Lietuvos bankas

Įžanginis žodis

Geopolitinis šokas dėl rusijos karo prieš Ukrainą metų pradžioje virto iš esmės rusijos energetiniu šantažu prieš Europą. Dėl karo reikšmingai brango energijos, maisto ir kitos žaliavos. Šios priežastys visu smarkumu įsuko infliacijos spiralę.

Tai padarė esminę įtaką pinigų politikos sprendimams – ECB valdančioji taryba sustabdė grynuosius turto pirkimus ir pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį pakėlė palūkanų normas, o tai reiškia, kad buvo išeita iš neigiamų palūkanų aplinkos.

Šie sprendimai atliepia Eurosistemos vidutinio laikotarpio tikslą – palaikyti kainų stabilumą, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų 2 proc. lygio. Palūkanos keliamos palaipsniui – tokiu tempu, kad būtų sumažintas spaudimas kainoms, kartu užtikrinant, kad ilgalaikiai infliacijos lūkesčiai ir toliau atitiktų infliacijos tikslą, o jos padidėjimas būtų suvaldytas nesukeliant reikšmingo ekonominio aktyvumo sulėtėjimo. Jei būtų delsiama didinti palūkanų normas, rizikuotume, kad spartus kainų augimas tęstųsi ilgiau, o infliacijai suvaldyti ateityje tektų imtis griežtesnių priemonių.

Matome, kad rusijos karas prieš Ukrainą neigiamai paveiks Lietuvos ekonomikos raidą – ji augs lėčiau. Tiesa, darbo rinkoje vis dar jaučiamas darbuotojų stygius, o nedarbas sumažėjo iki istoriškai žemiausio lygio. Vis dėlto vartojimo perspektyvas temdo didelė infliacija – vartotojų perkamoji galia mažėja, kadangi kainų augimas kurį laiką viršys atlyginimų augimo tempą.

Įgyvendinant pinigų politikos ir kitas antiinfliacines priemones, sukurtos prielaidos infliacijai mažėti, tačiau ją vis dar kaitina energijos išteklių kainos. Vertinome ir scenarijų, kurio prielaida – visiškas rusijos energijos eksporto į euro zonos valstybes sustabdymas ir dėl to susidaręs didelis energijos trūkumas. Nors pagal tokį scenarijų neigiamas poveikis ekonomikai būtų reikšmingas, jis būtų gerokai mažesnis nei per 2008–2009 m. finansų krizę.

Lietuvos bankas, kaip ekonomikos ir finansų kompetencijos centras, šiais metais teikė pasiūlymus dėl infliacijos pasekmių sušvelninimo priemonių ir mokestinių pakeitimų, įskaitant ir pasiūlymus dėl NT mokesčio. Vertiname ir galimus sprendimus išskirtinėmis energetinio šoko aplinkybėmis. Tikslinga vykdyti fokusuotą fiskalinės ir socialinės paramos politiką, išteklius nukreipiant tikslinei pagalbai pažeidžiamiausiems gyventojams ir verslui. Tačiau paramos priemonės neturėtų sumažinti paskatų energijos išteklius naudoti taupiai ir racionaliai. Be to, viešosiomis lėšomis neturėtų būti sukuriama perteklinė paklausa, nes tai skatintų infliaciją. Priimtos priemonės ilguoju laikotarpiu turėtų spartinti ekonomikos perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Nepaisant iššūkių, Lietuvos finansų rinka – bankų, draudimo, kredito unijų, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriai – veikė stabiliai, patikimai ir sparčiai augo. Mes savo ruožtu stebėjome, kad augimas būtų tvarus ir skatinome toliau stiprinti atsparumą iššūkiams ir grėsmėms.

Lietuvos banko taikomos finansinio stabilumo priemonės padeda užtikrinti, kad finansų sistema būtų pajėgi atlaikyti sukrėtimus. Gera kredito įstaigų finansinė situacija ir didelis sektoriaus pelningumas sudarė sąlygas kaupti papildomas kapitalo atsargas. Atsižvelgiant į tai, kaip ir į atsigavusį kreditavimą įmonėms ir tebesitęsiantį spartų skolinimą namų ūkiams, šių metų rugsėjo pabaigoje grąžinta iki pandemijos buvusi 1 proc. anticiklinio kapitalo rezervo norma, kuri įsigalios 2023 m. spalio 1 d. Atsarga anticiklinio kapitalo rezervo pavidalu padės užtikrinti, kad tuo atveju, jeigu išsipildytų neigiamos rizikos ekonomikai, kredito įstaigos galės padengti nuostolius ir toliau aktyviai skolinti įmonėms bei namų ūkiams. Padidėjus neapibrėžtumui dėl tolesnės ekonomikos ir rusijos karo prieš Ukrainą raidos, o dėl aukštos infliacijos ir didėjančių palūkanų suprastėjus vartotojų pasitikėjimui ir finansinei padėčiai, pirkėjai gali atsitraukti iš būsto rinkos – pastaruoju metu jau matoma tam tikrų aktyvumo NT rinkoje sulėtėjimo ženklų. Tačiau Lietuvos banko taikomos atsakingojo skolinimo priemonės padeda užtikrinti skolininkų atsparumą palūkanų normų augimui. Be to, šiemet įsigaliojusios dvi naujos priemonės – sektorinis sisteminės rizikos rezervas būsto paskolų portfeliui ir didesnio pradinio įnašo reikalavimas imant ne pirmą būsto paskolą – gerina kredito įstaigų atsparumą galimam būsto paskolų kokybės pablogėjimui.

Tam, kad šalies finansų rinka ir toliau sėkmingai augtų, plėtros klausimus patikėjome specializuotam užduočių − Finansų rinkos plėtros − centrui. Jis ieškos būdų, kaip stiprinti esamus finansų rinkos dalyvius ir pritraukti naujų, skatins tvarią FinTech plėtrą, įgyvendins kapitalo rinkos plėtros priemones.

rusijos karas prieš Ukrainą palietė ir mokėjimų rinką – agresorei pritaikytos sankcijos kėlė daug klausimų ir mūsų finansų rinkos dalyviams, ir verslui. Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, konsultavo, teikė paaiškinimus finansų rinkos dalyviams, kad sankcijos būtų įgyvendinamos tinkamai ir visos apimties. Be to, siekdami padėti verslui, su Lietuvos bankų asociacija sutarėme, kad komercinių bankų dėl tarptautinių sankcijų sustabdytų mokėjimų tikrinimas tipiniu atveju neturi trukti ilgiau nei tris savaites.

Siekėme, kad būtų toliau gerinama finansinių paslaugų vartotojams kokybė: rūpinomės, kad toliau būtų plėtojamas bankomatų tinklas, vertinome, ar rinkos dalyviai nepiktnaudžiauja reikalavimais dėl kliento pažinimo informacijos, siekėme, kad būtų paprasčiau ją pateikti gyventojams, aiškinomės dėl paslaugų teikimo nuotoliu, sumažinome pagrindinių mokėjimo paslaugų krepšelio kainą.

Daug dėmesio skyrėme kovai su sukčiavimu – tiek vertindami finansinių paslaugų teikėjų pasirengimą ir turimas priemones, tiek prisidėdami prie griežtesnio kriptoturto paslaugų teikėjų veiklos reguliavimo, tiek ir keldami gyventojų finansinį raštingumą. Pastarasis yra vienas svarbiausių veiksnių ne tik kalbant apie apsisaugojimą nuo piktavalių, bet ir apie finansinių paslaugų vartotojų gerovę apskritai, todėl įsteigėme Finansinio ir ekonominio raštingumo centrą, kuris Lietuvos gyventojams paprastai ir aiškiai teiks informaciją, padedančią priimti svarbius su finansų valdymu susijusius gyvenimo sprendimus.

Nuosekliai siekdamas padėti Ukrainai, Lietuvos bankas investavo 100 mln. Eur į obligacijas, skirtas pagalbai ukrainiečių pabėgėliams finansuoti – Europos Tarybos vystymo banko išleistą tikslinę socialinės įtraukties obligacijų emisiją. Ši investicija papildo tvarumo ir socialiai atsakingo investavimo principais grįstų Lietuvos banko investicijų portfelį.

Šių metų spalio pradžioje minėjome Lietuvos banko veiklos pradžios šimtmetį. Ta proga kartu su Tarptautinių atsiskaitymų banku surengėme tarptautinę konferenciją apie centrinės bankininkystės ateitį, išleidome veiklos šimtmečio progai skirtas monetas, buvome atvėrę Lietuvos banko rūmų Kaune duris. Tarpukario bankas ir dabartinis Lietuvos bankas kaip dvi tos pačios monetos pusės: nors ir skirtingos, tačiau – ir labai susijusios. Vienas dalykas labai akivaizdus – ir senasis, ir dabartinis Lietuvos bankas siekė ir siekia kurti naudą visuomenei.

 

Gediminas Šimkus
Lietuvos banko valdybos pirmininkas



1.Informacija apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą

Nuo 2021 m. gruodžio mėn. ECB valdančioji taryba priėmė reikšmingus sprendimus, siekdama, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu grįžtų į 2 proc. lygį. Sparčiai išaugusi infliacija euro zonoje ir perspektyvos dėl didesnės infliacijos ateityje paskatino vykdyti pinigų politikos normalizavimą. Pirmiausia, 2021 m. gruodžio mėn. ECB valdančioji taryba nusprendė mažinti grynuosius turto pirkimus pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) ir 2022 m. kovo pabaigoje juos baigti. Liepos 1 d. buvo sustabdyti grynieji turto pirkimai ir pagal turto pirkimo programą (TPP). Taip pat buvo nuspręsta, kad sąlygos, norint pradėti didinti pagrindines ECB palūkanų normas, yra tenkinamos.

2022 m. liepos 21 d. ECB valdančioji taryba pakėlė palūkanų normas pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį ir patvirtino naują pinigų politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę (angl. Transmission Protection Instrument, TPI). Pagrindinės palūkanų normos buvo padidintos po 0,5 proc. punkto, o tai reiškia, kad buvo išeita iš neigiamų palūkanų aplinkos. Be to, siekiant užtikrinti pinigų politikos perdavimo veiksmingumą, patvirtinta nauja pinigų politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė. Su šios priemonės pagalba Eurosistema galės vykdyti euro zonos valstybių, kurios patiria fundamentaliaisiais veiksniais nepagrįstą finansavimo sąlygų pablogėjimą, vertybinių popierių (VP) pirkimus antrinėje rinkoje – tai padės užtikrinti sklandesnį pinigų politikos sprendimų perdavimą visoms euro zonos šalims.

2022 m. rugsėjo 8 d. palūkanų normos buvo dar kartą padidintos. Kainų spaudimas pastaraisiais mėnesiais tebestiprėjo ir apėmė daugiau sektorių, o rugsėjo mėn. ECB prognozės rodo, kad infliacija 2023–2024 m. vis dar viršys 2 proc. lygį. Dėl šių priežasčių pagrindinės palūkanų normos buvo padidintos po 0,75 proc. punkto, siekiant paspartinti perėjimą prie palūkanų normų lygio, kuris padės užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu grįžtų į 2 proc. lygį. Valdančioji taryba taip pat numatė, kad per kelis artimiausius posėdžius ji toliau didins palūkanų normas, siekdama slopinti paklausą ir neleisti susiformuoti didėjančios infliacijos lūkesčiams. Taip pat buvo pabrėžta, kad sprendimai dėl palūkanų normų ir toliau priklausys nuo turimų duomenų ir bus priimami per kiekvieną posėdį.

