Iš viso rezultatų 34
Klausimas | |
---|---|
Mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos
|
|
Organizacinė struktūra ir valdymo sistema
|
|
Ar galima Įstaigos Atitikties vadovą skirti stebėtojų tarybos nariu, jeigu Įstaigoje identifikuojami ir valdomi interesų konfliktai? Ar paskyrus Atitikties vadovą stebėtojų tarybos nariu, jis, eidamas Atitikties vadovo pareigas, turėtų ir toliau būti tiesiogiai atskaitingas Įstaigos valdybai, kaip numatyta Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas dėl valdymo) 9.5 punkte, atskaitingumo neperkeliant stebėtojų tarybai? | |
Ar remiantis Gerosios valdysenos praktikos principais visais atvejais yra privaloma skirti mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigos (toliau – Įstaiga) direktoriaus pavaduotoją, ar galima taikyti kitus būdus? Pavyzdžiui, esant poreikiui ir remiantis Mokėjimo įstaigų įstatymo (MĮĮ) 9 straipsnio 9 dalimi į direktoriaus pareigas laikinai paskirti vieną iš valdybos narių arba nustatyti, kad direktorių pavaduoja vieno iš padalinių vadovas. | |
Ar tokiu atveju, kai vienu iš mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigos (toliau – Įstaiga) vadovų (t. y. stebėtojų tarybos arba valdybos nariu, direktoriumi arba jo pavaduotoju) paskiriamas Lietuvoje nuolat reziduojantis, lietuviškai kalbantis ir žinių bei patirties apie Lietuvos teisinę sistemą, finansų įstaigoms taikomus reikalavimus, šios rinkos specifiką, jai kylančias rizikas ir pan. turintis asmuo, kurio paskyrimui neprieštaravo Lietuvos bankas, yra privaloma skirti darbuotoją, kuris eitų vietinio vadovo (angl. Country Manager) pareigas? | |
Ar tuo atveju, kai elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos licenciją (toliau – EPĮ), arba mokėjimo įstaigos, turinčios mokėjimo įstaigos licenciją (toliau – MĮ) (toliau kartu – Įstaigos), visos akcijos priklauso vienam akcininkui (fiziniam asmeniui, toliau – vienintelis akcininkas), o stebėtojų taryba nesudaroma, vienintelis akcininkas gali atlikti šios Įstaigos priežiūros organo funkcijas ir kartu eiti jos vadovo pareigas? | |
Kaip suprasti Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 247 „Dėl Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 5 punkto nuostatą „proporcingai Įstaigos veiklai“? Ar tai reiškia, kad, jei bendrovė yra maža (pvz., 10–20 darbuotojų), organizacinė struktūra paprasta, tai kai kurie reikalavimai jai yra netaikomi? Jei taip, tai tokiu atveju ir kurie? | |
Kaip derėtų suprasti Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 03-106 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo“ (toliau – Aprašas) 9.10 papunktyje nurodyto registro ir jo turinio reikalavimus? | |
Ar Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 03-106 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo“, (toliau – Aprašas) 9.5 papunktyje vartojama sąvoka „tiesiogiai atskaitingi įstaigos kolegialiam valdymo organui, o asmuo, atsakingas už vidaus audito organizavimą, atskaitingas įstaigos priežiūros organui“ reiškia, kad už kontrolės funkcijas atsakingi darbuotojai įstaigos kolegialaus valdymo organo nustatytu periodiškumu jai atsiskaito (pvz., teikia ataskaitas) už savo vykdomas funkcijas ir turi galimybę tiesiogiai informuoti apie, jų vertinimu, aktualius klausimus? Ar ši sąvoka turi platesnę reikšmę ir kolegialus valdymo organas turėtų skirti (atleisti) už kontrolės funkcijas atsakingus darbuotojus, nustatyti jiems atlygį ir pan.? | |
Ar vertindami Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 03-106 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo“, (toliau – Aprašas) 13 punkto nuostatas, teisingai suprantame, kad rizikų valdymo žemėlapiai kas ketvirtį gali būti pateikti įstaigos vienasmeniam valdymo organui ir kolegialiam valdymo organui, o esminės visos įstaigos veiklos rizikos (kai yra) ataskaita – kolegialiam valdymo organui įstaigos numatytu periodiškumu? | |
