Įžanginis žodis

Dalintis:

2022 m. paženklinti šokų ženklu – visų pirma brutalios rusijos karinės invazijos į Ukrainą ir tiek mūsų šalies, tiek viso pasaulio ekonomikų energetinio šantažo. Energetikos ir žaliavų kainų šokas tapo pagrindine užsitęsusios ir smarkiai per didelės infliacijos priežastimi. Atsakas į šiuos du šokus – pagalba Ukrainai ir kova su infliacija bei jos neigiamomis pasekmėmis ekonomikai ir gyventojų perkamajai galiai ryškiai paženklino ir Lietuvos banko veiklą.

Būdami Eurosistemos dalimi, kartu su ECB ir kitais euro zonos šalių centriniais bankais 2022 m. ir 2023 m. pradžioje priėmėme reikšmingus pinigų politikos sprendimus, siekdami grąžinti infliaciją į 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu. Šiais sprendimais spartintas pinigų politikos normalizavimas, užbaigiant neigiamų palūkanų erą, o vėliau ir pamažu griežtinama pinigų politika. Iki 2023 m. kovo mėn. pagrindinė ECB palūkanų norma buvo didinta šešis kartus – iki 3,0 proc. lygio. Be to, 2022 m. liepos mėn. ECB valdančioji taryba sustabdė grynuosius turto pirkimus pagal turto pirkimo programą, o nuo 2023 m. kovo mėn. – pradėjo mažinti sukaupto portfelio dydį. Tokie sprendimai ir pinigų politikos priemonės reiškia, kad Lietuvos ir visos euro zonos ekonomikos finansavimosi sąlygos griežtėjo, tačiau vidutiniu laikotarpiu tai padės grąžinti infliaciją į siekiamą lygį.

Dėl naujos palūkanų normų aplinkos Lietuvos bankų sektoriuje susidarė išskirtinės aplinkybės, lemiančios bankų grynųjų palūkanų pajamų ir pelno padidėjimą ne dėl įprastinės verslo plėtros, bet būtent dėl minėtų išskirtinių aplinkybių. Jei jos nesikeis, bankų sektoriaus pelnas artimiausiais metais gali būti maždaug tris kartus didesnis nei daugiametis vidurkis. Kartu su Finansų ministerija pasiūlėme solidarumo įnašą ir dalį netikėto bankų pelno skirti karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti.

Lietuvos ekonomika, 2022 m. išgyvenusi energetikos ir žaliavų kainų šoką, išliko augimo kelyje: BVP pernai buvo 1,9 proc. didesnis nei ankstesniais metais. Itin daug pabrangusios žaliavos, ypač energijos, per gamybos ir tiekimo grandines lėmė itin staigų ir reikšmingą kainų augimą bei namų ūkių perkamosios galios mažėjimą. Metinės infliacijos Lietuvoje raidą 2022 m. galima išskirti į dvi dalis – nuoseklų jos didėjimą iki rugsėjo mėn. piko (22,5 %) ir nuoseklų jos mažėjimą vėlesniais mėnesiais. Kilusios energijos kainos buvo pagrindinis veiksnys, daręs įtaką metinės infliacijos didėjimui, o sumažėjęs energijos kainų augimas daugiausia prisidėjo prie metinės infliacijos mažėjimo metų pabaigoje. Atsižvelgiant į 18,9 proc. siekusią vidutinę metinę infliaciją, namų ūkių vartojimas buvo sąlygiškai stiprus – namų ūkių vartojimo išlaidos buvo 0,5 proc. didesnės nei prieš metus. Tokiam atsparumui įtakos turėjo darbuotojams palanki darbo rinkos padėtis. Dėl darbuotojų trūkumo šalyje toliau sparčiai kilo atlyginimai. Apžvelgiamu laikotarpiu jie buvo apie 13,4 proc. didesni nei prieš metus. Reikšmingą įtaką turėjo į Lietuvos darbo rinką sėkmingai įsiliejantys ukrainiečiai karo pabėgėliai. Būtent šis veiksnys daugiausia lėmė, kad dirbančiųjų skaičius šalyje pasiekė apie 1,45 mln. ir tai yra didžiausias lygis, koks yra fiksuotas nuo 2008 m. Numatoma, kad darbo užmokestis didės ir toliau, o šių metų viduryje jo augimo tempas turėtų aplenkti besitraukiančią infliaciją, taigi vartotojų perkamoji galia vėl pradės kilti.

Lietuvos bankai iki šiol sėkmingai atlaikė rusijos karo prieš Ukrainą keliamus iššūkius, yra gerai kapitalizuoti ir turi perteklinį likvidumą, didžiąją jo dalį laiko ypač likvidžia forma centriniame banke. Tai reiškia, kad mūsų bankų sektorius yra tinkamai pasirengęs įvairiems iššūkiams, įskaitant ir finansinius neramumus kitų šalių finansų sistemose. Lietuvos banko nustatyta didesnė sektorinio sisteminės rizikos rezervo norma būsto paskolų portfeliui ir pritaikyti griežtesni pradinio įnašo reikalavimai antrai ir paskesnei būsto paskoloms kartu su didėjusiomis palūkanų normomis padėjo vėsinti įkaitusią būsto rinką. 2022 m. Lietuvos bankas nustatė 1 proc. anticiklinio kapitalo rezervo normą, kuri padės užtikrinti, kad finansų sistema būtų pajėgi atlaikyti sukrėtimus. Šio reikalavimo nuo 2023 m. spalio 1 d. turės laikytis Lietuvoje veikiantys bankai ir centrinių kredito unijų grupės.

Pirmomis rusijos agresijos prieš Ukrainą dienomis buvo padidėjusi grynųjų pinigų paklausa. Operatyviai tenkindami paklausą ir aktyviai komunikuodami, šį iššūkį efektyviai išsprendėme per itin trumpą laiką – visuomenė įsitikino, kad grynųjų pinigų atsargos Lietuvoje yra pakankamos, o Lietuvos bankas, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės yra pasirengę patenkinti net ir netikėtai išaugusią grynųjų pinigų paklausą.

Atsižvelgdamas į grynųjų pinigų svarbą daliai visuomenės ir įvertinęs grynųjų pinigų prieinamumo lygį šalyje, Lietuvos bankas ėmėsi iniciatyvos pagerinti šios paslaugos kokybę. Lietuvos banko, Lietuvos bankų asociacijos ir pagrindinių finansų įstaigų pasirašytas bei sėkmingai įgyvendintas Tarpusavio supratimo memorandumas siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje sukūrė prielaidas reikšmingai sutankinti grynųjų pinigų prieigos vietų tinklą Lietuvoje ir sudarė sąlygas regionų gyventojams grynuosius pinigus pasiekti greičiau ir patogiau – jų prieinamumas pagerintas apie 250 tūkst. gyventojų 40 šalies savivaldybių. Bankomatų tinklo plėtra orientuota būtent į regionus – 100 naujų bankomatų įrengti nedidelėse gyvenamosiose vietovėse, kuriose niekada nebuvo bankomato. Nors dabar didžiajai daliai (daugiau kaip 90 %) šalies gyventojų bankomatas yra pasiekiamas mažesniu nei 10 km atstumu, ir toliau stebėsime ir vertinsime grynųjų pinigų prieinamumo situaciją Lietuvoje, o prireikus imsimės iniciatyvų finansinių paslaugų ir atsiskaitymo priemonių prieinamumui toliau gerinti.

Turėdamas tikslą užtikrinti geresnį finansinių paslaugų gyventojams prieinamumą ir atsižvelgdamas į galiojantį reikalavimą pervesti darbo užmokestį į sąskaitą, Lietuvos bankas atnaujino metodiką, pagal kurią apskaičiuojamas maksimalus atlyginimas už pagrindinės mokėjimo sąskaitos tvarkymą, ir patvirtino maksimalų įkainį, įsigaliojusį nuo 2023 m. sausio 1 d. Dėl šio sprendimo komisinis atlyginimas už pagrindinės sąskaitos paslaugą sumažintas iki 1,37 Eur, o socialinę paramą gaunantiems asmenims šis įkainis negali viršyti 0,68 Eur per mėnesį. Jau pradėjome rengti ir šiais metais teiksime siūlymą dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos teisinio reguliavimo peržiūros, kuria sieksime užtikrinti, kad būtiniausios mokėjimo paslaugos ir ateityje būtų teikiamos už prieinamą kainą, užtikrinant visų, taip pat ir socialiai pažeidžiamų gyventojų interesų apsaugą.

Keičiasi ir gyventojų mokėjimo įpročiai – elektroninėmis priemonėmis atsiskaitoma vis dažniau. Reikšmingai padidėjo dalis gyventojų, kurie prioritetą teikia mokėjimams kortele, mobiliuoju telefonu arba išmaniuoju prietaisu, atsiskaito bekontakčiu būdu ir naudojasi mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis. Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų prioritetą teiktų atsiskaitymui negrynaisiais pinigais, 2021 m. ši dalis sudarė 50 proc.

2022 m. per Lietuvos banko valdomą mokėjimo sistemą CENTROlink įvykdytų mokėjimų skaičius išaugo 1,5, o momentinių mokėjimų – daugiau nei 2 kartus.

Aktyviai rėmėme ukrainiečių kovą už laisvę. Kartu su finansų rinkos dalyvių asociacijomis ir atskiromis finansų įstaigomis jau karo prieš Ukrainą pradžioje parengėme aktualią informaciją apie finansines paslaugas Lietuvoje, skirtą bėgantiems nuo karo Ukrainos piliečiams. Pasirašę susitarimą su Ukrainos nacionaliniu banku, suteikėme galimybes išsikeisti Ukrainos grivinas į eurus Ukrainos nacionalinio banko nustatytu kursu. 2022 m. išleidome kolekcinę monetą, skirtą Ukrainos kovai už laisvę. Didžioji dalis už monetas gautų lėšų buvo skirta padėti Ukrainai. Gyventojai ir įmonės išpirko visą šių monetų tiražą, o pagalbai Ukrainai surinkta beveik 350 tūkst. Eur. Pagalbos iniciatyvą pratęsėme ir 2023 m., kovo mėn. išleisdami proginę 2 eurų monetą „Kartu su Ukraina“. Įsigyjant šią monetą numizmatinėje pakuotėje, didžioji dalis įsigijimo sumos skiriama padėti Ukrainai. ES Dvynių programos projekte kartu su Lenkijos centriniu banku padėjome Ukrainos nacionaliniam bankui stiprinti gebėjimus svarbiose srityse: bankų priežiūros, mokėjimo sistemų plėtros, strateginio planavimo ir bendradarbiavimo su tarptautinėmis institucijomis.

2022 m. Lietuvos bankui buvo ypatingi ir dar viena proga – sukako 100 metų, kai veiklą pradėjo Lietuvos bankas – centrinis Lietuvos Respublikos bankas. Minėdami šią sukaktį, organizavome tarptautines parodas ir konferencijas, ekskursijas ir virtualias paskaitas, išleidome šimtmečiui įamžinti skirtas kolekcines monetas. Didžiulio susidomėjimo sulaukėme visuomenei atvėrę istorinius Lietuvos banko Kauno rūmus atvirų durų dienos renginyje. Išleidome albumą „Lietuvos banko dailės rinkinys“ ir pirmą kartą visuomenei koncentruotai pristatėme centriniame banke tarpukariu ir po 1990 m. sukauptus dailės kūrinius – paveikslus, keramikos dirbinius, skulptūras, vitražus.

Lietuvos banko balsas 2022 m. buvo girdimas ir juo pasitikima. Visuomenės nuomonių tyrimų duomenimis, Lietuvos banko žinomumas pasiekė aukščiausią lygį per tokių tyrimų istoriją – Lietuvos banką žino 98 proc. apklaustųjų. Esame kompetencijos centras ekonomikos ir finansų klausimais – daugiau nei 70 proc. apklaustųjų nurodo, kad Lietuvos banko kompetencija šioje srityje – didžiausia. Toks visuomenės pasitikėjimas mums ir įvertinimas, ir atsakomybė, ir įpareigojimas. Mes ir toliau būsime aktyvus, modernus ir atviras centrinis bankas, kuriantis vertę visuomenei ir savo kompetencija prisidedantis prie ekonomikos ir finansų sistemos problemų sprendimo ir mūsų, kaip brandžios visuomenės, augimo.

Šioje įžangoje apžvelgiau tik pačius ryškiausius Lietuvos banko veiklos aspektus. Išsamiau apie Lietuvos banko veiklą 2022 m. kviečiame skaityti šiame leidinyje.

Gediminas Šimkus

Lietuvos banko valdybos pirmininkas

---

Strateginės kryptys

2022 m. Lietuvos bankas ne tik reagavo į šokus, bet ir žengė žingsnius įgyvendindamas strateginius tikslus. Darbus pradėjo specializuoti centrai: Finansų rinkos plėtros, Finansinio raštingumo ir Klimato kaitos.

---

1 strateginė kryptis. Vertė

·Lietuvos bankas didino finansinių paslaugų prieinamumą gyventojams.

·Didinta finansų rinkos plėtra ir jos dalyvių branda.

·Lietuvos bankas skatino visuomenės finansinį ir ekonominį raštingumą.

2022 m. Lietuvos bankas į valstybės biudžetą pervedė rekordinę 20,4 mln. Eur sumą.

Lietuvos bankas inicijavo, kad šalyje būtų įrengta 100 papildomų bankomatų. Projektas buvo sėkmingai įgyvendintas, grynųjų pinigų prieinamumas pagerėjo 250 tūkst. regionų gyventojų 40 savivaldybių. Bankomatų sąrašas skelbiamas viešai ir atvirų duomenų formatais.

Lietuvos bankas taip pat sumažino pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio maksimalią kainą ir, įvertinęs beveik dvejų metų finansų rinkos dalyvių priežiūros informaciją, vartotojų nusiskundimus ir ginčus, mokėjimo paslaugų teikėjams pateikė konkrečių pasiūlymų, kaip gerinti vartotojų aptarnavimą, paslaugų prieinamumą ir stiprinti apsaugą nuo sukčių.

Licencijuoti Lietuvos finansų rinkos dalyviai mokėjimo paslaugas teikė 25 mln. klientų visoje ES. Pagal EPĮ skaičių Lietuva ir toliau buvo ES lyderė, toliau stiprino savo pozicijas kaip finansinių technologijų centras.

Per Lietuvos banko CENTROlink mokėjimo sistemą atliktų mokėjimų skaičius padidėjo 1,5 karto, momentinių mokėjimų – daugiau nei dvigubai, o visų mokėjimų vertė – trečdaliu.

Lietuvos bankas daug dėmesio skiria rinkos dalyvių brandos didinimui, taiko įvairias priežiūros priemones (konsultacijas, mokymus, lūkesčių laiškus) kurios padėtų užtikrinti finansų rinkos dalyvių vidaus valdymo ir kontrolės, rizikų valdymo bei atitikties funkcijų gerosios praktikos standartus.

Skatindamas, kad šalies finansų rinka ir toliau sėkmingai augtų, centrinis bankas įkūrė Finansų rinkos plėtros centrą. Jis aktyviai ieško būdų, kaip stiprinti esamus finansų rinkos dalyvius ir pritraukti naujų dalyvių, įgyvendina su kapitalo rinkos plėtra susijusias iniciatyvas, skatina tvarią FinTech plėtrą. Užsienio įmonių dėmesys mūsų šaliai neblėsta − Lietuvos banko Naujokų („Newcomer“) programos duomenys rodo, kad Lietuva tebėra viena patraukliausių jurisdikcijų. 2021–2022 m. daugėjo užsienio įmonių, kurios domėjosi veiklos galimybėmis mūsų šalyje ir kreipėsi į Lietuvos banką.

Siekdamas didinti visuomenės finansinį ir ekonominį raštingumą, Lietuvos bankas įsteigė Finansinio raštingumo centrą. Jis skatina vartotojus priimti finansinius sprendimus remiantis pagrįsta ir objektyvia informacija, taip pat siekia, kad vartotojai žinotų finansinių paslaugų alternatyvas ir rinktųsi jas palyginę tarp kelių finansų rinkos dalyvių. Ypač daug dėmesio skiriama sukčiavimo atvejams ir jų prevencijai. Centro atstovai aktyviai dalyvauja konferencijose, skaito paskaitas Lietuvos regionuose. Finansinio raštingumo centras taip pat inicijavo Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo tyrimą. Jo metu siekiama išsiaiškinti šalies gyventojų finansinio raštingumo lygį, palyginti jį su kitų tyrime dalyvausiančių šalių rezultatais ir nustatyti silpniausias sritis, kurioms reikia skirti daugiausia dėmesio gilinant visuomenės žinias ir stiprinant jos įgūdžius. Centras imasi iniciatyvos įsitraukti į visame pasaulyje vykstančius finansiniam raštingumui aktualinti skirtus renginius, įtraukti į juos įvairias Lietuvos institucijas bei organizacijas, mokyklas ir kitas švietimo įstaigas.

---

2 strateginė kryptis. Tvarumas

·Ypatingas dėmesys skiriamas su klimato kaita susijusioms rizikoms.

·Siekiama mažinti CO₂ pėdsaką.

Lietuvos bankas, siekdamas valdyti ir mažinti su klimato kaita susijusias rizikas, įsteigė Klimato kaitos centrą. Su klimato kaita susijusios rizikos apima fizinių gamtos reiškinių padarytas žalas ir finansinius nuostolius dėl perėjimo prie žalesnės ekonomikos sukeltų pokyčių. Klimato kaitos centras siekia didinti žalumą visose Lietuvos banko atsakomybės srityse, įskaitant finansų sektoriaus atsparumo su klimato kaita susijusioms rizikoms užtikrinimą, užsienio atsargų investavimą ir kasdienę organizacijos veiklą.

Savo reikmėms Lietuvos bankas naudoja tik žaliąją elektros energiją, stebi ir viešai skelbia organizacijos veiklos CO2 pėdsaką ir siekia, kad jis mažėtų.

---

3 strateginė kryptis. Pažanga

·Pažangiam investicijų valdymui – algoritminė prekyba.

·Prioritetas – efektyvus duomenų valdymas.

·Įgyvendinama duomenų valdymo brandos didinimo programa DAMAMA.

Pagal operacines išlaidas ir darbuotojų skaičių Lietuvos bankas yra tarp trijų efektyviausių Šiaurės ir Baltijos šalių centrinių bankų.

Lietuvos bankas vienas iš pirmųjų pasaulio centrinių bankų išbandė ir įdiegė pažangią investicijų valdymo naujovę – algoritminę prekybą. Prekiaujant šiuo būdu, investavimo ir sandorių vykdymo sprendimus priima kompiuterinės programos, jos dirba su minimaliu žmogaus įsikišimu arba visiškai be jo. Algoritminė prekyba 2022 m. uždirbo 3 mln. Eur grąžos (2021 m. – 1 mln. Eur).

Lietuvos bankas orientuojasi į efektyvų duomenų valdymą, jų panaudojimą ir siekia konkrečių rezultatų. Pavyzdžiui, diegiant automatizuotą apsikeitimą duomenimis, mažėja administracinė našta finansų rinkos dalyviams, o atveriant kokybiškus duomenis patogiais standartais, suteikiama naujų galimybių įvairių sričių analitikams ir plačiajai visuomenei.

Duomenų valdysenos strategiją Lietuvos bankas įgyvendina per duomenų valdymo brandos didinimo programą DAMAMA. 2022 m. veiklą pradėjo centralizuoti duomenų surinkimo, duomenų valdysenos, duomenų ir statistikos platinimo bei duomenų platformų padaliniai. Kitu žingsniu bus kuriami ir į veiklos procesus integruojami naujausi technologiniai sprendimai. Programos tikslus pasiekti planuojama iki 2025 m. vidurio.

---

1.Ekonomikos ir finansų apžvalga

---

1.1.Realioji ekonomika

·Lietuvos BVP 2022 m. buvo 1,9 proc. didesnis nei prieš metus.

