Santrauka
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos 2021 m. atsigavo po COVID-19 pandemijos ir reikšmingai augo, tačiau dėl didelės infliacijos ir Rusijos karo prieš Ukrainą padarinių 2022 m. Lietuvos ekonomika susidurs su iššūkiais. Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos 2021 m. augo atitinkamai 6,1 ir 4,8 proc., o popandeminį atsigavimą lėmė verslo prisitaikymas prie naujų veikimo sąlygų, sėkminga vakcinacija, judėjimo ir socialinių kontaktų ribojimų atlaisvinimas bei skatinamoji fiskalinė ir pinigų politika. Per 2021 m. nedarbas Lietuvoje sumažėjo nuo 8,8 iki 6,6 proc. ir pasiekė ikipandeminį lygį, o darbo užmokestis atskaičius mokesčius padidėjo 9,4 proc. Tiesa, metinė infliacija didėjo sparčiai ir metų pabaigoje sudarė 10,7, o 2022 m. gegužės mėn. – jau 18,5 proc. Numatoma, kad 2022 m. Lietuvos ekonomika augs lėčiau, o pagrindinės to priežastys bus aukšta infliacija, prekybos su Baltarusija, Rusija ir Ukraina apimties sumažėjimas, tebesitęsiantys tiekimo grandinių sutrikimai bei paskutiniu metu blogėjantys verslo ir namų ūkių lūkesčiai. Tai neigiamai veiks dalies įmonių ir namų ūkių finansinę padėtį.
Neapibrėžtumui dėl pandemijos sumažėjus, 2021 m. Lietuvoje bankų pelnas augo, o paskolų kokybė ir bankų atsparumas gerėjo – tai padės bankams atlaikyti karo keliamas rizikas. Labiausiai pandemijos paveiktų įmonių būklė gerėjo, todėl neveiksnių paskolų lygis šalies bankuose 2021 m. mažėjo ir buvo vienas žemiausių ES šalyse. Bankų pelnas taip pat didėjo ir grįžo į ikipandeminį lygį, o tai bankams leidžia plėsti skolinimo apimtį arba kaupti kapitalo rezervą. Nors bankų turto koncentracija vis dar yra antra pagal dydį ES, 2021 m. bankų polinkis rizikuoti išaugo ir daugiau kredito įstaigų aktyviai skolino namų ūkiams ir verslui, o tai lėmė didėjantį paskolų portfelį ir mažėjančias palūkanų normas. Vis dėlto auganti infliacija ir Rusijos karas prieš Ukrainą padidino neapibrėžtumą, todėl skolininkų būklė gali blogėti, o bankų skolinimas tapti atsargesnis. Bankai Lietuvoje tebeturi sukaupę didelius kapitalo rezervus ir yra pasirengę atlaikyti netgi didesnius nei pagal nepalankųjį scenarijų (ekonomikai susitraukus apie 7,5 %) susidariusius nuostolius.
Būsto įsigijimo kreditavimas 2021 m. toliau itin sparčiai didėjo, o po pandeminio susitraukimo atsigavo skolinimas vartojimui ir verslui. 2021 m. būsto paskolų portfelio metinis augimas buvo didžiausias nuo 2009 m., o tai lėmė per pandemiją padidėjusi būsto paklausa. Be to, laisvėjant pandeminiams suvaržymams ir gerėjant gyventojų lūkesčiams, atsigavo vartojimo paskolų paklausa – šių paskolų portfelis 2021 m. pabaigoje pasiekė ikipandeminį lygį. Gerėjant epidemiologinei situacijai ir verslo lūkesčiams, valstybė sumažino finansinių pagalbos priemonių įmonėms apimtį, o finansavimą verslui aktyviau ėmė teikti bankai. 2021 m. padidėjo verslo investicijų poreikis, daugiausia finansavimo buvo suteikta reikšmingai augusiems NT operacijų, prekybos ir gamybos sektoriams. Po didžiausio susitraukimo ES pirmaisiais pandemijos metais paskolų ne finansų įmonėms portfelis nominaliąja verte 2022 m. pradžioje grįžo į ikipandeminį lygį.
Būsto rinka 2021 m. įkaito: paklausai viršijus pasiūlą, kainos kilo vis sparčiau, po ilgos pertraukos mažėjo įperkamumas, atsirado būsto pervertinimo požymių, todėl padidėjo kainų korekcijos rizika. Per pandemiją gyventojams panorus erdvesnio būsto, toliau sparčiai didėjant atlyginimams ir santaupoms, kylant būsto kainoms, skatinančioms suskubti įsigyti būstą, ir atsiradus baimei dėl nuvertėjančių pinigų, būsto paklausa reikšmingai padidėjo – parduotų būstų skaičius 2021 m. buvo istoriškai didelis. Nors statybos leidimų Lietuvoje 2021 m. išduota daugiau nei bet kada anksčiau, Vilniuje ryškėja trikdžių gaunant statybos leidimą. Be to, pradėtų statyti būstų skaičius didėjo nedaug, o pabaigtų – mažėjo, tad būsto pasiūla atsiliko nuo išaugusios paklausos. Dėl pasiūlos ir paklausos disbalanso bei kilusių statybos kainų 2021 m. metinis būsto kainų augimo tempas spartėjo ir 2022 m. kovo mėn. siekė 21–26 proc. Lietuvos banko vertinimu, būsto kainos tapo pervertintos apie 9 proc., o būsto įperkamumas – prastėjo. Būsto pasiūlos didėjimą vis labiau riboja statybinių žaliavų trūkumas ir sparčiai kylančios statybos kainos, tad pasiūlos ir paklausos disbalansas gali dar labiau didėti, o būsto kainų augimas – spartėti. Toks spartus kainų augimas yra netvarus ir lemia didėjančią sisteminę riziką šalies finansiniam stabilumui – susiformavus disbalansams būsto rinkoje, didėja staigios kainų korekcijos tikimybė, galinti virsti skolininkų nemokumu, bankų sektoriaus nuostoliais, mažėjančia skolinimo apimtimi ir lėtėjančia ekonomikos plėtra.
Rusijos karas prieš Ukrainą gali neigiamai paveikti Lietuvos kredito įstaigas per antrinius kanalus, pavyzdžiui, kibernetines atakas ir galimai išaugsiančius kredito įstaigų nuostolius dėl mažėjančios prekybos su karo paveiktomis valstybėmis apimties, kylančių energijos ir žaliavų kainų, blogėjančių gyventojų ir verslo lūkesčių. Glaudžiausius prekybos su Baltarusija, Rusija ir Ukraina ryšius turi transporto, statybos, gamybos, energetikos ir žemės ūkio sektoriai, todėl, tikėtina, kad būtent jų pelnas labiausiai nukentės dėl prekybos trikdžių bei energijos ir žaliavų pabrangimo. Be to, auganti infliacija neigiamai veikia ir namų ūkių bei platesnio sektorių spektro įmonių finansinę situaciją, o tai blogina jų lūkesčius ir gali sukelti visuminės paklausos sumažėjimą. Dėl šių veiksnių gali suprastėti namų ūkių ir įmonių galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus, o tai reikštų kredito įstaigų nuostolius. Galiausiai, dėl Lietuvos politinės paramos Ukrainai priešiškos valstybės gali vykdyti kibernetines atakas prieš Lietuvos kredito įstaigas, o tai galėtų nulemti indėlių atsiėmimą. Vis dėlto bankų sektorius tebėra itin likvidus ir būtų pajėgus atlaikyti net 41 proc. indėlių sumažėjimą.
Dėl sparčiai išaugusios infliacijos ir galimo palūkanų normų padidėjimo pažeidžiami namų ūkiai ir įmonės gali susidurti su paskolų įmokų mokėjimo problemomis, tačiau kredito įstaigos atlaikytų galimus nuostolius. Sparčiai kylančios kainos mažina namų ūkių disponuojamąsias pajamas ir įmonių pelną, todėl lieka vis mažiau lėšų paskolų įsipareigojimams vykdyti. Be to, vis didėja tikimybė, kad 2022 m. ECB, siekdamas sumažinti infliaciją euro zonoje, pirmą kartą po dešimtmečio pakels bazinę palūkanų normą, o tai padidins namų ūkių ir verslo paskolų įmokas ir sumažins naujo skolinimosi patrauklumą. Turint mažiau laisvų lėšų ir didėjant mėnesinėms įmokoms, dalies namų ūkių ir įmonių finansinė padėtis pablogėtų, o tai galėtų lemti kredito įstaigų nuostolius. Kita vertus, šios rizikos poveikį mažina per pandemiją reikšmingai padidėjusios namų ūkių santaupos ir dideli kredito įstaigų kapitalo rezervai, kurie leistų atlaikyti net ir reikšmingo dydžio nuostolius.
Lietuvos finansų sistemai iššūkius tebekelia perėjimas prie klimatui neutralios ekonomikos, taip pat galima disbalansų Švedijoje korekcija, šios šalies kapitalo bankams sudarant itin reikšmingą bankų sektoriaus turto ir skolinimo dalį Lietuvoje. Pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos, didesnės taršos gamybos ir transporto įmonių sektoriai, kuriems suteiktos paskolos sudaro ketvirtadalį Lietuvos bankų paskolų įmonėms portfelio, susidurs su nauju reguliavimu ir besikeičiančia vartotojų elgsena. Ilguoju laikotarpiu tai galėtų lemti šių įmonių konkurencingumo ir pelno mažėjimą ar netgi bankrotus, o kredito įstaigos patirtų nuostolius dėl neveiksnių paskolų padidėjimo. Kitas iššūkis Lietuvos finansų sistemai ir toliau yra su būsto rinka susiję disbalansai Švedijoje. Namų ūkių įsiskolinimas ir būsto kainos Švedijoje siekia istorines aukštumas, o reikšmingesnis ekonomikos nuosmukis ar palūkanų normų pakėlimas galėtų padidinti namų ūkių nemokumą ar lemti būsto kainų korekciją. Tai lemtų reikšmingus nuostolius patronuojantiesiems bankams, todėl galėtų prastėti ir finansavimo sąlygos Lietuvoje. Be to, jei Švedijos bankai grupės mastu nuspręstų riboti skolinimą Baltijos regione dėl padidėjusios rizikos, Lietuvoje galėtų sulėtėti ekonomikos augimas ir įvykti NT rinkos korekcija dėl susitraukusios paklausos.
Sparčiai išaugęs FinTech sektorius ilgainiui gali kelti iššūkių finansų sistemai, todėl svarbu didinti jo brandą rizikų ir veiklos valdymo srityje. Augantis FinTech sektorius prisideda prie inovacijų skatinimo, efektyvumo ir finansinių paslaugų prieinamumo didinimo Lietuvoje. Tačiau dėl mažesnės FinTech sektoriaus brandos kyla ir susijusių rizikų. Viena iš jų – pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, kuri galėtų pakenkti valstybės ir joje įsisteigusių finansų įstaigų reputacijai. Be to, FinTech įmonės yra labiau pažeidžiamos kibernetinių atakų, o žalos padaręs kibernetinis išpuolis padidintų nepasitikėjimą ne tik paveikta finansų įstaiga, bet ir kitais rinkos dalyviais. Siekiant išvengti šių rizikų, svarbu didinti FinTech sektoriaus brandą – Lietuvos bankas aktyviai prisideda prie šio tikslo.
Lietuvos bankas toliau aktyviai taiko priemones finansiniam stabilumui palaikyti ir, reaguodamas į kaistančią būsto rinką, griežtino pradinio įnašo reikalavimą ir nustatė 2 proc. sektorinio sisteminės rizikos rezervo (SRR) normą būsto paskolų portfeliui. Nuo 2022 m. vasario 1 d. taikomas sugriežtintas – ne mažiau nei 30 proc. būsto vertės – pradinio įnašo reikalavimas antrajai ir paskesnei būsto paskolai, juo siekiama sumažinti antrinių paskolų rizikingumą ir riboti paskolų lėšomis finansuojamus investicinius sandorius. Lietuvos bankas taip pat priėmė sprendimą taikyti 2 proc. dydžio sektorinio SRR normą kredito įstaigų būsto paskolų portfeliui – šis reikalavimas įsigalios 2022 m. liepos 1 d. Šia priemone siekiama didinti kredito įstaigų atsparumą padidėjus rizikai dėl galimo būsto rinkos perkaitimo. Lietuvos bankas nuolat vertina finansų sistemos raidą, o prireikus yra pasirengęs įvesti papildomas finansinį stabilumą užtikrinančias priemones.
1.Finansų sistemos būklė ir perspektyvos
1.1.Finansų rinkų ir ekonomikos raida
Pasaulio ekonomika 2021 m. atsigavo po COVID-19 sukelto nuosmukio, tačiau, augant infliacijai ir Rusijai užpuolus Ukrainą, 2022 m. tikimasi BVP augimo lėtėjimo. 2022 m. balandžio mėn. TVF vertinimu, pasaulio ekonomika 2021 m. ūgtelėjo 6,1 proc. – toks augimas iš esmės atitiko 2021 m. pradžios prognozę. Tuo pat metu JAV ir euro zonos BVP augo panašiu tempu: atitinkamai 5,7 ir 5,3 proc. Atsigavimą daugiausia lėmė prie pandeminės situacijos prisitaikiusios įmonės, sėkmingos vakcinacijos programos ir su tuo susiję reikšmingai atlaisvinti su COVID-19 pandemija susiję judėjimo ir socialinių kontaktų ribojimai, taip pat išsivysčiusių šalių skatinamoji fiskalinė ir pinigų politika. Šie veiksniai 2021 m. teigiamai veikė namų ūkių vartojimą ir tarptautinę prekybą, nors spartesnį ekonomikos augimą ribojo išryškėję pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimai. Dėl tebesitęsiančių tiekimo grandinių suvaržymų ir metų pradžioje prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą bei su tuo susijusių sankcijų (žr. 1 lentelę) sparčiau kils energijos ir žaliavų kainos, euro zonos šalyse daugės iššūkių dėl energijos išteklių priklausomybės nuo Rusijos. Dėl šių veiksnių, remiantis TVF prognozėmis, 2022 m. pasaulio ekonomikos augimas sulėtės iki 3,6, o JAV ir euro zonos – atitinkamai iki 3,7 ir 2,8 proc.
1 lentelė. Rusijai ir Baltarusijai pritaikytos sankcijos
Sankcijų tipas |
Rusija |
Baltarusija |
Individualios |
ES ir JAV užšaldė turtą ir įvedė ribojamąsias priemones individualiems asmenims ir ekonominiams subjektams. |
|
Finansinės |
ES uždraudė rusiškų akcijų prekybą ir rusišką kapitalą; Užšaldyti Rusijos centrinio banko rezervai, laikomi ES jurisdikcijose. Septyni Rusijos bankai atjungti nuo SWIFT sistemos, keturių iš jų užšaldytas turtas. Uždrausta teikti didelės vertės kriptoturto paslaugas Rusijos subjektams. Uždraustas bet kurios ES šalies narės valiuta denominuoto finansinio turto pardavimas Rusijai. |
Užšaldyti Baltarusijos centrinio banko rezervai, laikomi ES jurisdikcijose. Trys Baltarusijos bankai atjungti nuo SWIFT sistemos. Uždraustas bet kurios ES šalies narės valiuta denominuoto finansinio turto pardavimas Baltarusijai. |
Energijos |
JAV uždraudė rusiškos naftos, suskystintųjų dujų ir anglies importą. |
ES uždraudė prekybą mineraliniu kuru. |
Transporto |
ES ir JAV uždraudė aviacijos ir kosmoso sektorių prekių eksportą. ES ir JAV uždarė oro erdvę. Uždrausta vykdyti veiklą (išskyrus būtiniausių prekių gabenimą) ES teritorijoje. Uždrausta su Rusijos vėliava plaukiojantiems laivams patekti į ES uostus (išskyrus būtiniausių prekių gabenimą). |
Uždraudė Baltarusijos oro bendrovėms naudotis ES esančiais oro uostais. Uždrausta vykdyti veiklą ES teritorijoje (išskyrus būtiniausių prekių gabenimą). |
Technologijų |
ES uždraudė dvejopo naudojimo prekių bei technologijų, kaip antai puslaidininkių, ir prekių, kurias galima pritaikyti gynybos pramonėje, eksportą. |
|
Vizų politikos |
ES pradėta riboti pilietybės suteikimo investuotojams programa arba auksinis pasas. |
ES ir JAV sugriežtino vizų išdavimą Baltarusijos valstybės darbuotojams. |
Prekybos ir prekių |
ES uždraudė rusiško plieno importą. ES ir JAV uždraudė prabangos prekių eksportą. Tiksliniai 10 mlrd. Eur vertės eksporto draudimai srityse, kuriose dėl didelės priklausomybės nuo ES tiekiamų prekių Rusija yra pažeidžiama (pvz., kvantinių kompiuterių, pažangių puslaidininkių, jautrių mašinų, transportavimo įrangos ir cheminių produktų). |
ES uždraudė prekiauti tabako pramonės produktais, bituminėmis medžiagomis ir dujiniais angliavandenilių produktais, kalio chlorido produktais, medienos, cemento, geležies ir plieno bei gumos gaminiais. |
Šaltiniai: Europos Taryba ir Baltieji Rūmai.
Lietuvos ekonomika per 2021 m. visiškai atsigavo po COVID-19 pandemijos, o gyventojų finansinė padėtis gerėjo, tačiau padidėjusi infliacija 2022 m. ją veiks neigiamai. Lietuvos BVP 2021 m. augo 4,8 proc. – šiek tiek mažiau, nei buvo tikėtasi 2021 m. pradžioje. BVP augimą ribojo praėjusių metų antrąjį pusmetį užsitęsę tiekimo grandinių sutrikimai, darbuotojų trūkumas ir padidėjęs infliacinis spaudimas, prislopinę Lietuvos ekonomikos plėtrą. Šie veiksniai ir aukšta palyginamoji bazė (2020 m. Lietuvos BVP susitraukimas buvo vienas mažiausių iš visų ES valstybių) lėmė, kad Lietuvos ekonomika augo mažiau nei ES ir kitų Baltijos šalių. Mažėjant nedarbo lygiui (nuo 8,6 iki 6,6 % per 2021 m.) ir sparčiai kylant atlyginimams (9,4 % per metus), Lietuvos gyventojų finansinė padėtis pagerėjo, o per pandemiją reikšmingai išaugęs santaupų lygis turėtų padėti atlaikyti ateityje kilsiančius iššūkius. Ekonomikai atsigaunant vartotojų lūkesčiai 2021 m. viduryje buvo grįžę į iki pandemijos buvusį lygį, tačiau 2021 m. antrąją pusę ir 2022 m. pradžioje, sparčiau didėjant infliacijai ir prasidėjus karui Ukrainoje, ėmė prastėti. Prognozuojama, kad sparčiai didėjanti infliacija (18,5 % 2022 m. gegužės mėn., žr. 1 pav. grafiką dešinėje) 2022 m. neigiamai veiks namų ūkių realiųjų pajamų augimą (prognozuojamas 10,7 % siekiantis nominalusis padidėjimas 2022 m.) ir kartu jų finansinę padėtį (plačiau žr. 2.3 skirsnyje).