Ar teisingai suprantame, kad Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 03-106 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo“, (toliau – Aprašas) reikalavimus atitinka toks įstaigos vidaus dokumentų (rizikų valdymo, atitikties, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, veiklos funkcijų perdavimo ir pan.) tvirtinimo atskyrimas tarp įstaigos kolegialaus ir vienasmenio valdymo organo: 1) įstaigos kolegialus valdymo organas tvirtina strateginio lygio dokumentus (pvz., politikas ir pan.), o vienasmenis valdymo organas tvirtina juos įgyvendinančius dokumentus (pvz., tvarkas, procesus ir pan.); 2) įstaigos kolegialus valdymo organas tvirtina vidaus audito metinį planą, o vidaus audito veiksmų planų įgyvendinimo statusas yra periodiškai pristatomas vienasmeniam valdymo organui; 3) įstaigos kolegialus valdymo organas tvirtina įstaigos organizacinę struktūrą, kuri apima padalinius, departamentus, skyrius, ir jos pakeitimus, o vienasmenis valdymo organas priima tai įgyvendinančius sprendimus (pvz., dėl padalinių, departamentų, skyrių nuostatų, pareigų aprašymų)? | |
Ar elektroninių pinigų (mokėjimo) įstaiga pati gali nuspręsti, kokias valdymo organui taikomas nuostatas taikyti kolegialiam ir kurias vienasmeniam valdymo organui, atsižvelgiant į įstaigos valdysenos modelį, veiklos specifiką ir funkcijų tarp kolegialių organų pasiskirstymo specifiką? | |
Nuosavas kapitalas
|
|
Ar elektroninių pinigų įstaiga, patyrusi nuostolių, gali padidinti įstatinį kapitalą iš savo lėšų (atsargos rezervo) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 23 str. 1 d.? | |
Ar elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos (toliau – Įstaigos), vadovaudamosi Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo skaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 03-83 „Dėl Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo skaičiavimo taisyklių ir elektroninių pinigų įstaigų (mokėjimo įstaigų) pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo skaičiavimo ataskaitos formų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 10 punktu, į mokėjimo operacijų sumos mėnesinio vidurkio (MOSMV) skaičiavimus turi įtraukti tik iš mokėtojų priimtų mokėjimo operacijų sumas ar ir priimtų iš mokėtojų ir pervestų gavėjams mokėjimo operacijų sumas? | |
Ar priimant spendimus dėl kapitalo priemonių išleidimo reikia iš anksto apie tai informuoti Lietuvos banką / gauti Lietuvos banko sutikimą? | |
Ar yra kokių nors apribojimų norint panaudoti privilegijuotųjų akcijų priedus, t. y. norint didinti kapitalą arba padengiant nuostolį? | |
Ar toliau nurodytos kapitalo formavimo priemonės galėtų būti laikomos tinkamomis elektroninių pinigų įstaigos / mokėjimo įstaigos kapitalo formavimo priemonėmis: privilegijuotųjų akcijų su priedais išleidimas; amžinųjų obligacijų išleidimas (neviešas obligacijų platinimas, obligacijas išleidžiant vienam investuotojui arba nedidelei jų grupei); konvertuojamoji paskola, kuri gali būti konvertuojama į privilegijuotąsias akcijas. | |
Ar investuotos nuosavos elektroninių pinigų įstaigos lėšos turės įtakos elektroninių pinigų įstaigos kapitalo poreikio didinimui? | |
Klientų lėšų apsauga
|
|
Ar elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos (toliau – Įstaigos), vadovaudamosi Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (EPEPĮĮ) 25 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir (arba) Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo (MĮĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, gali iš elektroninių pinigų turėtojų už leistus elektroninius pinigus gautas lėšas ir (arba) mokėjimo operacijoms vykdyti gautas mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas (toliau – saugotinos lėšos) laikyti kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių kredito įstaigų filialuose, įsteigtuose ne ES valstybėse narėse, pagal su šiais filialais sudarytus susitarimus? | |
