Iš viso rezultatų 44
Klausimas | |
---|---|
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija
|
|
Kliento tapatybės nustatymas
|
|
Ar renkami nuotoliniu būdu juridinio asmens dokumentai, registracijos dokumentų kopijos turi būti patvirtinti notaro arba tvirtinamos pažyma Apostille? Ar pakanka, kad šie dokumentai būtų patvirtinti el. parašu? | |
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad kliento tapatybė gali būti nustatyta klientui fiziškai nedalyvaujant, kai informacija apie asmens tapatybę patvirtinama kvalifikuotu elektroniniu parašu, naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, kuris atitinka 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB. (toliau – eIDAS Reglamentas) reikalavimus. Ar vadovaujantis šia PPTFPĮ nuostata galima nustatyti kliento tapatybę, kai finansų įstaiga gauna asmens tapatybės dokumento kopiją, pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu? | |
Kaip finansų įstaigos, nustatydamos kliento tapatybę naudodamos vairuotojo pažymėjimą, turėtų įsitikinti kliento pilietybe? Ar kliento tapatybei nustatyti tinkamas Jungtinėje Karalystėje, kuri jau nebėra Europos ekonominės erdvės (EEE) narė, išduotas vairuotojo pažymėjimas? | |
Įmonė teikia tik mokėjimo inicijavimo paslaugas (toliau – MIP). Kada jai atsiranda pareiga nustatyti kliento (MIP vartotojo) ir naudos gavėjo tapatybę ir kada galima pasinaudoti PPTFPĮ numatyta išimtimi dėl supaprastinto kliento tapatybės nustatymo? | |
Kaip finansų rinkos dalyvis gali autentifikuoti klientą jam dalyvaujant fiziškai, jei dalykinių santykių pradžioje kliento tapatybė buvo nustatyta ir patikrinta gavus jo pasą arba asmens tapatybės kortelę? | |
Ar, taikant supaprastintą kliento, juridinio asmens, tapatybės nustatymą, neprivaloma iš kliento reikalauti atstovo asmens dokumento ir juridinio asmens registraciją patvirtinančių dokumentų bei duomenų apie naudos gavėją ir valdymo struktūrą? | |
Ar klientų tapatybės nustatymo ir patikrinimo metu yra privaloma atlikti kliento, jo atstovo, naudos gavėjo patikrą dėl neigiamos informacijos, galinčios turėti įtakos reputacijai (pvz., prieš klientą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl finansinių nusikaltimų ar pan.), viešuosiuose, patikimuose ir nepriklausomuose šaltiniuose? | |
Ar nustatant kliento, juridinio asmens, tapatybę, klientui (jo atstovui) dalyvaujant fiziškai, privaloma gauti juridinio asmens tapatybę ir atstovo įgaliojimą patvirtinančius dokumentus popieriniu formatu, ar pakanka juos gauti el. paštu ar kitu skaitmeniniu būdu iš kliento atstovo? | |
Ar dokumentai, surenkami iš kliento jo tapatybės nustatymo metu (pvz., pasų kopijos, akcininkų registrai, įmonės įstatai ir kt.), turi būti saugomi popierinėje laikmenoje? Ar pakanka dokumentus saugoti tik skaitmeniniu būdu kliento byloje pagal finansų įstaigos numatytas vidaus kontrolės procedūras? | |
Ar FRD, pasibaigus asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, gauto klientui fiziškai dalyvaujant, galiojimo terminui, gali atnaujinti kliento asmens tapatybės duomenis ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenis remdamasis duomenimis, prieinamais patikimuose išorės šaltiniuose, pavyzdžiui, Gyventojų registre? | |
Kuo skiriasi supaprastinto tapatybės nustatymo išimtis, nustatyta PPTFPĮ 9 straipsnio 4 dalyje, nuo išimties, nustatytos PPTFPĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte? | |
Kokios apimties duomenis reikia surinkti apie klientą taikant supaprastintą tapatybės nustatymą? | |
Kada galima taikyti supaprastintą kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą? | |
Ar dalykinių santykių pradžioje visada reikia kliento reikalauti užpildyti kliento pažinimo anketą? Kokio išsamumo turi būti anketa? | |
Naudos gavėjo tapatybės nustatymas
|
|