Remiantis 2022 kovo mėn. prognozėmis, Lietuvos ekonomikos augimas 2022 m. reikšmingai sulėtės, o infliacija išaugs.
1 pav. BVP (grafikas kairėje) ir vidutinės metinės infliacijos bei realiojo darbo užmokesčio (grafikas dešinėje) raida Lietuvoje
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai lems lėtesnį ekonomikos augimą 2022 m., juos švelnins Lietuvos energijos importo lankstumas ir planuojamos priimti energijos kainų poveikį švelninančios priemonės. Dėl Rusijai ir Baltarusijai pradėtų taikyti ekonominių sankcijų ir Rusijos agresijos prieš Ukrainą sukrėtimų Lietuvos prekyba su šiomis šalimis mažėja, o energijos išteklių ir kitų žaliavų bei medžiagų kainos kyla. Tikėtina, kad ir toliau bus ribojama prekyba su Kinija, todėl tiekimo grandinių sutrikimai Lietuvoje dar paaštrės. Ekonomikos augimo sulėtėjimą 2022 m. taip pat lems dėl padidėjusios infliacijos lėčiau augsiantis realusis vartojimas. Dėl šių veiksnių 2022 m. kovo mėn. prognozuota, kad Lietuvos ekonomika 2022 m. augs lėčiau (2,7 %) arba patirs recesiją (–1,2 %), jei prekyba su Rusija ir Baltarusija visiškai sustotų, o paklausa iš kitų valstybių dar labiau sumažėtų. Vis dėlto energijos išteklių importo lankstumas leido Lietuvai jau 2022 m. balandžio mėn. iš esmės atsisakyti dujų ir žaliavinės naftos importo iš Rusijos, o tai sudarė didžiąją importo iš šios šalies dalį. Gyventojų finansinę padėtį gerins 2022 m. balandžio mėn. Lietuvos Vyriausybės patvirtintos fiskalinės priemonės, skirtos infliacijos poveikiui švelninti. Jomis didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis, pensijos ir kompensuojama dalis dujų ir elektros kainų padidėjimo.
Toliau atsigaunant ekonomikai, pasaulio ir Lietuvos finansų rinkos 2021 m. sparčiai augo, tačiau 2022 m. pradžioje dėl sparčiau, nei tikėtasi, didėjusios infliacijos, su tuo susijusių spartesnio bazinių palūkanų kėlimo lūkesčių ir prasidėjusio Rusijos karo prieš Ukrainą akcijų rinkos pastebimai krito, padidėjo obligacijų pajamingumas. Pagrindiniai akcijų indeksai JAV, euro zonoje ir Lietuvoje per 2021 m. padidėjo atitinkamai 26,9, 20,8 ir 18,3 proc. Istoriškai sparčiam akcijų kainų augimui poveikį darė vyriausybių ir centrinių bankų taikytos skatinimo priemonės (fiskalinis ekonomikos skatinimas ir centrinių bankų vykdytos turto pirkimo programos), reikšmingai išaugusios gyventojų santaupos bei geri lūkesčiai dėl ekonomikos atsigavimo ateityje. Vis dėlto 2022 m. pradžioje finansų rinkose ėmė vyrauti neigiamos nuotaikos. Investicinį reitingą turinčių euro zonos įmonių obligacijų pajamingumas, 2021 m. rugpjūčio mėn. siekęs žemiausią per dešimtmetį lygį (0,2 %), iki 2022 m. balandžio mėn. reikšmingai padidėjo ir sudarė 1,5 proc. – 0,5 proc. punkto daugiau nei 10 metų vidurkis, todėl įmonių finansavimosi sąnaudos per trumpą laiką taip pat pastebimai padidėjo. Europos bankų tarpusavio skolinimosi sąlygos, skatinamos palūkanų augimo lūkesčių, taip pat ėmė griežtėti, tačiau vis dar tebėra palankios. 2022 m. sausio mėn. pradžioje 6 mėn. EURIBOR palūkanų normos, siekusios istoriškai žemą lygį, iki balandžio mėn. paaugo 18 bazinių punktų, o rinkos dalyvių lūkesčiai dėl ECB bazinių palūkanų kėlimo taip pat reikšmingai didėjo (plačiau žr. 2.3 skirsnyje). JAV, euro zonos ir Lietuvos akcijų kainos nuo 2022 m. pradžios iki balandžio mėn. sumažėjo atitinkamai 4,9, 9,4 ir 7,4 proc. Tiesa, jos vis dar yra istoriškai didelės, o sparčiai didėjant infliacijai ir su ja susijusiems palūkanų normų augimo lūkesčiams, taip pat vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, kartu didėja tolesnės akcijų ir obligacijų kainų korekcijos rizika, galinti neigiamai paveikti pasaulio ekonomiką (plačiau žr. 2.3 skirsnyje).
1.2.Bankų sektoriaus raida
Aukštas kapitalo ir likvidumo lygis padės bankams atlaikyti galimus ekonominius sunkumus ir nuostolius suprastėjus skolininkų būklei dėl Rusijos karo prieš Ukrainą padarinių (plačiau žr. 2.1 skirsnyje). Testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad bankai yra pasirengę atlaikyti net ir itin didelius šokus, o pagal nepalankųjį scenarijų, jei BVP susitrauktų 6,5 proc., su atsarga vykdytų kapitalo reikalavimus (plačiau žr. 4.1 skirsnyje). Vis dėlto bankų sektoriaus koncentracija tebėra didelė – antra aukščiausia ES, tačiau dėl pastaraisiais metais padidėjusios konkurencijos koncentracijos indeksas po truputį mažėja. Aukšta bankų sektoriaus koncentracija didina sektoriaus priklausomybę nuo pavienių bankų, o vieno iš didesniųjų bankų nemokumo atveju finansų sistema galėtų būti reikšmingai paveikta.
Dauguma Lietuvoje veikiančių bankų veiklos rodiklių gerėjo ir jie vis dar buvo vieni geriausių ES.
2 pav. Bankų veiklos rodikliai
Šaltiniai: EBI, ECB, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: koncentracija matuojama Herfindahlio ir Hirschmano indeksu. Naujausi koncentracijos duomenys – 2020 m. Žalia spalva rodo geresnį Lietuvos rodiklį nei daugumos ES šalių, o raudona – blogesnį. Visi bankai (pilka linija) – Lietuvos bankų sektoriaus rodikliai, o EBI imtis – trijų didžiausių Lietuvos bankų („Swedbank“, AB, AB SEB banko ir AB Šiaulių banko) rodikliai, skelbiami EBI interneto svetainėje.
Indėliams augant, o paskolų teikimui prislopus, bankuose didėjo išlaidos, patiriamos dėl neigiamų palūkanų, tai lėtino spartesnį bankų pelno augimą. Privačiojo ne finansų sektoriaus indėliai per pastaruosius dvejus metus bankuose išaugo net 42, o paskolų privačiajam ne finansų sektoriui portfelis per atitinkamą laikotarpį padidėjo tik 9 proc., nors 2021 m. kreditavimas vėl paspartėjo (plačiau žr. 1.3 skirsnyje). Tokios tendencijos lėmė, kad paskolų ir indėlių santykis tebėra istoriškai žemo lygio (žr. 3 pav. grafiką dešinėje), o centriniame banke laikomų lėšų dalis nuo 2019 m. padidėjo 13 proc. punkto – iki 36 proc. viso turto. Atitinkamai išaugo ir palūkanų išlaidos, mokamos už lėšas centriniame banke ir kitose kredito įstaigose, kurioms taikomos neigiamos palūkanų normos – nuo 2019 m. jos padidėjo 160 proc., siekė 68 mln. Eur ir sudarė didžiąją dalį (69 %) visų palūkanų išlaidų. Neigiamomis palūkanomis centriniai bankai siekia skatinti euro zonos bankus aktyviau skolinti, taip atsveriant neigiamas palūkanų išlaidas. Centriniams bankams pasaulyje ir Europoje griežtinant pinigų politiką, palūkanų normos gali pradėti kilti, todėl šios išlaidos ilgesniuoju laikotarpiu turėtų mažėti (plačiau žr. 2.3 skirsnyje).
Gerėjant paskolų kokybei ir didėjant paslaugų ir komisinių pajamoms, bankų pelnas grįžo į ikipandeminį lygį, tačiau spartesnis nei kreditavimas indėlių augimas darė neigiamą spaudimą grynųjų palūkanų pajamų ir pelno augimui.
3 pav. Bankų pelną lemiančių veiksnių ir pelningumo raida (grafikas kairėje), kredito įstaigų finansavimosi indėliais raida (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pasibaigus valstybės pagalbos verslui priemonėms ir sparčiau didėjant infliacijai, 2021 m. pabaigoje paskolų su reikšmingai padidėjusia kredito rizika dalis vėl išaugo, o Rusijos karas prieš Ukrainą dar labiau sustiprino šią tendenciją ir prisidės prie prastėjančios paskolų portfelio kokybės. 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį rizikingesnių skolininkų vėl padaugėjo, ypač įmonių segmente – tokių paskolų dalis padidėjo 1,4 proc. punkto – iki 10 proc. Šis padidėjimas galėjo būti susijęs su pasibaigusia valstybės pagalba verslui (plačiau žr. 1 intarpe) ir sparčiai augančia infliacija, statybų bei energijos sąnaudomis. Be to, bankai sudarė daugiau atidėjinių statybos ir NT, energijos tiekimo, apgyvendinimo ir maitinimo, aptarnavimo paslaugas teikiančių įmonių paskoloms. Prasidėjus karui, 2021 m. pirmąjį ketvirtį, šiek tiek padidėjo įmonių neveiksnių paskolų dalis (nuo 1,7 iki 1,8 %), o paskolų su padidėjusia kredito rizika dalis padidėjo 3 proc. punkto – iki 13 proc. Prastesnis skolininkų vertinimas matyti ir iš ketvirtinių Lietuvos banko vykdomų bankų apklausų: nuo 2021 m. pabaigos bankai pradėjo prasčiau vertinti namų ūkių ir kai kurių veiklų įmonių finansinės būklės raidą, o 2022 m. pirmąjį ketvirtį neigiamai buvo vertinama gamybos, transporto, NT ir statybos veiklas vykdančių įmonių būklės raida. Paskolų su padidėjusia kredito rizika šių veiklų įmonėms dalis taip pat išaugo (plačiau žr. 2.1 skirsnyje). Jei neveiksnių paskolų dalis reikšmingai padidės, gali mažėti bankų noras prisiimti riziką, kredito apimtis ir bankų pelningumas.
Neveiksnių paskolų dalis mažėjo, bet tebėra didesnė apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje, o 2021 m. pabaigoje bankuose paskolų su reikšmingai padidėjusia kredito rizika dalis išaugo.
4 pav. Neveiksnių paskolų rodikliai pagal įmonių ekonomines veiklas (grafikas kairėje) ir paskolos su reikšmingai padidėjusia kredito rizika (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: kitos COVID-19 labiausiai paveiktos ekonominės veiklos –administracinė ir aptarnavimo veikla, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas, meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla.
Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą sukelto neapibrėžtumo bankai numato griežtinti paskolų teikimo standartus.
5 pav. Įmonių (grafikas kairėje) ir būsto (grafikas dešinėje) paskolų teikimo standartų pokyčiai ir juos lėmę veiksniai
Šaltiniai: Bankų apklausa ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: proc. skirtumas – tai bankų, atsakiusių, kad skolinimo standartai švelnėjo, dalies (procentais) ir bankų, atsakiusių, kad skolinimo standartai griežtėjo, dalies (procentais) skirtumas. Teigiamas proc. skirtumas reiškia standartų švelninimą, neigiamas – griežtinimą.
Konkurencija didėjo ir dėl aktyvesnio didžiųjų bankų skolinimo, ir dėl mažesnių bankų spartaus kreditavimo, tai rodo gerėjantys koncentracijos rodikliai. Nuo 2020 m. vidurio daugiau bankų pradėjo didinti savo skolinimo apimtį, o mažesni rinkos dalyviai – aktyviau teikti būsto paskolas, todėl atitinkamai pradėjo mažėti ir kredito rinkos koncentracija (žr. 6 pav. grafiką kairėje). Nors paskolų portfelis vis dar susikoncentravęs didžiuosiuose bankuose, bet naujų paskolų srautai tampa tolygiau pasiskirstę tarp rinkos dalyvių. Paskolų įmonėms segmente srautų koncentracija yra panašaus lygio kaip 2016 m., t. y. prieš pasitraukiant svarbiam įmonių finansuotojui Danske Bank A/S Lietuvos filialui ir susijungiant Nordea bei DNB bankams Baltijos šalyse. Savo ruožtu būsto paskolų segmente srautų koncentracija yra žemiausia nuo 2015 m. ir yra mažesnė už 20 metų vidurkį. Padidėjęs noras prisiimti riziką ir didesnė konkurencija pagerino įmonių finansavimo galimybes – Lietuvos banko 2021 m. įmonių apklausos duomenimis, atmestų paskolų įmonėms paraiškų dalis mažėjo.
Konkurencija kredito rinkoje išaugo, dėl to mažėjo bankų sektoriaus koncentracija ir bankų taikomos paskolų palūkanų normos.
6 pav. Paskolų koncentracija (grafikas kairėje) ir paskolų palūkanų normos (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
1.3.Kreditavimo raida ir įsiskolinimas
Nors kredito įstaigų suteiktų paskolų portfelis augo sparčiau, tačiau privačiojo ne finansų sektoriaus įsiskolinimas reikšmingai nekito.
7 pav. Kredito bei PFĮ suteiktų paskolų ir BVP santykiai (grafikas kairėje), PFĮ suteiktų paskolų portfelio metinis augimo tempas (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Per pandemiją išaugusius indėlius labiausiai palaikė valstybės pagalba ir mažėjančios investicijos, tačiau pastaruoju metu vis labiau lėmė išaugęs kreditavimas.
8 pav. Ne finansų įmonių ir namų ūkių indėlių metinis pokytis (grafikas kairėje) ir privačiojo ne finansų sektoriaus indėlių augimo veiksniai (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
1 intarpas. Per pandemiją suteiktų valstybės pagalbos priemonių verslui poveikis įmonių skolinimuisi ir bankų rizikai
A pav. Valstybės suteiktų pagalbos priemonių vertė pagal priemonės tipą (grafikas kairėje) ir suteiktų pagalbos priemonių pasiskirstymas pagal jas gavusių įmonių dydį (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Užimtumo tarnyba, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija, INVEGA ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: grafike kairėje stulpelių suma nelygi bendrai suteiktų pagalbos priemonių sumai siekiant išvengti dvigubo sumavimo, nes mokesčių nepriemokos galėjo tapti tų pačių įmonių kitų metų mokestinėmis paskolomis.
Valstybės pagalbos verslui dėl COVID-19 pandemijos priemonės didino įmonių likvidumą, o tai atitinkamai mažino įmonių paklausą naujoms paskoloms. Mažėjanti paklausa skolintis apyvartinėms lėšoms prisidėjo prie naujų kredito įstaigų suteiktų paskolų ne finansų įmonėms srautų mažėjimo, o tai turėjo įtakos ir paskolų portfelio spartesniam susitraukimui. 2020 m. tikrųjų naujų paskolų ne finansų įmonėms srautas buvo 33 proc. mažesnis nei vidutinis metinis srautas 2017–2019 m., o paskolų portfelis per metus susitraukė apie 13 proc. Tačiau, vertinant pagalbos priemonių apimtį, per 2020 m. įgyvendintų pagalbos priemonių vertė iš esmės atitiko 2017–2019 m. vidutinį metinį paskolų srautą (buvo 3 % mažesnė), o tai rodo, kad valstybės pagalba į rinką įnešė tiek likvidumo, kiek jo būdavo pritraukiama skolinantis iš kredito įstaigų įprastais laikais (žr. B pav. grafiką kairėje). Atsižvelgiant į įmonių rizikingumą, aktyvių paskolų turinčių įmonių dalis ir kredito likutis šiek tiek labiau traukėsi vidutinį ir žemą kredito reitingą turinčių įmonių grupėje – atitinkamai 2 ir 12 proc., o tai rodo kredito įstaigų atsargumą pandemijos laikotarpiu teikiant naujas paskolas. Kita vertus, 2021 m. beveik trečdaliu sumažėjus valstybės pagalbos apimčiai ir gerėjant ekonominei situacijai, taip pat atsigavo ir kredito įstaigų suteikiamo kredito apimtis, nors kai kurie sektoriai vis dar finansuoti atsargiau (plačiau žr. 1.3 skirsnyje).
B pav. Valstybės pagalbos priemonių ir tikrųjų naujų paskolų ne finansų įmonėms srautas (grafikas kairėje) bei paskolų ne finansų įmonėms, gavusioms valstybės pagalbą, portfelio metinis pokytis (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Užimtumo tarnyba, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija, INVEGA, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
C pav. Ne finansų įmonių, kurioms priskirta didesnė nei 4 proc. nemokumo tikimybė, dalis (grafikai kairėje) ir ne finansų įmonių, nevykdančių kredito įsipareigojimų, dalis (grafikai dešinėje)
Šaltiniai: Užimtumo tarnyba, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija, INVEGA, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: metinis pokytis lyginamas atskirai 2020 ir 2021 m. dėl skirtingo imties dydžio, kuris priklauso nuo atitinkamais metais gautos valstybės pagalbos: 2020 m. pagalbą gavusių įmonių duomenys lyginami su jų 2019 m. duomenimis, o 2021 m. gavusių – su jų 2020 m. duomenimis.