Faktiniai euro zonos makroekonominiai rodikliai 2021 m. ir jų prognozės

(pokytis per metus, %)

Rodikliai

2021

2022

2023

2024

Realusis BVP

5,2

3,1

0,9

1,9

SVKI

2,6

8,1

5,5

2,3

Nedarbo lygis

7,7

6,7

6,9

7,0

Atlygis vienam darbuotojui

3,9

4,0

4,8

4,0

Šaltinis: 2022 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai.

Pagrindinių ECB palūkanų normų kėlimas euro zonoje nuo 2022 m. liepos mėn.

Dėl pirmąjį pusmetį vis dar vykdytų grynųjų turto pirkimų nuo 2022 m. sausio iki rugpjūčio mėn. Eurosistema į finansų rinką įliejo 170,4 mlrd., o Lietuvos bankas – 0,4 mlrd. Eur sumą. Tam daugiausia panaudotos šios pinigų politikos priemonės – išplėstinė TPP ir SPPP.

Eurosistemos per refinansavimo operacijas įlieta suma sumažėjo 72,6 mlrd. Eur. Sandorių šalys vasaros pabaigoje buvo pasiskolinusios 2 129,3 mlrd., iš jų per ilgesnės trukmės operacijas, įskaitant tikslines ir specialiąsias pandemines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas, – 2 125,4 mlrd. Eur. Lietuvos banko sandorių šalys per pagrindines ir ilgesnės trukmės operacijas, įskaitant tikslines ir specialiąsias pandemines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas, buvo pasiskolinusios 1,7 mlrd. Eur. Per 2022 m. pirmus aštuonis mėnesius Lietuvos banko sandorių šalys nesinaudojo ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis.

Analizuojamu laikotarpiu reikšmingai išaugo Eurosistemos pinigų politikos tikslais laikomas VP portfelis –243 mlrd. – iki 4 956 mlrd. Eur. Beveik visą pokytį sudarė pirkimai pagal išplėstinę TPP ir SPPP. Lietuvos banko pinigų politikos tikslais laikomas VP portfelis, taip pat dėl išplėstinės TPP ir SPPP pirkimų padidėjo 0,3 mlrd. – iki 13,3 mlrd. Eur. Iš jų 7,1 mlrd. Eur (padidėjo 0,6 mlrd.) sudarė Lietuvos Respublikos VVP ir garantuoti VP bei 6,2 mlrd. Eur (sumažėjo 0,3 mlrd.) Europos institucijų obligacijos.

Prasidėjus pinigų politikos normalizavimui ir išaugus neužtikrintumui dėl ekonomikos perspektyvų, euro zonos bankai pradėjo didinti paskolų palūkanų normas. Euro zonoje paskolų palūkanų normos nuosekliai mažėjo nuo 2015 m., tačiau ši tendencija pasikeitė šių metų pradžioje, kai paskolų palūkanų normos pradėjo kilti. Lietuvoje nuo 2022 m. pradžios vidutinės naujų būsto paskolų ir paskolų ne finansų bendrovėms palūkanų normos taip pat pakilo. Nors vidutinės palūkanų normos Lietuvoje ir toliau yra didesnės nei vidutiniškai euro zonoje, atotrūkis tarp būsto paskolų palūkanų normų šiais metais gerokai sumažėjo. Paskolų palūkanų normų dinamika ateityje priklausys nuo pinigų politikos normalizavimo tempo ir ekonomikos bei bankų finansinės situacijos.

PFĮ naujų būsto paskolų ir paskolų ne finansų bendrovėms vidutinė palūkanų norma

Šaltiniai: ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: 3 mėn. slenkamasis vidurkis. Neįtraukti esamų paskolų sutarčių sąlygų persvarstymai. Naujausi duomenys – 2022 m. rugpjūčio mėn.


2.Ūkio raida ir prognozės

2022 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos ekonomikos augimo tempas buvo spartesnis, negu tikėtasi. Lietuvos BVP šiuo laikotarpiu buvo 3,4 proc. didesnis nei prieš metus. Pirmąjį ir antrąjį ketvirčiais, palyginti su ankstesniais ketvirčiais, fiksuotas ekonomikos augimas (atitinkamai 0,6 ir 0,3 %) rodo, kad Lietuvos įmonės kol kas sugebėjo atsilaikyti prieš tokius iššūkius kaip žaliavų trūkumas, didelis ekonominis neapibrėžtumas ir itin padidėjusios energijos kainos. Sparčiausiai pridėtinė vertė augo apdirbamojoje gamyboje, meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje, finansų ir draudimo veikloje, informacijoje ir ryšiuose. Plėtros sunkumų patyrė prekybos, transporto, statybos ir nekilnojamojo turto operacijų veiklos. Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, eksportas padidėjo 3,6, o antrąjį ketvirtį sumažėjo 0,7 proc. Sumažėjimą lėmė dėl planinio remonto sustabdyta AB „ORLEN Lietuva“ gamyba ir laikinai uždaryta AB „LIFOSA“, taip pat ir stipriai apribotas transporto paslaugų eksportas dėl įvestų sankcijų prekybai su rusija ir Baltarusija. Namų ūkių finansinė padėtis pagerėjo: Lietuvos banko vertinimai rodo, kad 2022 m. pirmąjį ketvirtį namų ūkių nominaliosios disponuojamosios pajamos buvo maždaug šeštadaliu didesnės nei prieš metus, padidėjo ir realiosios disponuojamosios pajamos. Labiausiai prie augimo prisidėjo didėjantis darbo užmokesčio fondas ir augusios nuosavybės pajamos. Vis dėlto atsiranda ir ekonomikos augimo lėtėjimo ženklų: antrąjį pusmetį prastėjo namų ūkių lūkesčiai dėl ekonomikos raidos per artimiausius metus. Tai iš dalies lems ir atsargesnį namų ūkių norą vartoti šių metų antrąjį pusmetį.

Prognozuojama, kad realusis BVP 2022 m. paaugs 2,1, tačiau 2023 m. augimas sulėtės iki 0,9 proc. Tokį šalies ekonomikos raidos scenarijų lemia dar labiau pablogėjęs neigiamas rizikų balansas, palyginti su birželio mėn. prognozėmis. Jį labiausiai blogina ypač didelis neaiškumas dėl artimiausio pusmečio energijos kainų. Kitos išskirtinės nepalankios rizikos yra labai spartus kainų augimas ir ryžtingi pinigų politikos formuotojų veiksmai norint jį stabdyti, tolesnė rusijos karo prieš Ukrainą raida, įvedinėjamos sankcijos agresoriui ir atsakas į jas, nesibaigianti COVID-19 pandemija ir kova su ja, taip pat vis stipriau eskaluojama ir dėl to verslo bei vartotojų lūkesčius bloginanti pasaulinės recesijos tema.

rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą paspartino infliacinius procesus Lietuvoje. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija 2022 m. sudarys 18,3, o 2023 m. – 8,4 proc. Vasario mėn. metinė infliacija Lietuvoje sudarė 14, o rugsėjo mėn. ji jau siekė 22,5 proc. Šių metų infliacijos padidėjimui didžiausią įtaką turėjo reikšmingai pakilusios energijos kainos. rusijai apribojus dujų tiekimą į Europą ir tvyrant grėsmėms dėl galimo dujų trūkumo žiemos laikotarpiu, dujų kainos Europoje rugsėjo mėn. buvo daugiau nei tris kartus didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kadangi dujos kaip žaliava yra naudojamos elektros energijai gaminti, tai reikšmingai prisidėjo ir prie elektros kainų rinkose augimo – rugsėjo mėn. elektros kainos Nord Pool biržoje buvo beveik tris kartus didesnės nei praėjusių metų rugpjūčio mėn. Prie infliacijos padidėjimo pastaraisiais mėnesiais itin prisidėjo ir sparčiau kilusios maisto kainos. Rugsėjo mėn. maisto kainos buvo beveik trečdaliu didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o kadangi maistas sudaro apie penktadalį vartotojų krepšelio, maisto kainų pokytis turi didelę įtaką bendram infliacijos rodikliui. Apskritai paėmus, maisto kainų augimui įtaką daro jau praėjusiais metais sparčiau pradėjusios kilti maisto žaliavų kainos pasaulyje, kurios prasidėjus karui dar labiau šoktelėjo aukštyn. Be išaugusių maisto žaliavų kainų, maisto kainas kelia ir kiti maisto prekių savikainą didinantys veiksniai, pavyzdžiui, padidėjusios energijos, trąšų ir pašarų kainos, kylantis darbo užmokestis.

Naujausias Lietuvos ekonomikos prognozes galima rasti čia.

BVP bei infliacija 2021 m. ir prognozės 2022–2023 m.

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.


3.Finansinis stabilumas

Nepaisant išaugusio neapibrėžtumo dėl karo ir toliau sparčiai didėjančios infliacijos, namų ūkių finansavimas tebebuvo aktyvus, o ne finansų įmonių portfelis didėjo sparčiau tiek dėl išaugusių naujų paskolų srautų, tiek ir dėl žemos palyginamosios bazės efekto. Metinis paskolų portfelio privačiajam nefinansiniam sektoriui augimas 2022 m. birželio mėn. paspartėjo iki 13,9 proc. ir buvo 3,3 proc. punkto didesnis nei 2021 m. gruodžio mėn. bei 10,8 proc. punkto didesnis nei 2021 m. birželio mėn. PFĮ paskolų ne finansų įmonėms portfelis augo dar sparčiau: 2022 m. birželio mėn. įmonių paskolų portfelis per metus padidėjo 17,4, per pusmetį – 8,5 proc. Nors dėl padidėjusio neapibrėžtumo verslo lūkesčiai vis dar yra prislopę, naujų paskolų srautai tebėra padidėję, o tam įtakos turi ir dėl pakilusių kainų išaugęs apyvartinių lėšų poreikis. Infliacijos poveikis matyti ir palyginus suteiktų naujų paskolų skaičių ir vertę: suteiktų naujų paskolų įmonėms skaičius 2022 m. birželio mėn. buvo 5,6 proc. mažesnis nei 2021 m. gruodžio mėn. ir 11,2 proc. mažesnis nei prieš metus, tačiau vidutinė paskolų vertė per pusmetį padidėjo 15,9 proc., per metus – daugiau nei ketvirtadaliu. Paskolų namų ūkiams portfelio metinis augimas taip pat šiek tiek paspartėjo ir 2022 m. birželio mėn. sudarė 11,5 proc. Paskolų vartojimui ir kitiems pirkiniams portfelis per metus išaugo 8,4 proc. Paskolų būstui įsigyti portfelio augimo tempas buvo vienas didžiausių nuo 2009 m. ir sudarė 12,2 proc., tačiau suteikiamų naujų būsto paskolų skaičius per metus šiek tiek sumažėjo – 2022 m. antrąjį ketvirtį jų skaičius buvo dešimtadaliu mažesnis nei prieš metus. Esminės to priežastys – sumažėjusi būstų pasiūla ir suprastėjęs įperkamumas.