·Šalies ekonomikos raidą labiausiai ribojo itin pabrangusios žaliavos, ypač energijos, kurios per gamybos ir tiekimo grandines lėmė itin staigų ir didelį kainų augimą ir namų ūkių perkamosios galios mažėjimą.

·Didelė infliacija ir rusijos karo Ukrainoje sukeltas netikrumas dėl ateities ribojo namų ūkių vartojimo augimą.

·Aukštos energijos kainos reikšmingai apribojo prekių ir paslaugų eksporto raidą, tiesa, dėl itin palankaus palyginamosios bazės efekto jis buvo 11,3 proc. didesnis nei 2021 m.

·Lėčiau augančios pagrindinių prekybos partnerių, taip pat ir Lietuvos, ekonomikos, neapibrėžtumas dėl tolesnės pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos raidos ir nežinomybė dėl rusijos karo Ukrainoje eigos ribojo įmonių paskatas investuoti.

Dalintis:

rusijos karo Ukrainoje nulemtos nepalankios pasaulinės tendencijos, įskaitant itin didelę infliaciją, slopino Lietuvos ekonomikos plėtrą 2022 m. Lietuvos BVP 2022 m. buvo 1,9 proc. didesnis nei prieš metus. Šalies ekonomikos raidą labiausiai ribojo itin pabrangusios žaliavos, ypač energijos, kurios per gamybos ir tiekimo grandines lėmė itin staigų ir reikšmingą kainų augimą bei namų ūkių perkamosios galios mažėjimą. Kadangi šios tendencijos buvo būdingos ne tik Lietuvai, bet ir Lietuvos pagrindinėms prekybos partnerėms, ypač Europoje, menko ir Lietuvoje pagamintų prekių ir paslaugų paklausa šiose rinkose. Įtakos tiek Lietuvos, tiek pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų raidai turėjo ir pinigų politiką formuojančių institucijų ryžtingi veiksmai normalizuojant, o vėliau ir griežtinant pinigų politiką. Vis dėlto pažymėtina, kad silpstantis ekonomikos aktyvumas kol kas reikšmingiau nepaveikė padėties darbo rinkoje, o to meto kainomis įvertintas likutinis perteklius ir mišriosios pajamos nenustojo didėti.

Didelė infliacija ir rusijos karo Ukrainoje sukeltas netikrumas dėl ateities ribojo namų ūkių vartojimo augimą. Vis dėlto reikšmingą minėtų veiksnių nepalankaus poveikio dalį nusvėrė sparčiai didėjusios namų ūkių disponuojamosios pajamos. Jos, įvertinus to meto kainomis, 2022 m., tikėtina, buvo beveik 16 proc. didesnės nei 2021 m. Labiausiai prie disponuojamųjų pajamų augimo prisidėjo didėjęs darbo užmokesčio fondas – jį didino tiek augęs užimtumas, tiek didėjęs darbo užmokestis. Nors augę atlyginimai ir užimtumas lėmė beveik du trečdalius viso disponuojamųjų pajamų padidėjimo, namų ūkių pajamos didėjo ir iš kitų pajamų šaltinių – ekonominės veiklos, nuosavybės pajamų, socialinių ir einamųjų pervedimų. Pažymėtina ir tai, kad 2022 m. nepastebėta ženklų, jog didesnė dalis namų ūkių susidurtų su finansiniais sunkumais. Pavyzdžiui, Europos Komisijos atliekamo vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai rodo, kad 2022 m. gruodžio mėn. namų ūkiai savo finansinę padėtį vertino netgi geriau nei 2019 m., t. y. prieš COVID-19 pandemiją.

Aukštos energijos kainos reikšmingai apribojo prekių ir paslaugų eksporto raidą, tiesa, dėl itin palankaus palyginamosios bazės efekto jis buvo 11,3 proc. didesnis nei 2021 m. 2022 m. pradžioje Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas išlaikė palankias 2021 m. raidos tendencijas, tačiau po rusijos karo Ukrainoje pradžios jo raidą pradėjo varžyti vis daugiau nepalankių veiksnių. Pirmąjį pusmetį pradėtos taikyti sankcijos agresoriui ir Baltarusijai lėmė AB „LIFOSA“ laikiną uždarymą ir stipriai apribojo transporto paslaugų eksportą. O nuo antrojo pusmečio prekių ir paslaugų eksporto plėtrą neigiamai veikė dėl aukštų energijos kainų prarandamas dalies eksportuotojų kainų konkurencingumas ir sumažėjusi užsienio paklausa. Pastarąją labiausiai veikė lėčiau augančios Lietuvos pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos, kuriose itin sparčiai didėjančios kainos, griežtinama pinigų politika ir nežinomybė dėl rusijos karo Ukrainoje eigos stipriai riboja vidaus paklausą. Dėl šių veiksnių daugelio Lietuvoje gaminamų prekių eksporto apimtis pradėjo mažėti. Gerokai palankesnė buvo reeksporto raida – 2022 m. antrąjį pusmetį stebėtas reikšmingas jo augimas. Labai padidėjo mineralinių produktų, chemijos pramonės ir kitų nemetalo mineralinių produktų, transporto priemonių ir jų dalių, mašinų ir įrenginių, maisto produktų reeksportas. Mineralinių produktų reeksportas labiausiai didėjo į kaimynines valstybes, kitų prekių į Nepriklausomų valstybių sandraugos valstybes, išskyrus rusiją, o į kitus regionus slopo.

Lėčiau augančios pagrindinių prekybos partnerių, taip pat ir Lietuvos ekonomikos neapibrėžtumas dėl tolesnės pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų raidos ir nežinomybė dėl rusijos karo Ukrainoje eigos ribojo įmonių paskatas investuoti. Vis dėlto aukštos energijos kainos vertė dalį verslų atnaujinti turimus energijos generacijos ir vartojimo įrenginius. Šių veiksnių sąveika lėmė gana vangias investicijas – jos 2022 m. buvo tik 2,6 proc. didesnės nei prieš metus. Investicijos labiausiai mažėjo į transporto priemones. Jų krytis sietinas su ES mobilumo paketo įsigaliojimu ir dėl trikdžių tiekimo grandinėse kilusiais sunkumais įsigyti reikiamą transporto priemonių skaičių. Mažiau buvo investuota ir į inžinerinius pastatus bei statinius, kurių apimtį iš dalies ribojo tebedidėjusios projektų sąmatos, o investicijų į informacinių ir ryšių technologijų įrangą apimtis nepakito. Tik investicijos į būstą ir kitas gamybos priemones buvo didesnės nei 2021 m. Investicijos į būstą didėjo daugiausia dėl NT plėtotojų noro užbaigti pradėtus projektus. O didesnėms investicijoms į kitas gamybos priemones įtaką darė dėl išaugusių energijos kainų padidėjusios paskatos verslui efektyviau naudoti energiją.

---

1.2.Kainų raida

·Dėl rusijos pradėto karo prieš Ukrainą itin daug pakilus įvairių žaliavų, ypač energijos išteklių, kainoms, vidutinė metinė infliacija 2022 m. padidėjo iki 18,9 proc.

·Metinė infliacija 2022 m. didėjo nuosekliai iki rugsėjo mėn. ir pasiekusi 22,5 proc. piką kitą metų dalį mažėjo kiekvieną mėnesį iš eilės.

·Energijos kainos 2022 m. kilo 56 proc. metiniu tempu ir buvo pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys.

·Išaugus maisto žaliavų kainoms, maisto kainos 2022 m. kilo 22 proc. metiniu tempu.

·Sparčiai kylant darbo užmokesčiui ir didėjant kitoms sąnaudoms, grynoji infliacija sudarė 10,5 proc.

Dalintis:

Dėl rusijos pradėto karo prieš Ukrainą pakilus įvairių žaliavų, ypač energijos išteklių, kainoms, vidutinė metinė infliacija 2022 m. pasiekė 18,9 proc. Metinės infliacijos Lietuvoje raidą 2022m. galima išskirti į dvi dalis – nuoseklų jos didėjimą iki rugsėjo mėn. piko (22,5 %) ir nuoseklų infliacijos mažėjimą 2022 m. vėlesniais mėnesiais. Kilusios energijos kainos buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs metinės infliacijos didėjimą, o sumažėjęs energijos kainų augimas daugiausia prisidėjo prie metinės infliacijos mažėjimo metų pabaigoje.

Dideliu vidutiniu metiniu tempu (56 %) kilusios energijos kainos 2022 m. sudarė 6,5 proc. bendrosios infliacijos ir buvo pagrindinis ją lemiantis veiksnys. Dar 2021 m. antrąjį pusmetį rusijai pradėjus riboti dujų tiekimą Europai, dujų kainos rinkoje ėmė kilti sparčiau. O rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, sustiprinus energetinį šantažą prieš Europą ir tvyrant grėsmėms dėl galimo dujų trūkumo žiemos laikotarpiu, energijos išteklių kainos šoktelėjo dar daugiau. 2022 m. dujų kainos rinkoje buvo beveik 3, elektros – apie 2,5 karto didesnės nei prieš metus. Tai paveikė ir energijos kainas vartotojams. Elektros kainos vartotojams 2022 m. buvo vidutiniškai 46, dujų – 76, o šilumos – 83 proc. didesnės nei prieš metus. Pakilus dujų kainoms rinkoje, itin išaugo kietojo kuro, kurį daugiausia sudaro malkos, kaip alternatyvaus energijos šaltinio, paklausa. Tai lėmė padidėjusias kietojo kuro kainas – kietasis kuras 2022 m. buvo 127 proc. brangesnis nei prieš metus. Pakilus naftos kainoms rinkose, padidėjo ir naftai imlios produkcijos – degalų – kainos, kurios buvo 35 proc. didesnės nei prieš metus. Analizuojant, kaip kito energijos kainos per metus, pažymėtina, kad energijos kainų, kaip ir bendrosios infliacijos, augimo pikas buvo pasiektas rugsėjo mėn. Tada energijos kainos kilo 73 proc. metiniu tempu. Ketvirtąjį ketvirtį metinis energijos kainų augimas pradėjo mažėti, o tam didžiausią įtaką darė sumažėjusios šilumos energijos kainos. Šilumos energija, gruodžio mėn., palyginti su rugsėjo mėn. piku, atpigo 15 proc., o metinis kainų augimas, kartu veikiant ir bazės efektui, sumažėjo nuo 131 proc. (rugsėjo mėn.) iki 34 proc. (gruodžio mėn.). Šilumos energijos kainas veikė šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūrą optimizuojantys sprendimai, įskaitant alternatyvių kuro rūšių, pavyzdžiui, mazuto, naudojimą, ir praėjusių metų pabaigoje sumažėjusios dujų kainos rinkoje.

Išaugus maisto žaliavų kainoms, 2022 m. maisto kainos kilo 22 proc. vidutiniu metiniu tempu ir reikšmingai prisidėjo prie metinės infliacijos padidėjimo. 2022 m. natūralaus riebumo pieno supirkimo kainos Lietuvoje kilo 51, o grūdų – 55 proc. metiniu tempu. Didėjusios ir kitos sąnaudos, pavyzdžiui, darbo užmokesčio, energijos, lėmė maisto kainų augimą vartotojams, kuris 2022 m. sudarė 22 proc. ir lėmė 6 proc. punkto bendrosios infliacijos. Ketvirtąjį ketvirtį, mažėjant metiniam energijos kainų augimui, maisto kainos tapo pagrindiniu infliaciją lemiančiu veiksniu. Itin sparčiai didėjo pieno, pieno produktų ir kiaušinių bei aliejaus ir kitų riebalų kainos – atitinkamai 38 ir 36 proc. vidutiniu metiniu tempu.

Su vidaus ekonomine raida siejama grynoji infliacija, kuri neapima labiausiai svyruojančių prekių – energijos ir maisto – kainų, 2022 m. taip pat išaugo ir sudarė 10,5 proc. Vienos iš grynosios infliacijos komponenčių – paslaugų – atveju kainų augimui itin didelę įtaką darė sparčiai didėjęs (13,4 %) darbo užmokestis, kadangi jo sąnaudos sudaro didelę paslaugų savikainos dalį. Kitos grynosios infliacijos komponentės – pramonės prekių – kainų raidą reikšmingai veikė ne tik vidaus, bet ir išorės veiksniai, tokie kaip išaugusios įvairių metalų ir kitų pramonės žaliavų kainos bei tiekimo trikdžiai, kurie pamažu slopo: krovinių gabenimo jūriniais konteineriais kainos 2022 m. gruodžio mėn., palyginti su sausio mėn., sumažėjo maždaug keturis kartus.

---

1.3.Darbo rinka

·Besitęsianti didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krizė reikšmingai paveikė Lietuvos demografinę situaciją: 2022 m. migracijos balansas buvo rekordinėse aukštumose dėl atvykusių ukrainiečių, bėgančių nuo rusijos agresijos.

·Nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo ketvirtadaliu, tačiau 2022 m. dėl rekordiškai didelio užsieniečių migracijos saldo nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje per metus padidėjo net 2 proc.

·Palankios migracijos tendencijos teigiamai veikė užimtumo raidą: priešingai nei per pirmąją ir antrąją pandemijos bangas užimtumas Lietuvoje augo sparčiau dėl karo pabėgėlių, įsidarbinusių nuo karo veiksmų Ukrainoje pradžios.

·Reikšmingai išaugus užimtumui, nedarbas pastebimai sumažėjo: 2022 m. viduryje nedarbo lygis šalyje nukrito net iki 5,2 proc. – paskutinį kartą toks mažas nedarbo rodiklis Lietuvoje fiksuotas prieš 15 metų.

·Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje augo dviženkliu – 13,4 proc. – metiniu tempu.

Rekordiškai didelį nuolatinių gyventojų skaičiaus metinį augimą lėmė palankios migracijos tendencijos. 2022 m. Lietuvoje mirė apie 18 tūkst. žmonių daugiau, negu gimė, tačiau šis skirtumas buvo artimas neigiamos natūralios gyventojų kaitos ilgalaikiam vidurkiui. Nepaisant blogesnio bendrojo gimstamumo rodiklio (2022 m., palyginti su 2021 m., kūdikių gimė apie 6 % mažiau) ir didelio mirtingumo, fiksuotas bendras nuolatinių gyventojų skaičiaus padidėjimas buvo didžiausias nuo duomenų skelbimo pradžios. Beveik 2 proc. metiniam populiacijos augimui didžiausią įtaką darė palankios migracijos tendencijos. Gausūs užsieniečių imigrantų srautai lėmė rekordiškai aukštą migracijos saldo: 2022 m. į Lietuvą atvyko apie 72 tūkst. asmenų daugiau, nei iš jos išvyko. Lietuvos piliečių imigrantų ir emigrantų skirtumas trečius metus iš eilės buvo teigiamas ir viršijo 1 tūkst. asmenų, o į šalį atvyko apie 71 tūkst. daugiau užsieniečių, nei iš jos išvyko. Taigi, praėjusiais metais bendrasis migracijos balansas, taip pat ir populiacijos rodiklis reikšmingai padidėjo dėl atvykusių užsieniečių.

Dalintis:

Dėl karo Ukrainoje išaugo užsienio piliečių, ypač ukrainiečių, baltarusių ir rusų, imigracija, keitėsi ir emigracijos kryptys. Valstybės duomenų agentūros išankstiniais duomenimis, apžvelgiamu laikotarpiu į Lietuvą imigravo apie 95 tūkst. žmonių – 60 tūkst., arba 2,1 karto, daugiau negu 2021 m. Iš jų apie 3 proc. buvo rusijos piliečiai, beveik kas dešimtas imigrantas buvo Baltarusijos pilietis. 85 proc. visų imigrantų – užsienio piliečiai, kurių net 76 proc. sudarė ukrainiečiai. Migracijos departamente užregistruota apie 72 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Tiesa, minėtas pabėgėlių skaičius neparodo trumpalaikių migrantų dalies (išvykusiųjų ar neužsiregistravusiųjų Migracijos departamente). Atsižvelgus į išankstinę metinę statistiką, kas penktas atvykęs karo pabėgėlis Lietuvoje gyveno laikinai. Keitėsi ir emigracijos krypčių tendencijos. 2022 m. iš Lietuvos emigravo 23 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, o tai apie 9 proc. mažiau nei prieš metus. Daugiausia emigrantų išvyko į Ukrainą (apie 20 % visų emigravusių gyventojų), JK ir Baltarusiją (po 12 % visų emigravusių gyventojų). Palyginti su 2021 m., daugiausia sumažėjo emigravusiųjų į JK (2,1 karto), Vokietiją (1,5 karto) ir Norvegiją (1,3 karto).

Užimtųjų skaičius didėjo ypač sparčiai, tiesa, metų pabaigoje fiksuotas nuosaikesnis augimas. Išaugus darbo jėgai, 2022 m. užimtųjų skaičius šalyje reikšmingai padidėjo. 2022 m. pirmąjį pusmetį pasiektas šio rodiklio rekordinis augimas (2022 m. antrąjį ketvirtį užimtųjų skaičius buvo net 5,6 % didesnis nei prieš metus) padidino užimtųjų skaičių iki seniai nematyto lygio. Remiantis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, 2022 m. trečiąjį ketvirtį dirbančiųjų skaičius siekė apie 1 445 tūkst. (pagal sezoniškumą pakoreguoti duomenys) ir buvo apie 10 tūkst. didesnis nei ankstesnį ketvirtį – tai didžiausias lygis, koks yra fiksuotas nuo 2008 m. Ypač daugėjo samdomųjų darbuotojų, tačiau taip pat reikšmingai padidėjo savarankiškai dirbančių asmenų dalis. Tiesa, naujausiais duomenimis, 2022 m. paskutinį ketvirtį metinis užimtumo augimas šalyje sulėtėjo iki beveik 3 proc. Lėtesnę, tačiau vis dar sparčią užimtųjų samdą veikė techninis veiksnys, t. y. blėstantis žemos palyginamosios bazės efektas, susidaręs dėl to, kad 2021 m. pirmąjį pusmetį užimtumas mažėjo ypač sparčiai. Prie tokios užimtumo raidos taip pat prisidėjo menkiau augęs ekonominis aktyvumas, dėl geopolitinių priežasčių vis dar esantis neapibrėžtumas. Nepaisant to, užimtumo augimui dar sparčiau lėtėti neleido sėkminga karo pabėgėlių integracija į Lietuvos darbo rinką.

2022 m. antrąjį pusmetį nedarbo lygis šalyje ėmė šiek tiek didėti – daugiausia dėl nekvalifikuotų darbuotojų, nes aukštos kvalifikacijos specialistų vis dar trūksta. Nuo pandeminių metų pabaigos iki pat 2022 m. antrojo pusmečio bedarbių skaičius šalyje nuosekliai mažėjo. 2022 m. viduryje nedarbo lygis šalyje sumažėjo net iki 5,2 proc. – paskutinį kartą toks mažas nedarbo rodiklis Lietuvoje fiksuotas prieš 15 metų. Sparčiai auganti darbo jėga (ketvirtąjį ketvirtį fiksuotas 2,2 % metinis augimas) tik šiek tiek padidino nedarbo rodiklį, kuris vis dar yra gana žemo lygio. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, ketvirtąjį ketvirtį nedarbas sudarė 6,4 proc. – jis buvo 0,6 proc. punkto mažesnis nei prieš metus, tačiau, pašalinus sezono įtaką, 0,4 proc. punkto didesnis nei trečiąjį ketvirtį. Prie tokio nedarbo lygio metinio pokyčio apžvelgiamo laikotarpio pabaigoje daugiausia prisidėjo šiek tiek lėtesnis, tačiau vis dar spartus užimtųjų skaičiaus augimas ir sumažėjęs darbo jėgos aktyvumo lygis: šie rodikliai nedarbo lygį per metus sumažino atitinkamai apie 2,4 ir 0,3 proc. punkto. Vis dar gana žemas nedarbo lygis šalyje ir didelė darbuotojų samda lemia tai, kad nemaža dalis įmonių susiduria su darbuotojų stygiaus problema. Šiuo metu darbo rinkoje ypač trūkstant kvalifikuotų darbuotojų, matyti, kad jų pasiūla nėra tokia didelė kaip nekvalifikuotų darbuotojų. Kvalifikuotų darbuotojų nedarbo lygis sudaro apie 6 proc. ir yra du kartus mažesnis už nekvalifikuotų darbuotojų.