Kredito įstaigų suteiktų paskolų ne finansų įmonėms srautas reikšmingai išaugo, daugiausia kredituoti NT, prekybos ir gamybos sektoriai.
9 pav. PFĮ 2021 m. suteiktų paskolų srautas bei jo metinis pokytis (grafikas kairėje) ir paskolų ne finansų įmonėms portfelio pagal ekonominės veiklos rūšį pokytis per metus (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: PRDB ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: kai kurių ekonominių veiklų pavadinimai yra sutrumpinti.
Atsigaunant kredito įstaigų skolinimui, traukėsi suteiktų kitų ne finansų įmonių paskolos, tačiau augo finansavimasis obligacijomis ir prekybos kreditais. Nors 2021 m. reikšmingai išaugo kredito įstaigų suteiktų naujų paskolų srautai, taip pat didėjo ir įmonių finansavimasis kitais ne bankų finansavimo šaltiniais. Palyginti su kredito įstaigų suteiktomis paskolomis, įmonių įsipareigojimai ne bankams augo šiek tiek lėtesniu tempu: per metus padidėjo 8,5 proc., arba 2,9 mlrd. Eur. Prie to labiausiai prisidėjo toliau augę įsipareigojimai prekybos kreditais (1,2 mlrd. Eur, arba 8 %), skolos vertybiniais popieriais (0,6 mlrd., arba 34 %) ir didėjusios kitos ne finansų įmonėms ir namų ūkiams mokėtinos sumos (1,2 mlrd., arba 23 %, žr. 10 pav. grafiką dešinėje). Kita vertus, pastaraisiais metais sparčiai didėjusios trumpalaikės kitų ne finansų įmonių suteiktos paskolos pradėjo trauktis ir 2021 m. pabaigoje šie įsipareigojimai buvo šiek tiek daugiau nei penktadaliu (22 %, arba 0,6 mlrd. Eur) mažesni, palyginti su ankstesniais metais. Nepaisant to, įmonių tarpusavio įsipareigojimai ir toliau yra reikšmingi ir sudaro daugiau nei trečdalį (35 %) visų įmonių finansinių įsipareigojimų. Tai lemia, kad rizika dėl tarpusavio skolų grandinės trikdžių tebėra aktuali, nes, šioms įmonėms susidūrus su finansiniais sunkumais ir negalint vykdyti turimų įsipareigojimų, galėtų būti paveiktos ir kitos susijusios įmonės, o tai galėtų nulemti kredito nuostolius finansų įstaigoms.
2021 m. sparčiau augo skolinimas SVV įmonėms, didėjo ir įmonių finansavimasis kitais ne bankų finansavimo šaltiniais.
10 pav. Ne finansų įmonėms suteiktų naujų paskolų metinis srautas (grafikas kairėje) ir finansinių įsipareigojimų metinis pokytis 2020–2021 m. (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Aktyviai teikiant būsto paskolas, nuo 2020 m. sparčiai augo būsto paskolų portfelis, didėjo ir rizikingesnių paskolų dalis. Naujų būsto paskolų paklausa augo nuo 2020 m. Tam įtakos turėjo patrauklesnės skolinimo sąlygos, palankiai vertintos būsto rinkos perspektyvos ir išaugusios santaupos, leidusios gyventojams lengviau įvykdyti pradinio įnašo reikalavimą. 2022 m. kovo mėn. kredito įstaigų suteiktų būsto paskolų portfelio metinis augimo tempas sudarė 12,3 proc., t. y. buvo vienas didžiausių augimo tempų nuo 2009 m. Per metus suteiktų naujų būsto paskolų skaičius buvo beveik penktadaliu (19,2 %) didesnis nei prieš metus, o suteiktų paskolų vertė augo dar sparčiau (43,3 %, žr. 11 pav. grafiką kairėje). Tai rodo, kad didėjo ne tik aktyvumas būsto paskolų segmente, bet ir vidutinė paskolos vertė. Pastaroji 2022 m. pradžioje sudarė 81 tūkst. Eur (15 % daugiau nei prieš metus), o tam įtakos galėjo turėti kylančios įsigyjamo būsto kainos. Kaip ir ankstesniais metais, 2021 m. šiek tiek daugiau nei pusė (51,5 %) naujų būsto paskolų susitarimų buvo pasirašyta Vilniaus apskrityje, nors būsto paskolų portfeliai didėjo visuose regionuose. Dėl išaugusios konkurencijos skolinimo sąlygos 2021 m. tapo dar palankesnės, o standartai švelnėjo: vidutinė metinė palūkanų norma susitraukė 0,2 proc. punkto – iki 2,1 proc., o suteiktų naujų būsto paskolų DSTI ir LTV rodiklių vidurkiai šiek tiek augo ir svyruoja atitinkamai apie 28 ir 78 proc. Pastaruoju metu ypač daugėjo kredito gavėjų, imančių būsto paskolas su mažesniu pradiniu įnašu ir ilgesne paskolos trukme (plačiau žr. 2.2 skirsnyje), tačiau nuo 2022 m. pastebima ir šiek tiek griežtėjančių skolinimo standartų tendencija.
Suteiktų naujų vartojimo paskolų srautas 2021 m. atsigavo po susitraukimo karantino laikotarpiais – didėjo vidutinė paskolos vertė. Augo susidomėjimas ir skolinimusi per tarpusavio skolinimo platformas. Atlaisvinus karantino ribojimus, išaugo namų ūkių vartojimas, o atitinkamai didėjo ir naujų vartojimo paskolų paklausa. Prie to galimai prisidėjo gerėjantys gyventojų lūkesčiai, palanki skolinimosi kaina ir padidėjęs tokio tipo finansavimo poreikis. 2021 m. kitų vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) suteiktų naujų vartojimo paskolų vertė sudarė 481 mln. Eur, t. y. beveik ketvirtadaliu (23,2 %) daugiau nei ankstesniais metais, nors suteiktų paskolų skaičius susitraukė 15,7 proc. (žr. 11 pav. grafiką dešinėje). Tai rodo, kad namų ūkių pasiskolintos sumos vartojimui augo – vidutinė kredito suma buvo 46 proc. didesnė nei prieš metus, taip pat 5 mėn. pailgėjo vidutinė paskolos trukmė. Tam įtaką galėjo daryti augusios kainos, noras įsigyti brangesnių pirkinių ir dėl sparčiai kylančių atlyginimų gerėjusios sąlygos prisiimti didesnius įsipareigojimus. Apskritai kitų vartojimo kredito davėjų suteiktų paskolų portfelis per metus paaugo beveik penktadaliu (18,1 %), o susidomėjimas tarpusavio skolinimo platformomis taip pat neblėso. 2021 m. per tarpusavio skolinimo platformas buvo suteikta beveik penktadaliu (21,9 %) daugiau paskolų, o bendra šių paskolų vertė buvo 49,2 proc. didesnė nei prieš metus (sudarė beveik 53 mln. Eur). PFĮ naujas vartojimo paskolas taip pat teikė aktyviau – 2022 m. kovo mėn. tikrųjų naujų paskolų metinis srautas buvo 59,2 proc. didesnis nei prieš metus ir sudarė 355 mln. Eur. Tai lėmė, kad PFĮ suteiktų vartojimo ir kitų paskolų portfelis atsigavo po karantino ribojimų ir 2022 m. kovo mėn. buvo 6,4 proc. didesnis nei prieš metus.
Aktyvumas būsto paskolų segmente vis dar buvo didelis, o pandemijos laikotarpiu susitraukęs skolinimas vartojimui atsigavo.
11 pav. PFĮ suteiktų tikrųjų naujų paskolų namų ūkiams mėnesio srautas (grafikas kairėje) ir kitų vartojimo kredito davėjų (ne bankų) per ketvirtį suteiktų naujų paskolų srautas bei portfelio metinis pokytis (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Išaugęs neapibrėžtumas dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą gali daryti įtaką tolesnei kreditavimo raidai. Naujų paskolų privačiajam ne finansų sektoriui srautus gali pradėti mažinti naujų paskolų paklausos susitraukimas. Tą galėtų lemti išaugęs neapibrėžtumas, brangstančios žaliavos ir gilėjantys tiekimo grandinių trikdžiai, dėl to įmonės galėtų nuspręsti atidėti didesnes investicijas ateičiai, taip pat ir griežtesni skolinimo standartai, dėl kurių galėtų padidėti atmetamų paraiškų dalis. Bankų apklausos duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį jau matoma šiek tiek sumažėjusi ne finansų įmonių naujų paskolų paklausa, kurios augimą iki šiol labiausiai palaikė apyvartinių lėšų ir kapitalinių investicijų finansavimo poreikis (žr. 12 pav. grafiką kairėje). Kita vertus, naujų paskolų investicijoms srautai kol kas reikšmingai neprislopo, tačiau srautuose kol kas galimai atsispindi iš anksčiau suplanuoti ir pradėti projektai (žr. 12 pav. grafiką dešinėje). Verslo pasitikėjimo rodikliai kovo mėn. reikšmingai suprastėjo, o tai gali lemti atsargesnį naujų investicijų planavimą ir mažesnę tokio tipo finansavimo paklausą. Kita vertus, jei augtų likvidumo poreikis, galėtų didėti apyvartinių lėšų paklausa, kuri iš dalies galėtų amortizuoti susitraukiančius investicinių paskolų srautus. Auganti infliacija ir neapibrėžtumas dėl Rusijos karo prieš Ukrainą turėjo įtakos ir namų ūkių lūkesčiams – vartotojų pasitikėjimo rodiklis kovo mėn. pasiekė žemiausią lygį nuo pirmojo karantino. Bankų apklausos duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį naujų būsto ir vartojimo paskolų paklausa nustojo augti. Artimiausiu metu bankai numato paklausos susitraukimą ir šiek tiek griežtėjančius skolinimo standartus. Tolesnei namų ūkių kreditavimo raidai įtakos gali turėti dėl suprastėjusių lūkesčių atsargesnis asmeninių finansų valdymas ir geriau apgalvotas naujų įsipareigojimų prisiėmimas.
Išaugęs neapibrėžtumas ir suprastėję lūkesčiai gali slopinti naujo kreditavimo paklausą.
12 pav. Ne finansų įmonių ir namų ūkių naujų paskolų paklausos pokytis (grafikas kairėje) ir ne finansų įmonėms per dieną suteiktų paskolų srautas (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Bankų apklausa, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: punktyrinė linija žymi paklausos lūkesčius artimiausius 3 mėn. Paskolų srautas pateikiamas kaip 30 d. slankusis vidurkis, punktyrinė linija žymi Rusijos invazijos į Ukrainą pradžią.
1.4.NT rinkos raida
Parduotų būstų skaičius 2021 m. pasiekė istorines aukštumas, tačiau 2022 m. pirmais mėnesiais rinkos aktyvumas mažėjo. Pandemijai paveikus ekonomiką mažiau, nei tikėtasi, gerėjant namų ūkių finansinei padėčiai (vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius 2021 m. vidutiniškai pakilo 10,1 %) ir pasikeitus gyventojų būsto poreikiams (pvz., daugiau laiko praleidžiant namuose), 2021 m. gyventojų susidomėjimas būsto įsigijimu pasiekė istorines aukštumas. Tai kartu su vadinamosios spyruoklės efektu, būsto rinkai „atšokus“ po sustojimo pandemijos pradžioje, lėmė, kad parduotų būstų skaičius 2021 m. buvo istoriškai didelis. Registrų centro duomenimis, 2021 m. Lietuvoje iš viso parduota 55 tūkst. būstų, tai yra 22,2 proc. daugiau nei 2020 m. ir 16,4 proc. daugiau nei prieš pandemiją – 2019 m. (žr. 13 pav. grafiką kairėje). Gyventojams per pandemiją panorus gyventi erdvesniuose būstuose, ypač didėjo namų pardavimų skaičius – 2021 m. jų parduota atitinkamai 26,5 ir 35,2 proc. daugiau nei 2020 ir 2019 m. Butų pardavimų skaičius 2021 m. buvo 20,5 proc. didesnis nei 2020 m. ir 9,8 proc. didesnis nei 2019 m. Prie 2021 m. išaugusio parduotų būstų skaičiaus prisidėjo ir juridiniai asmenys – jų įsigytų būstų skaičius sudarė 6 proc. visų įsigytų būstų (1 proc. p. daugiau nei 2020 m.). Vilniuje jie buvo dar aktyvesni – 2021 m. nupirko 9,5 proc. visų būstų (3 proc. p. daugiau nei 2020 m.). Blėstant minėtam spyruoklės efektui, pakilus būsto kainoms, esant ribotai naujų būstų pasiūlai ir dėl to sumažėjus pasirinkimo galimybėms, aktyvumas būsto rinkoje nuo 2021 m. vasaros po truputį mažėjo. Naujesniais duomenimis, 2022 m. pirmąjį ketvirtį matomas metų pradžiai įprastas pardavimų skaičiaus sumažėjimas – parduotų būstų buvo 16 proc. mažiau nei vidutiniškai per ketvirtį 2021 m. Didėjanti infliacija ir nuvertėjančios gyventojų santaupos skatina ir toliau gali skatinti gyventojus įsigyti būstą anksčiau, nei planuota, o tai galėtų lemti vėl pradėsiantį didėti pardavimų skaičių.
Po rekordinių 2021 m. aktyvumas būsto rinkoje ir ketinimai pirkti būstą 2022 m. pirmąjį ketvirtį mažėjo, o butų pasiūla Vilniuje tebebuvo ribota.
13 pav. Parduoti būstai ir gyventojų ketinimai įsigyti būstą (grafikas kairėje) ir situacija Vilniaus pirminėje rinkoje (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Registrų centras, Lietuvos statistikos departamentas ir UAB „Inreal“.
Pastaba: gyventojų, ketinančių pirkti ar statyti būstą, dalis skaičiuojama kaip gyventojų, į klausimą atsakiusių „Taip, tikrai“ ir „Galbūt“, dalis.
Nors 2021 m. daugėjo išduotų statybos leidimų ir pradėtų statyti būstų, baigtų statyti būstų skaičius mažėjo. 2021 m. išaugus būsto paklausai, buvo galima įžvelgti ir būstų pasiūlos didėjimo ženklų, ypač pirmąjį pusmetį. Visoje Lietuvoje 2021 m. leistų statyti būstų skaičius buvo 29,7 proc. didesnis nei 2020 m. ir buvo istoriškai didžiausias, o juridiniai asmenys įsigijo 40 proc. daugiau gyvenamosios paskirties sklypų nei 2020 m., galimai planuodami naujų projektų plėtrą. Pradėtų statyti būstų skaičius 2021 m. buvo 8,1 proc. didesnis nei 2020 m., tačiau nuo 2021 m. vidurio ėmė mažėti. Baigtų statyti būstų skaičius buvo 21,1 proc. mažesnis nei 2020 m. ir mažiausias nuo 2017 m. (žr. 14 pav.), būstų pasiūla atsiliko nuo padidėjusios paklausos ir vis daugiau rinkos dalyvių įžvelgia parduodamų butų trūkumą (žr. 20 pav.). Naujų būstų pasiūla Vilniuje augo ypač lėtai. Leistų, pradėtų ir baigtų statyti būstų skaičius Vilniuje 2021 m. buvo atitinkamai 5,4, 32,4 ir 43,4 proc. mažesnis nei 2020 m.
Nors 2021 m. išduotas didelis skaičius statybos leidimų, būstų pasiūla didėjo nedaug.
14 pav. Leisti, pradėti ir baigti statyti būstai per ketvirtį
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.
Pastaba: remiantis gegužės 16 d. duomenimis.
Būsto paklausai aplenkus pasiūlą, būsto kainų augimo tempas 2021 m. pasiekė aukščiausią lygį nuo finansų krizės laikų. 2021 m. būsto kainų augimo tempas ėmė spartėti ir 2021 m. gruodžio mėn. pagal skirtingus būsto kainų indeksus sudarė 19,8–23,9 proc. ir buvo sparčiausias nuo 2007–2008 m. (žr. 15 pav.). Spartus kainų augimo tempas pastebimas visoje Lietuvoje – Lietuvos statistikos departamento duomenimis, būsto kainos Vilniuje 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 20,5 proc. didesnės nei prieš metus, o kitoje šalies teritorijoje – 19,2 proc. didesnės. Naujesniais Lietuvos banko ir rinkos dalyvio UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas (toliau – Ober-Haus) duomenimis, kainų augimo tempas 2022 m. balandžio mėn. toliau spartėjo ir siekė 21,4–27,2 proc.
Spartėjantis būsto kainų augimas pralenkė atlyginimų augimo tempą, o didėjanti infliacija dar labiau apkarpo atlyginimus ir mažina būsto įperkamumą. Būsto įperkamumas Lietuvoje dešimtmetį gerėjo – nuo 2010 m. pirmojo ketvirčio iki 2020 m. ketvirtojo ketvirčio būsto pardavimo kainos pakilo 77, o vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius – 111 proc. Nors atlyginimai 2021 m. ir toliau sparčiai didėjo (per metus vidutiniškai – 10,1 %), būsto kainos kilo dar sparčiau (vidutiniškai – 16 %). Būsto kainų augimo tempui lenkiant nominaliųjų atlyginimų augimą, o didelei infliacijai mažinant realiųjų pajamų augimą ar realiosioms pajamoms net mažėjant, gyventojams tampa vis sunkiau „vytis“ spartų būsto kainų augimą ir atsidėti didesnę dalį pajamų taupyti būstui įsigyti. Prastėjantį būsto įperkamumą atspindi 2021 m. pastebimai pradėjęs didėti būsto kainų ir pajamų santykis (žr. 15 pav.). Vertinant nominaliąsias pajamas, 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį būsto kainų ir pajamų santykis buvo panašus į 2018–2019 m. sankirtos lygį. Vertinant realiąsias gyventojų pajamas, įperkamumo rodiklis prastėjo dar labiau – 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo prasčiausias nuo 2008 m.
