DUK

Klausimas
Būsto kreditai
	Būsto kredito sutarčių teisinis reguliavimas
	Ar būsto kredito teikimo veikla yra reguliuojama?
	Kokioms kredito sutartims taikomi Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo reikalavimai?
	Ar būsto kredito sutarčių reguliavimas kilęs iš Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų?
	Kokiais atvejais, turint būsto kreditą, netaikomos Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nuostatos?
	Ar būsto kredito sutartis reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai taikomi įsigyjant arba įkeičiant komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą?
	Ar būsto kredito reikalavimai taikomi refinansuojamam būsto kreditui?
	Ar fizinis asmuo gali skolinti būsto įsigijimui kitam fiziniam asmeniui?
	Ar būsto kredito reklama reguliuojama ir prižiūrima?
	Ar būsto kreditą gali teikti ne tik kredito įstaigos?
	Ar taikomi Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo reikalavimai kreditui daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti)?
	Ar galima imti kreditą kitoje valstybėje?
	Kredito gavėjo kreditingumo vertinimas
	Kas yra DSTI santykis?
	Kaip vertinamos investicinės veiklos pajamos?
	Kaip vertinamos individualios veiklos pajamos?
	Kaip vertinama kredito gavėjo gaunama pašalpa?
	Kokį darbo stažą reikia turėti norint gauti būsto kreditą?
	Ar būsto kreditas gali būti suteiktas pensinio amžiaus žmogui?
	Kaip vertinami bendraskoliai?
	Ar būsto kredito davėjas privalo duomenų bazėse tikrinti kredito gavėjo paraiškoje nurodytus duomenis?
	Ar kredito gavėjas privalo teikti informaciją kredito davėjui?
	Kokią informaciją apie kredito gavėją gali rinkti kredito davėjas?
	Ar yra nustatyta būsto kredito paraiškos forma?
	Ar galima gauti būsto kreditą be kreditingumo vertinimo?
	Kaip kredito davėjas turi informuoti apie sprendimą nesuteikti būsto kredito?
	Standartinė informacija apie būsto kreditą ir įpareigojantis pasiūlymas suteikti būsto kreditą
	Koks yra standartinės informacijos apie būsto kreditą tikslas?
	Kada būsto kredito davėjas turi pateikti standartinę informaciją?
	Kiek laiko galima svarstyti pasiūlymą suteikti būsto kreditą?
	Būsto kredito sutarties forma ir turinys
	Kas turi būti nurodyta būsto kredito sutartyje?
	Ar būsto kredito sutartyje privaloma nurodyti informacija turi būti išdėstyta viename dokumente?
	Ar kredito gavėjas turi teisę gauti būsto kredito sutarties projektą?
	Būsto kredito kaina
	Kas yra marža?
	Kas yra būsto kredito palūkanų norma?
	Ar būsto kredito davėjai turi siūlyti abi palūkanų normų rūšis – fiksuotąją ir kintamąją?
	Kurią palūkanų rūšį – fiksuotąją ar kintamąją – patartina rinktis tariantis su kredito davėju dėl būsto kredito?
	Koks yra būsto kredito sutartyje nustatomos palūkanų normos dydis?
	Būsto kredito užsienio valiuta sutartis
	Kokia būsto kredito sutartis yra laikoma būsto kredito užsienio valiuta sutartimi?
	Ar galima imti būsto kreditą užsienio valiuta?
	Ar kredito davėjai privalo sudaryti būsto kredito užsienio valiuta sutartis?
	Ar būsto kredito davėjas gali taikyti griežtesnius reikalavimus, jei kreditas imamas užsienio valiuta?
	Kokios vartotojų apsaugos priemonės taikomos būsto kredito užsienio valiuta atveju?
	Kredito ir nekilnojamojo turto vertės santykis ir pradinis įnašas
	Kas yra LTV santykis?
	Kaip apskaičiuojamas turimo būsto kredito LTV santykis?
	Ar galima perskaičiuoti LTV santykį, jei būsto kreditas suteiktas seniau, o būsto vertė nuo to laiko gerokai pakilo ir norima imti antrą kreditą?
	Kokio dydžio pradinį įnašą turi sukaupti kredito gavėjas?
	Ar vietoje pradinio įnašo galima įkeisti kitą nekilnojamojo turto objektą?
	Ar valstybės parama (subsidija) būstui įsigyti gali būti panaudota pradiniam įnašui sumokėti?
	Kas yra antrasis būsto kreditas?
	Ar antrajam būsto kreditui taikomas didesnis LTV?
	Ką daryti, jei šeima nori pakeisti būstą ir įsigyti naują būstą su kreditu, o anksčiau su kreditu įsigytą būstą parduoti?
	Jei vienas iš bendraskolių jau turi būsto kreditą, ar, imant naują kreditą kartu, taikomas 30 proc. dydžio pradinio įnašo reikalavimas?
	Kokios 30 proc. dydžio pradinio įnašo reikalavimo išimtys taikomos antrajam ir paskesniems būsto kreditams?
	Nekilnojamojo turto vertinimas
	Ar norint gauti būsto kreditą visada reikia pateikti turto vertinimo ataskaitą?
	Ar galima pasirinkti turto vertintoją su būsto kreditu įsigyjamam nekilnojamajam turtui įvertinti?
	Ar būsto kredito davėjas gali nesutikti su pasirinktu turto vertintoju?
	Kada su būsto kreditu įsigyjamas nekilnojamasis turtas vertinamas kredito gavėjo lėšomis?
	Ar kredito davėjas turi teisę reikalauti papildomų įsipareigojimų pagal būsto kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonių, jei sumažėja nekilnojamojo turto vertė?
	Finansinių paslaugų ir produktų siejimas ir grupavimas
	Ar privaloma įsigyti kitų būsto kredito davėjo paslaugų ar produktų?