Nepakankama darbuotojų pasiūla ir didelė jų paklausa turėjo reikšmingą poveikį sparčiam atlyginimų kilimui šalyje. Apžvelgiamu laikotarpiu atlyginimai buvo apie 13,4 proc. didesni nei prieš metus. Palyginti su viešojo sektoriaus dirbančiųjų atlyginimais, 2022 m. darbo užmokestis kilo gerokai sparčiau privačiajame sektoriuje. Jame darbo užmokestis šoktelėjo 14,8, viešajame sektoriuje – 10,5 proc. Pagrindinė viešojo sektoriaus algų augimo sulėtėjimo priežastis – mažiau didėję švietimo ir sveikatos apsaugos darbuotojų atlyginimai. Sodros duomenimis, metų pabaigoje darbo užmokestis šalyje buvo apie 13 proc. didesnis nei prieš metus ir net apie 45 proc. didesnis nei vidutiniškai prieš pandemiją. Viena svarbiausių priežasčių, lėmusių itin spartų atlyginimų augimą šalyje – darbuotojų trūkumas. Mažėjęs bedarbių skaičius ir didelė laisvų darbo vietų pasiūla buvo viena svarbiausių priežasčių, lėmusių didesnį spaudimą darbdaviams kelti darbo užmokestį. 2022 m. pradžioje laisvų darbo vietų lygis – rodiklis, parodantis, kokią dalį visų darbo vietų sudaro laisvos darbo vietos, – siekė istorines aukštumas: sudarė 2 proc. ir dar kartą pasivijo 2008 m. trečiąjį ketvirtį registruotą 2 proc. rekordą. Atlyginimų raidą veikė ir 2022 m. pradžioje 13,7 proc. padidinta minimalioji mėnesinė alga. Tiesa, realusis darbo užmokestis 2022 m. nedidėjo – palyginti su 2021 m., fiksuotas 4,5 proc. sumažėjimas. Tai signalizuoja, kad nominaliųjų algų augimą nusvėrė sparčiai didėjusi infliacija, todėl darbuotojų perkamoji galia neaugo.

---

2.Pagrindinės Lietuvos banko funkcijos

---

2.1.Eurosistemos pinigų politika

2.1.1.Sprendimai

2022 m. ir 2023 m. pradžioje Eurosistema priėmė reikšmingus sprendimus, siekdama paspartinti pinigų politikos normalizavimą, o vėliau ir pamažu griežtinti pinigų politiką:

·ECB valdančioji taryba nuo 2022 m. liepos mėn. pradėjo palūkanų normų kėlimo procesą ir patvirtino naują pinigų politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę.

·Iki 2023 m. kovo mėn. pagrindinė ECB palūkanų norma buvo padidinta iki 3 proc. lygio, siekiant infliaciją grąžinti į siekiamą 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu.

·2022 m. liepos mėn. ECB valdančioji taryba sustabdė grynuosius turto pirkimus pagal turto pirkimo programą (TPP), o nuo 2023 m. kovo mėn. – pradėjo mažinti sukaupto TPP portfelio dydį.

Dalintis:

2022 m. liepos mėn. ECB valdančioji taryba pakėlė palūkanų normas pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį ir patvirtino naują priemonę, skirtą pinigų politikos poveikio perdavimui apsaugoti. Visos trys pagrindinės palūkanų normos buvo padidintos po 0,5 proc. punkto, o tai reiškia, kad buvo išeita iš neigiamų palūkanų aplinkos. Šį sprendimą priimti paskatino tai, kad infliacija pradėjo reikšmingai viršyti siekiamą lygį ir padidėjo lūkesčiai dėl jos raidos ateityje ir tai, kad pinigų politikos perdavimo veiksmingumą dar padidins naujoji politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė. Pagal šią naują priemonę, Eurosistema prireikus galės vykdyti euro zonos valstybių, kurios patiria fundamentaliaisiais veiksniais nepagrįstą finansavimo sąlygų pablogėjimą, VP pirkimą – tai padės užtikrinti sklandų pinigų politikos sprendimų perdavimą visoms euro zonos šalims.

Iki 2023 m. kovo pabaigos pagrindinės ECB palūkanų normos buvo padidintos dar penkis kartus – iki 3 proc. lygio, siekiant infliaciją grąžinti į siekiamą 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu. Didėjanti infliacija euro zonoje (2022 m. spalio mėn. metinė infliacija pasiekė piką ties 10,6 %) bei perspektyvos dėl aukštesnės infliacijos ateityje paskatino tolesnį pagrindinių ECB palūkanų normų didinimą. Po pirmojo palūkanų normų pakėlimo 2022 m. liepos mėn. pagrindinė ECB palūkanų norma rugsėjo ir spalio mėn. buvo padidinta 75, o gruodžio mėn. – dar 50 bazinių punktų ir pasiekė 2 proc. lygį. Nors 2023 m. pradžioje sumažėjo dujų ir elektros kainos didmeninėse rinkose, su ekonomikos ciklu susijusių prekių ir paslaugų infliacijos spaudimas tebebuvo didelis. Esant tokioms sąlygoms, pagrindinė ECB palūkanų norma 2023 m. vasario ir kovo mėn. posėdžiuose buvo pakelta po 50 bazinių punktų – iki 3 proc. lygio. Be to, padidėjus neapibrėžtumui finansų sistemoje, kovo mėn. posėdyje pabrėžta, kad gali būti naudojamos visos turimos priemonės siekiant užtikrinti finansinį stabilumą ir sklandų pinigų politikos perdavimą realiajai ekonomikai. Vidutiniu laikotarpiu pasireiškus didesnių palūkanų normų poveikiui, siekiama, kad infliacija pamažu grįžtų į 2 proc. lygį.

2022 m. ir 2023 m. pradžioje ECB valdančioji taryba taip pat mažino pinigų politikos skatinimą sprendimais dėl TPP. 2022 m. kovo mėn., atsižvelgiant į padidintas infliacijos prognozes ir didesnės infliacijos riziką, nuspręsta sparčiau mažinti grynuosius turto pirkimus pagal TPP. Nuo 2022 m. liepos mėn. grynieji turto pirkimai pagal TPP buvo sustabdyti. 2023 m. kovo–birželio mėn. sumažinta reinvestavimo apimtis pagal TPP 15 mlrd. Eur per mėn. dydžiu. Šie sprendimai kartu su palūkanų normų didinimu užtikrina tinkamą pinigų politikos pobūdį ir prisideda prie siekio infliaciją euro zonoje tvariai grąžinti į 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu.

(pokytis per metus, išskyrus nedarbo lygį, %)

	2022	2023	2024	2025
Realusis BVP	3,6	1,0	1,6	1,6
SVKI	8,4	5,3	2,9	2,1
Nedarbo lygis	6,7	6,6	6,6	6,6
Atlygis vienam darbuotojui	4,6	5,3	4,4	3,6

2.1.2.Priemonės

·Atvirosios rinkos operacijos, nuolatinės galimybės ir privalomosios atsargos yra pagrindinės Eurosistemos pinigų politikos priemonės.

·2022 m. Eurosistemos sandorių šalys skolinosi mažiau per ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas, tačiau pradėjo naudotis vienos nakties indėlio galimybe.

·Apžvelgiamu laikotarpiu ir toliau augo Eurosistemos pinigų politikos tikslais laikomas vertybinių popierių portfelis.

2022 m. Eurosistema įvykdė 156 atvirosios rinkos operacijas. Per pagrindines refinansavimo operacijas, kurių trukmė viena savaitė, Eurosistemos sandorių šalys metų pabaigoje buvo pasiskolinusios 2,41 mlrd. Eur (2021 m. pabaigoje – 0,39 mlrd. Eur), per ilgesnės trukmės, įskaitant tikslines, refinansavimo operacijas – 1 321,42 mlrd. Eur (2021 m. pabaigoje – 2 201,5 mlrd. Eur). ECB pradėjus didinti pagrindines palūkanų normas, sandorio šalys nuo rugsėjo vidurio ėmė aktyviai naudotis vienos nakties indėlio galimybe ir metų pabaigoje tokie indėliai sudarė 3 778,8 mlrd. Eur.

Lietuvos banko sandorių šalys taip pat dalyvavo pagrindinėse refinansavimo operacijose ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijose, bet metų pabaigoje buvo pasiskolinusios tik ilgesnės trukmės refinansavimo operacijose 1,6 mlrd. Eur. Lietuvos banko sandorių šalys, kaip ir Eurosistemos sandorių šalys, naudojosi vienos nakties indėlio galimybe – metų pabaigoje šių indėlių suma sudarė 11,3 mlrd. Eur.

Dalintis:

2022 m. pirmąją pusę dar buvo vykdomi aktyvūs pirkimai pagal TPP. ECB valdančioji taryba kovo mėn. nusprendė mažinti turto pirkimų apimtį pagal TPP, o nuo liepos mėn. grynuosius pirkimus pagal TPP sustabdyti. Per 2022 m. Eurosistemos pinigų politikos tikslais laikomas VP portfelis per 2022 m. paaugo: metų pabaigoje jis sudarė 4 937 mlrd. Eur – per metus padidėjo 223,7 mlrd. Eur. Didžiąją pokyčio dalį (100 mlrd. Eur) sudarė pirkimai pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą ir viešojo sektoriaus pirkimo programą (97,5 mlrd. Eur).

Lietuvos banko pinigų politikos tikslais laikomas VP portfelis padidėjo 7,4 mln. ir sudarė 13,0 mlrd. Eur. Iš jų 7,1 mlrd. Eur (padidėjo 0,7 mlrd. Eur) sudarė Lietuvos Respublikos VVP ar garantuoti VP ir 5,9 mlrd. Eur (dėl išpirkimų suėjus terminui sumažėjo 0,6 mlrd. Eur) Europos institucijų obligacijos.

Rodiklis	Regionas	Apimtis metų pabaigoje, Eur	Pokytis per metus, proc.	Metų vidurkis, Eur	Didžiausia reikšmė, Eur	Mažiausia reikšmė, Eur
Privalomosios atsargos	Eurosistema	168,1 mlrd.	8,2	160,3 mlrd.	168,1 mlrd.	154,0 mlrd.
	Lietuva	439,4 mln.	29,5	368,6 mln.	439,4 mln.	339,3 mln.
Lėšos einamosiose sąskaitose	Eurosistema	218,9 mlrd.	–93,8	2 843,7 mlrd.	4 176,6 mlrd.	182,1 mlrd.
	Lietuva	1 091,3 mln.	–93,0	10 313,4 mln.	15 762,4 mln.	947,2 mln.
Naudojimasis indėlių galimybe	Eurosistema	3 778,8 mlrd.	384,7	1 832,1 mlrd.	4 704,8 mlrd.	523,5 mlrd.
	Lietuva	11,4 mlrd.	100,0	2,6 mlrd.	11,4 mlrd.	0,0 mlrd.
Naudojimasis ribinio skolinimosi galimybe	Eurosistema	0,5 mlrd.	100,0	0,0 mlrd.	0,5 mlrd.	0,0 mlrd.
	Lietuva	0,0 mln.	0,0	0,0 mln.	0,0 mln.	0,0 mln.

2.1.3.Poveikis

Eurosistemos pinigų politikos pobūdžiui 2022 m. ir 2023 m. pradžioje tapus labiau ribojančiam, Lietuvos ir visos euro zonos ekonomikos finansavimosi sąlygos griežtėjo, tačiau vidutiniu laikotarpiu tai padės grąžinti infliaciją į siekiamą lygį:

·Didėjant pagrindinėms ECB palūkanų normoms, Lietuvos, kaip ir visos euro zonos, kredito įstaigos pradėjo didinti paskolų palūkanų normas.

·Esant didesnėms palūkanų normoms ir didesniems ateities lūkesčiams dėl jų, vyriausybių skolinimosi kaina finansų rinkose išaugo.

·ECB skaičiavimai rodo, kad pinigų politikos sprendimai padės sumažinti infliaciją vidutiniu laikotarpiu.

Nuo 2022 m. vidurio Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, pradėjo reikšmingai didėti paskolų palūkanų normos. Tokį spartų palūkanų normų padidėjimą lėmė dėl pinigų politikos veikimo kylanti paskolų palūkanų normų kintamoji dalis: apie 90 proc. paskolų Lietuvoje suteikta su kintamąja palūkanų norma (dažniausiai 3, 6 ar 12 mėn. EURIBOR). Kadangi Lietuvoje dauguma paskolų yra susieta su kintamosiomis palūkanų normomis, ECB palūkanų didinimas sparčiau persiduoda į esamų būsto ir ne finansų įmonių paskolų įmokas. Didesnę dalį pajamų skiriant paskolų įmokoms, mažėja gyventojų galimybės gaunamas pajamas skirti vartojimui ir ribojamas NT kainų augimo potencialas. Taip pat, tikėtina, kad augančios palūkanų normos prisidės prie mažesnių įmonių investicijų ir mažėjančios verslo plėtros. Tačiau kylančios palūkanų normos taip pat lemia didesnes nominaliąsias pajamas iš sudaromų naujų indėlių sutarčių ar investicijų į fiksuoto pajamingumo priemones (pvz., vyriausybių ar įmonių leidžiamas obligacijas). Paskolų ir indėlių palūkanų normų dinamika ateityje priklausys nuo pinigų politikos pobūdžio ir ekonomikos raidos bei konkurencinės aplinkos Lietuvos bankų sektoriuje.

Dalintis:

Vyriausybių skolinimosi kaina finansų rinkose taip pat išaugo, o tai turėtų lemti labiau pamatuotą fiskalinę politiką. 2023 m. kovo mėn. 10 m. Lietuvos VVP pajamingumas siekė maždaug 3,9, o dar 2021 m. pradžioje jis buvo arti 0 proc. Tokia skolinimosi kaina yra didesnė nei Vokietijoje (2,3 %), tačiau šiek tiek mažesnė nei Italijoje (4,2 %). Dėl padidėjusių palūkanų normų fiskalinė politika turėtų būti labiau pamatuota. Pavyzdžiui, ECB rekomenduoja, kad vyriausybinės paramos priemonės, skirtos ekonomikai apsaugoti nuo didelių energijos kainų, turėtų būti laikinos, tikslinės ir jomis turi būti siekiama toliau skatinti vartoti mažiau energijos.

ECB skaičiavimai rodo, kad pinigų politikos sprendimai padės sumažinti infliaciją vidutiniu laikotarpiu. Esant dideliam vertinimų neapibrėžtumui, tikimasi, kad dėl nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn. vykdytų ECB pinigų politikos normalizavimo sprendimų 2023 m. infliacija euro zonoje bus maždaug 1,2, o 2024 m. – 1,8 proc. punkto mažesnė, neigiamas poveikis realiojo BVP augimui per trejus metus sudarys vidutiniškai apie 1,5 proc. punkto. Nors Eurosistemos pinigų politikos griežtinimas lėtina euro zonos, kartu ir Lietuvos, ekonomikos augimą, tačiau būtina ją griežtinti, kad padidėjusi infliacija nepaveiktų ilgesnės trukmės infliacijos lūkesčių, o faktinė infliacija euro zonoje vidutiniu laikotarpiu grįžtų prie 2 proc. tikslo ir realiosios vartotojų pajamos vėl imtų didėti.

---

2.2.Makroprudencinė politika

·Lietuvos finansų sistemai didžiausią riziką kelia didelės infliacijos ir kylančių palūkanų normų aplinka, taip pat galima recesija šalyje ir svarbiose užsienio rinkose bei kibernetinių atakų išaugimas nuo karo Ukrainoje pradžios.

·Būsto rinkos aktyvumas 2022 m. mažėjo ir, nors vis dar spartus, būsto kainų augimo tempas taip pat po truputį lėtėjo, didėjo rizika dėl kainų korekcijos.

·Nors įmonių ir namų ūkių kredito portfelis 2022 m. augo sparčiausiu tempu nuo finansų krizės laikų, metų pabaigoje ir 2023 m. pradžioje daugėjo ženklų, rodančių, kad finansinis ciklas pereina į lėtėjimo fazę.

·Bankų sektorius iki šiol sėkmingai atlaikė rusijos karo prieš Ukrainą keliamus iššūkius, o gera paskolų kokybė, reikšmingi kapitalo rezervai, aukštas likvidumas ir numatomas pelno išaugimas rodo bankų atsparumą galimiems netikėtumams ateityje.

·Lietuvos banko taikomos prevencinės finansinio stabilumo priemonės padeda užtikrinti, kad finansų sistema būtų pajėgi atlaikyti sukrėtimus, 2022 m. šios priemonės buvo griežtinamos.

Lietuvos finansų sistemai didžiausią riziką kelia didelės infliacijos ir kylančių palūkanų normų aplinka, taip pat galima recesija Lietuvoje ir Lietuvos verslui svarbiose užsienio rinkose bei padidėjęs kibernetinių atakų skaičius nuo karo Ukrainoje pradžios. 2022 m. Lietuvoje fiksuotas vienas aukščiausių infliacijos augimo tempų visoje euro zonoje: vidutinė metinė infliacija sudarė net 18,9, o euro zonoje vidurkis – 8,4 proc. (plačiau žr. skyriuje „Ekonomikos ir finansų apžvalga“). Didelė infliacija, galimas pakartotinis energijos kainų padidėjimas ir vis dar esantis neapibrėžtumas dėl ekonomikos perspektyvų varžo įmonių ir namų ūkių galimybes kaupti finansinius rezervus ir apriboja gyventojų perkamąją galią, o tai gali apsunkinti finansinių įsipareigojimų vykdymą. ECB siekia suvaldyti infliaciją ir jos lūkesčius, todėl griežtina pinigų politiką didindamas pagrindines palūkanų normas (plačiau žr. skyriuje „Eurosistemos pinigų politika“). Kadangi dauguma (apie 90 %) būsto paskolų ir paskolų įmonėms Lietuvoje yra suteikiamos su kintamąja palūkanų norma, didėjančios pagrindinės palūkanų normos turi įtakos didžiajai daliai paskolų turėtojų, kuriems, be augančių kitų išlaidų, didėja ir skolos tvarkymo išlaidos. Nors didelės infliacijos ir kylančių palūkanų normų aplinka pastebimai paveikė atskirus Lietuvos verslo sektorius – verslo pasitikėjimo rodikliai tebėra žemumose, apdirbamosios gamybos ir mažmeninės prekybos apyvartos susitraukė – ekonomika, nepaisant 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį fiksuoto 0,5 proc. ketvirtinio susitraukimo, per metus paaugo. Mažėjanti, bet vis dar aukšta infliacija ir griežtėjantis finansavimas lėtina ekonomikos augimą ir didina recesijos tikimybę Lietuvos ekonomikai svarbiose euro zonos valstybėse, o tai taip pat didina nuostolių riziką kreditoriams. Prasidėjus karui Ukrainoje, taip pat išaugo kibernetinių atakų, nukreiptų prieš finansų įstaigas, skaičius. Finansų įstaigų apklausos duomenimis, 2022 m. antrąjį pusmetį beveik dvigubai padaugėjo įstaigų, nurodžiusių, kad dėl prasidėjusio karo padidėjo kibernetinių atakų skaičius, – net 42 proc. respondentų susidūrė su kibernetinėmis atakomis. Sisteminės svarbos kibernetiniai incidentai toliau kelia grėsmę rinkos dalyvių teikiamų paslaugų prieinamumui ir pasitikėjimo visu finansų sektoriumi sumažėjimui.