Būsto kainų augimo tempas yra sparčiausias nuo finansų krizės laikų ir lenkia atlyginimų augimo tempą, tad būsto įperkamumo rodiklis prastėja.
15 pav. Metinis būsto kainų augimo tempas (grafikas kairėje) ir būsto įperkamumo rodiklis (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Ober-Haus, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: remiantis gegužės 20 d. duomenimis.
Būsto nuomos kainų augimo tempas yra lėtesnis nei pardavimo kainų, tačiau artimiausiu metu gali pradėti spartėti.
16 pav. Nuomos kainų Lietuvoje metinis pokytis (grafikas kairėje) bei būsto kainos ir nuomos santykis (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Aruodas.lt, Ober-Haus, Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: nuomos kainų metinio pokyčio 3 mėn. slankusis vidurkis. Remiantis gegužės 6 d. duomenimis.
Sparčiai kylančios statybos kainos gali palaikyti spaudimą būsto kainoms augti toliau. Nuo 2021 m. pradžios pastebimas gyvenamųjų pastatų statybos kainų augimas, kurį daugiausia lemia dėl tiekimo grandinių trikdžių ir žaliavų trūkumo sparčiai brangstančios statybos medžiagos. 2022 m. kovo mėn. bendras gyvenamųjų pastatų statybos kainų ir statybos medžiagų metinis augimo tempas buvo istoriškai didžiausias ir sudarė atitinkamai 19,2 ir 24,4 proc. (žr. 17 pav.). Pabrangus statybos medžiagoms ir dėl to padidėjus naujų būstų savikainai, jei būsto paklausa nemažės, dalis išaugusios savikainos galėtų būti perkelta į būsto pardavimo kainą, tad, net ir padidėjus naujų būstų pasiūlai, spaudimas kainoms toliau augti ir toliau būtų (plačiau žr. 2.2 skirsnyje).
Dėl brangstančių statybos medžiagų sparčiai kyla gyvenamųjų pastatų statybos kainos.
17 pav. Statybos sąnaudų elementų kainų metiniai pokyčiai
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.
Didelė iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos importuojamų statybos medžiagų dalis gali lemti tolesnį statybos kainų brangimą. Iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos 2021 m. importuota mediena ir jos dirbiniai sudarė 47 proc. viso šių medžiagų importo (žr. 2 lentelę), tokią pačią importo dalį sudarė geležis ir plienas bei dirbiniai iš šių metalų. Atsisakant baltarusiškų ir rusiškų medžiagų ir dėl karo atsirandant trikdžių prekiaujant su Ukraina, šias medžiagas teks pirkti iš kitų tiekėjų už galimai didesnę kainą, o medžiagų tiekimo trukmė ilgės. Tai galimai lems tolesnį spartų statybos kainų augimą ir ribos statomų būstų skaičių.
2 lentelė. Iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos importuojamų medžiagų dalis 2021 m.
(procentais)
Šalys |
Mediena ir medienos dirbiniai |
Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento, arba panašių medžiagų |
Geležis ir plienas |
Dirbiniai iš geležies arba iš plieno |
Aliuminis ir aliuminio dirbiniai |
Baltarusija |
25,1 |
11,8 |
11,0 |
4,2 |
10,7 |
Rusija |
15,6 |
8,3 |
20,7 |
4,3 |
3,0 |
Ukraina |
6,0 |
1,8 |
4,5 |
2,1 |
0,4 |
Iš viso |
46,7 |
21,8 |
36,2 |
10,6 |
14,1 |
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Atsigaunant ekonomikai ir vyraujant žemoms palūkanų normoms, komercinio NT rinkos aktyvumas 2021 m. pastebimai padidėjo. Ekonomikai stabiliai augant, komercinio NT patalpų paklausa taip pat didėjo, todėl NT plėtotojai, nestabdę statybos projektų ir per pandemiją, nuosekliai didino komercinių patalpų pasiūlą: biurų, prekybos ir sandėliavimo patalpų pasiūla Vilniuje per metus padidėjo atitinkamai 8,9, 10,7 ir 2,8 proc. Komercinio NT paklausa taip pat pastebimai didėjo tiek iš nuomininkų, tiek iš investuotojų. Pandemijai atslūgus, 2021 m. biurų nuomos sutarčių Vilniuje buvo sudaryta beveik trečdaliu (31 %) daugiau, nei buvo sudaroma vidutiniškai per penkerius metus, o investicinių sandorių apimtis, investuotojams toliau siekiant pajamingumo, padidėjo 61 proc. (žr. 18 pav.). Į komercinį NT buvo investuojama įvairiomis kryptimis, tačiau išsiskyrė aktyvesnis nuomai skirto gyvenamosios paskirties NT įsigijimas, o į kitus segmentus investuotų lėšų apimtis reikšmingai nepakito. 2022 m. pirmąjį ketvirtį investuotojų aktyvumas Lietuvoje reikšmingai sumažėjo – investicinių sandorių apimtis krito 39,8 proc. Dėl prasidėjusio Rusijos karo prieš Ukrainą ir jo nulemtų sankcijų prekybai su Rusija ir Baltarusija komercinio NT (visų pirma sandėliavimo patalpų) paklausa gali dar labiau sumažėti. Kita vertus, tolesnį komercinio NT pasiūlos augimą gali riboti didėjančios statybos sąnaudos, ekonominis neapibrėžtumas ir tiekimo grandinių sutrikimai.
Komercinio NT sandorių apimtis 2022 m. pradžioje pastebimai sumažėjo.
18 pav. Komercinio NT sandorių apimtis Lietuvoje ir A klasės biurų neužimtumo lygis Vilniuje
Šaltiniai: Ober-Haus ir UAB Colliers.
Dėl prekybos su Rusija ir Baltarusija apribojimų sandėliavimo patalpų trūkumas gali išblėsti. Sandėliavimo patalpų trūkumas tebėra juntamas visuose didžiuosiuose miestuose: kad tokių patalpų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje trūksta, 2022 m. kovo mėn. nurodė atitinkamai 46, 80 ir 50 proc. šių miestų komercinio NT rinkas vertinusių apklausos dalyvių. Vis dėlto, prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, dalis NT rinkos dalyvių, kurie manė, kad Vilniuje sandėliavimo patalpų trūksta, sumažėjo 34 proc. punktais. Tikėtina, kad, traukiantis tarptautinės prekybos apimčiai ir reeksportui iš Lietuvos dėl įsigaliojusių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, sandėliavimo patalpų paklausa ilgainiui taip pat sumažės. Jei tarptautinės prekybos apimtis Lietuvoje trauksis reikšmingai, gali susidaryti sandėliavimo patalpų perteklius. Tokiu atveju sandėliavimo patalpų statybos projektus vykdantys NT plėtotojai patirtų reikšmingų nuostolių dėl infliacijai augant padidėjusių statybos sąnaudų ir mažesnio, nei planuota, projektų pradžioje patalpų užimtumo.
Su pasiūlos pertekliumi susijusių disbalansų biurų ir prekybos patalpų rinkoje sumažėjo, o prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą galėjo sumažinti sandėlių Vilniuje trūkumą.
19 pav. Atsakiusiųjų, kad NT rinkoje yra NT trūkumas, ir atsakiusiųjų, kad NT rinkoje yra NT perteklius, dalių skirtumas
Šaltinis: Lietuvos bankas.
1.5.Ne bankų finansų sektoriaus raida
Finansų rinkose vyraujant augimo tendencijoms, Lietuvos pensijų ir investicinių fondų vertė ir valdomas turtas per 2021 m. sparčiai augo, tačiau 2022 m. pradžioje patyrė neigiamas prasidėjusios turto kainų korekcijos pasekmes. 2021 m. Lietuvos II pakopos pensijų fondai uždirbo didžiausią vidutinę metinę grąžą per visą pensijų fondų gyvavimą Lietuvoje (21,0 %), o jų valdomas turtas padidėjo 31,4 proc. ir 2021 m. gruodžio mėn. sudarė 5,9 mlrd. Eur. Per metus III pakopos pensijų fondų valdomas turtas padidėjo 32,8 proc. ir 2021 m. gruodžio mėn. sudarė 221,8 mln. Eur, o vidutinė metinė grąža – 13,8 proc. Bendras Lietuvos pensijų fondų valdomas turtas 2021 m. gruodžio mėn. sudarė 9,7 proc. visos finansų sistemos turto, o per metus ši dalis nepakito. Akcijų ir NT rinkose vyraujant augimo tendencijoms, Lietuvos investicinių fondų turtas taip pat sparčiai augo ir per metus padidėjo 40,3 proc. ir 2021 m. gruodžio mėn. sudarė 1,6 mlrd. Eur. Investicinių NT fondų išleistų vienetų vertė 2022 m. vasario mėn. sudarė 990 mln. Eur (46 % visų investicinių fondų vienetų vertės ir 19 % visų komerciniu NT užtikrintų paskolų vertės). Sparčiausiai didėjo didžiąją dalį lėšų į akcijas investuojančių investicinių ir pensijų fondų vertė: vidutinė fondo vieneto vertė tokiuose fonduose 2021 m. padidėjo 22,3–32,7 proc. Vis dėlto tikėtina, kad toks spartus grąžos augimas nėra tvarus – 2022 m. pradžioje pasaulio akcijų rinkoje prasidėjus turto vertės korekcijai, Lietuvos investicinių fondų, investuojančių į akcijas, turtas sumažėjo 11,2, o pensijų fondų turtas sumažėjo 1,8 proc. Tuo atveju, jei turto perkainojimas, kurio požymių buvo matyti 2022 m. pradžioje dėl prasidėjusio Rusijos karo prieš Ukrainą ir rinkos lūkesčių dėl išsivysčiusių šalių centrinių bankų vykdomos skatinamosios pinigų politikos nutraukimo, padidėtų ir išplistų į kitas turto klases, iki šiol sparčiai didėjęs Lietuvos pensijų ir investicinių fondų turtas gali pradėti augti lėčiau arba net pradėti trauktis. Tai ypač atsispindėtų investicinių fondų segmente, nes II pakopos pensijų fondų turto augimą reikšmingai palaiko privalomos kaupime dalyvaujančiųjų įmokos ir vyriausybės priemokos.
Augant kriptoturto rinkai, didėjo ir Lietuvos namų ūkių susidomėjimas šia investicija.
20 pav. Kriptoturto kapitalizacija (grafikas kairėje) ir namų ūkiams patraukliausios investicijos vertinimas (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Macrobond ir Lietuvos banko skaičiavimai, Lietuvos bankas.
2021 m. elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) sektorius Lietuvoje ir toliau sparčiai augo. Neaudituotais duomenimis, EPĮ ir MĮ, kurios sudaro Lietuvos FinTech sektoriaus pagrindą, pajamos 2021 m. sudarė 504 mln. Eur, t. y. 3,5 karto daugiau nei prieš metus ir siekė 53 proc. bankų sugeneruotų palūkanų bei paslaugų ir komisinių pajamų atitinkamu laikotarpiu. Bendra mokėjimų operacijų suma sudarė daugiau nei 194 mlrd. Eur ir buvo 3,8 karto didesnė nei ankstesniais metais. Išduotų EPĮ ir MĮ licencijų skaičius taip pat didėjo – 2021 m. pabaigoje jų buvo 141 (6,8 % daugiau nei prieš metus), tačiau viena iš šių įstaigų metus pabaigė nevykdydama nuosavo kapitalo reikalavimų. Apskritai EPĮ ir MĮ rinka yra gana jauna, o jai sparčiai plečiantis (atsirandant naujų rinkos dalyvių, didėjant klientų skaičiui ir atliekamų operacijų apimčiai), svarbu užtikrinti jos brandą ir užkardyti galimas rizikas visai finansų sistemai (plačiau žr. 2 intarpe).
A pav. Lietuvoje veikiančių FinTech įmonių pasiskirstymas pagal įstaigos tipą (grafikas kairėje), EPĮ ir MĮ licencijų skaičius ir pajamos (grafikas viduryje) ir SFPO suteiktas finansavimas, palyginti su KU suteikto finansavimo srautu (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Lietuvos bankas, PRDB ir Lietuvos banko skaičiavimai.
FinTech sektorius prisideda prie inovacijų skatinimo, efektyvumo ir finansinių paslaugų prieinamumo didinimo. Inovacijų įgalinimas sudaro sąlygas efektyvesnių procesų, galinčių sumažinti sąnaudas, generuoti didesnes pajamas ir efektyviau paskirstyti kapitalą, kūrimui. Plečiantis FinTech sektoriui ir prisitaikant prie besikeičiančių klientų lūkesčių, technologiniai sprendimai vis dažniau pritaikomi ir tradicinių bankų veikloje, taip prisidedant prie visos finansų sistemos pažangos. Be to, matoma teigiama įtaka skaidrumo ir kredito prieinamumo didinimui – didelį duomenų kiekį iš įvairių šaltinių galinčios apdoroti FinTech įmonės padeda išvengti informacijos asimetrijos ir suteikia galimybę geriau įvertinti klientų riziką, jų užstato poreikį, o tai prisideda prie didesnio kredito rinkos prieinamumo tiems, kuriuos tradiciniai kredito davėjai būtų mažiau linkę finansuoti. Apskritai FinTech sektorius sudaro galimybes plėsti finansinių paslaugų prieinamumą, ypač vietovėse, kur gyventojų tankumas yra mažesnis ir netoliese nėra fizinių finansų įstaigų padalinių. Nauda matoma ir valdant makroekonomines rizikas – diversifikuotos paslaugos suteikia atsparumą nuo tam tikro rinkos segmento galimos griūties ekonominio nuosmukio atveju.
B pav. EPĮ ir MĮ sektorių PPTF rizikos rodiklių pokyčiai (grafikas kairėje) ir klientų atliktų mokėjimo operacijų apyvarta pagal teritorinį rizikingumą (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: mokėjimo operacijų duomenys apima fizinius asmenis, kurie yra atitinkamos šalies grupės piliečiai, ir juridinius asmenis, kurių steigimo vieta yra atitinkamoje šalių grupėje.
Kibernetinis pažeidžiamumas ir kompetentingų darbuotojų trūkumas gali didinti operacinės rizikos materializacijos tikimybę. FinTech naudojamos inovatyvios technologijos gali kelti didesnę kibernetinę riziką, jei saugumo sistemos nėra pritaikomos besikeičiančioms naujoms technologijoms ir dėl to tampa labiau pažeidžiamos. Sėkmingos kibernetinės atakos gali sukelti nepasitikėjimą finansų įstaiga, o kartais ir su ja susijusiais rinkos dalyviais. Be to, kibernetinę riziką didina ir vis labiau besiplečiančios sąsajos tarp finansų sistemos dalyvių, kurie turi nevienodą kibernetinio saugumo užtikrinimo lygį, o tai dėl užkrato efekto gali lemti visos finansų sistemos pažeidžiamumą. Operacinės rizikos augimui įtaką gali daryti ir kompetentingų specialistų trūkumas. Didėjantį kompetencijų poreikį Lietuvoje rodo ne tik augantis FinTech įmonių skaičius, bet ir aktyvesnis jų inspektavimas ir didėjantis aptiktų pažeidimų skaičius. Pavyzdžiui, nuo 2018 m. už PPTF prevencijos reikalavimų pažeidimus Lietuvos bankas EPĮ ir MĮ pritaikė 64 poveikio priemones, o 2014–2017 m. – 15 (žr. C pav. grafiką kairėje). Nors šiais laikotarpiais reikšmingai augo ir išduotų licencijų skaičius, tačiau dalis poveikio priemonių, palyginti su bendru licencijų skaičiumi, taip pat didėjo ir 2021 m. sudarė beveik 13 proc.
C pav. Priežiūriniai veiksmai EPĮ ir MĮ atžvilgiu (grafikas kairėje) ir Europos bankų atsakymas į klausimą, kaip FinTech veikia jų esamą verslo modelį (2018 m. apklausos duomenys) (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: EBI, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Paskolas teikiančios FinTech įmonės gali prisidėti prie didesnio kredito procikliškumo, jei ateityje reikšmingai padidėtų jų suteikiamų paskolų apimtis. FinTech įmonėms taikomi reguliaciniai reikalavimai yra mažesni, palyginti su tradiciniais bankais, o tai leidžia išvengti tam tikrų rizikos ribojimų makroprudenciniu atžvilgiu, nors dalis reikalavimų, tokių kaip Atsakingojo skolinimo nuostatai (ASN) ar paskolų gavėjų kreditingumo vertinimas kredituojant namų ūkius, yra taikomi. Be to, FinTech įmonių skolinimas neretai yra koncentruotas į mažesnes įmones ar vartojimo paskolas, o šis segmentas yra rizikingesnis. Pavyzdžiui, skolinimas per TSPO reikšmingai priklauso nuo klientų rizikos tolerancijos lygio ir lūkesčių, o kredito rizika ne visada gali būti tinkamai įvertinta. Esant ekonomikos pakilimui, toks skolinimas gali prisidėti prie pernelyg spartaus kredito ir įsiskolinimo augimo, ypač jei TSPO kreditavimo apimtis ateityje reikšmingai padidėtų. Be to, įvykus neigiamam ekonominiam šokui, TSPO besinaudojantys skolininkai dėl sumažėjusios kredito pasiūlos galėtų patirti likvidžių lėšų trūkumą, rizikingesni klientai galėtų susidurti su sunkumais vykdant prisiimtus įsipareigojimus, o kreditoriai – neatgauti investuotų lėšų. Todėl tinkamai neįvertintos rizikos ir aktyvus veikimas konkrečiame segmente gali lemti didesnį tam tikrų finansinių paslaugų procikliškumą. Tai didina šoko bei užkrato tikimybę finansų sistemai dėl pasitikėjimo panašiomis įstaigomis ar jų teikiamomis paslaugomis sumažėjimo, o rizikingesni klientai gali susidurti su likvidžių lėšų trūkumu ar net mokumo problemomis, kurios galėtų persiduoti ir kitiems kreditoriams.
