sąskaitos numeris, gavėjo vardas ir pavardė arba pavadinimas.
Lietuvos bankas gerino smulkiojo verslo informuotumą apie mokėjimo paslaugas ir jų įkainius. 2025 m. sausio mėn. pradėjo veikti Lietuvos banko sukurta mokėjimo paslaugų įkainių verslui lyginamoji svetainė. Joje įmonės gali patogiai ir vienoje vietoje palyginti standartinius dažniausiai naudojamų mokėjimo paslaugų įkainius ir lengviau pasirinkti jiems tinkamiausius MPT. 2024 m. taip pat buvo parengtas ir išplatintas smulkiajam verslui skirtas informacinis vienalapis, jame pateikiama informacija apie atsiskaitymų negrynaisiais pinigais priėmimo galimybes. Papildomai rinkos dalyviai, įgyvendindami Mokėjimų tarybos rekomendacijas, rengiasi 2025 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams, naudojantiems VISA mokėjimo korteles, pasiūlyti grynųjų pinigų pasiėmimo kartu su pirkiniu (angl. cash-back) paslaugą. Šiuo metu ji prieinama tik Mastercard kortelių turėtojams.
Toliau vyksta skaitmeninio euro projekto parengiamasis etapas, pradėtas 2023 m. lapkričio mėn., kuris baigsis 2025 m. spalio pabaigoje, kai ECB valdančioji taryba priims sprendimą dėl tolesnės projekto eigos. Lietuvos banko atstovai aktyviai dalyvauja Eurosistemos skaitmeninio euro aukšto lygio darbo grupėje ir projekto koordinavimo grupėje, jos yra sudarytos projekto parengiamajam etapui valdyti. 2024 m. vyko skaitmeninio euro komponentų tiekėjų atranka, pradėti nauji vartotojų tyrimai ir eksperimentai siekiant surinkti įžvalgas apie vartotojų prioritetus, pradėta rengti skaitmeninio euro didžiausio likučio sąskaitoje nustatymo metodika, atnaujintas taisyklių sąvado projektas. Taip pat buvo aktyviai bendradarbiaujama su suinteresuotosiomis šalimis (prekybininkais, vartotojais, MPT) siekiant išsiaiškinti jų nuomones ir poreikius, kad būtų užtikrinti aukščiausi skaitmeninio euro kokybės, saugumo ir naudojimo standartai. Sulaukta didelio rinkos dalyvių susidomėjimo 2024 m. pabaigoje ECB paskelbtam kvietimui eksperimentuoti su sąlyginiais mokėjimais ir papildomais atsiskaitymo atvejais .Tai rodo, kad rinkos dalyviai mato skaitmeninio euro inovatyvų potencialą. Užbaigus šį parengiamąjį etapą, ECB valdančioji taryba spręs, ar pereiti prie skaitmeninio euro vystymo etapo, kuris apimtų integruotų paslaugų kūrimo, skaitmeninio euro testavimo ir išbandymo realioje aplinkoje procesus. Išleisti skaitmeninį eurą ECB valdančioji taryba svarstys tik tada, kai bus patvirtintas teisinis skaitmeninio euro reglamentas Taryboje ir Parlamente.
4.6.Grynieji pinigai
2024 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banko į apyvartą išleistų eurų bendra vertė sudarė 8 100 mln. Eur.