Kas turėtų būti laikomas naudos gavėju skirtingose juridinių asmenų formose (pavyzdžiui, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos, asociacijos, bankrutuojančio juridinio asmens atvejais)? | |
Kaip finansų rinkos dalyvis turi tinkamai nustatyti naudos gavėją, jei juridinio asmens nuosavybės struktūroje yra įmonė, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų užsienio valstybių reguliuojamoje rinkoje ir jai taikomi Europos Sąjungos teisės aktus atitinkantys reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą? | |
Kaip finansų rinkos dalyvis turi tinkamai nustatyti naudos gavėją, jei juridinio asmens nuosavybės struktūra išeina už Lietuvos Respublikos ribų? | |
Kaip tinkamai nustatyti naudos gavėją? | |
Kokiais kriterijais vadovaujantis būtų galima pasirinkti patikimus ir nepriklausomus šaltinius, kuriuose turėtų būti tikrinama informacija apie klientą ir naudos gavėją? Gal galite pateikti tokių šaltinių pavyzdžių? | |
Ar nustatant naudos gavėjo tapatybę yra privaloma gauti naudos gavėjo (fizinio asmens) asmens dokumento kopiją? Ar pakanka tik pareikalauti iš kliento privalomų naudos gavėjo duomenų? | |
Ar finansų rinkos dalyvis, atnaujindamas kliento ir naudos gavėjo duomenis, kaip pirminį šaltinį gali naudoti duomenis, prieinamus patikimuose išorės šaltiniuose? Pavyzdžiui, duomenis apie veiklos sritį, valdymo struktūrą, vadovą (-us), naudos gavėją (-us) ir pan. | |
Politiškai pažeidžiami (paveikiami) asmenys
|
|
Ar klientas, kurio giminaitis yra politiškai pažeidžiamas (paveikiamas) asmuo, taip pat turi būti laikomas politiškai pažeidžiamu (paveikiamu) asmeniu? | |
Kokiuose patikimuose šaltiniuose rekomenduojama patikrinti kliento pateiktą informaciją dėl politikoje dalyvaujančių fizinių asmenų (PEP)? | |
Tarptautinės finansinės sankcijos
|
|
Kokią informaciją privaloma pateikti ir kokiu būdu reikia informuoti Lietuvos banką finansų rinkos dalyviams (FRD) nustačius tarptautinių sankcijų įgyvendinimo vidaus kontrolės sistemos trūkumus? | |
Kokiu periodiškumu ir kokios apimties turi būti atliekamas finansų rinkos dalyvių (FRD) tarptautinių sankcijų rizikos vertinimas? | |
Kokiuose teisės aktuose įtvirtinta finansų rinkos dalyvių (FRD) teisė atmesti ir (arba) nevykdyti mokėjimo operacijų, jei jiems kyla pagrįstų įtarimų dėl mokėjimo operacijos atitikties tarptautinių sankcijų reikalavimams? | |
Ar finansų rinkos dalyviai (FRD), vykdydami klientų mokėjimo operacijas, gali remtis kompetentingų valstybės institucijų (pvz., Muitinės departamento) atliktais patikros veiksmais siekdami įsitikinti, kad sandoriu nesiekiama apeiti ar išvengti tarptautinių sankcijų? | |
Kokias priemones finansų rinkos dalyviai (FRD) turėtų taikyti įgyvendindami tarptautines finansines ir ekonomines (sektorines) sankcijas? Ar, įgyvendindami tarptautines sankcijas, FRD privalo sustabdyti ir patikrinti kiekvieną klientų atliekamą operaciją (sandorį)? | |
Ar finansų įstaiga privalo tikrinti klientą, kitą operacijos (sandorio) šalį ir operacijoje (sandoryje) dalyvaujančius bankus, finansų įstaigas dėl taikytinų tarptautinių sankcijų, kai operacija (sandoris) atliekama Lietuvoje, Europos Sąjungoje ir (ar) SEPA erdvėje? | |
Ar tarptautinės finansinės sankcijos taikomos atsiskaitymams už būtinąsias prekes ir paslaugas (pavyzdžiui, maisto prekes, komunalines, medicinos ir pan. paslaugas)? | |
Nuo kokios sumos finansų įstaigų atliekamos operacijos ar sandoriai turėtų būti tikrinami dėl atitikties tarptautinėms sankcijoms? Ar šiuo atveju taikytini PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyti kliento tapatybės nustatymo atvejai? | |
Ar finansų įstaiga turėtų įvykdyti mokėjimą subjektui, kuriam taikomos Europos Sąjungos sankcijos, pagal sutartį, susitarimą ar įsipareigojimą, sudarytą arba atsiradusį iki datos, kurią subjektui pradėtos taikyti sankcijos? | |
Dalykinių santykių stebėsena
|
|