FinTech vykdoma veikla vis labiau daro poveikį tradicinei bankininkystei ir gali prisidėti prie tam tikrų rizikų didėjimo. ES bankai nurodo, kad labiausiai didėjanti konkurencija mokėjimų ir mažmeninės bankininkystės srityje lemia mažesnes komisinių pajamas (žr. C pav. grafiką dešinėje). Be to, kai kurios indėlius priimančios FinTech įmonės, patiriančios mažesnes administracines išlaidas ir siekdamos pritraukti daugiau lėšų, galėtų pasiūlyti palankesnes palūkanų už indėlius normas. Kitos įstaigos, kaip SFPO ir TSPO, gali pasiūlyti alternatyvias ir dėl didesnės grąžos, nors ir su didesne rizika, patrauklesnes lėšų investavimo galimybes, o tai galėtų lemti indėlių susitraukimą kitose finansų įstaigose. Poveikis taip pat galėtų būti jaučiamas FinTech įmonėms nusprendus atitraukti lėšas, laikomas kredito įstaigose. Jei dėl šių priežasčių tradiciniams bankams sumažėtų galimybė finansuotis indėliais, galėtų padidėti ir jų likvidumo ar struktūrinė rizika, jei mažiau rizikingos finansavimosi priemonės (pvz., vietiniai indėliai) būtų pakeistos rizikingesnėmis. Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu Lietuvos finansų sistemai tokia rizika yra mažai tikėtina dėl šalyje veikiančių bankų turimų reikšmingų kapitalo rezervų ir aukšto likvidumo.
Sparčiai augant FinTech įmonių skaičiui ir didėjant jų reikšmei finansų sistemoje, svarbu užtikrinti šio sektoriaus brandą rizikų ir veiklos valdymo srityje. Nors dauguma pirmiau išskirtų rizikų Lietuvoje kol kas nėra įgavusios sisteminės svarbos, bėgant laikui ir vyraujant panašioms į lig šiol stebėtą plėtrą tendencijoms, jos gali įgauti vis didesnę reikšmę visam finansų sektoriui dėl potencialo tapti sisteminėmis. FinTech sektoriaus branda turėtų atitikti sektoriaus plėtros mastą, o kylančios rizikos turėtų būti laiku identifikuojamos ir valdomos. Lietuvos bankas prie to prisideda įgyvendindamas vieną iš tikslų – didinti finansų sektoriaus brandą ir nuosaikią plėtrą.
2.Rizikos finansų sistemai
2.1.Rusijos karo prieš Ukrainą keliama rizika
2022 m. vasario pabaigoje Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą reikšmingai pakeitė geopolitinę aplinką, o tiesioginis sankcijų poveikis, kylančios energijos, žaliavų, maisto kainos, pasikeitę lūkesčiai, padidėjęs neapibrėžtumas, kibernetinės atakos gali neigiamai paveikti Lietuvos finansų sistemos stabilumą. Nors tiesioginės Lietuvos ekonomikos ir finansų sistemos sąsajos su karo paveiktomis šalimis – Rusija, Baltarusija ir Ukraina – nėra didelės, poveikis Lietuvos finansų sistemai galėtų labiau pasireikšti per antrinius kanalus. Pirmiausia, gali suprastėti įmonių, turinčių sąsajų su šiomis šalimis ar labiau pažeidžiamų dėl kylančių energijos, žaliavų ir maisto kainų, ar tiesiog paveiktų dėl bendro paklausos sumažėjimo iš eksporto rinkų, būklė, o tai apsunkintų įmonių finansinių įsipareigojimų vykdymą. Antra, Lietuvos finansų įstaigos galėtų būti neigiamai paveiktos dėl padidėjusios kibernetinių atakų tikimybės ir gyventojams sparčiai atsiimant indėlius. Trečia, karo sukeltas neapibrėžtumas ir sankcijos reikšmingai sukrėtė finansų rinkas ir gali toliau didinti rizikos premijas bei skolos tvarkymo išlaidas. Galiausiai, suprastėjus vartotojų pasitikėjimui ir pirkėjams atsitraukus iš būsto rinkos, dėl šiuo metu didėjančio kainų pervertinimo galėtų įvykti būsto kainų korekcija.
Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje Vakarų valstybės įvedė sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, jos labiausiai tiesiogiai paveikė finansų, transporto ir energetikos sektorius. Pirmieji sankcijų paketai buvo skirti finansų sektoriui: buvo įšaldytas sankcionuotų asmenų, bankų ir centrinio banko turtas, o septyni Rusijos bankai atjungti nuo SWIFT sistemos (žr. 1 lentelę 1.1 skirsnyje). Lietuvos bankų sektoriui šios sankcijos reikšmingo neigiamo poveikio neturėjo, o keli bankai ir kitos finansų įstaigos pačios apsisprendė neaptarnauti Rusijos ir Baltarusijos klientų, nevykdyti pavedimų į šias šalis. Šie sprendimai labiausiai neigiamai paveikia Lietuvos verslą, kuris turi prekybos ryšių su sankcionuotomis šalimis, nes įmonėms gali iškilti sunkumų atsiskaitant su klientais. Sankcijos ypač neigiamą poveikį daro transporto sektoriui – Baltarusijos rinka buvo itin svarbi Lietuvos geležinkeliams ir jūrų uostui. Taip pat daliai įmonių šios rinkos buvo svarbios teikiant kelių transporto, sandėliavimo ir kitas transporto paslaugas. Kai kurių Vakarų valstybių, tarp jų ir Lietuvos, sprendimas neimportuoti naftos ir dujų iš Rusijos labiausiai paveiks Lietuvos energetikos sektorių, kuriam reikia ieškoti naujų importo rinkų už didesnę kainą, tačiau negalinčių jų atitinkamai padidinti vartotojams.
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą energijos kainos reikšmingai išaugo.
21 pav. Naftos ir dujų kainų (grafikas kairėje) ir grūdų ir metalų kainų (grafikas dešinėje) raida
Šaltinis: Refinitiv.
Lietuviškų prekių eksporto į Rusiją apimtis yra nedidelė ir apskritai prekyba su Rusija nuo Krymo okupacijos mažėjo.
22 pav. Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas į Rusiją (grafikas kairėje) ir importas iš Rusijos (grafikas dešinėje) pagal produktus 2021 m.
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Padidėjus karo sukeltam neapibrėžtumui ar dėl priešiškų valstybių veiklos sumažėjus pasitikėjimui Lietuvos finansų sistema, finansų įstaigos galėtų būti neigiamai paveiktos gyventojams sparčiai atsiimant indėlius. Padidėjęs indėlių kintamumas buvo stebimas pirmosiomis karo dienomis – kovo 3 d. ir, palyginti su vasario 25 d., indėlių buvo sumažėję 585 mln. Eur (2 %), tačiau kovo 4 d. jau buvo fiksuotas indėlių padidėjimas, o balandžio pradžioje indėlių augimas tapo teigiamas (žr. 23 pav. grafiką dešinėje). Išaugus nerimui dėl karo ir gyventojams panorus pasididinti grynųjų pinigų atsargas, bankomatuose susidarė grynųjų pinigų trūkumas – vasario 24–25 d. bankams papildomai išduota 562 mln. Eur banknotų, tačiau situacija taip pat greitai stabilizavosi. Padaugėjo ir tarptautinių pervedimų – buvo fiksuotas TARGET2 likučio mažėjimas, kuris pralenkė grynųjų atsiėmimą iš bankomatų. Nepaisant šių pokyčių, bankų likvidumo rodikliai ir toliau buvo itin aukšti – daugumoje bankų padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis viršijo 200 proc. ir visuose su atsarga viršijo 100 proc. Indėlių sumažėjimas galėtų būti reikšmingesnio masto, jei karas išplistų ar dėl priešiškų valstybių veiklos išaugtų nepasitikėjimas Lietuvos finansų sistema, tačiau šiuo metu bankai demonstruoja didelį atsparumą likvidumo šokams: bankų likvidumo testavimas rodo, kad bankai yra pajėgūs atlaikyti 43 proc. indėlių sumažėjimą (plačiau žr. 4.2 skirsnyje).
Karo pradžioje išaugęs neapibrėžtumas lėmė trumpalaikį indėlių sumažėjimą bankuose, bet tiesioginės bankų sektoriaus sąsajos su karo paveiktomis šalimis yra nereikšmingos.
23 pav. Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos rezidentų indėliai ir paskolos Lietuvos bankuose 2022 m. balandžio mėn. (grafikas kairėje) ir indėlių pokyčiai bankuose karo pradžioje (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.
Bankus labiausiai paveiktų didelių įmonių, veikiančių stipriausiai karo paveikiose srityse, nemokumas. Lietuvos finansų įstaigos yra suteikusios paskolų 21 didelei įmonei, veikiančiai karui jautresnėse srityse (žr. 24 pav. grafiką dešinėje), kurių bendras portfelis sudaro 1 mlrd. Eur (apie 12 % paskolų įmonėms portfelio). Pažymėtina, kad, vertinant pagal įmonių ekonomines veiklas, Lietuvoje veikiančių bankų paskolų portfelių struktūra yra panaši, o dauguma didelių įmonių turi paskolų keliose kredito įstaigose. Viena vertus, tokia diversifikacija nemokumo atveju sumažina nuostolių dydį vienam bankui. Kita vertus, esant didelei sektoriaus koncentracijai, kelių didelių įmonių nemokumo atveju bankai, turintys panašią portfelio struktūrą ir tuos pačius klientus, gali sustiprinti šoką finansų sistemai.
Paskolos karui jautriausias ekonomines veiklas vykdančioms įmonėms sudaro apie trečdalį paskolų įmonėms portfelio, dalis jų koncentruota didelėse įmonėse.
24 pav. Bankų paskolų įmonėms portfelis pagal ekonomines veiklas (grafikas kairėje) ir didelėms įmonėms (grafikas dešinėje) 2021 m.
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: įtrauktos įmonės, kurių bendras paskolų likutis visuose bankuose viršija 25 mln. Eur (grafikas kairėje).
Didelis likvidumas daro Lietuvos įmones atsparesnes karo rizikoms, tačiau 2022 m. pirmąjį ketvirtį bankų paskolų portfeliuose jau matoma išaugusios kredito rizikos ženklų.
25 pav. Paskolų su reikšmingai padidėjusia kredito rizika pokytis per ketvirtį (grafikas kairėje) ir įmonių likvidumo rodikliai (grafikas dešinėje) pagal ekonomines veiklas
Šaltiniai: PRDB ir Lietuvos banko skaičiavimai (grafikas kairėje), Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai (grafikas dešinėje).
Pastabos: karui jautriausios ekonominės veiklos – tai gamybos, statybos, energijos tiekimo, transporto ir profesinė, mokslinė ir techninė ekonominės veiklos. COVID-19 paveiktos veiklos – tai administracinė ir aptarnavimo, apgyvendinimo ir maitinimo, meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo, švietimo, sveikatos paslaugų ekonominės veiklos. 2 lygio paskolos – paskolos, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai padidėjo, bet vertė nesumažėjo. Grafike dešinėje pavaizduotas absoliutusis likvidumo koeficientas, apskaičiuojamas padalijus pinigus ir ekvivalentus iš trumpalaikių įsipareigojimų.
Didėjančios energijos, maisto ir žaliavų kainos bei lėtesnė ekonomikos raida paveiks ir tas įmones, kurios neturi tiesioginių sąsajų su Rusija, o sankcijos ir naujų tiekėjų paieška darys papildomą spaudimą tiekimo grandinėms. Tai sukurs naujų sunkumų Lietuvos įmonėms, kurias pastaruoju metu ribojo dėl pandemijos trūkinėjančios tiekimo grandinės, didėjančios darbo sąnaudos ir darbuotojų trūkumas. Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą taip pat neigiamai veikia ir kitų prekybos partnerių ekonomikas, todėl Lietuvos eksporto paklausa turėtų trauktis, o padidėjus neapibrėžtumui – investicijos mažėti. Per pastaruosius kelerius metus sparčiai išaugę įmonių tarpusavio įsipareigojimai (daugiau nei trečdalis visų įmonių finansinių įsipareigojimų) finansiškai sunkesniu laikotarpiu galėtų peraugti į tarpusavio atsiskaitymų grandinių sutrikimus ir apsunkinti kitų finansinių įsipareigojimų vykdymą. Dėl aukštos infliacijos taip pat mažėja gyventojų perkamoji galia ir galimybės sutaupyti, o tai atitinkamai lemia prastėjančią gyventojų finansinę padėtį ir gali didinti turimų finansinių įsipareigojimų naštą, ypač pastaruoju metu vyraujant aktyviam namų ūkių kreditavimui (plačiau žr. 2.3 skirsnyje).
Karo sukeltas neapibrėžtumas ir sankcijos reikšmingai sukrėtė finansų rinkas, tačiau šokas Lietuvos įmonių akcijoms nebuvo didesnis nei kitų Europos šalių akcijoms. Karas neigiamai paveikė Europos šalių akcijų indeksus: nors poveikis buvo mažesnis nei Rusijos akcijoms, kuriomis prekyba laikinai buvo sustabdyta, dėl padidėjusio neapibrėžtumo regione per pirmąją karo savaitę Lietuvos ir Europos įmonių akcijų indeksai buvo kritę apie 12 proc., tačiau nuo to laiko grįžo į prieš karo pradžią buvusius lygius (žr. 26 pav. grafiką kairėje). JAV įmonių akcijomis pasitikėjimas buvo didesnis nei Europos, pavyzdžiui, S&P 500 indeksas karo pradžioje buvo paaugęs. Pažymėtina, kad subjektų, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į AB Nasdaq Vilnius biržą, ryšiai su Rusija nėra reikšmingi, o labiausiai karas paveikė būtent įmonių, turinčių ryšių su Rusija, akcijas. Itin išsiskiria Europos bankų, vykdančių veiklą Rusijoje (todėl jautriausių sankcijoms), akcijų kritimas: pavyzdžiui, austriško Raiffeisen Bank akcijų kainos smuko apie 60 proc., panašiai kaip didžiausio sankcionuoto Rusijos banko Sberbank. Savo ruožtu investuotojų pasitikėjimas Lietuvoje veikiančiais bankais ir toliau buvo geras – vienintelio biržos prekybos sąraše esančio lietuviško AB Šiaulių banko ir „Swedbank“, AB, bei AB SEB banko patronuojančiųjų bankų akcijos krito mažiau nei bendras Europos akcijų indeksas (žr. 26 pav. grafiką viduryje). Apskritai Lietuvoje akcijų birža yra palyginti neišplėtota ir aktualesnė tik kelioms įmonėms, todėl dėl mažos svarbos didžiosioms finansų įstaigoms tiesioginis rinkų korekcijos poveikis yra ribotas, tačiau Lietuvos finansų sistema galėtų būti paveikta dėl prastėjančių lūkesčių regione ir didžiųjų užsienio kapitalo bankų sąsajų su patronuojančiosiomis įstaigomis (plačiau žr. 3.1 skirsnyje).
Dėl karo įvykus korekcijoms, Lietuvos bankų akcijų vertinimas tebebuvo panašus į kitų Europos šalių, tačiau Lietuvos VVP pajamingumai augo sparčiau nei Vakarų Europoje.
26 pav. Akcijų indeksų (grafikas kairėje), bankų akcijų kainų (grafikas viduryje) ir 10 m. VVP pajamingumų (grafikas dešinėje) raida
Šaltinis: Refinitiv.
Padidėjus neužtikrintumui kilo vyriausybių VVP pajamingumai, todėl didės valstybės skolos tvarkymo išlaidos. Labiau augo Vidurio ir Rytų Europos vyriausybių obligacijų pajamingumai, tarp jų ir Lietuvos – nuo vasario 18 d. Lietuvos VVP pajamingumas padidėjo apie 120 bazinių punktų (žr. 26 pav. grafiką dešinėje). Prastėjant perspektyvoms Europoje, euro kursas krito, o JAV doleris stiprėjo. Augantys pajamingumai didins valstybės skolos tvarkymo išlaidas, o krintantis euro kursas gali dar labiau apsunkinti Lietuvos importuotojų padėtį. Didėjanti infliacija, augantys obligacijų pajamingumai ir palūkanų normos fiksuojami visame Vakarų pasaulyje, o staigios kainų korekcijos gali sukelti reikšmingus sukrėtimus finansų rinkose, kaip įvyko 2009 m., ir lemti ekonomikos nuosmukį bei atitinkamai paklausos iš užsienio sumažėjimą, o tai reikšmingai paveiktų ir Lietuvos ekonomiką.
2.2.Rizika dėl galimo būsto rinkos perkaitimo
Aktyvumas būsto ir kredito rinkose 2021 m. atitrūko nuo bendrų ekonomikos augimo tendencijų, tai signalizuoja, kad būsto rinka gali perkaisti. Sparčiai kylant būsto kainoms ir pardavimų skaičiui, 2021 m. įsigytų būstų vertė buvo 1 mlrd. Eur (40,7 %) didesnė nei 2020 m. ir sudarė 3,6 mlrd. Eur. Toks būsto rinkos augimo tempas lėmė padidėjusį būsto rinkos atotrūkį nuo bendros ekonomikos raidos. Įsigytų būstų vertės ir BVP santykis, 2016–2020 m. svyravęs tarp 4–5 proc., 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 6,5 proc. – 1,3 proc. punkto daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus ir daugiausia nuo 2008 m. pirmojo ketvirčio (žr. 28 pav. grafiką kairėje). Padidėjus aktyvumui būsto rinkoje, kartu augo ir skolinimas būsto įsigijimui, kurio augimui vis didesnę įtaką daro pernelyg optimistiniai ekonomikos lūkesčiai ir nedidelis suvokiamas kredito rizikos lygis (plačiau žr. 4 intarpe). 2021 m. suteikta 613 mln. Eur (38,7 %) daugiau būsto paskolų nei 2020 m., o metinio naujų būsto paskolų srauto ir BVP santykis 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį siekė 4 proc. – 0,8 proc. punkto daugiau nei prieš metus ir buvo didžiausias nuo 2009 m. trečiojo ketvirčio. O statybos darbų, atliktų statant naujus būstus, vertės ir BVP santykis nuo 2019 m. reikšmingai nekinta ir 2021 m. sudarė 0,8 proc., būstų pasiūla didėjo gerokai lėčiau nei paklausa. Būsto pardavimų skaičiui ir paskolų srautams staiga atitrūkus nuo bendrų ekonomikos tendencijų, didėja rizika, kad aktyvumas būsto rinkoje tampa pagrįstas ne fundamentaliaisiais veiksniais ir būsto rinka gali perkaisti.