	Ar kredito davėjas turi teisę reikalauti, kad kredito gavėjas turėtų kredito davėjo atidarytą mokėjimo sąskaitą?
	Ar privaloma sudaryti nekilnojamojo turto draudimo sutartį?
	Ar teisėtas kredito davėjo pažadas nustatyti geresnes būsto kredito sutarties sąlygas, jei bus pervedamas atlyginimas į šio banko sąskaitą?
	Ar teisėtas kredito davėjo pažadas nustatyti mažesnę ketinamo imti būsto kredito palūkanų normą, jei kredito gavėjas taps pensijų fondo, kurį valdo tai pačiai, kaip ir kredito davėjas, grupei priklausanti valdymo įmonė, dalyviu?
	Teisė atsisakyti būsto kredito sutarties
	Ar galima atsisakyti būsto kredito sutarties?
	Ar apie būsto kredito sutarties atsisakymą reikia informuoti kredito davėją?
	Ar, atsisakius būsto kredito sutarties, reikia grąžinti būsto kreditą ir mokėti palūkanas?
	Ar reikia mokėti būsto kredito sutarties atsisakymo mokestį?
	Ar, atsisakius būsto kredito sutarties, galima nutraukti nekilnojamojo turto draudimo sutartį?
	Būsto kredito grąžinimas anksčiau nustatyto termino
	Ar galima grąžinti būsto kreditą anksčiau nustatyto termino?
	Ar galima nemokamai grąžinti būsto kreditą anksčiau nustatyto termino?
	Kokio dydžio išankstinio grąžinimo mokestis (kompensacija) taikomas, jeigu noriu grąžinti būsto kreditą anksčiau nustatyto termino?
	Ar grąžinant būsto kreditą anksčiau nustatyto termino reikia sumokėti visas būsto kredito sutartyje nurodytas palūkanas?
	Ar galima iš anksto grąžinti bet kokią būsto kredito sumą?
	Ar reikia informuoti kredito davėją apie ketinimą iš anksto grąžinti būsto kreditą ar jo dalį?
	Įsipareigojimų pagal būsto kredito sutartį vykdymo atidėjimas susidūrus su finansiniais sunkumais
	Ką reikėtų daryti, jeigu kredito gavėjas susidūrė su finansiniais sunkumais ir negali tinkamai vykdyti įsipareigojimų pagal būsto kredito sutartį?
	Kas yra būsto kredito atostogos?
	Kada galima gauti būsto kredito atostogas?
	Ar galima gauti ilgesnes nei trijų mėnesių kredito atostogas?
	Ar per būsto kredito atostogas nereikės nieko mokėti?
	Ar gali būti didinama marža, jeigu asmuo, turintis būsto paskolą, susidūrė su finansiniais sunkumais?
	Kokių veiksmų turi imtis kredito davėjas, jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų pagal būsto kredito sutartį?
	Pavėluoto įmokų mokėjimo atveju taikomos netesybos
	Kokio dydžio netesybos gali būti taikomos vėluojant mokėti būsto kredito įmokas?
	Ar nutraukus būsto kredito sutartį skaičiuojamos netesybos?
	Ar gali būti netaikomos netesybos, jeigu kredito sutartyje nustatytos įmokos mokamos pavėluotai?
	Kredito sutarties nutraukimas arba viso kredito grąžinimas kredito davėjo reikalavimu
	Kokios yra būsto kredito sutarties nutraukimo sąlygos?
	Ar būsto kredito davėjas privalo perspėti apie galimą būsto kredito sutarties nutraukimą?
	Kas yra esminis būsto kredito sutarties pažeidimas?
	Ar kredito davėjas gali nutraukti būsto kredito sutartį savo iniciatyva?
	Būsto kredito atostogos ir kredito pertvarkymas
	Ar pertvarkant būsto kredito sutartį gali būti didinama marža?
	Ar, atidedant kredito įmokų mokėjimą pagal būsto kredito sutartį, sudarytą iki 2017 m. liepos 1 d., taikomos Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 58 straipsnio 5 dalies nuostatos, pagal kurias tuo atveju, jei keičiamos esminės iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos kredito sutarties sąlygos, pakeistai kredito sutarčiai taikomos šio įstatymo nuostatos?
	Ar galima taikyti Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas vartotojui nepradėjus vėluoti mokėti įmokų pagal būsto kredito sutartį?
	Kredito įmokų atidėjimo atveju nereikia vartotojui pateikti standartinės informacijos apie būsto kreditą formos, tačiau nėra aišku, ar galima neskaičiuoti bendros kredito kainos metinės normos (BKKMN).
	Ar kredito gavėjo prašymas atidėti kredito įmokų mokėjimą turėtų būti išnagrinėtas per bendrą skundų (raštų) nagrinėjimo terminą, t. y. ne ilgiau kaip per 15 darbo dienų?
	Tuo atveju, kai kredito davėjas ir kredito gavėjas susitaria atidėti įmokas, ar tinkamu vartotojo informavimu būtų laikomi veiksmai, jeigu kredito davėjas ir kredito gavėjas naujų būsto kredito sutarties specialiųjų sąlygų nepasirašo, tačiau naujas būsto kredito grąžinimo grafikas vartojimo kredito gavėjui pateikiamas vienu iš šių būdų: a) nurodomas vartotojo asmeninėje paskyroje; b) pridedamas prie atsakymo dėl įmokų atidėjimo ir vartotojui išsiunčiamas el. paštu?
	Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta „atidėti įmokų, išskyrus palūkanas, mokėjimą“. Ar ši nuostata reiškia, kad kredito davėjas: a) gali prašyti už atidėjimą sumokėti palūkanas ir atidėti kredito įmokų mokėjimą pailgindamas kredito grąžinimo terminą ir neperskaičiuodamas įmokų dydžio; b) privalo kredito gavėjo sumokėtas palūkanas užskaityti kaip dalinį kredito gavėjo mokėjimą ir parengti kitą kredito gavėjo mokėjimo grafiką padidindamas įmoką (jeigu terminas lieka tas pats)?
	Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, jog viena iš būtinų sąlygų įmokoms atidėti yra aplinkybė, kad kredito gavėjas netenkina nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų. Ar tai reiškia, kad kredito davėjas turi surinkti informaciją iš vartotojo ir patikrinti ją duomenų bazėse, t. y. atlikti pakartotinį vartotojo kreditingumo vertinimą, ar užtenka įvertinti iš kredito gavėjo gautą informaciją apie jo pajamų (įsipareigojimų) pokyčius?
	Ar kredito davėjas iš kredito gavėjo gali reikalauti įrodymų, pagrindžiančių, kad kredito gavėjas atitinka Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytas aplinkybes?
	Ar kredito davėjas privalo rinkti įrodymus, kad yra visos Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 22 straipsnyje nurodytos aplinkybės, t. y. įvertinti kreditingumą, nustatyti DSTI santykio viršijimą ir surinkti papildomus patvirtinančius dokumentus dėl pajamų netekimo (santuokos nutrūkimo) ir kitų nurodytų aplinkybių?
	Ar kredito davėjas, gavęs kredito gavėjo prašymą atidėti būsto kredito sutartyje nustatytas įmokas, privalo iš naujo įvertinti vartotojo kreditingumą?
	Kaip vertinti kredito gavėjo pajamų sumažėjimą „ne mažiau kaip trečdaliu“, kai asmuo pajamas gauna pagal verslo liudijimą, o su prašymu suteikti kredito atostogas kreipiasi po to, kai pajamų negavo savaitę ar dvi?
	Ar asmuo kredito atostogomis gali pasinaudoti tik vieną kartą per būsto kredito sutarties laikotarpį, ar kiekvieną kartą, kai iš naujo susiduria su finansiniais sunkumais, t. y. keletą kartų tos pačios būsto kredito sutarties galiojimo laikotarpiu?
	Ar kredito davėjas privalo kredito gavėjui taikyti ne mažesnį kaip trijų mėnesių įmokų atidėjimo laikotarpį, kai jau yra vėluojama mokėti įmoką ar kelias įmokas? Ar tokiems kredito gavėjams turi būti suteikiamas įmokų atidėjimas?
	Kaip elgtis tais atvejais, kai kredito gavėjas teikia prašymą atidėti įmokas, tačiau prašymo pateikimo metu jo DSTI santykis yra 35 proc. (kredito davėjas būtų linkęs atidėti įmokas)?
	Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 22 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad kredito davėjas privalo kredito gavėjo prašymu atidėti įmokų, išskyrus palūkanas, mokėjimą. Ar ši nuostata taikoma kredito sutartims, kuriose yra nustatytos palūkanos, tačiau nėra taikoma kredito sutartims, kuriose nenustatytos palūkanos?
	Ar įpareigojimas kredito davėjams atidėti įmokas galioja tik nenutrauktoms sutartims, t. y. privaloma atidėti kredito įmokų mokėjimą, jeigu kredito sutartis galioja?
	Kiti su būsto kreditu susiję klausimai
	Ar galima rinktis kredito davėją?
	Kokia yra maksimali būsto kredito sutarties trukmė?
	Ar reikia mokėti įmokas mirus būsto kredito gavėjui?
	Ką daryti su būsto kreditu skyrybų atveju?
	Kur galima rasti bendrą informaciją apie būsto kreditus?
Atsakingojo skolinimo nuostatai
	Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo ir Atsakingojo skolinimo nuostatų taikymas
	Kokie yra pagrindiniai Atsakingojo skolinimo nuostatai?
	Ar Atsakingojo skolinimo nuostatai taikomi užsienio šalių piliečiams suteikiamiems kreditams?
	Ar kredito davėjas turi vadovautis Atsakingojo skolinimo nuostatais priimdamas sprendimą dėl įsipareigojimų perkėlimo vienam iš kredito gavėjų skyrybų atveju?
	Ar kredito davėjas, teikdamas kreditą, skirtą vartojimo reikmėms arba nekilnojamojo turto rekonstrukcijai, turėtų vadovautis Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nuostatomis?
	Ar kredito davėjas, teikdamas kreditą, skirtą nekilnojamojo turto priklausiniams (pvz., pirčiai, priestatui, ūkiniam pastatui) statyti, kuris nėra užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, turėtų vadovautis Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nuostatomis?
	Ar Atsakingojo skolinimo nuostatai taikomi kreditams, suteikiamiems fiziniams asmenims, besiverčiantiems individualia veikla jų verslo ar profesinėms reikmėms tenkinti?
	Ar Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas ir Atsakingojo skolinimo nuostatai yra taikomi fizinių asmenų teikiamiems su nekilnojamuoju turtu susijusiems kreditams?
	Ar Atsakingojo skolinimo nuostatai taikomi kreditams, skirtiems komercinės paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti?
	Būsto kredito sutarties keitimas
	Ar refinansuojant būsto kreditą reikia atsižvelgti į buvusios kredito sutarties terminą?
	Jeigu būsto kredito sutartis, kurioje nustatyta tam tikram laikotarpiui fiksuota palūkanų norma, sudaryta iki įsigaliojant Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymui ir yra keičiama keičiant esmines sutarties sąlygas, ar naujoje būsto kredito sutartyje reikia nurodyti, kokia palūkanų norma (konkreti marža ir indeksas) bus taikoma vartotojui pasibaigus fiksuotosios palūkanų normos laikotarpiui?
	Kreditingumo vertinimas
	Ar galima gauti būsto kreditą neįvertinus kreditingumo?
	Ar gaunamos pašalpos gali būti vertinamos griežčiau nei darbo užmokestis?
	Kokiais dokumentais turėtų vadovautis kredito davėjas vertindamas individualia veikla besiverčiančių kredito gavėjų dabartines ir būsimas pajamas?