Metinis paskolų portfelio augimas

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Parduotų būstų skaičius grįžta į ikipandeminį lygį, bet kainos ir toliau sparčiai kyla, yra daug neapibrėžtumo dėl tolesnės būsto rinkos raidos. 2022 m. pirmąjį pusmetį būstų parduota 14,6 proc. mažiau nei 2021 m. antrąjį pusmetį, 11,1 proc. mažiau nei 2021 m. pirmąjį pusmetį, tačiau 7,7 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš pandemiją 2019 m. Būsto kainos ir toliau sparčiai didėja – Lietuvos statistikos departamento duomenimis, metinis būsto kainų augimas 2022 m. antrąjį ketvirtį paspartėjo iki 22,1 proc. (3 proc. p. daugiau nei prieš ketvirtį) ir buvo sparčiausias nuo 2007 m. Lietuvos banko skaičiavimais, būsto kainos šiuo metu fundamentaliąsias, ekonominiais veiksniais pagrįstas vertes viršija 6,5 proc. Palyginti su istoriniais vertinimais, svyravusiais iki 20–50 proc., tokio dydžio kainų pervertinimas nėra didelis. Vis dėlto tolesnis spartus būsto kainų augimas lemtų didesnį kainų atotrūkį nuo fundamentaliųjų verčių ir didintų kainų korekcijos tikimybę. Dėl geopolitinės įtampos, neapibrėžtumo dėl tolesnės ekonomikos raidos, aukštos infliacijos ir didėjančių palūkanų suprastėjus vartotojų pasitikėjimui ir finansinei padėčiai, pirkėjai gali atsitraukti iš būsto rinkos, rinkos augimas galėtų sulėtėti. Rinkos augimui staigiai sulėtėjus, dėl šiuo metu esančio kainų pervertinimo galėtų įvykti būsto kainų korekcija. Kita vertus, padidėjusios statybos sąnaudos didina spaudimą būsto kainoms toliau augti. Be to, būstų pasiūla tebėra susitraukusi, tad, net ir paklausai sumažėjus, tai mažina didesnės būsto kainų korekcijos riziką.

Būsto sandorių skaičiaus ir būsto kainų metiniai pokyčiai

Šaltiniai: VĮ Registrų centras ir Lietuvos statistikos departamentas.

Kylant palūkanoms, didėja paskolų našta gyventojams, bet ASN padeda užtikrinti skolininkų atsparumą palūkanų normų padidėjimui. Lietuvoje beveik visos (liepos mėn. 94 %) būsto paskolos suteikiamos su kintamosiomis palūkanomis, tad didėjančios palūkanos paveiks didžiąją dalį būsto paskolas turinčių gyventojų. Vadovaujantis 2011 m. priimtais ASN, būsto paskolos suteikiamos tik nuodugniai patikrinus skolininkų kreditingumą, pajamų tvarumą ir gebėjimą grąžinti prisiimtus įsipareigojimus. Papildomai nuo 2015 m. ASN įtvirtinta, kad, teikiant būsto paskolą, turi būti atliekamas jautrumo testas užtikrinant, kad skolininkai būtų pajėgūs mokėti padidėjusias paskolų įmokas palūkanų normai išaugus net iki 5 proc. 2022 m. liepos mėn. vidutinės jau suteiktų būsto paskolų palūkanos siekė 2,3 proc., o vidutinė paskolos įmoka – 270 Eur per mėnesį. Palūkanoms padidėjus iki minėtų 5 proc., vidutinės grąžinamos paskolos įmoka padidėtų 15 proc. – iki 311 Eur.

2022 m. vasario pabaigoje rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą reikšmingai pakeitė geopolitinę aplinką, o netiesioginis šio karo poveikis – kylančios energijos, žaliavų, maisto kainos, pablogėję lūkesčiai, padidėjęs neapibrėžtumas, kibernetinės atakos – gali neigiamai paveikti Lietuvos finansų sistemos stabilumą. Nors tiesioginės karo ir su juo susijusių sankcijų keliamos grėsmės Lietuvos finansų sistemos reikšmingai nepaveikė, poveikis jai galėtų labiau pasireikšti per antrinius kanalus. Pirmiausia, gali suprastėti gyventojų ir įmonių, labiau pažeidžiamų dėl kylančių energijos, žaliavų ir maisto kainų, būklė. Be to, energijos kainos sparčiai kyla ir kitose Europos šalyse, dėl to gali mažėti Europoje pagamintos produkcijos paklausa, tad Lietuvos įmonių eksporto pirmiausia į ES šalis apimtis taip pat kristų. Dėl šių veiksnių gali suprastėti reikšmingos dalies Lietuvos ne finansų įmonių būklė, o tai apsunkintų įmonių finansinių įsipareigojimų vykdymą. Atitinkamai dėl išaugusių būtinųjų pragyvenimo išlaidų ir sparčiau keliamų palūkanų normų, siekiant suvaldyti infliaciją, gali suprastėti ir namų ūkių skolos grąžinimo galimybės. Antra, Lietuvos finansų įstaigos galėtų būti neigiamai paveiktos dėl padidėjusios kibernetinių atakų tikimybės. Pastarąjį pusmetį buvo matomas kibernetinių atakų aktyvumo didėjimas, tačiau kredito įstaigos taip pat didina pasirengimą – stiprina informacinių technologijų sistemų apsaugą, vykdo stebėseną ir reguliariai atnaujina veiklos tęstinumo planus. Trečia, karo sukeltas neapibrėžtumas ir su juo susijusios sankcijos reikšmingai sukrėtė finansų rinkas ir gali toliau didinti rizikos premijas bei valstybių ir įmonių skolos tvarkymo išlaidas. Galiausiai, suprastėjus vartotojų pasitikėjimui ir pirkėjams atsitraukus iš būsto rinkos, dėl šiuo metu tebesančio kainų pervertinimo galėtų įvykti būsto kainų korekcija.

2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2 proc. dydžio sektorinio sisteminės rizikos rezervo (SRR) norma kredito įstaigų būsto paskolų portfeliui. Per pandemiją būsto rinkoje formavosi disbalansai – paklausa atitrūko nuo pasiūlos, sparčiau kilo kainos ir jos nutolo nuo fundamentaliaisiais veiksniais pagrįstų verčių. Lėtesnis ekonomikos augimas, prastesnė gyventojų finansinė padėtis dėl mažėjančių realiųjų pajamų ir didėjančių palūkanų gali neigiamai paveikti gyventojų galimybes grąžinti paskolas, o būsto rinkoje susiformavę disbalansai nulemti rinkos korekciją. Sektoriniu SRR siekiama didinti kredito įstaigų atsparumą padidėjus rizikai dėl galimų būsto rinkos disbalansų, taip pat prisidėti prie šios rizikos mažinimo. Taikant šį sektorinį SRR reikalavimą, kapitalo atsarga skaičiuojama nuo NT įkeitimu užtikrintų pozicijų fiziniams asmenims Lietuvoje sumos (iš esmės – būsto paskolų portfelio). Tačiau rezervo reikalavimas nėra taikomas įstaigoms, kurių būsto paskolų portfelis sudaro itin mažą visų kredito įstaigų sektoriaus būsto paskolų portfelio dalį ir yra mažesnis nei 50 mln. Eur. Todėl, remiantis dabartiniais duomenimis, rezervas taikomas penkioms įstaigoms – AB SEB bankui, „Swedbank“, AB, AB Šiaulių bankui, Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) ir Jungtinės centrinės kredito unijos (JCKU) grupėms. Tokios šalys, kaip Latvija, Estija ir Švedija, kuriose licencijuotos įstaigos aktyviai skolina Lietuvoje įsteigusios bankų filialus, taip pat taiko ar planuoja iki metų pabaigos pradėti taikyti šį rezervą įstaigoms, Lietuvoje turinčioms būsto paskolų portfelius, viršijančius 50 mln. Eur reikšmingumo ribą, vadovaudamosi Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija[1]
[1] Plačiau žr.: Europos sisteminės rizikos valdybos interneto svetainėje.
. Taip užtikrinama, kad sektorinio SRR reikalavimas būtų taikomas vienodai, t. y. tiek Lietuvoje įsteigtoms įstaigoms, tiek užsienio bankų filialams.
Siekiant suvienodinti pirmųjų bei paskesnių būsto paskolų rizikingumą ir papildomai riboti investicinius būsto sandorius, finansuojamus paskolomis, nuo 2022 m. vasario 1 d. antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms taikomas griežtesnis – 30 proc. – pradinio įnašo reikalavimas. Atlikta analizė[2]
[2] Plačiau žr. J. Karmelavičiaus, M. Dirmos ir G. Stalenio komentare „Pradinis įnašas antrajai būsto paskolai. Koks jis yra ir koks galėtų būti?“, publikuotame 2021 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos banko interneto svetainėje ir Lietuvos banko 2022 m. Finansinio stabilumo apžvalgos 6 intarpe „Antrųjų būsto paskolų rizikingumo vertinimas“.
parodė, kad, turėdami daugiau kaip vieną būsto paskolą, o ypač tais atvejais, kai grąžinta tik mažesnė ankstesnių būsto paskolų dalis, namų ūkiai labiau rizikuoja patirti finansinių problemų netikėtai pasikeitus ekonominei situacijai. Įvertinus tai ir siekiant pristabdyti investicijas skolintomis lėšomis į antrąjį ar net trečiąjį būstus, kai investuojama tikintis uždirbti iš nuomos ar vertės padidėjimo ateityje, buvo nuspręsta taikyti griežtesnį 30 proc. pradinio įnašo reikalavimą antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms. Po šių pakeitimų įsigaliojimo reikšmingai – nuo 80 iki 70 proc. – sumažėjo tokių paskolų LTV (paskolos dydžio ir įkeisto turto vertės santykio) mediana, nors antrųjų būsto paskolų dalis sumažėjo nedaug ir dabar sudaro apie 12,7 proc.

Atsižvelgdama į platesnį finansinio ciklo augimą, nuo 2020 m. antrosios pusės gerėjusią ekonomikos ciklinę padėtį, aukštą bankų pelningumą ir paryškėjusį ekonominių rizikų foną artimiausioje ateityje, Lietuvos banko valdyba 2022 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą grąžinti iki pandemijos buvusią 1 proc. AKR normą, kuri įsigalios po metų – 2023 m. spalio 1 d. Ši priemonė reikalinga atsižvelgiant į tai, kad finansinio ciklo augimas tapo platesnis, nes kartu su toliau vykstančiu sparčiu namų ūkių kreditavimu stebimas ir atsigavęs skolinimas įmonėms. Kartu šalies ekonominis ciklas tebėra pakilimo fazėje – tai matyti iš realiojo BVP augimo, produkcijos atotrūkio, darbo rinkos, infliacijos ir kitų rodiklių, o šalies bankų sektoriaus veiklos rodikliai tebėra geri. Papildomą atsparumo poreikį rodo ir šiuo metu padidėjusios neigiamos rizikos ekonomikos augimui, susijusios su infliaciniais reiškiniais ir rusijos pradėto karo pasekmėmis. Atsargos turėjimas AKR pavidalu padės užtikrinti, kad, išsipildžius neigiamoms rizikoms, kredito įstaigos galės padengti nuostolius ir toliau aktyviai skolinti įmonėms ir namų ūkiams.


4.Finansų sektoriai

2022 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje veikiantys bankai sprendė infliacijos ir geopolitinių veiksnių poveikio ekonomikai, tarptautinių sankcijų įgyvendinimo, kibernetinio saugumo iššūkius. Nepaisant to, jie aktyviai skolino gyventojams ir verslui, iš šios veiklos gavo daugiausia pajamų. Reikšmingą poveikį bankų sektoriaus rezultatams (turto, indėlių ir kitiems rodikliams) turėjo Revolut grupės įmonių reorganizacija ir konsolidacija. Pašalinus minėtą poveikį, bankų sektoriaus 2022 m. pirmojo pusmečio pelnas buvo penktadaliu didesnis negu 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu ir siekė beveik 184 mln. Eur. Bankų veiklos rezultatai gerėjo dėl padidėjusių grynųjų palūkanų, grynųjų paslaugų bei komisinių ir kitų veiklos pajamų (už paslaugas, teikiamas grupės padaliniams). Visi bankai vykdė veiklos riziką ribojančius normatyvus, bankų likvidumas ir toliau buvo istoriškai aukštas, o geri bankų sektoriaus rodikliai užtikrina bankų atsparumą naujiems iššūkiams.