Nors metinis būsto kainų augimo tempas tebėra didelis, sumažėjus būsto pardavimų, matoma daugiau būsto kainų augimo normalizavimosi ženklų, didėja kainų korekcijos tikimybė. Remiantis skirtingais duomenų šaltiniais, metinis būsto kainų augimo tempas 2022 m. pabaigoje–2023 m. pradžioje sudarė 16 proc. Nors toks augimo tempas vis dar yra didelis, jis 2022 m. po truputį lėtėjo. Be to, iš mėnesinio dažnio duomenų vis dažniau matomas kainų stabilizavimasis ar net nedidelis jų sumažėjimas. Tai signalizuoja, kad būsto kainų augimo pikas jau praėjo ir augimas pamažu normalizuojasi. Naujausi Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad būsto kainos 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį ekonominiais veiksniais pagrįstas vertes vis dar viršijo 2 proc. Tačiau kainų pervertinimas mažėja – įvertis buvo 7 proc. punktais mažesnis nei atitinkamu laikotarpiu 2021 m. Mažesnį būsto kainų augimo tempą pagrinde nulėmė sulėtėjęs aktyvumas būsto rinkoje, kuris grįžo į ikipandeminį lygį: 2022 m. iš viso parduota 47 tūkst. būstų – 14 proc. mažiau nei istoriškai aktyviais 2021 m. ir tiek pat, kiek prieš pandemiją 2019 m. Pardavimų grįžimą į labiau įprastą lygį lėmė prastesnis būsto įperkamumas dėl išaugusių būsto kainų, mažėjančios realiosios gyventojų pajamos, kylančios palūkanų normos, pradėtas rusijos karas prieš Ukrainą ir jo neigiamas poveikis gyventojų pasitikėjimui. Jei būsto rinkos aktyvumas ir toliau bus santykinai nedidelis ilgesniu laikotarpiu, ekonomikos raida bus lėtesnė, nei tikimasi, pablogės namų ūkių finansinė padėtis, galėtų įvykti didesnė vis dar šiek tiek pervertintų būsto kainų korekcija.

Dalintis:

Nors finansinis ciklas Lietuvoje 2022 m. paskutinį ketvirtį ir toliau buvo aukšto lygio daugiausia dėl gausaus įmonių tarpusavio skolinimosi ir vis dar reikšmingo metinio būsto kainų augimo, 2023 m. pradžia signalizuoja apie slopstantį kreditavimą ir galimą ciklo perėjimą į lėtėjimo fazę. PFĮ namų ūkiams ir ne finansų įmonėms suteiktų paskolų portfelis 2022 m. augo nuo finansų krizės istoriškai aukštu metiniu tempu, tačiau metų pabaigoje kreditavimo tempą slopino sparčiai kylančios palūkanų normos ir neapibrėžtumas dėl tolesnės ekonomikos raidos. Namų ūkių paskolų portfelio metinį augimą labiausiai stabdė 2022 m. paskutinį ketvirtį 11,2 proc. sumažėjęs naujų būsto paskolų srautas. Prie to gerokai prisidėjo pakilusios naujų būsto paskolų palūkanų normos, kurios 2022 m. gruodžio mėn. tebebuvo didžiausios (4,4 %) euro zonoje. Pabrangęs skolinimasis neigiamai veikė būsto paskolų paklausą, kuri, Lietuvos banko vykdomos Bankų apklausos apžvalgos duomenimis, 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo žemiausio lygio nuo pandemijos pradžios. O vartojimo ir kitais tikslais suteiktų paskolų metinis portfelio augimo tempas 2023 m. sausio mėn. sumažėjo iki 2,4 proc. Kita vertus, PFĮ ne finansų įmonėms suteiktų paskolų portfelis 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį vis dar didėjo istoriškai aukštu metiniu tempu, bet sumažėjęs investicinių paskolų poreikis ir kylanti palūkanų norma (2022 m. gruodžio mėn. – 5 %) mažino įmonių naujų paskolų paklausą. Metinis paskolų įmonėms portfelio augimo tempas 2023 m. sausio mėn. reikšmingai sulėtėjo ir sudarė 11,4 proc. Vis dėlto viso įmonių kredito metinis augimas 2022 m. trečiąjį ketvirtį sudarė net 35 proc. ir viršijo ekonomikos nominalųjį augimą ketvirtą ketvirtį iš eilės. Nepaisant šios tendencijos, galima tikėtis, kad įmonių poreikį skolintis mažins brangstantis skolinimasis, mažėjanti infliacija (ypač krintančios energijos kainos) ir atidedamos investicijos.

(2010 m. sausio mėn.–2023 m. sausio mėn.)

Dalintis:

ECB griežtinama pinigų politika, vyraujant dideliam likvidumui bankų sektoriuje, nulėmė netikėtą bankų pelno padidėjimą 2022 m., o 2023 m. bankų pelnas turėtų išaugti dar labiau. Aukštas likvidumas, kurio spartesnį augimą per COVID-19 pandemiją nulėmė reikšminga fiskalinė paskata, teigiamas prekybos balansas ir ECB likvidumo didinimo politika, lemia išskirtinę situaciją bankų sektoriuje. ECB, siekdamas suvaldyti infliacinius procesus, 2022 m. pradėjo didinti pagrindines palūkanų normas. Dėl to kylančios tarpbankinės palūkanų normos, vyraujant kintamųjų palūkanų normų paskolų portfeliui, greitai persiduoda į grynąsias palūkanų pajamas, o dėl reikšmingų likvidžių lėšų rezervų centriniame banke kredito įstaigos gauna teigiamą grąžą. Dėl perteklinio likvidumo ir nepakankamos konkurencijos bankų sektoriuje indėlių palūkanų normų augimas atsilieka, o tai prisideda prie neįprastai mažų palūkanų išlaidų. Visi šie veiksniai lemia, kad bankų sektorius gauna, o aplinkybėms nepasikeitus ir 2023 m. toliau gali gauti reikšmingai (iki 3 kartų) didesnį pelną nei 2021 m.

Kylant palūkanų normoms, didėja paskolų našta gyventojams, bet Atsakingojo skolinimo nuostatai (ASN) padeda užtikrinti skolininkų atsparumą palūkanų normų svyravimams. Nuo 2015 m. ASN įtvirtinta, jog, teikiant būsto paskolą, turi būti atliekamas jautrumo testas užtikrinant, kad skolininkai būtų pajėgūs mokėti padidėjusias paskolų įmokas net palūkanų normai pakilus iki 5 proc. Jautrumo testo priemone buvo siekiama užkirsti kelią galimam pertekliniam įsiskolinimui vyraujant žemoms palūkanų normoms, tad dabartinėmis aplinkybėmis, kai palūkanų normos bei būtinosios išlaidos jau yra padidėjusios, būsto paskolų kokybė tebėra gera. Paskolos, suteiktos po 2011 m. ASN įsigaliojimo, 2022 m. gruodžio mėn. duomenimis, sudarė 83, o nuo pandemijos pradžios suteiktos būsto paskolos sudarė 42 proc. viso būsto paskolų portfelio. 2021 m., siekiant suvienodinti pirmųjų bei paskesnių būsto paskolų rizikingumą ir papildomai riboti investicinius būsto sandorius, finansuojamus paskolomis, antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms nustatytas griežtesnis – 30 proc. – pradinio įnašo reikalavimas. Po šio ASN pakeitimo įsigaliojimo 2022 m. vasario 1 d., antrųjų būsto paskolų dalis šiek tiek sumažėjo, palyginti su laikotarpiu prieš pakeitimų paskelbimą.

Dalintis:

Lietuvos bankas rūpinosi kartu su Konkurencijos taryba atlikto Smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo tyrimo rekomendacijų įgyvendinimo pažanga. Apibendrinus ir įvertinus suinteresuotųjų institucijų (Ekonomikos ir inovacijų, Finansų ir Teisingumo ministerijų) Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu Lietuvos bankui pateiktus atsakymus, matyti, kad didžiąją dalį rekomendacijų planuojama įgyvendinti. Siekiant rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ir situacijos stebėjimo tikslais, Lietuvos bankas organizavo susitikimus su Finansų ministerijos ekspertais, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovais, Lietuvos bankų asociacija, įsitraukė į Visuomenės finansinio švietimo plano rengimą, jame bus skiriama dėmesio ir smulkiojo ir vidutinio verslo finansiniam raštingumui.

---

2.3.Finansinio turto valdymas

·Finansinio turto valdymo tikslas – finansų sistemos stabilumas, sėkminga pinigų politika, finansinis nepriklausomumas ir lengviau absorbuoti ekonominiai sukrėtimai.

·Lietuvos bankas, investuodamas finansinį turtą, skaido investavimo riziką ir siekia didinti investicijų grąžą trejų metų laikotarpiu. Grąža per paskutinius trejus metus buvo 0,04 proc. (6,5 mln. Eur).

·Didžioji Lietuvos banko finansinio turto dalis buvo investuota pinigų rinkoje ir į JAV vyriausybės skolos vertybinius popierius. Lietuvos bankas disponuoja 5,8 t aukso.

·2022 m. Lietuvos bankas investavo 117 mln. Eur į tikslines obligacijų emisijas, kurių lėšų panaudojimas susijęs su karo Ukrainoje pasekmėmis.

Lietuvos bankas finansinį turtą investuoja skaidydamas investavimo riziką ir siekdamas didinti tikėtiną investicijų grąžą per trejų metų investavimo laikotarpį. Dėl tikėtinai didesnio pelningumo vidutiniu laikotarpiu Lietuvos bankas prisiima nuostolių per vienus metus riziką, kurią riboja investavimo politikoje įvardytas rizikos biudžeto dydis.

Lietuvos banko finansinio turto, nesusijusio su pinigų politikos operacijomis ir įsipareigojimais, grąža per paskutinius trejus metus buvo 0,04 proc. Iš investicijų Lietuvos bankas per šį laikotarpį uždirbo 6,5 mln. Eur.

2022 m. Lietuvos banko finansinis turtas, nesusijęs su pinigų politikos operacijomis ir be įsipareigojimų, vidutiniškai sudarė 4 457 mln. Eur. Šio turto grąža eurais, įskaitant valiutų kursų pokyčių įtaką, bet be aukso kainos pokyčių, buvo neigiama ir sudarė –5,05 proc. (2021 m. fiksuota 5,21 % teigiama grąža). Finansinio turto, be įsipareigojimų ir nesusijusio su pinigų politikos operacijomis, grąža, be valiutų kursų ir aukso kainos įtakos, 2022 m. taip pat buvo neigiama ir sudarė –5,91 proc. (2021 m. fiksuota 1,07 % teigiama grąža).

Dalintis:

Per ataskaitinius metus finansų rinkose įvykę pokyčiai buvo itin nepalankūs investuotojams. Neigiamą poveikį Lietuvos banko investicijų grąžai turėjo padidėję VVP pajamingumai dėl centrinių bankų vykdomos vis griežtesnės pinigų politikos, taip siekiant pažaboti išaugusią infliaciją, ir akcijų rinkose vyravusios pesimistinės nuotaikos, t. y. kritusios akcijų kainos. Didžiausią teigiamą įtaką investicijų grąžai darė antrus metus iš eilės stiprėjęs JAV doleris euro atžvilgiu.

Pagal finansines priemones 2022 m. dominavo investicijos į vyriausybių SVP ir pinigų rinkos priemones. Lietuvos bankas investavo į įvairių vyriausybių, vyriausybinių agentūrų, tarptautinių organizacijų ir savivaldybių VP. Pinigų rinkos priemonės daugiausia buvo indėliai kitų šalių centriniuose bankuose ir tarptautinėse organizacijose.

Dalintis:

2022 m. Lietuvos bankas investavo į tikslines obligacijų emisijas, kurių lėšų panaudojimas susijęs su karo Ukrainoje pasekmėmis: 100 mln. Eur į Europos Tarybos vystymo banko išleistą 1 mlrd. Eur vertės socialinės įtraukties obligacijų emisiją ir 25 mln. Kanados dolerių (šiuo metu apie 17 mln. Eur) į Kanados vyriausybės išleistą 500 mln. Kanados dolerių vertės (šiuo metu apie 345 mln. Eur) obligacijų emisiją – jos lėšos bus skiriamos Ukrainos būtiniausiems poreikiams, pavyzdžiui, pensijoms, energetiniams ištekliams įsigyti, rusijos raketų atakomis griaunamai energetinei infrastruktūrai atstatyti ir palaikyti.

Aukso kiekis nepakito ir sudarė 5,8 t. Aukso portfelis 2022 m. uždirbo 6,64 proc. grąžą. Grąžą eurais didino sustiprėjęs JAV doleris. Lietuvos auksas yra saugomas Anglijos centriniame banke. Susidarius palankioms sąlygoms rinkoje, auksas investuojamas dedant aukso indėlius, už kuriuos uždirbama palūkanų, arba sudarant aukso apsikeitimo sandorius (angl. swap), laikinai iškeičiant auksą į kitą valiutą ir ją investuojant.

2022 m. didžioji Lietuvos banko investicijų dalis (vidutiniškai 73 %) buvo eurais ir kitomis valiutomis (JAV doleriais, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų ir Kanados doleriais), kurių kurso rizika buvo neapdrausta. Daugiausia investicijų, kurių valiutos kurso rizika buvo apdrausta, buvo JAV doleriais (12 %), Japonijos jenomis (9 %), Kanados doleriais (5 %) ir Didžiosios Britanijos svarais sterlingų (1 %). 2022 m. antrąjį ketvirtį buvo uždaryta Kinijos pozicija.

Dalintis:

Finansinio turto saugumas užtikrinamas skaidant investicijas, sudarant sandorius su geros reputacijos, aukštus reitingus turinčiomis finansų įstaigomis ir investuojant tik į investicinį reitingą turinčių emitentų SVP. 2022 m. pabaigoje 62 proc. investicijų buvo suteiktas aukščiausias AAA reitingas (2021 m. – 59 %), 26 proc. buvo A reitingo pozicijos (2021 m. – 27 %), o kita dalis – AA reitingas.

---

2.4.Mokėjimai

·Skaitmeninio euro projekte pritarta sprendimams dėl pagrindinių skaitmeninio euro savybių.

·Lietuvos bankas atnaujino metodiką, pagal kurią apskaičiuojamas maksimalus komisinis atlyginimas už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, ir patvirtino maksimalų įkainį, įsigaliojusį nuo 2023 m. sausio 1 d.

·Lietuvos banko CENTROlink mokėjimo sistemoje įvykdytų mokėjimų skaičius išaugo 1,5 karto, momentiniai mokėjimai vis sparčiau keičia įprastus mokėjimus.

·Naujausiomis technologijomis atnaujinta Lietuvos banko teikiama pakaitinių identifikatorių paieškos paslauga, leidžianti inicijuoti mokėjimus pagal lėšų gavėjo mobiliojo telefono numerį.

·Lietuvos bankas kartu su Latvijos, Estijos ir Islandijos centriniais bankais užbaigė Nasdaq CSD SE valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų kibernetinio atsparumo vertinimą.

Lietuvos mokėjimų negrynaisiais pinigais rinka 2022 m. toliau augo, taip pat daugėjo Lietuvos gyventojų, prioritetą teikiančių mokėjimams negrynaisiais pinigais. Lietuvos gyventojų ir įmonių mokėjimų negrynaisiais pinigais įpročius ir mokėjimo paslaugų naudojimą tiksliausiai parodo vietinės mokėjimų negrynaisiais pinigais operacijos, t. y. mokėjimo operacijos, įvykdytos tarp Lietuvos MPT klientų. 2022 m., palyginti su 2021 m., visų vietinių mokėjimų negrynaisiais pinigais skaičius padidėjo 22 proc., šių operacijų buvo atlikta beveik 903 mln. vnt., o jų vertė sudarė 373,1 mlrd. Eur. 2022 m. tarp visų vietinių mokėjimo operacijų, atliktų Lietuvoje, mokėjimai kortelėmis sudarė 58, kredito pervedimai – 37, o kitos mokėjimo paslaugos – 5 proc. operacijų skaičiaus. Remiantis reprezentatyvios Lietuvos banko užsakymu 2022 m. atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, nors grynuosius pinigus kasdienėje veikloje teigia naudojantys 96 proc. apklaustųjų, trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų prioritetą teiktų atsiskaitymui negrynaisiais pinigais, 2021 m. ši dalis sudarė 50 proc.

2022 m. vyko pagrindiniai Eurosistemos skaitmeninio euro projekto tiriamojo etapo darbai ir ECB valdančioji taryba pritarė pagrindinėms skaitmeninio euro techninio dizaino savybėms. Pagrindiniai skaitmeninio euro tikslai – išsaugoti centrinio banko pinigų, kaip mokėjimų sistemos piniginio sverto, vaidmenį ir užtikrinti euro zonos atsparumą bei nepriklausomumą teikiant mokėjimų paslaugas. Buvo tiriamos unikalios vartotojui savybės, kurias suteiktų galimi techniniai funkcionalumai, atliekami rinkos tyrimai Europoje, apsibrėžtas galimas skaitmeninio euro veikimo modelis ir analizuoti jo teisiniai aspektai, priimta dalis sprendimų dėl skaitmeninio euro techninio dizaino, vykdyti dalies techninių sprendimų prototipavimo darbai. Nustatytos sritys, kuriose skaitmeninis euras galėtų būti aktyviai naudojamas kaip mokėjimo priemonė: pirmiausia, tarpusavio pervedimams bei atsiskaitymams elektroninėse parduotuvėse, vėliau atsirastų galimybė atsiskaityti ir fizinėse prekybos vietose bei valstybės sektoriui. ECB valdančiojoje taryboje pritarta, kad, išleidus skaitmeninį eurą, juo būtų galima atsiskaityti tiek internetu, tiek fizinėse atsiskaitymo vietose arba tais atvejais, kai nėra ryšio. Būtų užtikrinamas privatumas Eurosistemos atžvilgiu, bet neleidžiamas anonimiškumas dėl galimos sukčiavimo ir PPTF rizikos. Valdant rizikas finansiniam stabilumui, svarstoma taikyti limitus skaitmeninio euro likučiui. Skaitmeninį eurą platintų finansiniai tarpininkai (MPT), kurie užtikrintų prieigą prie skaitmeninio euro piliečiams ir verslui. Eurosistema apibrėžtų veiklos modelio taisykles, kurios nustatytų vienodą naudotojo mokėjimų patirtį nepriklausomai nuo tarpininko. Siekiama, kad skaitmeninis euras būtų nemokama mokėjimo priemonė piliečiams naudojantis pagrindinėmis mokėjimo paslaugomis – panašiai kaip ir grynieji pinigai.

Lietuvos bankas atnaujino metodiką, pagal kurią apskaičiuojamas maksimalus komisinis atlyginimas už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, ir patvirtino maksimalų įkainį, įsigaliojusį nuo 2023 m. sausio 1 d., taip pat rengia pasiūlymą dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos teisinio reguliavimo peržiūros. Atsižvelgdamas į galiojantį reikalavimą pervesti darbo užmokestį į sąskaitą, Lietuvos bankas nutarė pakeisti Maksimalaus komisinio atlyginimo už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą apskaičiavimo metodiką (toliau – Metodika). Atnaujintoje Metodikoje nustatoma, kad, apskaičiuojant maksimalų įkainį už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, atsižvelgiama į rinkoje esančių mokėjimo paslaugų krepšelių įkainių vidurkį, įtraukiant ir mokėjimo paslaugų krepšelius, skirtus asmenims, gaunantiems darbo užmokestį į sąskaitą. Remiantis atnaujinta Metodika, maksimalus komisinis atlyginimas už pagrindinės sąskaitos paslaugą sumažintas iki 1,37 Eur, o socialinę paramą gaunantiems asmenims šis įkainis negali viršyti 0,68 Eur per mėnesį. Lietuvos bankas, siekdamas užtikrinti, kad būtiniausios mokėjimo paslaugos ir ateityje būtų teikiamos Lietuvos gyventojams už prieinamą kainą ir kad būtų garantuota socialiai pažeidžiamų asmenų apsauga, numato šiais metais pateikti pasiūlymą dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos reglamentavimo peržiūros.

Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Reglamento dėl momentinių mokėjimų svarstymuose ES Taryboje.Pasiūlyme dėl reglamento numatoma, kad visos ES kredito įstaigos, teikiančios kredito pervedimų paslaugą, privalės pasiūlyti ir momentinių kredito pervedimų paslaugą. Lietuvos bankas palaiko šią iniciatyvą ir derybose dėl šio teisės akto pritaria pasiūlymui, kad momentiniai pervedimai neturėtų kainuoti brangiau nei įprasti SEPA kredito pervedimai. Taip pat Lietuvos bankas palaiko mokėtojų apsaugai užtikrinti siūlomą taikyti gavėjo vardo ir sąskaitos numerio sutikrinimo funkcionalumą vykdant momentinius mokėjimus ir išsako poziciją, kad jis turėtų būti nemokamas mokėtojams ir taikomas plačiai, įskaitant įprastus kredito pervedimus, taip pat svarbu užtikrinti jo taikymą tarptautiniams mokėjimams. Reglamento įgyvendinimas užtikrins, kad momentinių pervedimų paslauga bus pasiekiama visiems ES gyventojams. Lietuvoje didieji bankai ir kiti MPT jau šiuo metu teikia momentinių pervedimų paslaugą. Apžvelgiamu laikotarpiu Lietuvos MPT įvykdytų momentinių pervedimų dalis sudarė apie 60 proc. visų tarpbankinių kredito pervedimų.

2022 m. per Lietuvos banko valdomą mokėjimo sistemą CENTROlink įvykdytų mokėjimų skaičius išaugo 1,5, o momentinių mokėjimų – daugiau nei 2 kartus. CENTROlink sistemoje SEPA mokėjimų (kredito, momentinių ir tiesioginio debeto pervedimų) atlikta daugiau kaip 276,3 mln. (2021 m. – 186,1 mln.) – jų vertė sudarė 476,7 mlrd. Eur (2021 m. – 358,2 mlrd. Eur). Didėjo sistema jau besinaudojančių finansų įstaigų vykdomų mokėjimų apimtis. 2022 m. pabaigoje CENTROlink paslaugomis naudojosi 148 MPT iš 19 EEE šalių (2021 m. – 149). CENTROlink mokėjimo sistema turi tiesioginius ryšius su Europos pagrindinėmis SEPA momentinių mokėjimų sistemomis – RT1 ir TARGET (momentinių mokėjimų paslauga, TIPS), todėl sistemoje veikiančioms finansų įstaigoms sudaryta galimybė vieno langelio principu teikti ne tik SEPA kredito pervedimų ir tiesioginio debeto, bet ir SEPA momentinių mokėjimų paslaugas. 2022 m., palyginti su 2021 m., momentinių mokėjimų skaičius padidėjo nuo 63,4 mln. iki 128,1 mln., o vertė – nuo 77,5 mlrd. iki 137,6 mlrd. Eur. Momentiniai mokėjimai sparčiai keitė kredito pervedimus – momentiniai mokėjimai sudarė 46 proc. (2021 m. – 34 %), o kredito pervedimai – 48 proc. (2021 m. – 56 %) visų CENTROlink sistemos mokėjimų. 2022 m. pabaigoje savo klientams teikti momentinių mokėjimų paslaugas per CENTROlink sistemą galėjo 64 Lietuvos ir EEE šalių kredito įstaigos, MĮ ir EPĮ.

Dalintis:

Prie CENTROlink mokėjimo sistemos ir momentinių mokėjimų plėtros prisideda Lietuvos banko teikiama ir šių metų pradžioje naujausiomis technologijomis atnaujinta pakaitinių identifikatorių paieškos paslauga (angl. Proxy Lookup Service, PLS). Ji leidžia inicijuoti mokėjimus pagal lėšų gavėjo mobiliojo telefono numerį. Norėdamas naudotis pervedimų pagal telefono numerį paslauga, vartotojas privalo banko mobiliojoje programėlėje duoti sutikimą susieti savo telefono numerį su pasirinkta sąskaita. Pinigams pervesti tereikia pasirinkti mobiliojoje programėlėje gavėją iš kontaktų sąrašo arba suvesti lėšų gavėjo telefono numerį. Pervedimas yra galimas, jeigu gavėjas taip pat yra susiejęs savo telefono numerį su sąskaita. 2022 m. pabaigoje PLS duomenų bazėje saugomų telefono numerių sąsajų su IBAN sąskaitų numeriu skaičius siekė 530 tūkst., o MPT klientų kreipimųsi per dieną dėl PLS padaugėjo nuo 20 tūkst. (2021 m. pradžioje) iki 53 tūkst. (2022 m. pabaigoje). Šiuo metu galimybę naudotis mokėjimo pagal telefono numerį paslauga turi dviejų didžiausių bankų Lietuvoje klientai. Prisijungus prie PLS sistemos kitiems Lietuvoje veikiantiems bankams bei EPĮ, išsiplėstų galimybės visuomenei naudotis inovatyviomis mokėjimo paslaugomis. Be to, MPT galėtų pasiūlyti šias paslaugas atsiskaitymui su smulkiuoju verslu fizinėse prekybos ir paslaugų teikimo vietose.

Lietuvos bankas, kaip CENTROlink sistemos operatorius, siekdamas užtikrinti mokėjimo sistemos patikimumą, savo iniciatyva taiko priemones PPTF rizikai valdyti. Pažymėtina, kad PPTF rizikų valdymas nėra įprastinė ar privaloma mokėjimo sistemų vykdoma funkcija, tačiau kiekvieno MPT, norinčio gauti prieigą prie CENTROlink, atliekamas rizikos vertinimas, apimantis naudos gavėjų, vadovų nustatymą ir jų reputacijos įvertinimą, MPT veiklos modelio, klientų portreto, taikomų PPTFP kontrolės priemonių analizę. 2022 m. teigiamo sprendimo dėl prieigos prie CENTROlink sulaukė 11, o 5 MPT paraiškos buvo atmestos (2021 m. – atitinkamai 16 ir 9). Prie CENTROlink prisijungusių MPT rizika vertinama nuolat ir tai yra tęstinis procesas, todėl 2022 m. pakartotinai įvertinta 47 jau prie CENTROlink prisijungusių MPT rizika (2021 m. – 75). Kiekvieno rizikos vertinimo pabaigoje MPT suteikiamas rizikos balas (nuo žemos iki didelės rizikos), pagal kurį numatomos tęstinės rizikos valdymo priemonės. Jei rizikos vertinimo metu nustatoma didelė rizika ir rizikos mažinimo priemonės negali būti pritaikytos, inicijuojamas dalykinių santykių nutraukimas – pagal faktinę sutarties nutraukimo datą 2022 m. tokia priemonė pritaikyta 6 MPT (2021 m. – 4).

Lietuvos bankas skiria daug dėmesio finansų rinkų infrastruktūrų kibernetiniam atsparumui. Lietuvos bankas kartu su Latvijos, Estijos ir Islandijos centriniais bankais užbaigė Nasdaq CSD SE valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų kibernetinio atsparumo vertinimą pagal ECB patvirtintus Finansų rinkos infrastruktūrų priežiūros institucijų lūkesčius kibernetinio atsparumo srityje (CROE). Vertinimas parodė, kad Nasdaq CSD SE užtikrina atitiktį taikomiems (pažengusio lygio) CROE reikalavimams. Vis dėlto vertinimą atlikę centriniai bankai pateikė keletą rekomendacijų ir pastabų, kur centrinis vertybinių popierių depozitoriumas galėtų dar labiau sustiprinti ir pagerinti kibernetinio atsparumo pajėgumą.

2022 m. Mokėjimų taryba parengė rekomendacijas dėl valstybės registruose ir kitose valstybės valdomose informacinėse sistemose tvarkomų duomenų prieinamumo finansų rinkos dalyviams didinimo. Mokėjimų tarybos vertinimu, atvirų valstybės tvarkomų duomenų gavimo ir atvėrimo procesas Lietuvoje yra pritaikytas finansų įstaigų poreikiams, tačiau prieinamų valstybės tvarkomų duomenų sritis Lietuvoje nėra pakankamai centralizuota ir standartizuota. Prieinamų duomenų pasiekiamumas finansų sektoriui ypač reikšmingas siekiant finansinių paslaugų kokybės gerinimo, įvairovės didinimo ir plėtros. Mokėjimų taryba parengė rekomendacijas susijusioms valstybės institucijoms, kuriose siūlo sukurti funkcionalumą, skirtą duomenų gavėjams reikalingų duomenų paieškai atlikti ir duomenų poreikiams pateikti, įvertinti galimybes finansų sektoriui naudotis Valstybės duomenų agentūros valdomos platformos priemonėmis, peržiūrėti VĮ Registrų centro duomenų teikimo paslaugų spektrą bei jo kainodarą ir sudaryti galimybes visus valstybės informacinėse sistemose ir registruose tvarkomus duomenis pasiekti per API sąsajas. Papildomai Mokėjimų taryba skatina finansų rinkos dalyvius aktyviai naudotis Lietuvos atvirų duomenų portalu. Mokėjimų taryba 2023 m. stebės rekomendacijų įgyvendinimo pažangą.

---

2.5.Priežiūra

2.5.1.Finansų rinkos dalyviai

·2022 m. pabaigoje Lietuvos bankas prižiūrėjo 824 finansų rinkos dalyvius.

·Finansų rinkos dalyvių veiklos apžvalgos ir informacija apie jų rezultatus skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje.

·Taikomos įvairios priežiūros priemonės, kuriomis siekiama, kad finansų sektoriaus branda pakiltų į kokybiškai naują lygį ir atitiktų aukščiausius priežiūros standartus ir gerąją patirtį.

2022 m. finansų sektorių papildė 67 nauji finansų rinkos dalyviai. Išduota 16 licencijų (veiklos leidimų) bankams, EPĮ ir MĮ, finansų maklerio ir valdymo įmonėms. Į viešuosius sąrašus įrašyta 51 įmonė (sutelktinio finansavimo platformų operatoriai, tarpusavio skolinimo platformų operatoriai, EPĮ ir MĮ tarpininkai, vartojimo kredito davėjai ir kt.). Lietuvos bankas sėkmingai teikia el. licencijavimo paslaugas – įmonės visus dokumentus ir reikiamas procedūras gali sutvarkyti el. būdu.

Dalintis:

Apžvelgiamu laikotarpiu gauti penki prašymai išduoti banko (specializuoto banko) licenciją ir atliktas vienas išankstinis potencialios paraiškos dėl specializuoto banko licencijos vertinimas. Galutinį sprendimą dėl licencijos išdavimo bankams (specializuotiems bankams) priima ECB.

Dalintis:

Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komitetas patvirtino 2022–2025 m. finansų sektorių brandos švieslentę. Jos tikslas – nustatyti pagrindinių prižiūrimų finansų sektorių brandos vertinimo kriterijus ir jų įverčių tikslus 2023–2025 m., pagal kuriuos būtų įvertintas finansų sektorių brandos lygis 2022 m. ir stebima brandos pažanga iki 2025 m. Šios švieslentės rezultatai jau pradėti naudoti priežiūros veiksmų planavimo procese. Identifikavus žema branda pasižyminčius finansų sektorius, nustatytos atitinkamo finansų sektoriaus priežiūros priemonės, kurios skatintų šio sektoriaus brandą.

2.5.2.Riziką ribojanti priežiūra

·Bankų sektorius sėkmingai atlaikė pandemijos ir karo sukeltus šokus, o dabar didelės infliacijos ir lėčiau augančios ekonomikos sąlygomis fiksuoja išskirtinai didelius pelningumo rodiklius.

·Baigėsi pirmasis kredito unijų sisteminės reformos etapas – neliko savarankiškai veikiančių kredito unijų.

·EPĮ ir MĮ skaičius mažėja, tačiau pajamos iš licencinės veiklos ir apyvartos auga. Taikydamas įvairias priežiūros priemones, Lietuvos bankas juda strateginio tikslo link – EPĮ ir MĮ sektoriaus brandos.

Bankai

Bankų sektoriaus atlaikytus COVID-19 pandemijos išbandymus 2022 m. pradžioje pakeitė netiesioginiai rusijos karo prieš Ukrainą nulemti iššūkiai – visų pirma, karo poveikis ekonomikos sektorių veiklai, tarptautinių sankcijų įgyvendinimas, kibernetinės atakos ir didžiųjų bankų perteklinis likvidumas.

Šiuo metu likvidumo padėtis bankuose tebėra labai gera, o bankų turimos likvidumo atsargos – daugiau nei pakankamos, todėl bankai yra saugūs ir pastarojo meto pasaulinių finansinių neramumų fone. Visi bankai vykdo jiems nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus, o bankų kapitalo pakankamumo lygis ir toliau yra aukštas.

Lėtėjant ekonomikos augimui ir pakilus infliacijai bankų sektorius ECB priėmus sprendimus didinti palūkanų normas fiksavo išskirtinai aukštus pelningumo rodiklius. Bankų sektoriaus pelnas, neaudituotais duomenimis, buvo 468 mln. Eur, arba 42,7 proc. didesnis nei 2021 m. Bankų sektoriaus pelningumui didžiausią įtaką darė sparčiai didėjusios grynosios palūkanų pajamos – ypač smarkus jų augimas fiksuotas 2022 m. paskutinį ketvirtį.

Dalintis:

Bankų sektorius tebėra koncentruotas, tačiau naujieji rinkos dalyviai nuosekliai didina turimą turtą. Dėl grupės įmonių Lietuvoje reorganizavimo 2022 m. antrąjį ketvirtį Revolut Bank UAB rinkos dalis smarkiai išaugo – bankas pagal turto dydį tapo trečiuoju rinkos dalyviu. Minėto banko turto ir įsipareigojimų (ypač nerezidentų indėlių ES šalyse) apimtis turi reikšmingą poveikį Lietuvos bankų sektoriaus rodikliams.

Dalintis:

2022 m. kilę iššūkiai nesustabdė skolinimo veiklos – reikšmingai padidintas paskolų portfelis. Silpnėjantis ekonominis aktyvumas ir kylančios palūkanų normos kol kas nepadarė didesnio neigiamo poveikio bankų sektoriaus paskolų portfelio kokybei. Taip pat toliau augo indėliai, o jų didėjimo tempas buvo panašus kaip 2021 m.

2022 m. padidėjo kibernetinių incidentų, paveikusių finansų rinkos dalyvius, skaičius. Reaguodamas į padidėjusią kibernetinę riziką, Lietuvos bankas inicijavo aktyvesnio dalijimosi informacija apie kibernetines grėsmes diskusiją. Bendradarbiaudami su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, bankai išbandys tam skirtas šiuolaikines technines ir organizacines priemones. Taip pat Lietuvos bankas įvertino, kaip informacinių ir ryšių technologijų bei saugumo riziką valdo kredito įstaigos, draudimo įmonės, atrinktos finansų maklerio įmonės bei EPĮ, ir pateikė rekomendacijas šios rizikos valdymui sustiprinti.

Kredito unijos

2023 m. sausio 1 d. baigėsi pirmasis kredito unijų sisteminės reformos etapas – neliko savarankiškai veikiančių kredito unijų. Pereinamuoju laikotarpiu savarankiškai veikusios kredito unijos prisijungė prie centrinių kredito unijų (CKU) grupių. Pasibaigęs kredito unijų sisteminės reformos etapas sustiprino kooperatinę bankininkystę, padidino savireguliacijos svarbą ir CKU vaidmenį. Apžvelgiamu laikotarpiu kredito unijų sektorius tvariai augo – turtas padidėjo 14 proc. ir sudarė 1 270,3 mln. Eur. Pagrindinis finansavimosi šaltinis ir toliau buvo kredito unijų narių indėliai. Dėl pakilusių palūkanų normų indėlius, kaip lėšų taupymo ir investavimo priemonę, vis dažniau rinkosi ne tik gyventojai, bet ir verslo įmonės. Siekdamos bendrų tikslų, kredito unijos pademonstravo lankstumą prisitaikydamos prie kintančių sąlygų ir toliau sėkmingai didino skolinimo tiek gyventojams, tiek verslui apimtį. Kredito unijų paskolų portfelis padidėjo beveik 17 proc. ir sudarė 930,3 mln. Eur. Išaugęs skolinimas turėjo didžiausią įtaką kredito unijų sektoriaus veiklos rezultatui. Kredito unijos uždirbo 26 proc. daugiau grynųjų palūkanų pajamų ir 8 proc. daugiau grynųjų paslaugų bei komisinių pajamų. 2022 m. kredito unijų sektoriaus veiklos rezultatas yra 10 mln. Eur neaudituoto pelno – 8 proc. daugiau nei 2021 m.

Draudimo įmonės

Nepaisant nepalankių rizikos veiksnių, visos prižiūrimos draudimo įmonės su nemenka atsarga 2021 m. vykdė privalomuosius mokumo kapitalo reikalavimus – 2022 m. gruodžio 31 d. gyvybės draudimo įmonių mokumo rodiklis buvo 2,03, ne gyvybės – 1,4.

Visa Lietuvos draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas 2022 m. augo dvigubai sparčiau nei ankstesniais metais – padidėjo 18,6 proc., įmokos sudarė 1,23 mlrd. Eur. Ne gyvybės draudimo rinkoje draudimo įmokos visus 2022 m. išlaikė augimo tendenciją: visų rūšių (daugiausia – transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybės, kasko, turto ir medicininių išlaidų draudimo) draudimo įmokos padidėjo beveik ketvirtadaliu – iki 894,9 mln. Eur. Beveik tokiu pat tempu iki 503 mln. Eur išaugusias išmokas nulėmė dėl infliacijos ir geopolitinių veiksnių išaugusios draudimo žalų (prarasto ar sugadinto turto, paslaugų vertės kompensavimo ar atkūrimo) ir operacinės išlaidos bei 8,3 proc. išaugęs išmokų skaičius dėl daugiau sudarytų draudimo sutarčių. Gyvybės draudimo sektorius 2022 m. augo nuosaikiau – įmokos padidėjo 6,4 proc., sudarė beveik 340 mln. Eur. Lemiamas augimo veiksnys 2022 m. tebebuvo lėtesniu tempu nei 2021 m. (iki 236,5 mln. Eur) augusios IGD įmokos ir sudarytų sutarčių apimtis. Dėl padidėjusių išmokų pagal nutrauktas sutartis, įskaitant dalinį sukauptos sumos atsiėmimą – IGD ir draudimo su teise dalytis pelną išmokos, palyginti su 2021 m., padidėjo 40 mln. Eur (arba beveik 29 %). Šią išmokų augimo tendenciją nulėmė sumenkęs investicijų patrauklumas dėl jų vertės sumažėjimo ir padidėjęs gyventojų poreikis turimomis santaupomis finansuoti dėl infliacijos poveikio išaugusias išlaidas. Neaudituotų finansinių ataskaitų duomenimis, bendras visų draudimo įmonių finansinis rezultatas sudarė 40 mln. Eur (iki mokesčių). Septynios iš devynių draudimo įmonių 2022 m. baigė pelningai. Draudimo įmonių valdomo turto bendra vertė sudarė beveik 1,9 mlrd. Eur.

Dalintis:

2022 m. gruodžio 31 d. draudimo rinkoje veikė 102 draudimo brokerių įmonės, iš jų 93 veikė pelningai. Apžvelgiamu laikotarpiu draudimo brokerių įmonių pardavimo pajamos sudarė 82,3 mln., o grynasis pelnas – 14,3 mln. Eur (padidėjo daugiau nei 57 %).

