Lietuvos bankas

Santrauka

Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos 2021 m. atsigavo po COVID-19 pandemijos ir reikšmingai augo, tačiau dėl didelės infliacijos ir Rusijos karo prieš Ukrainą padarinių 2022 m. Lietuvos ekonomika susidurs su iššūkiais. Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos 2021 m. augo atitinkamai 6,1 ir 4,8 proc., o popandeminį atsigavimą lėmė verslo prisitaikymas prie naujų veikimo sąlygų, sėkminga vakcinacija, judėjimo ir socialinių kontaktų ribojimų atlaisvinimas bei skatinamoji fiskalinė ir pinigų politika. Per 2021 m. nedarbas Lietuvoje sumažėjo nuo 8,8 iki 6,6 proc. ir pasiekė ikipandeminį lygį, o darbo užmokestis atskaičius mokesčius padidėjo 9,4 proc. Tiesa, metinė infliacija didėjo sparčiai ir metų pabaigoje sudarė 10,7, o 2022 m. gegužės mėn. – jau 18,5 proc. Numatoma, kad 2022 m. Lietuvos ekonomika augs lėčiau, o pagrindinės to priežastys bus aukšta infliacija, prekybos su Baltarusija, Rusija ir Ukraina apimties sumažėjimas, tebesitęsiantys tiekimo grandinių sutrikimai bei paskutiniu metu blogėjantys verslo ir namų ūkių lūkesčiai. Tai neigiamai veiks dalies įmonių ir namų ūkių finansinę padėtį.

Neapibrėžtumui dėl pandemijos sumažėjus, 2021 m. Lietuvoje bankų pelnas augo, o paskolų kokybė ir bankų atsparumas gerėjo – tai padės bankams atlaikyti karo keliamas rizikas. Labiausiai pandemijos paveiktų įmonių būklė gerėjo, todėl neveiksnių paskolų lygis šalies bankuose 2021  m. mažėjo ir buvo vienas žemiausių ES šalyse. Bankų pelnas taip pat didėjo ir grįžo į ikipandeminį lygį, o tai bankams leidžia plėsti skolinimo apimtį arba kaupti kapitalo rezervą. Nors bankų turto koncentracija vis dar yra antra pagal dydį ES, 2021 m. bankų polinkis rizikuoti išaugo ir daugiau kredito įstaigų aktyviai skolino namų ūkiams ir verslui, o tai lėmė didėjantį paskolų portfelį ir mažėjančias palūkanų normas. Vis dėlto auganti infliacija ir Rusijos karas prieš Ukrainą padidino neapibrėžtumą, todėl skolininkų būklė gali blogėti, o bankų skolinimas tapti atsargesnis. Bankai Lietuvoje tebeturi sukaupę didelius kapitalo rezervus ir yra pasirengę atlaikyti netgi didesnius nei pagal nepalankųjį scenarijų (ekonomikai susitraukus apie 7,5 %) susidariusius nuostolius.

Būsto įsigijimo kreditavimas 2021 m. toliau itin sparčiai didėjo, o po pandeminio susitraukimo atsigavo skolinimas vartojimui ir verslui. 2021 m. būsto paskolų portfelio metinis augimas buvo didžiausias nuo 2009 m., o tai lėmė per pandemiją padidėjusi būsto paklausa. Be to, laisvėjant pandeminiams suvaržymams ir gerėjant gyventojų lūkesčiams, atsigavo vartojimo paskolų paklausa – šių paskolų portfelis 2021 m. pabaigoje pasiekė ikipandeminį lygį. Gerėjant epidemiologinei situacijai ir verslo lūkesčiams, valstybė sumažino finansinių pagalbos priemonių įmonėms apimtį, o finansavimą verslui aktyviau ėmė teikti bankai. 2021 m. padidėjo verslo investicijų poreikis, daugiausia finansavimo buvo suteikta reikšmingai augusiems NT operacijų, prekybos ir gamybos sektoriams. Po didžiausio susitraukimo ES pirmaisiais pandemijos metais paskolų ne finansų įmonėms portfelis nominaliąja verte 2022 m. pradžioje grįžo į ikipandeminį lygį.

Būsto rinka 2021 m. įkaito: paklausai viršijus pasiūlą, kainos kilo vis sparčiau, po ilgos pertraukos mažėjo įperkamumas, atsirado būsto pervertinimo požymių, todėl padidėjo kainų korekcijos rizika. Per pandemiją gyventojams panorus erdvesnio būsto, toliau sparčiai didėjant atlyginimams ir santaupoms, kylant būsto kainoms, skatinančioms suskubti įsigyti būstą, ir atsiradus baimei dėl nuvertėjančių pinigų, būsto paklausa reikšmingai padidėjo – parduotų būstų skaičius 2021 m. buvo istoriškai didelis. Nors statybos leidimų Lietuvoje 2021 m. išduota daugiau nei bet kada anksčiau, Vilniuje ryškėja trikdžių gaunant statybos leidimą. Be to, pradėtų statyti būstų skaičius didėjo nedaug, o pabaigtų – mažėjo, tad būsto pasiūla atsiliko nuo išaugusios paklausos. Dėl pasiūlos ir paklausos disbalanso bei kilusių statybos kainų 2021 m. metinis būsto kainų augimo tempas spartėjo ir 2022 m. kovo mėn. siekė 21–26 proc. Lietuvos banko vertinimu, būsto kainos tapo pervertintos apie 9 proc., o būsto įperkamumas – prastėjo. Būsto pasiūlos didėjimą vis labiau riboja statybinių žaliavų trūkumas ir sparčiai kylančios statybos kainos, tad pasiūlos ir paklausos disbalansas gali dar labiau didėti, o būsto kainų augimas – spartėti. Toks spartus kainų augimas yra netvarus ir lemia didėjančią sisteminę riziką šalies finansiniam stabilumui – susiformavus disbalansams būsto rinkoje, didėja staigios kainų korekcijos tikimybė, galinti virsti skolininkų nemokumu, bankų sektoriaus nuostoliais, mažėjančia skolinimo apimtimi ir lėtėjančia ekonomikos plėtra.

Rusijos karas prieš Ukrainą gali neigiamai paveikti Lietuvos kredito įstaigas per antrinius kanalus, pavyzdžiui, kibernetines atakas ir galimai išaugsiančius kredito įstaigų nuostolius dėl mažėjančios prekybos su karo paveiktomis valstybėmis apimties, kylančių energijos ir žaliavų kainų, blogėjančių gyventojų ir verslo lūkesčių. Glaudžiausius prekybos su Baltarusija, Rusija ir Ukraina ryšius turi transporto, statybos, gamybos, energetikos ir žemės ūkio sektoriai, todėl, tikėtina, kad būtent jų pelnas labiausiai nukentės dėl prekybos trikdžių bei energijos ir žaliavų pabrangimo. Be to, auganti infliacija neigiamai veikia ir namų ūkių bei platesnio sektorių spektro įmonių finansinę situaciją, o tai blogina jų lūkesčius ir gali sukelti visuminės paklausos sumažėjimą. Dėl šių veiksnių gali suprastėti namų ūkių ir įmonių galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus, o tai reikštų kredito įstaigų nuostolius. Galiausiai, dėl Lietuvos politinės paramos Ukrainai priešiškos valstybės gali vykdyti kibernetines atakas prieš Lietuvos kredito įstaigas, o tai galėtų nulemti indėlių atsiėmimą. Vis dėlto bankų sektorius tebėra itin likvidus ir būtų pajėgus atlaikyti net 41 proc. indėlių sumažėjimą.

Dėl sparčiai išaugusios infliacijos ir galimo palūkanų normų padidėjimo pažeidžiami namų ūkiai ir įmonės gali susidurti su paskolų įmokų mokėjimo problemomis, tačiau kredito įstaigos atlaikytų galimus nuostolius. Sparčiai kylančios kainos mažina namų ūkių disponuojamąsias pajamas ir įmonių pelną, todėl lieka vis mažiau lėšų paskolų įsipareigojimams vykdyti. Be to, vis didėja tikimybė, kad 2022 m. ECB, siekdamas sumažinti infliaciją euro zonoje, pirmą kartą po dešimtmečio pakels bazinę palūkanų normą, o tai padidins namų ūkių ir verslo paskolų įmokas ir sumažins naujo skolinimosi patrauklumą. Turint mažiau laisvų lėšų ir didėjant mėnesinėms įmokoms, dalies namų ūkių ir įmonių finansinė padėtis pablogėtų, o tai galėtų lemti kredito įstaigų nuostolius. Kita vertus, šios rizikos poveikį mažina per pandemiją reikšmingai padidėjusios namų ūkių santaupos ir dideli kredito įstaigų kapitalo rezervai, kurie leistų atlaikyti net ir reikšmingo dydžio nuostolius.

Lietuvos finansų sistemai iššūkius tebekelia perėjimas prie klimatui neutralios ekonomikos, taip pat galima disbalansų Švedijoje korekcija, šios šalies kapitalo bankams sudarant itin reikšmingą bankų sektoriaus turto ir skolinimo dalį Lietuvoje. Pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos, didesnės taršos gamybos ir transporto įmonių sektoriai, kuriems suteiktos paskolos sudaro ketvirtadalį Lietuvos bankų paskolų įmonėms portfelio, susidurs su nauju reguliavimu ir besikeičiančia vartotojų elgsena. Ilguoju laikotarpiu tai galėtų lemti šių įmonių konkurencingumo ir pelno mažėjimą ar netgi bankrotus, o kredito įstaigos patirtų nuostolius dėl neveiksnių paskolų padidėjimo. Kitas iššūkis Lietuvos finansų sistemai ir toliau yra su būsto rinka susiję disbalansai Švedijoje. Namų ūkių įsiskolinimas ir būsto kainos Švedijoje siekia istorines aukštumas, o reikšmingesnis ekonomikos nuosmukis ar palūkanų normų pakėlimas galėtų padidinti namų ūkių nemokumą ar lemti būsto kainų korekciją. Tai lemtų reikšmingus nuostolius patronuojantiesiems bankams, todėl galėtų prastėti ir finansavimo sąlygos Lietuvoje. Be to, jei Švedijos bankai grupės mastu nuspręstų riboti skolinimą Baltijos regione dėl padidėjusios rizikos, Lietuvoje galėtų sulėtėti ekonomikos augimas ir įvykti NT rinkos korekcija dėl susitraukusios paklausos.

Sparčiai išaugęs FinTech sektorius ilgainiui gali kelti iššūkių finansų sistemai, todėl svarbu didinti jo brandą rizikų ir veiklos valdymo srityje. Augantis FinTech sektorius prisideda prie inovacijų skatinimo, efektyvumo ir finansinių paslaugų prieinamumo didinimo Lietuvoje. Tačiau dėl mažesnės FinTech sektoriaus brandos kyla ir susijusių rizikų. Viena iš jų – pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, kuri galėtų pakenkti valstybės ir joje įsisteigusių finansų įstaigų reputacijai. Be to, FinTech įmonės yra labiau pažeidžiamos kibernetinių atakų, o žalos padaręs kibernetinis išpuolis padidintų nepasitikėjimą ne tik paveikta finansų įstaiga, bet ir kitais rinkos dalyviais. Siekiant išvengti šių rizikų, svarbu didinti FinTech sektoriaus brandą – Lietuvos bankas aktyviai prisideda prie šio tikslo.

Lietuvos bankas toliau aktyviai taiko priemones finansiniam stabilumui palaikyti ir, reaguodamas į kaistančią būsto rinką, griežtino pradinio įnašo reikalavimą ir nustatė 2 proc. sektorinio sisteminės rizikos rezervo (SRR) normą būsto paskolų portfeliui. Nuo 2022 m. vasario 1 d. taikomas sugriežtintas – ne mažiau nei 30 proc. būsto vertės – pradinio įnašo reikalavimas antrajai ir paskesnei būsto paskolai, juo siekiama sumažinti antrinių paskolų rizikingumą ir riboti paskolų lėšomis finansuojamus investicinius sandorius. Lietuvos bankas taip pat priėmė sprendimą taikyti 2 proc. dydžio sektorinio SRR normą kredito įstaigų būsto paskolų portfeliui – šis reikalavimas įsigalios 2022 m. liepos 1 d. Šia priemone siekiama didinti kredito įstaigų atsparumą padidėjus rizikai dėl galimo būsto rinkos perkaitimo. Lietuvos bankas nuolat vertina finansų sistemos raidą, o prireikus yra pasirengęs įvesti papildomas finansinį stabilumą užtikrinančias priemones.


1.Finansų sistemos būklė ir perspektyvos


1.1.Finansų rinkų ir ekonomikos raida

Pasaulio ekonomika 2021 m. atsigavo po COVID-19 sukelto nuosmukio, tačiau, augant infliacijai ir Rusijai užpuolus Ukrainą, 2022 m. tikimasi BVP augimo lėtėjimo. 2022 m. balandžio mėn. TVF vertinimu, pasaulio ekonomika 2021 m. ūgtelėjo 6,1 proc. – toks augimas iš esmės atitiko 2021 m. pradžios prognozę. Tuo pat metu JAV ir euro zonos BVP augo panašiu tempu: atitinkamai 5,7 ir 5,3 proc. Atsigavimą daugiausia lėmė prie pandeminės situacijos prisitaikiusios įmonės, sėkmingos vakcinacijos programos ir su tuo susiję reikšmingai atlaisvinti su COVID-19 pandemija susiję judėjimo ir socialinių kontaktų ribojimai, taip pat išsivysčiusių šalių skatinamoji fiskalinė ir pinigų politika. Šie veiksniai 2021 m. teigiamai veikė namų ūkių vartojimą ir tarptautinę prekybą, nors spartesnį ekonomikos augimą ribojo išryškėję pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimai. Dėl tebesitęsiančių tiekimo grandinių suvaržymų ir metų pradžioje prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą bei su tuo susijusių sankcijų (žr. 1 lentelę) sparčiau kils energijos ir žaliavų kainos, euro zonos šalyse daugės iššūkių dėl energijos išteklių priklausomybės nuo Rusijos. Dėl šių veiksnių, remiantis TVF prognozėmis, 2022 m. pasaulio ekonomikos augimas sulėtės iki 3,6, o JAV ir euro zonos – atitinkamai iki 3,7 ir 2,8 proc.

1 lentelė. Rusijai ir Baltarusijai pritaikytos sankcijos

Sankcijų tipas

Rusija

Baltarusija

Individualios

ES ir JAV užšaldė turtą ir įvedė ribojamąsias priemones individualiems asmenims ir ekonominiams subjektams.

Finansinės

ES uždraudė rusiškų akcijų prekybą ir rusišką kapitalą;

Užšaldyti Rusijos centrinio banko rezervai, laikomi ES jurisdikcijose.

Septyni Rusijos bankai atjungti nuo SWIFT sistemos, keturių iš jų užšaldytas turtas.

Uždrausta teikti didelės vertės kriptoturto paslaugas Rusijos subjektams.

Uždraustas bet kurios ES šalies narės valiuta denominuoto finansinio turto pardavimas Rusijai.

Užšaldyti Baltarusijos centrinio banko rezervai, laikomi ES jurisdikcijose.

Trys Baltarusijos bankai atjungti nuo SWIFT sistemos.

Uždraustas bet kurios ES šalies narės valiuta denominuoto finansinio turto pardavimas Baltarusijai.

Energijos

JAV uždraudė rusiškos naftos, suskystintųjų dujų ir anglies importą.

ES uždraudė prekybą mineraliniu kuru.

Transporto

ES ir JAV uždraudė aviacijos ir kosmoso sektorių prekių eksportą.

ES ir JAV uždarė oro erdvę.

Uždrausta vykdyti veiklą (išskyrus būtiniausių prekių gabenimą) ES teritorijoje.

Uždrausta su Rusijos vėliava plaukiojantiems laivams patekti į ES uostus (išskyrus būtiniausių prekių gabenimą).

Uždraudė Baltarusijos oro bendrovėms naudotis ES esančiais oro uostais.

Uždrausta vykdyti veiklą ES teritorijoje (išskyrus būtiniausių prekių gabenimą).

Technologijų

ES uždraudė dvejopo naudojimo prekių bei technologijų, kaip antai puslaidininkių, ir prekių, kurias galima pritaikyti gynybos pramonėje, eksportą.

Vizų politikos

ES pradėta riboti pilietybės suteikimo investuotojams programa arba auksinis pasas.

ES ir JAV sugriežtino vizų išdavimą Baltarusijos valstybės darbuotojams.

Prekybos ir prekių

ES uždraudė rusiško plieno importą.

ES ir JAV uždraudė prabangos prekių eksportą.

Tiksliniai 10 mlrd. Eur vertės eksporto draudimai srityse, kuriose dėl didelės priklausomybės nuo ES tiekiamų prekių Rusija yra pažeidžiama (pvz., kvantinių kompiuterių, pažangių puslaidininkių, jautrių mašinų, transportavimo įrangos ir cheminių produktų).

ES uždraudė prekiauti tabako pramonės produktais, bituminėmis medžiagomis ir dujiniais angliavandenilių produktais, kalio chlorido produktais, medienos, cemento, geležies ir plieno bei gumos gaminiais.

Šaltiniai: Europos Taryba ir Baltieji Rūmai.

Lietuvos ekonomika per 2021 m. visiškai atsigavo po COVID-19 pandemijos, o gyventojų finansinė padėtis gerėjo, tačiau padidėjusi infliacija 2022 m. ją veiks neigiamai. Lietuvos BVP 2021 m. augo 4,8 proc. – šiek tiek mažiau, nei buvo tikėtasi 2021 m. pradžioje. BVP augimą ribojo praėjusių metų antrąjį pusmetį užsitęsę tiekimo grandinių sutrikimai, darbuotojų trūkumas ir padidėjęs infliacinis spaudimas, prislopinę Lietuvos ekonomikos plėtrą. Šie veiksniai ir aukšta palyginamoji bazė (2020 m. Lietuvos BVP susitraukimas buvo vienas mažiausių iš visų ES valstybių) lėmė, kad Lietuvos ekonomika augo mažiau nei ES ir kitų Baltijos šalių. Mažėjant nedarbo lygiui (nuo 8,6 iki 6,6 % per 2021 m.) ir sparčiai kylant atlyginimams (9,4 % per metus), Lietuvos gyventojų finansinė padėtis pagerėjo, o per pandemiją reikšmingai išaugęs santaupų lygis turėtų padėti atlaikyti ateityje kilsiančius iššūkius. Ekonomikai atsigaunant vartotojų lūkesčiai 2021 m. viduryje buvo grįžę į iki pandemijos buvusį lygį, tačiau 2021 m. antrąją pusę ir 2022 m. pradžioje, sparčiau didėjant infliacijai ir prasidėjus karui Ukrainoje, ėmė prastėti. Prognozuojama, kad sparčiai didėjanti infliacija (18,5 % 2022 m. gegužės mėn., žr. 1 pav. grafiką dešinėje) 2022 m. neigiamai veiks namų ūkių realiųjų pajamų augimą (prognozuojamas 10,7 % siekiantis nominalusis padidėjimas 2022 m.) ir kartu jų finansinę padėtį (plačiau žr. 2.3 skirsnyje).

Remiantis 2022 kovo mėn. prognozėmis, Lietuvos ekonomikos augimas 2022 m. reikšmingai sulėtės, o infliacija išaugs.

1 pav. BVP (grafikas kairėje) ir vidutinės metinės infliacijos bei realiojo darbo užmokesčio (grafikas dešinėje) raida Lietuvoje

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai lems lėtesnį ekonomikos augimą 2022 m., juos švelnins Lietuvos energijos importo lankstumas ir planuojamos priimti energijos kainų poveikį švelninančios priemonės. Dėl Rusijai ir Baltarusijai pradėtų taikyti ekonominių sankcijų ir Rusijos agresijos prieš Ukrainą sukrėtimų Lietuvos prekyba su šiomis šalimis mažėja, o energijos išteklių ir kitų žaliavų bei medžiagų kainos kyla. Tikėtina, kad ir toliau bus ribojama prekyba su Kinija, todėl tiekimo grandinių sutrikimai Lietuvoje dar paaštrės. Ekonomikos augimo sulėtėjimą 2022 m. taip pat lems dėl padidėjusios infliacijos lėčiau augsiantis realusis vartojimas. Dėl šių veiksnių 2022 m. kovo mėn. prognozuota, kad Lietuvos ekonomika 2022 m. augs lėčiau (2,7 %) arba patirs recesiją (–1,2 %), jei prekyba su Rusija ir Baltarusija visiškai sustotų, o paklausa iš kitų valstybių dar labiau sumažėtų. Vis dėlto energijos išteklių importo lankstumas leido Lietuvai jau 2022 m. balandžio mėn. iš esmės atsisakyti dujų ir žaliavinės naftos importo iš Rusijos, o tai sudarė didžiąją importo iš šios šalies dalį. Gyventojų finansinę padėtį gerins 2022 m. balandžio mėn. Lietuvos Vyriausybės patvirtintos fiskalinės priemonės, skirtos infliacijos poveikiui švelninti. Jomis didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis, pensijos ir kompensuojama dalis dujų ir elektros kainų padidėjimo.

Toliau atsigaunant ekonomikai, pasaulio ir Lietuvos finansų rinkos 2021 m. sparčiai augo, tačiau 2022 m. pradžioje dėl sparčiau, nei tikėtasi, didėjusios infliacijos, su tuo susijusių spartesnio bazinių palūkanų kėlimo lūkesčių ir prasidėjusio Rusijos karo prieš Ukrainą akcijų rinkos pastebimai krito, padidėjo obligacijų pajamingumas. Pagrindiniai akcijų indeksai JAV, euro zonoje ir Lietuvoje per 2021 m. padidėjo atitinkamai 26,9, 20,8 ir 18,3 proc. Istoriškai sparčiam akcijų kainų augimui poveikį darė vyriausybių ir centrinių bankų taikytos skatinimo priemonės (fiskalinis ekonomikos skatinimas ir centrinių bankų vykdytos turto pirkimo programos), reikšmingai išaugusios gyventojų santaupos bei geri lūkesčiai dėl ekonomikos atsigavimo ateityje. Vis dėlto 2022 m. pradžioje finansų rinkose ėmė vyrauti neigiamos nuotaikos. Investicinį reitingą turinčių euro zonos įmonių obligacijų pajamingumas, 2021 m. rugpjūčio mėn. siekęs žemiausią per dešimtmetį lygį (0,2 %), iki 2022 m. balandžio mėn. reikšmingai padidėjo ir sudarė 1,5 proc. – 0,5 proc. punkto daugiau nei 10 metų vidurkis, todėl įmonių finansavimosi sąnaudos per trumpą laiką taip pat pastebimai padidėjo. Europos bankų tarpusavio skolinimosi sąlygos, skatinamos palūkanų augimo lūkesčių, taip pat ėmė griežtėti, tačiau vis dar tebėra palankios. 2022 m. sausio mėn. pradžioje 6 mėn. EURIBOR palūkanų normos, siekusios istoriškai žemą lygį, iki balandžio mėn. paaugo 18 bazinių punktų, o rinkos dalyvių lūkesčiai dėl ECB bazinių palūkanų kėlimo taip pat reikšmingai didėjo (plačiau žr. 2.3 skirsnyje). JAV, euro zonos ir Lietuvos akcijų kainos nuo 2022 m. pradžios iki balandžio mėn. sumažėjo atitinkamai 4,9, 9,4 ir 7,4 proc. Tiesa, jos vis dar yra istoriškai didelės, o sparčiai didėjant infliacijai ir su ja susijusiems palūkanų normų augimo lūkesčiams, taip pat vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, kartu didėja tolesnės akcijų ir obligacijų kainų korekcijos rizika, galinti neigiamai paveikti pasaulio ekonomiką (plačiau žr. 2.3 skirsnyje).


1.2.Bankų sektoriaus raida

Neapibrėžtumui dėl pandemijos sumažėjus, 2021 m. dauguma Lietuvoje veikiančių bankų veiklos rodiklių gerėjo ir jie vis dar buvo vieni geriausių ES. Lietuvos bankų sektoriaus efektyvumo[1]
[1] Vertinant EBI imtį. Bankų sektoriaus (pilka linija 2 pav. grafike kairėje) išlaidų ir pajamų santykio padidėjimą lėmė techniniai veiksniai – vieno rinkos dalyvio pastebimai padidėjusios administracinės išlaidos (kartu augo ir pajamos, kurios neįtraukiamos į rodiklio skaičiavimą), jos anksčiau būdavo įtraukiamos į patronuojančiojo banko balansą.
, turto kokybės ir likvidumo rodikliai buvo tarp trijų geriausių ES, o pelningumo, finansinio sverto[2]
[2] Finansinio sverto rodiklis buvo sumažėjęs (pablogėjęs) dėl padidėjusio bankų turto, tačiau tai neturėtų būti vertinama kaip realus sverto rizikos didėjimas, nes augimą lėmė nerizikingų grupių turtas (lėšos centiniame banke ar patronuojančiosiose kredito įstaigose). Bankų sektoriaus finansinio sverto rodiklis vėl padidėjo, vienam bankui pasinaudojus galimybe neįskaityti centrinio banko pozicijų į sverto rodiklio skaičiavimą.
ir kapitalo pakankamumo – tarp dešimties geriausių (žr. 2 pav. grafiką kairėje). Istoriškai aukštas padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis per metus sumažėjo nuo 743 iki 392 proc., tačiau tai lėmė didžiųjų bankų atliktos likvidumo valdymo operacijos[3]
[3] Lėšos patronuojančiųjų bankų sąskaitose buvo pervestos į sąskaitas centriniame banke, tačiau likvidžių lėšų suma bankuose, t. y. likvidžiosios lėšos centrinio banko ir patronuojančiųjų bankų sąskaitose, nepasikeitė.
ir neturėjo įtakos bendram bankų likvidumui. Apskritai likvidumo situacija bankuose tebėra itin gera ir bankai su didele atsarga vykdo pagrindinius reikalavimus[4]
[4] Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis beveik keturis kartus viršija 100 proc. reikalavimą, o grynojo pastovaus finansavimo rodiklis metų pabaigoje sudarė 207 proc. ir buvo daugiau nei du kartus didesnis už 100 proc. reikalavimą.
. Per pandemiją bankai didino savo kapitalo atsargas, o dėl to padidėję kapitalo pakankamumo rodikliai 2021 m. nemažėjo (23,1 % 2021 m. pabaigoje) ir viršijo ikipandeminį lygį. Gerėjant įmonių ir namų ūkių būklei, neveiksnių paskolų dalis bankuose mažėjo iki žemiausio lygio nuo 2008 m. (žr. 2 pav. grafiką dešinėje).

Aukštas kapitalo ir likvidumo lygis padės bankams atlaikyti galimus ekonominius sunkumus ir nuostolius suprastėjus skolininkų būklei dėl Rusijos karo prieš Ukrainą padarinių (plačiau žr. 2.1 skirsnyje). Testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad bankai yra pasirengę atlaikyti net ir itin didelius šokus, o pagal nepalankųjį scenarijų, jei BVP susitrauktų 6,5 proc., su atsarga vykdytų kapitalo reikalavimus (plačiau žr. 4.1 skirsnyje). Vis dėlto bankų sektoriaus koncentracija tebėra didelė – antra aukščiausia ES, tačiau dėl pastaraisiais metais padidėjusios konkurencijos koncentracijos indeksas po truputį mažėja. Aukšta bankų sektoriaus koncentracija didina sektoriaus priklausomybę nuo pavienių bankų, o vieno iš didesniųjų bankų nemokumo atveju finansų sistema galėtų būti reikšmingai paveikta.

Dauguma Lietuvoje veikiančių bankų veiklos rodiklių gerėjo ir jie vis dar buvo vieni geriausių ES.

2 pav. Bankų veiklos rodikliai

Šaltiniai: EBI, ECB, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: koncentracija matuojama Herfindahlio ir Hirschmano indeksu. Naujausi koncentracijos duomenys – 2020 m. Žalia spalva rodo geresnį Lietuvos rodiklį nei daugumos ES šalių, o raudona – blogesnį. Visi bankai (pilka linija) – Lietuvos bankų sektoriaus rodikliai, o EBI imtis – trijų didžiausių Lietuvos bankų („Swedbank“, AB, AB SEB banko ir AB Šiaulių banko) rodikliai, skelbiami EBI interneto svetainėje.

Padidėjus paslaugų bei komisinių pajamoms ir pagerėjus paskolų portfelio kokybei, bankų pelnas 2021 m. grįžo į ikipandeminį lygį, tačiau gali vėl mažėti dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Bankų pelnas per metus padidėjo 18 proc., sudarė 329 mln. Eur ir buvo tik 2 proc. mažesnis nei prieš pandemiją (žr. 3 pav. grafiką kairėje). Tačiau bankų pelningumo rodikliai[5]
[5] Nuosavybės grąža sudarė 10,4 proc. (–1,9 proc. p., palyginti su 2019 m.), o turto grąža – 0,8 proc. (–0,3 proc. p., palyginti su 2019 m.). Nuosavybės lygis padidėjo bankams dėl pandemijos atsidėjus daugiau kapitalo, o spartesnį turto nei pelno augimą paaiškina tai, kad dėl pandemijos išaugus indėliams bankuose, o paskolų poreikiui sumažėjus, bankai didžiąją dalį turto prieaugio nukreipė į sąskaitą centriniame banke, todėl uždirbo sąlyginai mažiau pelno.
, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu, yra suprastėję, nes pelnas tebėra iš esmės to paties lygio, o turtas ir nuosavybės lygis yra reikšmingai padidėję. Augantis pelnas padeda bankams kaupti kapitalo atsargas ir didina atsparumą sukrėtimams. Prie pelno augimo labiausiai prisidėjo dėl išaugusio ekonominio aktyvumo padidėjusios grynosios paslaugų ir komisinių pajamos bei atkurtos paskolų vertės sumažėjimo išlaidos. Dėl aukšto ekonomikos atsparumo ir valstybės taikytos paramos namų ūkiams ir pagalbos verslui priemonės (plačiau žr. 1 intarpe) bankų paskolų portfelio kokybė pandemijos laikotarpiu beveik nesuprastėjo ir bankai 2020 m. sumažėjus paskolų vertei patyrė tik apie 57 mln. Eur išlaidų (pvz., 2009 m. vertės sumažėjimas sudarė 1,5 mlrd. Eur), o 2021 m. jau fiksavo pajamas iš paskolų vertės sumažėjimo išlaidų atkūrimo – apie 2 mln. Eur. Tikėtina, kad artimiausiais ketvirčiais dėl Rusijos karo prieš Ukrainą padarinių pradės prastėti dalies Lietuvos įmonių finansinė padėtis ir bankai turės sudaryti daugiau atidėjinių dėl išaugusios kredito rizikos (plačiau žr. 2.1 skirsnyje), o paskolų vertės sumažėjimo išlaidos bankuose vėl didės.

Indėliams augant, o paskolų teikimui prislopus, bankuose didėjo išlaidos, patiriamos dėl neigiamų palūkanų, tai lėtino spartesnį bankų pelno augimą. Privačiojo ne finansų sektoriaus indėliai per pastaruosius dvejus metus bankuose išaugo net 42, o paskolų privačiajam ne finansų sektoriui portfelis per atitinkamą laikotarpį padidėjo tik 9 proc., nors 2021 m. kreditavimas vėl paspartėjo (plačiau žr. 1.3 skirsnyje). Tokios tendencijos lėmė, kad paskolų ir indėlių santykis tebėra istoriškai žemo lygio (žr. 3 pav. grafiką dešinėje), o centriniame banke laikomų lėšų dalis nuo 2019 m. padidėjo 13 proc. punkto – iki 36 proc. viso turto. Atitinkamai išaugo ir palūkanų išlaidos, mokamos už lėšas centriniame banke ir kitose kredito įstaigose, kurioms taikomos neigiamos palūkanų normos – nuo 2019 m. jos padidėjo 160 proc., siekė 68 mln. Eur ir sudarė didžiąją dalį (69 %) visų palūkanų išlaidų. Neigiamomis palūkanomis centriniai bankai siekia skatinti euro zonos bankus aktyviau skolinti, taip atsveriant neigiamas palūkanų išlaidas. Centriniams bankams pasaulyje ir Europoje griežtinant pinigų politiką, palūkanų normos gali pradėti kilti, todėl šios išlaidos ilgesniuoju laikotarpiu turėtų mažėti (plačiau žr. 2.3 skirsnyje).

Bankų finansavimas užsienio kredito įstaigų indėliais ir toliau mažėjo, bet daugėjo ne rezidentų indėlių, kuriais finansuojasi veiklą pradėję nauji rinkos dalyviai. Per pandemiją padidėję indėliai lėmė tai, kad bankai tapo dar mažiau priklausomi nuo finansavimo rinkose ar iš kitų kredito įstaigų (plačiau žr. 3.1 skirsnyje). Užsienio kredito įstaigų indėlių dalis Lietuvos kredito įstaigų balansuose istoriškai žema, sudaro apie 4,4 proc., palyginti su turtu (žr. 3 pav. grafiką kairėje). Vis dėlto, veiklą pradėjus naujiems bankams ir specializuotiems bankams[6]
[6] Veiklą pradėję nauji bankų sektoriaus dalyviai 2021 m. sudarė 3,2 proc. bankų sektoriaus turto. Šiuose bankuose laikoma beveik 80 proc. užsienio gyventojų indėlių ir apie 6 proc. užsienio įmonių indėlių, esančių Lietuvos kredito įstaigose. Plačiau žr. Bankų veiklos apžvalgoje, 2021 m.
, bankų sektoriuje išryškėjo nauja tendencija – išaugo užsienio rezidentų indėlių dalis. 2022 m. vasario mėn. ji sudarė 4,7 proc. kredito įstaigų turto ir buvo 3 proc. punkto didesnė nei prieš metus ir aukščiausia nuo 2007 m. Daugiausia augo ES rezidentų indėlių dalis, o ne ES rezidentų, įskaitant Rusijos ir Baltarusijos gyventojų, indėlių dalis buvo stabili (plačiau žr. 2.1 skirsnyje). Lietuvos gyventojai linkę indėlius laikyti didžiuosiuose bankuose už labai mažas ar nulines palūkanas, nors mažesni bankai ir nauji rinkos dalyviai neretai siūlo didesnes palūkanų normas. Plečiant veiklą į užsienį ir naudojantis indėlių platformomis[7]
[7] Dalis Lietuvoje veikiančių bankų naudojasi tarptautinėmis indėlių platformomis, su kurių pagalba gali teikti indėlių, įprastai terminuotųjų, paslaugas užsienio rezidentams ir taip užsitikrinti papildomą finansavimo šaltinį ar valdyti likvidumą. Indėliai iš platformų sudaro mažiau nei 2 proc. namų ūkių indėlių ir yra reikšmingesni veiklą pradėjusiems naujiems rinkos dalyviams.
, nauji bankai gali sparčiau augti, tai padeda diversifikuoti rizikas, tačiau kartu sukuria iššūkių siekiant užtikrinti tinkamą pinigų plovimo prevenciją, o turimas skirtingas užsienio šalių pozicijas įsipareigojimų ir turto pusėse gali būti sunkiau subalansuoti, ypač šalims atsidūrus skirtingose ekonominio ciklo fazėse.

