Lietuvos bankas
tekstas

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. galutinė pirkinių krepšelio suma atsiskaitant grynaisiais pinigais bus apvalinama.

Taikant apvalinimą, 1 ir 2 ct monetomis ir toliau galima atsiskaityti, jomis mokant suapvalintą sumą.

[[#ex]]

Kas turi taikyti apvalinimą?

Apvalinimą turi taikyti visi ekonominę veiklą vykdantys ūkio subjektai (prekybininkai, paslaugų teikėjai (tame tarpe vaistinės, medicinos paslaugų teikėjai, teisinių paslaugų teikėjai, finansinių paslaugų teikėjai, mokėjimo paslaugų teikėjai, bibliotekos, baseinai ir kt.), viešojo administravimo subjektai, turgaus prekeiviai ir kt.) – juridiniai ir fiziniai asmenys. Apvalinimas taikomas visoms atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumoms. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumos apvalinamos, kai:

  • fizinis asmuo įsigyja prekes (paslaugas) iš juridinio asmenis,
  • fizinis asmuo įsigyja prekes (paslaugas) iš fizinio asmenis,
  • juridinis asmuo įsigyja prekes (paslaugas) iš juridinio asmenis,
  • juridinis asmuo įsigyja prekes (paslaugas) iš fizinio asmenis.

Kas apvalinama?

Apvalinama:

  • atsiskaitymo grynaisiais pinigais suma – bendra suma, mokėtina už vienu metu įsigyjamas prekes (paslaugas), nepriklausomai nuo prekių (paslaugų) skaičiaus, kai atsiskaitoma grynaisiais pinigais,
  • grąžinama grynaisiais pinigais suma – suma, grynaisiais pinigais grąžinama pirkėjui už jo grąžintą (-as) prekę (-es), nesuteiktą (-as) paslaugą (-as), netinkamos kokybės suteiktą (-as) paslaugą (-as).

Jei įsigyjama viena prekė (paslauga) ar grąžinami pinigai už vieną prekę (nesuteiktą paslaugą, netinkamos kokybės paslauga), ir atsiskaitoma grynaisiais pinigais, apvalinimas taip pat taikomas.

Apvalinimas netaikomas vienu metu įsigyjamų prekių (paslaugų) krepšelio kiekvienos atskiros prekės (paslaugos) kainai. Kainos nustatomos 1 ct tikslumu.

Apvalinimas netaikomas šiais atvejais:

  • atsiskaitymų negrynaisiais pinigais, dovanų kuponais (čekiais, kortelėmis), lojalumo kortelėse sukauptais pinigais, socialinėmis kortelėmis sumoms,
  • elektroninės prekyvietės paslaugoms,
  • darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, įskaitant dienpinigius ir išmokas, skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti,
  • pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms (net ir mokamoms grynaisiais pinigais),
  • mokesčiams, su mokesčiais susijusioms sumoms, rinkliavoms, baudoms ir kitoms piniginėms prievolėms, kurios skiriamos arba nustatomos vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu ir kitais įstatymais,
  • keičiamos valiutos sumoms,
  • pinigų perlaidų grynaisiais pinigais sumoms,
  • į mokėjimo sąskaitą įmokamų grynųjų pinigų ir iš mokėjimo sąskaitos išimamų grynųjų pinigų sumoms,
  • kai bendra mokėtina suma už vienu metu grąžinamas prekes, įsigyjamas ar parduodamas prekes (paslaugas) yra mažesnė nei 5 ct (ši nuostata netaikoma, kai dalis sumos sumokėta mokėjimo kortele ar dovanų čekiu, ir likusi dalis, mokama grynaisiais pinigais, yra mažesnė nei 5 ct).

Kaip apvalinama? 

Apvalinama pagal Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatyme numatytas taisykles. Bendra mokėtina suma apvalinama pagal matematinę taisyklę: apvalinama į mažesnę arba į didesnę pusę iki artimiausių 5 ct, priklausomai nuo to, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0, 5 ar arčiau 10. Tiksliau, apvalinama taip:

  • bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 1 arba 2 ct, apvalinama į mažesnę pusę iki 0;
  • bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 3 arba 4 ct, apvalinama į didesnę pusę iki 5;
  • bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 6 arba 7 ct, apvalinama į mažesnę pusę iki 5;
  • bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 8 arba 9 ct, apvalinama į didesnę pusę iki 10.

Apvalinimas yra neutralus pardavėjo ir pirkėjo atžvilgiu. Taikant apvalinimą, pirkėjas, mokėdamas grynaisiais pinigais, sumoka tai 1 ar 2 ct mažiau, tai 1 ar 2 ct daugiau negu apskaičiuota bendra mokėtina suma. Ilguoju laikotarpiu susidarę skirtumai išsilygintų.

tekstas


Kodėl apvalinama?

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimas svarbus efektyvumo, tvarumo ir patogumo žmonėms požiūriu:

  • apvalinant daugeliu atvejų nebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 ct monetomis, šių monetų kaldinti (ar įsigyti iš kitų valstybių) ir leisti į apyvartą,
  • sumažės gyventojų, verslo ir valstybės sąnaudos, susijusios su grynųjų pinigų naudojimu,
  • sumažės grynųjų pinigų poveikis aplinkai (sumažės metalų (vario ir plieno), šalutinių gamybos ir administravimo produktų (CO2, plastiko) patekimas į aplinką),
  • grynaisiais pinigais naudotis bus patogiau.

Ar žinote, kad iki apvalinimo taikymo...