2022 m. antrąjį ketvirtį tarp skolinimo gyventojams tradiciškai dominavo būsto paskolos, kurių apimtis tebedidėjo sparčiai. Paskolų portfelio kokybė ir toliau buvo stabili, nepaisant nepalankios makroekonominės situacijos. Metinis gyventojų indėlių bankuose augimo tempas sulėtėjo, tačiau jie toliau augo. Padidėjo kibernetinių incidentų skaičius ir, nors trumpalaikių paslaugų sutrikdymų visiškai išvengti nepavyko, bankai operatyviai atkūrė paslaugų prieinamumą. Plačiau skaitykite Bankų veiklos apžvalgoje.

Bankų turtas

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Kredito unijų sektorius ir toliau dirbo pelningai, pelno augimui didžiausią įtaką darė didėjęs skolinimas. 2022 m. pirmąjį pusmetį kredito unijos uždirbo 5,2 mln. Eur pelno, t. y. tiek pat kaip ir praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Reikšmingiausią turto dalį (77 %) sudarė suteiktos paskolos – nuo šių metų pradžios jų dalis kredito unijų turto struktūroje padidėjo 6 proc. punktais. Matyti tendencija, kad suteikiama vis daugiau paskolų juridiniams asmenims. Šiuo metu Lietuvoje veikia trys kredito unijų grupės – LCKU grupė, vienijanti 44 kredito unijas, JCKU grupė, vienijanti 11 kredito unijų, ir 4 persitvarkančios kredito unijos – iš viso 59 kredito unijos, vienijančios 167,4 tūkst. narių.

Šalies draudimo rinkos 2022 m. antrąjį ketvirtį augo sparčiau ir pirmąjį pusmetį baigė 19,4 proc. augimu – pasirašytos draudimo įmokos siekė beveik 600 mln. Eur. Daugiausia augo greičiau į šalies ekonomikos pokyčius sureagavusi ne gyvybės draudimo rinka – įmokų apimtis išaugo ketvirtadaliu (iki 434 mln. Eur), didėjo visų šio sektoriaus draudimo rūšių įmokos. Išmokos, kurių augimą nulėmė didėjantys prarasto ar sugadinto turto vertės kompensavimo ar atkūrimo įkainiai, padidėjo 29 proc. (iki 237 mln. Eur). Gyvybės draudimo rinkos įmokos augo nuosaikiau – 8,5 proc. ir sudarė 164 mln. Eur. Investicinio gyvybės draudimo apimtis padidėjo 12 proc. – iki 113 mln. Eur. Gyvybės draudimo išmokos išaugo 34 proc. (iki 87 mln. Eur) daugiausia dėl padidėjusių išmokų pagal nutrauktas investicinio gyvybės draudimo sutartis, tikėtina, sietinų su pablogėjusia geopolitine padėtimi dėl karo Ukrainoje. Visos draudimo įmonės vykdė privalomuosius mokumo kapitalo reikalavimus. Karas Ukrainoje, įtempta geopolitinė situacija bei kylanti infliacija darė poveikį draudimo įmonių finansinei būklei ir veiklos rezultatams: sumažėjo draudimo įmonių investicijų vertė, išaugo sąnaudos. Bendras Lietuvoje registruotų draudimo įmonių veiklos rezultatas yra teigiamas – 3,86 mln. Eur pelnas (iki mokesčių). Septynios draudimo įmonės dirbo pelningai, dvi – nuostolingai. Gyvybės draudimo įmonės bendrai uždirbo 7,06 mln. Eur pelną (iki mokesčių), ne gyvybės draudimo įmonės bendrai patyrė 3,21 mln. Eur nuostolį.

Gavusi visas reikiamas Baltijos šalių ir Suomijos priežiūros institucijų licencijas bei leidimus, įsisteigė nauja gyvybės draudimo įmonė „INVL Life“, UADB. Ji nuo 2022 m. liepos 1 d. perėmė daugiau nei 29 tūkst. klientų ir 150 mln. Eur turto turėjusį Suomijoje registruotos bendrovės Mandatum Life Insurance Company gyvybės draudimo verslą, vykdytą per filialus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kartu su šių filialų darbuotojais, komercinėmis sutartimis, kitu turtu bei įsipareigojimais. Nuo šios datos „INVL Life“, UADB, pradėjo aktyviai vykdyti Lietuvos banko išduotoje gyvybės draudimo licencijoje numatytą veiklą Baltijos šalyse.

2022 m. birželio 30 d. draudimo rinkoje veikė 102 draudimo brokerių įmonės, iš jų 84 veikė pelningai. 2022 m. pirmąjį pusmetį draudimo brokerių įmonių pardavimo pajamos (komisiniai) sudarė 40,4 mln. Eur – palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 23 proc., o grynasis pelnas – 9,1 mln. Eur – padidėjo daugiau nei 40 proc. Daugiau informacijos apie draudimo rinką rasite Draudimo rinkos apžvalgoje.

2022 m. pirmąjį pusmetį elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) įvykdytų mokėjimo operacijų suma išaugo du kartus. Bendra šio sektoriaus atliktų mokėjimo operacijų suma sudarė 240,7 mlrd. Eur ir per ketvirtį išaugo beveik 40 proc. Įmonės iš licencinės veiklos gavo 374,9 mln. Eur pajamų, arba 166,7 mln. Eur (1,8 karto) daugiau nei 2021 m. pirmąjį pusmetį: 93 proc. šių pajamų teko EPĮ, 7 proc. – MĮ. Išsamiau – Lietuvos banko interneto svetainėje (elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų veiklos rodikliai).

EPĮ ir MĮ pajamos iš licencinės veiklos ir licencijų skaičius

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Svyravimai bei didelis neapibrėžtumas finansų rinkose neaplenkė ir II bei III pakopos pensijų fondų (PF) – sukauptas turtas sumažėjo. 2022 m. pirmąjį pusmetį II ir III pakopos PF turtas sumažėjo ir sudarė atitinkamai 5 370 mln. ir 205 mln. Eur. Mažėjantis turtas gali būti siejamas su dideliais rinkos svyravimais ir neužtikrintumu finansų rinkose. Vidutinis svertinis II pakopos PF vieneto vertės mažėjimas 2022 m. pirmąjį pusmetį sudarė 13,47, o III pakopos PF – 12,21 proc. 2022 m. gegužės mėn. Lietuvoje įsteigta nauja pensijų kaupimo bendrovė Goindex, UAB, ji valdo II ir II pakopos PF. 2022 m. pirmąjį pusmetį kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) valdomas turtas ir dalyvių skaičius sumažėjo – sudarė atitinkamai 169,2 mln. Eur ir 11,9 tūkst. dalyvių. KIS valdomo turto ir dalyvių skaičiaus mažėjimas daugiausia gali būti siejamas su vienu uždarytu bei dviem veiklą sustabdžiusiais KIS. KIS rinkoje investicinių vienetų vertės vidutiniškai sumažėjo po 9,8, informuotiesiems investuotojams skirtų KIS rinka paaugo 4,21 proc. ir sudarė 1 589 mln. Eur. Išsamiau apie PF ir KIS rinkas žr. PF rinkos apžvalga ir KIS rinkos apžvalga.

PF ir KIS rinkų palyginimas pagal sukauptą turtą ir dalyvių skaičių

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Sutelktinio finansavimo platformų operatorių rinkoje – dar vienas rekordinis augimas. Sutelktinis finansavimas augimo tempo nepraranda ir 2022 m. ir tampa vis reikšmingesne alternatyva verslo skolinimuisi. 2022 m. pirmąjį pusmetį per sutelktinio finansavimo platformas finansuota suma sudarė 72,63 mln. Eur, t. y. 20 mln. Eur daugiau nei 2021 m. pirmąjį pusmetį. Išsamiau apie sutelktinio finansavimo platformų operatorių rinkas žr. Sutelktinio finansavimo platformų operatorių rinkos apžvalga.

Sutelktinis finansavimas Lietuvoje

Šaltinis: Lietuvos bankas.

2022 m. pirmąjį pusmetį vykęs finansų rinkų nuosmukis paveikė finansų maklerio įmonių (FMĮ) ir valdymo įmonių (VĮ) veiklą – uždirbtas pelnas buvo daug mažesnis, palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu. Plačiau skaitykite Lietuvos banko interneto svetainėje (valdymo įmonių ir finansų maklerio įmonių veiklos rodikliai).

FMĮ ir VĮ turtas ir veiklos licencijos

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Pastaba: IISKISĮ – Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas.

Tarpusavio skolinimo platformų rinka ir toliau auga. Tarpusavio skolinimo platformų operatorių vartojimo kredito portfelis 2022 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2021 m. atitinkamu pusmečiu, padidėjo daugiau nei ketvirtadaliu (27,2%) ir sudarė 85,74 mln. Eur. Vartojimo kredito davėjų (ne kreditų įstaigų) vartojimo kredito portfelis apžvelgiamu laikotarpiu išaugo 24,9 proc. ir sudarė 762,24 mln. Eur. Vartojimo kredito davėjai (ne kredito įstaigos) ir tarpusavio skolinimo platformų operatoriai kartu sudarė daugiau kaip 133 tūkst. vartojimo kredito sutarčių ir vartotojams paskolino 307,36 mln. Eur. Išsamiau skaitykite Lietuvos banko interneto svetainėje Vartojimo kredito davėjų veiklos rodikliai ir Vartojimo kredito davėjų veiklos apžvalgoje.

Lietuvos bankas skatina kapitalo rinkos plėtrą. 2022 m. gegužės mėn. Lietuvos bankas paskelbė Kapitalo rinkos plėtros priemonių planą, kurį įgyvendinus tikimasi visai šalies finansų sistemai svarbių pokyčių, – reikšmingai išaugtų kapitalo rinka, ji taptų patrauklesnė šalies ir užsienio investuotojams, verslui atsirastų alternatyvų užsitikrinti finansavimą, o gyventojams – investuoti lėšas. Vienas iš pirmųjų darbų – įkurti Kapitalo rinkos tarybą, kuri prižiūrėtų viso plano įgyvendinimo eigą, kadangi šiuo metu nėra institucijos, kuri rūpintųsi bendra Lietuvos kapitalo rinkos plėtros strategija. Ją sudarytų valdžios institucijų ir privačiojo sektoriaus asociacijų atstovai.


5.Priežiūra

Bankai sėkmingai atlaikė COVID-19 pandemijos išbandymą, tačiau jį pakeitė rusijos karas prieš Ukrainą. Patys bankai yra tinkamai pasirengę atremti netikėtumus, atsakingai vertina padėtį, tačiau, esant su ekonomikos neapibrėžtumu susijusiai rizikai, turėtų būti stiprinama bankų kapitalo bazė. Dėl esamų aplinkybių ir toliau atidžiai stebime bankų sektoriaus paskolų portfelio kokybę, taip pat sankcijų įgyvendinimo, kibernetinio saugumo ir pinigų plovimo prevencijos valdymo sritis.

Priežiūriniai veiksmai ir poveikio priemonės

Šaltinis: Lietuvos bankas.