Gerėjant paskolų kokybei ir didėjant paslaugų ir komisinių pajamoms, bankų pelnas grįžo į ikipandeminį lygį, tačiau spartesnis nei kreditavimas indėlių augimas darė neigiamą spaudimą grynųjų palūkanų pajamų ir pelno augimui.

3 pav. Bankų pelną lemiančių veiksnių ir pelningumo raida (grafikas kairėje), kredito įstaigų finansavimosi indėliais raida (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Ekonomikai atsigaunant ir laisvėjant pandeminiams suvaržymams, gerėjo labiausiai pandemijos paveiktų įmonių būklė, todėl neveiksnių paskolų dalis mažėjo, tačiau vis dar buvo didesnė apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje. Per pandemiją bankuose padaugėjo labiausiai suvaržymų paveiktų paslaugų – apgyvendinimo ir maitinimo, meninę, švietimo, administravimo ir aptarnavimo – veiklas vykdančių įmonių neveiksnių paskolų dalis (žr. 4 pav. grafiką kairėje). Verslams prisitaikius prie ribojimų, o vėliau ir atlaisvinus suvaržymus, paskolų portfelių kokybė pagerėjo, tačiau metų pabaigoje apgyvendinimo ir maitinimo įmonių neveiksnių paskolų dalis vis dar buvo padidėjusi, šioms įmonėms bankai ir toliau ribojo skolinimą. Panašios tendencijos atsispindėjo ir reikšmingai padidėjusios kredito rizikos[8]
[8] Bankai, formuodami atidėjinius, paskolas skirsto į tris pakopas pagal rizikingumą: 1 pakopos paskolas, kurių rizikingumas nuo paskolos suteikimo yra nepakitęs, 2 pakopos paskolas, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai padidėjo, bet vertė nesumažėjo, t. y. jos dar yra veiksnios, ir 3 pakopos paskolas, kurių vertė sumažėjo dėl kredito rizikos, t. y. jos yra neveiksnios.
, tačiau dar tebevykdančių įsipareigojimus, skolininkų paskolų dalyje. Pandemijos pradžioje, 2020 m. pirmus tris ketvirčius, tokių paskolų dalis įmonių paskolų portfelyje didėjo, o iki 2021 m. trečiojo ketvirčio, gerėjant ekonominei situacijai, ši dalis palaipsniui mažėjo (žr. 4 pav. grafiką dešinėje).

Pasibaigus valstybės pagalbos verslui priemonėms ir sparčiau didėjant infliacijai, 2021 m. pabaigoje paskolų su reikšmingai padidėjusia kredito rizika dalis vėl išaugo, o Rusijos karas prieš Ukrainą dar labiau sustiprino šią tendenciją ir prisidės prie prastėjančios paskolų portfelio kokybės. 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį rizikingesnių skolininkų vėl padaugėjo, ypač įmonių segmente – tokių paskolų dalis padidėjo 1,4 proc. punkto – iki 10 proc. Šis padidėjimas galėjo būti susijęs su pasibaigusia valstybės pagalba verslui (plačiau žr. 1 intarpe) ir sparčiai augančia infliacija, statybų bei energijos sąnaudomis. Be to, bankai sudarė daugiau atidėjinių statybos ir NT, energijos tiekimo, apgyvendinimo ir maitinimo, aptarnavimo paslaugas teikiančių įmonių paskoloms. Prasidėjus karui, 2021 m. pirmąjį ketvirtį, šiek tiek padidėjo įmonių neveiksnių paskolų dalis (nuo 1,7 iki 1,8 %), o paskolų su padidėjusia kredito rizika dalis padidėjo 3 proc. punkto – iki 13 proc. Prastesnis skolininkų vertinimas matyti ir iš ketvirtinių Lietuvos banko vykdomų bankų apklausų: nuo 2021 m. pabaigos bankai pradėjo prasčiau vertinti namų ūkių ir kai kurių veiklų įmonių finansinės būklės raidą, o 2022 m. pirmąjį ketvirtį neigiamai buvo vertinama gamybos, transporto, NT ir statybos veiklas vykdančių įmonių būklės raida. Paskolų su padidėjusia kredito rizika šių veiklų įmonėms dalis taip pat išaugo (plačiau žr. 2.1 skirsnyje). Jei neveiksnių paskolų dalis reikšmingai padidės, gali mažėti bankų noras prisiimti riziką, kredito apimtis ir bankų pelningumas.

Neveiksnių paskolų dalis mažėjo, bet tebėra didesnė apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje, o 2021 m. pabaigoje bankuose paskolų su reikšmingai padidėjusia kredito rizika dalis išaugo.

4 pav. Neveiksnių paskolų rodikliai pagal įmonių ekonomines veiklas (grafikas kairėje) ir paskolos su reikšmingai padidėjusia kredito rizika (grafikas dešinėje)

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: kitos COVID-19 labiausiai paveiktos ekonominės veiklos –administracinė ir aptarnavimo veikla, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas, meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla.

Iki karo pradžios ekonomikai augant, įmonių būklei gerėjant, o bankams siekiant palaikyti pelningumą, jų noras prisiimti riziką didėjo. Nuo 2018 m., sumažėjus bankų polinkiui rizikuoti, bankai aktyviai teikė tik mažiau rizikingomis laikomas būsto paskolas, o vartojimo ir įmonių paskolų srautai traukėsi, skolinama buvo daugiausia aukštesnio reitingo įmonėms[9]. Ši tendencija pasikeitė nuo 2021 m. vidurio, kai nerimas dėl pandemijos sumažėjo, finansavimo paklausa atsigavo, o bankai, norėdami padidinti pelningumą, aktyviau pradėjo teikti vartojimo paskolas ir kredituoti įmones, įskaitant SVV (plačiau žr. 1.3 skirsnyje), kuriam finansavimo sąlygos buvo labiausiai sugriežtintos. Šiuo laikotarpiu bankai švelnino paskolų teikimo sąlygas ir standartus, o tai daugiausia lėmė didėjantis konkurencinis spaudimas (žr. 5 pav.). Didesnį norą prisiimti riziką atspindėjo ir augantys rizikos svoriai, ypač vartojimo ir didelių paskolų įmonių portfeliuose. Būsto kreditavimui neslopstant, bankai švelnino standartus ir būsto paskoloms – didėjo paskolų su aukštesniais LTV, DSTI ir ilgesne trukme dalis[10]
[10] Dėl didėjančios būsto rinkos rizikos ir kredito įstaigų portfeliuose išaugusios būsto paskolų reikšmės Lietuvos bankas nustatė 2 proc. sektorinį SRR ir sugriežtino pradinio įnašo reikalavimą antrosioms būsto paskoloms (plačiau žr. 5 skyriuje.).
(plačiau žr. 2.2 skirsnyje). Augantis polinkis rizikuoti didina paskolų portfelio rizikingumą, tačiau pažymėtina, kad bankų portfelio rizikingumas tebėra nedidelis, tai rodo ir maži kredito nuostoliai, nes Lietuvoje veikiančių bankų skolinimas yra palyginti konservatyvus ir iki pandemijos buvo itin atsargus. Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, pasikeitė bankų rizikos vertinimas ir toleravimas, todėl dauguma bankų planuoja griežtinti skolinimo standartus (žr. 5 pav.), o skolinimas vėl taps atsargesnis.

Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą sukelto neapibrėžtumo bankai numato griežtinti paskolų teikimo standartus.

5 pav. Įmonių (grafikas kairėje) ir būsto (grafikas dešinėje) paskolų teikimo standartų pokyčiai ir juos lėmę veiksniai

Šaltiniai: Bankų apklausa ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: proc. skirtumas – tai bankų, atsakiusių, kad skolinimo standartai švelnėjo, dalies (procentais) ir bankų, atsakiusių, kad skolinimo standartai griežtėjo, dalies (procentais) skirtumas. Teigiamas proc. skirtumas reiškia standartų švelninimą, neigiamas – griežtinimą.

Konkurencija didėjo ir dėl aktyvesnio didžiųjų bankų skolinimo, ir dėl mažesnių bankų spartaus kreditavimo, tai rodo gerėjantys koncentracijos rodikliai. Nuo 2020 m. vidurio daugiau bankų pradėjo didinti savo skolinimo apimtį, o mažesni rinkos dalyviai – aktyviau teikti būsto paskolas, todėl atitinkamai pradėjo mažėti ir kredito rinkos koncentracija (žr. 6 pav. grafiką kairėje). Nors paskolų portfelis vis dar susikoncentravęs didžiuosiuose bankuose, bet naujų paskolų srautai tampa tolygiau pasiskirstę tarp rinkos dalyvių. Paskolų įmonėms segmente srautų koncentracija yra panašaus lygio kaip 2016 m., t. y. prieš pasitraukiant svarbiam įmonių finansuotojui Danske Bank A/S Lietuvos filialui ir susijungiant Nordea bei DNB bankams Baltijos šalyse. Savo ruožtu būsto paskolų segmente srautų koncentracija yra žemiausia nuo 2015 m. ir yra mažesnė už 20 metų vidurkį. Padidėjęs noras prisiimti riziką ir didesnė konkurencija pagerino įmonių finansavimo galimybes – Lietuvos banko 2021 m. įmonių apklausos duomenimis, atmestų paskolų įmonėms paraiškų dalis mažėjo.

Padidėjus konkurencijai, palūkanų normos 2021 m. toliau mažėjo – tai taip pat prisidėjo prie spaudimo bankų pelningumui. Siekdami pritraukti klientus padidėjusios konkurencijos aplinkos sąlygomis, bankai mažino palūkanų normas[11]
[11] Tiek per 2020 m., tiek per 2021 m. vykdytas ketvirtines bankų apklausas bankai reguliariai nurodė, kad padidėjęs konkurencinis spaudimas buvo pagrindinė priežastis, kodėl jie mažino paskolų įmonėms ir būsto paskolų palūkanų normas.
: palyginti su piku 2020 m., 2022 m. kovo mėn. būsto paskolų palūkanų normos sudarė 2,0 proc. ir buvo 0,4 proc. punkto mažesnės, o mažų paskolų įmonėms palūkanų normos – 2,9 proc. ir buvo 0,6 proc. punkto mažesnės (žr. 6 pav. grafiką dešinėje). Šis palūkanų normų sumažėjimas taip pat prisideda prie spaudimo grynosioms palūkanų pajamoms[12]
[12] Palūkanų pajamos didėjo dėl spartaus kreditavimo, o ne dėl paskolų maržos.
ir pelningumui. Dėl karo išaugus neapibrėžtumui ir prastėjant ekonominei situacijai, kredito paklausa, ypač investicinėms paskoloms[13]
[13] Per 2022 m. pirmojo ketvirčio bankų apklausą dauguma bankų nurodė, kad tikisi būsto ir įmonių paskolų paklausos sumažėjimo, o 40 proc. respondentų – ir vartojimo paskolų paklausos sumažėjimo. Vertinant įmonių paklausą, prasčiausi lūkesčiai buvo dėl ilgalaikių paskolų ir paskolų didelėms įmonėms paklausos raidos.
, gali mažėti, todėl bankams gali būti sunkiau palaikyti esamą pelningumą nekeičiant palūkanų normų. Viena vertus, didėjant kredito rizikai ir mažėjant pelningumui, bankai gali didinti maržas, kita vertus, jei kredito paklausa kris, o konkurencija vis dar bus padidėjusi, bankams palūkanų normas kelti bus sudėtingiau.

Konkurencija kredito rinkoje išaugo, dėl to mažėjo bankų sektoriaus koncentracija ir bankų taikomos paskolų palūkanų normos.

6 pav. Paskolų koncentracija (grafikas kairėje) ir paskolų palūkanų normos (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.


1.3.Kreditavimo raida ir įsiskolinimas

2021 m. kredito[14]
[14] Šiuo atveju sąvoka „kreditas“ apima visų skolintojų (kredito įstaigų, kitų finansų įstaigų, ne finansų įmonių, užsienio rezidentų ir kt.) privačiajam ne finansų sektoriui suteiktas paskolas ir finansavimąsi skolos vertybiniais popieriais.
privačiajam ne finansų sektoriui augimas paspartėjo, tačiau įsiskolinimo lygis ir toliau buvo stabilus. 2021 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje privačiajam ne finansų sektoriui suteikto kredito metinis augimo tempas sudarė 8,6 proc., o prieš metus augimas buvo sustojęs. Tam įtaką darė atsigavusi kredito įstaigų skolinimo įmonėms apimtis, didėjęs įmonių finansavimasis skolos vertybiniais popieriais ir dar aktyvesnis namų ūkių kreditavimas. Kredito įstaigų suteiktų paskolų privačiajam ne finansų sektoriui portfelis augo sparčiai ir 2022 m. kovo mėn. augimo tempas sudarė 13,3 proc. Ne finansų įmonėms suteiktų paskolų portfelis per metus paaugo 16,2, o namų ūkiams – 11,3 proc., t. y. didžiausi augimo tempai tarp euro zonos valstybių (žr. 7 pav. grafiką dešinėje). Spartesniam augimui įtaką darė didėję naujų paskolų srautai ir bazės efektas, kurį lėmė karantino laikotarpiu reikšmingai susitraukęs ne finansų įmonėms suteiktų paskolų portfelis. Valdžios institucijų turimi finansiniai įsipareigojimai kredito įstaigoms taip pat pradėjo augti ir 2022 m. kovo mėn. buvo 2,2 proc. didesni nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus, daugiausia dėl augusių vietos valdžios įsipareigojimų. Tačiau, didėjant ekonominiam aktyvumui, bendras įsiskolinimo lygis reikšmingai nekito – 2021 m. pabaigoje kredito ir BVP santykis susitraukė iki 60,9, o kredito įstaigų suteiktų paskolų ir BVP santykis 2022 m. pirmąjį ketvirtį sumažėjo iki 38,1 proc. (žr. 7 pav. grafiką kairėje). Tiek ne finansų įmonių, tiek namų ūkių, tiek ir valstybės įsiskolinimo lygis per metus šiek tiek sumažėjo ir toliau buvo vienas žemiausių tarp euro zonos valstybių.

Nors kredito įstaigų suteiktų paskolų portfelis augo sparčiau, tačiau privačiojo ne finansų sektoriaus įsiskolinimas reikšmingai nekito.

7 pav. Kredito bei PFĮ suteiktų paskolų ir BVP santykiai (grafikas kairėje), PFĮ suteiktų paskolų portfelio metinis augimo tempas (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

2021 m. augo įmonių paklausa naujam kreditavimui, o tai lėmė atsigaunančios investicijos ir besibaigiančios valstybės pagalbos priemonės. Nors dėl karantino įvestų ribojimų pandemijos pradžioje ne finansų įmonių apyvarta reikšmingai traukėsi, verslas vis labiau prisitaikė prie pasikeitusių veiklos sąlygų ir 2021 m. apyvartos apimtis jau buvo penktadaliu didesnė nei 2020 ir 2019 m. Ne finansų įmonėms vis labiau grįžtant prie įprastų verslo sąlygų ir gerėjant lūkesčiams, didėjo ir investicijos. Jos 2021 m. buvo daugiau kaip dešimtadaliu (11,6 %) didesnės nei prieš metus, o tai prisidėjo ir prie išaugusio naujo finansavimo poreikio. Be to, per pandemiją įmonių likvidumą reikšmingai palaikė valstybės pagalbos priemonės (plačiau žr. 1 intarpe), kurioms besibaigiant padidėjo ir apyvartinių lėšų finansavimo poreikis. Nors įmonių likvidumas tebėra istoriškai aukštas ir per pandemiją pradėję sparčiai didėti ne finansų įmonių indėliai tebėra išaugę – 2022 m. vasario pabaigoje jie sudarė 9 mlrd. Eur, t. y. 2,3 mlrd. Eur daugiau, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu (žr. 8 pav. grafiką kairėje). Tiesa, įmonėms atnaujinant per pandemiją sumažėjusias atsargas ir dėl to didėjant importui, 2022 m. pradžioje indėlių lygis jau nebeaugo. Apskritai per pandemiją santaupų augimą lėmusius veiksnius – padidėjusį einamosios sąskaitos balansą ir valstybės pagalbą (ir dėl to didėjusią valstybės skolą[15]
[15] 2020 m. valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis buvo pasiekęs 46,5 proc., t. y. išaugo daugiau nei 10 proc. punkto, palyginti su 2019 m., tačiau 2021 m. šiek tiek sumažėjo ir metų pabaigoje sudarė 44,3 proc.
) – šiuo metu keičia augantis vietos bankų kreditavimas (žr. 8 pav. grafiką dešinėje). Taigi, valstybės pagalbai mažėjant, bankų vaidmuo finansuojant ekonomiką vėl auga.

Per pandemiją išaugusius indėlius labiausiai palaikė valstybės pagalba ir mažėjančios investicijos, tačiau pastaruoju metu vis labiau lėmė išaugęs kreditavimas.

8 pav. Ne finansų įmonių ir namų ūkių indėlių metinis pokytis (grafikas kairėje) ir privačiojo ne finansų sektoriaus indėlių augimo veiksniai (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Valstybės pagalbos priemonėmis daugiausia naudojosi pandemijos labiausiai paveiktas smulkusis ir vidutinis verslas bei didesnės kredito rizikos įmonės. Iki 2021 m. pabaigos įgyvendintų valstybės pagalbos verslui priemonių vertė sudarė apie 3,2 mlrd. Eur, o tai lėmė geresnes įmonių likvidumo ir mokumo pozicijas pandemijos laikotarpiu. Šias priemones galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: subsidijas[16]
[16] Subsidijos apima Užimtumo tarnybos subsidijas per ir po prastovų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos subsidijas nuo COVID-19 nukentėjusioms ir labiausiai nukentėjusioms įmonėms ir kai kurias INVEGOS priemones – dalinį nuomos mokesčio kompensavimą, COVID-19 tyrimų darbuotojams kompensavimą ir subsidijas verslo pradžiai. Subsidijų sumos yra apytikslės, kadangi Užimtumo tarnybos skirtų subsidijų sumos įmonėms, kuriose dirba trys ar mažiau darbuotojų, yra neskelbiamos.
(1,17 mlrd. Eur), paskolos tipo priemones[17]
[17] Paskolos tipo priemonės apima mokesčių nepriemokas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos teiktas mokestines paskolas, taip pat INVEGOS priemones – tiesiogines COVID-19 paskolas, paskolas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms, paskolas turizmo ir apgyvendinimo paslaugų teikėjams, apmokėtinų sąskaitų paskolas (ASAP), sutelktines paskolas Avietė, finansinę priemonę Alternatyva.
(daugiausia apima tiesiogines paskolas ir mokesčių nepriemokas, 1,55 mlrd. Eur) ir su kreditu susijusias INVEGOS priemones[18]
[18] Su kreditu susijusios priemonės apima INVEGOS priemones – kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijas, portfelines garantijas paskoloms ir lizingui, portfelines garantijas faktoringui ir portfelines garantijas faktoringui 2, dalinį paskolų palūkanų kompensavimą, eksporto kredito garantijas ir individualias garantijas.
(garantijas ir palūkanų kompensavimą, 477,5 mln. Eur, žr. A pav. grafiką kairėje). Šiomis priemonėmis daugiausia naudojosi apgyvendinimo ir maitinimo (68,1 % visų sektoriaus įmonių), sveikatos priežiūros (57,2 %), švietimo (51,9 %) ir prekybos (51,5 %) ekonominių veiklų įmonės, o didžiausia pagalbos priemonių vertė teko prekybos sektoriui (1,17 mlrd. Eur). Valstybės pagalba aktyviau naudojosi rizikingesnės, vidutinį ir žemą kredito reitingą turinčios įmonės: bent viena iš priemonių pasinaudojo 73,5 proc. C–E kredito reitingo[19]
[19] Įmonės kredito reitingai priklauso nuo įmonės finansinės būklės ir praeities finansinės elgsenos (pvz., finansinių įsipareigojimų įmokų vėlavimai, skolos). Įmonei gali būti suteikiamas vienas iš 5 reitingų: A, B, C, D ar E. Reitingas A suteikiamas mažiausios rizikos, reitingas E – didžiausios rizikos įmonei. Kaip šaltinis naudojami 2019 m. Scorify kredito reitingai.
įmonių, joms teko 861,8 mln. Eur pagalbos priemonių suma. Taip pat valstybės pagalbos priemonėmis aktyviai naudojosi SVV įmonės, įskaitant mikroįmones, kurioms teko 81 proc. visos suteiktų pagalbos priemonių vertės (žr. A pav. grafiką dešinėje).

A pav. Valstybės suteiktų pagalbos priemonių vertė pagal priemonės tipą (grafikas kairėje) ir suteiktų pagalbos priemonių pasiskirstymas pagal jas gavusių įmonių dydį (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Užimtumo tarnyba, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija, INVEGA ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: grafike kairėje stulpelių suma nelygi bendrai suteiktų pagalbos priemonių sumai siekiant išvengti dvigubo sumavimo, nes mokesčių nepriemokos galėjo tapti tų pačių įmonių kitų metų mokestinėmis paskolomis.

Valstybės pagalbos verslui dėl COVID-19 pandemijos priemonės didino įmonių likvidumą, o tai atitinkamai mažino įmonių paklausą naujoms paskoloms. Mažėjanti paklausa skolintis apyvartinėms lėšoms prisidėjo prie naujų kredito įstaigų suteiktų paskolų ne finansų įmonėms srautų mažėjimo, o tai turėjo įtakos ir paskolų portfelio spartesniam susitraukimui. 2020 m. tikrųjų naujų paskolų ne finansų įmonėms srautas buvo 33 proc. mažesnis nei vidutinis metinis srautas 2017–2019 m., o paskolų portfelis per metus susitraukė apie 13 proc. Tačiau, vertinant pagalbos priemonių apimtį, per 2020 m. įgyvendintų pagalbos priemonių vertė iš esmės atitiko 2017–2019 m. vidutinį metinį paskolų srautą (buvo 3 % mažesnė), o tai rodo, kad valstybės pagalba į rinką įnešė tiek likvidumo, kiek jo būdavo pritraukiama skolinantis iš kredito įstaigų įprastais laikais (žr. B pav. grafiką kairėje). Atsižvelgiant į įmonių rizikingumą, aktyvių paskolų turinčių įmonių dalis ir kredito likutis šiek tiek labiau traukėsi vidutinį ir žemą kredito reitingą turinčių įmonių grupėje – atitinkamai 2 ir 12 proc., o tai rodo kredito įstaigų atsargumą pandemijos laikotarpiu teikiant naujas paskolas. Kita vertus, 2021 m. beveik trečdaliu sumažėjus valstybės pagalbos apimčiai ir gerėjant ekonominei situacijai, taip pat atsigavo ir kredito įstaigų suteikiamo kredito apimtis, nors kai kurie sektoriai vis dar finansuoti atsargiau (plačiau žr. 1.3 skirsnyje).

2020 m. kredito įstaigų suteiktų paskolų portfelis labiausiai mažėjo daugiausia valstybės pagalbos sulaukusiems sektoriams. Beveik 1,6 mlrd. Eur (arba 71 % visų priemonių vertės 2020 m.) valstybės pagalbos priemonių gavusioms veikloms (transporto, statybos, prekybos ir gamybos sektoriams) kredito įstaigų suteiktų paskolų portfelis susitraukė 0,5 mlrd. Eur (arba 20 %), o tai yra 7 proc. punktais didesnis sumažėjimas nei bendro paskolų įmonėms portfelio (žr. B pav. grafiką dešinėje). Didžiausias įsipareigojimų kredito įstaigoms pokytis buvo matomas pandemijos reikšmingai paveiktame transporto sektoriuje – gavusių valstybės pagalbą įmonių paskolų portfelis sumažėjo 0,1 mlrd. Eur (29 %), o negavusių – 47 mln. Eur (16 %). Būtent šis sektorius buvo vienas iš tų, kuriems pandemijos laikotarpiu bankai nurodė pradėję labiau riboti skolinimą[20]
[20] Remiantis bankų apklausos duomenimis.
, o finansų įstaigos įžvelgė vieną didžiausių bankroto tikimybių[21]
[21] Remiantis apklausos dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai duomenimis.
. Kita vertus, 2021 m. pradėjus augti kredito įstaigų suteikiamų paskolų srautams, kita dalis karantino labiau paveiktų veiklų, tokių kaip apgyvendinimo ir maitinimo bei meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veiklos, vis dar buvo kredituotos atsargiau – pandemijos laikotarpiu bankai reikšmingai apribojo naujų paskolų teikimą, kuris iki šiol dar nevisiškai atsigavo. Tačiau 2021 m. 0,2 mlrd. Eur (arba 15 % visų pagalbos priemonių vertės) teko būtent šioms veikloms, o atitinkamu laikotarpiu šioms įmonėms suteiktų paskolų portfelis sumažėjo 40 mln. Eur (18 %). Be to, didžiausias kredito susitraukimas buvo fiksuotas būtent pagalbos sulaukusioms įmonėms, o negavusių ar nesinaudojusių pagalba įmonių paskolų portfelis 2020–2021 m. didėjo arba tebebuvo stabilus.

B pav. Valstybės pagalbos priemonių ir tikrųjų naujų paskolų ne finansų įmonėms srautas (grafikas kairėje) bei paskolų ne finansų įmonėms, gavusioms valstybės pagalbą, portfelio metinis pokytis (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Užimtumo tarnyba, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija, INVEGA, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Valstybės pagalbos priemonės darė didesnę teigiamą įtaką rizikingesnių įmonių kredito įsipareigojimų vykdymui. Valstybės pagalba pasinaudojusių įmonių paskolų nemokumo tikimybė[22]
[22] Remiantis bankų, taikančių vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo metodą, duomenimis.
didėjo sparčiau nei pagalba nesinaudojusių įmonių. Palyginti su 2019 m., pasinaudojusių valstybės pagalba įmonių, turinčių didelę nemokumo tikimybę, t. y. didesnę nei 4 proc., dalis 2020 m. padidėjo 8,1, o nesinaudojusių – 4,2 proc. punkto (žr. C pav. grafikus kairėje).Kita vertus, kredito įsipareigojimų nevykdančių įmonių dalis didėjo kur kas mažiau (+3,5 proc. p.) nei pagalbos priemonėmis nepasinaudojusių įmonių (+8,3 proc. p., žr. C pav. grafikus dešinėje). Tai atskleidžia, kad pirmaisiais pandemijos metais valstybės pagalba darė teigiamą įtaką įmonių, kurios buvo priskiriamos prie rizikingesnių sektorių, mokumui ir padėjo amortizuoti pandemijos poveikį kredito rizikos išaugimui ir dėl to galimam kredito įstaigų nuostolių padidėjimui. Atsižvelgiant į naujausius duomenis, valstybės pagalbą gavusių įmonių su aukšta nemokumo tikimybe dalis 2021 m. padidėjo kur kas mažiau (+1,9 proc. p.), o kredito įsipareigojimų nevykdančių įmonių dalis – tik 0,8 proc. punkto. Kita vertus, nepasinaudojusių pagalbos priemonėmis įmonių su aukšta nemokumo tikimybe dalis sumažėjo 0,8, o nevykdančių įsipareigojimų – 0,2 proc. punkto. Tai rodo, kad antraisiais pandemijos metais padėtis ėmė stabilizuotis – kredito rizika ir jos vertinimas reikšmingai nebesikeitė, o tam įtakos galėjo turėti įmonių prisitaikymas prie pasikeitusių veiklos sąlygų ir neapibrėžtumo mažėjimas.

C pav. Ne finansų įmonių, kurioms priskirta didesnė nei 4 proc. nemokumo tikimybė, dalis (grafikai kairėje) ir ne finansų įmonių, nevykdančių kredito įsipareigojimų, dalis (grafikai dešinėje)

Šaltiniai: Užimtumo tarnyba, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija, INVEGA, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: metinis pokytis lyginamas atskirai 2020 ir 2021 m. dėl skirtingo imties dydžio, kuris priklauso nuo atitinkamais metais gautos valstybės pagalbos: 2020 m. pagalbą gavusių įmonių duomenys lyginami su jų 2019 m. duomenimis, o 2021 m. gavusių – su jų 2020 m. duomenimis.

Kredito įstaigų suteiktų paskolų ne finansų įmonėms portfelis pasiekė ikipandeminį lygį: daugiausia finansuoti NT, prekybos ir gamybos sektoriai, tačiau karantino labiausiai paveiktos veiklos vis dar kredituotos atsargiau. Pandemijos laikotarpiu kredito įstaigų suteiktų paskolų ne finansų įmonėms portfelis sumenko 1,3 mlrd. Eur ir 2021 m. sausio mėn. buvo pasiekęs mažiausią lygį nuo 2015 m. Tačiau 2021 m. išaugus naujų paskolų srautams, portfelis ėmė sparčiai atsigauti ir 2022 m. sausio mėn. pasiekė ikipandeminį lygį. Metinis 2021 m. suteiktų tikrųjų naujų paskolų srautas buvo 73 proc. didesnis nei prieš metus, o 2022 m. suteiktų paskolų srautas 7,7 proc. viršijo atitinkamo laikotarpio ankstesnių metų srautą. Vyraujant dideliam aktyvumui NT sektoriuje, NT veiklai ir statybai teko 28 proc.[23]
[23] Remiantis PRDB duomenimis.
viso per 2021 m. suteiktų naujų paskolų srauto (žr. 9 pav. grafiką kairėje). Kita reikšminga dalis (35 %) teko prekybos ir gamybos sektoriams, kurie taip pat reikšmingai prisideda prie bendro paskolų portfelio augimo (žr. 9 pav. grafiką dešinėje). Kita vertus, dėl brangstančių energijos išteklių padidėjus apyvartinių lėšų poreikiui, beveik trigubai padidėjo energetikos sektoriui suteiktų paskolų srautas, bet vis dar sudarė nedidelę dalį – 6,6 proc. bendro srauto. Nors augo daugumos ekonominių veiklų kreditavimas, tačiau daliai jų naujų paskolų teikimas šiek tiek prislopo – tarp šių veiklų patenka ir karantino ribojimų labiausiai paveikti bei vis dar rizikingesniais laikomi sektoriai (apgyvendinimo ir maitinimo bei meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos).

Kredito įstaigų suteiktų paskolų ne finansų įmonėms srautas reikšmingai išaugo, daugiausia kredituoti NT, prekybos ir gamybos sektoriai.

9 pav. PFĮ 2021 m. suteiktų paskolų srautas bei jo metinis pokytis (grafikas kairėje) ir paskolų ne finansų įmonėms portfelio pagal ekonominės veiklos rūšį pokytis per metus (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: PRDB ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: kai kurių ekonominių veiklų pavadinimai yra sutrumpinti.

2021 m. sparčiau augo didesnės vertės paskolos bei skolinimas smulkiajam ir vidutiniam verslui. Atsigaunant investicijoms sparčiau didėjo didesnės vertės paskolos: paskolų iki 1 mln. Eur vertės metinis srautas per metus išaugo 44[24]
[24] Remiantis PRDB duomenimis.
, o didesnių nei 1 mln. Eur[25]
[25] Iki 30 mln. Eur vertės.
vertės – 49 proc. Nuo 2018 m. pabaigos pradėję mažėti kredito įstaigų SVV įmonėms teikiamų naujų paskolų srautai 2021 m. taip pat išaugo. 2021 m. suteiktų paskolų SVV įmonėms srautas buvo 65 proc. didesnis nei ankstesniais metais, nors didelėms įmonėms taip pat augo sparčiai – apie 43 proc. (žr. 10 pav. grafiką kairėje). Prie šių pokyčių galėjo prisidėti mažėjusi atmetamų paraiškų dalis – Lietuvos banko vykdomos ne finansų įmonių apklausos duomenimis, 2021 m. atmetamų paraiškų dalis labiausiai mažėjo mažoms įmonėms, kurios dažniausiai laikomos rizikingesnėmis. Be to, iki 2020 m. vidurio griežtėję skolinimo standartai[26]
[26] Remiantis Lietuvos banko kas ketvirtį vykdomos bankų apklausos duomenimis.
, daugiausia dėl padidėjusio rizikos lygio, nuo 2020 m. pabaigos SVV įmonėms nebegriežtėjo, o praėjusių metų pabaigoje kai kurie bankai nurodė net šiek tiek juos švelninę.

Atsigaunant kredito įstaigų skolinimui, traukėsi suteiktų kitų ne finansų įmonių paskolos, tačiau augo finansavimasis obligacijomis ir prekybos kreditais. Nors 2021 m. reikšmingai išaugo kredito įstaigų suteiktų naujų paskolų srautai, taip pat didėjo ir įmonių finansavimasis kitais ne bankų finansavimo šaltiniais. Palyginti su kredito įstaigų suteiktomis paskolomis, įmonių įsipareigojimai ne bankams augo šiek tiek lėtesniu tempu: per metus padidėjo 8,5 proc., arba 2,9 mlrd. Eur. Prie to labiausiai prisidėjo toliau augę įsipareigojimai prekybos kreditais (1,2 mlrd. Eur, arba 8 %), skolos vertybiniais popieriais (0,6 mlrd., arba 34 %) ir didėjusios kitos ne finansų įmonėms ir namų ūkiams mokėtinos sumos (1,2 mlrd., arba 23 %, žr. 10 pav. grafiką dešinėje). Kita vertus, pastaraisiais metais sparčiai didėjusios trumpalaikės kitų ne finansų įmonių suteiktos paskolos pradėjo trauktis ir 2021 m. pabaigoje šie įsipareigojimai buvo šiek tiek daugiau nei penktadaliu (22 %, arba 0,6 mlrd. Eur) mažesni, palyginti su ankstesniais metais. Nepaisant to, įmonių tarpusavio įsipareigojimai ir toliau yra reikšmingi ir sudaro daugiau nei trečdalį (35 %) visų įmonių finansinių įsipareigojimų. Tai lemia, kad rizika dėl tarpusavio skolų grandinės trikdžių tebėra aktuali, nes, šioms įmonėms susidūrus su finansiniais sunkumais ir negalint vykdyti turimų įsipareigojimų, galėtų būti paveiktos ir kitos susijusios įmonės, o tai galėtų nulemti kredito nuostolius finansų įstaigoms.