Įsigytų būstų vertė ir naujų būsto paskolų srautas 2021 m. didėjo sparčiau nei visa ekonomika, o būsto kainos tolo nuo ekonominiais veiksniais pagrįstų verčių.
27 pav. Būsto rinkos rodiklių ir BVP santykiai (grafikas kairėje) ir būsto kainų atotrūkis nuo fundamentaliųjų verčių (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Registrų centras ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: BVP to meto kainomis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką. Fundamentaliųjų būsto kainų įverčiai apskaičiuoti remiantis kainos ir nuomos santykiu, kainos ir pajamų santykiu, ekonometriniais modeliais ir HP filtru.
Nors skolintų lėšų dalis, palyginti su visa įsigytų būstų verte, nedidėjo, buvo suteikiama daugiau rizikingesnių paskolų. Su paskola įsigyti būstai 2021 m. sudarė 47,7 proc. visos įsigytų būstų vertės (3,1 proc. p. mažiau nei 2020 m.) arba trečdalį (33,4 %) viso įsigytų būstų skaičiaus (1,9 proc. p. mažiau nei 2020 m.) (žr. 28 pav. grafiką dešinėje). Nedidėjanti su paskola įsigytų būstų dalis rodo, kad 2021 m. išaugęs skolinimas būstui įsigyti nėra pagrindinis daugiau parduodamų būstų finansavimo šaltinis. Sparčiai kylant kainoms, būstas vis dažniau perkamas su mažesniu paskolos pradiniu įnašu ir ilgesne paskolos trukme. Paskolų, kurių LTV sudarė 80 proc. ar daugiau (kitaip tariant, pradinis įnašas buvo 20 % ir mažiau), dalis visame naujų būsto paskolų sraute 2021 m. gruodžio mėn. sudarė 43 proc. – 6 proc. punktais daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus (žr. 29 pav. grafiką kairėje). Siekdami sumažinti vidutinį paskolos įmokos dydį, gyventojai prisiima įsipareigojimus ilgesniam laikotarpiui. Ilgos trukmės (25 m. ar ilgiau) paskolų dalis 2021 m. gruodžio mėn. sudarė 53,7 proc. visų naujų būsto paskolų – 3,7 proc. punkto daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.
Būsto paskolų dalis visame PFĮ paskolų portfelyje yra padidėjusi, tačiau su paskola įsigytų būstų dalis 2021 m. šiek tiek sumažėjo.
28 pav. Būsto paskolų dalis PFĮ paskolų portfelyje (grafikas kairėje) ir su paskola įsigytų būstų dalis (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Registrų centras.
Pastaba: 12 mėnesių slankusis vidurkis.
Namų ūkių atsparumą galimiems būsto rinkos sukrėtimams didina gera namų ūkių finansinė padėtis, tačiau spartaus būsto kainų augimo ir aukštos infliacijos akivaizdoje situacija gali prastėti. Namų ūkių finansinė padėtis yra gera – vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius 2021 m. vidutiniškai pakilo 10,1 proc., o namų ūkių turimas finansinis turtas 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo keturgubai (429 %) didesnis nei įsipareigojimai, per metus šis santykis reikšmingai nepakito. Be to, Lietuvos namų ūkių įsiskolinimas yra vienas mažiausių euro zonoje – ECB duomenimis, namų ūkių skolos ir BVP santykis Lietuvoje 2021 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 24,1 proc. (žr. 29 pav. grafiką dešinėje). Gera namų ūkių finansinė padėtis daro juos atsparesnius netikėtam jų finansinės padėties pablogėjimui ir mažina tikimybę, kad, įvykus būsto kainų korekcijai, jie nepajėgs vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Vis dėlto, sparčiai kylant būsto kainoms, gyventojams tenka skolintis vis daugiau, įsipareigojimai prisiimami vis ilgesniam laikui, o lūkesčiai dėl tolesnio spartaus kainų augimo gali paskatinti gyventojus priimti skubotus, nepagrįstus sprendimus dėl būsto įsigijimo. Užsitęsusi didelė infliacija galėtų pabloginti namų ūkių finansinę padėtį nedidėjant ar net mažėjant jų realiosioms pajamoms, o galimas palūkanų normų didinimas lemtų didėjančias būsto paskolų įmokas, kadangi beveik visos būsto paskolos (2021 m. – 97,6 %) suteikiamos su kintamosiomis palūkanų normomis (plačiau žr. 2.3 skirsnyje).
Pastaruoju metu šiek tiek daugėja paskolų, arti ASN nustatytų ribų, bet Lietuvos namų ūkių įsiskolinimas yra nedidelis.
29 pav. Paskolos, kurių sąlygos yra arti ASN nustatytų ribų (grafikas kairėje) ir namų ūkių įsiskolinimas (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: ECB ir Lietuvos bankas.
Prie būsto rinkos aktyvumo pastaraisiais metais prisidėjo pirkėjai, būstą perkantys kaip investiciją, o tokių pirkėjų staigus atsitraukimas galėtų lemti rinkos korekciją. Naujausios Lietuvos banko atliktos NT rinkos dalyvių apklausos duomenimis, investuotojai Vilniuje ir Kaune 2021 m. antrąjį pusmetį įsigijo atitinkamai 23 ir 15 proc. naujų butų – atitinkamai 2 ir 20 proc. punktų mažiau nei 2021 m. pirmąją pusę, o Klaipėdoje 2021 m. antrąjį pusmetį investuotojai įsigijo penktadalį (20 %) naujų butų – 10 proc. punktų daugiau nei pirmąjį pusmetį. Padidėjęs neapibrėžtumas prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą gali lemti investuotojų atsitraukimą, o staigus investuotojų, sudarančių gana reikšmingą būsto rinkos dalį, atsitraukimas galėtų nulemti būsto rinkos korekciją.
Didelė infliacija ir nuo karo pradžios sparčiai išaugusi nuomos paklausa ir kainos gali padidinti investuotojų aktyvumą ir lemti tolesnį netvarų kainų augimą. Sparčiai auganti infliacija gali vėl pritraukti investuotojų, siekiančių apsaugoti savo santaupas nuo nuvertėjimo, – Lietuvos banko 2021 m. atliktos namų ūkių apklausos duomenimis, 56 proc. namų ūkių NT vertina kaip patraukliausią investiciją. Be to, į Lietuvą atvykstant dideliems pabėgėlių iš Ukrainos srautams, matoma didėjančios nuomojamo būsto paklausos ir spartėjančio nuomos kainų augimo tempo ženklų, tai didina būsto kaip investicijos patrauklumą. Padidėjęs investuotojų aktyvumas lemtų spartesnį, netvarų būsto kainų augimą, pagrįstą siekiu užsidirbti iš kaistančios būsto rinkos. Siekiant užtikrinti tvarią būsto rinkos raidą ir apriboti galimybes įsigyti būstą kaip investiciją naudojantis skolintomis lėšomis, Lietuvos bankas nuo 2022 m. vasario 1 d. sugriežtino LTV reikalavimą imantiems antrąją ar paskesnę būsto paskolą iki 70 proc. (plačiau žr. 5 skyriuje). Mokestinės priemonės taip pat galėtų sumažinti būsto kaip investicijos patrauklumą ir užtikrintų tvaresnę būsto rinkos raidą (plačiau žr. 3 intarpe).
NT mokestis gali būti veiksminga fiskalinės politikos priemonė riboti NT rinkos disbalansų formavimąsi. Lietuvoje su paskola yra sudaroma mažiau nei pusė visų gyvenamojo NT sandorių (plačiau žr. 2.2 skirsnyje), todėl makroprudencinės politikos priemonės negali veiksmingai paveikti būsto kaip investicinės alternatyvos patrauklumo. Dėl didelio investavimo į gyvenamojo NT įsigijimą disbalansų būsto rinkoje gali nuolat daugėti ir ilgainiui didinti įperkamo būsto trūkumą bei su didėjančia nelygybe susijusias problemas. Be to, investiciniai pinigų srautai į gyvenamąjį NT gali neigiamai veikti ir visos šalies finansų sistemos stabilumą, ekonomikos plėtros cikle spartindami kainų augimą, o prasidėjus ekonominiam nuosmukiui – didindami kainų nuosmukį. NT mokesčiai, kaip fiskalinės politikos priemonės, tiesiogiai veikia visus mokesčių mokėtojus ir gali sumažinti investicijų į gyvenamąjį NT pelningumą. Jais mažinamos paskatos dideles lėšas valdantiems namų ūkiams ir toliau reikšmingą jų dalį investuoti į NT rinką, taip spartinamas potencialus NT kainų augimas.
A pav. Investicinių būsto sandorių dalis Vilniuje ir Kaune 2019–2020 m. (grafikas kairėje), dažnai perparduodamų butų dalis Lietuvoje (grafikas viduryje) ir juridinių asmenų įsigyjamų butų dalis Vilniuje (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Registrų centras.
Tinkamai sukalibruotas NT mokestis gali būti veiksmingas ir mažiau ekonominę elgseną iškreipiantis mokestinių pajamų šaltinis. NT mokestis, priklausomai nuo jo sąrangos, palyginti nedaug iškreipia žmonių ekonominę elgseną ar išteklių paskirstymą, palyginti su kitais, pavyzdžiui, pajamų ar vartojimo mokesčiais (Norregaard, 2013). Taip pat jis yra stabilus ir nuspėjamas pajamų šaltinis, palyginti su kitais mokesčiais, kadangi mokesčio bazė yra neperkeliama ir mažai kintanti (Lutz ir kt., 2011), o tinkamai parengtas NT mokestis yra sunkiai išvengiamas. Be to, efektyviai surenkamas NT mokestis gali užtikrinti reikšmingas pajamas, dažniausiai vietinei valdžiai prisidedant prie šalia esančios infrastruktūros gerinimo, taip didinant ilgalaikę NT objektų vertę.
Tarptautinės institucijos periodinį NT mokestį vertina palankiau nei visuotinai taikomą žyminį NT mokestį. TVF vertinimu, nors dalis šalių pasitelkė žyminį NT sandorių mokestį tam, kad ribotų trumpalaikį spekuliavimą NT rinkoje, šios rūšies mokestis nėra veiksmingas, nes gali riboti NT prieinamumą ir gyventojų mobilumą, mažinti turto likvidumą. Dėl šių priežasčių TVF siūlo žyminį NT sandorių mokestį keisti periodiniu savivaldybių administruojamu NT mokesčiu, kuris būtų apskaičiuojamas kaip tam tikra dalis, palyginti su nuolat atnaujinamomis NT vertėmis (TVF, 2016). Pažymėtina, kad šių institucijų tyrimų išvados pagrįstos šalių, taikančių visuotinį žyminį NT sandorių mokestį, pavyzdžiais, juose nėra apžvelgiami atvejai, kai žyminis NT sandorių mokestis taikomas tik tam tikrai daliai būsto sandorių, kitų sandorių neapmokestinant.
Gyvenamajam NT Lietuvoje yra taikomas progresinis periodinis NT mokestis, tačiau jis iš dalies nėra veiksmingas. Šiuo metu skirtingiems valdomo NT vertės rėžiams taikomi skirtingi tarifai, taip santykinai labiau apmokestinant brangesnį NT turinčius asmenis. Taip pat jo sandara yra paprasta – mokestis aiškus ir neturintis daugybės išimčių. Kita vertus, Lietuvoje taikomas NT mokestis nėra plataus masto ir dėl palyginti aukštos valdomo turto vertės, nuo kurios jis yra taikomas, reikšmingai nevaržo paskatų investuoti į gyvenamąjį NT. Be to, dabartinis NT mokestis nėra suderintas su komercinio NT ir žemės mokesčių principais bei tarifais: dėl to neišvengiama nenorimų paskatų mokestiniam arbitražui, kai nekomercinis NT perrašomas iš fizinio asmens juridiniam, ir atvirkščiai. Taip pat NT mokestis nėra apskaičiuotas naudojant kuo aktualesnes ir artimesnes rinkos vertei NT vertes: mokestinės vertės, remiantis visuotiniu NT vertinimu, yra peržiūrimos kas penkerius metus. Dėl šių priežasčių nėra užtikrintas ir efektyvus šio mokesčio administravimas, o paskatos gyvenamąjį NT įsigyti investiciniais tikslais nemažėja. Kita vertus, ilgainiui didėjant NT vertei, šiuo metu galiojantis NT mokestis taps vis plačiau taikomas.
Tinkamai sukalibruotas NT mokestis gali padėti subalansuoti NT rinką. Atsižvelgiant į preliminarius skaičiavimus Lietuvoje, galima daryti prielaidą, kad šiuo mokesčiu geriausiai tikslai pasiekiami tuo metu, jei jo taikymas būtų diferencijuotas skirtingoms NT rinkos dalyvių grupėms, atsižvelgiant į tai, kokius iškraipymus NT rinkoje siekiama ištaisyti. Siekiant subalansuoti NT rinką ir mažinti galimus jos iškraipymus ateityje, prasminga taikyti periodinį NT mokestį kuo didesnei mokesčių mokėtojų grupei, taip pat išlaikant mokesčio progresyvumą. Siekiant slopinti paskatas spekuliatyviam, ne ekonominiais ar demografiniais veiksniais pagrįstam NT kainų augimui, galėtų būti svarstomas dažnai prekiaujamam ir juridinių asmenų įsigyjamam būstui taikomas ir reguliarų NT mokestį papildantis žyminis NT sandorių mokestis. Tokiu atveju būtų paveikta mažiausia NT sandorių dalis, o poveikis NT rinkai būtų reikšmingas (ypač tuo atveju, jei kartu būtų taikomos ir makroprudencinės priemonės). Taip pat, atsižvelgiant į nemažėjantį antrinio būsto pirkimą investiciniais tikslais, galėtų būti svarstomas žyminio mokesčio taikymas ne pagrindinio būsto įsigijimui. Remiantis kitų šalių (pvz., Jungtinės Karalystės) patirtimi, antriniam būstui taikomas žyminis mokestis gali reikšmingai sumažinti antrinio būsto paklausą, kartu padidinant būsto prieinamumą jį perkantiems asmeniniams poreikiams. Taip tarpusavyje derinant pagrindinius žyminio mokesčio principus, į biudžetą būtų surenkama pakankama lėšų suma, mokesčio privalumai būtų labiausiai išreikšti, palyginti su kitais mokesčio variantais, o trūkumai – minimizuoti.
Būstų paklausai viršijant pasiūlą, kylantys nauji iššūkiai statybos įmonėms lemia lėtą pasiūlos didėjimą bei didėjantį pasiūlos ir paklausos disbalansą, o tai gali lemti netvarų būsto kainų augimą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, statybos įmonių atliktų darbų vertė statant naujus būstus 2021 m. sudarė 447 mln. Eur – 30 proc. daugiau nei pandemijos ypač paveiktais 2020 m. ir 11 proc. daugiau nei prieš pandemiją 2019 m. Tačiau 2021 m. statybos kainos buvo 8,7 proc. didesnės nei 2019 m., tad realusis atliktų statybos darbų vertės augimas 2021 m., palyginti su 2019 m., sudarė tik 2,6 proc. Būsto pasiūlos trūkumas ypač pastebimas Vilniaus naujų būstų rinkoje dėl trikdžių gaunant statybos leidimus. Atsižvelgus į parduodamų būstų skaičių, jei rinkai nebūtų pasiūlyta naujų būstų, visi šiuo metu pardavinėjami būstai būtų išpirkti per pusmetį (žr. 30 pav. grafiką kairėje). Tikėtina, kad pasiūla artimiausiu metu reikšmingai nedidės. Dėl pandemijos atsiradus tiekimo grandinių trikdžių ir statybinių medžiagų trūkumui, o situacijai dar labiau pablogėjus dėl prasidėjusio Rusijos karo prieš Ukrainą, statybos įmonės susiduria su vis daugiau iššūkių. Tik apie 15 proc. statybos įmonių 2022 m. pirmąjį ketvirtį nurodė, kad jų veiklos niekas neriboja – mažiausiai nuo 2016 m. (žr. 30 pav. grafiką dešinėje). Statybinių medžiagų trūkumą kaip veiksnį, ribojantį įmonių veiklą, minimu laikotarpiu nurodė penktadalis statybos įmonių – daugiausia per visą apklausos laikotarpį nuo 2003 m. O būstų paklausa yra didelė – 2022 m. pirmąjį ketvirtį 14 proc. statybos įmonių nurodė, kad jų veiklą riboja nepakankama paklausa – mažiausia dalis nuo 2007 m. Būstų paklausai vis dar esant didelei, o statybos įmonėms susiduriant su naujais iššūkiais, kurių poveikį gali dar labiau padidinti prasidėjęs karas, lėtai didėjantis būstų statybos tempas lemia, kad paklausa tolsta nuo pasiūlos ir spartėja būsto kainų augimo tempas. Susiformavus paklausos ir pasiūlos disbalansams, net ir paklausai sumažėjus, dėl ribotos pasiūlos spaudimas kainoms toliau kilti galėtų vis dar būti.
Naujų būstų pasiūla Vilniuje tebėra nedidelė, vis didesnė dalis statybos įmonių susiduria su medžiagų ir įrenginių trūkumu.