Grynoji emisija
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Galutinė pirkinių krepšelio suma atsiskaitant grynaisiais pinigais Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 m. gegužės 1 d., kaip nustatyta Seimo 2024 m. kovo pabaigoje priimtame Lietuvos banko inicijuotame Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatyme. Šia iniciatyva siekiama sumažinti gyventojų, verslo ir valstybės išlaidas, susijusias su grynųjų pinigų naudojimu, užtikrinti patogesnį atsiskaitymą ir mažinti grynųjų pinigų poveikį aplinkai. Mokant grynaisiais pinigais už prekes ar paslaugas, galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama iki artimiausių 5 euro centų, ir dėl to nebus poreikio atiduoti grąžos 1 ir 2 euro centų monetomis. Apvalinama bus į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 euro centų, atsižvelgiant į tai, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0 ar 5, ar 10. Apvalinimas nesudaro prielaidų kainų didinimui ir yra teisingas tiek pirkėjams, tiek pardavėjams. Pradėjus apvalinti ir toliau bus galima atsiskaityti 1 ir 2 euro centų monetomis mokant suapvalintą sumą. Prekybininkai vieno atsiskaitymo metu, kaip ir iki apvalinimo, neprivalės priimti daugiau nei 50 vienetų bet kokio nominalo monetų. Iniciatyvą paskatino tai, kad didžioji dalis 1 ir 2 euro centų monetų mokėjimams panaudojamos vos vieną kartą – gavus grąžą šių nominalų monetomis, jos pametamos ar nugula gyventojų taupyklėse, automobilių salonuose, fontanuose ir pan. Į Lietuvos banką negrįžta apie 70 proc. į apyvartą išleistų 1 ir 2 euro centų monetų, o kitų monetų negrįžta apie 30 proc. Kasmet Lietuvos gyventojai pameta 50 tonų 1 ir 2 euro centų monetų, kurių vertė – apie 300 tūkst. eurų. Lietuvos bankas ėmėsi šios iniciatyvos po viešosios diskusijos su visuomene apie 1 ir 2 euro centų monetų naudojimą ir įvertinęs Lietuvos gyventojų pritarimą apvalinimui bei kitų valstybių, jau apvalinančių, patirtį. Naujausios Eurobarometro apklausos duomenys rodo, kad 7 iš 10 Lietuvos gyventojų pritartų 1 ir 2 euro centų monetų atsisakymui euro zonoje bei privalomam galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimui. Apvalina septynios euro zonos valstybės: Airija, Belgija, Italija, Nyderlandai, Suomija, Slovakija ir Estija. Daugiau informacijos apie apvalinimą Lietuvoje – Lietuvos banko interneto svetainėje.
2024 m. užtikrintas pakankamas grynųjų pinigų prieinamumas ir išlaikytas 2022 m. išplėtotas bankomatų tinklas, gyventojų vertinimu, grynųjų pinigų prieinamumas pagerėjo. Kredito įstaigoms, įgyvendinant Tarpusavio supratimo memorandumą siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje (toliau – Memorandumas), įrengus 100 naujų bankomatų šalies regionuose, padvigubėjo vietovių, kuriose galima pasiimti grynųjų pinigų, skaičius. Iki Memorandumo pasirašymo bankomatai buvo 91 vietovėje, o įgyvendinus jį, galimybė išsigryninti pinigų užtikrinama ne mažiau kaip 191 vietovėje. ECB 2023 m. rudens ir 2024 m. pavasario laikotarpiu atliktos visuomenės apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojų vertinimu, grynųjų pinigų prieinamumas šalyje pagerėjo – 88 proc. lengvai pasiekia artimiausią bankomatą ar banko skyrių, prieš dvejus metus taip manė 86 proc. Gyventojai pasiimti lėšų kasdienėms reikmėms banko kortelėmis gali ne tik iš bankomatų, bet ir apie 4 000 kredito įstaigų partnerių grynųjų pinigų paslaugų teikimo vietų: UAB „Perlas Finance“ terminaluose, prekybos vietų, kuriose ši paslauga teikiama, kasose, kai kurių kredito unijų skyriuose ir jų kasose. Grynųjų pinigų prieigos vietos (bankomatai ir alternatyvios vietos) skelbiamos Lietuvos banko administruojamame grynųjų pinigų prieinamumo žemėlapyje. Lietuvos bankas nuolat stebi ir vertina grynųjų pinigų prieinamumo situaciją Lietuvoje, prireikus imasi veiksmų.