2021 m. sparčiau augo skolinimas SVV įmonėms, didėjo ir įmonių finansavimasis kitais ne bankų finansavimo šaltiniais.

10 pav. Ne finansų įmonėms suteiktų naujų paskolų metinis srautas (grafikas kairėje) ir finansinių įsipareigojimų metinis pokytis 2020–2021 m. (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Aktyviai teikiant būsto paskolas, nuo 2020 m. sparčiai augo būsto paskolų portfelis, didėjo ir rizikingesnių paskolų dalis. Naujų būsto paskolų paklausa augo nuo 2020 m. Tam įtakos turėjo patrauklesnės skolinimo sąlygos, palankiai vertintos būsto rinkos perspektyvos ir išaugusios santaupos, leidusios gyventojams lengviau įvykdyti pradinio įnašo reikalavimą. 2022 m. kovo mėn. kredito įstaigų suteiktų būsto paskolų portfelio metinis augimo tempas sudarė 12,3 proc., t. y. buvo vienas didžiausių augimo tempų nuo 2009 m. Per metus suteiktų naujų būsto paskolų skaičius buvo beveik penktadaliu (19,2 %) didesnis nei prieš metus, o suteiktų paskolų vertė augo dar sparčiau (43,3 %, žr. 11 pav. grafiką kairėje). Tai rodo, kad didėjo ne tik aktyvumas būsto paskolų segmente, bet ir vidutinė paskolos vertė. Pastaroji 2022 m. pradžioje sudarė 81 tūkst. Eur (15 % daugiau nei prieš metus), o tam įtakos galėjo turėti kylančios įsigyjamo būsto kainos. Kaip ir ankstesniais metais, 2021 m. šiek tiek daugiau nei pusė (51,5 %) naujų būsto paskolų susitarimų buvo pasirašyta Vilniaus apskrityje, nors būsto paskolų portfeliai didėjo visuose regionuose. Dėl išaugusios konkurencijos skolinimo sąlygos 2021 m. tapo dar palankesnės, o standartai švelnėjo: vidutinė metinė palūkanų norma susitraukė 0,2 proc. punkto – iki 2,1 proc., o suteiktų naujų būsto paskolų DSTI ir LTV rodiklių vidurkiai šiek tiek augo ir svyruoja atitinkamai apie 28 ir 78 proc. Pastaruoju metu ypač daugėjo kredito gavėjų, imančių būsto paskolas su mažesniu pradiniu įnašu ir ilgesne paskolos trukme (plačiau žr. 2.2 skirsnyje), tačiau nuo 2022 m. pastebima ir šiek tiek griežtėjančių skolinimo standartų tendencija.

Suteiktų naujų vartojimo paskolų srautas 2021 m. atsigavo po susitraukimo karantino laikotarpiais – didėjo vidutinė paskolos vertė. Augo susidomėjimas ir skolinimusi per tarpusavio skolinimo platformas. Atlaisvinus karantino ribojimus, išaugo namų ūkių vartojimas, o atitinkamai didėjo ir naujų vartojimo paskolų paklausa. Prie to galimai prisidėjo gerėjantys gyventojų lūkesčiai, palanki skolinimosi kaina ir padidėjęs tokio tipo finansavimo poreikis. 2021 m. kitų vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) suteiktų naujų vartojimo paskolų vertė sudarė 481 mln. Eur, t. y. beveik ketvirtadaliu (23,2 %) daugiau nei ankstesniais metais, nors suteiktų paskolų skaičius susitraukė 15,7 proc. (žr. 11 pav. grafiką dešinėje). Tai rodo, kad namų ūkių pasiskolintos sumos vartojimui augo – vidutinė kredito suma buvo 46 proc. didesnė nei prieš metus, taip pat 5 mėn. pailgėjo vidutinė paskolos trukmė. Tam įtaką galėjo daryti augusios kainos, noras įsigyti brangesnių pirkinių ir dėl sparčiai kylančių atlyginimų gerėjusios sąlygos prisiimti didesnius įsipareigojimus. Apskritai kitų vartojimo kredito davėjų suteiktų paskolų portfelis per metus paaugo beveik penktadaliu (18,1 %), o susidomėjimas tarpusavio skolinimo platformomis taip pat neblėso. 2021 m. per tarpusavio skolinimo platformas buvo suteikta beveik penktadaliu (21,9 %) daugiau paskolų, o bendra šių paskolų vertė buvo 49,2 proc. didesnė nei prieš metus (sudarė beveik 53 mln. Eur). PFĮ naujas vartojimo paskolas taip pat teikė aktyviau – 2022 m. kovo mėn. tikrųjų naujų paskolų metinis srautas buvo 59,2 proc. didesnis nei prieš metus ir sudarė 355 mln. Eur. Tai lėmė, kad PFĮ suteiktų vartojimo ir kitų paskolų portfelis atsigavo po karantino ribojimų ir 2022 m. kovo mėn. buvo 6,4 proc. didesnis nei prieš metus.

Aktyvumas būsto paskolų segmente vis dar buvo didelis, o pandemijos laikotarpiu susitraukęs skolinimas vartojimui atsigavo.

11 pav. PFĮ suteiktų tikrųjų naujų paskolų namų ūkiams mėnesio srautas (grafikas kairėje) ir kitų vartojimo kredito davėjų (ne bankų) per ketvirtį suteiktų naujų paskolų srautas bei portfelio metinis pokytis (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Išaugęs neapibrėžtumas dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą gali daryti įtaką tolesnei kreditavimo raidai. Naujų paskolų privačiajam ne finansų sektoriui srautus gali pradėti mažinti naujų paskolų paklausos susitraukimas. Tą galėtų lemti išaugęs neapibrėžtumas, brangstančios žaliavos ir gilėjantys tiekimo grandinių trikdžiai, dėl to įmonės galėtų nuspręsti atidėti didesnes investicijas ateičiai, taip pat ir griežtesni skolinimo standartai, dėl kurių galėtų padidėti atmetamų paraiškų dalis. Bankų apklausos duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį jau matoma šiek tiek sumažėjusi ne finansų įmonių naujų paskolų paklausa, kurios augimą iki šiol labiausiai palaikė apyvartinių lėšų ir kapitalinių investicijų finansavimo poreikis (žr. 12 pav. grafiką kairėje). Kita vertus, naujų paskolų investicijoms srautai kol kas reikšmingai neprislopo, tačiau srautuose kol kas galimai atsispindi iš anksčiau suplanuoti ir pradėti projektai (žr. 12 pav. grafiką dešinėje). Verslo pasitikėjimo rodikliai kovo mėn. reikšmingai suprastėjo, o tai gali lemti atsargesnį naujų investicijų planavimą ir mažesnę tokio tipo finansavimo paklausą. Kita vertus, jei augtų likvidumo poreikis, galėtų didėti apyvartinių lėšų paklausa, kuri iš dalies galėtų amortizuoti susitraukiančius investicinių paskolų srautus. Auganti infliacija ir neapibrėžtumas dėl Rusijos karo prieš Ukrainą turėjo įtakos ir namų ūkių lūkesčiams – vartotojų pasitikėjimo rodiklis kovo mėn. pasiekė žemiausią lygį nuo pirmojo karantino. Bankų apklausos duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį naujų būsto ir vartojimo paskolų paklausa nustojo augti. Artimiausiu metu bankai numato paklausos susitraukimą ir šiek tiek griežtėjančius skolinimo standartus. Tolesnei namų ūkių kreditavimo raidai įtakos gali turėti dėl suprastėjusių lūkesčių atsargesnis asmeninių finansų valdymas ir geriau apgalvotas naujų įsipareigojimų prisiėmimas.

Išaugęs neapibrėžtumas ir suprastėję lūkesčiai gali slopinti naujo kreditavimo paklausą.

12 pav. Ne finansų įmonių ir namų ūkių naujų paskolų paklausos pokytis (grafikas kairėje) ir ne finansų įmonėms per dieną suteiktų paskolų srautas (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Bankų apklausa, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: punktyrinė linija žymi paklausos lūkesčius artimiausius 3 mėn. Paskolų srautas pateikiamas kaip 30 d. slankusis vidurkis, punktyrinė linija žymi Rusijos invazijos į Ukrainą pradžią.


1.4.NT rinkos raida

Parduotų būstų skaičius 2021 m. pasiekė istorines aukštumas, tačiau 2022 m. pirmais mėnesiais rinkos aktyvumas mažėjo. Pandemijai paveikus ekonomiką mažiau, nei tikėtasi, gerėjant namų ūkių finansinei padėčiai (vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius 2021 m. vidutiniškai pakilo 10,1 %) ir pasikeitus gyventojų būsto poreikiams (pvz., daugiau laiko praleidžiant namuose), 2021 m. gyventojų susidomėjimas būsto įsigijimu pasiekė istorines aukštumas. Tai kartu su vadinamosios spyruoklės efektu, būsto rinkai „atšokus“ po sustojimo pandemijos pradžioje, lėmė, kad parduotų būstų skaičius 2021 m. buvo istoriškai didelis. Registrų centro duomenimis, 2021 m. Lietuvoje iš viso parduota 55 tūkst. būstų, tai yra 22,2 proc. daugiau nei 2020 m. ir 16,4 proc. daugiau nei prieš pandemiją – 2019 m. (žr. 13 pav. grafiką kairėje). Gyventojams per pandemiją panorus gyventi erdvesniuose būstuose, ypač didėjo namų pardavimų skaičius – 2021 m. jų parduota atitinkamai 26,5 ir 35,2 proc. daugiau nei 2020 ir 2019 m. Butų pardavimų skaičius 2021 m. buvo 20,5 proc. didesnis nei 2020 m. ir 9,8 proc. didesnis nei 2019 m. Prie 2021 m. išaugusio parduotų būstų skaičiaus prisidėjo ir juridiniai asmenys – jų įsigytų būstų skaičius sudarė 6 proc. visų įsigytų būstų (1 proc. p. daugiau nei 2020 m.). Vilniuje jie buvo dar aktyvesni – 2021 m. nupirko 9,5 proc. visų būstų (3 proc. p. daugiau nei 2020 m.). Blėstant minėtam spyruoklės efektui, pakilus būsto kainoms, esant ribotai naujų būstų pasiūlai ir dėl to sumažėjus pasirinkimo galimybėms, aktyvumas būsto rinkoje nuo 2021 m. vasaros po truputį mažėjo. Naujesniais duomenimis, 2022 m. pirmąjį ketvirtį matomas metų pradžiai įprastas pardavimų skaičiaus sumažėjimas – parduotų būstų buvo 16 proc. mažiau nei vidutiniškai per ketvirtį 2021 m. Didėjanti infliacija ir nuvertėjančios gyventojų santaupos skatina ir toliau gali skatinti gyventojus įsigyti būstą anksčiau, nei planuota, o tai galėtų lemti vėl pradėsiantį didėti pardavimų skaičių.

Po istoriškai aktyvios 2021 m. pirmosios pusės pardavimų skaičius didžiausioje Vilniaus pirminėje rinkoje grįžo į ikipandeminį lygį, tačiau pasiūla rinkoje toliau mažėja. Rinkos dalyvių[27]
[27] UAB „Inreal“.
duomenimis, 2021 m. Vilniaus naujų būstų rinkoje iš viso parduota 7,2 tūkst. būstų – 52 proc. daugiau nei 2020 m. ir 31 proc. daugiau nei prieš pandemiją 2019 m. (žr. 13 pav. grafiką dešinėje). Po itin aktyvaus 2021 m. pavasario pardavimų skaičius mažėjo ir 2022 m. pirmąjį ketvirtį, neskaitant pirmų pandemijos mėnesių 2020 m., buvo mažiausias nuo 2018 m. vidurio. Mažėjantį pardavimų skaičių lemia pakilusios būsto kainos ir ribotos pasirinkimo galimybės – kovo mėn. buvo galima rinktis iš 3,3 tūkst. naujų butų, mažiausiai nuo 2015 m. Nors Kauno ir Klaipėdos pirminėse rinkose 2021 m. vasarą stebėtas pasiūlos papildymas, Vilniuje pasiūlą riboja trikdžiai gaunant statybos leidimus (2021 m. išduota 5,4 % mažiau leidimų nei 2020 m., o Kaune ir Klaipėdoje atitinkamai 28,4 ir 65,5 % daugiau nei 2020 m.).

Po rekordinių 2021 m. aktyvumas būsto rinkoje ir ketinimai pirkti būstą 2022 m. pirmąjį ketvirtį mažėjo, o butų pasiūla Vilniuje tebebuvo ribota.

13 pav. Parduoti būstai ir gyventojų ketinimai įsigyti būstą (grafikas kairėje) ir situacija Vilniaus pirminėje rinkoje (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Registrų centras, Lietuvos statistikos departamentas ir UAB „Inreal“.

Pastaba: gyventojų, ketinančių pirkti ar statyti būstą, dalis skaičiuojama kaip gyventojų, į klausimą atsakiusių „Taip, tikrai“ ir „Galbūt“, dalis.

Rusijos karo prieš Ukrainą poveikis Lietuvos būsto rinkai kol kas yra ribotas, tačiau neapibrėžtumas tebėra. Antrinėje būstų rinkoje dėl prasidėjusio karo pardavimų skaičius nemažėjo – 2022 m. kovo mėn. būstų parduota 12 proc. daugiau nei vasario mėn. ir 17,9 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš pandemiją 2019 m. Naujesniais duomenimis, balandžio mėn. pardavimų buvo šiek tiek (3,5 %) mažiau nei kovo mėn., bet 14,5 proc. daugiau nei prieš karo pradžią sausio mėn. Tiesa, pirminėje naujų būstų rinkoje Vilniuje kovo mėn. fiksuota perpus mažiau pardavimų nei vasario mėn., nors dėl mažos pasiūlos, esant ribotoms pasirinkimo galimybėms, pardavimų skaičius mažėja nuo 2022 m. sausio mėn. Balandžio mėn. pardavimų Vilniaus pirminėje rinkoje buvo 66 proc. daugiau nei kovo mėn., bet mažiau nei prieš karo pradžią. Lietuvos statistikos departamento atliktos vartotojų apklausos duomenimis, balandžio mėn., palyginti su sausio mėn., netgi truputį padidėjo vartotojų dalis, tvirtai apsisprendusių pirkti būstą per ateinančius 12 mėn.[28]
[28] Kartu padidėjo ir vartotojų, neketinančių įsigyti būstą, dalis – mažėjo neapsisprendusių vartotojų.
Tai rodo, kad prasidėjęs karas vartotojų pasitikėjimo būsto rinka reikšmingai nepaveikė. Vis dėlto, Rusijos karui prieš Ukrainą tebesitęsiant, būsto rinkoje neapibrėžtumas tebėra. Tolesnei rinkos raidai darys įtaką karo poveikis ekonomikai ir kartu gyventojų finansinei padėčiai bei pasitikėjimui, į Lietuvą atvykstančių pabėgėlių įsitraukimas į būsto rinką tiek būstą perkant, tiek jį nuomojantis.

Nors 2021 m. daugėjo išduotų statybos leidimų ir pradėtų statyti būstų, baigtų statyti būstų skaičius mažėjo. 2021 m. išaugus būsto paklausai, buvo galima įžvelgti ir būstų pasiūlos didėjimo ženklų, ypač pirmąjį pusmetį. Visoje Lietuvoje 2021 m. leistų statyti būstų skaičius buvo 29,7 proc. didesnis nei 2020 m. ir buvo istoriškai didžiausias, o juridiniai asmenys įsigijo 40 proc. daugiau gyvenamosios paskirties sklypų nei 2020 m., galimai planuodami naujų projektų plėtrą. Pradėtų statyti būstų skaičius 2021 m. buvo 8,1 proc. didesnis nei 2020 m., tačiau nuo 2021 m. vidurio ėmė mažėti. Baigtų statyti būstų skaičius buvo 21,1 proc. mažesnis nei 2020 m. ir mažiausias nuo 2017 m. (žr. 14 pav.), būstų pasiūla atsiliko nuo padidėjusios paklausos ir vis daugiau rinkos dalyvių įžvelgia parduodamų butų trūkumą (žr. 20 pav.). Naujų būstų pasiūla Vilniuje augo ypač lėtai. Leistų, pradėtų ir baigtų statyti būstų skaičius Vilniuje 2021 m. buvo atitinkamai 5,4, 32,4 ir 43,4 proc. mažesnis nei 2020 m.

Nors 2021 m. išduotas didelis skaičius statybos leidimų, būstų pasiūla didėjo nedaug.

14 pav. Leisti, pradėti ir baigti statyti būstai per ketvirtį

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Pastaba: remiantis gegužės 16 d. duomenimis.

Būsto paklausai aplenkus pasiūlą, būsto kainų augimo tempas 2021 m. pasiekė aukščiausią lygį nuo finansų krizės laikų. 2021 m. būsto kainų augimo tempas ėmė spartėti ir 2021 m. gruodžio mėn. pagal skirtingus būsto kainų indeksus sudarė 19,8–23,9 proc. ir buvo sparčiausias nuo 2007–2008 m. (žr. 15 pav.). Spartus kainų augimo tempas pastebimas visoje Lietuvoje – Lietuvos statistikos departamento duomenimis, būsto kainos Vilniuje 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 20,5 proc. didesnės nei prieš metus, o kitoje šalies teritorijoje – 19,2 proc. didesnės. Naujesniais Lietuvos banko ir rinkos dalyvio UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas (toliau – Ober-Haus) duomenimis, kainų augimo tempas 2022 m. balandžio mėn. toliau spartėjo ir siekė 21,4–27,2 proc.

Spartėjantis būsto kainų augimas pralenkė atlyginimų augimo tempą, o didėjanti infliacija dar labiau apkarpo atlyginimus ir mažina būsto įperkamumą. Būsto įperkamumas Lietuvoje dešimtmetį gerėjo – nuo 2010 m. pirmojo ketvirčio iki 2020 m. ketvirtojo ketvirčio būsto pardavimo kainos pakilo 77, o vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius – 111 proc. Nors atlyginimai 2021 m. ir toliau sparčiai didėjo (per metus vidutiniškai – 10,1 %), būsto kainos kilo dar sparčiau (vidutiniškai – 16 %). Būsto kainų augimo tempui lenkiant nominaliųjų atlyginimų augimą, o didelei infliacijai mažinant realiųjų pajamų augimą ar realiosioms pajamoms net mažėjant, gyventojams tampa vis sunkiau „vytis“ spartų būsto kainų augimą ir atsidėti didesnę dalį pajamų taupyti būstui įsigyti. Prastėjantį būsto įperkamumą atspindi 2021 m. pastebimai pradėjęs didėti būsto kainų ir pajamų santykis (žr. 15 pav.). Vertinant nominaliąsias pajamas, 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį būsto kainų ir pajamų santykis buvo panašus į 2018–2019 m. sankirtos lygį. Vertinant realiąsias gyventojų pajamas, įperkamumo rodiklis prastėjo dar labiau – 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo prasčiausias nuo 2008 m.

Būsto kainų augimo tempas yra sparčiausias nuo finansų krizės laikų ir lenkia atlyginimų augimo tempą, tad būsto įperkamumo rodiklis prastėja.

15 pav. Metinis būsto kainų augimo tempas (grafikas kairėje) ir būsto įperkamumo rodiklis (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Ober-Haus, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: remiantis gegužės 20 d. duomenimis.

Būsto nuomos kainos kyla lėčiau nei pardavimo kainos, tačiau, išaugus nuomojamo būsto paklausai į Lietuvą atvykstant pabėgėliams iš Ukrainos, nuomos rinka gali pradėti kaisti. Nuomos rinkai atsigaunant po pandemijos šoko ir stebint būsto pardavimų rinkos tendencijas, nuomos kainų augimo tempas spartėja ir 2022 m. balandžio mėn. sudarė 10,4–17,8 proc. pagal skirtingus duomenų šaltinius[29]
[29] Aruodas.lt, Ober-Haus, Lietuvos statistikos departamentas.
(žr. 16 pav. grafiką kairėje). Tikėtina, kad nuomos kainos artimiausiu metu pradės kilti sparčiau. Naujausios kovo mėn. Lietuvos banko atliktos NT rinkos dalyvių apklausos duomenimis, visuose trijuose Lietuvos didmiesčiuose padaugėjo rinkos dalyvių, manančių, kad nuomos kainos per ateinančius 12 mėn. didės, o nuomai siūlomo būsto trūksta (žr. 19 pav.). Į Lietuvą atvykstant pabėgėliams iš Ukrainos, dalis jų norės nuomotis būstą, o esant ribotai pasiūlai ir išaugus paklausai, gali susidaryti spaudimas nuomos kainoms kilti sparčiau. Kovo–balandžio mėn. jau buvo galima įžvelgti spartesnio nuomos kainų augimo ženklų – Ober-Haus duomenimis, nuomos kainos balandžio mėn. buvo 12 proc. didesnės nei vasario mėn. Aruodas.lt duomenimis, nuomos kainos minimu laikotarpiu padidėjo 10,9, o pagal Lietuvos statistikos departamentą, jos minimu laikotarpiu pakilo mažiau – 3,3 proc.
Sparčiai didėjant būsto pardavimo ir nuomos kainoms, sutaupyti būsto įsigijimui tampa vis sunkiau. Būsto pardavimo kainoms kylant sparčiau nei nuomos, būsto pardavimo ir nuomos kainos santykis didėja – būstą nuomotis tampa santykinai patraukliau, nei jį pirkti (žr. 16 pav. grafiką dešinėje). Šiuo metu būstą įsigyti su paskola vis dar yra patraukliau nei būstą nuomotis, kadangi vidutinė paskolos įmoka per mėnesį yra mažesnė nei nuomos kaina[30]
[30] Rinkos dalyvių duomenimis, Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose nuomos kaina už 2 kambarių butą siekia 340–540 Eur. O 50 kv. m butą Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose galima įsigyti už 80–150 tūkst. Eur. Mėnesinė įmoka, įsigijus tokios vertės būstą su 30 metų trukmės ir 15 proc. pradinio įnašo paskola, siektų 250–470 Eur.
. Tačiau, sparčiai kylant pardavimo ir nuomos kainoms, būsto finansinė našta gyventojams didėja – tenka skolintis vis didesnę sumą būstui įsigyti, o didėjant nuomos kainoms, sukaupti didesnę sumą tampa vis sunkiau ir būstas tampa vis mažiau įperkamas – įsisuka „užburtas nuomos ratas“.

Būsto nuomos kainų augimo tempas yra lėtesnis nei pardavimo kainų, tačiau artimiausiu metu gali pradėti spartėti.

16 pav. Nuomos kainų Lietuvoje metinis pokytis (grafikas kairėje) bei būsto kainos ir nuomos santykis (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Aruodas.lt, Ober-Haus, Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: nuomos kainų metinio pokyčio 3 mėn. slankusis vidurkis. Remiantis gegužės 6 d. duomenimis.

Sparčiai kylančios statybos kainos gali palaikyti spaudimą būsto kainoms augti toliau. Nuo 2021 m. pradžios pastebimas gyvenamųjų pastatų statybos kainų augimas, kurį daugiausia lemia dėl tiekimo grandinių trikdžių ir žaliavų trūkumo sparčiai brangstančios statybos medžiagos. 2022 m. kovo mėn. bendras gyvenamųjų pastatų statybos kainų ir statybos medžiagų metinis augimo tempas buvo istoriškai didžiausias ir sudarė atitinkamai 19,2 ir 24,4 proc. (žr. 17 pav.). Pabrangus statybos medžiagoms ir dėl to padidėjus naujų būstų savikainai, jei būsto paklausa nemažės, dalis išaugusios savikainos galėtų būti perkelta į būsto pardavimo kainą, tad, net ir padidėjus naujų būstų pasiūlai, spaudimas kainoms toliau augti ir toliau būtų (plačiau žr. 2.2 skirsnyje).

Dėl brangstančių statybos medžiagų sparčiai kyla gyvenamųjų pastatų statybos kainos.

17 pav. Statybos sąnaudų elementų kainų metiniai pokyčiai

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Didelė iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos importuojamų statybos medžiagų dalis gali lemti tolesnį statybos kainų brangimą. Iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos 2021 m. importuota mediena ir jos dirbiniai sudarė 47 proc. viso šių medžiagų importo (žr. 2 lentelę), tokią pačią importo dalį sudarė geležis ir plienas bei dirbiniai iš šių metalų. Atsisakant baltarusiškų ir rusiškų medžiagų ir dėl karo atsirandant trikdžių prekiaujant su Ukraina, šias medžiagas teks pirkti iš kitų tiekėjų už galimai didesnę kainą, o medžiagų tiekimo trukmė ilgės. Tai galimai lems tolesnį spartų statybos kainų augimą ir ribos statomų būstų skaičių.

2 lentelė. Iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos importuojamų medžiagų dalis 2021 m.

(procentais)

Šalys

Mediena ir medienos dirbiniai

Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento, arba panašių medžiagų

Geležis ir plienas

Dirbiniai iš geležies arba iš plieno

Aliuminis ir aliuminio dirbiniai

Baltarusija

25,1

11,8

11,0

4,2

10,7

Rusija

15,6

8,3

20,7

4,3

3,0

Ukraina

6,0

1,8

4,5

2,1

0,4

Iš viso

46,7

21,8

36,2

10,6

14,1

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Atsigaunant ekonomikai ir vyraujant žemoms palūkanų normoms, komercinio NT rinkos aktyvumas 2021 m. pastebimai padidėjo. Ekonomikai stabiliai augant, komercinio NT patalpų paklausa taip pat didėjo, todėl NT plėtotojai, nestabdę statybos projektų ir per pandemiją, nuosekliai didino komercinių patalpų pasiūlą: biurų, prekybos ir sandėliavimo patalpų pasiūla Vilniuje per metus padidėjo atitinkamai 8,9, 10,7 ir 2,8 proc. Komercinio NT paklausa taip pat pastebimai didėjo tiek iš nuomininkų, tiek iš investuotojų. Pandemijai atslūgus, 2021 m. biurų nuomos sutarčių Vilniuje buvo sudaryta beveik trečdaliu (31 %) daugiau, nei buvo sudaroma vidutiniškai per penkerius metus, o investicinių sandorių apimtis, investuotojams toliau siekiant pajamingumo, padidėjo 61 proc. (žr. 18 pav.). Į komercinį NT buvo investuojama įvairiomis kryptimis, tačiau išsiskyrė aktyvesnis nuomai skirto gyvenamosios paskirties NT įsigijimas, o į kitus segmentus investuotų lėšų apimtis reikšmingai nepakito. 2022 m. pirmąjį ketvirtį investuotojų aktyvumas Lietuvoje reikšmingai sumažėjo – investicinių sandorių apimtis krito 39,8 proc. Dėl prasidėjusio Rusijos karo prieš Ukrainą ir jo nulemtų sankcijų prekybai su Rusija ir Baltarusija komercinio NT (visų pirma sandėliavimo patalpų) paklausa gali dar labiau sumažėti. Kita vertus, tolesnį komercinio NT pasiūlos augimą gali riboti didėjančios statybos sąnaudos, ekonominis neapibrėžtumas ir tiekimo grandinių sutrikimai. 

Komercinio NT sandorių apimtis 2022 m. pradžioje pastebimai sumažėjo.

18 pav. Komercinio NT sandorių apimtis Lietuvoje ir A klasės biurų neužimtumo lygis Vilniuje

Šaltiniai: Ober-Haus ir UAB Colliers.

Atsigaunant ekonomikai ir atlaisvinant su COVID-19 susijusius įmonių veiklos ribojimus, 2021 m. disbalansų biurų ir prekybos patalpų rinkoje mažėjo. Lietuvos banko vykdomų NT rinkos dalyvių apklausų duomenimis[31]
[31] NT rinkos dalyvių apklausų apžvalgas žr.: https://www.lb.lt/lt/apzvalgos-ir-leidiniai/category.40/series.185
, Lietuvos NT rinkos dalyviai po pandemijos pradžios 2020 m. ėmė manyti, kad didžiuosiuose miestuose yra susidaręs biurų ir prekybos patalpų pasiūlos perteklius bei sandėliavimo patalpų trūkumas. Su biurų pasiūlos pertekliumi susijusių disbalansų nebuvo juntama jau 2021 m. pradžioje, o nuomonės dėl prekybos patalpų pertekliaus vyravo iki 2021 m. antrojo pusmečio, kai, vertindami disbalansus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos NT rinkoje, atitinkamai 39, 14 ir 17 proc. apklaustų NT rinkos dalyvių nurodė, kad šiuose miestuose prekybos patalpų pasiūla yra per didelė (žr. 19 pav.), o manančiųjų, kad tokių patalpų šiuose miestuose atitinkamu laikotarpiu trūko, nebuvo. 2022 m. pradžioje, ekonomikai toliau augant ir mažėjant su prekyba susijusių apribojimų, NT rinkos dalyvių nuomonė dėl reikšmingų disbalansų prekybos patalpų rinkoje pasikeitė: 2022 m. kovo mėn. vykdytos apklausos duomenimis, NT rinkos dalyviai disbalansų Klaipėdoje neįžvelgė, o Vilniuje ir Kaune ėmė jaustis prekybos patalpų trūkumas (taip manė atitinkamai 8 ir 33 % šių miestų NT rinkas vertinusių apklaustųjų).

Dėl prekybos su Rusija ir Baltarusija apribojimų sandėliavimo patalpų trūkumas gali išblėsti. Sandėliavimo patalpų trūkumas tebėra juntamas visuose didžiuosiuose miestuose: kad tokių patalpų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje trūksta, 2022 m. kovo mėn. nurodė atitinkamai 46, 80 ir 50 proc. šių miestų komercinio NT rinkas vertinusių apklausos dalyvių. Vis dėlto, prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, dalis NT rinkos dalyvių, kurie manė, kad Vilniuje sandėliavimo patalpų trūksta, sumažėjo 34 proc. punktais. Tikėtina, kad, traukiantis tarptautinės prekybos apimčiai ir reeksportui iš Lietuvos dėl įsigaliojusių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, sandėliavimo patalpų paklausa ilgainiui taip pat sumažės. Jei tarptautinės prekybos apimtis Lietuvoje trauksis reikšmingai, gali susidaryti sandėliavimo patalpų perteklius. Tokiu atveju sandėliavimo patalpų statybos projektus vykdantys NT plėtotojai patirtų reikšmingų nuostolių dėl infliacijai augant padidėjusių statybos sąnaudų ir mažesnio, nei planuota, projektų pradžioje patalpų užimtumo.

Su pasiūlos pertekliumi susijusių disbalansų biurų ir prekybos patalpų rinkoje sumažėjo, o prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą galėjo sumažinti sandėlių Vilniuje trūkumą.

19 pav. Atsakiusiųjų, kad NT rinkoje yra NT trūkumas, ir atsakiusiųjų, kad NT rinkoje yra NT perteklius, dalių skirtumas

Chart, line chart

Description automatically generated

Šaltinis: Lietuvos bankas.


1.5.Ne bankų finansų sektoriaus raida

Draudimo sektorius 2021 m. augo, draudimo įmonės investavo į didesnės rizikos priemones, o rinkos pelnas sumažėjo dėl didėjusių išmokų[32]
[32] Plačiau apie draudimo rinką skaitykite 2021 m. Lietuvos draudimo rinkos apžvalgoje.
. 2021 m. sudaryta 5,5 proc. daugiau draudimo sutarčių nei 2020 m. ir surinkta 1 mlrd. Eur įmokų – 8,9 proc. daugiau nei 2020 m. Gyventojams siekiant įdarbinti santaupas, 2021 m. reikšmingai padaugėjo sudarytų investicinių gyvybės draudimo sutarčių – 23,7 proc. daugiau nei 2020 m., o įmokų suma padidėjo 14,9 proc. Padidėjus investicinio gyvybės draudimo paklausai, rizikingesnių investicijų dalis draudimo įmonių balansuose 2021 m. taip pat didėjo. Investicinių fondų vienetų dalis 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 41,9 proc. draudimo įmonių turto – 3,7 proc. punkto daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus, o skolos vertybinių popierių sudarė 42 proc. – 4,1 proc. punkto mažiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Lietuvos Respublikoje registruotų draudimo įmonių pelną 2021 m. teigiamai veikė sėkminga gyvybės draudimo įmonių investicinė veikla, o pelną mažino išaugęs ne gyvybės draudimo išmokų skaičius. Viso draudimo sektoriaus pelnas 2021 m., palyginti su 2020 m., sumažėjo 10 proc. – iki 45,2 mln. Eur. Visos įmonės 2021 m. vykdė „Mokumas II“ direktyvoje nustatytus mokumo kapitalo reikalavimus. Draudimo įmonių sektoriaus svarba finansų sistemoje 2021 m. šiek tiek sumažėjo – draudimo įmonių ir visų finansų įstaigų (be centrinio banko) turto santykis 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 3,8 proc. – 0,4 proc. punkto mažiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus[33]
[33] Palyginkime: vertinant PFĮ finansinį turtą, šis santykis minimu laikotarpiu sudarė 65,7 proc.
.