	Ar kredito gavėjų pajamos iš investicinės veiklos, pavyzdžiui, vertybinių popierių pardavimo, gali būti laikomos tvariomis pajamomis?
	Ar kredito davėjas gali suteikti būsto kreditą pensinio amžiaus asmeniui?
	Ar kredito davėjas, taikydamas didesnį nei 40 proc., bet 60 proc. neviršijantį DSTI santykį, turi atlikti palūkanų jautrumo testą?
	Ar kredito davėjas gali taikyti didesnį nei 40 proc. DSTI santykį?
	Kredito ir nekilnojamojo turto vertės santykis (LTV)
	Kas yra LTV santykis?
	Ar bankas, teikdamas kreditą naujos statybos būstui su daline apdaila įsigyti ir remdamasis atliekamų darbų sąmata, gali suteikti kreditą, didesnį už įsigyjamo turto vertę arba kainą, būstui ne tik įsigyti, bet ir įsirengti?
	Ar gali vienas kredito davėjas suteikti kreditą, neužtikrintą nekilnojamojo turto įkeitimu, kuris skirtas nekilnojamajam turtui įsigyti, jei kitas kredito davėjas sutiko kredituoti tik dalį šio įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės?
	Ar gali vienas kredito davėjas suteikti būsto kreditą nekilnojamajam turtui įsigyti, jei kitas kredito davėjas sutiko kredituoti tik, pavyzdžiui, 60 proc. įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės?
	Ar kredito davėjas gali suteikti didesnio nei 85 proc. LTV santykio būsto kreditą, atsižvelgdamas į ateityje galimai didėsiančią šio nekilnojamojo turto vertę?
	Ar, įkeičiant keletą nekilnojamojo turto objektų, LTV santykis turi būti skaičiuojamas kiekvieno objekto atveju atskirai?
	Ar būtų pažeistas LTV santykio reikalavimas, jei kredito davėjas suteiktų 85 proc. įsigyjamo nekilnojamojo turto kainos kreditą, neatsižvelgdamas į nekilnojamojo turto vertę?
	Ar kredito davėjas gali suteikti kreditą Jungtinėje Karalystėje dirbančiam asmeniui, kuris ketina įsigyti nekilnojamąjį turtą JAV?
	Antrajam būsto kreditui taikomas LTV
	Ar antrajam būsto kreditui taikomas mažesnis LTV santykis?
	Ar taikomos kokios nors išimtys dėl 30 proc. pradinio įnašo reikalavimo antrajam ir paskesniems būsto kreditams?
	Jei vienas iš bendraskolių jau turi būsto kreditą, ar imant naują būsto kreditą kartu yra taikomas 30 proc. dydžio pradinio įnašo reikalavimas?
	Pradinio įnašo reikalavimas
	Ar galima vietoj pradinio įnašo įkeisti papildomą nekilnojamojo turto objektą arba paimti vartojimo kreditą?
	Ar valstybės suteikiama parama būstui, t. y. subsidija, gali būti užskaitoma kaip pradinis įnašas?
	Ar visais atvejais pradinis įnašas turi būti sumokamas prieš būsto kredito išmokėjimą?
Vartojimo kreditai
	Vartojimo kredito sutarčių teisinis reguliavimas
	Kas yra vartojimo kreditas?
	Kuo vartojimo kreditas skiriasi nuo greitojo kredito?
	Kas turi teisę verstis vartojimo kredito teikimo veikla?
	Ar fizinis asmuo gali verstis skolinimo veikla?
	Ar perkant išsimokėtinai mobilųjį telefoną taikomas Vartojimo kredito įstatymas?
	Kas prižiūri kredito sutartis, kai skolinama juridiniams asmenims ar verslo reikmėms?
	Kur reikėtų kreiptis dėl studento paskolos arba paskolos renovacijai?
	Vartojimo kredito tarpininko veikla
	Kas yra vartojimo kredito tarpininkas?
	Ar vartojimo kredito tarpininko veikla yra prižiūrima?
	Tarpusavio skolinimo platformų veikla
	Kas yra tarpusavio skolinimas?
	Kas turi teisę verstis tarpusavio skolinimo veikla?
	Kiek pinigų asmuo gali paskolinti vienam fiziniam asmeniui, kai skolinimas vyksta per tarpusavio skolinimo platformą?
	Kas prižiūri Lietuvoje veikiančias tarpusavio skolinimo platformas?
	Vartojimo kredito reklama
	Kokia informacija turi būti pateikta vartojimo kredito sutarties reklamoje?
	Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimas
	Kokie reikalavimai keliami vartotojui, norinčiam gauti vartojimo kreditą?
	Ar vartojimo kreditas gali būti suteiktas pajamų negaunančiam asmeniui?
	Kokio dydžio turi būti pajamos norint gauti vartojimo kreditą?
	Ar vartojimo kreditas gali būti suteiktas moksleiviui?
	Kas prižiūri UAB „Creditinfo Lietuva“ sudaromus fizinių asmenų kredito reitingus?
	Ar turėsiu grąžinti vartojimo kreditą, jeigu vartojimo kredito davėjas netinkamai įvertino mano kreditingumą?
	Ar gali keli vartojimo kredito davėjai suteikti vartojimo kreditus vienam asmeniui?
	Bendra vartojimo kredito kaina
	Kas sudaro bendrą vartojimo kredito kainą?
	Ar bendrai vartojimo kredito kainai taikomi kokie nors apribojimai?
	Standartinė informacija apie vartojimo kreditą
	Kokią informaciją gauti turiu teisę prieš sudarydamas vartojimo kredito sutartį?
	Įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį vykdymo atidėjimas susidūrus su finansiniais sunkumais
	Ką turėčiau daryti, jei vėluoju mokėti vartojimo kredito įmokas?
	Kas yra kredito atostogos?
	Ką daryti, jeigu praradęs darbą negaliu sumokėti vartojimo kredito įmokos?
