DUK

Klausimas
Mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos
	Organizacinė struktūra ir valdymo sistema
	Ar galima Įstaigos Atitikties vadovą skirti stebėtojų tarybos nariu, jeigu Įstaigoje identifikuojami ir valdomi interesų konfliktai? Ar paskyrus Atitikties vadovą stebėtojų tarybos nariu, jis, eidamas Atitikties vadovo pareigas, turėtų ir toliau būti tiesiogiai atskaitingas Įstaigos valdybai, kaip numatyta Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas dėl valdymo) 9.5 punkte, atskaitingumo neperkeliant stebėtojų tarybai?
	Ar remiantis Gerosios valdysenos praktikos principais visais atvejais yra privaloma skirti mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigos (toliau – Įstaiga) direktoriaus pavaduotoją, ar galima taikyti kitus būdus? Pavyzdžiui, esant poreikiui ir remiantis Mokėjimo įstaigų įstatymo (MĮĮ) 9 straipsnio 9 dalimi į direktoriaus pareigas laikinai paskirti vieną iš valdybos narių arba nustatyti, kad direktorių pavaduoja vieno iš padalinių vadovas.
	Ar tokiu atveju, kai vienu iš mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigos (toliau – Įstaiga) vadovų (t. y. stebėtojų tarybos arba valdybos nariu, direktoriumi arba jo pavaduotoju) paskiriamas Lietuvoje nuolat reziduojantis, lietuviškai kalbantis ir žinių bei patirties apie Lietuvos teisinę sistemą, finansų įstaigoms taikomus reikalavimus, šios rinkos specifiką, jai kylančias rizikas ir pan. turintis asmuo, kurio paskyrimui neprieštaravo Lietuvos bankas, yra privaloma skirti darbuotoją, kuris eitų vietinio vadovo (angl. Country Manager) pareigas?
	Ar tuo atveju, kai elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos licenciją (toliau – EPĮ), arba mokėjimo įstaigos, turinčios mokėjimo įstaigos licenciją (toliau – MĮ) (toliau kartu – Įstaigos), visos akcijos priklauso vienam akcininkui (fiziniam asmeniui, toliau – vienintelis akcininkas), o stebėtojų taryba nesudaroma, vienintelis akcininkas gali atlikti šios Įstaigos priežiūros organo funkcijas ir kartu eiti jos vadovo pareigas?
	Kaip suprasti Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 247 „Dėl Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 5 punkto nuostatą „proporcingai Įstaigos veiklai“? Ar tai reiškia, kad, jei bendrovė yra maža (pvz., 10–20 darbuotojų), organizacinė struktūra paprasta, tai kai kurie reikalavimai jai yra netaikomi? Jei taip, tai tokiu atveju ir kurie?
	Kaip derėtų suprasti Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 03-106 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo“ (toliau – Aprašas) 9.10 papunktyje nurodyto registro ir jo turinio reikalavimus?
	Ar Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 03-106 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo“, (toliau – Aprašas) 9.5 papunktyje vartojama sąvoka „tiesiogiai atskaitingi įstaigos kolegialiam valdymo organui, o asmuo, atsakingas už vidaus audito organizavimą, atskaitingas įstaigos priežiūros organui“ reiškia, kad už kontrolės funkcijas atsakingi darbuotojai įstaigos kolegialaus valdymo organo nustatytu periodiškumu jai atsiskaito (pvz., teikia ataskaitas) už savo vykdomas funkcijas ir turi galimybę tiesiogiai informuoti apie, jų vertinimu, aktualius klausimus? Ar ši sąvoka turi platesnę reikšmę ir kolegialus valdymo organas turėtų skirti (atleisti) už kontrolės funkcijas atsakingus darbuotojus, nustatyti jiems atlygį ir pan.?
	Ar vertindami Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 03-106 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo“, (toliau – Aprašas) 13 punkto nuostatas, teisingai suprantame, kad rizikų valdymo žemėlapiai kas ketvirtį gali būti pateikti įstaigos vienasmeniam valdymo organui ir kolegialiam valdymo organui, o esminės visos įstaigos veiklos rizikos (kai yra) ataskaita – kolegialiam valdymo organui įstaigos numatytu periodiškumu?
	Ar teisingai suprantame, kad Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 03-106 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo“, (toliau – Aprašas) reikalavimus atitinka toks įstaigos vidaus dokumentų (rizikų valdymo, atitikties, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, veiklos funkcijų perdavimo ir pan.) tvirtinimo atskyrimas tarp įstaigos kolegialaus ir vienasmenio valdymo organo: 1) įstaigos kolegialus valdymo organas tvirtina strateginio lygio dokumentus (pvz., politikas ir pan.), o vienasmenis valdymo organas tvirtina juos įgyvendinančius dokumentus (pvz., tvarkas, procesus ir pan.); 2) įstaigos kolegialus valdymo organas tvirtina vidaus audito metinį planą, o vidaus audito veiksmų planų įgyvendinimo statusas yra periodiškai pristatomas vienasmeniam valdymo organui; 3) įstaigos kolegialus valdymo organas tvirtina įstaigos organizacinę struktūrą, kuri apima padalinius, departamentus, skyrius, ir jos pakeitimus, o vienasmenis valdymo organas priima tai įgyvendinančius sprendimus (pvz., dėl padalinių, departamentų, skyrių nuostatų, pareigų aprašymų)?
	Ar elektroninių pinigų (mokėjimo) įstaiga pati gali nuspręsti, kokias valdymo organui taikomas nuostatas taikyti kolegialiam ir kurias vienasmeniam valdymo organui, atsižvelgiant į įstaigos valdysenos modelį, veiklos specifiką ir funkcijų tarp kolegialių organų pasiskirstymo specifiką?