Finansų rinkose vyraujant augimo tendencijoms, Lietuvos pensijų ir investicinių fondų vertė ir valdomas turtas per 2021 m. sparčiai augo, tačiau 2022 m. pradžioje patyrė neigiamas prasidėjusios turto kainų korekcijos pasekmes. 2021 m. Lietuvos II pakopos pensijų fondai uždirbo didžiausią vidutinę metinę grąžą per visą pensijų fondų gyvavimą Lietuvoje (21,0 %), o jų valdomas turtas padidėjo 31,4 proc. ir 2021 m. gruodžio mėn. sudarė 5,9 mlrd. Eur. Per metus III pakopos pensijų fondų valdomas turtas padidėjo 32,8 proc. ir 2021 m. gruodžio mėn. sudarė 221,8 mln. Eur, o vidutinė metinė grąža – 13,8 proc. Bendras Lietuvos pensijų fondų valdomas turtas 2021 m. gruodžio mėn. sudarė 9,7 proc. visos finansų sistemos turto, o per metus ši dalis nepakito. Akcijų ir NT rinkose vyraujant augimo tendencijoms, Lietuvos investicinių fondų turtas taip pat sparčiai augo ir per metus padidėjo 40,3 proc. ir 2021 m. gruodžio mėn. sudarė 1,6 mlrd. Eur. Investicinių NT fondų išleistų vienetų vertė 2022 m. vasario mėn. sudarė 990 mln. Eur (46 % visų investicinių fondų vienetų vertės ir 19 % visų komerciniu NT užtikrintų paskolų vertės). Sparčiausiai didėjo didžiąją dalį lėšų į akcijas investuojančių investicinių ir pensijų fondų vertė: vidutinė fondo vieneto vertė tokiuose fonduose 2021 m. padidėjo 22,3–32,7 proc. Vis dėlto tikėtina, kad toks spartus grąžos augimas nėra tvarus – 2022 m. pradžioje pasaulio akcijų rinkoje prasidėjus turto vertės korekcijai, Lietuvos investicinių fondų, investuojančių į akcijas, turtas sumažėjo 11,2, o pensijų fondų turtas sumažėjo 1,8 proc. Tuo atveju, jei turto perkainojimas, kurio požymių buvo matyti 2022 m. pradžioje dėl prasidėjusio Rusijos karo prieš Ukrainą ir rinkos lūkesčių dėl išsivysčiusių šalių centrinių bankų vykdomos skatinamosios pinigų politikos nutraukimo, padidėtų ir išplistų į kitas turto klases, iki šiol sparčiai didėjęs Lietuvos pensijų ir investicinių fondų turtas gali pradėti augti lėčiau arba net pradėti trauktis. Tai ypač atsispindėtų investicinių fondų segmente, nes II pakopos pensijų fondų turto augimą reikšmingai palaiko privalomos kaupime dalyvaujančiųjų įmokos ir vyriausybės priemokos.

2021 m. sparčiai išaugo kriptoturto rinkos kapitalizacija, o Lietuvos namų ūkių susidomėjimas šia investicijos forma taip pat didėjo. Kriptoturtas[34]
[34] Siūlomame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937, kriptoturtas apibrėžtas kaip „skaitmeninė vertės arba teisių išraiška, kurią galima perleisti ir laikyti elektroniniu būdu naudojant paskirstytojo registro ar panašią technologiją“.
, o konkrečiau – kriptovaliutos, susilaukė pasaulinio dėmesio 2018 m., kai, sparčiai augant bitkoino kainai, per keletą mėnesių rinkos kapitalizacija padidėjo nuo 123 iki 818 mlrd. JAV dol.[35]
[35] 2017 m. rugsėjo 15 d.–2018 m. sausio 18 d.
, tačiau pasiekusi piką rinkos kapitalizacija vėl grįžo į 2017 m. lygį ir reikšmingai nekito iki 2020 m. (žr. 20 pav. grafiką kairėje). Nuo pandemijos pradžios rinka vėl pradėjo plėstis ir pasiekė naujų aukštumų – išaugo daugiau nei 10 kartų ir priartėjo prie 3 trln. JAV dol. kapitalizacijos. Tokį augimą galėjo lemti daugelis veiksnių, pavyzdžiui, pandemijos paskatinta skaitmenizacija, išaugusios santaupos, investavimo paprastumas ir prieinamumas bei platesnis kriptoturto panaudojimas atsiskaitymams, decentralizuotų finansų (angl. DeFi) plėtra, siekis užsitikrinti grąžą žemų palūkanų normų ir aukštos infliacijos aplinkoje (plačiau žr. 2.3 skirsnyje), o ypač spekuliaciniai tikslai, stebint spartų augimą tikintis greitos ir didelės grąžos. Kriptoturtui populiarėjant, išaugo ir Lietuvos namų ūkių (ypač jauniausių) susidomėjimas šia investicija (žr. 20 pav. grafiką dešinėje): 2021 m. Lietuvos banko vykdomoje namų ūkių apklausoje penktadalis jaunesnio (18–29 m.) amžiaus namų ūkių kriptovaliutas įvardijo kaip patraukliausią investiciją, o privatūs šaltiniai skaičiuoja[36]
[36] Remiantis TripleA analize. ECB apklausa parodė, kad euro zonoje apie 10 proc. euro zonos namų ūkių gali būti investavę į kriptoturtą. Plačiau žr. 2022 m. gegužės mėn. ECB Finansinio stabilumo apžvalgos skiltį Decrypting financial stability risks in crypto-asset markets.
, kad Lietuvoje gali būti apie 2,6 proc. gyventojų, turinčių kriptovaliutų – tai penkta didžiausia dalis ES.
Nors kriptoturtas šiuo metu nekelia rizikos finansiniam stabilumui Lietuvoje ar pasaulyje, dėl spartaus augimo ir didėjančių sąsajų su finansų sektoriumi jo svarba auga. Kriptoturtas buvo kurtas kaip alternatyva centrinių bankų leidžiamiems pinigams, kurių stabilumas pagrįstas pasitikėjimu trečiąja šalimi. Tačiau kriptoturto kaina yra labai kintanti, nes yra pagrįsta tik pasiūlos ir paklausos dėsniais, o pastaruoju metu atliktos analizės rodo[37]
[37] Plačiau žr. 2022 m. gegužės mėn. ECB Finansinio stabilumo apžvalgą, Cryptic Connections: Spillovers between Crypto and Equity Markets, Global Financial Stability Notes, No 2022/01 (Tara Iyer, IMF, 2022 m. sausio mėn.).
, kad kriptoturto ir tradicinių investicinių turto rūšių kainų, pavyzdžiui, akcijų indeksų, koreliacija auga, todėl kriptoturtas nėra tinkama alternatyva, kuri padėtų apsaugoti turtą nuo svyravimų finansų rinkose. Pavyzdžiui, po spartaus augimo 2021 m. gegužės mėn. kriptoturto rinkose, kaip ir akcijų biržose, įvyko korekcijos – kriptoturto kapitalizacija susitraukė daugiau nei perpus, palyginti su piku 2021 m. lapkričio mėn. Nors kriptoturto rinkos kapitalizacija vis dar yra išaugusi, kol kas tiesioginės sąsajos su svarbiais finansų sektoriaus dalyviais nėra didelės. Kriptoturtas plačiai nenaudojamas mokėjimų sistemose, o didelis kintamumas kriptoturto rinkose nepaveikė tradicinių finansų rinkų, todėl sisteminės rizikos ši turto rūšis nekelia. Vis dėlto, didėjant kriptovaliutų ir kito kriptoturto populiarumui, sąsajos taip pat didėja: daugiau institucijų įsitraukia į šią rinką, jis tampa labiau panaudojamas mažmeninėje prekyboje, DeFi sektorius ir siūlomų finansinių paslaugų apimtis plečiasi, o su kriptoturtu susijusias paslaugas teikiančių įmonių (pvz., platformų) svarba didėja. Taip pat pastaraisiais metais išpopuliarėjo kriptoturto rūšis – stabilizuotosios virtualiosios valiutos (angl. stablecoins), kurios yra susietos su tam tikru turtu (įprastai valiuta, bet gali būti ir su žaliavomis, valiutų krepšeliu ir pan.). Dažniausiai stabilizuotosios virtualiosios valiutos išlaiko stabilią vertę[38]
[38] Vis dėlto 2022 m. gegužės mėn. įvykusi kriptoturto rinkų korekcija paveikė ir stabilizuotąsias virtualiąsias valiutas – kai kurios iš jų, įskaitant didžiausią stabilizuotąją virtualiąją valiutą Tether, nesugebėjo išlaikyti stabilaus kurso JAV dolerio atžvilgiu, o tai mažina investuotojų pasitikėjimą šia kriptoturto rūšimi.
, nes yra užtikrintos užstatu[39]
[39] Plačiau apie stabilizuotąsias virtualiąsias valiutas ir jų rūšis žr. ECB leidinyje Stablecoins: Implications for monetary policy, financial stability, market infrastructure and payments, and banking supervision in the euro area (ECB Crypto-Assets Task Force, ECB Occational Paper Series No 247, 2020 m.).
, tačiau tai sukuria sąsajas su finansų sistema ir, neužtikrinus tinkamo rizikos valdymo, gali būti paveiktos trumpalaikio finansavimo rinkos. Augant kriptoturto svarbai, ES rengia kriptoturtui reguliuoti skirtą reglamentą, juo siekiama įteisinti kriptoturtą, remti inovacijas, užtikrinti tinkamą vartotojų ir investuotojų apsaugą, sumažinti reguliacinį arbitražą ir užtikrinti finansinį stabilumą.

Augant kriptoturto rinkai, didėjo ir Lietuvos namų ūkių susidomėjimas šia investicija.

20 pav. Kriptoturto kapitalizacija (grafikas kairėje) ir namų ūkiams patraukliausios investicijos vertinimas (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Macrobond ir Lietuvos banko skaičiavimai, Lietuvos bankas.

2021 m. elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) sektorius Lietuvoje ir toliau sparčiai augo. Neaudituotais duomenimis, EPĮ ir MĮ, kurios sudaro Lietuvos FinTech sektoriaus pagrindą, pajamos 2021 m. sudarė 504 mln. Eur, t. y. 3,5 karto daugiau nei prieš metus ir siekė 53 proc. bankų sugeneruotų palūkanų bei paslaugų ir komisinių pajamų atitinkamu laikotarpiu. Bendra mokėjimų operacijų suma sudarė daugiau nei 194 mlrd. Eur ir buvo 3,8 karto didesnė nei ankstesniais metais. Išduotų EPĮ ir MĮ licencijų skaičius taip pat didėjo – 2021 m. pabaigoje jų buvo 141 (6,8 % daugiau nei prieš metus), tačiau viena iš šių įstaigų metus pabaigė nevykdydama nuosavo kapitalo reikalavimų. Apskritai EPĮ ir MĮ rinka yra gana jauna, o jai sparčiai plečiantis (atsirandant naujų rinkos dalyvių, didėjant klientų skaičiui ir atliekamų operacijų apimčiai), svarbu užtikrinti jos brandą ir užkardyti galimas rizikas visai finansų sistemai (plačiau žr. 2 intarpe).

FinTech sektorius tebėra gana jaunas, tačiau jo reikšmė Lietuvos finansų sistemoje kasmet didėja. 2022 m. pradžioje Lietuvoje veikė 180[40]
[40] Šiame intarpe nagrinėjami tik Lietuvos banko licencijuoti rinkos dalyviai, vykdantys finansinę veiklą, įskaitant visas EPĮ ir MĮ.
licencijuotų FinTech[41]
[41] Technologijomis pagrįstos finansinės inovacijos, padedančios kurti naujus verslo modelius, veiklos programas, procesus ir produktus.
įmonių, tarp kurių dominuoja EPĮ ir MĮ (žr. A pav. grafiką kairėje). Per pastarąjį penkmetį licencijuotų EPĮ skaičius padidėjo nuo 12 iki 87, o MĮ – nuo 40 iki 54, nors net 51 proc. visos apyvartos tenka vienam rinkos dalyviui. Kasmet didėja šių įstaigų generuojamos pajamos ir užimama rinkos dalis mokėjimų paslaugų srityje (žr. A pav. grafiką viduryje). Pavyzdžiui, 2020 m. EPĮ ir MĮ klientai atliko 27,4 proc. visų mokėjimo operacijų Lietuvoje, 2019 m. ši dalis sudarė 11,3 proc., o 2021 m., reikšmingai išaugus EPĮ ir MĮ klientų mokėjimų operacijų sumoms (3,8 karto), ši dalis galėjo dar labiau padidėti. Sutelktinio finansavimo platformų operatoriai (SFPO) ir tarpusavio skolinimo platformų operatoriai (TSPO) taip pat aktyviai įsilieja į rinką, sparčiai didindami verslui ir namų ūkiams suteikto finansavimo apimtį. 2021 m. SFPO finansuotų projektų suma sudarė 65 proc. kredito unijų (KU), arba 4,2 proc. viso tikrųjų naujų PFĮ, paskolų verslui srauto (žr. A pav. grafiką dešinėje). TSPO teikiamas finansavimas, palyginti su vartojimo kreditų rinka, vis dar yra nedidelis, tačiau taip pat sparčiai auga: 2016 m. TSPO suteikiamų paskolų srautas sudarė 2,7 proc. kitų vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) suteiktų paskolų, tačiau 2021 m. ši dalis jau siekė beveik 11 proc.

A pav. Lietuvoje veikiančių FinTech įmonių pasiskirstymas pagal įstaigos tipą (grafikas kairėje), EPĮ ir MĮ licencijų skaičius ir pajamos (grafikas viduryje) ir SFPO suteiktas finansavimas, palyginti su KU suteikto finansavimo srautu (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Lietuvos bankas, PRDB ir Lietuvos banko skaičiavimai.

FinTech sektorius prisideda prie inovacijų skatinimo, efektyvumo ir finansinių paslaugų prieinamumo didinimo. Inovacijų įgalinimas sudaro sąlygas efektyvesnių procesų, galinčių sumažinti sąnaudas, generuoti didesnes pajamas ir efektyviau paskirstyti kapitalą, kūrimui. Plečiantis FinTech sektoriui ir prisitaikant prie besikeičiančių klientų lūkesčių, technologiniai sprendimai vis dažniau pritaikomi ir tradicinių bankų veikloje, taip prisidedant prie visos finansų sistemos pažangos. Be to, matoma teigiama įtaka skaidrumo ir kredito prieinamumo didinimui – didelį duomenų kiekį iš įvairių šaltinių galinčios apdoroti FinTech įmonės padeda išvengti informacijos asimetrijos ir suteikia galimybę geriau įvertinti klientų riziką, jų užstato poreikį, o tai prisideda prie didesnio kredito rinkos prieinamumo tiems, kuriuos tradiciniai kredito davėjai būtų mažiau linkę finansuoti. Apskritai FinTech sektorius sudaro galimybes plėsti finansinių paslaugų prieinamumą, ypač vietovėse, kur gyventojų tankumas yra mažesnis ir netoliese nėra fizinių finansų įstaigų padalinių. Nauda matoma ir valdant makroekonomines rizikas – diversifikuotos paslaugos suteikia atsparumą nuo tam tikro rinkos segmento galimos griūties ekonominio nuosmukio atveju.

Kita vertus, mažesnė FinTech sektoriaus branda finansų sistemai kelia ir tam tikrų rizikų, kurių viena esminių – pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PPTF)[42]
[42] Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento vertinimu. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją apie terorizmo situaciją, teroristų finansavimo rizikos lygis Lietuvoje yra žemas.
rizika. Kasmet pinigų plovimo apimtis pasaulyje siekia nuo 2 iki 5 proc. BVP, arba nuo 0,7 trln. iki 1,9 trln. Eur, o į 97 proc. su pinigų plovimu susijusių nusikaltimų yra įtraukiamos ir finansų įstaigos[43]
[43] Remiantis Europolo duomenimis.
. Pastarosioms, ypač sparčiai augančioms ir turinčioms mažiau patirties, pinigų plovimo prevencijos ar savireguliacijos mechanizmas gali būti nepakankamai išvystytas, o tai didina galimybę patekti į pinigų plovimo schemas. Nepakankamas PPTF rizikos valdymas gali pakenkti šalies bei kitų susijusių valstybių reputacijai ir peraugti į sisteminio lygio riziką. Tai gali pasireikšti per sumažėjusią klientų bazę, mažesnes pajamas, brangstantį finansavimą, griežtesnius skolinimo standartus, licencijų praradimą ir mažesnį finansų sistemos investicinį patrauklumą, o tai galėtų sukelti sunkumų pritraukiant naujų, ypač didesnių ir patikimesnių, rinkos dalyvių. Remiantis Lietuvos banko taikomu stebėsenos modeliu, PPTF rizikos rodiklis nuo 2019 m. antrojo ketvirčio EPĮ yra sumažėjęs 0,4, o MĮ – 0,5 punkto (atitinkamai iki 2,4 ir 2,1 balo[44]
[44] Įstaigų rizikingumo vertinimas yra pagrįstas vertinimo balų sistema, kurios reikšmės skirstomos į keturias grupes, kur 1 atitinka žemą riziką, 2 – vidutiniškai žemą riziką, 3 – vidutiniškai aukštą riziką ir 4 – aukštą riziką.
), bet dėl sparčiai apyvartą didinančio EPĮ sektoriaus rizikų atotrūkis tarp EPĮ ir MĮ išaugo (žr. B pav. grafiką kairėje). PPTF rizika taip pat gali realizuotis per klientų, ypač nerezidentų, atliekamas operacijas. 2021 m. Lietuvoje mokėjimai iš kitų nei Europos ekonominė erdvė šalių sudarė beveik 25 proc. visos EPĮ ir MĮ sektoriaus mokėjimo operacijų vertės (žr. B pav. grafiką dešinėje). Didesnė rizika kyla dėl klientų ir partnerių, kurie registruoti didelės rizikos šalyse ar lengvatinių mokesčių valstybėse, kur tapatybės nustatymas yra sudėtingesnis. Dabartiniame Rusijos karo prieš Ukrainą ir sankcijų kontekste svarbu ir tai, kad dalis Lietuvos EPĮ ir MĮ sektoriaus mokėjimų tenka Rusijai ir Baltarusijai, o tai, ypač šiuo metu, kelia didesnę riziką. Nors bendrai ši dalis 2021 m. nesiekė 1 proc. visos sektoriaus atliktų mokėjimų apyvartos, tačiau kai kuriose įstaigose sudarė gana reikšmingą dalį.

B pav. EPĮ ir MĮ sektorių PPTF rizikos rodiklių pokyčiai (grafikas kairėje) ir klientų atliktų mokėjimo operacijų apyvarta pagal teritorinį rizikingumą (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: mokėjimo operacijų duomenys apima fizinius asmenis, kurie yra atitinkamos šalies grupės piliečiai, ir juridinius asmenis, kurių steigimo vieta yra atitinkamoje šalių grupėje.

Kibernetinis pažeidžiamumas ir kompetentingų darbuotojų trūkumas gali didinti operacinės rizikos materializacijos tikimybę. FinTech naudojamos inovatyvios technologijos gali kelti didesnę kibernetinę riziką, jei saugumo sistemos nėra pritaikomos besikeičiančioms naujoms technologijoms ir dėl to tampa labiau pažeidžiamos. Sėkmingos kibernetinės atakos gali sukelti nepasitikėjimą finansų įstaiga, o kartais ir su ja susijusiais rinkos dalyviais. Be to, kibernetinę riziką didina ir vis labiau besiplečiančios sąsajos tarp finansų sistemos dalyvių, kurie turi nevienodą kibernetinio saugumo užtikrinimo lygį, o tai dėl užkrato efekto gali lemti visos finansų sistemos pažeidžiamumą. Operacinės rizikos augimui įtaką gali daryti ir kompetentingų specialistų trūkumas. Didėjantį kompetencijų poreikį Lietuvoje rodo ne tik augantis FinTech įmonių skaičius, bet ir aktyvesnis jų inspektavimas ir didėjantis aptiktų pažeidimų skaičius. Pavyzdžiui, nuo 2018 m. už PPTF prevencijos reikalavimų pažeidimus Lietuvos bankas EPĮ ir MĮ pritaikė 64 poveikio priemones, o 2014–2017 m. – 15 (žr. C pav. grafiką kairėje). Nors šiais laikotarpiais reikšmingai augo ir išduotų licencijų skaičius, tačiau dalis poveikio priemonių, palyginti su bendru licencijų skaičiumi, taip pat didėjo ir 2021 m. sudarė beveik 13 proc.

C pav. Priežiūriniai veiksmai EPĮ ir MĮ atžvilgiu (grafikas kairėje) ir Europos bankų atsakymas į klausimą, kaip FinTech veikia jų esamą verslo modelį (2018 m. apklausos duomenys) (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: EBI, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Paskolas teikiančios FinTech įmonės gali prisidėti prie didesnio kredito procikliškumo, jei ateityje reikšmingai padidėtų jų suteikiamų paskolų apimtis. FinTech įmonėms taikomi reguliaciniai reikalavimai yra mažesni, palyginti su tradiciniais bankais, o tai leidžia išvengti tam tikrų rizikos ribojimų makroprudenciniu atžvilgiu, nors dalis reikalavimų, tokių kaip Atsakingojo skolinimo nuostatai (ASN) ar paskolų gavėjų kreditingumo vertinimas kredituojant namų ūkius, yra taikomi. Be to, FinTech įmonių skolinimas neretai yra koncentruotas į mažesnes įmones ar vartojimo paskolas, o šis segmentas yra rizikingesnis. Pavyzdžiui, skolinimas per TSPO reikšmingai priklauso nuo klientų rizikos tolerancijos lygio ir lūkesčių, o kredito rizika ne visada gali būti tinkamai įvertinta. Esant ekonomikos pakilimui, toks skolinimas gali prisidėti prie pernelyg spartaus kredito ir įsiskolinimo augimo, ypač jei TSPO kreditavimo apimtis ateityje reikšmingai padidėtų. Be to, įvykus neigiamam ekonominiam šokui, TSPO besinaudojantys skolininkai dėl sumažėjusios kredito pasiūlos galėtų patirti likvidžių lėšų trūkumą, rizikingesni klientai galėtų susidurti su sunkumais vykdant prisiimtus įsipareigojimus, o kreditoriai – neatgauti investuotų lėšų. Todėl tinkamai neįvertintos rizikos ir aktyvus veikimas konkrečiame segmente gali lemti didesnį tam tikrų finansinių paslaugų procikliškumą. Tai didina šoko bei užkrato tikimybę finansų sistemai dėl pasitikėjimo panašiomis įstaigomis ar jų teikiamomis paslaugomis sumažėjimo, o rizikingesni klientai gali susidurti su likvidžių lėšų trūkumu ar net mokumo problemomis, kurios galėtų persiduoti ir kitiems kreditoriams.

FinTech sektorius taip pat susiduria su finansinėmis rizikomis, o išaugęs sistemiškai svarbus dalyvis galėtų kelti ir sisteminio užkrato riziką žlugimo atveju. FinTech įmonės dažnu atveju neturi tiek likvidžiojo turto, kiek, pavyzdžiui, tradiciniai bankai, todėl finansavimo paslaugas teikiančios įmonės yra jautresnės ekonominiams šokams, kurių korekcija galėtų sukelti likvidžių lėšų trūkumą. Nors likvidumo rizikos tikimybė EPĮ ir MĮ nėra didelė, nes įstaigos pačios nelaiko klientų lėšų, tačiau jos galėtų būti paveiktos per finansų įstaigas, kuriose šios lėšos yra laikomos[45]
[45] 2020 m. EPĮ ir MĮ didžiąją klientų lėšų dalį (71 %, arba apie 2,7 mlrd. Eur) laikė Lietuvos ir ES kredito įstaigose, nors 2021 m. ši dalis reikšmingai sumažėjo (iki 11 %, arba 0,6 mlrd. Eur).
. Be to, EPĮ ir MĮ sektoriui aktuali ir kapitalo nepakankamumo rizika, ypač dėl to, kad dauguma šių įstaigų neturi reikšmingų kapitalo rezervų. Pavyzdžiui, 2021 m. viena įstaiga baigė nevykdydama nuosavo kapitalo reikalavimų, trečiąjį ketvirtį tokių įstaigų buvo dvi. Reikšmingą rinkos dalį užimančios įstaigos galėtų sukelti sisteminių problemų, jei finansinės rizikos nebūtų tinkamai valdomos. Pavyzdžiui, Lietuvoje vienam rinkos dalyviui sudarant daugiau nei pusę visos rinkos apyvartos, didėja rizika, kad, jei ši įstaiga susidurtų su tam tikromis problemomis, tai galėtų reikšmingai paveikti viso sektoriaus veiklą per pasitikėjimo praradimą.

FinTech vykdoma veikla vis labiau daro poveikį tradicinei bankininkystei ir gali prisidėti prie tam tikrų rizikų didėjimo. ES bankai nurodo, kad labiausiai didėjanti konkurencija mokėjimų ir mažmeninės bankininkystės srityje lemia mažesnes komisinių pajamas (žr. C pav. grafiką dešinėje). Be to, kai kurios indėlius priimančios FinTech įmonės, patiriančios mažesnes administracines išlaidas ir siekdamos pritraukti daugiau lėšų, galėtų pasiūlyti palankesnes palūkanų už indėlius normas. Kitos įstaigos, kaip SFPO ir TSPO, gali pasiūlyti alternatyvias ir dėl didesnės grąžos, nors ir su didesne rizika, patrauklesnes lėšų investavimo galimybes, o tai galėtų lemti indėlių susitraukimą kitose finansų įstaigose. Poveikis taip pat galėtų būti jaučiamas FinTech įmonėms nusprendus atitraukti lėšas, laikomas kredito įstaigose. Jei dėl šių priežasčių tradiciniams bankams sumažėtų galimybė finansuotis indėliais, galėtų padidėti ir jų likvidumo ar struktūrinė rizika, jei mažiau rizikingos finansavimosi priemonės (pvz., vietiniai indėliai) būtų pakeistos rizikingesnėmis. Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu Lietuvos finansų sistemai tokia rizika yra mažai tikėtina dėl šalyje veikiančių bankų turimų reikšmingų kapitalo rezervų ir aukšto likvidumo.

Sparčiai augant FinTech įmonių skaičiui ir didėjant jų reikšmei finansų sistemoje, svarbu užtikrinti šio sektoriaus brandą rizikų ir veiklos valdymo srityje. Nors dauguma pirmiau išskirtų rizikų Lietuvoje kol kas nėra įgavusios sisteminės svarbos, bėgant laikui ir vyraujant panašioms į lig šiol stebėtą plėtrą tendencijoms, jos gali įgauti vis didesnę reikšmę visam finansų sektoriui dėl potencialo tapti sisteminėmis. FinTech sektoriaus branda turėtų atitikti sektoriaus plėtros mastą, o kylančios rizikos turėtų būti laiku identifikuojamos ir valdomos. Lietuvos bankas prie to prisideda įgyvendindamas vieną iš tikslų – didinti finansų sektoriaus brandą ir nuosaikią plėtrą.


2.Rizikos finansų sistemai


2.1.Rusijos karo prieš Ukrainą keliama rizika

2022 m. vasario pabaigoje Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą reikšmingai pakeitė geopolitinę aplinką, o tiesioginis sankcijų poveikis, kylančios energijos, žaliavų, maisto kainos, pasikeitę lūkesčiai, padidėjęs neapibrėžtumas, kibernetinės atakos gali neigiamai paveikti Lietuvos finansų sistemos stabilumą. Nors tiesioginės Lietuvos ekonomikos ir finansų sistemos sąsajos su karo paveiktomis šalimis – Rusija, Baltarusija ir Ukraina – nėra didelės, poveikis Lietuvos finansų sistemai galėtų labiau pasireikšti per antrinius kanalus. Pirmiausia, gali suprastėti įmonių, turinčių sąsajų su šiomis šalimis ar labiau pažeidžiamų dėl kylančių energijos, žaliavų ir maisto kainų, ar tiesiog paveiktų dėl bendro paklausos sumažėjimo iš eksporto rinkų, būklė, o tai apsunkintų įmonių finansinių įsipareigojimų vykdymą. Antra, Lietuvos finansų įstaigos galėtų būti neigiamai paveiktos dėl padidėjusios kibernetinių atakų tikimybės ir gyventojams sparčiai atsiimant indėlius. Trečia, karo sukeltas neapibrėžtumas ir sankcijos reikšmingai sukrėtė finansų rinkas ir gali toliau didinti rizikos premijas bei skolos tvarkymo išlaidas. Galiausiai, suprastėjus vartotojų pasitikėjimui ir pirkėjams atsitraukus iš būsto rinkos, dėl šiuo metu didėjančio kainų pervertinimo galėtų įvykti būsto kainų korekcija.

Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje Vakarų valstybės įvedė sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, jos labiausiai tiesiogiai paveikė finansų, transporto ir energetikos sektorius. Pirmieji sankcijų paketai buvo skirti finansų sektoriui: buvo įšaldytas sankcionuotų asmenų, bankų ir centrinio banko turtas, o septyni Rusijos bankai atjungti nuo SWIFT sistemos (žr. 1 lentelę 1.1 skirsnyje). Lietuvos bankų sektoriui šios sankcijos reikšmingo neigiamo poveikio neturėjo, o keli bankai ir kitos finansų įstaigos pačios apsisprendė neaptarnauti Rusijos ir Baltarusijos klientų, nevykdyti pavedimų į šias šalis. Šie sprendimai labiausiai neigiamai paveikia Lietuvos verslą, kuris turi prekybos ryšių su sankcionuotomis šalimis, nes įmonėms gali iškilti sunkumų atsiskaitant su klientais. Sankcijos ypač neigiamą poveikį daro transporto sektoriui – Baltarusijos rinka buvo itin svarbi Lietuvos geležinkeliams ir jūrų uostui. Taip pat daliai įmonių šios rinkos buvo svarbios teikiant kelių transporto, sandėliavimo ir kitas transporto paslaugas. Kai kurių Vakarų valstybių, tarp jų ir Lietuvos, sprendimas neimportuoti naftos ir dujų iš Rusijos labiausiai paveiks Lietuvos energetikos sektorių, kuriam reikia ieškoti naujų importo rinkų už didesnę kainą, tačiau negalinčių jų atitinkamai padidinti vartotojams.

Įvestos sankcijos, tiesioginiai karo padariniai bei sprendimai nutraukti prekybos ryšius su Rusija padidino energijos, maisto, įvairių žaliavų kainas, o tai dar labiau paspartins infliacijos augimą ir neigiamai veiks ekonomikos raidą ir namų ūkių bei įmonių galimybes grąžinti paskolas. Dėl karo Ukrainoje naftos kainos buvo išaugusios 40 proc. ir pasiekusios aukščiausią lygį nuo 2008 m., tačiau kaina iš lėto mažėjo[46]
[46] Balandžio 8 d. duomenimis, Brent žalios naftos kainos buvo apie 10 proc. didesnės nei prieš prasidedant karui.
, labiausiai dėl JAV sprendimo padidinti naftos pasiūlą ir tikintis mažesnės paklausos iš Kinijos, kurioje buvo įvesti griežti pandeminiai ribojimai (žr. 21 pav. grafiką kairėje). Be to, kilo ir kitos energijos kainos: Europos gamtinių dujų kaina nuo karo pradžios buvo išaugusi beveik tris kartus ir pasiekusi istorines aukštumas. 2022 m. gegužės 13 d. duomenimis, dujų kainos vis dar buvo apie 30 proc. didesnės nei prieš Rusijos invaziją į Ukrainą. Lietuvos energetinę nepriklausomybę didina turimi suskystintųjų gamtinių dujų ir naftos terminalai, todėl tai šiek tiek sušvelnins šoką Lietuvai atsisakius rusiškų dujų ir naftos importo[47]
[47] Pažymėtina, kad Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos dujų pastaraisiais metais mažėjo ir dujų importas iš Rusijos sudarė mažiau nei trečdalį dujų importo, o Vyriausybė paskelbė visiškai nutrauksianti dujų importą iš Rusijos.
. Karas taip pat išaugino maisto ir žaliavų, kurių rinkose Rusija ir Ukraina užima svarbias pozicijas, kainas, pavyzdžiui, kviečių ir kitų grūdinių kultūrų, aliejaus, taip pat trąšų ir metalų (ypač paladžio) kainas (žr. 21 pav. grafiką dešinėje), o tai irgi prisidės prie infliacijos augimo. Kylančios kainos taip pat apsunkins namų ūkių ir įmonių galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus, dėl to bankuose gali prastėti turto kokybė.

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą energijos kainos reikšmingai išaugo.

21 pav. Naftos ir dujų kainų (grafikas kairėje) ir grūdų ir metalų kainų (grafikas dešinėje) raida

Šaltinis: Refinitiv.

Tiesioginės Lietuvos ekonomikos sąsajos su Rusija yra ribotos, tačiau kelios prekybos sritys yra glaudžiai susijusios ekonominiais ryšiais. Po Krymo aneksijos 2014 m. Lietuvos eksportas į Rusiją ir importas iš Rusijos po truputį mažėjo (žr. 22 pav.). Vis dėlto, nors eksporto į Rusiją dalis reikšmingai susitraukė, 2021 m. Rusija buvo didžiausia prekių eksporto kryptis vertinant tik prekių eksportą (10,8 %) ir sudarė apie 6,3 proc. viso Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto (ketvirta didžiausia viso eksporto kryptis). Pažymėtina, kad 75 proc. šio prekių ir paslaugų eksporto buvo reeksportas[48]
[48] Lietuviškos kilmės eksportas į Rusiją siekia 0,3 mlrd. Eur (1,7 % viso lietuviškos kilmės eksporto) ir yra diversifikuotas – po penktadalį sudaro žemės ūkio ir maisto prekės, chemijos pramonės gaminiai ir plastikai, apie 17 proc. – transporto priemonės, 15 proc. – mediena ir medienos dirbiniai, 14 proc. – mašinos ir įrenginiai. Kelios šių veiklų sritys yra labiau priklausomos ir galėtų reikšmingai paveikti pavienes įmones. Fluoridų eksportas į Rusiją sudaro 62 proc. (10 mln. Eur) viso prekių grupės eksporto, fermentuoti gėrimai ir salyklinis alus – atitinkamai 59 ir 44 proc. (21 ir 22 mln. Eur), priekabos ir puspriekabės – 37 proc. (52 mln. Eur) eksporto.
, sukuriantis mažiau pridėtinės vertės, o 17 proc. eksporto sudarė paslaugos, tarp kurių dominuoja transporto paslaugos, todėl būtent per šį sektorių Lietuvos ekonomika galėtų būti stipriausiai paveikta. Savo ruožtu importas iš Rusijos sudarė 10,4 proc. viso importo, o daugiausia iš Rusijos buvo importuojama naftos ir naftos produktų. Rusijos dalis sudarė 65 proc. neapdorotos naftos alyvos ir neapdorotos alyvos prekių (1,9 mlrd. Eur) grupės importo, 42 proc. apdorotos naftos ir naftos alyvos produktų importo[49]
[49] Be to, importas iš Rusijos sudaro 57 proc. gamtinio kalio fosfatų importo (84 mln. Eur) ir net 74 proc. kitų strypų ir juostų iš kito legiruotojo plieno importo (60 mln. Eur).
(229 mln. Eur). Lietuvos įmonės, priklausomos nuo šių prekių importo, gali susidurti su tiekimo sunkumais ir brangstančiomis medžiagomis, ypač tuo atveju, jei pakeisti rinką yra sudėtingiau. Lietuvos banko skaičiavimais, pagal didesnio šoko scenarijų, visiškai nutrūkus eksportui į Rusiją ir į kitas tiesiogiai karo paveiktas šalis – Baltarusiją ir Ukrainą[50]
[50] Bendrai 2021 m. eksportas į Rusiją sudarė 4,5 mlrd. Eur, o eksportas į kitas karo paveiktas šalis – Baltarusiją ir Ukrainą – sudaro dar papildomai atitinkamai 1,5 mlrd. ir 1,3 mlrd. Eur. Didžiausią eksporto į Baltarusiją, kaip ir eksporto į Rusiją, dalį taip pat sudaro prekių reeksportas (60 %) ir paslaugų eksportas (32 %), o į Ukrainą daugiausia eksportuojama lietuviškos kilmės prekių (62 %).
– Lietuvos BVP 2022 m. susitrauktų 1,2, o 2023 m. augtų 1,5 proc. 2022 m. kovo mėn. prekybos duomenys rodo, kad per metus eksportas į Baltarusiją ir Rusiją traukėsi trečdaliu, o į Ukrainą – 85 proc., todėl tikėtina, kad poveikis Lietuvos ekonomikai bus didesnis, nei prognozuota pagal konvencinį scenarijų[51]
[51] Plačiau žr. Lietuvos banko 2022 m. kovo mėn. makroekonomines prognozes. Pavyzdžiui, Europos Komisija 2022 m. gegužės mėn. paskelbtose prognozėse, palyginti su vasario mėn. paskelbtomis prognozėmis, Lietuvos metinį 2022 m. BVP augimą sumažino 1,7 proc. punkto – iki 1,7 proc.
.