2022 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas išdavė 13 veiklos (bankų, draudimo, EPĮ, MĮ ir VĮ) licencijų, į viešuosius sąrašus (Sutelktinio finansavimo, Tarpusavio skolinimo platformų operatorių, Vartojimo kredito davėjų ir tarpininkų, Valiutos keityklos operatorių) įrašytos 28 įmonės. Per ataskaitinį laikotarpį panaikinta 1 licencija ir 6 įmonės išbrauktos iš viešųjų sąrašų.

Išduotų naujų licencijų ir veiklos leidimų struktūra 2022 m. sausio–birželio mėn.

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Reaguodamas į padidėjusį kibernetinių incidentų skaičių, Lietuvos bankas su partneriais tariasi, kaip pagerinti informacijos apie kibernetines grėsmes dalijimąsi. 2022 m. vasarą prieš bankus fiksuotos kelios koordinuotos kibernetinių atakų bangos ir pavieniai incidentai. Dažniausiai taikytas atakų tipas – paskirstyta paslaugos trikdymo ataka (DDOS), kurios metu buvo bandoma bankų sistemas apkrauti netikromis užklausomis, siekiant jas padaryti neprieinamas teisėtiems vartotojams. Trumpalaikių paslaugų sutrikdymų visiškai išvengti nepavyko, tačiau bankai operatyviai atkurdavo paslaugų prieinamumą. Operatyvesnis keitimasis informacija apie kibernetines grėsmes padėtų užkardyti incidentus.

Lietuvos bankas, stebėdamas EPĮ ir MĮ sektoriaus pajamų augimą ir siekdamas didinti sektoriaus brandą, aktyvina ir priežiūros veiksmus: vykdoma nuolatinė komunikacija su individualiomis įstaigomis žodžiu ir raštu, įvairios sektoriaus analizės, planiniai ir neplaniniai patikrinimai, o nustačius teisės aktų pažeidimus, – taikomos poveikio priemonės. Siekdamas užtikrinti įstaigų atitiktį reikalavimams, EPĮ ir MĮ vadovams 2022 m. pirmąjį ketvirtį, kaip ir 2021 m., išsiuntė Lūkesčių raštą, kuriame aptarti klausimai, susiję su veiklos planų vykdymu, licencinių paslaugų teikimu, veiklos modelio keitimu, klientų lėšų apsauga, vidaus auditu ir vidaus kontrole, rizikų (įskaitant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PPTF) bei informacinių ir ryšių technologijų bei saugumo) valdymu ir informacijos teikimu.

2021 m. Lietuvos bankas atliko tyrimą dėl rizikos mažinimo (angl. de-risking) politikos taikymo praktikos. Jis parodė, kad mokėjimo paslaugų vartotojai susiduria su tam tikromis problemomis ir nesklandumais, kai Lietuvos banko prižiūrimi mokėjimo paslaugų teikėjai (MPT) jų atžvilgiu taiko pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) priemones (pvz., nesupranta, kokių dokumentų (informacijos) iš jų reikalauja MPT ir kodėl, nesupranta teisės aktų kalba išreiškiamų reikalavimų, iš kokių šaltinių mokėjimo paslaugų vartotojai turi gauti reikalaujamus dokumentus ir pan.). Atsižvelgdamas į tai, 2022 m. pradžioje Lietuvos bankas inicijavo viešą konsultaciją, kurios tikslas buvo sudaryti sąlygas suinteresuotosioms šalims išsakyti savo nuomonę ir pateikti pasiūlymus dėl Lietuvos banko nurodytų tobulintinų sričių ir priemonių šioms sritims tobulinti. Atsakymus į viešos konsultacijos dokumente iškeltus klausimus pateikė vartotojams atstovaujančios organizacijos, finansų rinkos dalyviai, juos vienijančios asociacijos, politinė partija, advokatų profesinė bendrija. Atsižvelgdamas į išsakytas nuomones, Lietuvos bankas parengė konkrečias priemones, kuriomis siekiama patenkinti vartotojų lūkesčius ir pagerinti jų patirtį, paskelbė viešos konsultacijos rezultatus.

2022–2024 m. Lietuvos bankas įgyvendins parengtas priemones, kurių tikslas pagerinti mokėjimo paslaugų vartotojų ir MPT tarpusavio komunikaciją, supaprastinti kliento pažinimo informacijos teikimą finansų įstaigoms, išvengti nepagrįstų ir (ar) nepagrįstai ilgą laiką taikomų sąskaitos ribojimų ir (ar) operacijų stabdymų, stebėti rizikos mažinimo politikos situaciją Lietuvoje.

PPTFP ir toliau yra viena iš svarbiausių priežiūros sričių. Lietuvos bankas nuolat atkreipia finansų rinkos dalyvių dėmesį į galimas PPTF rizikas ir PPTF prevencijos reikalavimų svarbą, organizuoja susitikimus, teikia konsultacijas ir atlieka finansų rinkos dalyvių patikrinimus. 2021 m. lapkričio mėn. Europos Tarybos Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komiteto (MONEYVAL) paskelbtoje ataskaitoje pažymėta, kad Lietuva reikšmingai pagerino atitiktį Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (FATF) standartams. Atsižvelgusi į pažangą, MONEYVAL nusprendė pagerinti Lietuvos reitingą, kuris parodo, kaip įgyvendinamos FATF rekomendacijos dėl finansų rinkos dalyvių veiklos reguliavimo ir priežiūros.

rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, 2022 m. pirmąjį ketvirtį itin daug dėmesio skirta rekomendacijoms dėl finansų rinkos dalyvių vidaus kontrolės procesų įgyvendinant tarptautines sankcijas, o 2022 m. liepos mėn. paskelbta Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo finansų įstaigose apžvalga.

Atsižvelgdamas į finansų rinkos dalyvių poreikius, Lietuvos bankas kuria pažangią finansų rinkos reguliacinę ir priežiūrinę aplinką. Tradiciniais tapusiuose susitikimuose su finansų rinkos dalyviais pateikta 2021 m. darbų apžvalga, pristatytos 2022–2025 m. strateginės kryptys ir su jomis susiję darbai, aptarta 2022 m. planuojama veikla, aktuali konkrečiam finansų rinkos sektoriui. Finansų rinkos dalyviai kviečiami į konsultacinius renginius, kurių metu pristatomos priežiūros aktualijos. 2022 m. pirmąjį pusmetį vyko septyni konsultaciniai renginiai, iš kurių keturi buvo skirti Mokumas II peržiūrai su draudimo rinkos atstovais. Renginys, skirtas kapitalo rinkos plėtrai, kurio tema „Lietuvos kapitalo rinka – kodėl verta rinktis?“, organizuotas kartu su AB Nasdaq Vilnius ir Lietuvos bankų asociacija. Renginys, sulaukęs didelio skaičiaus (95) rinkos dalyvių dėmesio, buvo skirtas veiklos tęstinumui užtikrinti valdant informacinių ir ryšių technologijų bei saugumo rizikas. Taip pat organizuotas renginys, skirtas sutelktinio finansavimo reglamento pokyčiams pristatyti.


6.Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų sprendimas

2022 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas išnagrinėjo 250 ginčų, kilusių dėl finansinių paslaugų teikimo sutarčių vykdymo. Vertinant ginčų pasiskirstymą pagal finansų rinkos dalyvių tipus, beveik pusė ginčų (114) kilo su draudimo įmonėmis – jie sudarė 45 proc. visų išnagrinėtų ginčų. Ginčai su bankais sudarė 19, o su kitais finansų rinkos dalyviais – 36 proc. Palyginti su 2021 m. pirmuoju pusmečiu, kai buvo išnagrinėti 233 vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčai, matyti, kad nesutarimų su draudikais ir bankais sumažėjo atitinkamai 20 ir 15 proc., tačiau daugiau nei dvigubai, 154 proc., padaugėjo ginčų su kitais finansų rinkos dalyviais, daugiausia EPĮ.

Išnagrinėti ginčai pagal finansų rinkos dalyvio tipą

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Vertinant pagal finansinių paslaugų tipus, daugiausia ginčų (110) kilo dėl mokėjimo paslaugų teikimo. Vertinant retrospektyviai, tai pirmas kartas per vieną pusmetį, kai daugiausia ginčų kilo būtent dėl mokėjimo paslaugų, o tai labiausiai lėmė padažnėję finansinio sukčiavimo atvejai (iš vartotojų išviliojami mokėjimo kortelių duomenys, patvirtinami apgaulingi mokėjimai, siekiama greitai paturtėti investuojant ir kt.). Dėl ne gyvybės draudimo sutarčių vykdymo kilo 105 ginčai: 47 – dėl turto draudimo, 26 – dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, 32 susiję su kitomis ne gyvybės draudimo šakos paslaugomis (kelionių, kasko draudimu ir kt.). Su kitomis paslaugomis (įskaitant nefinansines) susiję 35 ginčai.

Aptariamu laikotarpiu Lietuvos bankas priėmė 85 sprendimus dėl ginčo esmės: keturiais atvejais vartotojų reikalavimai buvo visiškai patenkinti, vienu atveju patenkinta pagrįstų reikalavimų dalis, o kitais atvejais priimti vartotojams nepalankūs sprendimai. Finansų rinkos dalyviai įgyvendino du iš penkių vartotojų naudai priimtų rekomendacinių sprendimų. Nuasmeninti Lietuvos banko sprendimai dėl vartojimo ginčo esmės ir šiuose sprendimuose nurodytų rekomendacijų neįvykdę finansų rinkos dalyviai viešai skelbiami Lietuvos banko interneto svetainėje.

Net 83 atvejais vartotojų ir finansų rinkos dalyvių nesutarimai baigti taikiais susitarimais. Tai sudarė 34 proc. visų priimtų sprendimų ir yra didžiausias pasiektų taikių susitarimų skaičius per vieną pusmetį nuo 2012 m., kai Lietuvos bankui buvo pavesta ne teismo tvarka nagrinėti vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus.

Taikūs susitarimai

Šaltinis: Lietuvos bankas.


7.Bankų pertvarkymas

2022 m. toliau atliekami išankstinio pasirengimo galimiems nenumatytiems įvykiams darbai, atnaujinami ir plėtojami bankų ir centrinių kredito unijų (CKU) pertvarkymo planai. Pertvarkymo planavimo darbų cikle rengiami du nauji ir atnaujinami trys vietos kapitalo bankų bei CKU pertvarkymo planai. Lietuvoje veikiančių tarptautinėms grupėms priklausančių bankų pertvarkymo planai atnaujinami glaudžiai bendradarbiaujant su Bendra pertvarkymo valdyba – centrine euro zonos šalių pertvarkymo institucija bei Švedijos, Latvijos ir Estijos nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis. Rengiami pertvarkymo planai apima 99 proc. bankų ir CKU sektoriaus turto.

Privalomas minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas (MREL), siekiant apsaugoti Lietuvos finansų sistemos stabilumą ir valstybės lėšas, pasibaigus 2022 m. planavimo ciklui, bus nustatytas jau septyniems vietos rinkos dalyviams, įskaitant tris sistemiškai svarbius bankus – AB SEB banką, „Swedbank“, AB, ir AB Šiaulių banką. MREL yra papildoma finansinės apsaugos priemonė, užtikrinanti, kad bankai, susidūrę su veiklos sunkumais, turėtų pakankamai išteklių nuostoliams padengti ir kapitalui atkurti. MREL sukaupimo terminai yra nustatyti pagal naująją Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą (angl. Bank Recovery and Resolution Directive, BRRD2) – galutinis jo sukaupimo terminas yra 2024 m. sausio 1 d.

