DUK

Klausimas
Licencijavimas. Kredito ir mokėjimų rinka
	Bankai ir specializuoti bankai
	Ar bankas gali neteikti paslaugų vartotojams ar verslo subjektams?
	Ar banko licenciją Lietuvoje įgijusi įstaiga privalo teikti bankines paslaugas Lietuvoje?
	Ar bankas gali perleisti dalį savo funkcijų trečiajai šaliai (angl. outsourcing)?
	Ar bankas gali teikti paslaugas kitose ES valstybėse narėse?
	Ar steigiamo banko įstatinis kapitalas gali būti suformuotas iš ICO metu gautų lėšų?
	Ar būtina suformuoti steigiamo banko kapitalą prieš teikiant prašymą išduoti licenciją?
	Ar galima steigti mokėjimų banką?
	Ar specializuotas bankas gali teikti bet kurias finansines paslaugas?
	Ar pareiškėjas privalo pateikti Gaivinimo planą?
	Ar banko vadovais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje?
	Mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos (licencijos)
	Ar galima įsteigus elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigą Lietuvoje bei jos filialą kitoje valstybėje narėje veiklą vykdyti tik filiale?
	Kokiais atvejais gali būti atšaukiama elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos licencija?
	Ar gali tie patys akcininkai turėti ne vieną elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigą Lietuvoje?
	Ar galima elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos kapitalą suformuoti vėliau, t. y. jau vykdant veiklą ir gavus licenciją?
	Ar turint elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos licenciją galima steigti filialą, veikti neįsisteigus valstybėje narėje? Kur rasti informaciją apie tam keliamus reikalavimus?
	Ar licenciją turinti elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaiga gali teikti papildomas paslaugas, susijusias su mokėjimo paslaugomis?
	Kokie reikalavimai taikomi elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos vadovams?
	Kuo skiriasi ribotos veiklos elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos licencija nuo elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos licencijos?
	Ar steigiamai bendrovei teikiant prašymą dėl elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos licencijos išdavimo reikia pateikti įstatus (įstatų projektą)?
	Ar elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos vadovai turi reziduoti Lietuvoje (presence on site)?
	Mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaiga privalo pateikti įrodymus, kad minimalus įstatinio kapitalo dydis nėra mažesnis, nei įstatymuose nustatytos sumos. Kokie dokumentai laikomi tinkamu įrodymu dėl įstatinio kapitalo?
	Kokius dokumentus reikia pateikti Lietuvos bankui, siekiant gauti elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos licenciją?
	Ar elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigai privaloma turėti stebėtojų tarybą?
	Kokiuose pagrindiniuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojama elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos licencijos išdavimo (keitimo) tvarka?
	Ar gali dėl elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos licencijos išdavimo kreiptis steigiamas juridinis asmuo? Per kiek laiko po licencijos išdavimo juridinis asmuo turi būti įregistruotas?
	Kiti kredito ir mokėjimų rinkos dalyviai
	Ar Lietuvos bankas pateikia kredito gavėjų ir atsakingojo skolinimo taisyklių, veiklos modelio aprašymo, veiklos tęstinumo plano ar kitų dokumentų pavyzdines kopijas?
	Ar vartojimo kredito davėjas privalo informuoti Lietuvos banką apie naujus priklausomus vartojimo kredito davėjo tarpininkus?
	Ar vartojimo kredito davėjo ar tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vadovu yra laikomas stebėtojų tarybos narys?
	Ar sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus, vartojimo kredito davėjo ar tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus akcijų siekiantis įsigyti asmuo privalo pateikti prašymą pritarti akcijų įsigijimui, jei planuojama įsigyti balsavimo teisių ir (arba) įstatinio kapitalo dalis mažesnė nei 20 procentų?
	Pagal Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą veikiantys priklausomi ir nepriklausomi tarpininkai privalo turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas profesinės civilinės atsakomybės draudimas, kurio minimali piniginė kiekvieno atskiro reikalavimo suma – 460 000 eurų, o bendra visų reikalavimų per kalendorinius metus suma – 750 000 eurų. Ar teisės aktuose yra nustatyta išimčių dėl draudimo sumos?
	Ar vartojimo kredito davėjas gali teikti prašymą įrašyti jį į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą po to, kai Lietuvos bankas jį išbraukė iš minėto sąrašo?
	Vartojimo kredito davėjas ar tarpusavio skolinimo platformos operatorius daugiau kaip 6 mėnesius nevykdo veiklos. Ar privaloma pateikti prašymą išbraukti iš sąrašo?
	Ar teisės aktuose numatyta galimybė vartojimo kredito davėjui, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui ar sutelktinio finansavimo platformos operatoriui po įrašymo į sąrašą vykdyti veiklą kitose valstybėse narėse?
	Ar asmuo, siekiantis būti įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų ar tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, privalo turėti buveinę Lietuvos Respublikoje?
	Ar siekiant būti įrašytam į Viešąjį nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų ar tarpininkų, veikiančių pagal Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą, sąrašą reikia pildyti specialią nustatytą prašymo formą?
	Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų tarpininkai ir elektroninių pinigų platintojai
	Koks yra esminis skirtumas tarp EPĮ ar MĮ tarpininko ir elektroninių pinigų platintojo?
	Ar EPĮ ketinamas pasitelkti elektroninių pinigų platintojas turi būti įtraukiamas į Viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą?
	Ar teikiant prašymą Lietuvos bankui dėl EPĮ ar MĮ ketinamo pasitelkti tarpininko turi būti teikiama informacija apie tarpininko vadovus?
	Kokiuose Lietuvos Respublikos poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojama EPĮ ir MĮ tarpininkų įrašymo į Viešąjį elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sąrašą, pranešimų teikimo užsienio priežiūros institucijoms apie ketinimą leisti, platinti ir išpirkti elektroninius pinigus, teikti mokėjimo paslaugas kitose valstybėse narėse tvarka?
	Kokius parengiamuosius veiksmus turi atlikti EPĮ ar MĮ prieš teikdama prašymą dėl tarpininko įrašymo į Viešąjį elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sąrašą?
	Kokius parengiamuosius veiksmus turi atlikti EPĮ prieš pasitelkdama elektroninių pinigų platintoją?
	Kas yra atsakingas už per tarpininkus teikiamas mokėjimo paslaugas ar elektroninių pinigų platintojų veiklą?
	Kokių veiksmų turi imtis EPĮ ar MĮ, nustačiusi, kad tarpininkas ar elektroninių pinigų platintojas įstaigos vardu veikia nesilaikydamas teisės aktuose nustatytų reikalavimų?
	Kokiu būdu vartotojai turi būti informuojami apie tai, kad mokėjimo paslaugos yra teikiamos per tarpininkus ar yra pasitelkti elektroninių pinigų platintojai?
	Kokie reikalavimai taikomi EPĮ ar MĮ dėl informacijos apie klientus, kai veikla vykdoma pasitelkus tarpininkus ar elektroninių pinigų platintojus?
	Kokius veiksmus turi atlikti EPĮ ar MĮ, nutraukdama veiklą per tarpininką ir norėdama išbraukti tarpininką iš Viešojo elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sąrašo arba nutraukdama veiklą per elektroninių pinigų platintoją?