	Vartojimo kredito sutarties atsisakymas
	Ar galiu atsisakyti vartojimo kredito sutarties?
	Vartojimo kredito grąžinimas anksčiau nustatyto termino
	Ar turiu teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino?
	Kiek kainuoja vartojimo kredito grąžinimas anksčiau nustatyto termino?
	Asmenims, nepageidaujantiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių
	Ką turiu daryti, jeigu noriu apriboti savo galimybę skolintis?
	Kredito atostogos ir kredito restruktūrizavimas
	Ar Vartojimo kredito įstatymo 18(1) straipsnio nuostatos taikomos ir atsinaujinančio vartojimo kredito produktui, t. y. vartojimo kredito produktui, kuris neturi nustatyto mokėjimo grafiko ir fiksuoto galutinio grąžinimo termino?
	Ar atidedant vartojimo kredito sutartyje įtvirtintų įmokų mokėjimą Vartojimo kredito įstatymo 18(1) straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka galima viršyti vartotojo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykio (DSTI) reikalavimus?
	Ar gali būti atidedamas administravimo mokestis, jeigu vartojimo kredito sutartyje nebuvo numatytos palūkanos, tačiau nustatytas administravimo mokestis?
	Ar administravimo mokestis įmokų pagal vartojimo kredito sutartį atidėjimo laikotarpiu gali būti skaičiuojamas, vartojimo kredito gavėjui jį sumokant pasibaigus atidėjimo laikotarpiui?
	Gal galite pateikti pavyzdžių dėl pajamų sumažėjimo „ne mažiau kaip trečdaliu“? Ar pajamų sumažėjimą būtų teisinga skaičiuoti tokiu būdu: išvedamas paskutinių 4 mėnesių, kada vartotojo pajamos dar nebuvo sumažėjusios, vidurkis ir jis lyginamas su vartotojo pateiktoje darbovietės pažymoje nurodyta informacija apie sumažėjusias pajamas?
	Vartojimo kredito davėjui ir vartojimo kredito gavėjui susitarus atidėti įmokas 3 mėnesių laikotarpiui (vartotojas moka tik palūkanas) ir pailginant vartojimo kredito grąžinimo terminą, taikant vartojimo kredito sutartyje nustatytą palūkanų normą, kai kuriais atvejais bendra vartojimo kredito kaina gali viršyti bendrą vartojimo kredito sumą. Ar tokiu atveju vartojimo kredito kainos viršijimas būtų laikomas Vartojimo kredito įstatymo pažeidimu, ir vartojimo kredito davėjas savo iniciatyva privalėtų sumažinti vartojimo kredito kainą, pavyzdžiui, palūkanų normą, ir (arba) administravimo mokestį tam, kad bendra vartojimo kredito kaina neviršytų bendros vartojimo kredito sumos?
	Ar vartojimo kredito gavėjo prašymas atidėti įmokas turėtų būti išnagrinėtas per bendrą skundų (raštų) nagrinėjimo terminą, t. y. ne ilgiau kaip per 15 darbo dienų?
	Tuo atveju, kai vartojimo kredito davėjas ir vartojimo kredito gavėjas susitaria atidėti įmokas, ar tinkamu vartotojo informavimu būtų laikomi veiksmai, jeigu vartojimo kredito davėjas ir vartojimo kredito gavėjas naujų vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų nepasirašo, tačiau naujas vartojimo kredito grąžinimo grafikas vartojimo kredito gavėjui pateikiamas vienu iš šių būdų: a) nurodomas vartotojo asmeninėje paskyroje; b) pridedamas prie atsakymo dėl įmokų atidėjimo ir vartotojui išsiunčiamas elektroniniu paštu?
	Ar vartojimo kredito davėjas gali atidėti įmokų mokėjimą trumpesniam terminui, nei nurodyta vartojimo kredito prašyme (pvz., klientas prašo atidėti įmokas 2 mėnesiams, tačiau kreditorius, atsižvelgdamas į naudojamos sistemos galimybes, įmoką gali atidėti tik 20 dienų, po to šį terminą pailgindamas dar vienam mėnesiui)? Ar tokiu atveju klientas turėtų mokėti palūkanas už 2 mėnesius iš karto, ar iš pradžių vienos įmokos palūkanas, o po to kito mėnesio palūkanas?
	Ar visi toliau nurodyti įmokų atidėjimo būdai būtų tinkami: 1) vartojimo kredito gavėjas įmokų atidėjimo laikotarpiu moka tik palūkanas, o 4-tą mėnesį sumoka per 3 mėnesius atidėtą kredito sumą ir 4-to mėnesio kredito kainą (vėlesnės įmokos mokamos taip, kaip buvo numatyta pradiniame vartojimo kredito grąžinimo grafike); 2) vartojimo kredito gavėjas įmokų atidėjimo laikotarpiu moka tik palūkanas, o likusi grąžinti vartojimo kredito suma išdėstoma likusiam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui jo neilginant, taikant vartojimo kredito sutartyje numatytus administravimo mokesčio ir palūkanų procentinius dydžius; 3) vartojimo kredito gavėjas įmokų atidėjimo laikotarpiu moka tik palūkanas, o likusi grąžinti vartojimo kredito suma išdėstoma pailginant vartojimo kredito grąžinimo terminą, taikant vartojimo kredito sutartyje numatytus administravimo mokesčio ir palūkanų procentinius dydžius?
	Vartojimo kredito įstatymo 18(1) straipsnyje numatyta, jog viena iš būtinų sąlygų atidėti įmokas yra aplinkybė, kad vartojimo kredito gavėjas nebetenkina nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų. Ar tai reiškia, kad vartojimo kredito davėjas turi surinkti informaciją iš kliento ir duomenų bazių (atlikti pakartotinį kreditingumo vertinimą), ar užtenka įvertinti iš kliento gautą informaciją apie pajamų (įsipareigojimų) pokyčius?