EPĮ ir MĮ

Nors EPĮ ir MĮ sektorius per metus traukėsi ir sumažėjo 10 įstaigų (3 EPĮ ir 7 MĮ), eliminavus Revolut Payments UAB, licencinės veiklos pajamos padidėjo ir sudarė 405,2 mln. Eur, arba 1,6 karto daugiau nei 2021 m. Sektoriaus mokėjimo operacijų suma sudarė 110 mlrd. Eur (per metus išaugo 1,3 karto). Svarbu pabrėžti, kad penkios pagal mokėjimo operacijų apyvartą didžiausios EPĮ ir MĮ generavo daugiau kaip 54 proc. visos sektoriaus apyvartos, o penkios pagal licencines pajamas didžiausios EPĮ ir MĮ uždirbo 39 proc. visų sektoriaus pajamų.

Dalintis:

Dalintis:

Lietuvos bankas toliau siekia didinti sektoriaus brandą, skatina veiklą vykdančias įstaigas skirti daugiau dėmesio bei išteklių aktualiausioms sritims: pinigų plovimo prevencijos, nuosavo kapitalo ir klientų lėšų apsaugos reikalavimų vykdymui, vidaus kontrolės reikalavimams, atitikties didinimui. Vadovaujantis Finansų sektorių brandos švieslente, matuojančia brandą, atitikties didėjimo tendenciją, bus siekiama pagerinti EPĮ ir MĮ sektoriaus atitiktį nustatytose srityse (ataskaitų teikimas, audito ataskaitos, kapitalizacija, licencinės veiklos vykdymas) ir įgyvendinti patikrinimų ciklą (siekiant, kad rizikingiausios įstaigos būtų patikrintos per trejų metų ciklą).

Siekdamas EPĮ ir MĮ įstaigų brandos didinimo, Lietuvos bankas taiko įvairias priežiūros priemones. Viena iš jų – visoms Lietuvoje veikiančioms EPĮ ir MĮ išsiųstas antrasis lūkesčių raštas. Šiuo raštu pabrėžti su verslo planų vykdymu, licencinių paslaugų teikimu, veiklos modelio keitimu, klientų lėšų apsauga, vidaus auditu ir kontrole, rizikų (įskaitant PPTF bei informacinių ir ryšių technologijų bei saugumo) valdymu ir su informacijos teikimu susiję klausimai bei teisės aktų reikalavimai.

Apžvelgiamu laikotarpiu daugėjo Lietuvos banko atliekamų šio sektoriaus priežiūros veiksmų (patikrinimai, tyrimai, dokumentinės analizės, dialogas raštu, atkreipiant įstaigų dėmesį į jų veiklos trūkumus). Lietuvos bankas atliko 31 individualų ir teminį patikrinimą, 4 sektorines analizes, vertindamas, kaip šios įstaigos laikosi pinigų plovimo rizikos valdymo, klientų pažinimo ir sukčiavimo rizikos valdymo, nuosavo kapitalo, klientų lėšų apsaugos reikalavimų, užtikrina vidaus audito ir kontrolės vykdymą, pritaikė 17 baudų (614 500 Eur), panaikino 5 įstaigų licencijas, 4 įspėjo, apie 3 pažeidimus paskelbė viešai. Pažymėtina, kad Lietuvos bankas siekia gerinti komunikaciją ir sektoriaus pasiekiamumą ne tik sankcijomis, bet ir organizavo keletą mokymų ciklų aktualiomis temomis, skelbė naujausią, aktualią informaciją rinkos dalyviams, nuolat atnaujina dažniausiai užduodamus klausimus, skelbia rekomendacijas.

Dalintis:

Pinigų plovimo prevencija ir sankcijos

Vykdydamas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme pavestas funkcijas, Lietuvos bankas 2022 m. toliau stiprino PPTFP teisinę sąrangą Lietuvoje ir PPTF prevencijos srities priežiūrą finansų sektoriuje. Viena iš Lietuvos banko strateginių krypčių 2022–2025 m. yra vertės visuomenei kūrimas, kurios numatoma siekti didinant finansų rinkos dalyvių atitikties brandą, įskaitant tinkamą PPTF rizikos valdymą finansų sektoriuje. Siekdamas didinti finansų rinkos dalyvių brandą PPTF prevencijos srityje ir laiku identifikuoti, tinkamai valdyti ir greičiau reaguoti į finansų sektoriuje kylančias PPTF rizikas, Lietuvos bankas vykdė PPTF prevencijos srities priežiūros veiksmus, t. y. atliko finansų rinkos dalyvių patikrinimus, rengė mokymus ir švietė finansų rinkos dalyvius, bendradarbiavo ir keitėsi informacija nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, rengė gaires ir išaiškinimus, daug dėmesio skyrė sukčiavimo prevencijai.

Lietuvos bankas vykdė tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą finansų sektoriuje. Dėl 2022 m. prasidėjusio rusijos karo Ukrainoje bei griežtinamų ir įtvirtintų naujų sankcijų bei ribojamųjų priemonių rusijai ir Baltarusijai ir (ar) susijusiems subjektams dėl veiksmų, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, Lietuvos bankas pagal savo kompetenciją aktyviai dirbo siekdamas užtikrinti, kad finansų rinkos dalyviai tinkamai įgyvendintų nustatytas tarptautines sankcijas ir ribojamąsias priemones. Lietuvos bankas, vykdydamas rizikos vertinimu pagrįstą priežiūrą, paskelbė Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo analizę finansų įstaigose. Joje Lietuvos bankas pateikia pagrindines įžvalgas dėl finansų rinkos dalyvių taikomų priemonių įgyvendinant tarptautines sankcijas ir ribojamąsias priemones. Lietuvos bankas aktyviai dalyvavo nacionalinių institucijų pasitarimuose, darbo grupių susitikimuose, rengė mokymus ir susitikimus su finansų rinkos dalyviais, asociacijomis dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo klausimų. Lietuvos bankas aktyviai įsitraukia ir dalyvauja Baltijos šalių sankcijų darbo grupės susitikimuose, Europos bankininkystės institucijos įsteigtoje darbo grupėje dėl tarptautinių sankcijų klausimų ir su tuo susijusių gairių parengimu. 2022 m. Lietuvos bankas skelbė įvairias analizes ir rekomendacijas, susijusias su PPTF rizikų valdymu, klientų dalykinių santykių ir operacijų stebėsena, tarptautinių sankcijų įgyvendinimu (daugiau informacijos Lietuvos banko interneto svetainėje).

2.5.3.Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūra

·Lietuvos bankas skatina kapitalo rinkos plėtrą, siekdamas sukurti konkurencingą, patrauklią finansavimo ir investavimo alternatyvą.

·Lietuvos bankas aktyviai vykdo rizikos mažinimo (angl. de-risking) politiką ir siekia gerinti mokėjimo paslaugų vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų tarpusavio komunikaciją.

·Įsteigta pirma pensijų fondų valdymo įmonė, veikianti tik pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ir valdanti II bei III pakopos pensijų fondus.

·Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į investicinio gyvybės draudimo produkto slaptojo pirkimo metu išaiškėjusią netinkamą rinkos praktiką, parengė pasiūlymus investicinio gyvybės draudimo rinkos veikimui gerinti.

2022 m. gegužės mėn. Lietuvos bankas paskelbė Kapitalo rinkos plėtros priemonių planą, kurį įgyvendinus tikimasi svarbių visos šalies finansų sistemos pokyčių – reikšmingai išaugtų kapitalo rinka, ji taptų patrauklesnė šalies ir užsienio investuotojams, verslui atsirastų alternatyvų užsitikrinti finansavimą, o gyventojams – investuoti lėšas. 2022 m. pabaigoje įgyvendintas vienas iš pirmųjų plane numatytų darbų – įkurta Kapitalo rinkos taryba, kuri rūpinsis bendra Lietuvos kapitalo rinkos plėtros strategija, prižiūrės viso plano įgyvendinimo eigą. Ją sudaro aukšto lygio valstybės institucijų ir finansų rinkų atstovai. Lietuvos bankas yra viena iš Kapitalo rinkos taryboje dalyvaujančių šalių.

Nuo 2022 m. vidurio Lietuvos bankas aktyviai bendradarbiauja tiek instituciniu Lietuvos lygiu, tiek Baltijos šalių lygiu įgyvendinant Kapitalo rinkos plėtros priemonių planą. Reguliariai vyksta Baltijos šalių priežiūros institucijų atstovų susitikimai, siekiant reikalavimų ir priežiūros praktikos suderinimo Piktnaudžiavimo rinka reglamento bei Finansinių priemonių rinkų direktyvos (angl. MiFID) srityje ir VP siūlymo iki 8 mln. Eur nacionalinių reikalavimų srityje.

Lietuvos bankas, stebėdamas rizikos mažinimo politikos situaciją Lietuvoje ir atsižvelgdamas į per viešą konsultaciją išsakytas nuomones, 2022–2024 m. parengė priemonių planą. Priemonių tikslas – pagerinti mokėjimo paslaugų vartotojų ir MPT tarpusavio komunikaciją, supaprastinti kliento pažinimo informacijos teikimą finansų įstaigoms, išvengti nepagrįstų ir (ar) nepagrįstai ilgą laiką taikomų sąskaitos ribojimų ir (ar) operacijų stabdymų, stebėti rizikos mažinimo politikos situaciją Lietuvoje. 2022 m. antrąjį pusmetį įgyvendintos šios prioritetinės priemonės: 1) finansų įstaigoms išsiųstas lūkesčių raštas, kuriuo, be kita ko, buvo aptarti komunikacijos stiprinimo PPTFP įgyvendinimo, kliento pažinimo informacijos teikimo ir atnaujinimo supaprastinimo, rizikos mažinimo netaikymo ir pan. klausimai; 2) suorganizuoti keturi individualūs susitikimai su pasirinktais bankais patirties gerinimo klausimais PPTF prevencijos srityje; 3) inicijuotas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 10 straipsnio 4 dalies pakeitimas (dėl galimybės gauti kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų be asmens parašo).

Lietuvos bankas, stebėdamas mokėjimo paslaugų teikimą ir siekdamas gerinti mokėjimo paslaugų teikimo kokybę bei mokėjimo paslaugų vartotojų patirtį ir užtikrinti MPT atitiktį reikalavimams, MPT vadovams 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį išsiuntė lūkesčių raštą. Minėtu raštu Lietuvos bankas atkreipė finansų įstaigų dėmesį į pastebėtus jų veiklos trūkumus bei galimus patobulinimus atitinkamose priežiūros srityse ir pateikė rekomendacijas, Lietuvos banko nuomone, padėsiančias pagerinti mokėjimo paslaugų kokybę, klientų patirtį ir užtikrinti sklandesnį mokėjimo paslaugų teikimą, taip pat suformulavo pasiūlymus finansų įstaigoms dėl konkrečių, geriausią rinkos patirtį atitinkančių priemonių. 2023 m. bus atliekama lūkesčių rašto rekomendacijų įgyvendinimo analizė.

Įsteigta nauja pensijų kaupimo bendrovė. 2022 m. gegužės 24 d. suteikta valdymo įmonės veiklos licencija Goindex, UAB. Tai pirma PF valdymo įmonė, veikianti tik pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ir valdanti II bei III pakopos PF. Be to, siekiant priežiūros veiklą vykdyti efektyviau ir tvariau, buvo supaprastintas PF taisyklių keitimo procesas. Apžvelgiamu laikotarpiu įvyko du Kolektyvinio investavimo rinkos forumo susitikimai ir 10 kolektyvinio investavimo rinkos forumo teisininkų darbo grupės susitikimų – juose diskutuota rinkai ir priežiūrai aktualiais klausimais siekiant tvaraus rinkos augimo bei subalansuotos investuotojų teisėtų interesų apsaugos.

Aktyviai vyksta sutelktinio finansavimo platformos operatorių perlicencijavimo procesas. Toliau vykdomas 2021 m. pradėtas įmonių perlicencijavimas pagal Sutelktinio finansavimo reglamentą. 2023 m. lapkričio 10 d. baigiasi šiuo reglamentu nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo sutelktinio finansavimo platformos operatoriai gali veikti nacionaliniu režimu. Šiam laikotarpiui pasibaigus, paslaugas galės teikti tik pagal šį reglamentą išduotas licencijas turintys subjektai. Paraiškas gauti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo licenciją 2022 m. pateikė 13 subjektų.

Vartojimo kredito davėjų – ne kredito įstaigų, įskaitant ir tarpusavio skolinimo platformų operatorius, portfelis išaugo beveiki 25 proc. ir metų pabaigoje sudarė 936 mln. Eur, išsamiau – Lietuvos banko interneto svetainės skiltyje Vartojimo kredito davėjų veiklos rodikliai.

Atliktas investicinio gyvybės draudimo (IGD) produkto slaptojo pirkimo tyrimas. Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į IGD rinkos mastą (IGD sutartis yra sudarę daugiau kaip 415 tūkst. asmenų, naujų IGD sutarčių pastaraisiais metais sudaroma po 40–50 tūkst. kasmet), 2022 m. inicijavo slaptąjį pirkimą, kurio metu buvo siekiama įvertinti, ar gyvybės draudikai, platindami IGD produktus, tinkamai vykdo teisės aktuose įtvirtintas pareigas, susijusias su kliento poreikių nustatymu, produkto priimtinumo bei tinkamumo vertinimu ir ikisutartinės informacijos atskleidimu. Slaptojo pirkimo rezultatai parodė, kad beveik 40 proc. atvejų slaptiesiems pirkėjams buvo pasiūlytas jų poreikių neatitinkantis IGD produktas. Be to, ne visada buvo renkama informacija, būtina kliento poreikiams ir produkto priimtinumui nustatyti. Nustatyta atvejų, kai atskleidžiama nepakankamai ikisutartinės informacijos, tačiau itin pabrėžiama galimybė pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas inicijavo viešą konsultaciją dėl teikiamų pasiūlymų, kurie leistų sumažinti netinkamo IGD produkto pardavimo riziką.

Siekdamas formuoti tinkamą draudimo paslaugų teikimo praktiką, Lietuvos bankas nemažai dėmesio skiria atitinkamų reikalavimų įgyvendinimo rinkoje analizei. Atlikus draudimo produktų priežiūros ir valdymo praktikos draudimo rinkoje analizę, pateiktos rekomendacijos dėl geriausios patirties. Atliekant analizę buvo vertinta, kokias draudimo produktų kūrimo, jų testavimo, tikslinės rinkos nustatymo, produktų stebėjimo ir peržiūros procedūras taiko draudimo rinkos dalyviai, kaip laikomasi sąžiningos elgsenos su vartotojais reikalavimų. Taip pat Lietuvos bankas vertino, kaip šalies draudimo bendrovės ir draudimo brokerių įmonės pateikia informaciją, nustato ir atliepia klientų poreikius siūlydamos draudimo paslaugas internetu. Savo pastebėjimus įmonėms, geriausią patirtį ir rekomendacijas centrinis bankas paskelbė atskiru leidiniu.  

Lietuvos bankas patvirtino Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo gaires. Jos parengtos atsižvelgus į Lietuvos būsto kreditų teikimo praktikoje kylančius klausimus dėl teisės aktų reikalavimų. Gairių tikslas – formuoti geriausią kredito paslaugų teikimo patirtį, padėti pagal Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą veikiantiems kredito davėjams, tarpusavio skolinimo platformos operatoriams ir kredito tarpininkams tinkamai laikytis su šių kreditų teikimu susijusių teisės aktų reikalavimų, skatinti nuoseklų ir vienodą jų įgyvendinimą, užtikrinti atsakingojo skolinimo praktiką bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

2.5.4.Priežiūriniai veiksmai ir konsultavimas

·Lietuvos bankas konsultuoja finansų rinkos dalyvius priežiūros kompetencijos klausimais, diskutuoja ir konsultuojasi su finansų rinkos dalyviais svarbiais finansų sektoriui klausimais.

·Finansų rinkos dalyviai iš anksto informuojami apie numatomus patikrinimus ir vertinamuosius vizitus, planuojamus reguliacinės aplinkos pakeitimus.

Dalintis:

Lietuvos bankas rengia kasmetinius susitikimus su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais. Šiais susitikimais siekiama prisidėti prie pažeidimų prevencijos ir padidinti pasitikėjimą finansų rinkos priežiūros padalinių veikla, nuosekliai plėtoti ilgalaikius santykius su finansų rinkos svarbiausiomis suinteresuotųjų asmenų grupėmis. Susitikimų metu aptariami praėjusių metų rezultatai, pristatomi naujų (einamųjų) metų priežiūros planai ir būsimi reguliacinės aplinkos pakeitimai. Periodiškai organizuojami susitikimai su finansų rinkos dalyvių atitikties specialistais, jų metu aptariamos finansų rinkos dalyviams kylančios problemos, finansų rinkos priežiūros atstovų lūkesčiai ir kitos aktualios temos.

Kasmet, atsižvelgiant į išsakytus finansų rinkos dalyvių poreikius, organizuojami konsultaciniai renginiai aktualiomis finansų rinkos dalyviams temomis. 2022 m. suorganizuota 14 skirtingos tematikos ir skirtingiems finansų rinkos dalyviams skirtų renginių. Vidutiniškai kiekvienas renginys sulaukė 108 klausytojų.

---

2.6.Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimas

·2022 m. Lietuvos banke išnagrinėti 608 ginčai, kilę dėl finansinių paslaugų teikimo sutarčių.

·Priimta rekordiškai daug – net 229 – sprendimų dėl ginčo esmės.

·Didesnį ginčų skaičių nulėmė nesutarimai dėl mokėjimo paslaugų, ypač atvejai, susiję su finansiniu sukčiavimu.

·Pasiektas rekordinis taikių susitarimų skaičius per vienus metus – 171 (28 % visų išnagrinėtų ginčų).

Daugiausia išnagrinėtų ginčų (40 %) kilo su draudimo įmonėmis, ginčai su bankais sudarė 38, o su kitais finansų rinkos dalyviais – 22 proc. visų išnagrinėtų ginčų. Palyginti su 2021 m. rezultatais (451 išnagrinėtas ginčas), bendras išnagrinėtų ginčų skaičius padidėjo 34 proc. Didžiausią įtaką padidėjimui turėjo išaugęs ginčų su bankais ir kitais finansų rinkos dalyviais skaičius – atitinkamai 131 ir 72 proc. augimas. Nesutarimų su draudikais sumažėjo 11 proc.

Vnt.

Dalintis:

Išimtinai daug nesutarimų 2022 m. kilo dėl mokėjimo paslaugų: per pastaruosius penkerius metus su mokėjimo paslaugomis susijusių išnagrinėtų ginčų skaičius padidėjo daugiau nei šešis kartus ir buvo beveik tris kartus didesnis nei 2021 m. Viena iš priežasčių, kodėl daugėjo tokių nesutarimų – 2022 m. reikšmingai padaugėjo finansinio sukčiavimo atvejų. Pavyzdžiui, vartotojai yra įtikinami investuoti arba tretieji asmenys iš vartotojų išvilioja personalizuotus saugumo duomenis (kortelės numerius, asmens duomenis, Smart-ID PIN kodus) ir tokiais ar panašiais būdais pasisavinamos vartotojų lėšos. Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į vyraujančias tendencijas, taiko įvairias prevencines priemones ir prevenciją laiko vienu svarbiausių veiklos uždavinių.

Vnt.

Dalintis:

Dažniau nei kas ketvirtas ginčas (iš viso 171) buvo išspręstas šalims pasiekus kompromisą arba finansų rinkos dalyviams patenkinus vartotojo keltus reikalavimus. Tai yra didžiausias taikių susitarimų skaičius per vienus metus nuo 2012 m., kai Lietuvos bankas pradėjo nagrinėti vartojimo ginčus. Palyginti su 2021 m., kai taikiai buvo baigti 122 ginčai, rodiklis padidėjo net 40 proc. Taikūs susitarimai sudarė 28 proc. visų išnagrinėtų ginčų.

Vnt.