Lietuviškų prekių eksporto į Rusiją apimtis yra nedidelė ir apskritai prekyba su Rusija nuo Krymo okupacijos mažėjo.

22 pav. Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas į Rusiją (grafikas kairėje) ir importas iš Rusijos (grafikas dešinėje) pagal produktus 2021 m.

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Tiesioginės finansų sistemos sąsajos su karo paveiktomis šalimis taip pat yra nedidelės. Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos rezidentų indėliai 2022 m. balandžio mėn. bendrai sudarė 119 mln. Eur, arba 0,27 proc., palyginti su turtu (žr. 23 pav. grafiką kairėje). Daugiausia indėlius Lietuvos kredito įstaigose laikė ne bankai – namų ūkiai, įmonės, valstybinės įstaigos ar kitos finansų įstaigos. Nuo karo pradžios, Ukrainos rezidentų indėlių išaugo 40 proc. (12 mln. Eur), o Rusijos ir Baltarusijos – mažėjo. Bankai tiesiogiai šių šalių rezidentams buvo suteikę tik 2 mln. Eur paskolų, o, palyginti su 2021 m. pabaiga, stebimas reikšmingas paskolų Rusijos rezidentams sumažėjimas[52]
[52] Sumažėjimą labiausiai lėmė paskolos Rusijos kredito įstaigoms, kurių, palyginti su 2021 m. gruodžio mėn., 2022 m. balandžio mėn. buvo 5,7 mln. Eur mažiau.
. Bankai taip pat turi suteikę paskolų įmonėms, į kurias yra investavę fiziniai ar juridiniai asmenys iš karo paveiktų šalių[53]
[53] Vertinamos įmonės, kurių bent 10 proc. akcininkų yra iš Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos.
, tačiau bendra tokių paskolų dalis nėra didelė – apie 0,5 proc. viso paskolų įmonėms portfelio (nors keli mažesni bankai turi ir didesnes pozicijas – apie 2 % paskolų). Bankų pozicijos paveiktų valstybių valiutomis ir investicijos į vertybinius popierius taip pat yra nereikšmingos. Sąsajų su Rusija kitos Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos taip pat neturi daug ir yra aktualios tik pavienėms įstaigoms.
Dėl karo padidėjusi kibernetinių atakų tikimybė kelia riziką finansų sistemai, tačiau finansų įstaigos skiria daugiau dėmesio galimoms atakoms. Dar prieš karą, o vėliau ir jam prasidėjus, pastebima daugiau pranešimų apie įvairias kibernetines atakas Ukrainoje, daugiausia siekiant paveikti valdžios institucijas, informacinių technologijų, energetikos ir kitus svarbius sektorius. Nuo karo pradžios identifikuota apie 40 destruktyvių atakų[54]
[54] Remiantis Microsoft duomenimis.
, iš kurių 32 proc. buvo nukreiptos prieš vyriausybines organizacijas ir daugiau nei 40 proc. – prieš kritinės infrastruktūros organizacijas, kurios galėtų daryti poveikį vyriausybei, kariuomenei, ekonomikai ar civiliams gyventojams. Dėl didėjančios rizikos kitos šalys, tarp jų ir Lietuva, padidino kibernetinio budrumo lygį. Kredito įstaigos taip pat didina pasirengimą – stiprina informacinių technologijų sistemų apsaugą, vykdo stebėseną ir reguliariai atnaujina veiklos tęstinumo planus. Tačiau dėl finansų įstaigų tarpusavio susietumo svarbus yra kiekvieno finansų sistemos dalyvio vaidmuo užtikrinant bendrą saugumo lygį, todėl ypač mažesnėms įstaigoms, tokioms kaip EPĮ ar MĮ, kurios gali būti labiau pažeidžiamos dėl mažesnių galimybių skirti daugiau dėmesio ar investicijų kibernetinės rizikos suvaldymui, svarbu taip pat dėti visas pastangas stiprinant pasirengimą (plačiau žr. 2 intarpe). Siekdamas didinti finansų sistemos atsparumą, Lietuvos bankas taip pat svarsto finansų sistemos CERT[55]
[55] Computer Emergency Response Team – elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys.
centro, skirto kibernetinėms rizikoms valdyti, įgyvendinimo alternatyvas.
Nors kol kas kibernetinių atakų dažnumas ir mastas buvo mažesni, nei tikėtasi, rizika tebėra padidėjusi. Pavyzdžiui, atakos, nukreiptos prieš finansų sistemą, galėtų būti atsakas dėl Rusijos bankų atjungimo nuo SWIFT ar kitų sankcijų. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro 2020 m. ataskaita parodė, kad jau ir iki karo dažniausiai Lietuvos kibernetinės erdvės žvalgyba, siekiant identifikuoti pažeidžiamas vietas, buvo vykdoma iš Seišelių, Rusijos, JAV ir Kinijos, o 2020 m. pagrindinis informacinių grėsmių šaltinis tebebuvo Rusijos Federacija ir jos vyriausybės kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės. Didžiausia rizika galėtų kilti iš valstybės remiamų subjektų, veikiančių dėl geopolitinių motyvų. Būtent jie yra laikomi vienais pavojingiausių dėl gero finansavimo ir technologiškai pažangių atakų. „Microsoft“ duomenimis, Rusijai priskiriama beveik 60 proc. visų valstybės remiamų kibernetinių atakų, užfiksuotų 2020 m. liepos mėn.–2021 m. liepos mėn., o dažniausi taikiniai buvo JAV, Ukraina ir NATO šalys Europoje. Be to, pastebima, kad šie Rusijos remiami subjektai vis dažniau taikosi į organizacijas, dalyvaujančias užsienio politikos, nacionalinio saugumo ir gynybos srityse, tačiau Ukrainos atvejis rodo, kad atakos gali būti nukreiptos ir prieš finansų sektorių[56]
[56] Vasario mėn. Ukrainos finansų sektorius patyrė paskirstytojo paslaugos trikdymo (angl. DDoS) ir kenkėjiškos programinės įrangos tipo atakas.
. Tokios kibernetinės atakos galėtų reikšmingai sutrikdyti finansų įstaigų veiklą, sustabdyti mokėjimų pavedimus, įšaldyti lėšas, taip sutrikdant ir įmonių veiklą, taip pat sukelti nepasitikėjimą finansų įstaigomis ir padidinti indėlininkų nerimą, dėl ko bankams galėtų iškilti likvidumo problemų.

Padidėjus karo sukeltam neapibrėžtumui ar dėl priešiškų valstybių veiklos sumažėjus pasitikėjimui Lietuvos finansų sistema, finansų įstaigos galėtų būti neigiamai paveiktos gyventojams sparčiai atsiimant indėlius. Padidėjęs indėlių kintamumas buvo stebimas pirmosiomis karo dienomis – kovo 3 d. ir, palyginti su vasario 25 d., indėlių buvo sumažėję 585 mln. Eur (2 %), tačiau kovo 4 d. jau buvo fiksuotas indėlių padidėjimas, o balandžio pradžioje indėlių augimas tapo teigiamas (žr. 23 pav. grafiką dešinėje). Išaugus nerimui dėl karo ir gyventojams panorus pasididinti grynųjų pinigų atsargas, bankomatuose susidarė grynųjų pinigų trūkumas – vasario 24–25 d. bankams papildomai išduota 562 mln. Eur banknotų, tačiau situacija taip pat greitai stabilizavosi. Padaugėjo ir tarptautinių pervedimų – buvo fiksuotas TARGET2 likučio mažėjimas, kuris pralenkė grynųjų atsiėmimą iš bankomatų. Nepaisant šių pokyčių, bankų likvidumo rodikliai ir toliau buvo itin aukšti – daugumoje bankų padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis viršijo 200 proc. ir visuose su atsarga viršijo 100 proc. Indėlių sumažėjimas galėtų būti reikšmingesnio masto, jei karas išplistų ar dėl priešiškų valstybių veiklos išaugtų nepasitikėjimas Lietuvos finansų sistema, tačiau šiuo metu bankai demonstruoja didelį atsparumą likvidumo šokams: bankų likvidumo testavimas rodo, kad bankai yra pajėgūs atlaikyti 43 proc. indėlių sumažėjimą (plačiau žr. 4.2 skirsnyje).

Karo pradžioje išaugęs neapibrėžtumas lėmė trumpalaikį indėlių sumažėjimą bankuose, bet tiesioginės bankų sektoriaus sąsajos su karo paveiktomis šalimis yra nereikšmingos.

23 pav. Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos rezidentų indėliai ir paskolos Lietuvos bankuose 2022 m. balandžio mėn. (grafikas kairėje) ir indėlių pokyčiai bankuose karo pradžioje (grafikas dešinėje)

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Labiausiai finansų sistema gali būti paveikta dėl skolinimo įmonėms, turinčioms tiesioginių sąsajų su Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Vertinant pagal Lietuvos importo ir eksporto struktūrą, daugiausia pažeidžiamų įmonių dėl įvestų sankcijų pervežimams tarp ES šalių ir Rusijos bei Baltarusijos galėtų būti transporto sektoriuje (9 % visų bankų paskolų įmonėms), statybų sektoriuje dėl išaugsiančių statybų sąnaudų ir galimo medžiagų trūkumo (3 %, plačiau žr. 2.2 skirsnyje), taip pat gamybos veikloje (15 %), kuri gali būti reikšmingai priklausoma nuo žaliavų iš Rusijos ir Baltarusijos. Dėl karo sparčiau kylant energijos kainoms, energijos tiekimo veiklą vykdančioms įmonėms (6 %) taip pat gali kilti iššūkių[57]
[57] Dėl metų pradžioje pakilusių energijos kainų, energijos tiekimo veiklą vykdančios įmonės jau padidino skolinimąsi iš kredito įstaigų – naujų paskolų srautas 2021 m. išaugo beveik 200 proc. (žr. 1.3 skirsnyje).
. Šių veiklų įmonėms susidūrus su sunkumais, joms būtų sunkiau vykdyti turimus įsipareigojimus kredito įstaigoms, o tai neigiamai paveiktų paskolų portfelio kokybę. 2021 m. ketvirtojo ketvirčio duomenimis, paskolos šių keturių veiklų įmonėms sudarė 33 proc. viso bankų paskolų portfelio (žr. 24 pav. grafiką kairėje).

Bankus labiausiai paveiktų didelių įmonių, veikiančių stipriausiai karo paveikiose srityse, nemokumas. Lietuvos finansų įstaigos yra suteikusios paskolų 21 didelei įmonei, veikiančiai karui jautresnėse srityse (žr. 24 pav. grafiką dešinėje), kurių bendras portfelis sudaro 1 mlrd. Eur (apie 12 % paskolų įmonėms portfelio). Pažymėtina, kad, vertinant pagal įmonių ekonomines veiklas, Lietuvoje veikiančių bankų paskolų portfelių struktūra yra panaši, o dauguma didelių įmonių turi paskolų keliose kredito įstaigose. Viena vertus, tokia diversifikacija nemokumo atveju sumažina nuostolių dydį vienam bankui. Kita vertus, esant didelei sektoriaus koncentracijai, kelių didelių įmonių nemokumo atveju bankai, turintys panašią portfelio struktūrą ir tuos pačius klientus, gali sustiprinti šoką finansų sistemai.

Paskolos karui jautriausias ekonomines veiklas vykdančioms įmonėms sudaro apie trečdalį paskolų įmonėms portfelio, dalis jų koncentruota didelėse įmonėse.

24 pav. Bankų paskolų įmonėms portfelis pagal ekonomines veiklas (grafikas kairėje) ir didelėms įmonėms (grafikas dešinėje) 2021 m.

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: įtrauktos įmonės, kurių bendras paskolų likutis visuose bankuose viršija 25 mln. Eur (grafikas kairėje).

2022 m. pirmąjį ketvirtį jau pastebimi pirmieji dėl karo išaugusios kredito rizikos ženklai. Lietuvos įmonės demonstravo atsparumą ir Krymo aneksijos laikotarpiu, ir ištikus pandemijai. Vis dėlto dėl Rusijos karo prieš Ukrainą bankams nuostoliai, tikėtina, bus didesni. Krymo aneksijos atveju sankcijų paveiktos ekonominės sritys[58]
[58] Pieno ir mėsos produktai sudarė labai nedidelę dalį Lietuvos ekonomikos eksporto (žr. 23 pav. grafiką kairėje). Po Krymo aneksijos buvo išaugę žemės ūkio ir transporto bendrovių bankrotų skaičiai, tačiau jie į bankų nuostolius nesimaterializavo.
buvo daug mažiau reikšmingos Lietuvos ekonomikai, o pandeminis sukrėtimas buvo išorinis, paveikė iš esmės visas įmones, bet šoką amortizavo itin didelė valstybės pagalba (plačiau žr. 1 intarpą). Savo ruožtu Rusijos karas prieš Ukrainą labiausiai paveiks tas įmones, kurių veiklos modeliai ir konkurencinis pranašumas pagrįstas prekybos ryšiais su Rusija, Ukraina ir Baltarusija ar priklausomybe nuo šių šalių produkcijos. Prastesnės kai kurių įmonių perspektyvos atsispindi per kovo mėn. išaugusioje paskolų su reikšmingai padidėjusia kredito rizika dalyje, kuri 2022 m. pirmąjį ketvirtį padidėjo 3 proc. punkto – iki 13 proc. (žr. 25 pav. grafiką kairėje). Tokių paskolų, suteiktų labiausiai karo paveiktų ekonominių veiklų[59]
[59] Į šias veiklas įtrauktos ir profesinę, mokslinę ir techninę veiklą vykdančios įmonės, kurios taip pat fiksavo paskolų su reikšmingai išaugusia kredito rizika prieaugį. Didžiausią padidėjimą lėmė pagrindinių buveinių ir konsultacinę valdymo veiklą vykdančios įmonės (t. y. didelės įmonės), valdančios Lietuvos gamybos įmones.
– gamybos, statybos, energijos tiekimo, transporto – įmonėms, dalis per 2022 m. pirmąjį ketvirtį padidėjo 184 mln. Eur – tai sudaro 2 proc. paskolų įmonėms portfelio. Pažymėtina, kad taip pat reikšmingai augo ir ekonominiams svyravimams jautrių prekybos ir NT įmonių paskolų dalis. Apskritai paskolos su reikšmingai padidėjusia kredito rizika išaugo daugiau nei pandemijos pradžioje – 2020 m. pirmąjį ketvirtį. Nuostoliai bankams dėl Rusijos karo prieš Ukrainą visiškai atsispindės tik vėlesniais ketvirčiais ir priklausys nuo karo eigos, Lietuvos ir pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų raidos bei įmonių galimybių prisitaikyti.
Aukštas Lietuvos bankų kapitalo pakankamumas padėtų bankams atlaikyti net ir labai didelį ekonominį nuosmukį dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Nors dalis Lietuvos įmonių nuo 2021 m. pabaigos prasčiau vertino savo padėtį dėl augančios infliacijos, sumažėjusios paklausos, darbuotojų trūkumo, per pandemiją sukaupti likvidumo rezervai padės amortizuoti Rusijos karo keliamus iššūkius (žr. 25 pav. grafiką dešinėje). Iki aktyvesnio kreditavimo laikotarpio 2021 m. bankų noras prisiimti riziką buvo sumažėjęs, daugiausia buvo skolinama tik itin geros būklės įmonėms, o tai mažina bankų paskolų portfelio rizikingumą ir itin didelių nuostolių tikimybę. Bankų atsparumas taip pat aukštas – testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad didesnio šoko atveju[60], kai visiškai neliktų eksporto į Rusiją ir Baltarusiją, o energijos kainos atitiktų aukščiausią dienos lygį, pasiektą 2022 m. vasario 28 d.–kovo 17 d., bankų sektoriaus kapitalo rodikliai sumažėtų 1,3 proc. punkto ir siektų 20,1 proc., o kredito nuostoliai sudarytų 205 mln. Eur. Tokie nuostoliai būtų didesni už nuostolius, jei visos paskolos su per 2022 m. pirmąjį ketvirtį dėl karo reikšmingai išaugusia kredito rizika taptų neveiksnios. Pažymėtina, kad net ir itin nepalankaus scenarijaus atveju[61]
[61] Lietuvos realusis BVP 2022 m. sumažėtų 6,5, o 2022 m. – 1,0 proc.
Lietuvos bankų patiriami kredito nuostoliai 2022–2023 m. sudarytų apie 628,5 mln. Eur, arba apie 4 proc. viso 2021 m. pabaigoje buvusio paskolų portfelio[62]
[62] Vertinant tik didžiuosius Lietuvos bankus: AB SEB bankas, AB Šiaulių bankas, „Swedbank“, AB, ir UAB Medicinos bankas.
, o kapitalo rodiklis sumažėtų iki 17 proc. ir vis dar su didele atsarga viršytų reikalavimus (plačiau žr. 4.1 skirsnyje).

Didelis likvidumas daro Lietuvos įmones atsparesnes karo rizikoms, tačiau 2022 m. pirmąjį ketvirtį bankų paskolų portfeliuose jau matoma išaugusios kredito rizikos ženklų.

25 pav. Paskolų su reikšmingai padidėjusia kredito rizika pokytis per ketvirtį (grafikas kairėje) ir įmonių likvidumo rodikliai (grafikas dešinėje) pagal ekonomines veiklas

Šaltiniai: PRDB ir Lietuvos banko skaičiavimai (grafikas kairėje), Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai (grafikas dešinėje).

Pastabos: karui jautriausios ekonominės veiklos – tai gamybos, statybos, energijos tiekimo, transporto ir profesinė, mokslinė ir techninė ekonominės veiklos. COVID-19 paveiktos veiklos – tai administracinė ir aptarnavimo, apgyvendinimo ir maitinimo, meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo, švietimo, sveikatos paslaugų ekonominės veiklos. 2 lygio paskolos – paskolos, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai padidėjo, bet vertė nesumažėjo. Grafike dešinėje pavaizduotas absoliutusis likvidumo koeficientas, apskaičiuojamas padalijus pinigus ir ekvivalentus iš trumpalaikių įsipareigojimų.

Didėjančios energijos, maisto ir žaliavų kainos bei lėtesnė ekonomikos raida paveiks ir tas įmones, kurios neturi tiesioginių sąsajų su Rusija, o sankcijos ir naujų tiekėjų paieška darys papildomą spaudimą tiekimo grandinėms. Tai sukurs naujų sunkumų Lietuvos įmonėms, kurias pastaruoju metu ribojo dėl pandemijos trūkinėjančios tiekimo grandinės, didėjančios darbo sąnaudos ir darbuotojų trūkumas. Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą taip pat neigiamai veikia ir kitų prekybos partnerių ekonomikas, todėl Lietuvos eksporto paklausa turėtų trauktis, o padidėjus neapibrėžtumui – investicijos mažėti. Per pastaruosius kelerius metus sparčiai išaugę įmonių tarpusavio įsipareigojimai (daugiau nei trečdalis visų įmonių finansinių įsipareigojimų) finansiškai sunkesniu laikotarpiu galėtų peraugti į tarpusavio atsiskaitymų grandinių sutrikimus ir apsunkinti kitų finansinių įsipareigojimų vykdymą. Dėl aukštos infliacijos taip pat mažėja gyventojų perkamoji galia ir galimybės sutaupyti, o tai atitinkamai lemia prastėjančią gyventojų finansinę padėtį ir gali didinti turimų finansinių įsipareigojimų naštą, ypač pastaruoju metu vyraujant aktyviam namų ūkių kreditavimui (plačiau žr. 2.3 skirsnyje).

Karo sukeltas neapibrėžtumas ir sankcijos reikšmingai sukrėtė finansų rinkas, tačiau šokas Lietuvos įmonių akcijoms nebuvo didesnis nei kitų Europos šalių akcijoms. Karas neigiamai paveikė Europos šalių akcijų indeksus: nors poveikis buvo mažesnis nei Rusijos akcijoms, kuriomis prekyba laikinai buvo sustabdyta, dėl padidėjusio neapibrėžtumo regione per pirmąją karo savaitę Lietuvos ir Europos įmonių akcijų indeksai buvo kritę apie 12 proc., tačiau nuo to laiko grįžo į prieš karo pradžią buvusius lygius (žr. 26 pav. grafiką kairėje). JAV įmonių akcijomis pasitikėjimas buvo didesnis nei Europos, pavyzdžiui, S&P 500 indeksas karo pradžioje buvo paaugęs. Pažymėtina, kad subjektų, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į AB Nasdaq Vilnius biržą, ryšiai su Rusija nėra reikšmingi, o labiausiai karas paveikė būtent įmonių, turinčių ryšių su Rusija, akcijas. Itin išsiskiria Europos bankų, vykdančių veiklą Rusijoje (todėl jautriausių sankcijoms), akcijų kritimas: pavyzdžiui, austriško Raiffeisen Bank akcijų kainos smuko apie 60 proc., panašiai kaip didžiausio sankcionuoto Rusijos banko Sberbank. Savo ruožtu investuotojų pasitikėjimas Lietuvoje veikiančiais bankais ir toliau buvo geras – vienintelio biržos prekybos sąraše esančio lietuviško AB Šiaulių banko ir „Swedbank“, AB, bei AB SEB banko patronuojančiųjų bankų akcijos krito mažiau nei bendras Europos akcijų indeksas (žr. 26 pav. grafiką viduryje). Apskritai Lietuvoje akcijų birža yra palyginti neišplėtota ir aktualesnė tik kelioms įmonėms, todėl dėl mažos svarbos didžiosioms finansų įstaigoms tiesioginis rinkų korekcijos poveikis yra ribotas, tačiau Lietuvos finansų sistema galėtų būti paveikta dėl prastėjančių lūkesčių regione ir didžiųjų užsienio kapitalo bankų sąsajų su patronuojančiosiomis įstaigomis (plačiau žr. 3.1 skirsnyje).

Dėl karo įvykus korekcijoms, Lietuvos bankų akcijų vertinimas tebebuvo panašus į kitų Europos šalių, tačiau Lietuvos VVP pajamingumai augo sparčiau nei Vakarų Europoje.

26 pav. Akcijų indeksų (grafikas kairėje), bankų akcijų kainų (grafikas viduryje) ir 10 m. VVP pajamingumų (grafikas dešinėje) raida

Šaltinis: Refinitiv.

Padidėjus neužtikrintumui kilo vyriausybių VVP pajamingumai, todėl didės valstybės skolos tvarkymo išlaidos. Labiau augo Vidurio ir Rytų Europos vyriausybių obligacijų pajamingumai, tarp jų ir Lietuvos – nuo vasario 18 d. Lietuvos VVP pajamingumas padidėjo apie 120 bazinių punktų (žr. 26 pav. grafiką dešinėje). Prastėjant perspektyvoms Europoje, euro kursas krito, o JAV doleris stiprėjo. Augantys pajamingumai didins valstybės skolos tvarkymo išlaidas, o krintantis euro kursas gali dar labiau apsunkinti Lietuvos importuotojų padėtį. Didėjanti infliacija, augantys obligacijų pajamingumai ir palūkanų normos fiksuojami visame Vakarų pasaulyje, o staigios kainų korekcijos gali sukelti reikšmingus sukrėtimus finansų rinkose, kaip įvyko 2009 m., ir lemti ekonomikos nuosmukį bei atitinkamai paklausos iš užsienio sumažėjimą, o tai reikšmingai paveiktų ir Lietuvos ekonomiką.

Dėl karo išaugus neapibrėžtumui, vartotojų, investuotojų ir įmonių pasitikėjimas krinta, o tai gali lemti paklausos mažėjimą ir paskatinti NT rinkų korekcijas, tačiau augančios statybos sąnaudos ir ribota pasiūla mažina korekcijos tikimybę. Prastesni lūkesčiai mažina vartojimą ir investicijas, todėl įmonės gali susidurti su paklausos iššūkiais, o ekonomikos augimas pradėti lėtėti. Neigiami lūkesčiai taip pat gali sulėtinti aktyvumą komercinio ir gyvenamojo NT rinkose. Pavyzdžiui, būsto rinkos aktyvumui staigiai sulėtėjus, kaip jau buvo 2014–2015 m. Rusijai aneksavus Krymą, dėl šiuo metu didėjančio kainų pervertinimo galėtų įvykti būsto kainų korekcija. Tačiau didesnio kainų augimo sulėtėjimo ar net kainų kritimo tikimybę mažina tai, kad, net ir paklausai sumažėjus, dėl šiuo metu esančios ribotos būstų pasiūlos rinkoje neturėtų susiformuoti didelis pasiūlos perviršis. Taip pat dėl įvedamų sankcijų ir apribotų galimybių naudoti rusiškas ir baltarusiškas statybos medžiagas gali dar labiau pakilti statybos kainos[63]
[63] Gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų augimo tempas kovo mėn. sudarė 19,2 proc. – buvo istoriškai didžiausias.
ir, jei paklausa reikšmingai nesumažės, augančios statybos sąnaudos dar labiau didintų spaudimą kainoms toliau sparčiai kilti (plačiau žr. 2.2 skirsnyje).

2.2.Rizika dėl galimo būsto rinkos perkaitimo

Ypač spartus būsto kainų ir kreditavimo augimo tempas gali lemti pavojingų disbalansų susiformavimą būsto rinkoje, o rinkai perkaitus ir įvykus kainų korekcijai, tai turėtų neigiamų pasekmių namų ūkiams, NT plėtotojams, statybos sektoriui ir kredito įstaigoms. Išaugęs aktyvumas šalies būsto rinkoje buvo stebimas jau keletą metų, o 2021 m. parduotų būstų skaičius net viršijo lygius, buvusius prieš finansų krizę. Kartu pradėjo spartėti ir kainų augimo tempas – pagal skirtingus duomenų šaltinius pasiekė lygius, paskutinį kartą matytus 2007–2008 m., o PFĮ būsto paskolų portfelio augimo tempas paspartėjo iki aukščiausio nuo 2009 m. tempo. Tolesnis didelis pirkėjų aktyvumas galėtų lemti dar didesnį paklausos atotrūkį nuo pasiūlos, ypač tuo atveju, jei būstų pasiūla toliau didės iš lėto, nepagrįstų lūkesčių susiformavimą dėl tolesnio kainų augimo, o tai galėtų paskatinti gyventojus priimti nepamatuotus sprendimus dėl būsto įsigijimo. Tokiu atveju lūkesčiai dėl spartesnio kainų augimo taptų savaime išsipildantys. Realiąją ekonomiką ir būsto rinką reikšmingai paveikus išorės šokui ir dėl to staiga sumažėjus rinkos aktyvumui ir įvykus būsto kainų korekcijai, rizika dėl buvusios įkaitusios būsto rinkos ir jos susitraukimo galėtų materializuotis keliais skirtingais kanalais: pernelyg didele įsipareigojimų našta būsto paskolų gavėjams pablogėjus jų finansinei padėčiai; išaugusiais NT plėtotojų ir statybos įmonių nuostoliais dėl susitraukusios NT paklausos ir veiklos finansavimo; kredito įstaigų nuostoliais dėl klientų mokumo problemų ir nuvertėjusio įkeisto NT. Galiausiai, statybos ir NT operacijų ekonominėms veikloms sudarant reikšmingą Lietuvos ekonomikos dalį[64]
[64] Statybos ir NT operacijų ekonominės veiklos 2021 m. sudarė 13,4 proc. bendrosios pridėtinės vertės, o šiuose sektoriuose minimu laikotarpiu dirbo 8,7 proc. visų darbuotojų.
, sustojus būsto rinkai, dėl užkrato efekto nukentėtų bendra šalies ekonomika.

Aktyvumas būsto ir kredito rinkose 2021 m. atitrūko nuo bendrų ekonomikos augimo tendencijų, tai signalizuoja, kad būsto rinka gali perkaisti. Sparčiai kylant būsto kainoms ir pardavimų skaičiui, 2021 m. įsigytų būstų vertė buvo 1 mlrd. Eur (40,7 %) didesnė nei 2020 m. ir sudarė 3,6 mlrd. Eur. Toks būsto rinkos augimo tempas lėmė padidėjusį būsto rinkos atotrūkį nuo bendros ekonomikos raidos. Įsigytų būstų vertės ir BVP santykis, 2016–2020 m. svyravęs tarp 4–5 proc., 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 6,5 proc. – 1,3 proc. punkto daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus ir daugiausia nuo 2008 m. pirmojo ketvirčio (žr. 28 pav. grafiką kairėje). Padidėjus aktyvumui būsto rinkoje, kartu augo ir skolinimas būsto įsigijimui, kurio augimui vis didesnę įtaką daro pernelyg optimistiniai ekonomikos lūkesčiai ir nedidelis suvokiamas kredito rizikos lygis (plačiau žr. 4 intarpe). 2021 m. suteikta 613 mln. Eur (38,7 %) daugiau būsto paskolų nei 2020 m., o metinio naujų būsto paskolų srauto ir BVP santykis 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį siekė 4 proc. – 0,8 proc. punkto daugiau nei prieš metus ir buvo didžiausias nuo 2009 m. trečiojo ketvirčio. O statybos darbų, atliktų statant naujus būstus, vertės ir BVP santykis nuo 2019 m. reikšmingai nekinta ir 2021 m. sudarė 0,8 proc., būstų pasiūla didėjo gerokai lėčiau nei paklausa. Būsto pardavimų skaičiui ir paskolų srautams staiga atitrūkus nuo bendrų ekonomikos tendencijų, didėja rizika, kad aktyvumas būsto rinkoje tampa pagrįstas ne fundamentaliaisiais veiksniais ir būsto rinka gali perkaisti.

Paspartėjus būsto kainų augimo tempui, 2021 m. didėjo kainų atotrūkis nuo ekonominiais veiksniais pagrįstų verčių[65]
[65] Įverčiai apskaičiuoti remiantis kainos ir nuomos santykiu, kainos ir pajamų santykiu, ekonometriniais modeliais ir HP filtru.
, o atotrūkiui didėjant kyla kainų korekcijos rizika. Lietuvos banko skaičiavimais, būsto kainų atotrūkis nuo fundamentaliųjų, ekonominiais veiksniais pagrįstų verčių 2021  m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 8,8 proc. – 4,4 proc. punkto daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus (žr. 27 pav. grafiką dešinėje ir 4 intarpą). Iki 2021 m. toks kainų atotrūkis paskutinį kartą buvo 2008 m. ketvirtąjį ketvirtį. Tik vienas rodiklis – būsto kainų ir gyventojų pajamų santykis – rodo, kad būsto kainos yra mažesnės nei fundamentaliaisiais veiksniais pagrįstos vertės. Dabartinis kainų pervertinimas nėra didelis, palyginti su buvusiu lygiu per finansų krizę, tačiau jei kainos ir toliau kils sparčiai, tikėtina, kad pervertinimas didės. Būsto kainoms tolstant nuo ekonominiais veiksniais pagrįstų verčių, auga didesnės būsto kainų korekcijos rizika.

Įsigytų būstų vertė ir naujų būsto paskolų srautas 2021 m. didėjo sparčiau nei visa ekonomika, o būsto kainos tolo nuo ekonominiais veiksniais pagrįstų verčių.

27 pav. Būsto rinkos rodiklių ir BVP santykiai (grafikas kairėje) ir būsto kainų atotrūkis nuo fundamentaliųjų verčių (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Registrų centras ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: BVP to meto kainomis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką. Fundamentaliųjų būsto kainų įverčiai apskaičiuoti remiantis kainos ir nuomos santykiu, kainos ir pajamų santykiu, ekonometriniais modeliais ir HP filtru.

Sparčiai didėjant PFĮ būsto paskolų portfeliui, paskolų portfelio diversifikacija yra sumažėjusi ir daro kredito įstaigas labiau pažeidžiamas būsto rinkos sukrėtimams. Būsto paskolų dalis visame PFĮ paskolų privačiajam ne finansų sektoriui portfelyje nuo 2018 m. pradėjo didėti – tai ypač pastebima prasidėjus pandemijai, kai paskolų įmonėms portfelis traukėsi, o būsto paskolų portfelis toliau augo. Prieš pandemiją 2019 m. gruodžio mėn. būsto paskolos sudarė 39,2 proc. viso PFĮ paskolų portfelio, o 2022 m. vasario mėn. ši dalis buvo išaugusi iki 43,7 proc.[66]
[66] ECB duomenimis, 1 proc. punktu daugiau nei vidutiniškai euro zonoje. Estijoje ši dalis siekia 52,6, Latvijoje – 50 proc.
(žr. 28 pav. grafiką kairėje). Išaugusi būsto paskolų dalis visame paskolų portfelyje daro kredito įstaigas labiau pažeidžiamas būsto rinkos sukrėtimams, tad būsto rinkos perkaitimas turėtų didelį neigiamą poveikį kredito įstaigoms ir finansiniam stabilumui. 2021 m. paskolų ne finansų įmonėms portfelis pradėjo didėti, tad PFĮ paskolų portfelio diversifikacija iš lėto gerėja. Be to, kredito įstaigų atsparumą galimam būsto rinkos sukrėtimui sustiprins nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliosiantys papildomi kapitalo reikalavimai bankams ir centrinėms kredito unijoms (plačiau žr. 5 skyriuje).

