Iš viso rezultatų 6
Klausimas | |
---|---|
Mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos
|
|
Nuosavas kapitalas
|
|
Ar elektroninių pinigų įstaiga, patyrusi nuostolių, gali padidinti įstatinį kapitalą iš savo lėšų (atsargos rezervo) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 23 str. 1 d.? | |
Ar elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos (toliau – Įstaigos), vadovaudamosi Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo skaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 03-83 „Dėl Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo skaičiavimo taisyklių ir elektroninių pinigų įstaigų (mokėjimo įstaigų) pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo skaičiavimo ataskaitos formų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 10 punktu, į mokėjimo operacijų sumos mėnesinio vidurkio (MOSMV) skaičiavimus turi įtraukti tik iš mokėtojų priimtų mokėjimo operacijų sumas ar ir priimtų iš mokėtojų ir pervestų gavėjams mokėjimo operacijų sumas? | |
Ar priimant spendimus dėl kapitalo priemonių išleidimo reikia iš anksto apie tai informuoti Lietuvos banką / gauti Lietuvos banko sutikimą? | |
Ar yra kokių nors apribojimų norint panaudoti privilegijuotųjų akcijų priedus, t. y. norint didinti kapitalą arba padengiant nuostolį? | |
Ar toliau nurodytos kapitalo formavimo priemonės galėtų būti laikomos tinkamomis elektroninių pinigų įstaigos / mokėjimo įstaigos kapitalo formavimo priemonėmis: privilegijuotųjų akcijų su priedais išleidimas; amžinųjų obligacijų išleidimas (neviešas obligacijų platinimas, obligacijas išleidžiant vienam investuotojui arba nedidelei jų grupei); konvertuojamoji paskola, kuri gali būti konvertuojama į privilegijuotąsias akcijas. | |
Ar investuotos nuosavos elektroninių pinigų įstaigos lėšos turės įtakos elektroninių pinigų įstaigos kapitalo poreikio didinimui? |
Paskutinė atnaujinimo data: 2024-07-19