Lietuvoje aptikta daugiau padirbtų pinigų. 2024 m. Lietuvos banke ištirti ir iš apyvartos išimti 1 564 vnt. padirbtų eurų (1 112 banknotų ir 452 monetos). 2024 m. Lietuvoje rasta 27 proc. daugiau padirbtų eurų banknotų ir 9 proc. daugiau monetų nei 2023 m. Didžiąją dalį padirbtų eurų sudarė 50 eurų (40 %) ir 100 eurų (25 %) nominalų banknotai. 2024 m. Lietuvos bankas ištyrė 22 tūkst. vnt. banknotų ir monetų pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus pakeisti susidėvėjusius ir sugadintus pinigus, kurių vertė 897 tūkst. Eur.
Gyventojai atneša iškeisti vis mažiau litų. 2024 m. į eurus pakeista 3,5 mln. litų – 20 proc. mažiau nei 2023 m. Apyvartoje 2024 m. gruodžio 31 d. buvo likę 398 mln. litų, nepakeistų į eurus.
2024 m. Lietuvos bankas į apyvartą išleido keturių temų kolekcines monetas, vienos temos proginę monetą ir apyvartinių monetų numizmatinį rinkinį. Numizmatinėmis vertybėmis įamžinami svarbūs istoriniai įvykiai ir asmenybės. Jų galima įsigyti Lietuvos banko el. parduotuvėje monetos.lb.lt.
4.7.Oficialiosios atsargos
2024 m. pabaigoje Lietuvos banko finansinis turtas, nesusijęs su pinigų politikos operacijomis ir be įsipareigojimų, sudarė 7 888 mln. Eur. Šio turto grąža eurais, įskaitant valiutų kursų pokyčių įtaką, bet be aukso kainos pokyčių, buvo 6,49 proc. Finansinio turto, be įsipareigojimų ir nesusijusio su pinigų politikos operacijomis, grąža, be valiutų kursų ir aukso kainos įtakos, 2024 m. sudarė 3,50 proc.
Investicijų grąža
Pastaba: FT – finansinis turtas.
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Aukso kiekis nepakito ir sudarė 5,8 t. Aukso portfelis per 2024 m. uždirbo 32,95 proc. grąžą. Pastariesiems pokyčiams nemažą įtaką turėjo per metus reikšmingai ūgtelėjusi aukso kaina (27,22 %) ir daugiau kaip 6 proc. sustiprėjęs JAV doleris euro atžvilgiu.
Siekiant didesnės grąžos ilguoju laikotarpiu, didžioji Lietuvos banko investicijų dalis 2024 m. buvo JAV doleriais ar kitomis valiutomis (Japonijos jenomis, JAV doleriais, Kanados doleriais, Šveicarijos frankais, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų) – jų kurso rizika buvo apdrausta. Siekiant didesnio investicijų įvairinimo, dalies investicijų (2024 m. – vidutiniškai 78 %) valiutos kurso rizika buvo neapdrausta. Daugiausia investicijų, kurių valiutos kurso rizika buvo neapdrausta, buvo JAV doleriais (36 %), Kanados doleriais (7 %) ir Didžiosios Britanijos svarais sterlingų (10 %).
Vidutinė investicijų valiutinė struktūra 2024 m.
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Finansinio turto saugumas užtikrinamas skaidant investicijas, sudarant sandorius su geros reputacijos, aukštus reitingus turinčiomis finansų įstaigomis ir investuojant tik į investicinį reitingą turinčių emitentų SVP. Finansų įstaigoms ir VP emitentams tarptautinių reitingų agentūrų suteiktas investicinis reitingas rodo, kad jų įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra maža. 2024 m. pabaigoje 54 proc. investicijų buvo suteiktas aukščiausias AAA reitingas.
Vidutinis investicijų pasiskirstymas 2024 m.
Šaltinis: Lietuvos bankas.