Nors skolintų lėšų dalis, palyginti su visa įsigytų būstų verte, nedidėjo, buvo suteikiama daugiau rizikingesnių paskolų. Su paskola įsigyti būstai 2021 m. sudarė 47,7 proc. visos įsigytų būstų vertės (3,1 proc. p. mažiau nei 2020 m.) arba trečdalį (33,4 %) viso įsigytų būstų skaičiaus (1,9 proc. p. mažiau nei 2020 m.) (žr. 28 pav. grafiką dešinėje). Nedidėjanti su paskola įsigytų būstų dalis rodo, kad 2021 m. išaugęs skolinimas būstui įsigyti nėra pagrindinis daugiau parduodamų būstų finansavimo šaltinis. Sparčiai kylant kainoms, būstas vis dažniau perkamas su mažesniu paskolos pradiniu įnašu ir ilgesne paskolos trukme. Paskolų, kurių LTV sudarė 80 proc. ar daugiau (kitaip tariant, pradinis įnašas buvo 20 % ir mažiau), dalis visame naujų būsto paskolų sraute 2021 m. gruodžio mėn. sudarė 43 proc. – 6 proc. punktais daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus (žr. 29 pav. grafiką kairėje). Siekdami sumažinti vidutinį paskolos įmokos dydį, gyventojai prisiima įsipareigojimus ilgesniam laikotarpiui. Ilgos trukmės (25 m. ar ilgiau) paskolų dalis 2021 m. gruodžio mėn. sudarė 53,7 proc. visų naujų būsto paskolų – 3,7 proc. punkto daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.

Būsto paskolų dalis visame PFĮ paskolų portfelyje yra padidėjusi, tačiau su paskola įsigytų būstų dalis 2021 m. šiek tiek sumažėjo.

28 pav. Būsto paskolų dalis PFĮ paskolų portfelyje (grafikas kairėje) ir su paskola įsigytų būstų dalis (grafikas dešinėje)

Šaltinis: Registrų centras.

Pastaba: 12 mėnesių slankusis vidurkis.

Namų ūkių atsparumą galimiems būsto rinkos sukrėtimams didina gera namų ūkių finansinė padėtis, tačiau spartaus būsto kainų augimo ir aukštos infliacijos akivaizdoje situacija gali prastėti. Namų ūkių finansinė padėtis yra gera – vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius 2021 m. vidutiniškai pakilo 10,1 proc., o namų ūkių turimas finansinis turtas 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo keturgubai (429 %) didesnis nei įsipareigojimai, per metus šis santykis reikšmingai nepakito. Be to, Lietuvos namų ūkių įsiskolinimas yra vienas mažiausių euro zonoje – ECB duomenimis, namų ūkių skolos ir BVP santykis Lietuvoje 2021 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 24,1 proc. (žr. 29 pav. grafiką dešinėje). Gera namų ūkių finansinė padėtis daro juos atsparesnius netikėtam jų finansinės padėties pablogėjimui ir mažina tikimybę, kad, įvykus būsto kainų korekcijai, jie nepajėgs vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Vis dėlto, sparčiai kylant būsto kainoms, gyventojams tenka skolintis vis daugiau, įsipareigojimai prisiimami vis ilgesniam laikui, o lūkesčiai dėl tolesnio spartaus kainų augimo gali paskatinti gyventojus priimti skubotus, nepagrįstus sprendimus dėl būsto įsigijimo. Užsitęsusi didelė infliacija galėtų pabloginti namų ūkių finansinę padėtį nedidėjant ar net mažėjant jų realiosioms pajamoms, o galimas palūkanų normų didinimas lemtų didėjančias būsto paskolų įmokas, kadangi beveik visos būsto paskolos (2021 m. – 97,6 %) suteikiamos su kintamosiomis palūkanų normomis (plačiau žr. 2.3 skirsnyje).

Pastaruoju metu šiek tiek daugėja paskolų, arti ASN nustatytų ribų, bet Lietuvos namų ūkių įsiskolinimas yra nedidelis.

29 pav. Paskolos, kurių sąlygos yra arti ASN nustatytų ribų (grafikas kairėje) ir namų ūkių įsiskolinimas (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: ECB ir Lietuvos bankas.

Prie būsto rinkos aktyvumo pastaraisiais metais prisidėjo pirkėjai, būstą perkantys kaip investiciją, o tokių pirkėjų staigus atsitraukimas galėtų lemti rinkos korekciją. Naujausios Lietuvos banko atliktos NT rinkos dalyvių apklausos duomenimis, investuotojai Vilniuje ir Kaune 2021 m. antrąjį pusmetį įsigijo atitinkamai 23 ir 15 proc. naujų butų – atitinkamai 2 ir 20 proc. punktų mažiau nei 2021 m. pirmąją pusę, o Klaipėdoje 2021 m. antrąjį pusmetį investuotojai įsigijo penktadalį (20 %) naujų butų – 10 proc. punktų daugiau nei pirmąjį pusmetį. Padidėjęs neapibrėžtumas prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą gali lemti investuotojų atsitraukimą, o staigus investuotojų, sudarančių gana reikšmingą būsto rinkos dalį, atsitraukimas galėtų nulemti būsto rinkos korekciją.

Didelė infliacija ir nuo karo pradžios sparčiai išaugusi nuomos paklausa ir kainos gali padidinti investuotojų aktyvumą ir lemti tolesnį netvarų kainų augimą. Sparčiai auganti infliacija gali vėl pritraukti investuotojų, siekiančių apsaugoti savo santaupas nuo nuvertėjimo, – Lietuvos banko 2021 m. atliktos namų ūkių apklausos duomenimis, 56 proc. namų ūkių NT vertina kaip patraukliausią investiciją. Be to, į Lietuvą atvykstant dideliems pabėgėlių iš Ukrainos srautams, matoma didėjančios nuomojamo būsto paklausos ir spartėjančio nuomos kainų augimo tempo ženklų, tai didina būsto kaip investicijos patrauklumą. Padidėjęs investuotojų aktyvumas lemtų spartesnį, netvarų būsto kainų augimą, pagrįstą siekiu užsidirbti iš kaistančios būsto rinkos. Siekiant užtikrinti tvarią būsto rinkos raidą ir apriboti galimybes įsigyti būstą kaip investiciją naudojantis skolintomis lėšomis, Lietuvos bankas nuo 2022 m. vasario 1 d. sugriežtino LTV reikalavimą imantiems antrąją ar paskesnę būsto paskolą iki 70 proc. (plačiau žr. 5 skyriuje). Mokestinės priemonės taip pat galėtų sumažinti būsto kaip investicijos patrauklumą ir užtikrintų tvaresnę būsto rinkos raidą (plačiau žr. 3 intarpe).

NT mokestis gali būti veiksminga fiskalinės politikos priemonė riboti NT rinkos disbalansų formavimąsi. Lietuvoje su paskola yra sudaroma mažiau nei pusė visų gyvenamojo NT sandorių (plačiau žr. 2.2 skirsnyje), todėl makroprudencinės politikos priemonės negali veiksmingai paveikti būsto kaip investicinės alternatyvos patrauklumo. Dėl didelio investavimo į gyvenamojo NT įsigijimą disbalansų būsto rinkoje gali nuolat daugėti ir ilgainiui didinti įperkamo būsto trūkumą bei su didėjančia nelygybe susijusias problemas. Be to, investiciniai pinigų srautai į gyvenamąjį NT gali neigiamai veikti ir visos šalies finansų sistemos stabilumą, ekonomikos plėtros cikle spartindami kainų augimą, o prasidėjus ekonominiam nuosmukiui – didindami kainų nuosmukį. NT mokesčiai, kaip fiskalinės politikos priemonės, tiesiogiai veikia visus mokesčių mokėtojus ir gali sumažinti investicijų į gyvenamąjį NT pelningumą. Jais mažinamos paskatos dideles lėšas valdantiems namų ūkiams ir toliau reikšmingą jų dalį investuoti į NT rinką, taip spartinamas potencialus NT kainų augimas.

Kas penktas būstas Lietuvoje įsigyjamas ne dėl poreikio jame gyventi patiems pirkėjams, vis daugiau jų perka juridiniai asmenys. Remiantis Registrų centro duomenimis, 2021 m. viduryje apie 20 proc. visų parduotų butų ir individualių gyvenamųjų namų buvo antriniai būstai[67]
[67] Antriniu būstu laikomas įsigytas būstas, kurio rinkos vertė yra mažesnė nei prieš tai turėto būsto rinkos vertė.
, ši dalis nepakito nuo 2019 m. Pažymėtina ir tai, kad nemaža dalis būsto sandorių Lietuvoje sudaroma siekiant juos vėliau perparduoti. Pavyzdžiui, mažiau nei per trejus metus nuo įsigijimo parduoti butai 2021 m. sudarė 8,5 proc. visų butų sandorių (per trumpiau nei 1 metus buvo perparduota 4,8 %, praėjus 1–2 metams – 1,7 %, praėjus 2–3 metams – 1,9 % butų) ir ši dalis pastaruosius metus buvo gana pastovi (žr. A pav. grafiką viduryje). Taip pat pastaraisiais metais vis didesnę dalį parduotų būstų įsigyja juridiniai asmenys, ši tendencija itin išryškėjo šalyje didžiausioje Vilniaus NT rinkoje. Registrų centro duomenimis, Vilniuje 2021 m. kas dešimtą būstą (9,7 %) įsigijo juridiniai asmenys, o ši dalis buvo beveik dvigubai didesnė už ilgametį vidurkį (5,6 %). Mažesnio masto, tačiau panašios tendencijos matomos visoje Lietuvoje – 2021 m. juridinių asmenų įsigyti būstai sudarė 6,3 proc. visų parduotų būstų Lietuvoje.

A pav. Investicinių būsto sandorių dalis Vilniuje ir Kaune 2019–2020 m. (grafikas kairėje), dažnai perparduodamų butų dalis Lietuvoje (grafikas viduryje) ir juridinių asmenų įsigyjamų butų dalis Vilniuje (grafikas dešinėje)

Šaltinis: Registrų centras.

Tinkamai sukalibruotas NT mokestis gali būti veiksmingas ir mažiau ekonominę elgseną iškreipiantis mokestinių pajamų šaltinis. NT mokestis, priklausomai nuo jo sąrangos, palyginti nedaug iškreipia žmonių ekonominę elgseną ar išteklių paskirstymą, palyginti su kitais, pavyzdžiui, pajamų ar vartojimo mokesčiais (Norregaard, 2013). Taip pat jis yra stabilus ir nuspėjamas pajamų šaltinis, palyginti su kitais mokesčiais, kadangi mokesčio bazė yra neperkeliama ir mažai kintanti (Lutz ir kt., 2011), o tinkamai parengtas NT mokestis yra sunkiai išvengiamas. Be to, efektyviai surenkamas NT mokestis gali užtikrinti reikšmingas pajamas, dažniausiai vietinei valdžiai prisidedant prie šalia esančios infrastruktūros gerinimo, taip didinant ilgalaikę NT objektų vertę.

Išskiriamos dvi pagrindinės NT mokesčių rūšys: žyminis mokestis ir periodinis NT mokestis – jie gali teigiamai veikti finansų sistemos stabilumą. Žyminis mokestis yra vienkartinis mokestis, mokamas įsigyjant NT, o periodinis NT mokestis mokamas nuolat – dažniausiai kasmet. Šie abu mokesčiai yra plačiai paplitę pasaulyje. Lietuvoje šiuo metu yra taikomas riboto masto periodinis NT mokestis gyventojams, kurių turimo gyvenamosios paskirties NT vertė viršija 150 tūkst. Eur. Žyminis NT sandorių mokestis Lietuvoje netaikomas, tačiau kitose šalyse dažniausiai taikomas visiems NT sandoriams nuo jų vertės. Tiesa, kaip ir periodinis NT mokestis, žyminis NT sandorių mokestis gali būti diferencijuojamas pagal taikomus tarifus, mokestinę bazę ar taikymo tvarką. Kai kurios šalys taiko progresinius žyminio NT sandorių mokesčio tarifus pagal įsigyjamo NT vertę (pvz., Jungtinė Karalystė, Airija). Kai kuriose šalyse, kur būstas yra populiari turto klasė investicijai, didesnis žyminio NT sandorių mokesčio tarifas taikomas antriniam būstui (pvz., Nyderlanduose, Italijoje). Taip pat egzistuoja praktika didesnį žyminį mokestį taikyti dažnai perleidžiamam NT (Honkonge), diferencijuoti jį pagal skirtingus geografinius regionus (Vokietijoje). Literatūroje vyrauja nuomonė, kad periodinis NT mokestis yra pranašesnis už žyminį, nes mažiau iškraipo rinką ir neturi žalingo poveikio gyventojų mobilumui, tačiau abu mokesčiai gali turėti stabilizuojantį poveikį būsto kainoms. Žyminis NT sandorių mokestis padeda riboti perteklinį būsto kainų augimą ir kintamumą (Catte et al., 2004; Kuttner and Shim, 2013), riboja spekuliacines paskatas NT rinkoje (Hua and Craig, 2011). Periodinis NT mokestis taip pat mažina NT kainų kintamumą dėl poveikio grynajai dabartinei NT vertei[68]
[68] Grynoji dabartinė NT vertė skaičiuojama kaip diskontuotas pajamų iš nuomos ar netiesioginės nuomos iš nuosavo būsto, atėmus išlaikymo sąnaudas ir nuosavybės mokesčius, srautas.
. NT kainoms kylant, mokestis sudaro vis didesnę dalį, palyginti su (netiesioginės) nuomos pajamomis, mažindamas grynąją dabartinę NT vertę – taip slopinamas NT kainų augimas (Blöchliger ir kt., 2015b). Palyginti su periodiniu NT mokesčiu, žyminio mokesčio yra gerokai sunkiau išvengti, nes jis mokamas dar prieš įsigyjant NT – sandorio registravimo metu.

Tarptautinės institucijos periodinį NT mokestį vertina palankiau nei visuotinai taikomą žyminį NT mokestį. TVF vertinimu, nors dalis šalių pasitelkė žyminį NT sandorių mokestį tam, kad ribotų trumpalaikį spekuliavimą NT rinkoje, šios rūšies mokestis nėra veiksmingas, nes gali riboti NT prieinamumą ir gyventojų mobilumą, mažinti turto likvidumą. Dėl šių priežasčių TVF siūlo žyminį NT sandorių mokestį keisti periodiniu savivaldybių administruojamu NT mokesčiu, kuris būtų apskaičiuojamas kaip tam tikra dalis, palyginti su nuolat atnaujinamomis NT vertėmis (TVF, 2016). Pažymėtina, kad šių institucijų tyrimų išvados pagrįstos šalių, taikančių visuotinį žyminį NT sandorių mokestį, pavyzdžiais, juose nėra apžvelgiami atvejai, kai žyminis NT sandorių mokestis taikomas tik tam tikrai daliai būsto sandorių, kitų sandorių neapmokestinant.

Gyvenamajam NT Lietuvoje yra taikomas progresinis periodinis NT mokestis, tačiau jis iš dalies nėra veiksmingas. Šiuo metu skirtingiems valdomo NT vertės rėžiams taikomi skirtingi tarifai, taip santykinai labiau apmokestinant brangesnį NT turinčius asmenis. Taip pat jo sandara yra paprasta – mokestis aiškus ir neturintis daugybės išimčių. Kita vertus, Lietuvoje taikomas NT mokestis nėra plataus masto ir dėl palyginti aukštos valdomo turto vertės, nuo kurios jis yra taikomas, reikšmingai nevaržo paskatų investuoti į gyvenamąjį NT. Be to, dabartinis NT mokestis nėra suderintas su komercinio NT ir žemės mokesčių principais bei tarifais: dėl to neišvengiama nenorimų paskatų mokestiniam arbitražui, kai nekomercinis NT perrašomas iš fizinio asmens juridiniam, ir atvirkščiai. Taip pat NT mokestis nėra apskaičiuotas naudojant kuo aktualesnes ir artimesnes rinkos vertei NT vertes: mokestinės vertės, remiantis visuotiniu NT vertinimu, yra peržiūrimos kas penkerius metus. Dėl šių priežasčių nėra užtikrintas ir efektyvus šio mokesčio administravimas, o paskatos gyvenamąjį NT įsigyti investiciniais tikslais nemažėja. Kita vertus, ilgainiui didėjant NT vertei, šiuo metu galiojantis NT mokestis taps vis plačiau taikomas.

Tinkamai sukalibruotas NT mokestis gali padėti subalansuoti NT rinką. Atsižvelgiant į preliminarius skaičiavimus Lietuvoje, galima daryti prielaidą, kad šiuo mokesčiu geriausiai tikslai pasiekiami tuo metu, jei jo taikymas būtų diferencijuotas skirtingoms NT rinkos dalyvių grupėms, atsižvelgiant į tai, kokius iškraipymus NT rinkoje siekiama ištaisyti. Siekiant subalansuoti NT rinką ir mažinti galimus jos iškraipymus ateityje, prasminga taikyti periodinį NT mokestį kuo didesnei mokesčių mokėtojų grupei, taip pat išlaikant mokesčio progresyvumą. Siekiant slopinti paskatas spekuliatyviam, ne ekonominiais ar demografiniais veiksniais pagrįstam NT kainų augimui, galėtų būti svarstomas dažnai prekiaujamam ir juridinių asmenų įsigyjamam būstui taikomas ir reguliarų NT mokestį papildantis žyminis NT sandorių mokestis. Tokiu atveju būtų paveikta mažiausia NT sandorių dalis, o poveikis NT rinkai būtų reikšmingas (ypač tuo atveju, jei kartu būtų taikomos ir makroprudencinės priemonės). Taip pat, atsižvelgiant į nemažėjantį antrinio būsto pirkimą investiciniais tikslais, galėtų būti svarstomas žyminio mokesčio taikymas ne pagrindinio būsto įsigijimui. Remiantis kitų šalių (pvz., Jungtinės Karalystės) patirtimi, antriniam būstui taikomas žyminis mokestis gali reikšmingai sumažinti antrinio būsto paklausą, kartu padidinant būsto prieinamumą jį perkantiems asmeniniams poreikiams. Taip tarpusavyje derinant pagrindinius žyminio mokesčio principus, į biudžetą būtų surenkama pakankama lėšų suma, mokesčio privalumai būtų labiausiai išreikšti, palyginti su kitais mokesčio variantais, o trūkumai – minimizuoti.

Būstų paklausai viršijant pasiūlą, kylantys nauji iššūkiai statybos įmonėms lemia lėtą pasiūlos didėjimą bei didėjantį pasiūlos ir paklausos disbalansą, o tai gali lemti netvarų būsto kainų augimą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, statybos įmonių atliktų darbų vertė statant naujus būstus 2021 m. sudarė 447 mln. Eur – 30 proc. daugiau nei pandemijos ypač paveiktais 2020 m. ir 11 proc. daugiau nei prieš pandemiją 2019 m. Tačiau 2021 m. statybos kainos buvo 8,7 proc. didesnės nei 2019 m., tad realusis atliktų statybos darbų vertės augimas 2021 m., palyginti su 2019 m., sudarė tik 2,6 proc. Būsto pasiūlos trūkumas ypač pastebimas Vilniaus naujų būstų rinkoje dėl trikdžių gaunant statybos leidimus. Atsižvelgus į parduodamų būstų skaičių, jei rinkai nebūtų pasiūlyta naujų būstų, visi šiuo metu pardavinėjami būstai būtų išpirkti per pusmetį (žr. 30 pav. grafiką kairėje). Tikėtina, kad pasiūla artimiausiu metu reikšmingai nedidės. Dėl pandemijos atsiradus tiekimo grandinių trikdžių ir statybinių medžiagų trūkumui, o situacijai dar labiau pablogėjus dėl prasidėjusio Rusijos karo prieš Ukrainą, statybos įmonės susiduria su vis daugiau iššūkių. Tik apie 15 proc. statybos įmonių 2022 m. pirmąjį ketvirtį nurodė, kad jų veiklos niekas neriboja – mažiausiai nuo 2016 m. (žr. 30 pav. grafiką dešinėje). Statybinių medžiagų trūkumą kaip veiksnį, ribojantį įmonių veiklą, minimu laikotarpiu nurodė penktadalis statybos įmonių – daugiausia per visą apklausos laikotarpį nuo 2003 m. O būstų paklausa yra didelė – 2022 m. pirmąjį ketvirtį 14 proc. statybos įmonių nurodė, kad jų veiklą riboja nepakankama paklausa – mažiausia dalis nuo 2007 m. Būstų paklausai vis dar esant didelei, o statybos įmonėms susiduriant su naujais iššūkiais, kurių poveikį gali dar labiau padidinti prasidėjęs karas, lėtai didėjantis būstų statybos tempas lemia, kad paklausa tolsta nuo pasiūlos ir spartėja būsto kainų augimo tempas. Susiformavus paklausos ir pasiūlos disbalansams, net ir paklausai sumažėjus, dėl ribotos pasiūlos spaudimas kainoms toliau kilti galėtų vis dar būti.

Naujų būstų pasiūla Vilniuje tebėra nedidelė, vis didesnė dalis statybos įmonių susiduria su medžiagų ir įrenginių trūkumu.

30 pav. Laikas, per kurį būtų išpirkti visi nauji būstai (grafikas kairėje) ir statybos veiklą ribojantys veiksniai (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: UAB „Inreal“, Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Staigus pirkėjų atsitraukimas galėtų lemti statybos ir NT operacijų įmonių finansinės būklės pablogėjimą, tai keltų grėsmę finansiniam stabilumui, o artimiausiu metu šią riziką didina sparčiai kylančios statybos kainos ir dėl karo padidėjęs neapibrėžtumas. Vis didesnė statybos įmonių dalis susiduria su finansiniais sunkumais: 2022 m. kovo mėn. taip savo situaciją vertino penktadalis statybos įmonių – tai yra didžiausia įmonių dalis nuo 2015 m. pabaigos. Sparčiai kylančios statybos kainos kelia iššūkių ir NT plėtotojams, kadangi, rinkos dalyvių duomenimis, iki 90 proc. parduodamų naujų butų yra dar nebaigti statyti. Iš anksto sutarus dėl dar nepastatytų butų pardavimo, padidėjus statybos kainoms, dalis NT plėtotojų gali prašyti pirkėjų susimokėti daugiau, rizikuodami, kad pirkėjai nesutiks nutraukti rezervacijų sutarčių arba prisiimti išaugusias statybos išlaidas patiems plėtotojams, galimai pabloginant savo finansinę padėtį. Iššūkių NT plėtotojams taip pat kelia padidėjęs neapibrėžtumas dėl prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą. Jei būsto pirkėjai dėl padidėjusio neapibrėžtumo staiga pasitrauks iš rinkos, sparčiai kylant statybos kainoms, plėtotojams gali pritrūkti likvidžių lėšų užbaigti jau pradėtus projektus. Pablogėjusi statybos ir NT operacijų įmonių finansinė padėtis ir įmonių negebėjimas įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų būsto pirkėjams ir kredito įstaigoms galėtų nulemti būsto rinkos korekciją ir keltų grėsmių finansiniam stabilumui, kadangi paskolos minimoms įmonėms 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė trečdalį (33,6 %) viso PFĮ paskolų ne finansų bendrovėms portfelio.

Nors yra nemažai veiksnių, mažinančių būsto rinkos perkaitimo riziką, tačiau jei rizika toliau didės, svarbu imtis papildomų priemonių rinkos tvarumui užtikrinti. Jau minėta gera namų ūkių finansinė padėtis ir santykinai nedidelis įsiskolinimas, nedidėjanti su paskolomis įsigyjamų būstų dalis mažina būsto rinkos perkaitimo keliamą riziką. Dideli NT plėtotojų turimi likvidumo rezervai[69]
[69] Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015–2020 m. statybos ir NT operacijų įmonių trumpalaikis turtas buvo vidutiniškai 54,3 proc. didesnis nei trumpalaikiai įsipareigojimai.
, didinantys plėtotojų atsparumą galimam rinkos sukrėtimui, be to, šiais metais įsigaliosiančios ar nuo seniau jau galiojančios Lietuvos banko taikomos priemonės (ASN, sektorinis SRR) taip pat stiprina rinkos atsparumą sukrėtimams. Prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą įnešė daug neapibrėžtumo dėl tolesnės būsto rinkos raidos, tačiau pirmais karo mėnesiais reikšmingo pardavimų skaičiaus sumažėjimo nematyti. Jei būsto pardavimų skaičius, kainų ir kreditavimo tempai tebebus dideli ir rinka toliau kais, svarbu stiprinti finansų sistemos atsparumą galimam būsto rinkos perkaitimui. Būstų pasiūla turėtų būti didinama siekiant sumažinti šiuo metu esantį paklausos perviršį, kuris sudaro spaudimą kainoms kilti sparčiau. Gyventojai, planuojantys įsigyti būstą, ypač su paskola, turėtų itin atidžiai įvertinti savo finansines galimybes didelės infliacijos ir netolimoje ateityje galimai didėsiančių palūkanų normų akivaizdoje. Galiausiai, prireikus galėtų būti svarstoma apie papildomas makroprudencines priemones būsto rinkos tvarumui užtikrinti.
4 intarpas. Būsto kainų ir būsto kredito atotrūkio nuo fundamentų vertinimas[70]
[70] Rašant šį intarpą, remtasi J. Karmelavičiaus, I. Mikaliūnaitės-Jouvanceau ir A. Petrokaitės straipsniu „Housing and credit misalignments in a two market disequilbrium framework“, publikuotu Lietuvos banko Teminių straipsnių serijos leidinyje Nr. 42/2022. Nuoroda.
Būsto kainos ir būsto kredito srautas 2021 m. augo seniai nematytu tempu: per metus būsto kainos pakilo apie 20 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei dešimtmetį, o naujų būsto paskolų srautas padidėjo net apie 35 proc. Paskutinį kartą toks didelis būsto kainų augimo tempas fiksuotas tik 2008 m. būsto rinkos burbulo metu[71]
[71] 2009 m. sprogus NT kainų burbului, būsto kainos per metus krito apie 30 proc., o būsto kreditas traukėsi net apie 50 proc. Taigi, dviženkliam kainų ir kredito srauto augimui reikia skirti ypač daug dėmesio siekiant užtikrinti finansinį stabilumą.
. Vis dėlto dviženklis būsto kainų ir kredito srauto padidėjimas nebūtinai reiškia, kad būsto ir būsto kreditavimo rinkos yra perkaitusios. Gali būti, kad tokia rinkų dinamika yra pagrįsta pamatiniais ilgalaikiais paklausą ir pasiūlą formuojančiais veiksniais, tokiais kaip gyventojų pajamos, santaupos, šalies gyventojų skaičiaus augimas, statybų leidimai ir kt. Šiame intarpe siekiama atsakyti į klausimą, ar būsto kainos ir kreditas yra subalansuoti, ar nėra burbulo.
Vertinant būsto ir kredito rinkų disbalansus, taikomas jungtinės dispusiausvyros modelis, leidžiantis atsižvelgti į šių rinkų tarpusavio sąveiką[72]
[72] Pavyzdžiui, būsto kainos gali turėti teigiamą priežastinį poveikį būsto paskoloms: kylant būsto kainoms, reikia daugiau kreditų šiems sandoriams finansuoti. Be to, būsto kredito pasiūla gali turėti poveikį NT paklausai, nes lengviau ir pigiau prieinamas kreditas gali sumažinti paskolų gavėjų finansavimo suvaržymus ir padidinti bendrą būsto paklausą, o tai savo ruožtu lemia didesnes kainas.
. Modelis pagrįstas trimis prielaidomis. Pirma, abiejose rinkose gali susidaryti dispusiausvyra, t. y. paklausa gali viršyti pasiūlą arba atvirkščiai[73]
[73] Dispusiausvyra ir disbalansai – dvi skirtingos sąvokos. Dispusiausvyra yra tokia situacija, kai rinkos paklausa ir pasiūla nesusibalansuoja, nes kainų mechanizmas bent iš dalies neveikia. Disbalansas – tai rinkos kainos arba kiekio ir pamatinių, arba fundamentaliųjų, pasiūlą ir paklausą formuojančių veiksnių neatitikimas.
. Antra, būsto kainos ir palūkanų normos kyla greičiau (lėčiau), kai atitinkamoje rinkoje susiformuoja paklausos (pasiūlos) perviršis. Ši prielaida užtikrina tam tikrą kainų savireguliacijos mechanizmą, leidžiantį rinkoms pasiekti pusiausvyrą. Trečia, būsto ir kredito būstui įsigyti rinkos yra susijusios. Pavyzdžiui, jei vienoje rinkoje įvyksta paklausos ir pasiūlos pokytis, dėl kurio pasikeičia tos rinkos kaina ir kiekis[74]
[74] Būsto rinkoje skaičius apibrėžiamas būsto sandorių vienetais, o kaina – vidutine būsto kaina. Būsto kredito rinkoje skaičius apibrėžiamas suteiktų kreditų suma (eurais), o kaina - būsto paskolų palūkanų normomis.
, tai turės tiesioginį poveikį ir kitos rinkos kainos ir kiekio kintamiesiems. Dėl šios priežasties vienoje rinkoje atsiradęs disbalansas, pavyzdžiui, kainų atotrūkis, gali sukelti disbalansą ir kitoje rinkoje, pavyzdžiui, pernelyg didelį kreditavimą.
Ekonometrinis vertinimas rodo, kad 2021 m. būsto ir kredito rinkos buvo kaistančios – būsto kainų atotrūkis vidutiniškai siekė apie 11,8, o būsto kredito srauto – apie 14,6 proc. (žr. A pav.). Nors šie dydžiai atrodo reikšmingi, disbalansai yra kur kas mažesni, negu buvę prieš 2009 m. krizę, kada būsto kainos buvo pervertintos apie 50 proc., o būsto kredito srauto atotrūkis nuo fundamentų siekė beveik 90 proc.[75]
[75] Po krizės būsto kainos ir kredito srauto atotrūkis tapo neigiamas ir 2010–2015 m. vidutiniškai siekė atitinkamai apie –20 ir –40 proc. Teigiamas būsto kainų atotrūkis vėl ėmė ryškėti 2019 m. pabaigoje, o kredito atotrūkis tapo teigiamas per COVID-19 pandemiją.
Be to, veiksniai, susiję su teigiamų atotrūkių sudarymu 2006–2008 m. ir 2020–2021 m., šiek tiek skiriasi. Atotrūkio abiejose rinkose padidėjimą 2006–2008 m. galima paaiškinti laisvais skolinimo standartais ir žemu suvokiamu kredito rizikos lygiu[76]
[76] Pastarąjį galima paaiškinti istoriškai mažais neveiksnių paskolų (t. y. suvokiamos kredito rizikos) rodikliais, kurie buvo gerokai mažesni už faktinę įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę (angl. probability of default).
, perkaitusia ekonomika ir darbo užmokesčiu[77]
[77] Kredito atotrūkį taip pat lėmė kiti veiksniai – struktūriniai paklausos ir pasiūlos sukrėtimai. Pažymėtina, kad prie makroekonominio perkaitimo galėjo prisidėti ir būsto bei kredito disbalansas, todėl laisvų skolinimo standartų indėlis burbulo susidarymui gali būti nepakankamai įvertintas.
. 2021 m. būsto kainų pervertinimą lėmė labai padidėjusios statybų sąnaudos, didelis vartotojų pasitikėjimas ir optimistiniai lūkesčiai, taip pat reikšmingai išaugusi būsto paklausa (plačiau žr. 1.4 skirsnyje). Būsto kredito srauto atotrūkis susijęs su pernelyg optimistiniais ekonomikos ir būsto rinkos lūkesčiais ir palyginti nedideliu suvokiamu kredito rizikos lygiu[78]
[78] Panašiai kaip ir 2000 m., tačiau ne tokiu pat mastu, bankai galimai šiek tiek per švelniai vertina kredito riziką.

A pav. Būsto kainų ir būsto kredito atotrūkio dekompozicija

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Teigiamas ryšys tarp būsto kainų ir būsto kredito atotrūkio iliustruoja, kad abi rinkos paprastai būna perkaitusios kartu. Paprastai tariant, jei kredito rinkoje yra perteklius, jis paprastai siejamas su pervertintomis būsto kainomis, ir atvirkščiai. Be to, kredito atotrūkis paprastai atsiranda 3 mėn. anksčiau nei būsto kainų atotrūkis. Galiausiai, per didelės būsto kainos paprastai būna susijusios su būsto pasiūlos trūkumu, o teigiamas būsto kredito srauto atotrūkis dažniausiai atsiranda esant būsto kredito pasiūlos pertekliui rinkoje.

Kiti metodai, išskyrus būsto įperkamumo rodiklį, patvirtina, kad būsto kainos 2021 m. buvo pervertintos. Skirtingais metodais[79]
[79] Plačiau žr. J. Karmelavičiaus komentare „Būsto kainų tvarumas. Ką rodo skirtingi matavimo metodai?“, publikuotame 2021 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos banko interneto svetainėje: https://www.lb.lt/lt/komentarai/busto-kainu-tvarumas-ka-rodo-skirtingi-matavimo-metodai
įvertinti atotrūkiai (žr. 28 pav. grafiką dešinėje) 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį svyruoja tarp neigiamų ir teigiamų reikšmių: nuo –9 iki +20 proc. Žvelgiant į šio įverčio medianą (pažymėta raudona spalva), matyti, kad šiuo metu būsto kainos apie 9 proc. viršija kainas, kurios turėtų būti dabartinėmis makroekonominėmis sąlygomis. Palyginus būsto kredito srauto atotrūkį su portfelio atotrūkiu, nustatyta, kad 2021 m. kredito perviršis buvo teigiamas, bet metų pabaigoje sumažėjo.