Dalintis:

---

2.7.Sukčiavimo prevencija

Viena iš Lietuvos bankui strategiškai svarbių veiklos sričių yra susijusi su sukčiavimo prevencija, jos tikslas – didinti finansinių paslaugų vartotojų ir finansų rinkos dalyvių atsparumą sukčiavimui. Siekiant šio tikslo, Lietuvos banke sukurta vidinė darbo grupė sukčiavimų prevencijos klausimams spręsti, parengtas ir patvirtintas priemonių planas, skirtas sukurti dinamiškai įvairių priemonių sistemai, apimančiai įvairias sritis ir panaudojančiai įvairių sričių specialistų patirtį su sukčiavimu susijusiose srityse, be kita ko, gebančiai lanksčiai atsinaujinti ir reaguoti į sparčiai besivystančią sritį bei atsirandančius naujus sukčiavimo būdus. Įvertinus tai, kad sukčiavimas yra kompleksinė problema, jos įveikimas ir efektyvi į sukčiavimo užkardymą bei suvaldymą orientuota prevencija turi apimti įvairiapusį, suderintą ir kryptingą įvairių sričių specialistų veikimą tiek Lietuvos banko viduje, tiek ir bendraujant su kitomis institucijomis. Todėl, esant įvairių šiai sričiai skirtų iniciatyvų ir priemonių, plėtojamų ir įgyvendinamų įvairių sričių specialistų bei institucijų, didelė ir reikšminga sukčiavimo prevencijai skirtos Lietuvos banko veiklos dalis yra susijusi su šių prevencinių priemonių plėtojimo ir įgyvendinimo koordinavimu, siekiant, kad pats įgyvendinimo procesas būtų efektyvus, sklandus ir laiku.

Įgyvendindamas sukčiavimų prevencijai skirtame priemonių plane numatytas priemones, Lietuvos bankas atliko Užsienio šalių alternatyvaus ginčo sprendimo subjektų praktikos ir Sukčiavimo prevencijos priemonių taikymo užsienio šalyse gerosios praktikos analizes, kuriomis siekta įgyti įžvalgų kuo teisingesniam ir veiksmingesniam ginčų, susijusių su finansiniu sukčiavimu, nagrinėjimo (vartotojų nuostolių atlyginimo) procesui, taip pat įžvalgų pačiam sukčiavimo prevencijos procesui – kokios priemonės ir kokiu būdu įgyvendinamos padeda efektyviausiai siekti sukčiavimo prevencijai numatytų tikslų. 2022 m. taip pat atlikta analizė, kaip finansų rinkos dalyviai įgyvendina 2017 m. lapkričio 27 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/389 reikalavimus, susijusius su autorizavimo priemonėmis ir mokėjimo operacijų stebėsena. Minėtos analizės pagrindu pateiktos rekomendacijos rinkai. Pažymėtina ir tai, kad 2022 m. Lietuvos banke įsteigtas Finansinio raštingumo centras, kurio viena iš pagrindinių veiklos sričių yra skirta finansinių paslaugų vartotojų švietimui apie su sukčiavimu susijusias rizikas ir finansų rinkos dalyvių dėmesio atkreipimui į tinkamą sukčiavimo prevencijos priemonių nustatymą. Siekiant efektyviai valdyti rizikas, susijusias su sukčiavimu, 2022 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos bankas paskelbė Sukčiavimo ir neteisėtų paslaugų teikimo rizikos ir prevencijos apžvalgą. Joje apžvelgtos pagrindinės sukčiavimo, ypač investicinio, ir neteisėto finansinių paslaugų teikimo rizikos ir galimos prevencijos priemonės. Siekiant apsaugoti vartotojus nuo investicinio sukčiavimo atvejų, toliau blokuojamos kenkėjiškos svetainės ir šalinamos iš Google paieškos sistemos. Be to, atliktas bandomasis projektas, naudojantis Google Ads paslauga – surinkus raktinius žodžius į paieškos sistemą, buvo rodoma Lietuvos banko reklama, raginanti pasitikrinti ieškomo subjekto patikimumą (teisę teikti investicines paslaugas) Lietuvos banko interneto svetainėje. Paminėtina ir Lietuvos banko iniciatyva – lėšų gavėjo sąskaitos turėtojo tapatybės patvirtinimas (angl. Confirmation of Payee (CoP), skirta padėti mokėtojui nustatyti lėšų gavėjo nurodomos IBAN sąskaitos faktinį priklausomumą konkrečiam asmeniui pagal vardą ir pavardę.

Sukčiavimo prevencijos kryptį koordinuojantys Lietuvos banko specialistai taip pat dalyvauja Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro taktinių grupių veikloje, bendradarbiauja su finansų rinkos dalyviais, kitomis institucijomis. Lietuvos bankas, siekdamas tinkamo sukčiavimo prevencijos tikslo įgyvendinimo, aktyviai įsitraukia į reikšmingas šiai sričiai teisėkūros iniciatyvas ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

---

2.8.Finansų įstaigų pertvarkymas

·2022 m. parengti du nauji ir atnaujinti trys vidutinio bei mažesnio reikšmingumo vietos kapitalo bankų ir CKU pertvarkymo planai.

·MREL nustatytas aštuonioms kredito įstaigoms, įskaitant tris sistemiškai svarbius bankus.

·Bendrame pertvarkymo fonde sukaupta 66 mlrd. Eur visų bankų sąjungos valstybių bankų įmokų.

·Lietuvos bankas pradėjo vykdyti pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucijai nustatytas funkcijas.

Pertvarkymo institucijos funkciją atliekantis Lietuvos bankas padeda užtikrinti, kad sunkumų patiriančias reikšmingas finansų įstaigas būtų galima operatyviai pertvarkyti – užtikrinti nenutrūkstamą veiklą be valstybės pagalbos. Šiuo tikslu 2022 m. buvo tęsiami išankstinio pasirengimo galimiems nenumatytiems įvykiams darbai, atnaujinami ir plėtojami kredito įstaigų pertvarkymo planai. Pertvarkymo planavimo cikle parengti du nauji ir atnaujinti trys vidutinio ir mažesnio reikšmingumo vietos kapitalo bankų ir CKU planai. Trijų didžiausių sisteminės svarbos bankų pertvarkymo planai atnaujinti bendradarbiaujant su Bendra pertvarkymo valdyba – centrine euro zonos šalių pertvarkymo institucija, o tarptautinėms grupėms priklausančių bankų – ir su Švedijos, Latvijos bei Estijos nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis. Parengti pertvarkymo planai apima 99 proc. bankų ir CKU sektoriaus turto.

(rinkos dalis pagal turto dalį, %)

Dalintis:

Privalomas minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas (MREL) 2022 m. nustatytas aštuonioms kredito įstaigoms, įskaitant tris sistemiškai svarbius bankus – AB SEB banką, „Swedbank“, AB, ir AB Šiaulių banką. MREL reikalavimas svarbus siekiant apsaugoti Lietuvos finansų sistemos stabilumą ir valstybės lėšas, jo tikslas – užtikrinti, kad kredito įstaigos, susiduriančios su sunkumais, turėtų atsargų padengti nuostolius ir po pertvarkymo toliau galėtų tęsti veiklą. Galutinis MREL sukaupimo terminas, nustatytas pagal naująją Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, yra 2024 m. sausio 1 d.

2022 m. pabaigoje Bendrojo pertvarkymo fondo (BPeF) lėšos siekė apie 66 mlrd. Eur. BPeF užtikrina, kad kredito įstaigos prisidėtų prie finansų sistemos stabilizavimo išlaidų, o pertvarkymo institucija prireikus galėtų veiksmingai taikyti pertvarkymo priemones ir įgaliojimus, nenaudodama mokesčių mokėtojų lėšų. 2022 m. prie BPeF Lietuvoje veikiantys bankai ir CKU prisidėjo 7,3 mln. Eur įmokų suma, o bendrai iš visų bankų sąjungos valstybių bankų surinkta 13,67 mlrd. Eur įmokų. Iki 2023 m. pabaigos fondo dydis turėtų pasiekti 80 mlrd. Eur tikslinį lygį, t. y. 1 proc. bankų sąjungos valstybių bankų apdraustųjų indėlių sumos.

2022 m. baigti Pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos reglamento įgyvendinimo darbai ir dalyvauta kuriant draudimo bendrovių gaivinimo ir pertvarkymo režimą. 2022 m. pabaigoje įsigaliojo Finansinio tvarumo įstatymo ir kitų susijusių įstatymų pakeitimai, kuriais įgyvendintos Pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos reglamento nuostatos Lietuvos teisėje. Vadovaudamasis įstatymų pakeitimais, Lietuvos bankas pradėjo vykdyti pagrindinių sandorių šalių (PSŠ) pertvarkymo institucijai nustatytas funkcijas. Šiuo metu Lietuvoje įsteigtų PSŠ nėra, bet Lietuvos bankas dalyvautų kitų šalių PSŠ pertvarkymo kolegijų veikloje, jei tų PSŠ pertvarkymas darytų poveikį finansiniam stabilumui Lietuvoje. 2022 m. Lietuvos bankas taip pat teikė ekspertinę paramą Finansų ministerijai, atstovaujančiai Lietuvos pozicijai dėl Draudimo bendrovių gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos rengimo, kurios tikslas – sukurti gaivinimo ir pertvarkymo mechanizmą draudimo bei perdraudimo įmonėms.

---

2.9.Grynieji pinigai

·2022 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banko į apyvartą išleistų eurų banknotų ir monetų bendra vertė sudarė 7 477 mln. Eur.

·Įgyvendinta grynųjų pinigų prieigos vietų tinklo plėtra Lietuvoje sudarė sąlygas regionų gyventojams grynuosius pinigus pasiekti greičiau ir patogiau: jų prieinamumas pagerintas apie 250 tūkst. gyventojų 40 šalies savivaldybių.

·Aptiktų padirbtų eurų sumažėjo beveik dešimtadaliu.

·Į eurus pakeista 6,9 mln. litų – 11 proc. daugiau nei 2021 m. 2022 m. gruodžio 31 d. apyvartoje buvo likę 406 mln. litų, nepakeistų į eurus.

·Į apyvartą išleistos 5 temų kolekcinės ir 3 temų proginės monetos bei apyvartinių monetų numizmatinis rinkinys.

Dalintis:

2022 m. įgyvendinta grynųjų pinigų prieigos vietų tinklo plėtra Lietuvoje sudarė sąlygas regionų gyventojams grynuosius pinigus pasiekti greičiau ir patogiau: jų prieinamumas pagerintas apie 250 tūkst. gyventojų 40 šalies savivaldybių. Atsižvelgdamas į grynųjų pinigų svarbą daliai visuomenės ir įvertinęs grynųjų pinigų prieinamumo lygį šalyje, Lietuvos bankas ėmėsi iniciatyvos jį pagerinti. Lietuvos bankas, Lietuvos bankų asociacija ir pagrindinės finansų įstaigos pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje (toliau – Memorandumas). Iki Memorandumo pasirašymo bankomatai veikė 91 vietovėje (daugiausia didesniuose miestuose), jį įgyvendinus bankomatais gali naudotis net 191 gyvenamosios vietovės gyventojai. Bankomatų plėtra orientuota į regionus – 100 naujų bankomatų įrengti gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena mažiau nei 4 000 gyventojų (didžioji dalis – mažiau nei 2 000 gyventojų) ir kuriose niekada nebuvo bankomato. Iš naujų bankomatų gyventojai grynuosius pinigus gali pasiimti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir iš savo kredito įstaigos bankomatų. Įgyvendinus Memorandumą, artimiausią bankomatą iki 10 km atstumu pasiekia 91, o iki 20 km atstumu – 99 proc. gyventojų (iki Memorandumo pasirašymo – atitinkamai 82 ir 95 %). Bankomatų sąrašas skelbiamas nepriklausomo tiekėjo administruojamoje interneto svetainėje ir Lietuvos banko interneto svetainėje. Lietuvos bankas savo ruožtu ir toliau vertins grynųjų pinigų prieinamumo situaciją Lietuvoje, o prireikus imsis iniciatyvų finansinių paslaugų ir atsiskaitymo priemonių prieinamumui gerinti.

Dalintis:

Lietuvos banke – pažangi grynųjų pinigų valdymo informacinė sistema, taikoma ir kitose euro zonos šalyse. Modernizuodamas ir tobulindamas grynųjų pinigų apyvartos procesus, Lietuvos bankas pradėjo taikyti CashSSP (angl. Cash Single Shared Platform) sistemą ir taip prisijungė prie kitų vienuolikos šią sistemą taikančių Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų. CashSSP įdiegimas Lietuvos banke yra dar vienas žingsnis siekiant vieno iš strateginių tikslų – skaitmenizuoti Lietuvos banko procesus ir paslaugas. Naujoji sistema leidžia didinti veiklos procesų efektyvumą, dar racionaliau naudoti finansinį ir žmogiškąjį kapitalą, prisideda prie siekio tapti žalesniems. Taip įgyvendinama Lietuvos banko vizija – pažangus, iniciatyvus ir atviras Eurosistemos centrinis bankas.

Patenkintas išaugęs grynųjų pinigų poreikis, jų atsargos Lietuvoje pakankamos. Pirmąją rusijos karo Ukrainoje savaitę laikinai išaugus grynųjų pinigų paklausai Lietuvoje, Lietuvos bankas, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės užtikrino, kad bankomatai būtų operatyviai papildomi grynaisiais pinigais. Lietuvos bankas teikė transporto ir logistinę pagalbą pinigų pervežimo įmonėms, siekdamas paspartinti bankomatų užpildymą eurais. Grynųjų pinigų atsargų Lietuvoje pakanka, Lietuvos bankas, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės yra pasirengę patenkinti grynųjų pinigų paklausą.

Lietuvos banko išleista moneta padėjo surinkti beveik 350 tūkst. eurų pagalbai Ukrainai. Lietuvos bankas, išplatinęs visą išleistos kolekcinės 10 eurų sidabro monetos, skirtos Ukrainos kovai už laisvę, tiražą (išskyrus muziejams ir reprezentacijai skirtas monetas), pervedė 346 290 Eur į Ukrainos nacionalinio banko atidarytą sąskaitą humanitarinei pagalbai rinkti.

Ukrainos piliečiai, pabėgę nuo karo, pasinaudojo galimybe išsikeisti Ukrainos grivinas į eurus Ukrainos nacionalinio banko nustatytu kursu. 2022 m. Lietuvos bankas ir Ukrainos nacionalinis bankas pasirašė susitarimą dėl grivinų keitimo, pagal kurį grivinos į eurus Ukrainos nacionalinio banko nustatytu kursu buvo keičiamos nuo 2022 m. spalio 10 d. iki gruodžio 5 d., kaip numatyta susitarime. Ukrainos piliečiai į eurus iškeitė 719 tūkst. Ukrainos grivinų. Pasibaigus susitarimo galiojimui, ir toliau valiutų keityklos ir bankai, teikiantys šią paslaugą, Ukrainos grivinas į eurus keičia rinkos kursu.

Lietuvoje padirbtų pinigų aptinkama vis mažiau. 2022 m. Lietuvos banke buvo ištirta ir iš apyvartos išimta 1 073 vienetai padirbtų eurų (822 vnt. banknotų ir 251 vnt. monetų) – tai 9 proc. mažiau nei 2021 m. Didžiąją dalį padirbtų eurų (49 %) sudarė 50 eurų banknotai. 2022 m. Lietuvos bankas ištyrė 28 tūkst. vnt. banknotų ir monetų pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus pakeisti susidėvėjusius ir sugadintus pinigus.

Lietuvos bankas į apyvartą išleido 5 temų kolekcines ir 3 temų progines monetas bei apyvartinių monetų numizmatinį rinkinį. Numizmatinėmis vertybėmis įamžinami svarbūs istoriniai įvykiai ir asmenybės. Jų galima įsigyti Lietuvos banko elektroninėje parduotuvėje.

---

2.10.Statistika

·Įgyvendinus Oficialiosios statistikos programą, gerokai išplėsta mokėjimų statistika.

·Parengti pirmieji analitiniai skaičiavimai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir paskolų santykio.

·Pradėtas DAMAMA programos vykdymo etapas.

·Per metus Lietuvos atvirų duomenų portale publikuota 15 duomenų rinkinių.

·Lietuvos banko skelbiamais duomenimis visiškai pasitiki ir pasitiki 91 proc. apklaustų vartotojų.

Vykdydamas Oficialiosios statistikos darbų programą, Lietuvos bankas įgyvendino šiuos programoje numatytus plėtros darbus:

- ypač išplėstas mokėjimų ir sukčiavimų atliekant mokėjimus statistikos duomenų rinkimas ir teikimas ECB – 2022 m. parengta ir išsiųsta daugiau kaip 1 mln. duomenų eilučių (2021 m. – 1 977);

Dalintis:

- PFĮ balanso statistikos išsamesni duomenys papildyti 480 duomenų eilučių;
- išorės sektoriaus statistika išplėsta ir ECB pateikta daugiau kaip 3 000 duomenų eilučių (rodikliais apie specialiosios paskirties vienetus ir tarptautinių investicijų balansas pagal valiutas);
- finansinių sąskaitų statistikos srities statistika išplėsta ir ECB pateikta apie 1 000 duomenų eilučių;
- vartotojų prašymu parengti ir paskelbti pasikartojančių būsto sandorių kainų mėnesiniai bei metiniai pokyčiai ir paskolos pagal ekonominės veiklos rūšis – įvairiais pjūviais išskaidytų paskolų balansine verte, paskoloms taikoma marža, vidutine paskolų trukme ir kitais rodikliais;
- klimato kaitos ir statistikos srityje parengti pirmieji analitiniai skaičiavimai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir paskolų santykio. ECB pateikta informacija apie Lietuvoje išleistus ir turimus VP ir suteiktas paskolas susijusi su eksperimentiniais tvaraus finansavimo rodikliais (naudojant oficialią ECB žaliųjų obligacijų statistiką) bei analitiniais anglies dvideginio (CO2) pėdsako ir fizinių pavojų rodikliais.

Lietuvos bankas, būdamas į duomenis orientuota organizacija ir reaguodamas į besikeičiančius duomenų valdymo bei jų tvarkymo poreikius, įgyvendina Duomenų valdymo brandos didinimo DAMAMA programą. Užbaigus planavimą, pradėta įgyvendinti DAMAMA programa: išgryninus veiklos poreikius, parengtos planuojamų įsigyti sprendimų techninės specifikacijos, paskelbti susiję pirkimai ir atsirinkti strateginiai partneriai informacinių sistemų pakeitimams įgyvendinti. Atliktas esminių duomenų platformos komponentų diegimas, pasirengta pirmųjų panaudos atvejų duomenų migravimui.

Dalintis:

Lietuvos bankas toliau užtikrina geriausią patirtį atitinkančių duomenų valdysenos principų įgyvendinimą: parengta duomenų valdysenos sąranga, atlikti organizaciniai pakeitimai, paskirti konkretūs duomenų savininkai, veiklą pradėjo Duomenų valdysenos grupė ir Duomenų valdysenos komitetas, sudarytas duomenų procesų žemėlapis, centralizuotas dalies ataskaitų surinkimas. Numatoma, kad pasirinkti technologiniai sprendimai leis maksimaliai palengvinti duomenų surinkimo, saugojimo, analizės ir teikimo suinteresuotosioms institucijoms bei įstaigoms procesus.

Dalyvaudamas atvirų duomenų iniciatyvoje, Lietuvos bankas siekia, kad jo turimi duomenys kurtų didesnę pridėtinę vertę, skatintų domėtis ir kurti naujus inovatyvius sprendimus. Per metus Lietuvos atvirų duomenų portale publikuota 15 duomenų rinkinių. Vartotojams atvirais formatais pateikiami faktiniai bankomatų adresų duomenys, mokėjimo paslaugų įkainių, Lietuvos finansinių sąskaitų, mokėjimų, tiesioginių investicijų, bankų ir kitų PFĮ, draudimo bendrovių, pensijų ir investicinių fondų ir kiti statistiniai duomenys.