4.8.Statistika
Vykdydamas Oficialiosios statistikos programą, Lietuvos bankas įgyvendino savo statistikos darbų programoje numatytus 2024 m. aktualiausius plėtros darbus. Buvo toliau gerinama finansų ir makroekonominės statistikos kokybė, duomenų prieinamumas ir jų analitinės galimybės, ypač daug dėmesio skirta pasirengimui suderinti euro zonoje taikomą bankų atskaitomybę. Publikuota išsamesnė mokėjimų statistika, teikiama nuodugnesnė makroekonominė statistika, rengiamasi plėtoti finansų rinkos dalyvių statistiką, taip pat toliau buvo kuriama su klimato kaita susijusi finansų statistika.
Kas dvejus metus atliekama vartotojų apklausa parodė, kad pasitikėjimo Lietuvos banko skelbiamais duomenimis lygis ir toliau yra aukštas – 88 proc. dalyvavusių apklausoje jais visiškai pasitiki ir pasitiki.
Pasitikėjimas Lietuvos banko skelbiamais duomenimis
Lietuvos bankas įgyvendino svarbų duomenų valdymo programos etapą – šalyje veikiantys bankai pradėjo teikti priežiūrai skirtą informaciją į modernią ataskaitų surinkimo sistemą REGATA. Plačiau skaitykite čia. Taip pat duomenų platformoje sukurti pirmieji duomenų produktai, o jų metaduomenys jau yra duomenų kataloge. Pradėti duomenų platinimo projekto įgyvendinimo darbai. Projekto tikslas – sukurti modernų, vartotojui draugišką duomenų portalą ir bendrą duomenų teikimo mechanizmą, kuris leis suefektyvinti duomenų platinimo procesus. Toliau didinta duomenų valdymo branda.
Prisijungdamas prie EK duomenų centro iniciatyvos, kuria siekiama skatinti Europos finansų plėtrą, Lietuvos bankas pirmasis pateikė susintetintus (dirbtinius) įmonių paskolų duomenis į ES skaitmeninių finansų platformą. Susintetintų duomenų rinkiniai atskleidžia šalies kredito rinkos charakteristikas ir suteikia saugią prieigą prie duomenų. Plačiau skaitykite čia.
Lietuvos bankas aktyviai prisidėjo ECB rengiant su klimato kaita susijusių statistinių duomenų rinkinį. Tuo tikslu jis pateikė informaciją apie Lietuvoje išleistus ir turimus VP, paskolas, susijusias su eksperimentiniais tvaraus ir žaliojo finansavimo rodikliais, bei analitinius finansų įstaigų portfelio anglies pėdsako ir fizinės rizikos poveikio rodiklius. Plačiau apie šį 2024 m. balandžio mėn. paskelbtą ECB rinkinį skaitykite čia.
2024 m. visose ES šalyse atlikta išsami finansinių sąskaitų statistikos duomenų revizija. Lietuvos finansinių sąskaitų statistikos duomenys revizuoti nuo 2004 m. pirmojo ketvirčio iki 2023 m. ketvirtojo ketvirčio. Iš esmės pakeisti ne finansų bendrovių (S.11) ir namų ūkių (S.14) sektorių duomenys, taip pat, įgyvendinus naują metodiką, sumažinta paklaida tarp finansinių ir nefinansinių sąskaitų. Plačiau skaitykite čia.
2024 m. taip pat atlikta Eurostato ir ECB koordinuojama mokėjimų balanso ir nacionalinių sąskaitų duomenų revizija. Siekiant turėti suderintus makroekonominės statistikos duomenis, buvo revizuoti ir Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų 2020–2022 m. duomenys. Plačiau skaitykite čia.