	Ar vartojimo kredito davėjas gali reikalauti įrodymų pagrįsti, kad vartojimo kredito gavėjas atitinka Vartojimo kredito įstatymo 18(1) straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas aplinkybes?
	Ar, vykdydamas Vartojimo kredito įstatymo 18(1) straipsnio 1 dalies nuostatas, vartojimo kredito davėjas gali atidėti įmokas, jeigu vartojimo kredito gavėjo DSTI santykis viršija teisės aktuose nustatytus reikalavimus?
	Ar vartojimo kredito davėjas privalo rinkti įrodymus, kad yra visos Vartojimo kredito įstatymo 18(1) straipsnyje nurodytos aplinkybės, t. y. įvertinti vartotojo kreditingumą, nustatyti DSTI santykio viršijimą ir surinkti pajamų netektį, nutrūkusią santuoką ar kitas nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus?
	Pažymėtina, kad kriterijaus „netenka ne mažiau kaip trečdalio pajamų“ turinys ir taikymas nėra aiškus, nes: 1) žodis „netekti“ suteikia pagrindo manyti, jog kalbama apie atvejus, kai pajamų praradimas (netekimas) įvyko nepriklausomai nuo asmens valios (neteko versus atsisakė); 2) taip pat nėra aišku, ar nurodytą kriterijų atitinka atvejai, kai asmuo gauna pajamas, vykdydamas individualią veiklą, ir pajamų netekimą gali lemti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, tiek paties asmens sprendimas sumažinti veiklos apimtis, tiek nuo šio asmens nepriklausančios aplinkybės, kaip antai, pirkėjų užsakymų sumažėjimas; 3) lingvistiškai aiškinant pakeitimų turinį į atvejus „netenka ne mažiau kaip trečdalio pajamų“ galėtų patekti ir atvejai, kai asmuo pats sąmoningai pasiima nemokamas atostogas ilgam laikotarpiui ir tokiu būdu lemia situaciją, jog jo pajamos sumažėja (Darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalis). Manytina, kad 2 ir 3 punktuose nurodyti atvejai automatiškai neatitinka atsakingojo skolinimo tikslo ir esmės, nes tokiu atveju teisė reikalauti atidėti įmokas kiltų ir būtų siejama ne su darbuotojo finansiniu nepajėgumu vykdyti įsipareigojimus, o su jo paties sąmoningu sprendimu atsisakyti pajamų nemokamų atostogų laikotarpiu. Prašome Lietuvos banką pateikti nuomonę šiuo klausimu.
	Ar asmuo Vartojimo kredito įstatymo 18(1) straipsnio teikiamomis kredito atostogomis gali pasinaudoti tik vieną kartą vartojimo kredito laikotarpiu, ar kiekvieną kartą, kai iš naujo susiduria su finansiniais sunkumais, t. y. keletą kartų tos pačios paskolos turėjimo laikotarpiu?
	Sudaryta susietojo vartojimo kredito sutartis, kurioje numatyta, kad tam tikrą laikotarpį (pvz., pirmus 3 mėnesius) ar visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį vartojimo kredito gavėjas gali nemokėti palūkanų. Jeigu kreditorius atidėtų įmokas, pavyzdžiui, 3 mėnesiams, ar jis turėtų teisę atidėtoms įmokoms taikyti vartojimo kredito sutartyje nenustatytus mokesčius (pvz., vidutines įmonėje taikomas palūkanas)?
	Ar, atidedant įmokas Vartojimo kredito įstatymo 18(1) straipsnyje nustatyta tvarka, gali būti atidedamas administravimo mokestis, jeigu vartojimo kredito sutartyje palūkanos nenustatytos, o numatytas tik administravimo mokestis?
	Ar, atidedant įmokas Vartojimo kredito įstatymo 18(1) straipsnyje nustatyta tvarka, administravimo mokestis atidėjimo laikotarpiu gali būti skaičiuojamas, tačiau vartojimo kredito gavėjas jį sumoka tik atidėjimo laikotarpiui pasibaigus?
	Kaip elgtis tais atvejais, kai vartojimo kredito gavėjas teikia prašymą atidėti įmokas, tačiau prašymo pateikimo metu jo DSTI santykis yra 35 proc. (vartojimo kredito davėjas būtų linkęs atidėti įmokas)?
	Jeigu susituokusiam asmeniui buvo suteiktas asmeninis vartojimo kreditas, ar privaloma vadovautis Vartojimo kredito įstatymo 18(1) straipsniu tuo atveju, kai sumažėja kliento sutuoktinio pajamos, sutuoktinis miršta ir pan.?
	Vartojimo kredito įstatymo 18(1) straipsnyje nurodyta, kad vartojimo kredito davėjas vartojimo kredito gavėjo prašymu privalo atidėti įmokų, išskyrus palūkanas, mokėjimą. Ar teisingai suprantame, kad ši įstatymo nuostata taikoma toms vartojimo kredito sutartims, kuriose yra nustatytos palūkanos, ir netaikoma vartojimo kredito sutartims be palūkanų?
	Ar tinkamai suprantame, kad įpareigojimas vartojimo kredito davėjams atidėti įmokas galioja tik nenutrauktoms sutartims (t. y. privalome atidėti kliento įmoką, jeigu vartojimo kredito sutartis galioja)?
	Kiti su vartojimo kreditu susiję klausimai
	Kur galima rasti informacijos apie vartojimo kredito davėjų veiklos statistinius rodiklius?
	Ar galima užskaityti paimto vartojimo kredito dalį iš kredito unijoje turimo pajinio įnašo (pajaus)?
	Ar gali būti išrašytas vekselis vartojimo kredito davėjui?
	Kur galiu rasti informacijos, jei ketinu imti ar jau turiu vartojimo kreditą?