Surinktos ir pervestos metinės bankų įmokos į Bendrą pertvarkymo fondą (BPeF). BPeF, kuris pradėtas kurti dar 2016 m., užtikrina, kad finansų įstaigos prisidėtų prie finansų sistemos stabilizavimo išlaidų, o pertvarkymo institucija prireikus galėtų veiksmingai taikyti savo pertvarkymo priemones ir įgaliojimus. Tikslinį lygį, kuris sudarys 1 proc. bankų sąjungos valstybių bankų apdraustųjų indėlių sumos, tikimasi sukaupti iki 2024 m. 2021 m. viduryje BPeF dydis siekė 52 mlrd. Eur. 2022 m. į šį fondą iš visų bankų sąjungos valstybių bankų planuojama surinkti 13,67 mlrd. Eur įmokų, o Lietuvoje veikiantys bankai ir CKU atitinkamai prisidės 7,3 mln. Eur įmokų suma. BPeF nuo 2022 m. taikoma kaip Europos stabilumo mechanizmo suteikta bendra apsaugos priemonė (angl. backstop). Ši priemonė yra papildomas skubios pagalbos fondas, kuris dvigubai padidina BPeF finansinį pajėgumą ir gali būti panaudotas tik panaudojus BPeF lėšas. Ši apsaugos priemonė yra teikiama kredito linijos forma, todėl ji nebus našta mokesčių mokėtojams, nes vidutinės trukmės laikotarpiu bankų sektorius padengs visas jos naudojimo išlaidas iš vėliau surinktų įmokų į BPeF.

Bankų ir CKU pertvarkymo planų rengimas

(rinkos dalis pagal turtą, %)


8.Mokėjimai

Lietuvos bankas atnaujino metodiką, pagal kurią apskaičiuojamas maksimalus komisinis atlyginimas už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, ir patvirtino maksimalų įkainį, galiosiantį 2023 m. Atsižvelgdamas į šiemet įsigaliojusį reikalavimą pervesti darbo užmokestį į sąskaitą, Lietuvos bankas nutarė pakeisti Maksimalaus komisinio atlyginimo už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą apskaičiavimo metodiką (toliau – Metodika). Atnaujintoje Metodikoje nustatoma, kad, apskaičiuojant maksimalų įkainį už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, atsižvelgiama į rinkoje esančių mokėjimo paslaugų paketų įkainių vidurkį, įtraukiant ir mokėjimo paslaugų paketus, skirtus asmenims, gaunantiems darbo užmokestį į sąskaitą. Remiantis atnaujinta Metodika, maksimalus komisinis atlyginimas už pagrindinės sąskaitos paslaugą sumažintas iki 1,37 Eur, o socialinę paramą gaunantiems asmenims šis įkainis negalės viršyti 0,68 Eur per mėnesį.

Įpusėjo skaitmeninio euro projekto tiriamasis etapas, kurio metu priimti pirmi sprendimai dėl skaitmeninio euro savybių. Nuo 2021 m. spalio mėn. skaitmeninio euro projekto tiriamojo etapo pradžios Eurosistemoje vyksta įvairiapusiška veikla: suformuota projekto komanda, sudarytos suinteresuotųjų šalių darbo grupės, inicijuoti teminiai susitikimai su rinkos profesionalais, atrinktos finansų įstaigos prototipui sukurti, atliekama analizė ir visuomenės tyrimai, bendradarbiaujama su EK, kuri rengia siūlymą dėl skaitmeninio euro reglamentavimo. Skaitmeninio euro projekte išgryninti pagrindiniai tikslai ir dizaino galimybės. Vienas iš pagrindinių tikslų – išsaugoti centrinio banko pinigų, kaip mokėjimų sistemos piniginio sverto, vaidmenį. Keičiantis mokėjimų įpročiams, kinta ir mokėjimų rinkos balansas – atsiranda vis daugiau atsiskaitymo priemonių (pvz., skaitmeninių valiutų), naujų tiekėjų (pvz., didžiųjų technologijų įmonių), mažėja grynųjų pinigų patrauklumas, todėl skaitmeninis euras padėtų sustiprinti centrinio banko pinigų funkciją ekonomikoje. Atlikus pirminę analizę ir įvertinus besikeičiančius mokėjimų įpročius, buvo nustatytos keturios sritys, kuriose skaitmeninis euras galėtų būti aktyviai naudojamas kaip mokėjimo priemonė: atsiskaitymams fizinėse prekybos vietose, elektroninėse parduotuvėse, tarpusavio pervedimams ir valstybės mokėjimams. Pasirinkus prioritetines naudojimo sritis ir atsižvelgus į vertingiausias dizaino savybes, skaitmeninis euras galėtų sėkmingai papildyti mokėjimo priemonių pasirinkimą. Visi tiriamojo etapo darbai sudarys pagrindą ECB valdančiajai tarybai 2023 m. rudenį priimti sprendimą dėl galimo skaitmeninio euro išleidimo.

2022 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos banko CENTROlink mokėjimo sistemoje įvykdytų mokėjimų skaičius toliau augo, o sparčiai didėjantis momentinių mokėjimų skaičius lėmė, kad šios rūšies mokėjimų skaičius priartėjo prie įprastų kredito pervedimų skaičiaus. Bendras mokėjimo sistemoje veikiančių finansų įstaigų skaičius per metus beveik nepakito ir šių metų birželio pabaigoje jų buvo 149 (prieš metus – 147). 2022 m. pirmąjį pusmetį SEPA mokėjimų (kredito pervedimų, momentinių mokėjimų ir tiesioginio debeto pervedimų) per CENTROlink sistemą atlikta 127,5 mln., arba 1,5 karto daugiau nei per 2021 m. atitinkamą laikotarpį (85,1 mln.), bendra mokėjimų vertė birželio pabaigoje sudarė 250,1 mlrd. Eur. Tą lėmė prisijungusių finansų įstaigų augantys mokėjimų srautai, jų veiklos plėtra ir didėjanti mokėjimo sistemos branda. Sparčiausiai augo momentinių mokėjimų skaičius – daugiau nei 2 kartus (nuo 27,3 mln. iki 55 mln.) ir tai sudarė 42 proc. per sistemą CENTROlink įvykdyto 2022 m. pirmojo pusmečio viso mokėjimų skaičiaus. Momentinių mokėjimų vertė ataskaitiniu laikotarpiu padidėjo 2,7 karto – nuo 32,1 iki 86,3 mlrd. Eur. Šių metų birželio pabaigoje CENTROlink sistemoje momentinius mokėjimus vykdė 62 Lietuvos ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių finansų įstaigos (prieš metus – 31).

CENTROlink mokėjimo sistemoje atlikti sistemos modernizavimo darbai, kurie leis dažniau vykdyti mokėjimų tarpuskaitas (kliringą). Šių metų gegužės mėn. įdiegti mokėjimo sistemos CENTROlink pakeitimai dėl europinės mažmeninių mokėjimų sistemos STEP2, per kurią vykdomi SEPA mokėjimai su MPT visoje EEE, diegiamo naujo atsiskaitymo mechanizmo (angl. Continuous Gross Settlement, CGS). Pakeitimai pirmiausia skirti likvidumo ir operacinei rizikai sistemoje STEP2 sumažinti. Tačiau, įgyvendinus šiuos pakeitimus, 130 dalyvių iš EEE šalių nuo šių metų lapkričio pabaigos atsiras galimybė dažniau vykdyti siunčiamų ir gaunamų kredito pervedimų tarpuskaitas.

Siekiant užtikrinti mokėjimo sistemos patikimumą, prie CENTROlink prisijungusioms ir siekiančioms prisijungti finansų įstaigoms taikomos rizikos valdymo priemonės. Atliekamas kiekvieno prieigą prie CENTROlink norinčio gauti MPT rizikos vertinimas, apimantis naudos gavėjų, vadovų nustatymą ir jų reputacijos įvertinimą, MPT veiklos modelio, klientų portreto, taikomų PPTFP kontrolės priemonių analizę. Iš viso per 2022 m. pirmąjį pusmetį teigiamo sprendimo dėl prieigos prie CENTROlink sulaukė trys, o paraiškos buvo atmestos keturių MPT (per 2021 m. pirmąjį pusmetį – atitinkamai 10 ir 7). Atsižvelgus į MPT vertinimo metu pateiktą informaciją ir įmonės veiklos riziką, numatoma pakartotinė informacijos peržiūra ir rizikos vertinimas. 2022 m. sausio–birželio mėn. pakartotiniai vertinimai buvo atlikti 24 MPT (2021 m. pirmąjį pusmetį – 29). Didžiausios rizikos finansų įstaigos pakartotinai vertinamos kiekvienais metais, joms taikomos ir papildomos rizikos mažinimo priemonės, pavyzdžiui, reikalaujama atlikti PPTFP kontrolės priemonių srities auditą, inicijuojamas formalus dialogas, numatomi PPTFP kontrolių stiprinimo planai. Jei MPT rizikos mažinimo priemonės negali būti pritaikytos, inicijuojamas dalykinių santykių nutraukimas – šių metų pirmąjį pusmetį tokia priemonė pritaikyta trims MPT (2021 m. atitinkamą laikotarpį – 1).


9.Grynieji pinigai

2022 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos banko į apyvartą išleistų eurų bendra vertė sudarė 7 530 mln. Eur. Metinis augimas – 13 proc.

Grynoji emisija

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Pastaba: stulpeliais parodyta banknotų apyvartoje sudėtis pagal nominalus.

2022 m. įgyvendinta grynųjų pinigų prieigos vietų tinklo plėtra Lietuvoje sudarė sąlygas regionų gyventojams grynuosius pinigus pasiekti greičiau ir patogiau: grynųjų pinigų prieinamumas pagerintas apie 250 tūkst. gyventojų 40 šalies savivaldybių. Lietuvos bankas ėmėsi iniciatyvos paskatinti grynųjų pinigų prieigos vietų tinklo plėtrą: 2021 m. Lietuvos bankas, Lietuvos bankų asociacija ir finansų įstaigos pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje (toliau – Memorandumas). Juo susitarta dėl minimalių grynųjų pinigų išėmimo iš mokėjimo sąskaitų paslaugų prieinamumo kriterijų. Įgyvendinus Memorandumą, dvigubai daugiau gyvenamųjų vietovių užtikrinta galimybė pasiimti lėšų iš bankomato: bankomatais gali naudotis 191 gyvenamosios vietovės gyventojai, iki Memorandumo pasirašymo bankomatai veikė 91 vietovėje (daugiausia – didesniuose miestuose). Bankomatų plėtra orientuota į regionus – 100 naujų bankomatų įrengti gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena mažiau nei 4 000 gyventojų (didžioji dalis – mažiau nei 2 000 gyventojų) ir kuriose niekada nebuvo bankomato. Iš naujų bankomatų gyventojai grynuosius pinigus gali pasiimti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir iš savo kredito įstaigos bankomatų. Įgyvendinus Memorandumą, artimiausią bankomatą iki 10 km atstumu pasiekia 91, o iki 20 km atstumu – 99 proc. gyventojų (iki Memorandumo pasirašymo – atitinkamai 82 ir 95 %). Bankomatų sąrašas skelbiamas nepriklausomo tiekėjo administruojamoje interneto svetainėje ir Lietuvos banko interneto svetainėje.