Publikuoti papildomi duomenys apie mokėjimus el. pinigais, mokėjimo inicijavimo paslaugas, grynųjų pinigų pasiėmimą Lietuvos MPT išleistomis kortelėmis ir mokėjimo operacijas šiomis kortelėmis pagal prekybininko veiklos sritį. Lietuvos MPT klientų gauti mokėjimai suskaidyti smulkiau – tiek pagal rezidentiškumą, tiek pagal mokėjimo paslaugos požymius. Be to, nauji duomenys apie mokėjimo paslaugas suskirstyti į tris rinkos dalis (kredito, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų). Plačiau skaitykite čia.
4.9.Fiskalinis agentas
Lietuvos bankas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme nustatytas fiskalinio agento funkcijas, 2024 m. tvarkė viešųjų subjektų sąskaitas ir atliko finansines operacijas viešiesiems subjektams Lietuvos banko nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos bankas teikė bankines paslaugas šiems viešiesiems subjektams: Finansų ministerijai, tvarkant Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitas; nacionalinėms plėtros įstaigoms ir kitoms viešojo sektoriaus įstaigoms, valdančioms įstatymuose nustatytus fondus, ir ES institucijoms; pagal Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų sąrangą užsienio centriniams bankams.
2024 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banke buvo tvarkoma 112 viešųjų subjektų sąskaitų (2023 m. gruodžio 31 d. – 108). Šios sąskaitos atidarytos ir tvarkomos Lietuvos banke vadovaujantis Lietuvos Respublikos, Lietuvos banko ir ECB teisės aktais.
Lietuvos bankas viešiesiems subjektams teikia šias bankines paslaugas: perveda lėšas pagal išteklių valdytojų mokėjimo nurodymus, įskaito jas į sąskaitas, keičia valiutas, rengia ir teikia sąskaitų išrašus bei kitą informaciją. 2024 m., vykdant viešųjų subjektų mokėjimo nurodymus, atlikta 2 865,7 tūkst. kredito pervedimų – jų apyvarta sudarė 66,6 mlrd. Eur.
Vykdydama VIKSVA diegimo projektą, skirtą valstybės pinigų laikymui bei valdymui centralizuoti ir taip racionaliau bei veiksmingiau valdyti valstybės pinigines lėšas, Finansų ministerija 2024 m., prie VIKSVA prisijungiant naujoms biudžetinėms įstaigoms, aktyviai naudojosi Lietuvos banko administruojamos mokėjimo sistemos CENTROlink paslaugomis (taip pat ir momentinių mokėjimų paslauga) ir pateikė vykdymui dvigubai daugiau mokėjimo nurodymų nei 2023 m., kai VIKSVA projektas tik buvo padėtas diegti.
Viešųjų subjektų mokėjimai
Šaltinis: Lietuvos bankas.
5.Kita veikla
Techninis bendradarbiavimas yra svarbi Lietuvos banko veiklos sritis. Lietuvos bankas kartu su 19 ECBS nacionalinių centrinių bankų ir ECB nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. sėkmingai įgyvendina ES finansuojamą projektą „Centrinio banko gebėjimų stiprinimo Vakarų Balkanuose programa, siekiant integracijos į ECBS. II etapas“. Šis projektas – 2021 m. užbaigto projekto Vakarų Balkanuose tęsinys, skirtas šešių Vakarų Balkanų šalių centrinių bankų bei bankų priežiūros agentūrų instituciniams gebėjimams stiprinti, visų pirma, tobulinant jų analitines ir politikos priemones ir perkeliant geriausius tarptautinius ir Europos standartus į nacionalinę praktiką.
Kartu su 7 ECBS nacionaliniais centriniais bankais ir ECB sėkmingai įgyvendinamas 2023 m. pabaigoje pradėtas ir dvejus metus truksiantis ES finansuojamas bandomasis projektas Afrikos šalims „Finansinio stabilumo, atsparumo ir valdymo stiprinimas – stipresnio ECBS dialogo su Afrika link“. Tikslas – sustiprinti Afrikos šalių centrinių bankų pajėgumus valdysenos, finansinio stabilumo, atsparumo, strateginio planavimo ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse. Projektas skirtas 12 Afrikos centrinių bankų, veikiančių 24 Afrikos šalyse.