  • daugiau kaip 2 mln. eurų vertės 1 ir 2 ct monetų esame pametę. Kasmet prarandame apie trečdalį milijono eurų; 
  • 12 traukinio vagonų – tiek apyvartoje smulkiųjų monetų. Jos sveria 820 tonų. Kasmet šių monetų kiekis apyvartoje padidėja 100 tonų (daugiau nei 1 traukinio vagonu);
  • didžioji dalis 1 ir 2 ct monetų panaudojamos mokėjimams vos vieną kartą – net du trečdaliai į apyvartą išleistų 1 ir 2 ct monetų į Lietuvos banką negrįžta (kitų monetų negrįžta tik trečdalis). Monetos pametamos arba nugula mūsų taupyklėse, kišenėse, stalčiuose, automobiliuose, fontanuose. Kadangi 1 ir 2 ct monetų reikia grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietose, Lietuvos bankas turi jas nuolat kaldinti (ar įsigyti iš kitų valstybių)  ir leisti į apyvartą; 
  • 1 ir 2 ct monetoms kaldinti, transportuoti, tvarkyti naudojami ištekliai, susidaro tarša, atliekos;
  • pagaminti šias monetas kainuoja daugiau nei jų vertė.


Ką daryti su 1 ir 2 ct monetomis?

Taikant apvalinimą, 1 ir 2 ct monetos lieka teisėta mokėjimo priemonė, t. y. jomis galima atsiskaityti mokant suapvalintą sumą, tam tikrais atvejais jomis gali būti atiduodama grąža.

Prekybininkai (paslaugos teikėjai) negali atsisakyti priimti 1 ir 2 ct monetų, duodamų mokant suapvalintą sumą. Tačiau jie neprivalo vieno mokėjimo metu priimti daugiau nei 50 vnt. monetų.

Jei turite sukaupę 1 ir 2 euro centų monetų, jas galite:

  • naudoti mokėdami už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais,
  • atnešti į Lietuvos banko kasas Vilniuje ir Kaune ir iškeisti į kito nominalo monetas ar banknotus1,
  • iškeisti kredito įstaigose, teikiančiose šią paslaugą.

1 Keisdami monetas Lietuvos banko kasose, su savimi turėkite asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę arba Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą).

Asmeniui per dieną į banknotus keičiama apie 500–1 000 monetų – tiek, kiek jų telpa specialioje vieno litro talpos dėžutėje. Už jas atsiskaitoma iš karto. Taip pat asmeniui vieną kartą per dieną gali būti keičiamas  neribotas kiekis euro monetų, pinigus už jas pervedant į kliento nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip per 15 darbo dienų. Monetas norintys pasikeisti fiziniai ir juridiniai asmenys turės pateikti rašytinį prašymą, jį galima užpildyti atvykus į kasą arba iš anksto (prašymo forma).


Koks 1 ir 2 ct monetų kiekis apyvartoje?

Lietuvoje apyvartoje yra daugiau nei 300 mln. vnt. 1 ir 2 centų monetų. Šios monetos sudaro 59 proc. visų apyvartoje esančių monetų, tačiau pagal vertę (4,6 mln. Eur) jos sudaro tik 3 proc. Lietuvoje 1 ir 2 euro centų monetų skaičius apyvartoje kasmet padidėja vidutiniškai po 40 mln. vnt. monetų.

Monetų sudėtis apyvartoje

Paskutinė duomenų atnaujinimo data: 2024-05-08
XLSX

Monetų kiekis apyvartoje

Pastaba: duomenys pateikti kaupiamuoju būdu (nuo euro įvedimo iki atitinkamų metų pabaigos).

Paskutinė duomenų atnaujinimo data: 2024-05-08
XLSX


Kokia kitų šalių patirtis? 

Euro zonos šalys dėl 1 ir 2 euro centų monetų naudojimo yra apsisprendusios skirtingai: Nyderlandai, Belgija, Suomija, Airija, Italija ir Slovakija nebeleidžia šių monetų į apyvartą ir taiko galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimą, o kitose euro zonos šalyse 1 ir 2 euro centų monetos ir toliau cirkuliuoja apyvartoje. Apvalinimą taiko ir ne euro zonos šalys – Švedija, Norvegija, Danija, Kanada ir Australija.

Euro zonos šalyse, kuriose atsiskaitant grynaisiais pinigais taikomas apvalinimas, galutinė mokėtina suma apvalinama iki artimiausio 5 euro centų kartotinio. Nepaisant taikomo apvalinimo, minėtose valstybėse 1 ir 2 euro centų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė, t. y. gyventojai ir toliau jomis gali atsiskaityti.

Valstybės, taikydamos apvalinimą, taupo gyventojų, verslo ir valstybės lėšas, patogiau naudojasi grynaisiais pinigais, gyvena tvariau.


Kokie pagrindiniai teisės aktai, susiję su atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimu?


Turite klausimų?

Jei kyla klausimų, kviečiame susisiekti!

  • Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo, 1 ir 2 ct monetų naudojimo, keitimo klausimais konsultuoja Lietuvos bankas (tel. +370 800 50 500, el. p. tl.bl@ofni).
  • Apvalinimo įtakos mokesčiams, kasos aparatų naudojimo klausimais konsultuoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tel. +370 5 260 5060, paklausimas per Mano VMI).
  • Apvalinimo apskaitos klausimais konsultuoja Apskaitos, audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tel. +370 5 212 5464, el. p. tl.tnva@ofni).
  • Apvalinimo apskaitos individualios veiklos atveju klausimais konsultuoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tel. +370 5 260 5060, paklausimas per Mano VMI).

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2024-04-10