Periodinė internetinė vartotojų apklausa buvo papildyta gyvais interviu su keliomis vartotojų grupėmis. Suorganizuota 10 interviu sesijų, iš viso dalyvavo 20 įvairių finansų rinkos dalyvių, investicijų valdymo sektoriaus ir atvirų duomenų bendruomenės atstovų. Apklausa parodė, kad 91 proc. apklaustų vartotojų visiškai pasitiki ir pasitiki Lietuvos banko skelbiamais duomenimis.

Dalintis:

Dalintis:

---

2.11.Fiskalinis agentas

·2022 m. Lietuvos bankas tvarkė viešųjų subjektų sąskaitas ir atliko finansines operacijas viešiesiems subjektams Lietuvos banko nustatyta tvarka ir sąlygomis.

·Lietuvos bankas viešiesiems subjektams teikia šias bankines paslaugas: perveda lėšas pagal išteklių valdytojų mokėjimo nurodymus, įskaito jas į sąskaitas, keičia valiutas, rengia ir teikia sąskaitų išrašus bei kitą informaciją.

Lietuvos bankas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme nustatytas fiskalinio agento funkcijas, apžvelgiamu laikotarpiu tvarkė viešųjų subjektų sąskaitas ir atliko finansines operacijas viešiesiems subjektams Lietuvos banko nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos bankas teikia bankines paslaugas šiems viešiesiems subjektams: Finansų ministerijai, tvarkant Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitas; nacionalinėms plėtros įstaigoms ir kitoms viešojo sektoriaus įstaigoms, valdančioms įstatymuose nustatytus fondus, ir ES institucijoms; pagal Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų sąrangą užsienio centriniams bankams.

2022 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banke buvo tvarkoma 90 viešųjų subjektų sąskaitų (2021 m. gruodžio 31 d. – 82). Šios sąskaitos atidarytos ir tvarkomos Lietuvos banke vadovaujantis Lietuvos Respublikos, Lietuvos banko ir ECB teisės aktais.

Lietuvos bankas viešiesiems subjektams teikia šias bankines paslaugas: perveda lėšas pagal išteklių valdytojų mokėjimo nurodymus, įskaito jas į sąskaitas, keičia valiutas, rengia ir teikia sąskaitų išrašus bei kitą informaciją. 2022 m., vykdant viešųjų subjektų mokėjimo nurodymus, atlikta 438,7 tūkst. kredito pervedimų – jų apyvarta sudarė 33,3 mlrd. Eur.

Dalintis:

---

3.Veiklos organizavimas

·Tarnautojų bendras kaitos rodiklis – 12,1 proc.

·Struktūrinių pokyčių įvyko Duomenų ir statistikos bei Informacinių technologijų departamentuose.

·Pasirašyta nauja Kolektyvinė sutartis ir patvirtintas Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos įgyvendinimo Lietuvos banke tvarkos aprašas.

·Lietuvos bankas kartu su kitais Eurosistemai priklausančiais centriniais bankais pasirašė darbuotojų Lygybės, įvairovės ir įtraukties chartiją.

Dalintis:

2022 m. pertvarkytos Duomenų ir statistikos departamento bei Informacinių technologijų departamento struktūros. Siekiant padidinti Lietuvos banko duomenų valdymo brandos lygį, efektyvinti darbą su duomenimis ir įgyvendinti su tuo susijusį strateginį Lietuvos banko tikslą, pertvarkytas Duomenų ir statistikos departamentas, centralizuojant su duomenų vertės grandine susijusias funkcijas – duomenų valdysenos, duomenų surinkimo ir duomenų platinimo. Jį sudaro: Duomenų valdysenos, Duomenų ir ataskaitų surinkimo, Makroekonominės statistikos, Pinigų ir finansų statistikos, Duomenų ir statistikos platinimo skyriai.

Siekiant didinti Lietuvos banko informacinių technologijų valdymo brandos lygį, pritaikant pažangią informacinių technologijų valdymo patirtį, stiprinant informacinių technologijų architektūros valdymą, informacinių technologijų produktų plėtrą, pokyčių valdymą ir trečiųjų šalių teikiamų paslaugų kokybę, pertvarkytas Informacinių technologijų departamentas. Jį sudaro: Architektūros ir informacinių sistemų saugos, Duomenų platformų, Informacinių sistemų priežiūros, Infrastruktūros, Mokėjimo sistemų, Valdymo ir Veiklos informacinių sistemų skyriai.

Pasirašyta nauja Kolektyvinė sutartis ir patvirtintas Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos įgyvendinimo Lietuvos banke tvarkos aprašas. Jame įvardijamos galimos smurto ir priekabiavimo formos ir atpažinimo būdai, nustatoma pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarka, apsaugos priemonės ir įtvirtinami bendrieji Lietuvos banko tarnautojų elgesio principai, siekiant išvengti smurto ir priekabiavimo atvejų.

Lietuvos bankas kartu su kitais Eurosistemai priklausančiais centriniais bankais pasirašė darbuotojų Lygybės, įvairovės ir įtraukties chartiją, kuria siekiama užtikrinti lygias galimybes, įvairovę ir kurti bendrą korporatyvinę įtraukties bei įvairovės kultūrą centriniuose bankuose.

2022 m. buvo stiprinamos vadovavimo, hibridinės lyderystės kompetencijos, toliau įgyvendinamos praktinės hibridinio darbo priemonės, skiriama dėmesio tarnautojų emocinei gerovei palaikyti. Ugdant vadovavimo ir lyderystės kompetencijas, sėkmingai įgyvendintos lyderystės kompetencijų ugdymo programos. Tarnautojams organizuotos paskaitos ir pranešimai emocinės gerovės ir kultūros, grįstos Lietuvos banko vertybėmis, puoselėjimo temomis. Gerinant tarnautojų darbo sąlygas, atsižvelgiant į pasikeitusią darbo aplinką ir pandemijos laikotarpiu išmoktas pamokas, atnaujintos nuotolinio darbo taisyklės, kuriose aptartos hibridinio darbo sąlygos ir galimybės.

Dalintis:

---

4.Tiriamoji veikla

·Lietuvos banke daugiausia tyrimų atlieka TC ir TMTS.

·TC bendradarbiauja su VU ir KTU, pritraukdamas tarptautinio lygio mokslininkus, kelia ekonomikos ir finansų mokslo kokybę, keičia akademinę kultūrą, skatina diskusijas, siekia įsitvirtinti kaip pagrindinis ekonomikos mokslų centras visame Baltijos regione.

·TMTS atliekamų tyrimų rezultatai padeda priimant pinigų ir kitus ekonominės politikos sprendimus, o kuriami modeliai – pagerinti Lietuvos ekonomikos prognozių tikslumą.

·Tyrėjų pagrindinės ekspertizės sritys: makroekonominis ir ekonometrinis modeliavimas; tarptautinė ekonomika ir makrofinansai; namų ūkių turtas, vartojimo ir pajamų nelygybė; įmonių našumas, augimas, dinamika; darbo rinka, reformų poveikio vertinimas.

Dalintis:

Aukšto lygio tarptautinės publikacijos. 2022 m. Tyrimų centro (TC) ir Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyriaus (TMTS) mokslinė produkcija – parengta 14 darbo, teminių ir diskusinių straipsnių, 8 publikacijos aukšto tarptautinio lygio žurnaluose (pvz., Journal of Financial Economics, Labour Economics, Small Business Economics, Oxford Economic Papers, Journal of Comparative Economics, Journal of Financial Services Research, Journal of Housing Economics).

Aukšto lygio konferencijos, mokymai ir dirbtuvės bei tyrimų klasteriai Baltijos regione. 2022 m. rugsėjo 22–23 d. Varšuvoje įvyko 4-oji tarptautinė konferencija „New Dimensions of Monetary Policy“, kurią Lietuvos bankas organizavo kartu su didžiausiomis ekonominių tyrimų organizacijomis CEPR ir CEBRA bei Lenkijos centriniu banku. Konferencijoje darbus keturiose sesijose pristatė garsūs akademikai iš Europos ir Kanados centrinių bankų, JAV ir Europos universitetų, tarptautinių institucijų, o plenarines sesijas vedė žinomi profesoriai iš Harvardo verslo mokyklos bei Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos. Gruodžio mėn. kasmetinėje Ekonomikos tyrimų konferencijos Žiemos sesijoje dalyvavo daugiau kaip 40 ekonomistų, atvykusių iš JK universitetų, JAV, Honkongo, Italijos ir Baltijos šalių universitetų ir kt. bei Lietuvos. Dauguma dalyvių – Lietuvos diasporos atstovai, atliekantys ekonominius tyrimus užsienio universitetuose. Buvo pristatyta 18 pranešimų sesijose: „Valdžios intervencija“, „Alternatyvusis darbas“, „Rinkos ir realusis efektyvumas“, „Gerovės didėjimas ir nuostoliai“, „Globalūs šokai ir mikroekonominis prisitaikymas“, taip pat vyko strategijos „Lietuva 2050“ pristatymas ir diskusija.

Ekonomikos ir finansų mokslo sklaida ir kokybės skatinimas. Ekonomikos mokslo sklaida užtikrinama užsienio tyrėjų vizitais, pranešimais, dirbtuvėmis, naujausios ekonominės literatūros skaitymo grupėmis, mokymais – visi šie renginiai yra atviri visiems pageidaujantiesiems, taip pat ir išorės mokslininkams bei ekspertams. Mokslinių tyrimų kokybei skatinti 2022 m. Lietuvos bankas skyrė premiją (5 tūkst. Eur) už ekonomikos srities disertaciją tema „Estimation and Inference for High Dimensional Mixed Frequency Data Models“ (disertacijoje aptariamos kelios naujos empirinio pritaikymo sritys, viena iš jų – BVP esamuoju laikotarpiu augimo prognozavimas (angl. nowcasting) kuris, palyginti su šiuo metu centrinių bankų taikomais metodais, gali padėti gauti tikslesnes prognozes ir padėti bankams stebėti ekonominę veiklą realiuoju laiku).

Paskaitos ir kokybiškai atnaujintos studijos. Bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu (VU), toliau įgyvendinama bakalauro studijų programa „Kiekybinė ekonomika“. Programos dėstytojai – Lietuvos banko tyrėjai su prestižinių JAV ir Europos universitetų mokslų daktaro laipsniais, o programa – unikali savo struktūra, nes sujungia atvirojo kodo ekonomikos studijas, ugdančias ekonominę intuiciją, su matematikos, statistikos, duomenų ir ekonomikos teorijos disciplinomis. TC taip pat inicijavo bendrus VU ir Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantūros kursus ekonometrijos, metodologijos ir makroekonomikos srityse. 2022 m. pavasarį pirmą kartą įvyko kasmet planuojamas „TC iššūkio“ komandų konkursas, kvietęs įvairių disciplinų bakalauro ir magistro studentus dalyvauti ir pritaikyti paskaitose įgytas žinias sprendžiant realias su klimato kaita susijusias problemas ir atsakyti į klausimus, kodėl centriniams bankams ir finansų priežiūros institucijoms turėtų rūpėti klimato kaita, kaip suderinti pinigų politiką su ilgalaikių klimato kaitos procesų ir jų poveikio įvertinimu.

Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimas. 2022 m. užbaigta Lietuvos namų ūkių turto ir finansų tyrimo antroji apklausų banga. Surinktų duomenų analizė leis įvertinti Lietuvos namų ūkių pajamų ir turto dinamiką laiko atžvilgiu, jos veiksnius, taip pat ir pandemijos poveikį namų ūkių finansams.

---

5.Kiti svarbūs ataskaitinio laikotarpio įvykiai

·Lietuvos bankas minėjo veiklos šimtmetį.

·Vyko kitos Lietuvos banko organizuojamos tarptautinės konferencijos.

·Techninis bendradarbiavimas tebėra svarbi Lietuvos banko veiklos sritis.

2022 m. sukako 100 metų, kai veiklą pradėjo Lietuvos bankas – centrinis Lietuvos Respublikos bankas. Minėdamas šią sukaktį Lietuvos bankas organizavo tarptautines parodas ir konferencijas, atvirų durų dieną Lietuvos banko Kauno rūmuose, ekskursijas ir virtualias paskaitas, išleido šimtmečiui įamžinti skirtas kolekcines monetas. Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje atidaryta tarptautinė paroda „100 metų: litas, latas, krona“, skirta Baltijos valstybių nacionalinių valiutų sukaktims. Parodą organizavo Lietuvos banko Pinigų muziejus kartu su kolegomis iš Latvijos bei Estijos ir Lietuvos nacionaliniu muziejumi. Ši paroda – pirmoji tarptautinė paroda, kurioje buvo galima pamatyti Lietuvos banko Pinigų muziejaus eksponatus (monetas, pinigų gamybos priemones ir Lietuvos bankininkystės istoriją liudijančius artefaktus). Kartu su Tarptautinių atsiskaitymų banku Lietuvos banko šimtmečio minėjimo proga suorganizuota tarptautinė konferencija „Centrinės bankininkystės ateitis“. Konferencijoje dalyvavo Tarptautinių atsiskaitymų banko sistemos ir kitų pasaulio centrinių bankų vadovai, tarptautinių institucijų ekspertai, politikos formuotojai, sprendimų priėmėjai, valstybinių institucijų atstovai ir akademinė bendruomenė – aptarta centrinės bankininkystės raida atsižvelgiant į dabartinius iššūkius. Lietuvos bankas šimtmečio proga visuomenei atvėrė savo istorinių rūmų Kaune duris ir pakvietė į atvirų durų dieną. Jos metu vyko ekskursijos, viktorinos, edukaciniai užsiėmimai, šimtmečio proga sukurtas virtualus 3D turas po Lietuvos banko Kauno rūmus. Lietuvos banko šimtmečio minėjimo proga suorganizuota mokslinė konferencija „Litas: šimtmečio kelias“. Joje skirtingų sričių mokslininkai ir specialistai pristatė įvairius lito istorijos aspektus bei Lietuvos pinigų sistemai kilusius iššūkius. 2022 m. gruodžio mėn. išleistas albumas „Lietuvos banko dailės rinkinys“. Jame pirmą kartą koncentruotai pristatomi centriniame banke tarpukariu ir po 1990 m. sukaupti dailės kūriniai – paveikslai, keramikos dirbiniai, skulptūros, vitražai. Kaunui tapus metų Europos kultūros sostine, Lietuvos banko Kauno rūmuose – istorinio tarpukario architektūros pastato pagrindinėje operacijų salėje atidaryta pasaulinės reikšmės menininkės Yoko Ono instaliacija „Ex It“. Kauniečiai ir miesto svečiai galėjo ne tik apžiūrėti instaliaciją, bet ir visus metus atvykti į ekskursijas Kauno rūmuose.

Dalintis:

2022 m. rugsėjo 22–23 d. kartu su Lenkijos nacionaliniu banku suorganizuota ketvirtoji kas dvejus metus vykstanti tarptautinė konferencija „New Dimensions of Monetary Policy”. Pagrindinius pranešimus skaitė Harvardo verslo mokyklos asocijuotasis profesorius Alberto Cavallo ir Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos profesorius Ricardo Reis.

2022 m. lapkričio 17 d. suorganizuota dešimtoji metinė Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencija. Konferencijoje pristatyta būsto rinkos situacija dabartinėje makroekonominėje aplinkoje ir diskutuota, kaip bus valdomas kainų augimas, nagrinėta NT rinkos politika ir aptartos tikslinės būsto įperkamumo didinimo priemonės: valstybės finansinė parama būstą perkantiesiems ar besinuomojantiesiems, plėtrai taikomų reikalavimų nauda ir sąnaudos – poveikis būsto pasiūlai ir kokybei.

2022 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos bankas kartu su 19 ECBS nacionalinių centrinių bankų ir ECB pradėjo ES finansuojamo projekto „Centrinio banko gebėjimų stiprinimo Vakarų Balkanuose programa, siekiant integracijos į ECBS. II etapas“ įgyvendinimą. Šis projektas – 2021 m. gruodžio 16 d. užbaigto projekto Vakarų Balkanuose tęsinys – skirtas šešių Vakarų Balkanų šalių centrinių bankų ir bankų priežiūros agentūrų instituciniams gebėjimams stiprinti, visų pirma tobulinant jų analitines bei politikos priemones ir perkeliant geriausius tarptautinius bei Europos standartus į nacionalinę praktiką.

Toliau buvo įgyvendinamas 2020 m. spalio 1 d. pradėtas Lietuvos ir Lenkijos nacionalinių centrinių bankų konsorciumo ES Dvynių programos projektas „Ukrainos nacionalinio banko institucinių ir reguliavimo gebėjimų stiprinimas įgyvendinant ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą“. Šiuo projektu siekiama padėti Ukrainos nacionaliniam bankui sustiprinti gebėjimus svarbiose srityse: bankų priežiūros, mokėjimo sistemų plėtros, strateginio planavimo ir bendradarbiavimo su tarptautinėmis institucijomis. 2022 m. vasario 24 d. rusijai pradėjus karą Ukrainoje šis projektas sustabdytas, tačiau, įvertinus Ukrainos nacionalinio banko galimybes jį tęsti, taip pat ir pasikeitusius poreikius, 2022 m. liepos 1 d. atnaujintas ir papildytas nauja bendros mokėjimų eurais erdvės tema.

Sėkmingai toliau įgyvendinamas 2021 m. pradėtas Lietuvos, Rumunijos ir Nyderlandų nacionalinių centrinių bankų konsorciumo ES Dvynių programos projektas „Priežiūros, bendrojo valdymo ir rizikos valdymo finansų sektoriuje stiprinimas“ Moldovoje. Jo tikslas – padėti Moldovos nacionaliniam bankui sustiprinti gebėjimus makrolygio rizikos stebėsenos, draudimo sektoriaus, nebankinių kredito įstaigų, finansų rinkų infrastruktūros ir mokėjimo paslaugų priežiūros srityse.

---

Lietuvos banko finansinių ataskaitų rinkinys

Lietuvos banko finansinių ataskaitų rinkinį žiūrėkite čia.

---

Priedai

2022 m. išleistos į apyvartą kolekcinės ir proginės monetos

Į apyvartą išleistų kolekcinių ir proginių monetų sąrašą rasite čia.

Lietuvos banko valdybos priimti nutarimai, 2022 m. paskelbti Teisės aktų registre (TAR)

Lietuvos bankas 2022 m. aktyviai dalyvavo teisėkūros srityje, priimdamas norminius Lietuvos banko teisės aktus. 2022 m. Lietuvos banko valdyba priėmė 89 nutarimus, reguliuojančius bankų ir kitų finansų rinkos dalyvių veiklą, jie paskelbti Teisės aktų registre.

 

---

Santrumpos

AB                    akcinė bendrovė

BVP                  bendrasis vidaus produktas

CKU                  centrinės kredito unijos

ECB                  Europos Centrinis Bankas

ECBS                Europos centrinių bankų sistema

EEE                  Europos ekonominė erdvė

EPĮ                   elektroninių pinigų įstaigos

ES                    Europos Sąjunga

EURIBOR          Europos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (angl. euro interbank offered rate)

Eurosistema      Europos Centrinis Bankas ir euro zonos centriniai bankai

IGD                  investicinis gyvybės draudimas

JAV                   Jungtinės Amerikos Valstijos

JK                     Jungtinė Karalystė

MĮ                    mokėjimo įstaigos

MPT                  mokėjimo paslaugų teikėjai

MREL                minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas (angl. minimum requirement for own funds and eligible liabilities)

NT                    nekilnojamasis turtas

PF                     pensijų fondai

PFĮ                   pinigų finansų įstaigos

PPTF                 pinigų plovimas ir teroristų finansavimas

PPTFP               pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija

SVKI                 suderintasis vartotojų kainų indeksas

SVP                  skolos vertybiniai popieriai

TPP                   turto pirkimo programa

VP                    vertybiniai popieriai

VVP                  vyriausybės vertybiniai popieriai