Kartu su Lenkijos ir Ispanijos priežiūros institucijomis Lietuvos bankas 2025 m. sausio 1 d. pradėjo įgyvendinti dvejus metus truksiantį ES Dvynių programos projektą „Nebankinių finansų įstaigų veiksmingos priežiūros įgyvendinimas“ Ukrainos nacionaliniame banke. Projekto vertė – 1,5 mln. Eur, trukmė – 24 mėn.
Toliau nuosekliai stiprinamas Lietuvos banko vaidmuo TVF veikloje. Nuo 2023 m. sausio 24 d. ŠBŠ grupei TVF vykdomojoje valdyboje aukščiausiu lygiu pirmą kartą atstovauja Baltijos šalių deleguotas vykdomasis direktorius Vitas Vasiliauskas, jis iki 2026 m. vidurio bus pagrindinis grupės atstovas šioje organizacijoje (vėliau pirmininkavimą perims Danija). Pagal ŠBŠ bendradarbiavimą TVF reglamentuojančius susitarimus, Lietuvai kartu su Latvija ir Estija tenka atsakomybė užtikrinti tinkamą ŠBŠ vykdomojo direktoriaus pasirengimą svarbiausiems TVF vykdomosios valdybos posėdžiams. Remiantis dvišaliu tarpusavio supratimo susitarimu, Lietuvos bankas šią užduotį įgyvendina koordinuodamasis su Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
2024 m. lapkričio mėn. įsigaliojo Lietuvos banko ir TVF 2020 m. dvišalio skolinimo susitarimo (angl. Bilateral Borrowing Agreement, BBA) pratęsimas iki tada, kol įsigalios kvotų padidinimas pagal 16-ąją TVF kvotų peržiūrą arba iki 2027 m. gruodžio 31 d. (priklausomai nuo to, kas įvyks anksčiau). TVF pratęsimą inicijavo siekdamas užtikrinti išteklių nepertraukiamumą (nacionalinių 16-osios TVF kvotų peržiūros įgyvendinimo procedūrų terminas pratęstas iki 2025 m. gegužės 15 d.). Lietuvai nuo 2021 m. prisijungus prie BBA mechanizmo, Lietuvos bankas įsipareigojo prireikus paskolinti SST išreikštą sumą iki 297 mln. Eur ekvivalento, o už suteiktas paskolas TVF įsipareigojo mokėti palūkanas. Kol kas BBA mechanizmas nėra aktyvuotas, tad Lietuvos bankas nėra suteikęs paskolų pagal šį susitarimą.
2024 m. gruodžio 16 d. kasmetinė Lietuvos banko ekonomikos konferencija buvo skirta dešimtosioms euro įvedimo Lietuvoje metinėms paminėti. Pagrindinė renginio tema – atsparumo pasauliniams geopolitiniams pokyčiams ramsčiai. Konferencijos dalyviai diskutavo apie svarbiausius iššūkius, kylančius Europai, ir priemones jiems įveikti, kaip tolesnė integracija galėtų padėti sustiprinti ekonominį Europos potencialą ir atsparumą, aptartos temos, įskaitant atsaką į geopolitinį susiskaidymą ir šio susiskaidymo ekonominį poveikį, strateginio savarankiškumo stiprinimą ir pramonės (įskaitant gynybos) pajėgumų didinimą. Konferenciją atidarė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pagrindinį pranešimą skaitė ECB Pirmininkė Christine Lagarde, diskusijose dalyvavo kiti aukšto lygio pranešėjai: EK narys Valdis Dombrovskis, finansų ministras Rimantas Šadžius, Toronto centro vadovas, buvęs Švedijos centrinio banko pirmininkas Stefan Ingves, Žako Deloro instituto prezidentas, buvęs Italijos premjeras Enrico Letta, TVF Europos departamento direktorius Alfred Kammer, Roberto Šumano centro pirmininkas ir Europos universitetinio instituto ekonomikos profesorius Giancarlo Corsetti, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vyriausioji ekonomistė Beata Javorcik, Ukrainos nacionalinio banko valdytojas Andriy Pyshnyy ir TVF vykdomasis direktorius Vitas Vasiliauskas.