2.3.Rizika dėl aukštos infliacijos ir galimo palūkanų normų padidėjimo

Augantis vartojimas ir tiekimo grandinių sutrikimai per pandemiją lėmė pastebimai padidėjusią infliaciją, kuri dėl Rusijos karo prieš Ukrainą gali dar labiau užsitęsti, bloginti įmonių finansinę padėtį ir mažinti gyventojų perkamąją galią. Per COVID-19 pandemiją 2020–2021 m. centrinių bankų ir vyriausybių visame pasaulyje vykdyti aktyvūs ekonomikos skatinimo veiksmai ir gausios valstybės pagalbos priemonės padėjo palaikyti gyventojų užimtumą bei atlyginimų augimą ir taip sumažinti ekonominį sukrėtimą. Dėl apribotų galimybių vartoti karantino laikotarpiu ir kilusio darbo užmokesčio gyventojų santaupos reikšmingai padidėjo. Per tą patį laikotarpį dėl su pandemija susijusių veiklos apribojimų ir įmonių atsargų sumažėjimo prekių ir paslaugų pasiūla reikšmingai sumenko, todėl, prasidėjus ekonomikos atsigavimui po pirminio pandemijos šoko, pasiūla nespėjo paskui atsigaunančią paklausą, sutriko nuo seno nusistovėjusios pasaulinės tiekimo grandinės. Dėl to 2021 m. antrąją pusę pradėjo sparčiai kilti žaliavų kainos pasaulinėse prekių biržose, susidarė tam tikrų prekių ir paslaugų trūkumas, o infliacija ėmė viršyti centrinių bankų vidutinio laikotarpio infliacijos tikslus euro zonoje ir daugelyje kitų išsivysčiusių šalių. Pakilusias energijos išteklių kainas dar labiau padidino prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą – jis gali sutrikdyti pasaulines energijos išteklių tiekimo grandines ir dar padidinti infliaciją. 2022 m. gegužės mėn. metinė infliacija Lietuvoje pasiekė jau 18,5 proc. ir buvo aukščiausia nuo 1996 m. bei antra didžiausia tarp ES šalių. Be pasaulinių veiksnių veikiamų energijos ir maisto žaliavų kainų, Lietuvoje infliaciją veikiančių vidaus veiksnių įtaka taip pat sustiprėjo – su vidaus ekonomine raida daugiausia siejamos paslaugų kainos nuo 2021 m. vidurio kyla sparčiau, joms reikšmingą įtaką turi sparčiai kylantis darbo užmokestis.

Auganti infliacija dar iki Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ėmė neigiamai veikti dalies Lietuvos įmonių finansinę padėtį, kuri, sąnaudoms toliau didėjant, gali dar pablogėti. Nuo 2022 m. pradžios Lietuvoje reikšmingai išaugo įmonių, Lietuvos statistikos departamento vykdomose apklausose nurodžiusių, kad jų veiklą riboja finansiniai sunkumai, dalis. Prie to reikšmingai prisidėti galėjo padidėjusi infliacija, nes ši dalis išaugo dar prieš prasidedant Rusijos invazijai į Ukrainą, o 2022 m. balandžio mėn. duomenimis, jau svyravo tarp 18–23 proc. ir viršijo per pirmąjį karantiną stebėtą lygį (žr. 31 pav.). Įmonių finansinės padėties Lietuvoje vertinimas 2022 m. pirmąjį ketvirtį buvo vienas prasčiausių ES šalyse: prasčiau savo finansinę padėtį vertino tik Lenkijos įmonės, o finansinių sunkumų patiriančių įmonių dalis Lietuvoje ES vidurkį viršijo 14,5 proc. punkto. Auganti infliacija turi neigiamą poveikį įmonių finansinei situacijai – didėjančios sąnaudos mažina įmonių pelningumą (visų pirma tų, kurios turi menką derybinę galią perkelti didėjančias sąnaudas pirkėjams ar jų negali kompensuoti didindamos veiklos efektyvumą). Kartu tai gali didinti įmonių nemokumo tikimybę ir mažinti finansavimo prieinamumą, o per antrinius efektus turėti neigiamą poveikį visai ekonomikai (pvz., didesniam nedarbui, lėtesniam atlyginimų augimui). Nepaisant to, įmonių bankrotų skaičius kol kas tebėra stabilus – nors, kovo mėn. duomenimis, viršijo 2020–2021 m. lygį, tačiau bankrotų skaičius tebebuvo penktadaliu mažesnis nei priešpandeminiais 2019 m. Be to, ne finansų įmonių turimas likvidusis turtas per pandemiją padidėjo ir gali padėti įmonėms atlaikyti reikšmingus ekonominius sukrėtimus, o namų ūkiai, turintys istoriškai dideles santaupas, jas gali leisti vartojimui ir taip dar padidinti įmonių atsparumą.

2022 m. pradžioje reikšmingai padidėjo įmonių, patiriančių finansinių sunkumų, dalis, kuri viršijo per pirmąjį karantiną stebėtą lygį.

31 pav. Finansinių sunkumų patiriančių įmonių dalis

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Išaugusi infliacija neigiamai veikia ir gyventojų perkamąją galią, todėl jai užsitęsus mažėtų vartojimas bei labiau pažeidžiamų namų ūkių skolos grąžinimo galimybės. Pakilusios įvairių produktų kainos mažina namų ūkių vartojimą, sunkina jų galimybes vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, nes vis didesnė pajamų dalis turi būti skirta būtiniausiems produktams. Dėl to užsitęsusi infliacija turi neigiamą įtaką namų ūkių rizikingumui bei finansiniam stabilumui ir mažina jų galimybes pasiskolinti. Infliacija labiausiai neigiamai veikia mažas pajamas gaunančius gyventojus, taip pat tuos, kurie paskolų mokėjimams skiria didesnę dalį savo pajamų. Kita vertus, mažėjanti gyventojų perkamoji galia gali daryti neigiamą įtaką ir Lietuvos įmonių produkcijos paklausai, o tai dar labiau blogintų jų finansinę padėtį. Taip pat infliacija mažina realiąją negrąžintos paskolos vertę, todėl santykinė paskolos našta mažėja tiems gyventojams, kurie turi paskolas su fiksuotosiomis palūkanomis.

Reaguodami į didėjančią infliaciją euro zonoje, finansų rinkos dalyviai ėmė manyti, kad ECB pradės didinti bazines palūkanas dar 2022 m., o augančios palūkanos galėtų neigiamai paveikti skolininkų finansinę padėtį. Rinkos dalyvių lūkesčiai dėl EURIBOR palūkanų normų, kurios kinta daugiausia dėl ECB pinigų politikos sprendimų ir kaip kintanti palūkanų dalis tiesiogiai veikia didžiosios dalies paskolų turėtojų išlaidas paskoloms grąžinti, 2022 m. pradžioje pastebimai padidėjo. 2021 m. gruodžio mėn. buvo manoma, kad 3 mėn. EURIBOR palūkanų normos taps teigiamos 2025 m. viduryje, tačiau 2022 m. gegužės mėn. rinkos vertino, kad EURIBOR teigiamą lygį pasieks jau 2023 m. pradžioje (žr. 32 pav. grafiką kairėje). ECB valdančioji taryba po 2022 m. balandžio mėn. susitikimo pareiškė, kad ECB vykdoma turto pirkimo programa bus baigta 2022 m. trečiąjį ketvirtį, taip atveriant kelią kelti bazines palūkanas 2022 m. antroje pusėje.

Namų ūkių ir įmonių jautrumą palūkanų normų augimui didina tai, kad didžioji dalis jų turimų paskolų yra su kintamosiomis palūkanomis. Lietuvoje namų ūkių ir įmonių įsiskolinimo lygis vienas mažiausių ES (turimos paskolos 2022 m. pirmąjį ketvirtį sudarė atitinkamai 21,8 ir 16,1 proc. BVP), tačiau didžiąją dalį šių paskolų sudaro paskolos su kintamosiomis palūkanomis[80]
[80] 2015–2022 m. paskolos su kintamosiomis palūkanomis sudarė vidutiniškai 90 proc. visų naujų namų ūkių ir įmonių paskolų.
, todėl tiek paskolų turintys gyventojai, tiek įmonės yra jautrūs 6 mėn. EURIBOR palūkanų normos padidėjimui virš 0 proc. Kylant palūkanoms, augtų paskolų įmokos, todėl įmonėms ir namų ūkiams tai lemtų papildomas išlaidas didėjančios infliacijos laikotarpiu, o tai silpnesnės finansinės padėties skolininkams gali sudaryti papildomų iššūkių mokėti paskolų įmokas. Be to, kylant palūkanoms didėja turto kainų korekcijų tikimybė, todėl galimas aktyvumo NT rinkoje sulėtėjimas, o joje per pastaruosius keletą metų kaupėsi su kainų lygiu ir kreditavimo aktyvumu susiję disbalansai.
Infliacijai augant vis sparčiau, kai kurių išsivysčiusių šalių centriniai bankai jau ėmė kelti palūkanas[81]
[81] Siekdami pažaboti įsibėgėjusią infliaciją ir sumažinti ją iki artimo ilgalaikiams tikslams lygio, kai kurių išsivysčiusių pasaulio valstybių centriniai bankai (pvz., JAV, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Čekijos) 2021 m. pabaigoje–2022 m. pradžioje ėmė stabdyti kiekybinį skatinimą ir didinti bazines palūkanų normas.
– jų priimti sprendimai ir rinkos dalyvių lūkesčiai dėl tolesnių jų veiksmų lėmė didesnes palūkanas paskolų gavėjams ir pagrindinių turto klasių kainų korekciją. Vertinant konkretų pavyzdį, Lenkijoje bazinių palūkanų norma nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. buvo padidinta 4,4 proc. punkto, per tą patį laikotarpį 10 m. trukmės Lenkijos VVP palūkanų normos padidėjo 4,1, o Lietuvos – 1,5 proc. punkto. Paskolų būstui įsigyti ir įmonių paskolų palūkanos didėjo panašiai: 2022 m. vasario mėn. šių paskolų palūkanos nuo 2021 m. spalio mėn. buvo padidėjusios atitinkamai 2,8 ir 2,4 proc. punkto (žr. 32 pav. grafiką dešinėje). Panašios tendencijos užfiksuotos ir JAV – šioje šalyje bazinė palūkanų norma pradėta didinti 2022 m. kovo mėn. (0,25 proc. p.), o skolos VP ir paskolų rinkose palūkanos pradėjo kilti jau 2021 m. pradžioje, rinkos dalyviams vertinant būsimo palūkanų augimo ciklo pradžią ir galimą amplitudę. Kaip ir paskolų palūkanų atveju, korekcija Lenkijos akcijų rinkose taip pat sutapo su bazinių palūkanų normų kėlimo pradžia, o JAV rinkoje – apie pusę metų anksčiau[82]
[82] Vis dėlto akcijų rinkas pastebimai veikė ir kiti veiksniai – pavyzdžiui, omikron atmainos atsiradimas 2021 m. lapkričio mėn. ir 2022 m. vasario mėn. prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą.
. Bendrai kylančios palūkanos lemia ir toliau gali lemti reikšmingą įvairių turto klasių kainų korekciją: investuotojai gali nuspręsti staiga parduoti rizikingesnį turtą, kurį buvo sukaupę per ilgesnį laiką, ilgą laiką vyraujant žemų palūkanų normų aplinkai – 3 mėn. EURIBOR euro zonoje neigiamas jau nuo 2015 m.

Lūkesčiai dėl bazinių palūkanų kėlimo euro zonoje sustiprėjo, o Lenkijos pavyzdys rodo, kad bazinėms palūkanoms kylant, paskolų palūkanos didėja panašiu dydžiu.

32 pav. 3 mėn. EURIBOR palūkanų normos rinkos lūkesčiai (grafikas kairėje) ir bazinių palūkanų normų, paskolų ir obligacijų palūkanų kaita Lenkijoje (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Lenkijos centrinis bankas, Macrobond ir ECB.

Galimas palūkanų normų padidėjimas trumpuoju laikotarpiu darytų neigiamą įtaką kredito ir ekonomikos augimo perspektyvoms, tačiau suvaldyta infliacija ir mažesni disbalansai NT rinkoje ilguoju laikotarpiu teigiamai veiktų ekonomikos ir finansų sistemos raidą. Pakilusios palūkanų normos didintų turimų namų ūkių finansinių įsipareigojimų sąnaudas, o pabrangęs skolinimas mažintų naujo kredito paklausą. Skaičiavimai rodo, kad būsto paskolų palūkanų normoms padidėjus 1 proc. punkto, vidutinės būsto paskolos įmoka padidėtų 44 Eur, arba 14 proc. (žr. 3 lentelę). Didesnę dalį pajamų skiriant paskolų įmokų mokėjimui, sumažėtų namų ūkių galimybės pajamas skirti vartojimui ar paskolų grąžinimui, todėl didėtų namų ūkių paskolų rizikingumas. Paskolų palūkanoms padidėjus 1 proc. punkto, namų ūkių nemokumo tikimybė padidėtų 0,077 proc. punkto (plačiau žr. 5 intarpe). Panaši situacija būtų ir įmonių sektoriuje. Didėjančios palūkanos mažintų ekonomikos augimą: remiantis ekonometriniais modeliais, dėl 1 proc. punkto palūkanų padidėjimo po vienų metų realusis BVP galėtų būti 0,96, o kredito lygis – 1,77 proc. mažesnis (žr. 4 lentelę). Tiesa, būsto paskolų turinčių namų ūkių atsparumą palūkanų normų šokui taip pat didina tai, kad nuo 2015 m. naujos būsto paskolos buvo teikiamos atliekant paskolų gavėjų pajamų atsparumo testą, paskolas suteikiant tik tuo atveju, jei paskolų gavėjų išlaidos paskolų grąžinimui neviršytų pusės gaunamų pajamų, būsto paskolos palūkanoms padidėjus iki 5 proc. Be to, ilguoju laikotarpiu didesnės palūkanų normos mažintų išaugusią infliaciją ir pastaraisiais metais susikaupusius disbalansus Lietuvos NT rinkoje, todėl turėtų teigiamą poveikį šalies finansinio stabilumo būklei.

3 lentelė. Palūkanų normų padidėjimo įtaka būsto paskolos įmokai

Būsto paskolų palūkanų normų padidėjimas, proc. p.

Būsto paskolų palūkanų norma, proc.

Paskolos mėnesinė įmoka, Eur

Paskolos įmokos pokytis, Eur

Paskolos įmokos pokytis, proc.

2,0

230

-

-

0,5

2,5

242

12

5

1,0

3,0

254

24

11

2,0

4,0

279

49

22

3,0

5,0

306

76

33

Pastaba: paskolos mėnesinė įmoka apskaičiuota vidutinei likutinės paskolos vertei – 49 tūkst. Eur, likusi trukmė – 22 m. Remiamasi prielaidomis, kad paskola grąžinama anuiteto metodu, o taikoma palūkanų norma atitinka vidutinę naujų paskolų palūkanų normą.

4 lentelė. Palūkanų normų ir visuminės pasiūlos šokų įtaka ekonomikai

Palūkanų normų padidėjimo šoko poveikis ekonomikai

Visuminės pasiūlos šoko poveikis ekonomikai

Palūkanų normų padidėjimas, proc. p.

Realusis BVP, proc.

Infliacija, proc.

Kreditas, proc.

Infliacijos padidėjimas, proc. p.

Realusis BVP, proc.

Kreditas, proc.

Būsto kainos, proc.

+0,5

–0,48

–0,48

–0,88

0,50

–0,39

–0,52

–1,07

+1,0

–0,96

–0,95

–1,77

1,0

–0,79

–1,05

–2,14

+2,0

–1,93

–1,91

–3,54

2,0

–1,57

–2,10

–4,27

+3,0

–2,89

–2,87

–5,30

3,0

–2,36

–3,14

–6,41

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Šiame intarpe siekiama kiekybiškai įvertinti, kaip galimas palūkanų normų didėjimas paveiktų būsto paskolų kredito riziką. Apie 45 proc. bankų sektoriaus turimo paskolų portfelio sudaro būsto paskolos, apie 98 proc. jų yra su kintamosiomis palūkanų normomis, dažniausiai susietomis su EURIBOR norma. Galimai griežtėsiančios pinigų politikos nulemtas EURIBOR normos augimas reikštų būsto paskolų palūkanų normų padidėjimą, o tai apsunkintų skolininkų galimybes mokėti paskolos įmokas. Norint įvertinti namų ūkių būsto paskolų rizikingumą ir paaiškinti pagrindinius jį lemiančius veiksnius, sudaromas būsto paskolų nemokumo[83]
[83] Nors teisingiau sakyti, kad paskolos, priešingai nei skolininkai, tampa ne nemokios, o neveiksnios, čia ir toliau tikimybę būsto paskolai tapti neveiksnia vadinsime paskolos nemokumo tikimybe.
tikimybės modelis. Kiekvienai būsto paskolai modeliuojama tikimybė, kad skolininkas per artimiausius vienus metus vėluos vykdyti įsipareigojimus – paskola taps neveiksni. Sudarytame modelyje atsižvelgiama į įvairias skolininko ir paskolos charakteristikas, taip pat pagrindinius makroekonominius rodiklius. Daroma prielaida, kad pakilus palūkanų normai, kiekvienos paskolos rizikingumas būtų paveikiamas dviem pagrindiniais kanalais: 1) įmokos – didėtų vidutinė mėnesinė paskolos įmoka; 2) makroekonominiu – sulėtėtų Lietuvos ekonomikos augimas, sumažėtų infliacija.
Vertinimo rezultatai rodo, kad palūkanų normoms pakilus 1 proc. punktu ir išaugus palūkanų naštai, galėtų padidėti vėluojančių būsto paskolų įmokų dalis. Palūkanų normoms padidėjus 1 proc. punktu, tikimybė, kad skolininkas vėluotų vykdyti turimos būsto paskolos[84]
[84] Taikyta prielaida, kad namų ūkis turi 30 metų trukmės būsto paskolą, kurios pradinė palūkanų norma – 2, o DSTI santykis – 40 proc. 
įsipareigojimus, išaugtų apie 0,077 proc. punkto (žr. A pav. grafiką kairėje). Faktiškai visą šio pokyčio dalį (truputį daugiau nei 0,07 proc. p.) lemtų padidėjusi paskolos įmoka. Kiti makroekonominiai efektai (pateikti pirmiau 4 lentelėje) šiek tiek padidintų kredito riziką dėl palūkanų normų didėjimo, tačiau jie nėra tokie ryškūs. Iš šių efektų reikšmingiau nemokumo tikimybę padidintų sumažėjusios namų ūkio pajamos ir išaugęs nedarbo lygis ekonomikoje. Taip pat pažymėtina, kad skirtingoms būsto paskoloms palūkanų prieaugio poveikis būtų nevienodas ir priklausytų tiek nuo skolininko, tiek nuo pačios paskolos savybių. Pavyzdžiui, paskolų, kurių pradinė palūkanų norma yra didesnė, arba tų paskolų, kurių DSTI santykis didesnis, palūkanų normų padidėjimas dar labiau padidintų tikimybę tapti neveiksnioms. Būsto paskolos, kurios pradinė palūkanų norma – 4., DSTI santykis – 45 proc., o trukmė – 30 metų, 1 proc. punkto palūkanų normų šokas nemokumo tikimybę padidintų apytiksliai 0,088 proc. punkto.

Padidėjus palūkanų normoms, būsto paskolų kredito riziką reikšmingiausiai paveiktų išaugusi paskolos įmoka.

A pav. 1 proc. punkto palūkanų normų prieaugio poveikio dekompozicija (grafikas kairėje) ir palūkanų normų padidėjimo poveikis vidutinei būsto paskolos nemokumo tikimybei (grafikas dešinėje)

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: grafike kairėje įvertinta paskolos, kurios pradinė palūkanų norma – 2, DSTI santykis – 40 proc., o trukmė – 30 m., palūkanų normų poveikio dekompozicija. Grafike dešinėje naudoti 2012 m. pirmojo ketvirčio–2019 m. ketvirtojo ketvirčio duomenys.

Žvelgiant retrospektyviai, net ir 3 proc. punktų palūkanų normų šokas nesukeltų didelio nemokumo tikimybių šuolio (žr. A pav. grafiką dešinėje). 2012–2019 m. būsto paskolų nemokumo tikimybė nuosekliai mažėjo (nuo 0,7 % 2012 m. iki 0,25 % 2019 m.) dėl kritusių palūkanų normų ir gerėjusios ekonominės padėties. Taikant prielaidą, kad paskolų palūkanų normos nuo 2019 m. pakilo vidutiniškai 1 proc. punktu, nemokiomis tapusių paskolų dalis padidėtų vos 0,02 proc. punkto ir grįžtų į 2018 m. lygį. Reikšmingesnis efektas būtų matyti, jei palūkanų normos šoktelėtų 3 proc. punktais – būsto paskolų nemokumo tikimybė padidėtų apie 0,06 proc. punkto ir pasiektų 2017 m. vidurkį. Vis dėlto net ir tokiu atveju vidutinė būsto paskolos nemokumo tikimybė būtų beveik du kartus mažesnė nei 2012–2013 m.


3.Iššūkiai finansų sistemai


3.1.Iššūkis dėl galimos disbalansų Švedijoje korekcijos ir Švedijos bankų skolinimo politikos pokyčių Lietuvoje

Pastaraisiais metais reikšmingai sumažėjus tiesioginėms Lietuvoje veikiančių Švedijos kapitalo bankų sąsajoms su patronuojančiaisiais bankais, dėl ten susidariusių disbalansų kylanti rizika nuo šiol vertinama kaip iššūkis Lietuvos finansų sistemai. Lietuvos bankų sektoriui būdinga aukšta koncentracija – vertinant pagal turtą, kredito įstaigų koncentracija 2020 m. buvo antra aukščiausia ES[85]
[85] Remiantis ECB duomenimis. Koncentracija matuojama Herfindahlio ir Hirschmano indeksu. Aukščiausia indekso vertė yra Estijoje.
, o du didžiausi Švedijos kapitalo bankai – „Swedbank“, AB, ir AB SEB bankas – 2021 m. kartu sudarė 65 proc. Lietuvos bankų sektoriaus turto. Per metus ši dalis išaugo – tai labiausiai lėmė padidėjusi centriniuose bankuose laikomų lėšų dalis, o išaugus konkurencijai kredito rinkoje (plačiau žr. 1.2 skirsnyje), suteiktų paskolų dalis sumažėjo – nuo 60,8 iki 58,0 proc. Per metus ir toliau traukėsi užsienio kredito įstaigų indėlių dalis (vertinama kaip finansavimo iš patronuojančiųjų bankų svarba) – nuo 5,7 iki 4,4 proc. turto (2022 m. vasario mėn. duomenimis). Nors tiesioginė bankų priklausomybė nuo patronuojančiųjų bankų finansavimo yra nedidelė, dėl aukštos koncentracijos pavienių bankų skolinimo politikos sprendimai daro poveikį finansavimo sąlygoms Lietuvoje, o sektoriaus priklausomybė nuo Švedijos kapitalo bankų didina jautrumą šios šalies disbalansams – dideliam gyventojų įsiskolinimui ir pervertinoms NT kainoms. Įvykus jų korekcijai ar patronuojantiesiems bankams susidūrus su finansiniais sunkumais, galėtų būti paveiktas ir kreditavimas Lietuvoje.
Kadangi patronuojančiųjų bankų finansavimas nėra esminis ir neturėtų reikšmingai paveikti Lietuvos bankų finansavimo sąnaudų, labiausiai tikėtina, kad dėl didelių sąsajų su Švedijos bankais, Lietuvos finansų sistema galėtų būti paveikta dviem pagrindiniais kanalais: padidėjusiu indėlių kintamumu ir patronuojančiųjų bankų skolinimo politikos pokyčiais. Pirmasis kanalas aktyvuotųsi per itin didelę krizę, jei padidėtų nepasitikėjimas Švedijos bankų veiklos tvarumu. Dėl to galėtų padidėti indėlių iš bankų, veikiančių Lietuvoje, atsiėmimas, o tai bankams sukeltų likvidumo problemų[86]
[86] Šiuo metu bankų likvidumas yra itin aukštas, todėl šio kanalo keliama rizika taip pat yra maža (plačiau žr. 4.2 skirsnyje).
. Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje indėlininkų nerimas jau buvo padidėjęs (plačiau žr. 2.1 skirsnyje), o bankų sektoriaus sąsajos su toliau nuo karo židinio esančia Švedija gali būti vertinamos ir palankiai. Švedijos bankų atsparumas per įvairias krizes tebebuvo didelis[87]
[87] Pastaraisiais metais Švedijos bankai atlaikė pinigų plovimo prevencijos skandalus ir pandemiją – jų veiklos rodikliai tebėra geri, o investuotojų pasitikėjimas aukštas.
, o Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje Lietuvoje veikiančių didžiųjų bankų galimybė gauti pagalbą iš patronuojančiųjų bankų, kuriuos geopolitinės įtampos veikia mažiau, gali suteikti bankų sektoriui stabilumo. Vis dėlto antrasis kanalas Rusijos agresijos kontekste yra aktualesnis. Užsienio bankų grupėms priklausantys Lietuvoje veikiantys bankai turi siekti jiems iškeltų veiklos ir pelningumo tikslų. Dėl to, grupės mastu nusprendus pakeisti skolinimo politiką ir riboti skolinimą dėl, pavyzdžiui, išaugusios rizikos Baltijos regione bendrai ar pavieniams sektoriams, dėl reikšmingos šių bankų rinkos dalies Lietuvoje sumažėtų kreditavimo apimtis, paskolos galėtų tapti brangesnės, o jų sąlygos – mažiau palankios finansavimo siekiančioms įmonėms ir namų ūkiams. Tai atitinkamai sulėtintų Lietuvos ekonomikos augimą ir galėtų lemti NT rinkos korekcijas dėl susitraukusios paklausos.
Poveikį Lietuvos finansų sistemai galėtų turėti ir disbalansų Švedijoje korekcija. Pirma, Švedijos namų ūkių įsiskolinimas per 2021 m. padidėjo 2,5 proc. punkto ir buvo beveik du kartus didesnis nei metinės disponuojamosios pajamos (198,5 %) bei vienas didžiausių ES (žr. 33 pav.). Be to, nuo pandemijos pradžios istorines aukštumas pasiekusios būsto kainos pakilo dar 23 proc., o tai dar labiau didina disbalansus būsto rinkoje. Atitinkamai sparčiau pradėjo augti ir būsto kreditavimas (7,1 % per metus). Dėl karo lėtėjant ekonomikos augimui ir sparčiai didėjant infliacijai, o centriniams bankams didinant palūkanų normas, gyventojams būtų sunkiau vykdyti finansinius įsipareigojimus, o būsto paklausa galėtų trauktis ir paskatinti būsto kainų korekciją. Antra, Švedijos bankai didelę dalį finansavimo pritraukia rinkose, todėl jie yra jautrūs korekcijoms finansų rinkose. Išaugęs likvidumas ir centrinių bankų lėšų prieinamumas šiek tiek sumažino Švedijos bankų finansavimosi rinkose dalį – 2020 m. ji sudarė 46 proc. įsipareigojimų ir buvo mažiausia nuo 2014 m., tačiau viena didžiausių ES (žr. 33 pav.). Geopolitinė įtampa ir didelė infliacija, dėl kurios tikimasi tolesnio pinigų politikos griežtėjimo[88]
[88] Švedijos centrinis bankas 2022 m. balandžio 28 d. padidino bazinę palūkanų normą iki 0,25 proc. ir planuoja iš lėto didinti palūkanų normą iki beveik 2 proc. dydžio 2025 m. viduryje.
(plačiau žr. 2.3 skirsnyje), gali padidinti kintamumą tarptautinėse finansų rinkose ir sukelti tam tikrų turto klasių kainų korekciją. Taigi, suprastėjus situacijai būsto rinkoje Švedijoje ar pabrangus patronuojančiųjų bankų finansavimo sąnaudoms, dėl sprendimų grupės lygiu galėtų prastėti ir finansavimo sąlygos Lietuvoje.

Švedijoje būsto kainos ir namų įsiskolinimas ir toliau didėjo, tačiau bankų finansavimosi rinkose dalis šiek tiek sumažėjo.

33 pav. Būsto kainų ir namų ūkių įsiskolinimo raida Švedijoje (grafikas kairėje), bankų sektoriaus finansavimo rinkose dalis ES šalyse (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Statistics Sweden, Valueguard ir ECB.

Pastaba: NŪ – namų ūkiai.


3.2.Klimato kaitos iššūkiai finansiniam stabilumui

Fizinė klimato kaitos keliama rizika Lietuvoje yra nedidelė, o pereinamojo laikotarpio rizika yra aktualesnė dėl reikšmingo bankų skolinimo taršesnėms gamybos ir transporto įmonėms. Klimato kaita kelia dvi pagrindines rizikas finansų sistemai: fizinę, kai dėl klimato kaitos reiškinių sugadinto turto ir infrastruktūros patiriami tiesioginiai nuostoliai, ir pereinamojo laikotarpio, kuri kyla dėl per spartaus perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos. Naujausiu ECB ir ESRV vertinimu, fizinės klimato kaitos rizikos lygis Lietuvoje yra vienas žemiausių ES, bet dalis įmonių gali būti paveiktos kylančio jūros lygio ir potvynių[89]
[89] Plačiau žr.: Climate-related risk and financial stability (ECB/ESRB Project Team on climate risk monitoring, 2021 m.).
, tačiau tai reikšmingų nuostolių finansų įstaigoms nesukeltų. Pereinamojo laikotarpio keliama rizika Lietuvos finansų sistemai yra aktualesnė dėl bankų skolinimo transporto ir gamybos įmonėms. Eurostato duomenimis, paskolos šių veiklų įmonėms jau kuris laikas sudaro ketvirtadalį bankų paskolų įmonėms portfelio, o tokių įmonių veikla lemia daugiau kaip 60 proc. visų ŠESD emisijų Lietuvoje ir yra beveik dvigubai ŠESD intensyvesnė nei atitinkamų sektorių ES šalyse. Dėl Europos žaliojo kurso, Jungtinių Tautų klimato konferencijose iškeltų tikslų, tikėtina, kad ateityje taršesnių sektorių įmonių sąnaudos didės (dėl reguliavimo, naujų žalesnių technologijų diegimo, pasikeitusio investuotojų ir vartotojų elgesio ir pan.), o tai gali lemti dalies šių įmonių bankrotą ir toms įmonėms skolinusių finansų įstaigų nuostolius.
Dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą sparčiai pakilusios energijos kainos kelia naujų iššūkių įmonėms, politikos formuotojams ir finansų įstaigoms, todėl sklandus perėjimas prie klimatui neutralios ekonomikos yra itin aktualus. Per pandemiją ŠESD emisijos buvo laikinai sumažėjusios, o pasaulio valstybės ekonomikos gaivinimo planuose numatė didesnes išlaidas, skirtas iškeltiems klimato tikslams įgyvendinti. Pavyzdžiui, iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility) Lietuvai tenkančių 841,2 mln. Eur, arba 37,8 proc. viso plano lėšų numatoma skirti kovai su klimato kaita bei žaliosios transformacijos tikslų ir Žaliojo kurso įgyvendinimui[90]
[90] Plačiau žr. „Naujos kartos Lietuva“ planą.
. Vis dėlto Rusijos karas prieš Ukrainą trumpuoju laikotarpiu gali daryti neigiamą įtaką žaliųjų tikslų siekimui ir padidinti globalias ŠESD emisijas. Siekdamos padidinti saugumą, dalis ES valstybių didins gynybos biudžetus, tačiau karinės išlaidos siejamos su intensyviu iškastinio kuro naudojimu[91]
[91] Skaičiuojama, kad karinės išlaidos gali sudaryti apie 5 proc. visų pasaulio CO2 emisijų. Plačiau žr. čia.
, o karo daroma fizinė žala – gaisrai, infrastruktūros griovimas, miškų naikinimas – tiesiogiai didina ŠESD emisijas. Taip pat dėl Rusijos agresijos reikšmingai pakilo energijos kainos (plačiau žr. 2.1 skirsnyje). Viena vertus, besibaiminant didėjančios infliacijos, neigiamo poveikio ekonomikoms ir gyventojų nepasitenkinimo, pradedama svarstyti apie ilgesnius perėjimo prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių terminus, o siekiant sušvelninti energijos kainų augimą – didinama iškastinio kuro pasiūla. Šie veiksniai padidins ŠESD emisijas ir apsunkins iškeltų klimato tikslų įgyvendinimą, nukeliant problemos sprendimą į tolesnę ateitį, t. y., siekiant išvengti nepataisomo poveikio klimato kaitai, valstybės turės imtis daug griežtesnių ir ekonomikai skausmingesnių priemonių, o dėl to pereinamojo laikotarpio rizika dar labiau padidės. Kita vertus, ši situacija dar labiau išryškino Europos ekonomikų priklausomybę nuo taršaus iškastinio kuro ir poreikį kuo greičiau pereiti prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, taip didinant energetinę nepriklausomybę, todėl tikėtina, kad siekis diversifikuoti energijos šaltinius ir didinti energetinę nepriklausomybę vidutiniu laikotarpiu gali paskatinti ambicingesnį žaliųjų tikslų įgyvendinimą.

Lietuvos ekonomikos atsparumas pereinant prie žaliosios ekonomikos yra vidutinis, o didesnės įmonių investicijos į tvaresnius veiklos modelius padėtų dar labiau sumažinti pereinamojo laikotarpio keliamą riziką. Pagal Pasaulio banko metodiką sudarytą indeksą, Lietuvos ekonomikos atsparumas perėjimui prie žaliosios ekonomikos buvo geresnis nei daugumos Vidurio ir Rytų Europos šalių ir per dvejus metus šiek tiek pagerėjo (žr. 34 pav. grafiką kairėje). Pastaraisiais metais Lietuvos įmonės ir finansų įstaigos daugiau dėmesio skyrė tvaresniam veiklos modeliui: bankuose daugėja pasiūlymų palankesnėmis sąlygomis finansuoti tvaresnius produktus ir projektus, kuriasi į žaliąsias investicijas orientuoti investiciniai ir pensijų fondai, vis daugiau įmonių investuoja į žaliąsias technologijas. Pavyzdžiui, Lietuvos banko ne finansų įmonių apklausos duomenimis, 2020 m. pirmąjį pusmetį į žaliąsias technologijas investavusių įmonių dalis sudarė 23, o 2021 m. pirmąjį pusmetį – 27 proc. Vienas iš būdų finansuoti žaliąją transformaciją yra leisti žaliąsias obligacijas, tačiau Lietuvos įmonės šia galimybe beveik nesinaudoja – 2021 m. naujų emisijų nebuvo. Apskritai, žaliąsias obligacijas daugiausia platina valdžios sektorius ir jam pavaldžios įmonės, o privatusis sektorius yra išleidęs tik vieną žaliųjų obligacijų emisiją (žr. 34 pav. grafiką dešinėje).

