DUK

Klausimas
Būsto kreditai
	Kredito atostogos ir kredito restruktūrizavimas
	Ar pertvarkant būsto kredito sutartį gali būti didinama marža?
	Ar atidedant kredito įmokų mokėjimą pagal būsto kredito sutartį, sudarytą iki 2017 m. liepos 1 d., taikomos Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 58 straipsnio 5 dalies nuostatos, pagal kurias tuo atveju, jei keičiamos esminės iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos kredito sutarties sąlygos, pakeistai kredito sutarčiai taikomos šio įstatymo nuostatos?
	Ar galima taikyti Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas vartotojui nepradėjus vėluoti mokėti įmokų pagal būsto kredito sutartį?
	Kredito įmokų atidėjimo atveju nereikia vartotojui pateikti standartinės informacijos apie būsto kreditą formos, tačiau nėra aišku, ar galima neskaičiuoti bendros kredito kainos metinės normos (BKKMN).
	Ar kredito gavėjo prašymas atidėti kredito įmokų mokėjimą turėtų būti išnagrinėtas per bendrą skundų (raštų) nagrinėjimo terminą, t. y. ne ilgiau kaip per 15 darbo dienų?
	Tuo atveju, kai kredito davėjas ir kredito gavėjas susitaria atidėti įmokas, ar tinkamu vartotojo informavimu būtų laikomi veiksmai, jeigu kredito davėjas ir kredito gavėjas naujų būsto kredito sutarties specialiųjų sąlygų nepasirašo, tačiau naujas būsto kredito grąžinimo grafikas vartojimo kredito gavėjui pateikiamas vienu iš šių būdų: a) nurodomas vartotojo asmeninėje paskyroje; b) pridedamas prie atsakymo dėl įmokų atidėjimo ir vartotojui išsiunčiamas elektroniniu paštu?
	Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta „atidėti įmokų, išskyrus palūkanas, mokėjimą“. Ar ši nuostata reiškia, kad kredito davėjas: 1) gali prašyti už atidėjimą sumokėti palūkanas ir atidėti kredito įmokų mokėjimą pailginant kredito grąžinimo terminą bei neperskaičiuojant įmokų dydžio, 2) privalo kliento sumokėtas palūkanas užskaityti kaip dalinį kliento mokėjimą ir perdaryti kliento mokėjimo grafiką padidindamas įmoką (jeigu terminas lieka tas pats)?
	Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, jog viena iš būtinų sąlygų įmokoms atidėti yra aplinkybė, kad kredito gavėjas nebetenkina nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų. Ar tai reiškia, kad kredito davėjas turi surinkti informaciją iš vartotojo ir patikrinti ją duomenų bazėse (t. y. atlikti pakartotinį vartotojo kreditingumo vertinimą), ar užtenka įvertinti iš kliento gautą informaciją apie jo pajamų (įsipareigojimų) pokyčius?
	Ar kredito davėjas iš kredito gavėjo gali reikalauti įrodymų, kurie pagrįstų, kad kredito gavėjas atitinka Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytas aplinkybes?
	Ar kredito davėjas privalo rinkti įrodymus, kad yra visos Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 22 straipsnyje nurodytos aplinkybės, t. y. įvertinti kreditingumą, nustatyti DSTI santykio viršijimą ir surinkti papildomus patvirtinančius dokumentus dėl pajamų netekimo (santuokos nutrūkimo) ir kt. nurodytų aplinkybių?
	Ar kredito davėjas, gavęs vartotojo prašymą atidėti būsto kredito sutartyje nustatytas įmokas, privalo iš naujo įvertinti vartotojo kreditingumą?
	Neaišku, kaip vertinti kredito gavėjo pajamų sumažėjimą „ne mažiau kaip trečdaliu“, kai asmuo pajamas gauna pagal verslo liudijimą, o su prašymu suteikti kredito atostogas kreipiasi po to, kai pajamų negavo savaitę ar dvi.
	Ar asmuo kredito atostogomis gali pasinaudoti tik vieną kartą per būsto kredito sutarties laikotarpį, ar kiekvieną kartą, kai iš naujo susiduria su finansiniais sunkumais, t. y. keletą kartų tos pačios būsto kredito sutarties galiojimo laikotarpiu?
	Ar kredito davėjas privalo kredito gavėjui taikyti ne mažesnį kaip 3 mėnesių įmokų atidėjimo laikotarpį, kai jau yra vėluojama mokėti įmoką ar kelias įmokas? Ar tokiems klientams turi būti suteikiamas įmokų atidėjimas?
	Kaip elgtis tais atvejais, kai kredito gavėjas teikia prašymą atidėti įmokas, tačiau prašymo pateikimo metu jo DSTI santykis yra 35 proc. (kredito davėjas būtų linkęs atidėti įmokas)?
	Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 22 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad kredito davėjas privalo kredito gavėjo prašymu kredito gavėjui atidėti įmokų, išskyrus palūkanas, mokėjimą. Ar teisingai suprantame, kad ši įstatymo nuostata taikoma toms kredito sutartims, kuriose yra nustatytos palūkanos, tačiau nėra skirta kredito sutartims be palūkanų?
	Ar tinkamai suprantame, kad įpareigojimas kredito davėjams atidėti įmokas galioja tik nenutrauktoms sutartims (t. y. privaloma atidėti kredito įmoką, jeigu kredito sutartis galioja)?