Lietuvos bankas 2024 m. liepos mėn. pradėjo informacinę kampaniją „Spręsk pats“, kviečiančią gyventojus daugiau dėmesio skirti asmeninių finansų valdymui – nepermokėti už finansines paslaugas, pasinaudoti galimybėmis didinti santaupas, aktyviai ginti savo teises, atpažinti neteisėtus bandymus išvilioti pinigus.
Savo interneto svetainėje Lietuvos bankas skelbia gyventojams aktualią lyginamąją informaciją: mokėjimo paslaugų įkainius, investicinio gyvybės draudimo atskaitymų skaičiuoklę, komercinių bankų ir kredito unijų siūlomas terminuotųjų, kaupiamųjų ir neatšaukiamųjų indėlių palūkanas, pradėta rengti būsto paskolų skaičiuoklė.
Lietuvos bankas kartu su EK, EBPO, Latvijos centriniu banku ir kitais finansų ir saugumo sektorių atstovais 2024 m. pradėjo projektą, kuriuo siekiama didinti Lietuvos ir Latvijos gyventojų skaitmeninį finansinį raštingumą ir atsparumą finansiniam sukčiavimui.
Siekiant visuomenei atskleisti Lietuvos banko indėlį į kultūros ir meno puoselėjimą, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejuje 2025 m. vasario mėn. atidaryta paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“. Parodoje iki gegužės vidurio galima susipažinti su vertingiausiais Lietuvos banko sukaupto dailės rinkinio, kuris naudojamas banko patalpų interjerams puošti ir estetinei aplinkai sukurti, darbais.
2025 m. vasario mėn. Nasdaq Baltijos rinkos apdovanojimuose už pasiekimus plėtojant kapitalo rinką Lietuvoje įvertinta Kapitalo rinkos taryba. Jai atiteko „Metų proveržio“ apdovanojimas už Lietuvos kapitalo rinkos pažangos lyderystę.
Santrumpos
AB akcinė bendrovė
BPeF Bendras pertvarkymo fondas
BVP bendrasis vidaus produktas
ECB Europos Centrinis Bankas
ECBS Europos centrinių bankų sistema
EK Europos Komisija
EPĮ elektroninių pinigų įstaigos
ES Europos Sąjunga
Eurosistema Europos Centrinis Bankas ir euro zonos centriniai bankai
FMĮ finansų maklerio įmonės
FRD finansų rinkos dalyviai
JAV Jungtinės Amerikos Valstijos
JK Jungtinė Karalystė
KIS kolektyvinio investavimo subjektai
MĮ mokėjimo įstaigos
MPT mokėjimo paslaugų teikėjai
NT nekilnojamasis turtas
PF pensijų fondai
PFĮ pinigų finansų įstaigos
PPTF pinigų plovimas ir teroristų finansavimas
PPTFP pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija
SPPP specialioji pandeminė pirkimo programa
ŠBŠ Šiaurės ir Baltijos šalys
SVKI suderintasis vartotojų kainų indeksas
TVF Tarptautinis valiutos fondas
VKD vartojimo kredito davėjai
VP vertybiniai popieriai
|
© Lietuvos bankas Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius Lietuvos banko valdyba Pranešimą apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę ir funkcijų vykdymą patvirtino 2025 m. balandžio 18 d. Kai kuriose lentelėse ir paveiksluose dėl apvalinimo eilučių suma ir procentai nesutampa su bendrais duomenimis („Iš viso“ ir 100 %). Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. ISSN 2538-8428 (online) |