30 pav. Laikas, per kurį būtų išpirkti visi nauji būstai (grafikas kairėje) ir statybos veiklą ribojantys veiksniai (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: UAB „Inreal“, Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Staigus pirkėjų atsitraukimas galėtų lemti statybos ir NT operacijų įmonių finansinės būklės pablogėjimą, tai keltų grėsmę finansiniam stabilumui, o artimiausiu metu šią riziką didina sparčiai kylančios statybos kainos ir dėl karo padidėjęs neapibrėžtumas. Vis didesnė statybos įmonių dalis susiduria su finansiniais sunkumais: 2022 m. kovo mėn. taip savo situaciją vertino penktadalis statybos įmonių – tai yra didžiausia įmonių dalis nuo 2015 m. pabaigos. Sparčiai kylančios statybos kainos kelia iššūkių ir NT plėtotojams, kadangi, rinkos dalyvių duomenimis, iki 90 proc. parduodamų naujų butų yra dar nebaigti statyti. Iš anksto sutarus dėl dar nepastatytų butų pardavimo, padidėjus statybos kainoms, dalis NT plėtotojų gali prašyti pirkėjų susimokėti daugiau, rizikuodami, kad pirkėjai nesutiks nutraukti rezervacijų sutarčių arba prisiimti išaugusias statybos išlaidas patiems plėtotojams, galimai pabloginant savo finansinę padėtį. Iššūkių NT plėtotojams taip pat kelia padidėjęs neapibrėžtumas dėl prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą. Jei būsto pirkėjai dėl padidėjusio neapibrėžtumo staiga pasitrauks iš rinkos, sparčiai kylant statybos kainoms, plėtotojams gali pritrūkti likvidžių lėšų užbaigti jau pradėtus projektus. Pablogėjusi statybos ir NT operacijų įmonių finansinė padėtis ir įmonių negebėjimas įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų būsto pirkėjams ir kredito įstaigoms galėtų nulemti būsto rinkos korekciją ir keltų grėsmių finansiniam stabilumui, kadangi paskolos minimoms įmonėms 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė trečdalį (33,6 %) viso PFĮ paskolų ne finansų bendrovėms portfelio.
A pav. Būsto kainų ir būsto kredito atotrūkio dekompozicija
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.
Teigiamas ryšys tarp būsto kainų ir būsto kredito atotrūkio iliustruoja, kad abi rinkos paprastai būna perkaitusios kartu. Paprastai tariant, jei kredito rinkoje yra perteklius, jis paprastai siejamas su pervertintomis būsto kainomis, ir atvirkščiai. Be to, kredito atotrūkis paprastai atsiranda 3 mėn. anksčiau nei būsto kainų atotrūkis. Galiausiai, per didelės būsto kainos paprastai būna susijusios su būsto pasiūlos trūkumu, o teigiamas būsto kredito srauto atotrūkis dažniausiai atsiranda esant būsto kredito pasiūlos pertekliui rinkoje.
2.3.Rizika dėl aukštos infliacijos ir galimo palūkanų normų padidėjimo
Augantis vartojimas ir tiekimo grandinių sutrikimai per pandemiją lėmė pastebimai padidėjusią infliaciją, kuri dėl Rusijos karo prieš Ukrainą gali dar labiau užsitęsti, bloginti įmonių finansinę padėtį ir mažinti gyventojų perkamąją galią. Per COVID-19 pandemiją 2020–2021 m. centrinių bankų ir vyriausybių visame pasaulyje vykdyti aktyvūs ekonomikos skatinimo veiksmai ir gausios valstybės pagalbos priemonės padėjo palaikyti gyventojų užimtumą bei atlyginimų augimą ir taip sumažinti ekonominį sukrėtimą. Dėl apribotų galimybių vartoti karantino laikotarpiu ir kilusio darbo užmokesčio gyventojų santaupos reikšmingai padidėjo. Per tą patį laikotarpį dėl su pandemija susijusių veiklos apribojimų ir įmonių atsargų sumažėjimo prekių ir paslaugų pasiūla reikšmingai sumenko, todėl, prasidėjus ekonomikos atsigavimui po pirminio pandemijos šoko, pasiūla nespėjo paskui atsigaunančią paklausą, sutriko nuo seno nusistovėjusios pasaulinės tiekimo grandinės. Dėl to 2021 m. antrąją pusę pradėjo sparčiai kilti žaliavų kainos pasaulinėse prekių biržose, susidarė tam tikrų prekių ir paslaugų trūkumas, o infliacija ėmė viršyti centrinių bankų vidutinio laikotarpio infliacijos tikslus euro zonoje ir daugelyje kitų išsivysčiusių šalių. Pakilusias energijos išteklių kainas dar labiau padidino prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą – jis gali sutrikdyti pasaulines energijos išteklių tiekimo grandines ir dar padidinti infliaciją. 2022 m. gegužės mėn. metinė infliacija Lietuvoje pasiekė jau 18,5 proc. ir buvo aukščiausia nuo 1996 m. bei antra didžiausia tarp ES šalių. Be pasaulinių veiksnių veikiamų energijos ir maisto žaliavų kainų, Lietuvoje infliaciją veikiančių vidaus veiksnių įtaka taip pat sustiprėjo – su vidaus ekonomine raida daugiausia siejamos paslaugų kainos nuo 2021 m. vidurio kyla sparčiau, joms reikšmingą įtaką turi sparčiai kylantis darbo užmokestis.
Auganti infliacija dar iki Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ėmė neigiamai veikti dalies Lietuvos įmonių finansinę padėtį, kuri, sąnaudoms toliau didėjant, gali dar pablogėti. Nuo 2022 m. pradžios Lietuvoje reikšmingai išaugo įmonių, Lietuvos statistikos departamento vykdomose apklausose nurodžiusių, kad jų veiklą riboja finansiniai sunkumai, dalis. Prie to reikšmingai prisidėti galėjo padidėjusi infliacija, nes ši dalis išaugo dar prieš prasidedant Rusijos invazijai į Ukrainą, o 2022 m. balandžio mėn. duomenimis, jau svyravo tarp 18–23 proc. ir viršijo per pirmąjį karantiną stebėtą lygį (žr. 31 pav.). Įmonių finansinės padėties Lietuvoje vertinimas 2022 m. pirmąjį ketvirtį buvo vienas prasčiausių ES šalyse: prasčiau savo finansinę padėtį vertino tik Lenkijos įmonės, o finansinių sunkumų patiriančių įmonių dalis Lietuvoje ES vidurkį viršijo 14,5 proc. punkto. Auganti infliacija turi neigiamą poveikį įmonių finansinei situacijai – didėjančios sąnaudos mažina įmonių pelningumą (visų pirma tų, kurios turi menką derybinę galią perkelti didėjančias sąnaudas pirkėjams ar jų negali kompensuoti didindamos veiklos efektyvumą). Kartu tai gali didinti įmonių nemokumo tikimybę ir mažinti finansavimo prieinamumą, o per antrinius efektus turėti neigiamą poveikį visai ekonomikai (pvz., didesniam nedarbui, lėtesniam atlyginimų augimui). Nepaisant to, įmonių bankrotų skaičius kol kas tebėra stabilus – nors, kovo mėn. duomenimis, viršijo 2020–2021 m. lygį, tačiau bankrotų skaičius tebebuvo penktadaliu mažesnis nei priešpandeminiais 2019 m. Be to, ne finansų įmonių turimas likvidusis turtas per pandemiją padidėjo ir gali padėti įmonėms atlaikyti reikšmingus ekonominius sukrėtimus, o namų ūkiai, turintys istoriškai dideles santaupas, jas gali leisti vartojimui ir taip dar padidinti įmonių atsparumą.
2022 m. pradžioje reikšmingai padidėjo įmonių, patiriančių finansinių sunkumų, dalis, kuri viršijo per pirmąjį karantiną stebėtą lygį.
31 pav. Finansinių sunkumų patiriančių įmonių dalis
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.
Išaugusi infliacija neigiamai veikia ir gyventojų perkamąją galią, todėl jai užsitęsus mažėtų vartojimas bei labiau pažeidžiamų namų ūkių skolos grąžinimo galimybės. Pakilusios įvairių produktų kainos mažina namų ūkių vartojimą, sunkina jų galimybes vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, nes vis didesnė pajamų dalis turi būti skirta būtiniausiems produktams. Dėl to užsitęsusi infliacija turi neigiamą įtaką namų ūkių rizikingumui bei finansiniam stabilumui ir mažina jų galimybes pasiskolinti. Infliacija labiausiai neigiamai veikia mažas pajamas gaunančius gyventojus, taip pat tuos, kurie paskolų mokėjimams skiria didesnę dalį savo pajamų. Kita vertus, mažėjanti gyventojų perkamoji galia gali daryti neigiamą įtaką ir Lietuvos įmonių produkcijos paklausai, o tai dar labiau blogintų jų finansinę padėtį. Taip pat infliacija mažina realiąją negrąžintos paskolos vertę, todėl santykinė paskolos našta mažėja tiems gyventojams, kurie turi paskolas su fiksuotosiomis palūkanomis.
Reaguodami į didėjančią infliaciją euro zonoje, finansų rinkos dalyviai ėmė manyti, kad ECB pradės didinti bazines palūkanas dar 2022 m., o augančios palūkanos galėtų neigiamai paveikti skolininkų finansinę padėtį. Rinkos dalyvių lūkesčiai dėl EURIBOR palūkanų normų, kurios kinta daugiausia dėl ECB pinigų politikos sprendimų ir kaip kintanti palūkanų dalis tiesiogiai veikia didžiosios dalies paskolų turėtojų išlaidas paskoloms grąžinti, 2022 m. pradžioje pastebimai padidėjo. 2021 m. gruodžio mėn. buvo manoma, kad 3 mėn. EURIBOR palūkanų normos taps teigiamos 2025 m. viduryje, tačiau 2022 m. gegužės mėn. rinkos vertino, kad EURIBOR teigiamą lygį pasieks jau 2023 m. pradžioje (žr. 32 pav. grafiką kairėje). ECB valdančioji taryba po 2022 m. balandžio mėn. susitikimo pareiškė, kad ECB vykdoma turto pirkimo programa bus baigta 2022 m. trečiąjį ketvirtį, taip atveriant kelią kelti bazines palūkanas 2022 m. antroje pusėje.
Lūkesčiai dėl bazinių palūkanų kėlimo euro zonoje sustiprėjo, o Lenkijos pavyzdys rodo, kad bazinėms palūkanoms kylant, paskolų palūkanos didėja panašiu dydžiu.
32 pav. 3 mėn. EURIBOR palūkanų normos rinkos lūkesčiai (grafikas kairėje) ir bazinių palūkanų normų, paskolų ir obligacijų palūkanų kaita Lenkijoje (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Lenkijos centrinis bankas, Macrobond ir ECB.
Galimas palūkanų normų padidėjimas trumpuoju laikotarpiu darytų neigiamą įtaką kredito ir ekonomikos augimo perspektyvoms, tačiau suvaldyta infliacija ir mažesni disbalansai NT rinkoje ilguoju laikotarpiu teigiamai veiktų ekonomikos ir finansų sistemos raidą. Pakilusios palūkanų normos didintų turimų namų ūkių finansinių įsipareigojimų sąnaudas, o pabrangęs skolinimas mažintų naujo kredito paklausą. Skaičiavimai rodo, kad būsto paskolų palūkanų normoms padidėjus 1 proc. punkto, vidutinės būsto paskolos įmoka padidėtų 44 Eur, arba 14 proc. (žr. 3 lentelę). Didesnę dalį pajamų skiriant paskolų įmokų mokėjimui, sumažėtų namų ūkių galimybės pajamas skirti vartojimui ar paskolų grąžinimui, todėl didėtų namų ūkių paskolų rizikingumas. Paskolų palūkanoms padidėjus 1 proc. punkto, namų ūkių nemokumo tikimybė padidėtų 0,077 proc. punkto (plačiau žr. 5 intarpe). Panaši situacija būtų ir įmonių sektoriuje. Didėjančios palūkanos mažintų ekonomikos augimą: remiantis ekonometriniais modeliais, dėl 1 proc. punkto palūkanų padidėjimo po vienų metų realusis BVP galėtų būti 0,96, o kredito lygis – 1,77 proc. mažesnis (žr. 4 lentelę). Tiesa, būsto paskolų turinčių namų ūkių atsparumą palūkanų normų šokui taip pat didina tai, kad nuo 2015 m. naujos būsto paskolos buvo teikiamos atliekant paskolų gavėjų pajamų atsparumo testą, paskolas suteikiant tik tuo atveju, jei paskolų gavėjų išlaidos paskolų grąžinimui neviršytų pusės gaunamų pajamų, būsto paskolos palūkanoms padidėjus iki 5 proc. Be to, ilguoju laikotarpiu didesnės palūkanų normos mažintų išaugusią infliaciją ir pastaraisiais metais susikaupusius disbalansus Lietuvos NT rinkoje, todėl turėtų teigiamą poveikį šalies finansinio stabilumo būklei.
3 lentelė. Palūkanų normų padidėjimo įtaka būsto paskolos įmokai
Būsto paskolų palūkanų norma, proc. |
Paskolos mėnesinė įmoka, Eur |
Paskolos įmokos pokytis, Eur |
Paskolos įmokos pokytis, proc. |
|
– |
2,0 |
230 |
- |
- |
0,5 |
2,5 |
242 |
12 |
5 |
1,0 |
3,0 |
254 |
24 |
11 |
2,0 |
4,0 |
279 |
49 |
22 |
3,0 |
5,0 |
306 |
76 |
33 |
Pastaba: paskolos mėnesinė įmoka apskaičiuota vidutinei likutinės paskolos vertei – 49 tūkst. Eur, likusi trukmė – 22 m. Remiamasi prielaidomis, kad paskola grąžinama anuiteto metodu, o taikoma palūkanų norma atitinka vidutinę naujų paskolų palūkanų normą.
4 lentelė. Palūkanų normų ir visuminės pasiūlos šokų įtaka ekonomikai
Palūkanų normų padidėjimo šoko poveikis ekonomikai |
Visuminės pasiūlos šoko poveikis ekonomikai |
||||||
Palūkanų normų padidėjimas, proc. p. |
Realusis BVP, proc. |
Infliacija, proc. |
Kreditas, proc. |
Infliacijos padidėjimas, proc. p. |
Realusis BVP, proc. |
Kreditas, proc. |
Būsto kainos, proc. |
+0,5 |
–0,48 |
–0,48 |
–0,88 |
0,50 |
–0,39 |
–0,52 |
–1,07 |
+1,0 |
–0,96 |
–0,95 |
–1,77 |
1,0 |
–0,79 |
–1,05 |
–2,14 |
+2,0 |
–1,93 |
–1,91 |
–3,54 |
2,0 |
–1,57 |
–2,10 |
–4,27 |
+3,0 |
–2,89 |
–2,87 |
–5,30 |
3,0 |
–2,36 |
–3,14 |
–6,41 |
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Padidėjus palūkanų normoms, būsto paskolų kredito riziką reikšmingiausiai paveiktų išaugusi paskolos įmoka.
A pav. 1 proc. punkto palūkanų normų prieaugio poveikio dekompozicija (grafikas kairėje) ir palūkanų normų padidėjimo poveikis vidutinei būsto paskolos nemokumo tikimybei (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: grafike kairėje įvertinta paskolos, kurios pradinė palūkanų norma – 2, DSTI santykis – 40 proc., o trukmė – 30 m., palūkanų normų poveikio dekompozicija. Grafike dešinėje naudoti 2012 m. pirmojo ketvirčio–2019 m. ketvirtojo ketvirčio duomenys.
Žvelgiant retrospektyviai, net ir 3 proc. punktų palūkanų normų šokas nesukeltų didelio nemokumo tikimybių šuolio (žr. A pav. grafiką dešinėje). 2012–2019 m. būsto paskolų nemokumo tikimybė nuosekliai mažėjo (nuo 0,7 % 2012 m. iki 0,25 % 2019 m.) dėl kritusių palūkanų normų ir gerėjusios ekonominės padėties. Taikant prielaidą, kad paskolų palūkanų normos nuo 2019 m. pakilo vidutiniškai 1 proc. punktu, nemokiomis tapusių paskolų dalis padidėtų vos 0,02 proc. punkto ir grįžtų į 2018 m. lygį. Reikšmingesnis efektas būtų matyti, jei palūkanų normos šoktelėtų 3 proc. punktais – būsto paskolų nemokumo tikimybė padidėtų apie 0,06 proc. punkto ir pasiektų 2017 m. vidurkį. Vis dėlto net ir tokiu atveju vidutinė būsto paskolos nemokumo tikimybė būtų beveik du kartus mažesnė nei 2012–2013 m.
3.Iššūkiai finansų sistemai
3.1.Iššūkis dėl galimos disbalansų Švedijoje korekcijos ir Švedijos bankų skolinimo politikos pokyčių Lietuvoje
Švedijoje būsto kainos ir namų įsiskolinimas ir toliau didėjo, tačiau bankų finansavimosi rinkose dalis šiek tiek sumažėjo.
33 pav. Būsto kainų ir namų ūkių įsiskolinimo raida Švedijoje (grafikas kairėje), bankų sektoriaus finansavimo rinkose dalis ES šalyse (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Statistics Sweden, Valueguard ir ECB.
Pastaba: NŪ – namų ūkiai.
3.2.Klimato kaitos iššūkiai finansiniam stabilumui
Lietuvos ekonomikos atsparumas pereinant prie žaliosios ekonomikos yra vidutinis, o didesnės įmonių investicijos į tvaresnius veiklos modelius padėtų dar labiau sumažinti pereinamojo laikotarpio keliamą riziką. Pagal Pasaulio banko metodiką sudarytą indeksą, Lietuvos ekonomikos atsparumas perėjimui prie žaliosios ekonomikos buvo geresnis nei daugumos Vidurio ir Rytų Europos šalių ir per dvejus metus šiek tiek pagerėjo (žr. 34 pav. grafiką kairėje). Pastaraisiais metais Lietuvos įmonės ir finansų įstaigos daugiau dėmesio skyrė tvaresniam veiklos modeliui: bankuose daugėja pasiūlymų palankesnėmis sąlygomis finansuoti tvaresnius produktus ir projektus, kuriasi į žaliąsias investicijas orientuoti investiciniai ir pensijų fondai, vis daugiau įmonių investuoja į žaliąsias technologijas. Pavyzdžiui, Lietuvos banko ne finansų įmonių apklausos duomenimis, 2020 m. pirmąjį pusmetį į žaliąsias technologijas investavusių įmonių dalis sudarė 23, o 2021 m. pirmąjį pusmetį – 27 proc. Vienas iš būdų finansuoti žaliąją transformaciją yra leisti žaliąsias obligacijas, tačiau Lietuvos įmonės šia galimybe beveik nesinaudoja – 2021 m. naujų emisijų nebuvo. Apskritai, žaliąsias obligacijas daugiausia platina valdžios sektorius ir jam pavaldžios įmonės, o privatusis sektorius yra išleidęs tik vieną žaliųjų obligacijų emisiją (žr. 34 pav. grafiką dešinėje).