Kredito atostogos ir kredito restruktūrizavimas

Ar pertvarkant būsto kredito sutartį gali būti didinama marža?

Ar atidedant kredito įmokų mokėjimą pagal būsto kredito sutartį, sudarytą iki 2017 m. liepos 1 d., taikomos Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 58 straipsnio 5 dalies nuostatos, pagal kurias tuo atveju, jei keičiamos esminės iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos kredito sutarties sąlygos, pakeistai kredito sutarčiai taikomos šio įstatymo nuostatos?

Ar galima taikyti Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas vartotojui nepradėjus vėluoti mokėti įmokų pagal būsto kredito sutartį?

Kredito įmokų atidėjimo atveju nereikia vartotojui pateikti standartinės informacijos apie būsto kreditą formos, tačiau nėra aišku, ar galima neskaičiuoti bendros kredito kainos metinės normos (BKKMN).

Ar kredito gavėjo prašymas atidėti kredito įmokų mokėjimą turėtų būti išnagrinėtas per bendrą skundų (raštų) nagrinėjimo terminą, t. y. ne ilgiau kaip per 15 darbo dienų?

Tuo atveju, kai kredito davėjas ir kredito gavėjas susitaria atidėti įmokas, ar tinkamu vartotojo informavimu būtų laikomi veiksmai, jeigu kredito davėjas ir kredito gavėjas naujų būsto kredito sutarties specialiųjų sąlygų nepasirašo, tačiau naujas būsto kredito grąžinimo grafikas vartojimo kredito gavėjui pateikiamas vienu iš šių būdų: a) nurodomas vartotojo asmeninėje paskyroje; b) pridedamas prie atsakymo dėl įmokų atidėjimo ir vartotojui išsiunčiamas elektroniniu paštu?

Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta „atidėti įmokų, išskyrus palūkanas, mokėjimą“. Ar ši nuostata reiškia, kad kredito davėjas: 1) gali prašyti už atidėjimą sumokėti palūkanas ir atidėti kredito įmokų mokėjimą pailginant kredito grąžinimo terminą bei neperskaičiuojant įmokų dydžio, 2) privalo kliento sumokėtas palūkanas užskaityti kaip dalinį kliento mokėjimą ir perdaryti kliento mokėjimo grafiką padidindamas įmoką (jeigu terminas lieka tas pats)?

Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, jog viena iš būtinų sąlygų įmokoms atidėti yra aplinkybė, kad kredito gavėjas nebetenkina nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų. Ar tai reiškia, kad kredito davėjas turi surinkti informaciją iš vartotojo ir patikrinti ją duomenų bazėse (t. y. atlikti pakartotinį vartotojo kreditingumo vertinimą), ar užtenka įvertinti iš kliento gautą informaciją apie jo pajamų (įsipareigojimų) pokyčius?

Ar kredito davėjas iš kredito gavėjo gali reikalauti įrodymų, kurie pagrįstų, kad kredito gavėjas atitinka Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytas aplinkybes?

Ar kredito davėjas privalo rinkti įrodymus, kad yra visos Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 22 straipsnyje nurodytos aplinkybės, t. y. įvertinti kreditingumą, nustatyti DSTI santykio viršijimą ir surinkti papildomus patvirtinančius dokumentus dėl pajamų netekimo (santuokos nutrūkimo) ir kt. nurodytų aplinkybių?

Ar kredito davėjas, gavęs vartotojo prašymą atidėti būsto kredito sutartyje nustatytas įmokas, privalo iš naujo įvertinti vartotojo kreditingumą?

Neaišku, kaip vertinti kredito gavėjo pajamų sumažėjimą „ne mažiau kaip trečdaliu“, kai asmuo pajamas gauna pagal verslo liudijimą, o su prašymu suteikti kredito atostogas kreipiasi po to, kai pajamų negavo savaitę ar dvi.

Ar asmuo kredito atostogomis gali pasinaudoti tik vieną kartą per būsto kredito sutarties laikotarpį, ar kiekvieną kartą, kai iš naujo susiduria su finansiniais sunkumais, t. y. keletą kartų tos pačios būsto kredito sutarties galiojimo laikotarpiu?

Ar kredito davėjas privalo kredito gavėjui taikyti ne mažesnį kaip 3 mėnesių įmokų atidėjimo laikotarpį, kai jau yra vėluojama mokėti įmoką ar kelias įmokas? Ar tokiems klientams turi būti suteikiamas įmokų atidėjimas?

Kaip elgtis tais atvejais, kai kredito gavėjas teikia prašymą atidėti įmokas, tačiau prašymo pateikimo metu jo DSTI santykis yra 35 proc. (kredito davėjas būtų linkęs atidėti įmokas)?

Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 22 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad kredito davėjas privalo kredito gavėjo prašymu kredito gavėjui atidėti įmokų, išskyrus palūkanas, mokėjimą. Ar teisingai suprantame, kad ši įstatymo nuostata taikoma toms kredito sutartims, kuriose yra nustatytos palūkanos, tačiau nėra skirta kredito sutartims be palūkanų?

Ar tinkamai suprantame, kad įpareigojimas kredito davėjams atidėti įmokas galioja tik nenutrauktoms sutartims (t. y. privaloma atidėti kredito įmoką, jeigu kredito sutartis galioja)?

Užduokite klausimą