STOP vartojimo kreditams
Kas nutinka su asmens jau turimais prasiskolinimais, kai jis įsirašo arba yra įrašomas į sąrašą?
Kaip galima išsibraukti iš sąrašo?
Kokią įtaką asmenų įrašymas į sąrašą turės jų kredito istorijai?
O jeigu kreditų bendrovė nepaiso draudimo suteikti kreditą?
Kokių kreditų negauna sąraše esantis asmuo?
Kokių duomenų ir dokumentų reikia norint į(si)rašyti į sąrašą?
Kas gali į(si)rašyti į sąrašą? Ar galima kitą asmenį įrašyti į šį sąrašą?
Finansinis raštingumas. Taupymas
Kiek dar kartų „Sodra“ įtrauks asmenis į II pakopos pensijų kaupimo sistemą?
Nuo kada bus atskaičiuojamos įmokos, jeigu dabar atnaujinsiu savo kaupimą II pakopos pensijų fonduose?
Ar galėsiu nutraukti II pakopos pensijų fondo sutartį?
Ar yra patikima ir saugu kaupti II pakopos pensijų fonduose?
Kokią dalį atlyginimo reikėtų paskirti papildomam pensijos kaupimui II pakopos pensijų fonde?
Kaip galėčiau įvertinti, ar man verta pradėti kaupti, ar atnaujinti savo kaupimą II pakopos pensijų fonde?
Per kiek laiko turiu apsispręsti dėl pensijos kaupimo II pakopoje?
Kaip sužinoti, ar nuo sausio 1 d. būsiu pakartotinai įtrauktas į dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje?
Kas nutiks nesureagavus į „Sodros“ atsiųstą laišką apie pakartotinį įtraukimą į kaupimą II pakopos pensijų fonde?
Ką reikėtų daryti įtraukimo į II pakopos pensijų kaupimo sistemą metu?
Kas yra pakartotinis įtraukimas į II pakopos pensijų kaupimo sistemą?
Ar bankas, prieš priimdamas mano lėšas, privalo mane informuoti apie indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo taikymą?
Ar bankas, prieš priimdamas mano lėšas, privalo mane informuoti apie indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo taikymą?
Kas, kaip ir per kiek laiko išmoka draudimo išmoką?
Ar 100 000 eurų draudimo išmoką numatyta mokėti tik gyventojams, ar jos gali tikėtis ir įmonės?
Ar mano lėšos, esančios mokėjimo sąskaitoje, yra apdraustos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu?
Ar susumuojami indėliai skirtinguose bankuose?
Ar skirtingoms indėlių rūšims galioja tas pats draudimas?
Kokio dydžio gali būti indėlio draudimo suma?
Kur galiu rasti informacijos apie indėlių draudimą?
Finansinis raštingumas. Draudimas
Koks terminas yra nustatytas draudikui ir (arba) brokeriui pateikti atsakymą į asmens skundą (prašymą)?
Kuo skiriasi privalomasis ir savanoriškasis draudimas?
Ar gali draudikas atsisakyti sudaryti arba pratęsti savanoriškojo draudimo sutartį?
Kas yra turto draudimas?
Ar galima pagal TPVCAPD automobilio likutinę vertę nustatyti aukciono būdu?
Ar draudimo sutartis gali būti pratęsta automatiškai?
Kas Lietuvoje gali platinti draudimo produktus?
Kaip yra nustatomas žalos dydis ir draudimo išmoka?
Kuo skiriasi kasko ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis (TPVCAPD) draudimas?
Kur turėčiau kreiptis dėl paveldėjimo teisinių santykių?
Kur kreiptis, jeigu vykdant automobilio remonto darbus po draudžiamojo įvykio remonto įmonė netinkamai atliko darbus?
Gavau draudiko reikalavimą atlyginti žalą (pvz., dėl užlieto buto). Ką daryti? Ar galiu kreiptis į Lietuvos banką?
Ar grąžinamos draudimo įmokos nutraukus sutartį prieš terminą?
Kas yra grupinis draudimas?
Ar įvykio žalos administravimą gali vykdyti ne draudimo įmonė?
Ar stovinčio automobilio durelėmis padaryta žala gali būti administruojama pagal TPVCAPD numatomas sąlygas?
Ką turėčiau žinoti apie pakaitinio automobilio suteikimą TPVCAPD atveju?
Kuo skiriasi pratęstos garantijos draudimas ir pardavėjo ar gamintojo suteiktas garantinis įsipareigojimas?
Ką daryti, jeigu tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius?
Ar galiu pasirinkti draudimo bendrovę su būsto paskola įsigyjamam būstui apdrausti?
Finansinis raštingumas. Mokėjimai
	Kliento pažinimo informacija
	Ar mokėjimo paslaugų teikėjas (MPT), prašydamas pateikti asmeninę informaciją apie mano lėšų kilmę, neprašo perteklinės informacijos?
	Ar mokėjimo paslaugų teikėjas (MPT) gali iš manęs reikalauti užpildyti kliento pažinimo anketą?
	Ar mokėjimo paslaugų teikėjas (MPT) gali apriboti ir (arba) nutraukti finansinių paslaugų teikimą, jeigu nepateiksiu kliento pažinimo informacijos?
	Ar kliento tapatybei nustatyti galiu mokėjimo paslaugų teikėjui (MPT) pateikti vairuotojo pažymėjimą? Ar kliento tapatybei nustatyti tinkamas Jungtinėje Karalystėje, kuri jau nebėra Europos ekonominės erdvės (EEE) narė, išduotas vairuotojo pažymėjimas?
	Ar prieš pradėdamas naudotis mokėjimo paslaugų teikėjo (MPT) paslaugomis visada privalau užpildyti kliento pažinimo anketą? Kokio išsamumo anketą MPT gali reikalauti užpildyti?
	Kaip dažnai mokėjimo paslaugų teikėjas (MPT) turi teisę prašyti manęs atnaujinti kliento pažinimo anketos duomenis?