Kaip elektroninių pinigų įstaiga (EPĮ) turi užtikrinti vartotojų lėšų apsaugą, kai mokėjimo operacijos atliekamos mokėjimo priemonėmis? | |
Kada prasideda ir kada baigiasi elektroninių pinigų įstaigų ar mokėjimo įstaigų (toliau – EPĮ ir (arba) MĮ) pareiga teikiant mokėjimo paslaugas saugoti klientų lėšas? | |
Kokia yra Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ patvirtinto Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) 30 punkte nurodomos „mokėjimų sąskaitos“ paskirtis? Ar joje gali būti laikomos elektroninių pinigų įstaigos arba mokėjimo įstaigos (toliau kartu – Įstaiga) nuosavos lėšos? | |
Ar lėšų pervedimas į kitos elektroninių pinigų įstaigos ar mokėjimo įstaigos, turinčios mokėjimo kortelių mokėjimo sistemų (VISA, MasterCard) pagrindinio dalyvio (angl. Principal member) statusą, vardu kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą ir laikymas šioje sąskaitoje yra laikomas tinkama lėšų apsauga pagal Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (EPEPĮĮ) 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir (arba) Mokėjimo įstaigų įstatymo (MĮĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus? | |
Kokius kriterijus turėtų taikyti elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaiga, draudimą pasirinkusi kaip klientų lėšų apsaugos būdą? | |
Koks yra tikslus momentas, nuo kurio Įstaigai kyla pareiga saugoti klientų lėšas, jei Įstaiga, naudodamasi įsisteigimo arba paslaugų teikimo teise, teikia mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje per Agentą? | |
Finansinės ataskaitos ir auditas
|
|
Kaip elektroninių pinigų įstaiga (EPĮ) ir (arba) mokėjimo įstaiga (MĮ), dalį klientų lėšų laikanti saugojimo sąskaitose ir dalį jų investuojanti į skolos vertybinius popierius, turi užtikrinti klientų lėšų sutikrinimą su klientų turimais įsipareigojimais ir atvaizduoti investuotas klientų lėšas Balansinėje ataskaitoje? | |
Ar elektroninių pinigų įstaigos ir (arba) mokėjimo įstaigos teikiamose patikslintose metinėse ir I ketvirčio priežiūrai skirtose finansinėse ir kapitalo skaičiavimo ataskaitose reikia nurodyti visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinto finansinių ataskaitų rinkinio ir sprendimo dėl pelno (nuostolių) paskirstymo duomenis? | |
Ar gali elektroninių pinigų įstaiga / mokėjimo įstaiga (EPĮ / MĮ) perduoti vidaus audito funkciją vykdyti įmonei, kuri tai įstaigai taip pat teikia ir apskaitos paslaugas? | |
Kokie yra pagrindiniai reikalavimai, susiję su vidaus audito funkcijos įgyvendinimu elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigose? | |
Jei elektroninių pinigų (ar) mokėjimo įstaiga neatitinka kriterijų, numatytų Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (ĮFAĮ) 24 straipsnio 2 dalyje, ar jai yra privalomas finansinių ataskaitų auditas? | |
Kriptoturtas
|
|
Ar įstaiga, turinti licenciją teikti kriptoturto paslaugas pagal Europos Sąjungos reglamentą Nr. 2023/1114, taip pat gali teikti Europos Sąjungos direktyvoje Nr. 2015/2366 numatytas mokėjimo paslaugas, susijusias su elektroninių pinigų žetonais, neturėdama mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigos licencijos? | |
Kita
|
|
Ar reikia informuoti Lietuvos banką apie sutartis, kurios yra pervertinamos iš nesvarbių į svarbias? | |
Ar apie korespondentines klientų mokėjimams vykdyti sąskaitas, atidarytas trečiosiose šalyse (ne Europos ekonominėje erdvėje), reikia pranešti Lietuvos bankui? | |
Ar elektroninių pinigų įstaiga turi teisę atidaryti korespondentines sąskaitas klientų mokėjimams vykdyti trečiosiose šalyse (ne Europos ekonominėje erdvėje) įsteigtose įstaigose? | |
Koks yra Lietuvos banko lūkestis dėl Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 03-106 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo“, duomenų katalogo? | |
Ar gali elektroninių pinigų įstaiga dalį savo sąskaitoje turimų nuosavų lėšų investuoti į įvairias finansines priemones? |
Paskutinė atnaujinimo data: 2025-01-14