Lietuvos ekonomikos atsparumas pereinant prie žaliosios ekonomikos pastaraisiais metais gerėjo.
34 pav. Atsparumas pereinant prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos ES šalyse (grafikas kairėje) ir žaliųjų obligacijų emisijos pagal šalis ir sektorius (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Lietuvos banko skaičiavimai, remiantis Pasaulio banko, EBPO, Jungtinių Tautų Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, Refinitiv, Nasdaq Baltic ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: indekso reikšmės nuo 0 iki 1, didesnė reikšmė žymi mažesnį atsparumą (grafikas kairėje). Obligacijos išleistos iki 2022 m. gegužės 3 d.
4.Testavimas nepalankiomis sąlygomis
4.1.Bankų mokumo testavimas
5 lentelė. Pagrindinių makroekonominių rodiklių kaita pagal testavimo scenarijus
(procentais)
Rodikliai |
Faktinis rodiklis |
Labiausiai tikėtinas scenarijus |
Šoko scenarijus |
Didesnio šoko scenarijus |
Nepalankusis scenarijus |
||||
2021 |
2022 |
2023 |
2022 |
2023 |
2022 |
2023 |
2022 |
2023 |
|
BVP |
4,8 |
2,7 |
2,7 |
0,4 |
2,1 |
–1,2 |
1,5 |
–6,5 |
–1,0 |
Prekių ir paslaugų eksportas |
14,1 |
5,2 |
1,9 |
3,8 |
3,1 |
3,0 |
3,9 |
–8,2 |
–0,9 |
Privačiojo vartojimo išlaidos |
7,2 |
4,7 |
4,9 |
1,5 |
2,8 |
–0,8 |
1,1 |
–5,8 |
–1,0 |
Nedarbo lygis |
7,1 |
7,1 |
7,3 |
8,1 |
8,3 |
8,8 |
9,0 |
9,4 |
9,9 |
Darbo užmokestis |
10,5 |
10,7 |
7,7 |
5,6 |
3,7 |
2,2 |
1,1 |
–5,1 |
–1,3 |
Vidutinė metinė infliacija |
4,6 |
10,5 |
2,7 |
10,7 |
2,7 |
11,1 |
3,0 |
4,7 |
–1,3 |
NT kainų indeksas |
16,0 |
14,2 |
8,7 |
4,8 |
2,3 |
–1,9 |
–3,7 |
–15,2 |
–2,3 |
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: BVP, prekių ir paslaugų eksportas ir privačiojo vartojimo išlaidos nurodyti palyginamosiomis kainomis.
Testavimo rezultatai rodo, kad bankų sektorius turi pakankamai kapitalo ir yra atsparus galimiems sukrėtimams (žr. 35 pav. grafiką kairėje). 2022–2023 m. testavimo laikotarpiu pagal tikėtiną scenarijų bankų sektorius palaikytų aukštus kapitalo pakankamumo rodiklius (22,2 %). Pagal šoko ir didesnio šoko scenarijus tik šiek tiek būtų paveiktos bankų kapitalo pozicijos. Pagal šiuos scenarijus svertinis kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėtų atitinkamai iki 20,8 ir 20,1 proc. Pagal nepalankųjį scenarijų – jame numatytas ypač stiprus ekonomikos sukrėtimas – bankų sektoriaus turimo kapitalo pakaktų, kad būtų tenkinami minimalūs kapitalo reikalavimai, įskaitant 2 ramsčio, su atsarga. Testavimo laikotarpiu pagal nepalankųjį scenarijų svertinis kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėtų iki 17 proc., o skirtumas nuo tikėtino scenarijaus būtų –5,2 proc. punkto. Geras pastarojo meto bankų sektoriaus pelningumas ir makroprudenciniai kapitalo reikalavimai leido bankams sukaupti reikšmingus kapitalo rezervus, tad per testavimą įvertintas kapitalo sumažėjimas nekelia rizikos sektoriaus stabilumui – bankai galėtų atlaikyti net ir stipresnį neigiamą ekonomikos šoką, negu tas, kuris buvo vertinamas pagal testavimo scenarijus.
Pagal nepalankųjį scenarijų įvertinti bankų sektoriaus patiriami kredito nuostoliai 2022–2023 m. sudarytų apie 628,5 mln. Eur, arba apie 4 proc. viso 2021 m. pabaigoje buvusio paskolų portfelio (paskolų ne finansų bendrovėms nuostolingumas siektų 8,6 %, namų ūkių būsto paskolų – 1,1 %, namų ūkių vartojimo paskolų – 3,7 %). 2022–2023 m., palyginti su 2020-2021 m., pagal nepalankųjį scenarijų bankų veiklos pajamos galėtų sumažėti apie 11,5 proc. Palyginti su tikėtinu scenarijumi, kapitalo pakankamumo rodiklio sumažėjimą daugiausiai lemia padidėję paskolų kredito rizikos nuostoliai ir sumažėjusios grynosios palūkanų pajamos (žr. 35 pav. grafiką dešinėje).
Bankų sektorius yra atsparus ekonominiams sukrėtimams. Paskolų portfelio kredito rizikos nuostoliai – pagrindinis bankų nuostolingumo šaltinis.
35 pav. Bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklio sumažėjimas pagal scenarijus (grafikas kairėje) ir bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklio sumažėjimas pagal nepalankųjį scenarijų (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: KPR – kapitalo pakankamumo rodiklis.
4.2.Bankų likvidumo testavimas
Bankų sektorius turimu likvidžiuoju turtu gebėtų padengti indėlių sumažėjimą 41,3 proc., tačiau bankų likvidumo padėtis nevienoda (žr. 36 pav. grafiką dešinėje). Pavienių bankų rezultatai svyruoja nuo 29,1 iki 52,4 proc. Palyginkime: bankų sektoriuje indėliai per mėnesį daugiausia sumažėjo 6,2 proc. 2008 m. spalio mėn., indėlininkams suabejojus vieno banko veiklos tvarumu (indėliai tame banke sumažėjo 9,3 %). Vertinant atskirus bankus, didžiausias indėlių sumažėjimas per mėnesį – 28,7 proc. 2008 m. lapkričio mėn. tuometiniame AB „Parex“ banke (dabar – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), kai jo patronuojantysis bankas patyrė sunkumų ir Latvijos Respublikos Vyriausybė jam suteikė paramą.
Bankų sektorius turimu likvidžiuoju turtu gebėtų padengti indėlių sumažėjimą 41,3 proc.
36 pav. Bankų likvidumo testavimo rezultatai (grafikas kairėje) ir indėlių sumažėjimas, kurį atlaikytų bankai (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.
5.Finansinio stabilumo stiprinimas
Nuo 2014 m. Lietuvos bankui yra suteiktas makroprudencinės politikos mandatas, kurį įgyvendinant yra stiprinamas visos finansų sistemos atsparumas. Makroprudencinės politikos vykdymas leidžia anksti identifikuoti finansų sistemai kylančias grėsmes ir imtis atitinkamų priemonių šioms rizikoms valdyti. Lietuvos bankas į kaistančią būsto rinką 2021 m. rudenį reagavo griežtindamas ASN ir nustatydamas 2 proc. sektorinio SRR normą būsto paskolų portfeliui (žr. 37 pav.).
Lietuvos bankas į kaistančią būsto rinką reagavo griežtindamas ASN antrosioms bei paskesnėms būsto paskoloms ir nustatydamas 2 proc. sektorinio SRR normą būsto paskolų portfeliui.
37 pav. Lietuvoje galiojančios makroprudencinės politikos priemonės
* Išimtis taikoma kredito gavėjams, kurių kiekvienos ankstesnės paskolos likutis yra mažesnis nei 50 proc. su atitinkama paskola įsigyto būsto vertės.
** Maksimali mėnesinė paskolos įmoka turi būti ne didesnė kaip 50 proc. tvarių pajamų, skaičiavimui naudojant 5 proc. palūkanų normą.
Pažymėtina, kad šie pokyčiai yra tiksliniai – didesnio pradinio įnašo reikalavimas niekaip nepaveiks pirmuosius būstus įsigyjančių žmonių, jiems ir toliau galios 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas. Taip pat, siekiant atsižvelgti į situacijas, kai turimos būsto paskolos yra paimtos seniai ir jau didžioji dalis jų yra grąžintos, taikoma išimtis tiems gyventojams, kurių kiekvienos ankstesnės paskolos likutis yra mažesnis nei 50 proc. su ta paskola įsigyto būsto vertės – jiems antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms bus taikomas didesnis nei 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas.
2019–2021 m. naujų būsto paskolų sraute padidėjus antrųjų paskolų daliai, nuspręsta taikyti griežtesnį pradinio įnašo reikalavimą antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms, kuris įsigaliojo 2022 m. vasario 1 d. Naujasis sektorinis SRR skirtas kredito įstaigų atsparumui galimiems nuostoliams dėl būsto paskolų kokybės blogėjimo pagal nepalankųjį scenarijų padidinti.
38 pav. Antrųjų būsto paskolų dalis Lietuvoje ir kai kuriose apskrityse (grafikas kairėje) ir bendras rezervo reikalavimas būsto paskolų portfeliui, palyginti su galimais nuostoliais pagal nepalankųjį scenarijų (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: BRR – bendras rezervo reikalavimas; RWA – pagal riziką įvertintas turtas; IRB – vidaus reitingais pagrįsti modeliai, taikomi kredito rizikai; SA – standartizuotas kredito rizikos vertinimo metodas.
Rezervo reikalavimas nebus taikomas įstaigoms, kurių būsto paskolų portfelis sudaro itin mažą visų kredito įstaigų sektoriaus būsto paskolų portfelio dalį, t. y. yra mažesnis nei 50 mln. Eur, o tai šiuo metu sudaro apie 0,5 proc. visų būsto paskolų Lietuvoje. Tad šis reikalavimas nepaveiks tų rinkos dalyvių, kurių įtaka būsto rinkos sisteminei rizikai yra nereikšminga. Remiantis dabartiniais duomenimis, rezervas bus taikomas penkioms įstaigoms – tai AB SEB bankui, „Swedbank“, AB, AB Šiaulių bankui, Lietuvos centrinės kredito unijos ir Jungtinės centrinės kredito unijos grupėms. Visos šios įstaigos jau dabar turi pakankamai kapitalo, kad tenkintų reikalavimą, kai jis įsigalios. Kadangi apie ketvirtadalį būsto paskolų Lietuvoje sudaro užsienio bankų filialų suteiktos paskolos, Lietuvos bankas kreipėsi į ESRV, kuri Lietuvos banko prašymu išleido rekomendaciją kitų valstybių atsakingoms institucijoms pripažinti Lietuvos banko nustatytą sektorinį SRR ir taikyti jį savo jurisdikcijoje įsteigtiems bankams, Lietuvoje turintiems pirmiau nurodytą reikšmingumo ribą viršijančius būsto paskolų portfelius.
Iki naujųjų ASN pakeitimų įsigaliojimo antrąsias paskolas imantys asmenys, palyginti su imančiais pirmąsias, vidutiniškai didesnę dalį pajamų skyrė paskolų tvarkymo išlaidoms padengti ir mokėjo santykinai didesnį pradinį įnašą. Pirma, tai reiškia, kad antrosios būsto paskolos buvo labiau pažeidžiamos skolininkų pajamų ar darbo netekties, palūkanų padidėjimo atvejais. Antra, nors antrųjų paskolų pradinis įnašas dažniausiai buvo didesnis nei pirmųjų, net pusei antrųjų būsto paskolų jis sudarė vos 15–20 proc. įkeičiamo turto vertės. Kyla klausimas, ar, atsižvelgus į kitas charakteristikas, antrosios paskolos iš tiesų yra rizikingesnės už pirmąsias? Tą galima išsiaiškinti ekonometriniais kredito rizikos modeliais.
Antrosios namų ūkių paskolos yra vidutiniškai rizikingesnės už pirmąsias.
A pav. Namų ūkių būsto paskolų faktiniai nemokumo dažniai (grafikas kairėje) ir nemokumo tikimybės priklausomybė nuo ankstesnių namų ūkio būsto paskolų nusidėvėjimo (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: sritys aplink tieses atitinka 95 proc. pasikliautinuosius intervalus. 2012 m. pirmojo ketvirčio–2020 m. pirmojo ketvirčio duomenys.
Namų ūkiams, kurių pirmosios paskolos einamasis LTV yra didesnis, prasmingas griežtesnis antrosios paskolos LTV limitas, ypač didesnio būsto kainų kritimo atveju.
B pav. Individualaus LTV limito antrajai būsto paskolai sąryšis su pirmosios būsto paskolos einamuoju LTV atsižvelgiant į krizinį scenarijų
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: oranžinės punktyrinės linijos atitinka 50, 60 ir 70 proc. pirmosios paskolos einamojo LTV ribas. Šviesiai mėlyna linija žymi cenzūruotos (tobit) regresijos tiesę, įvertintą atsižvelgiant į kitus pirmosios paskolos veiksnius.
A lentelė. Įvertinti LTV limitai antrosioms būsto paskoloms
Pirmosios paskolos einamasis LTV, proc. |
1. Paskolos nemokumo tikimybės modelis |
2. Namų ūkio bankroto simuliatorius |
||
A: būsto kainos krinta 15 proc. |
B: būsto kainos krinta 25 proc. |
A: būsto kainos krinta 15 proc. |
B: būsto kainos krinta 25 proc. |
|
> 0 |
85 |
84 |
85 |
82 |
> 50 |
84 |
82 |
76 |
76 |
> 60 |
84 |
80 |
77 |
76 |
> 70 |
84 |
76 |
78 |
78 |
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.
Griežtesnis pradinio įnašo reikalavimas turėtų paskatinti skolininkus geriau įvertinti savo finansines galimybes imti antrąsias būsto paskolas ir sumažinti kredito davėjų prisiimamą riziką. Kartu taip būtų apribojamas galimų būsto rinkos disbalansų formavimasis dėl būstų įsigijimo nuomos ar investiciniais tikslais. Kita vertus, dėl didesnio pradinio įnašo sumažėja kredito davėjo prisiimama rizika. Paskolai tapus neveiksnia stipriai nukritus būsto kainoms, kredito davėjas gali patirti nuostolių negalėdamas užstatu padengti likusios paskolos dalies. Kuo didesnė dalis įsigyjamo būsto vertės padengiama pradiniu įnašu, tuo mažesnis kreditas suteikiamas, palyginti su užstato verte, ir tuo atsparesnis kredito davėjas tampa galimiems būsto kainų kritimams. Atkreiptinas dėmesys, kad intarpe pateiktas antrųjų būsto paskolų pradinio įnašo vertinimas pagrįstas tik individualia kiekvieno namų ūkio kredito rizika. Įvertinus būsto pirkimo su antrąja paskola galimą poveikį NT rinkai, taip pat grįžtamąjį ryšį tarp mikrolygmens kredito rizikos ir bendro šalies finansinio stabilumo, pradinio įnašo reikalavimas antrosioms būsto paskoloms galėtų būti dar griežtesnis, nei pirmiau pateikti įverčiai.
Santrumpos
AB akcinė bendrovė
AKR anticiklinis kapitalo rezervas
ASN Atsakingojo skolinimo nuostatai
BVP bendrasis vidaus produktas
DSTI vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis (angl. debt service-to-income)
EBI Europos bankininkystės institucija
ECB Europos Centrinis Bankas
EK Europos Komisija
EPĮ elektroninių pinigų įstaigos
ES Europos Sąjunga
ESRV Europos sisteminės rizikos valdyba
EURIBOR Europos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (angl. euro interbank offered rate)
Eurosistema Europos Centrinis Bankas ir euro zonos centriniai bankai
Eurostatas Europos Sąjungos statistikos tarnyba
JAV Jungtinės Amerikos Valstijos
JK Jungtinė Karalystė
KRD Kapitalo reikalavimų direktyva
KRR Kapitalo reikalavimų reglamentas
KIS kolektyvinio investavimo subjektai
KU kredito unija
LTV kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės santykis (angl. loan-to-value)
MĮ mokėjimo įstaigos
MPT mokėjimo paslaugų teikėjai
NT nekilnojamasis turtas
PF pensijų fondai
PFĮ pinigų finansų įstaigos
PPTF pinigų plovimas ir teroristų finansavimas
PRDB Paskolų rizikos duomenų bazė
SB specializuotas bankas
SFPO sutelktinio finansavimo platformų operatoriai
SRR sisteminės rizikos rezervas
SVKI suderintasis vartotojų kainų indeksas
SVV smulkusis ir vidutinis verslas
ŠESD šiltnamio efektą sukeliančios dujos
TSPO tarpusavio skolinimo platformų operatoriai
TVF Tarptautinis valiutos fondas
VMI Valstybinė mokesčių inspekcija
VP vertybiniai popieriai
VVP vyriausybės vertybiniai popieriai
Šalių kodai
AT Austrija
BE Belgija
BG Bulgarija
CY Kipras
CZ Čekija
DE Vokietija
DK Danija
EE Estija
ES (paveiksluose) Ispanija
EU Europos Sąjunga
FI Suomija
FR Prancūzija
GB Didžioji Britanija
GR Graikija
HR Kroatija
HU Vengrija
IE Airija
IT Italija
JAV Jungtinės Amerikos Valstijos
LT Lietuva
LU Liuksemburgas
LV Latvija
MT Malta
NL Nyderlandai
NO Norvegija
PL Lenkija
PT Portugalija
RO Rumunija
SE Švedija
SI Slovėnija
SK Slovakija
© Lietuvos bankas Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius Apžvalgą parengė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamentas. Apžvalga PDF formatu pateikiama Lietuvos banko interneto svetainėje. Jeigu nenurodyta kitaip, remiamasi duomenimis iki 2022 m. gegužės 15 d. Analizuojant bankų sektorių, jei nenurodyta kitaip, naudojami konsoliduoti Lietuvoje veikiančių bankų, įskaitant užsienio bankų filialus, duomenys. Leidinys „Finansinio stabilumo apžvalga“ skelbiamas EBSCO Publishing, Inc., Business Source Complete duomenų bazėje. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. ISSN 1822-5071 (online) |