Ar finansų įstaiga privalo tikrinti gavėją ir (ar) gavėjo banką dėl didesnę riziką keliančių veiksnių (pvz., gavėjas yra PEP, gavėjas laikomas turintis blogą reputaciją, prieš gavėją pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl finansinių nusikaltimų ar pan.), tuo momentu, kai finansų įstaigos klientas (siuntėjas): - atlieka ne grynųjų pinigų pervedimo operaciją gavėjui SEPA erdvėje; - atlieka ne grynųjų pinigų pervedimo operaciją gavėjui už SEPA ribų; - atlieka mažos vertės ne grynųjų pinigų pervedimo operaciją gavėjui SEPA erdvėje arba už SEPA ribų; - atlieka didelės vertės ne grynųjų pinigų pervedimo operaciją gavėjui SEPA erdvėje arba už SEPA ribų. | |
Jei visi finansų įstaigos klientų sandoriai (piniginės operacijos) vykdomi per kredito įstaigoje turimą sąskaitą, ar tokiu atveju yra privaloma atskirai registruoti klientų operacijas, kurių suma lygi ar yra didesnė kaip 15 000 Eur, atskirame žurnale? Ar pakanka reguliariai išsaugoti sąskaitos išrašą su visomis klientų vykdomomis operacijomis ir privalomais piniginių operacijų duomenimis? | |
Kokiais kriterijais vadovaujantis būtų galima pasirinkti tinkamas priemones kliento lėšų bei turto šaltiniui nustatyti ir patikrinti? Ar galėtumėte pateikti pavyzdžių, kokie informacijos šaltiniai ar dokumentai yra tinkami? | |
Ar klientų patikros, atliekamos atsakingo asmens, rezultatai (pvz., paieška internete, atitinkamose duomenų bazėse ir pan.), kliento rizikos vertinimas ir kita su PPTFPĮ reikalavimų vykdymu susijusi informacija turi būti saugoma popierinėje ir (ar) skaitmeninėje laikmenoje? | |
Ar FRD, atnaujindamas duomenis apie kliento dalykinių santykių tikslą ir pobūdį (pvz., grynųjų pinigų operacijos, tarptautiniai pavedimai ir pan.), gali kaip pirminį šaltinį naudoti turimus duomenis apie kliento retrospektyvinę veiklą? | |
Kaip dažnai reikia atnaujinti kliento ir naudos gavėjo informaciją? | |
Kita
|
|
Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja atnaujinti Finansų rinkos dalyviams skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, pagal kuriuos finansų rinkos dalyviams atsiranda pareiga informuoti Lietuvos banką apie paskirtus darbuotojus, atsakingus už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą. Kokiu būdu ir kokią tiksliai informaciją finansų rinkos dalyviai privalo pateikti Lietuvos bankui? | |
Dėl klientų pateiktų dokumentų, kai užtrunka jų vertimas į anglų kalbą ir (ar) lietuvių kalbą arba klientas visai atsisako juos versti, ar gera praktika būtų versti dokumentus pačioms finansų įstaigoms? Ar visada būtina kreiptis į profesionalius vertėjus, kad jie išverstų? | |
Jeigu juridinis asmuo, įsteigtas ne Lietuvos Respublikoje, išduoda įgaliojimą, ar jis privalo būti tvirtinamas dokumento tvirtinimo pažyma (Apostille) ar legalizuojamas? Ar juridinio asmens įgaliojimas privalo būti notarinės formos? | |
Ar sudarant paskolos sutartį, užtikrinamą laidavimu ir (ar) garantija, finansų įstaigai kyla prievolė laiduotojo ir (ar) garanto atžvilgiu taikyti tokias pat PPTFPĮ nuostatas, kaip klientui (paskolos gavėjui)? Kuris momentas laikytinas dalykinių santykių su laiduotoju ir (ar) garantu pradėjimu, PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme? | |
Ar finansų įstaigos, norėdamos įdiegti naują technologinį sprendimą kaip priemonę valdyti pinigų plovimo (PP) ir (ar) terorizmo finansavimo (TF) rizikas, gali prašyti Lietuvos banko įvertinti sprendimo priimtinumą, atitiktį PPTFPĮ reikalavimams (klientų tapatybės nustatymo ir tikrinimo, piniginių operacijų stebėsenos ir kt. etapuose)? Jei taip, gal galite trumpai nurodyti, kokia yra procedūra? Jei ne, gal galite informuoti, kokiu kitu būdu prižiūrimi subjektai gali įsivertinti taikomos technologinės priemonės suderinamumą su PPTFPĮ ir Lietuvos banko rekomendacijomis? | |
Kokio lygio pareigas turi eiti PPTFPĮ 2 straipsnio 23 dalyje minimas vyresnysis vadovas? |
Paskutinė atnaujinimo data: 2024-04-29