Organizacinė struktūra ir valdymo sistema

Ar galima Įstaigos Atitikties vadovą skirti stebėtojų tarybos nariu, jeigu Įstaigoje identifikuojami ir valdomi interesų konfliktai? Ar paskyrus Atitikties vadovą stebėtojų tarybos nariu, jis, eidamas Atitikties vadovo pareigas, turėtų ir toliau būti tiesiogiai atskaitingas Įstaigos valdybai, kaip numatyta Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas dėl valdymo) 9.5 punkte, atskaitingumo neperkeliant stebėtojų tarybai?

Ar remiantis Gerosios valdysenos praktikos principais visais atvejais yra privaloma skirti mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigos (toliau – Įstaiga) direktoriaus pavaduotoją, ar galima taikyti kitus būdus? Pavyzdžiui, esant poreikiui ir remiantis Mokėjimo įstaigų įstatymo (MĮĮ) 9 straipsnio 9 dalimi į direktoriaus pareigas laikinai paskirti vieną iš valdybos narių arba nustatyti, kad direktorių pavaduoja vieno iš padalinių vadovas.

Ar tokiu atveju, kai vienu iš mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigos (toliau – Įstaiga) vadovų (t. y. stebėtojų tarybos arba valdybos nariu, direktoriumi arba jo pavaduotoju) paskiriamas Lietuvoje nuolat reziduojantis, lietuviškai kalbantis ir žinių bei patirties apie Lietuvos teisinę sistemą, finansų įstaigoms taikomus reikalavimus, šios rinkos specifiką, jai kylančias rizikas ir pan. turintis asmuo, kurio paskyrimui neprieštaravo Lietuvos bankas, yra privaloma skirti darbuotoją, kuris eitų vietinio vadovo (angl. Country Manager) pareigas?

Ar tuo atveju, kai elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos licenciją (toliau – EPĮ), arba mokėjimo įstaigos, turinčios mokėjimo įstaigos licenciją (toliau – MĮ) (toliau kartu – Įstaigos), visos akcijos priklauso vienam akcininkui (fiziniam asmeniui, toliau – vienintelis akcininkas), o stebėtojų taryba nesudaroma, vienintelis akcininkas gali atlikti šios Įstaigos priežiūros organo funkcijas ir kartu eiti jos vadovo pareigas?

Kaip suprasti Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 247 „Dėl Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 5 punkto nuostatą „proporcingai Įstaigos veiklai“? Ar tai reiškia, kad, jei bendrovė yra maža (pvz., 10–20 darbuotojų), organizacinė struktūra paprasta, tai kai kurie reikalavimai jai yra netaikomi? Jei taip, tai tokiu atveju ir kurie?

Kaip derėtų suprasti Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 03-106 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo“ (toliau – Aprašas) 9.10 papunktyje nurodyto registro ir jo turinio reikalavimus?

Ar Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 03-106 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo“, (toliau – Aprašas) 9.5 papunktyje vartojama sąvoka „tiesiogiai atskaitingi įstaigos kolegialiam valdymo organui, o asmuo, atsakingas už vidaus audito organizavimą, atskaitingas įstaigos priežiūros organui“ reiškia, kad už kontrolės funkcijas atsakingi darbuotojai įstaigos kolegialaus valdymo organo nustatytu periodiškumu jai atsiskaito (pvz., teikia ataskaitas) už savo vykdomas funkcijas ir turi galimybę tiesiogiai informuoti apie, jų vertinimu, aktualius klausimus? Ar ši sąvoka turi platesnę reikšmę ir kolegialus valdymo organas turėtų skirti (atleisti) už kontrolės funkcijas atsakingus darbuotojus, nustatyti jiems atlygį ir pan.?

Ar vertindami Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 03-106 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo“, (toliau – Aprašas) 13 punkto nuostatas, teisingai suprantame, kad rizikų valdymo žemėlapiai kas ketvirtį gali būti pateikti įstaigos vienasmeniam valdymo organui ir kolegialiam valdymo organui, o esminės visos įstaigos veiklos rizikos (kai yra) ataskaita – kolegialiam valdymo organui įstaigos numatytu periodiškumu?

Ar teisingai suprantame, kad Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 03-106 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo“, (toliau – Aprašas) reikalavimus atitinka toks įstaigos vidaus dokumentų (rizikų valdymo, atitikties, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, veiklos funkcijų perdavimo ir pan.) tvirtinimo atskyrimas tarp įstaigos kolegialaus ir vienasmenio valdymo organo: 1) įstaigos kolegialus valdymo organas tvirtina strateginio lygio dokumentus (pvz., politikas ir pan.), o vienasmenis valdymo organas tvirtina juos įgyvendinančius dokumentus (pvz., tvarkas, procesus ir pan.); 2) įstaigos kolegialus valdymo organas tvirtina vidaus audito metinį planą, o vidaus audito veiksmų planų įgyvendinimo statusas yra periodiškai pristatomas vienasmeniam valdymo organui; 3) įstaigos kolegialus valdymo organas tvirtina įstaigos organizacinę struktūrą, kuri apima padalinius, departamentus, skyrius, ir jos pakeitimus, o vienasmenis valdymo organas priima tai įgyvendinančius sprendimus (pvz., dėl padalinių, departamentų, skyrių nuostatų, pareigų aprašymų)?

Ar elektroninių pinigų (mokėjimo) įstaiga pati gali nuspręsti, kokias valdymo organui taikomas nuostatas taikyti kolegialiam ir kurias vienasmeniam valdymo organui, atsižvelgiant į įstaigos valdysenos modelį, veiklos specifiką ir funkcijų tarp kolegialių organų pasiskirstymo specifiką?

Užduokite klausimą