Ukrainos piliečiams, pabėgusiems nuo karo, – galimybė išsikeisti Ukrainos grivinas į eurus Ukrainos nacionalinio banko nustatytu kursu. Lietuvos bankas ir Ukrainos nacionalinis bankas pasirašė susitarimą dėl grivinų keitimo. Grivinos keičiamos į eurus AB Šiaulių banke. Pagal EK pasiūlytą schemą, kuri įgyvendinama Lietuvos banko ir Ukrainos nacionalinio banko susitarimu, vienas Ukrainos pilietis, pabėgęs nuo karo, gali išsikeisti iki 10 000 grivinų (apie 250 Eur). Keičiama pagal Ukrainos nacionalinio banko nustatytą grivinos ir euro kursą, kurį Ukrainos nacionalinis bankas praneša Lietuvos bankui kas savaitę. Keičiami šių banknotų nominalai: 100, 200, 500 ir 1 000 grivinų. Nekeičiami iš esmės susidėvėję Ukrainos grivinų banknotai ir banknotai su gamybos defektais. Grivinos į eurus Ukrainos nacionalinio banko nustatytu kursu bus keičiamos iki 2022 m. gruodžio 5 d., kaip numatyta susitarime su Ukrainos nacionaliniu banku. Prireikus šis terminas galės būti pratęstas. Iš viso bendrai sutarta iškeisti ne daugiau kaip 1 000 000 000 grivinų.

Lietuvos bankas kartu su finansų rinkos dalyviais efektyviai suvaldė krizinę situaciją, susijusią su labai padidėjusia grynųjų pinigų paklausa pirmomis rusijos invazijos į Ukrainą dienomis. Lietuvos bankas, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės užtikrino, kad bankomatai būtų operatyviai papildomi grynaisiais pinigais ir aktyviai informuojama visuomenė. Grynųjų pinigų atsargos Lietuvoje yra pakankamos, Lietuvos bankas, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės yra pasirengę patenkinti grynųjų pinigų paklausą ir suvaldyti galimus laikino paklausos padidėjimo šokus.

Lietuvos banke – pažangi grynųjų pinigų logistikos sistema, taikoma ir kitose euro zonos šalyse. Modernizuodamas ir tobulindamas grynųjų pinigų apyvartos valdymą, Lietuvos bankas pradėjo taikyti CashSSP sistemą (angl. Cash Single Shared Platform) ir taip prisijungė prie kitų vienuolikos šią sistemą taikančių Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų. CashSSP įdiegimas Lietuvos banke yra dar vienas žingsnis siekiant vieno iš strateginių tikslų – skaitmenizuoti Lietuvos banko procesus ir paslaugas. Naujoji sistema leidžia didinti veiklos procesų efektyvumą, dar racionaliau naudoti finansinį ir žmogiškąjį kapitalą, prisideda prie siekio tapti žalesniems. Taip įgyvendinama Lietuvos banko vizija – pažangus, iniciatyvus ir atviras Eurosistemos centrinis bankas.

Lietuvoje aptikta šiek tiek mažiau padirbtų pinigų. Per 2022 m. devynis mėnesius Lietuvos bankas ištyrė ir iš apyvartos išėmė 847 vnt. padirbtų banknotų ir monetų – tai 3 proc. mažiau, palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu. Didžiąją padirbtų eurų banknotų dalį sudarė 50 eurų nominalo banknotai, monetų – 2 eurų nominalo monetos.

Apyvartoje 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo likę 407,1 mln. litų, nepakeistų į eurus. 2022 m. sausio–rugsėjo mėn. į eurus pakeista 5,8 mln. litų – 16 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2021 m.

Per 2022 m. devynis mėnesius Lietuvos bankas į apyvartą išleido keturių temų kolekcines ir dviejų temų progines monetas bei apyvartinių monetų numizmatinį rinkinį. Šiemet dar planuojama išleisti vienos temos kolekcinę ir vienos temos proginę monetą. Numizmatinėmis vertybėmis įamžinami svarbūs istoriniai įvykiai ir asmenybės. Jų galima įsigyti Lietuvos banko el. parduotuvėje monetos.lb.lt.


10.Oficialiosios atsargos

Nuo 2022 m. pradžios iki rugsėjo pabaigos Lietuvos banko finansinis turtas (FT), nesusijęs su pinigų politikos operacijomis ir be įsipareigojimų, vidutiniškai sudarė 4 449 mln. Eur. Šio turto grąža eurais, įskaitant valiutų kursų pokyčių įtaką, bet be aukso kainos pokyčių, buvo –2,54 proc.; FT, be įsipareigojimų ir nesusijusio su pinigų politikos operacijomis, grąža, be valiutų kursų ir aukso kainos įtakos, nuo metų pradžios sudarė –7,34 proc.

2022 m. tendencijas finansų rinkose labiausiai lėmė karas Ukrainoje, sparčiai didėjanti infliacija ir besikeičianti pinigų politika. Augančių palūkanų normų aplinkoje kylantis skolos priemonių pajamingumas, mažėjančios akcijų ir aukso kainos darė neigiamą įtaką FT grąžai. Reikšmingai sustiprėjęs JAV doleris euro atžvilgiu buvo pagrindinis veiksnys, leidęs sušvelninti neigiamą investicijų grąžą.

Investicijų grąža

Aukso kiekis nepakito ir sudarė 5,8 t. Aukso portfelis per šių metų devynis mėnesius uždirbo teigiamą 7,74 proc. grąžą. Nors aukso rinkos vertė nuo metų pradžios sumenko, tačiau investicijos eurais dėl sustiprėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu davė teigiamą rezultatą.

Siekiant didesnės grąžos ilguoju laikotarpiu, didžioji dalis (64 %) FT, be įsipareigojimų ir nesusijusi su pinigų politikos operacijomis, buvo užsienio valiuta nedraudžiant valiutos kurso. Skaidant riziką, ši dalis buvo investuojama JAV doleriais ir Didžiosios Britanijos svarais sterlingų bei Kanados doleriais. Mažesnė investicijų dalis buvo eurais arba kitomis valiutomis (JAV doleriais, Japonijos jenomis, Kanados doleriais, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų ir Šveicarijos frankais), kurių kurso rizika yra apdrausta.

Vidutinė investicijų valiutinė struktūra nuo 2022 m. pradžios

FT saugumas užtikrinamas skaidant investicijas, sudarant sandorius su geros reputacijos bei aukštus reitingus turinčiomis finansų įstaigomis ir investuojant tik į investicinį reitingą turinčių emitentų skolos VP. Tarptautinių reitingų agentūrų suteiktas investicinis reitingas rodo, kad emitentų įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra maža. 2022 m. rugsėjo pabaigoje 67 proc. turimų investicijų buvo suteiktas aukščiausias AAA reitingas.

Vidutinis investicijų pasiskirstymas nuo 2022 m. pradžios

Siekdamas prisidėti prie pagalbos Ukrainai, Lietuvos bankas investavo 100 mln. Eur į Europos Tarybos vystymo banko išleistą tikslinę 1 mlrd. Eur vertės 7 m. trukmės socialinės įtraukties obligacijų emisiją, kurios lėšos bus skirtos pagalbai Ukrainos pabėgėliams įvairiose šalyse teikti.


11.Statistika

Vykdydamas Oficialiosios statistikos programą, Lietuvos bankas sėkmingai įgyvendino savo statistikos darbų programoje numatytus pirmojo pusmečio plėtros darbus. Plėtojant finansų ir makroekonominę statistiką, toliau buvo sklandžiai rengiama PFĮ balanso ir palūkanų normų, skolinimo veiklą vykdančių bendrovių, draudimo bendrovių, pensijų ir investicinių fondų turto bei įsipareigojimų, tarpbankinio skolinimo ir valiutų rinkų, mokėjimo priemonių, oficialiųjų tarptautinių atsargų, mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų, skolos užsieniui, tiesioginių užsienio investicijų, paslaugų eksporto ir importo, turimų VP ir finansinių sąskaitų statistika, įskaitant statistinės informacijos skelbimą Lietuvos banko interneto svetainėje, jos teikimą ECB ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.

Įgyvendinus atnaujintus ir papildytus ECB reglamentus[3]
[3] 2021 m. sausio 22 d. ECB reglamentas (ES) 2021/379 dėl kredito įstaigų ir pinigų finansų įstaigų sektoriaus balansinių straipsnių (nauja redakcija) (ECB/2021/2) (nuoroda: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32021R0379&from=LT) ir 2020 m. gruodžio 1 d. ECB reglamentas (ES) 2020/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1409/2013 dėl mokėjimų statistikos (ECB/2013/43) (ECB/2020/59) (nuoroda: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32020R2011&from=LT).
, vartotojai gaus euro zonos mastu suderintą statistinę informaciją, kurią galės panaudoti tikslioms ekonominėms išvadoms rengti. Tuo tikslu Lietuvos bankas jau nuo šių metų pradžios pradėjo rinkti naujus tariamo lėšų sujungimo, kapitalo ir atsargų struktūros bei kitus duomenis iš kredito įstaigų, gerokai didesnio detalumo mokėjimų ir sukčiavimų atliekant mokėjimus duomenis iš visų Lietuvoje įsteigtų MPT: kredito, EPĮ ir MĮ. Pastarieji euro zonos mastu suderinti duomenys padės stebėti mokėjimų rinkose vykstančius pokyčius, vykdyti priežiūrinius uždavinius, naudoti juos kai kurioms ekonominėms prognozėms ir kitų statistikos sričių statistinei informacijai rengti.

Tenkinant vartotojų poreikius ir atsižvelgiant į ekonomikos aktualijas, buvo išplėsta skelbiamo pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso statistika ir pasirengta skelbti jo metinį bei mėnesinį pokytį.

Lietuvos bankas, būdamas į duomenis orientuota organizacija ir reaguodamas į besikeičiančius duomenų valdymo ir jų tvarkymo poreikius, įgyvendina Duomenų valdymo brandos didinimo programą (DAMAMA). Įgyvendinant programą, kuriamos technologinės priemonės Lietuvos banko duomenų vertės grandinei įgalinti.

Diagram, timeline

Description automatically generated

Lietuvos bankas toliau siekė užtikrinti gerąją praktiką atitinkančių duomenų valdysenos principų įgyvendinimą: parengta duomenų valdysenos sąranga, atlikti organizaciniai pakeitimai, paskirti konkretūs duomenų savininkai, sudarytas duomenų procesų žemėlapis, centralizuotas dalies ataskaitų surinkimas. Numatoma, kad pasirinkti technologiniai sprendimai leis maksimaliai palengvinti duomenų surinkimo, saugojimo, analizės ir teikimo suinteresuotosioms institucijoms bei įstaigoms procesus.

Optimizuodamas duomenų platinimo sritį, Lietuvos bankas dalyvauja atvirų duomenų iniciatyvoje, kad duomenys kurtų didesnę pridėtinę vertę, skatintų domėtis ir kurti naujus inovatyvius sprendimus. Per pastaruosius mėnesius atverta ir Lietuvos atvirų duomenų portale publikuota dešimt duomenų rinkinių. Vartotojams atvirais formatais pateikiami faktiniai bankomatų adresų duomenys, Lietuvos finansinių sąskaitų, mokėjimų, tiesioginių investicijų, bankų ir kitų PFĮ, draudimo bendrovių, pensijų ir investicinių fondų bei kiti statistiniai duomenys.


12.Fiskalinis agentas

Lietuvos bankas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme nustatytas fiskalinio agento funkcijas, 2022 m. pirmąjį pusmetį tvarkė viešųjų subjektų sąskaitas ir atliko finansines operacijas viešiesiems subjektams Lietuvos banko nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos bankas teikė bankines paslaugas šiems viešiesiems subjektams: Finansų ministerijai, tvarkant Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitas; nacionalinėms plėtros įstaigoms ir kitoms viešojo sektoriaus įstaigoms, valdančioms įstatymuose nustatytus fondus; ES institucijoms ir pagal Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų sąrangą užsienio centriniams bankams.