Lietuvos ekonomikos atsparumas pereinant prie žaliosios ekonomikos pastaraisiais metais gerėjo.

34 pav. Atsparumas pereinant prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos ES šalyse (grafikas kairėje) ir žaliųjų obligacijų emisijos pagal šalis ir sektorius (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: Lietuvos banko skaičiavimai, remiantis Pasaulio banko, EBPO, Jungtinių Tautų Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, Refinitiv, Nasdaq Baltic ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: indekso reikšmės nuo 0 iki 1, didesnė reikšmė žymi mažesnį atsparumą (grafikas kairėje). Obligacijos išleistos iki 2022 m. gegužės 3 d.


4.Testavimas nepalankiomis sąlygomis


4.1.Bankų mokumo testavimas

Pagrindinis mokumo testavimo tikslas – įvertinti didžiausių šalyje veikiančių bankų[92]
[92] Atliekant mokumo testavimą, vertinami šie bankai: AB SEB bankas, AB Šiaulių bankas, „Swedbank“, AB, ir UAB Medicinos bankas.
kapitalo pakankamumą esant ekonomikos sukrėtimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlikto testavimo rezultatai nėra prognozė, o gautus rezultatus reikia vertinti atsižvelgiant į daromas prielaidas.
Atliekant bankų mokumo testavimą, buvo sudaryti keturi ekonomikos raidos scenarijai. Tikėtinas scenarijus (konvencinis scenarijus) sudarytas remiantis oficialiomis Lietuvos banko makroekonominės raidos prognozėmis, paskelbtomis 2022 m. kovo mėn. (plačiau žr. 1.1 skirsnyje). Tikėtinas scenarijus sudarytas norint įvertinti bankų veiklos tvarumą esant labiausiai tikėtinai ūkio raidai. Šoko scenarijus ir didesnio šoko scenarijai pagrįsti jautrumo analize, kurioje daromos prielaidos dėl prastesnės tarptautinės ekonominės situacijos ir griežtesnių sankcijų[93]
[93] Šie scenarijai sudaryti naudojant Lietuvos banko Ekonomikos departamento 2022 m. kovo 22 d. paskelbtus BVP ir infliacijos raidos scenarijus ir papildomai daromos prielaidos dėl kitų makroekonominių rodiklių kaitos.
. Siekiant įvertinti bankų veiklos tvarumą esant ypač stipriam ekonomikos sukrėtimui, papildomai sudarytas nepalankusis scenarijus. Pagal šį scenarijų vidaus paklausa 2022 m. sumažėtų 5,8 proc. (2023 m. – 0,9 %), nedarbo lygis išaugtų iki 9,4 proc. (2023 m. – iki 9,9 %), o prekių ir paslaugų eksportas 2022 m. kristų 8,2 proc. Jeigu susiklostytų nepalankusis scenarijus, Lietuvos realusis BVP 2022 m. sumažėtų 6,5, o 2022 m. –1 proc. Svarbiausi per testavimą naudoti makroekonominiai rodikliai ir jų kaita pateikti 5 lentelėje.

5 lentelė. Pagrindinių makroekonominių rodiklių kaita pagal testavimo scenarijus

(procentais)

Rodikliai

Faktinis rodiklis

Labiausiai tikėtinas scenarijus

Šoko scenarijus

Didesnio šoko scenarijus

Nepalankusis scenarijus

2021

2022

2023

2022

2023

2022

2023

2022

2023

BVP
(pokytis per metus)

4,8

2,7

2,7

0,4

2,1

–1,2

1,5

–6,5

–1,0

Prekių ir paslaugų eksportas
(pokytis per metus)

14,1

5,2

1,9

3,8

3,1

3,0

3,9

–8,2

–0,9

Privačiojo vartojimo išlaidos
(pokytis per metus)

7,2

4,7

4,9

1,5

2,8

–0,8

1,1

–5,8

–1,0

Nedarbo lygis
(vidutinis metinis)

7,1

7,1

7,3

8,1

8,3

8,8

9,0

9,4

9,9

Darbo užmokestis
(pokytis per metus)

10,5

10,7

7,7

5,6

3,7

2,2

1,1

–5,1

–1,3

Vidutinė metinė infliacija
(apskaičiuota pagal SVKI)

4,6

10,5

2,7

10,7

2,7

11,1

3,0

4,7

–1,3

NT kainų indeksas
(pokytis per metus)

16,0

14,2

8,7

4,8

2,3

–1,9

–3,7

–15,2

–2,3

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: BVP, prekių ir paslaugų eksportas ir privačiojo vartojimo išlaidos nurodyti palyginamosiomis kainomis.

Testavimo rezultatai rodo, kad bankų sektorius turi pakankamai kapitalo ir yra atsparus galimiems sukrėtimams (žr. 35 pav. grafiką kairėje). 2022–2023 m. testavimo laikotarpiu pagal tikėtiną scenarijų bankų sektorius palaikytų aukštus kapitalo pakankamumo rodiklius (22,2 %). Pagal šoko ir didesnio šoko scenarijus tik šiek tiek būtų paveiktos bankų kapitalo pozicijos. Pagal šiuos scenarijus svertinis kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėtų atitinkamai iki 20,8 ir 20,1 proc. Pagal nepalankųjį scenarijų – jame numatytas ypač stiprus ekonomikos sukrėtimas – bankų sektoriaus turimo kapitalo pakaktų, kad būtų tenkinami minimalūs kapitalo reikalavimai, įskaitant 2 ramsčio, su atsarga. Testavimo laikotarpiu pagal nepalankųjį scenarijų svertinis kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėtų iki 17 proc., o skirtumas nuo tikėtino scenarijaus būtų –5,2 proc. punkto. Geras pastarojo meto bankų sektoriaus pelningumas ir makroprudenciniai kapitalo reikalavimai leido bankams sukaupti reikšmingus kapitalo rezervus, tad per testavimą įvertintas kapitalo sumažėjimas nekelia rizikos sektoriaus stabilumui – bankai galėtų atlaikyti net ir stipresnį neigiamą ekonomikos šoką, negu tas, kuris buvo vertinamas pagal testavimo scenarijus.

Pagal nepalankųjį scenarijų įvertinti bankų sektoriaus patiriami kredito nuostoliai 2022–2023 m. sudarytų apie 628,5 mln. Eur, arba apie 4 proc. viso 2021 m. pabaigoje buvusio paskolų portfelio (paskolų ne finansų bendrovėms nuostolingumas siektų 8,6 %, namų ūkių būsto paskolų – 1,1 %, namų ūkių vartojimo paskolų – 3,7 %). 2022–2023 m., palyginti su 2020-2021 m., pagal nepalankųjį scenarijų bankų veiklos pajamos galėtų sumažėti apie 11,5 proc. Palyginti su tikėtinu scenarijumi, kapitalo pakankamumo rodiklio sumažėjimą daugiausiai lemia padidėję paskolų kredito rizikos nuostoliai ir sumažėjusios grynosios palūkanų pajamos (žr. 35 pav. grafiką dešinėje).

Bankų sektorius yra atsparus ekonominiams sukrėtimams. Paskolų portfelio kredito rizikos nuostoliai – pagrindinis bankų nuostolingumo šaltinis.

35 pav. Bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklio sumažėjimas pagal scenarijus (grafikas kairėje) ir bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklio sumažėjimas pagal nepalankųjį scenarijų (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: KPR – kapitalo pakankamumo rodiklis.


4.2.Bankų likvidumo testavimas

Bankų sektorius yra pakankamai gerai pasirengęs atlaikyti trumpojo laikotarpio likvidumo sukrėtimus. Testuojant bankų likvidumą, vertinami trumpalaikiai likvidumo šokai, dėl kurių kristų bankų likvidžiojo turto vertė, būtų atsiimta daugiau nei įprastai indėlių, o bankų gaunamų pinigų srautas sumažėtų[94]
[94] Prielaidos, taikomos testuojant bankų likvidumą, pateiktos 2017 m. Lietuvos finansinio stabilumo apžvalgoje.
. Sektoriaus faktinis padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (angl. liquidity coverage ratio, LCR) 2022 m. kovo mėn. sudarė 368 proc.[95]
[95] LCR skaičiuojamas kaip likvidžiojo turto ir grynojo netenkamų pinigų srauto santykis. Lietuvoje veikiančių bankų LCR rodiklis yra pakankamai didelis, nes bankai turi santykinai stabilias įsipareigojimų ir įplaukų struktūras. Pažymėtina, kad didžiąją Lietuvoje veikiančių bankų įsipareigojimų dalį sudaro stabilūs įmonių ir namų ūkių indėliai, kurie yra laikomi stabiliais įsipareigojimais.
, o pagal nepalankųjį scenarijų jis sumažėtų iki 240 proc. Taigi, bankų sektorius su atsarga tenkintų 100 proc. padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimą (žr. 37 pav. grafiką kairėje). Atskirų bankų LCR rodikliai taip pat tenkintų reikalavimą.

Bankų sektorius turimu likvidžiuoju turtu gebėtų padengti indėlių sumažėjimą 41,3 proc., tačiau bankų likvidumo padėtis nevienoda (žr. 36 pav. grafiką dešinėje). Pavienių bankų rezultatai svyruoja nuo 29,1 iki 52,4 proc. Palyginkime: bankų sektoriuje indėliai per mėnesį daugiausia sumažėjo 6,2 proc. 2008 m. spalio mėn., indėlininkams suabejojus vieno banko veiklos tvarumu (indėliai tame banke sumažėjo 9,3 %). Vertinant atskirus bankus, didžiausias indėlių sumažėjimas per mėnesį – 28,7 proc. 2008 m. lapkričio mėn. tuometiniame AB „Parex“ banke (dabar – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), kai jo patronuojantysis bankas patyrė sunkumų ir Latvijos Respublikos Vyriausybė jam suteikė paramą.

Bankų sektorius turimu likvidžiuoju turtu gebėtų padengti indėlių sumažėjimą 41,3 proc.

36 pav. Bankų likvidumo testavimo rezultatai (grafikas kairėje) ir indėlių sumažėjimas, kurį atlaikytų bankai (grafikas dešinėje)

Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.


5.Finansinio stabilumo stiprinimas

Nuo 2014 m. Lietuvos bankui yra suteiktas makroprudencinės politikos mandatas, kurį įgyvendinant yra stiprinamas visos finansų sistemos atsparumas. Makroprudencinės politikos vykdymas leidžia anksti identifikuoti finansų sistemai kylančias grėsmes ir imtis atitinkamų priemonių šioms rizikoms valdyti. Lietuvos bankas į kaistančią būsto rinką 2021 m. rudenį reagavo griežtindamas ASN ir nustatydamas 2 proc. sektorinio SRR normą būsto paskolų portfeliui (žr. 37 pav.).

Lietuvos bankas į kaistančią būsto rinką reagavo griežtindamas ASN antrosioms bei paskesnėms būsto paskoloms ir nustatydamas 2 proc. sektorinio SRR normą būsto paskolų portfeliui.

37 pav. Lietuvoje galiojančios makroprudencinės politikos priemonės

* Išimtis taikoma kredito gavėjams, kurių kiekvienos ankstesnės paskolos likutis yra mažesnis nei 50 proc. su atitinkama paskola įsigyto būsto vertės.

** Maksimali mėnesinė paskolos įmoka turi būti ne didesnė kaip 50 proc. tvarių pajamų, skaičiavimui naudojant 5 proc. palūkanų normą.

Siekiant suvienodinti pirmųjų ir paskesnių būsto paskolų rizikingumą ir papildomai riboti investicinius sandorius, finansuojamus paskolomis, nuo 2022 m. vasario 1 d. antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms taikomas griežtesnis – 30 proc. – pradinio įnašo reikalavimas[96]
[96] Lietuvos banko valdybos 2021 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 03-191 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 03-144 „Dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų“ pakeitimo“.
. 2019–2021 m. antrųjų[97]
[97] Antroji paskola – antra arba paskesnė namų ūkio būsto paskola.
būsto paskolų dalis padidėjo nuo 10 iki 13 proc. naujų būsto paskolų srauto (žr. 38 pav.). Didžiausią dalį tarp visų būsto paskolų antrosios paskolos sudaro būstui Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse įsigyti, tačiau šių paskolų dalis pastaraisiais metais didėja visoje Lietuvoje. Atlikta analizė[98]
[98] Plačiau žr. J. Karmelavičiaus, M. Dirmos ir G. Stalenio komentare „Pradinis įnašas antrajai būsto paskolai. Koks jis yra ir koks galėtų būti?“, publikuotame 2021 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos banko interneto svetainėje ir šios apžvalgos 6 intarpe „Antrųjų būsto paskolų rizikingumo vertinimas“.
(plačiau žr. 6 intarpe) parodė, kad, turėdami daugiau kaip vieną būsto paskolą, o ypač tais atvejais, kai ankstesnių būsto paskolų tik mažesnė dalis yra grąžinta, namų ūkiai labiau rizikuoja patirti finansinių problemų ekonominei situacijai netikėtai pasikeitus. Įvertinus tai ir siekiant pristabdyti investicijas skolintomis lėšomis į antrąjį ar net trečiąjį būstus, kai investuojama tikintis uždirbti iš nuomos ar vertės padidėjimo ateityje, buvo nuspręsta taikyti griežtesnį 30 proc. pradinio įnašo reikalavimą antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms.

Pažymėtina, kad šie pokyčiai yra tiksliniai – didesnio pradinio įnašo reikalavimas niekaip nepaveiks pirmuosius būstus įsigyjančių žmonių, jiems ir toliau galios 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas. Taip pat, siekiant atsižvelgti į situacijas, kai turimos būsto paskolos yra paimtos seniai ir jau didžioji dalis jų yra grąžintos, taikoma išimtis tiems gyventojams, kurių kiekvienos ankstesnės paskolos likutis yra mažesnis nei 50 proc. su ta paskola įsigyto būsto vertės – jiems antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms bus taikomas didesnis nei 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas.

2019–2021 m. naujų būsto paskolų sraute padidėjus antrųjų paskolų daliai, nuspręsta taikyti griežtesnį pradinio įnašo reikalavimą antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms, kuris įsigaliojo 2022 m. vasario 1 d. Naujasis sektorinis SRR skirtas kredito įstaigų atsparumui galimiems nuostoliams dėl būsto paskolų kokybės blogėjimo pagal nepalankųjį scenarijų padidinti.

38 pav. Antrųjų būsto paskolų dalis Lietuvoje ir kai kuriose apskrityse (grafikas kairėje) ir bendras rezervo reikalavimas būsto paskolų portfeliui, palyginti su galimais nuostoliais pagal nepalankųjį scenarijų (grafikas dešinėje)

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: BRR – bendras rezervo reikalavimas; RWA – pagal riziką įvertintas turtas; IRB – vidaus reitingais pagrįsti modeliai, taikomi kredito rizikai; SA – standartizuotas kredito rizikos vertinimo metodas.

Lietuvos bankas taip pat priėmė sprendimą[99]
[99] Lietuvos banko valdybos 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimas Nr. 03-200 „Dėl sisteminės rizikos rezervo nustatymo“.
taikyti 2 proc. dydžio sektorinio SRR normą kredito įstaigų būsto paskolų portfeliui, o šis reikalavimas įsigalios 2022 m. liepos 1 d. Šia priemone siekiama didinti kredito įstaigų atsparumą padidėjus rizikai dėl galimų būsto rinkos disbalansų, taip pat prisidėti prie šios rizikos mažinimo. Reikalavimas bus taikomas panašiu principu kaip ir AKR norma, tačiau kapitalo atsarga bus skaičiuojama ne nuo visų pozicijų sumos, bet nuo NT įkeitimu užtikrintų pozicijų fiziniams asmenims Lietuvoje sumos (iš esmės – būsto paskolų portfelio). Atitinkamai, jei ateityje būtų didinama AKR norma, lygiagrečiai galėtų būti peržiūrima sektorinio SRR norma, siekiant užtikrinti, kad abu reikalavimai nepersidengtų, jei konkreti rizika jau yra visiškai padengta vieno iš jų, t. y. bendras rezervo reikalavimas konkrečioms pozicijoms neturėtų būti didesnis nei to konkretaus portfelio nuostoliai pagal nepalankųjį scenarijų (žr. 38 pav.).

Rezervo reikalavimas nebus taikomas įstaigoms, kurių būsto paskolų portfelis sudaro itin mažą visų kredito įstaigų sektoriaus būsto paskolų portfelio dalį, t. y. yra mažesnis nei 50 mln. Eur, o tai šiuo metu sudaro apie 0,5 proc. visų būsto paskolų Lietuvoje. Tad šis reikalavimas nepaveiks tų rinkos dalyvių, kurių įtaka būsto rinkos sisteminei rizikai yra nereikšminga. Remiantis dabartiniais duomenimis, rezervas bus taikomas penkioms įstaigoms – tai AB SEB bankui, „Swedbank“, AB, AB Šiaulių bankui, Lietuvos centrinės kredito unijos ir Jungtinės centrinės kredito unijos grupėms. Visos šios įstaigos jau dabar turi pakankamai kapitalo, kad tenkintų reikalavimą, kai jis įsigalios. Kadangi apie ketvirtadalį būsto paskolų Lietuvoje sudaro užsienio bankų filialų suteiktos paskolos, Lietuvos bankas kreipėsi į ESRV, kuri Lietuvos banko prašymu išleido rekomendaciją kitų valstybių atsakingoms institucijoms pripažinti Lietuvos banko nustatytą sektorinį SRR ir taikyti jį savo jurisdikcijoje įsteigtiems bankams, Lietuvoje turintiems pirmiau nurodytą reikšmingumo ribą viršijančius būsto paskolų portfelius.

2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Bankų įstatymo pakeitimai[100]
[100] 2021 m. gegužės 13 d. įstatymas Nr. XIV-292. 
, kurie praplėtė Lietuvos banko įgaliojimus vertinti sisteminės rizikos padidėjimą, kai bankai ar bankų grupės vykdo koncentraciją didinančius sandorius[101] . Dabar Lietuvos bankas galės vertinti ne tik sandorius, kai bankai jungiasi, bet ir reikšmingų turto portfelių[102]
[102] Turto portfelių, didesnių nei 1 proc. Lietuvos kredito įstaigų sistemos turto.
įsigijimą bei kvalifikuotosios įstatinio kapitalo dalies ar balsavimo teisių dalies (kai įgyjama kontrolė) įsigijimą. Taip pat galės būti vertinami ne tik Lietuvoje įsteigtų bankų sandoriai, bet ir užsienio bankų filialų bei Lietuvoje konsoliduotai prižiūrimų bankų grupių patronuojamųjų finansų įstaigų sandoriai. Vertinama bus dviem etapais[103]
[103] Lietuvos banko valdybos nutarimo, kuriuo patvirtinta vertinimo metodika, aktuali redakcija.
. Pirmiausia vertinama būsima subjekto svarba skirtingose finansinių paslaugų rinkose po sandorio, t. y. kokią rinkos dalį subjektas užims po sandorio paskolų, indėlių ir mokėjimų rinkose, nes didesnė svarba indikuoja didesnę riziką finansų sistemos stabilumui, jei subjektas susidurtų su finansiniais ar kitokiais sunkumais. Antrame etape holistiškai vertinami sisteminės rizikos rodiklių (pvz., sisteminės svarbos balas, apskaičiuojamas pagal EBI metodologiją, susietumas su kitais rinkos dalyviais, kritinės funkcijos, geografinė koncentracija ir kt.) visuma ir bendras pokyčio mastas. Sandoriai nebus leidžiami, jei bus nustatyta, kad jie gali daryti neigiamą įtaką sisteminės rizikos lygiui Lietuvos kredito įstaigų sistemoje.
EK ėmėsi ES makroprudencinės politikos sąrangos peržiūros. KRR įpareigoja EK iki 2022 m. birželio 30 d., o vėliau – kas penkerius metus, įvertinti ar KRR ir KRD nustatytos makroprudencinės politikos priemonės yra pakankamos sisteminei rizikai ES valstybėse mažinti ir prireikus pateikti Europos Parlamentui siūlymus dėl jų pakeitimų arba papildymų. Rengdamasi šiam vertinimui, EK kreipėsi į ECB, ESRV bei EBI ir konsultavosi su visuomene[104]
[104] Plačiau žr. čia.
, kviesdama teikti siūlymus dėl kapitalo rezervų sąrangos efektyvumo didinimo, naujų makroprudencinių nuostatų įtraukimo, šiuo metu KRR ir KRD įtvirtintų makroprudencinių nuostatų supaprastinimo ir aiškesnio išdėstymo bei kitų aspektų. Remdamasi gautais atsakymais ir savo vertinimu, EK planuoja suformuoti ir pateikti Europos Parlamentui siūlymus dėl konkrečių KRR ir KRD teksto pakeitimų iki 2023 m. pirmojo ketvirčio pabaigos.
Lietuvos bankas kartu su Konkurencijos taryba atliko ir paskelbė tyrimą[105]
[105] Lietuvos banko ir Konkurencijos taryba, Smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo galimybių tyrimas, 2021.
apie SVV įmonių finansavimo galimybes ir pateikė rekomendacijas, kurių įgyvendinimas pagerintų SVV prieigą prie kredito ir taip padidintų finansų sistemos indėlį į realiosios ekonomikos augimą. Rekomenduojamos priemonės apima informacijos apie finansavimo šaltinius sklaidą, SVV finansinio raštingumo didinimą, finansinės atskaitomybės reikalavimų laikymosi stiprinimą, valstybės pagalbos priemonių tobulinimą ir tikslingą taikymą. Lietuvos bankas toliau bendradarbiaus su atsakingomis institucijomis siekdamas prisidėti prie rekomendacijų įgyvendinimo.
Nuo 2022 m. vasario 1 d. Lietuvoje įsigaliojo ASN pakeitimai, pagal kuriuos antrosioms namų ūkių būsto paskoloms taikomas 30 proc. minimalaus pradinio įnašo reikalavimas (plačiau žr. 5 skyriuje). Minėti pakeitimai priimti užkardyti rizikas tikslinėje antrąsias būsto paskolas imančių skolininkų grupėje, nepaveikiant mažiau rizikingo ir socialiai jautresnio pirmąsias būsto paskolas imančių skolininkų segmento. Šiame intarpe, remiantis J. Karmelavičiaus, M. Dirmos ir G. Stalenio komentaru[106]
[106] J. Karmelavičiaus, M. Dirmos ir G. Stalenio komentaras „Pradinis įnašas antrajai būsto paskolai. Koks jis yra ir koks galėtų būti?“, publikuotas 2021 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos banko interneto svetainėje.
, aptariamas antrųjų būsto paskolų reguliavimo reikalingumas, vertinamas jų rizikingumas ir kredito rizikos modeliais pagrįstas minimalaus pradinio įnašo reikalavimas.

Iki naujųjų ASN pakeitimų įsigaliojimo antrąsias paskolas imantys asmenys, palyginti su imančiais pirmąsias, vidutiniškai didesnę dalį pajamų skyrė paskolų tvarkymo išlaidoms padengti ir mokėjo santykinai didesnį pradinį įnašą. Pirma, tai reiškia, kad antrosios būsto paskolos buvo labiau pažeidžiamos skolininkų pajamų ar darbo netekties, palūkanų padidėjimo atvejais. Antra, nors antrųjų paskolų pradinis įnašas dažniausiai buvo didesnis nei pirmųjų, net pusei antrųjų būsto paskolų jis sudarė vos 15–20 proc. įkeičiamo turto vertės. Kyla klausimas, ar, atsižvelgus į kitas charakteristikas, antrosios paskolos iš tiesų yra rizikingesnės už pirmąsias? Tą galima išsiaiškinti ekonometriniais kredito rizikos modeliais.

Namų ūkių būsto paskolos yra vidutiniškai rizikingesnės, kai namų ūkiai turi kitų anksčiau paimtų būsto paskolų, kurių tik maža dalis yra grąžinta. Žvelgiant į faktinio paskolų nemokumo dažnio eilutę (žr. A pav. grafiką kairėje), matyti, kad, nors per nagrinėjamą laikotarpį neveiksnių paskolų dalis bendrame paskolų portfelyje mažėjo, antrosios namų ūkių būsto paskolos dažniau tapdavo neveiksnios. Tą patvirtina ir ekonometrinio būsto paskolų nemokumo tikimybės modelio[107]
[107] Taikomas tas pats būsto paskolų kredito rizikos modelis kaip ir 5 intarpe.
rezultatai, kurie rodo, kad namų ūkių būsto paskolos yra statistiškai reikšmingai rizikingesnės, kai namų ūkis turi kitų anksčiau paimtų būsto paskolų, ypač tuo atveju, kai tik nedidelė jų dalis yra gražinta (žr. A pav. grafiką dešinėje). Pavyzdžiui, jei namų ūkio anksčiau paimta paskola yra beveik grąžinta, antroji paskola praktiškai nėra rizikingesnė. Vis dėlto, jei pirmoji būsto paskola būtų nusidėvėjusi 50 proc., antroji paskola būtų apie 0,08 proc. punkto rizikingesnė kitiems veiksniams nekintant.

Antrosios namų ūkių paskolos yra vidutiniškai rizikingesnės už pirmąsias.

A pav. Namų ūkių būsto paskolų faktiniai nemokumo dažniai (grafikas kairėje) ir nemokumo tikimybės priklausomybė nuo ankstesnių namų ūkio būsto paskolų nusidėvėjimo (grafikas dešinėje)

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: sritys aplink tieses atitinka 95 proc. pasikliautinuosius intervalus. 2012 m. pirmojo ketvirčio–2020 m. pirmojo ketvirčio duomenys.

Vertinimo rezultatai rodo, kad namų ūkiams, turintiems mažai nusidėvėjusias pirmąsias būsto paskolas, prasmingas griežtesnis antrųjų paskolų pradinio įnašo reikalavimas, kuris tampa dar reikšmingesnis gilesnio ekonominio nuosmukio sąlygomis (žr. B pav. ir A lentelę). Paskolų nemokumo tikimybės modelio[108]
[108] Plačiau žr. 5 intarpe.
ir namų ūkio bankroto simuliatoriaus[109]
[109] Pagal Gross, M. and Población, J. (2017). Assessing the efficacy of borrower-based macroprudential policy using an integrated micro-macro model for european households. Economic Modelling, 61:510–528, metodologiją.
pagrindu kiekvienam namų ūkiui buvo ieškomas individualus antrosios paskolos LTV limitas. Pasirodo, kad namų ūkiams, kurie beveik visiškai grąžino pirmąsias paskolas (turinčias žemą einamąjį LTV[110]
[110] Einamasis LTV rodiklis apibrėžiamas kaip kredito likučio ir įkeisto turto dabartinės vertės santykis.
rodiklį), antrosios galėtų būti suteikiamos su didesniu LTV limitu nei tiems, kurių tik nedidelė pirmųjų paskolų dalis yra grąžinta. Taip pat iš B pav. matyti, kad dar griežtesnis reguliavimas būtų reikalingas, kai pirmųjų paskolų einamasis LTV siekia daugiau nei 70 proc. Svarbu atkreipti dėmesį, kad reguliavimo griežtumas priklauso nuo makroekonominės situacijos šalyje. Pagal švelnesnį krizinį scenarijų, nusakomą 15 proc. būsto kainų kritimu, sukalibruoti individualūs antrųjų paskolų LTV limitai pasiskirstę tarp 76 ir 85 proc. Vis dėlto didesnės ekonominės krizės atveju būsto kainoms krintant 25 proc., didesnei daliai namų ūkių būtų prasmingas didesnis nei 20 proc. pradinio įnašo reikalavimas.

Namų ūkiams, kurių pirmosios paskolos einamasis LTV yra didesnis, prasmingas griežtesnis antrosios paskolos LTV limitas, ypač didesnio būsto kainų kritimo atveju.

B pav. Individualaus LTV limito antrajai būsto paskolai sąryšis su pirmosios būsto paskolos einamuoju LTV atsižvelgiant į krizinį scenarijų

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: oranžinės punktyrinės linijos atitinka 50, 60 ir 70 proc. pirmosios paskolos einamojo LTV ribas. Šviesiai mėlyna linija žymi cenzūruotos (tobit) regresijos tiesę, įvertintą atsižvelgiant į kitus pirmosios paskolos veiksnius.

A lentelė. Įvertinti LTV limitai antrosioms būsto paskoloms

Pirmosios paskolos einamasis LTV, proc.

1. Paskolos nemokumo tikimybės modelis

2. Namų ūkio bankroto simuliatorius

A: būsto kainos krinta 15 proc.

B: būsto kainos krinta 25 proc.

A: būsto kainos krinta 15 proc.

B: būsto kainos krinta 25 proc.

> 0

85

84

85

82

> 50

84

82

76

76

> 60

84

80

77

76

> 70

84

76

78

78

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Griežtesnis pradinio įnašo reikalavimas turėtų paskatinti skolininkus geriau įvertinti savo finansines galimybes imti antrąsias būsto paskolas ir sumažinti kredito davėjų prisiimamą riziką. Kartu taip būtų apribojamas galimų būsto rinkos disbalansų formavimasis dėl būstų įsigijimo nuomos ar investiciniais tikslais. Kita vertus, dėl didesnio pradinio įnašo sumažėja kredito davėjo prisiimama rizika. Paskolai tapus neveiksnia stipriai nukritus būsto kainoms, kredito davėjas gali patirti nuostolių negalėdamas užstatu padengti likusios paskolos dalies. Kuo didesnė dalis įsigyjamo būsto vertės padengiama pradiniu įnašu, tuo mažesnis kreditas suteikiamas, palyginti su užstato verte, ir tuo atsparesnis kredito davėjas tampa galimiems būsto kainų kritimams. Atkreiptinas dėmesys, kad intarpe pateiktas antrųjų būsto paskolų pradinio įnašo vertinimas pagrįstas tik individualia kiekvieno namų ūkio kredito rizika. Įvertinus būsto pirkimo su antrąja paskola galimą poveikį NT rinkai, taip pat grįžtamąjį ryšį tarp mikrolygmens kredito rizikos ir bendro šalies finansinio stabilumo, pradinio įnašo reikalavimas antrosioms būsto paskoloms galėtų būti dar griežtesnis, nei pirmiau pateikti įverčiai.


Santrumpos

AB                    akcinė bendrovė

AKR                  anticiklinis kapitalo rezervas

ASN                  Atsakingojo skolinimo nuostatai

BVP                  bendrasis vidaus produktas

DSTI                 vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis (angl. debt service-to-income)

EBI                   Europos bankininkystės institucija

ECB                  Europos Centrinis Bankas

EK                    Europos Komisija

EPĮ                   elektroninių pinigų įstaigos

ES                    Europos Sąjunga

ESRV                Europos sisteminės rizikos valdyba

EURIBOR          Europos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (angl. euro interbank offered rate)

Eurosistema      Europos Centrinis Bankas ir euro zonos centriniai bankai

Eurostatas        Europos Sąjungos statistikos tarnyba

JAV                   Jungtinės Amerikos Valstijos

JK                     Jungtinė Karalystė

KRD                  Kapitalo reikalavimų direktyva

KRR                  Kapitalo reikalavimų reglamentas

KIS                   kolektyvinio investavimo subjektai

KU                    kredito unija

LTV                   kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės santykis (angl. loan-to-value)

MĮ                    mokėjimo įstaigos

MPT                  mokėjimo paslaugų teikėjai

NT                    nekilnojamasis turtas

PF                     pensijų fondai

PFĮ                   pinigų finansų įstaigos

PPTF                 pinigų plovimas ir teroristų finansavimas

PRDB                Paskolų rizikos duomenų bazė

SB                    specializuotas bankas

SFPO                sutelktinio finansavimo platformų operatoriai

SRR                  sisteminės rizikos rezervas

SVKI                 suderintasis vartotojų kainų indeksas

SVV                  smulkusis ir vidutinis verslas

ŠESD                šiltnamio efektą sukeliančios dujos

TSPO                tarpusavio skolinimo platformų operatoriai

TVF                   Tarptautinis valiutos fondas

VMI                  Valstybinė mokesčių inspekcija

VP                    vertybiniai popieriai

VVP                  vyriausybės vertybiniai popieriai

Šalių kodai

AT                                Austrija

BE                                Belgija 

BG                                Bulgarija

CY                                Kipras  

CZ                                Čekija  

DE                                Vokietija

DK                                Danija  

EE                                Estija   

ES (paveiksluose)          Ispanija

EU                                Europos Sąjunga

FI                                 Suomija

FR                                Prancūzija

GB                                Didžioji Britanija

GR                                Graikija

HR                                Kroatija

HU                                Vengrija

IE                                 Airija

IT                                 Italija

JAV                               Jungtinės Amerikos Valstijos

LT                                 Lietuva

LU                                Liuksemburgas

LV                                Latvija

MT                                Malta

NL                                Nyderlandai

NO                                Norvegija

PL                                 Lenkija

PT                                 Portugalija

RO                                Rumunija

SE                                Švedija

SI                                 Slovėnija

SK                                Slovakija


© Lietuvos bankas

Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius

www.lb.lt

Apžvalgą parengė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamentas.

Apžvalga PDF formatu pateikiama Lietuvos banko interneto svetainėje.

Jeigu nenurodyta kitaip, remiamasi duomenimis iki 2022 m. gegužės 15 d.

Analizuojant bankų sektorių, jei nenurodyta kitaip, naudojami konsoliduoti Lietuvoje veikiančių bankų, įskaitant užsienio bankų filialus, duomenys.

Leidinys „Finansinio stabilumo apžvalga“ skelbiamas EBSCO Publishing, Inc., Business Source Complete duomenų bazėje.

Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

ISSN 1822-5071 (online)