2022 m. birželio 30 d. Lietuvos banke buvo tvarkomos 87 viešųjų subjektų sąskaitos (2021 m. birželio 30 d. – 74). Šios sąskaitos atidarytos ir tvarkomos Lietuvos banke vadovaujantis Lietuvos Respublikos, Lietuvos banko ir ECB teisės aktais.

Lietuvos bankas viešiesiems subjektams teikia šias bankines paslaugas: perveda lėšas pagal išteklių valdytojų mokėjimo nurodymus, įskaito jas į sąskaitas, keičia valiutas, rengia ir teikia sąskaitų išrašus bei kitą informaciją. 2022 m. pirmąjį pusmetį, vykdant viešųjų subjektų mokėjimo nurodymus, atlikta 199,0 tūkst. kredito pervedimų – jų apyvarta sudarė 15,2 mlrd. Eur.

Viešųjų subjektų mokėjimai


13.Bendradarbiavimas

Lietuvos bankas nuolat dalyvauja bendruose projektuose ir tyrimuose, dalijasi ekspertinėmis žiniomis bei patirtimi ekonomikos, inovacijų, finansų rinkos dalyvių priežiūros srityse su Lietuvos, užsienio šalių ir tarptautinėmis institucijomis, švietimo įstaigomis bei organizacijomis, taip kurdamas pridėtinę vertę visuomenei.

Paskutinėmis rugsėjo dienomis Vilniuje vyko tarptautinė ekonomikos konferencija „Centrinės bankininkystės ateitis“, tapusi viena ryškiausių Lietuvos banko šimtmečio minėjimo akcentų. Simboliška, kad renginys organizuotas kartu su Tarptautinių atsiskaitymų banku (TAB), su kuriuo Lietuvos banką sieja dalykiniai ryšiai nuo pat 1931 m. Konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas, pasisakė ECB, Tarptautinio valiutos fondo (TVF), TAB ir daugiau nei dešimt užsienio centrinių bankų atstovų. Pagrindinė renginio tema – centrinių bankų vaidmuo moderniame pasaulyje: kaip vykdyti pinigų politiką susiduriant su iššūkiais – tokiais kaip klimato kaita, skaitmenizacija, visuomenės senėjimas ir didėjanti nelygybė, kaip pasinaudoti galimybėmis, susijusiomis su technologinėmis inovacijomis ir naujausia duomenų valdymo bei analizės praktika.

Birželio pabaigoje vyko ketvirtoji Baltijos šalių ekonomikos tyrėjų konferencija, kurią organizavo Lietuvos bankas kartu su Kauno technologijų universitetu ir Baltijos ekonomikos asociacija. Tai kasmet rengiama bendra trijų Baltijos valstybių ekonomikos mokslo iniciatyva, į kurią įsitraukia centriniai bankai ir universitetai.

Daug dėmesio Lietuvos bankas skyrė bendriems renginiams įvairiais investavimo klausimais. Gegužės pabaigoje surengtas bendras Europos investicijų banko, Lietuvos, Estijos ir Latvijos centrinių bankų internetinis seminaras „Investicijos Baltijos šalyse: nuo pandemijos iki karo“. Jame apžvelgtos pagrindinės ekonomikos ir investavimo tendencijos Baltijos regione. Balandžio–gegužės mėn. surengtas Lietuvos banko, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) ir AB Nasdaq Vilnius trijų nuotolinių renginių ciklas „Kaip pritraukti finansavimą per vertybinių popierių rinką? Patarimai verslui“, skirtas Lietuvos kapitalo rinkos tendencijoms apžvelgti. 

Vienas iš Lietuvos banko prioritetų skatinant investavimą – kapitalo rinkos plėtra. Šiais metais Lietuvos bankas, atlikęs finansų rinkos dalyvių, investuotojų, teisininkų apklausas, įvertinęs kitų šalių patirtį, parengė kapitalo rinkos skatinimo priemonių planą. Jį rengiant konsultuotasi su Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis, Valstybine mokesčių inspekcija, NASDAQ vertybinių popierių birža, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, kitomis Baltijos šalių priežiūros institucijomis, privačiuoju sektoriumi bei visuomene. Viešoji konsultacija sulaukė didelio investuotojų, finansų rinkos dalyvių ir kitų suinteresuotųjų šalių susidomėjimo, buvo pateikta nemažai atsiliepimų ir siūlymų. Lietuvos bankas kartu su kitomis Baltijos šalių priežiūros institucijomis jau pradėjo įgyvendinti plane numatytas priemones, susijusias su kapitalo rinkos reguliavimo suderinimu.

Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų bei Užsienio reikalų ministerijomis, Prezidentūra ir kitomis viešosiomis institucijomis bei privačiuoju sektoriumi, skatino tvarią FinTech sektoriaus plėtrą. Daug dėmesio skirta dalyvavimui FinTech bendruomenės renginiuose ir komunikacijai, kuri stiprintų Lietuvos, kaip FinTech šalies, įvaizdį bei jurisdikcijos patikimumą. Siekdamas didinti finansinių paslaugų konkurenciją, piginti jų kainą visuomenei ir gerinti paslaugų kokybę kartu su kitomis viešosiomis institucijomis Lietuvos bankas aktyviai kvietė naujus finansų rinkos dalyvius, įskaitant ir bankus, į Lietuvą. 

Kaip inovacijas skatinanti institucija, Lietuvos bankas dalyvauja Europos inovacijų tarpininkų forumo (angl. European Forum for Innovation Facilitators) ir Pasaulinio finansinių inovacijų tinklo (angl. Global Financial Innovation Network, GFIN) formatuose. Kartu su įvairių valstybių priežiūros institucijomis keičiasi informacija ar kviečia įmones iš viso pasaulio išbandyti inovatyvius finansinius produktus, paslaugas, verslo modelius ar reguliavimo technologijas atskirai arba kartu su kitomis valstybėmis ar jurisdikcijomis globalioje bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje (angl. regulatory sandbox).

Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bei Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras parengė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus, kuriais stiprinamas pinigų plovimo rizikų kriptoturto sektoriuje valdymas, didinamas jo skaidrumas ir griežčiau reglamentuojamos paslaugų teikėjų veiklos sąlygos. Pokyčiams jau pritarė Seimas.

Lietuvos bankas drauge su Lietuvos policija ir kitais partneriais dalyvavo LBA informacinėje kampanijoje „Atpažink sukčių“, kurios tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į apgavikus ir jų dažniausiai pasitelkiamas pinigų išviliojimo priemones.

Skatindamas didinti mokėjimo priemonių įvairovę ir prieinamumą visuomenei, Lietuvos bankas kartu su LBA ir jos nariais bei LCKU 2021 m. inicijavo ir pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje, aktyviai stebėjo, kaip jis įgyvendinamas. Rezultatas – įrengta 100 bankomatų miesteliuose, kur jų iki šiol nebuvo.

Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja ES finansuojamuose projektuose. Šiuo metu yra įgyvendinami trys projektai. Kartu su devyniolika Europos centrinių bankų sistemos nacionalinių centrinių bankų ir ECB įgyvendinamas projektas, skirtas šešių Vakarų Balkanų šalių (Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Serbijos) – ES šalių kandidačių ir potencialių kandidačių – centrinių bankų ir bankų priežiūros institucijų instituciniams gebėjimams stiprinti, visų pirma tobulinant jų analitines bei politikos priemones ir perkeliant geriausius tarptautinius bei Europos standartus į nacionalinę praktiką.

Kartu su Lenkijos nacionaliniu centriniu banku įgyvendinamas ES Dvynių programos projektas, kuriuo siekiama padėti Ukrainos nacionaliniam bankui sustiprinti gebėjimus bankų priežiūros, mokėjimo sistemų plėtros, strateginio planavimo ir bendradarbiavimo su tarptautinėmis institucijomis srityse.

Be to, toliau įgyvendinamas Lietuvos, Rumunijos ir Nyderlandų nacionalinių centrinių bankų konsorciumo ES Dvynių programos projektas, kurio tikslas – padėti Moldovos nacionaliniam bankui sustiprinti gebėjimus makrolygio rizikos stebėsenos, draudimo sektoriaus, nebankinių kredito įstaigų, finansų rinkų infrastruktūros ir mokėjimo paslaugų priežiūros srityse.

2022 m. Lietuvos bankas intensyviai rengėsi kitais metais prasidėsiančiai Baltijos šalių nominuoto TVF vykdančiojo direktoriaus kadencijai. Gegužės pabaigoje Baltijos šalių centrinių bankų vadovai Rygoje pasirašė susitarimo memorandumą dėl pagrindinių bendradarbiavimo principų. Tai bus pirmas kartas, kai Šiaurės ir Baltijos šalių grupei TVF valdyboje atstovaus Baltijos šalių deleguotas direktorius. Minėtai TVF šalių grupei priklauso Lietuva, Latvija, Estija, Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir Švedija.

Kaunui tapus 2022 m. Europos kultūros sostine, Lietuvos bankas prisijungė prie šio renginio atidarymo. Kauno rūmuose – istorinio tarpukario architektūros pastato pagrindinėje operacijų salėje demonstruota pasaulinės reikšmės menininkės Yoko Ono instaliacija „Ex It“.



Lietuvos banko misija, vizija, vertybės



Santrumpos

AB                    akcinė bendrovė

AKR                  anticiklinis kapitalo rezervas

ASN                  Atsakingojo skolinimo nuostatai

BPeF                 Bendras pertvarkymo fondas

BVP                  bendrasis vidaus produktas

CKU                  centrinės kredito unijos

ECB                  Europos Centrinis Bankas

EEE                  Europos ekonominė erdvė

EK                    Europos Komisija

EPĮ                   elektroninių pinigų įstaigos

ES                    Europos Sąjunga

EURIBOR          Europos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (angl. euro interbank offered rate)

Eurosistema      Europos Centrinis Bankas ir euro zonos centriniai bankai

Eurostatas        Europos Sąjungos statistikos tarnyba

FMĮ                   finansų maklerio įmonės

FT                     finansinis turtas

JAV                   Jungtinės Amerikos Valstijos

JCKU grupė       Jungtinės centrinės kredito unijos grupė

JK                     Jungtinė Karalystė

KIS                   kolektyvinio investavimo subjektai

LBA                  Lietuvos bankų asociacija

LCKU grupė      Lietuvos centrinės kredito unijos grupė

LTV                   kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės santykis (angl. loan-to-value ratio)

MĮ                    mokėjimo įstaigos

MPT                  mokėjimo paslaugų teikėjai

NT                    nekilnojamasis turtas

PF                     pensijų fondai

PFĮ                   pinigų finansų įstaigos

PPTF                 pinigų plovimas ir teroristų finansavimas

PPTFP               pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija

SPPP                 specialioji pandeminė pirkimo programa

SRR                  sisteminės rizikos rezervas

SVP                  skolos vertybinis popierius

SVKI                 suderintasis vartotojų kainų indeksas

TPP                   turto pirkimo programa

TVF                   Tarptautinis valiutos fondas

VĮ                     valdymo įmonės

VMI                  Valstybinė mokesčių inspekcija

VP                    vertybiniai popieriai


© Lietuvos bankas

Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius

www.lb.lt

 

Lietuvos banko valdyba Pranešimą apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę ir funkcijų vykdymą patvirtino 2022 m. spalio 20 d. Jį rengiant panaudoti duomenys, paskelbti iki 2022 m. spalio 7 d.

Kai kuriose lentelėse ir paveiksluose dėl apvalinimo eilučių suma ir procentai nesutampa su bendrais duomenimis („Iš viso“ ir 100 %).

Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

ISSN 2538-8428 (online)