	Ar mokėjimo paslaugų teikėjo (MPT) klientas, kurio giminaitis yra politiškai pažeidžiamas (paveikiamas) asmuo, taip pat turi būti laikomas politiškai pažeidžiamu (paveikiamu) asmeniu?
	Kas yra PEP arba politiškai pažeidžiami (paveikiami) asmenys?
	Kas yra galutinis naudos gavėjas?
	Ar mokėjimo paslaugų teikėjas (MPT) turi teisę prašyti lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, kuriuose atsispindi mano asmeniniai duomenys?
	Kokiais būdais galiu pateikti informaciją mokėjimo paslaugų teikėjui (MPT)?
	Ką daryti, jeigu nesuprantu anketos „Pažink savo klientą“ klausimų, todėl negaliu jos užpildyti?
	Ką daryti, jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas (MPT) prašo užpildyti ar atnaujinti kliento pažinimo anketos duomenis, o aš negaliu to padaryti internetu (nesinaudoju) arba neturiu galimybės nuvykti į skyrių fiziškai?
	Ar mokėjimo paslaugų teikėjas (MPT) yra teisės aktų (BDAR ir kt.) įpareigotas tinkamai saugoti ir tvarkyti mano asmens duomenis?
	Ar gali mokėjimo paslaugų teikėjas (MPT) nutraukti su manimi dalykinius santykius tuo atveju, jeigu pasibaigė mano asmens tapatybės dokumento (kuriuo buvau identifikuotas fiziškai dalyvaudamas) galiojimo laikas?
	Ar mokėjimo paslaugų teikėjas (MPT) turi teisę reikalauti iš manęs informacijos, kurią jau buvau teikęs valstybės institucijoms (pvz., VĮ Registrų centrui, VMI ir pan.)?
	Kokių dokumentų gali prašyti mokėjimo paslaugų teikėjas (MPT), prašydamas pagrįsti lėšų šaltinį ir (arba) turto šaltinio kilmę?
	Ar galiu prašomus dokumentus mokėjimo paslaugų teikėjui (MPT) teikti ne valstybine, o kita kalba?
	Ką daryti, jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas (MPT) prašo manęs pateikti dokumentus, kurių dėl objektyvių priežasčių negaliu gauti per jo nustatytą terminą? Jei nepateiksiu dokumentų iki nustatyto termino, MPT grasina apriboti naudojimąsi paslaugomis.
	Mokėjimo paslaugų įkainiai
	Kokį mokestį gali taikyti mokėjimo paslaugų teikėjai už lėšų likutį mokėjimo sąskaitoje?
	Kur galėčiau pamatyti mokėjimų paslaugų teikėjų taikomus įkainius?
	Ar Lietuvos bankas reguliuoja mokėjimo paslaugų teikėjų teikiamų operacijų įkainius?
	Ar mokėjimo įstaiga, kurioje atliekamas lėšų pervedimas, privalo informuoti apie banko korespondento taikomą mokestį?
	Kaip mokėjimo paslaugų teikėjas turi skelbti valiutos keitimo mokesčius?
	Ar turiu mokėti už sąskaitą, kuria seniai nesinaudoju, nes buvau ją pamiršęs?
	Ar gali prekybininkai imti mokestį iš pirkėjų už atsiskaitymą mokėjimo priemone?
	Kodėl turiu už sąskaitą mokėti kas mėnesį, jeigu ja naudojuosi tik porą kartų per metus?
	Kur galėčiau palyginti mokėjimo paslaugų krepšelių įkainius?
	Mokėjimo kortelės
	Ar galiu atskleisti mokėjimo kortelės duomenis (savininko vardo ir pavardę, mokėjimo kortelės numerį ir CVV kodą, PIN kodą) kitiems asmenims?
	Ar mokėjimo paslaugų teikėjas privalo blokuoti mokėjimo priemonę, jeigu įtaria sukčiavimo atvejį?
	Ką man daryti, jei mokėjimo operacijos mokėjimo kortele atliktos be mano žinios ir sutikimo?
	Mokėjimo sąskaitos
	Ar mano sąskaitos, atidarytos mokėjimo paslaugų teikėjų, yra matomos kitoms institucijoms?
	Ar mokėjimo paslaugų teikėjas nepažeidžia taisyklių, taikydamas mėnesinį mokėjimo sąskaitos administravimo mokestį, jeigu teismo numatyta tvarka sąskaitai yra taikomas apribojimas?
	Kur galiu rasti informaciją apie Lietuvos Respublikoje veikiančius finansų rinkos dalyvius?
	Ką turiu daryti, norėdamas atsidaryti mokėjimo sąskaitą?
	Kas yra IBAN?
	Kaip galiu naudotis man nustatyta laisvai disponuojama suma, kai mano sąskaita yra areštuota?
	Kokios paslaugos yra įtrauktos į Lietuvos banko patvirtintą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio sudėtį?
	Ar mano turima ir naudojama tik viena banko sąskaita automatiškai laikoma pagrindine mokėjimo sąskaita?
	Kas teikia pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio paslaugą?
	Kokiais atvejais mokėjimo paslaugų teikėjas gali apriboti naudojimąsi mokėjimo sąskaita arba mokėjimo priemonėmis?
	Ar privalau turėti (atsidaryti) mokėjimo sąskaitą toje pačioje kredito įstaigoje, jei mane domina tik jos terminuotojo indėlio paslauga?
	Kaip galiu atsidaryti sąskaitą užsienio banke? Ar reikia apie tai kažkam pranešti?
	Sąskaitų ribojimas ir mokėjimų sulaikymas
	Kaip mokėjimo paslaugų teikėjas (MPT) gali apriboti mano naudojimąsi finansinėmis paslaugomis, jeigu laiku nepateiksiu prašomos informacijos?
	Prieš kiek laiko mokėjimo paslaugų teikėjas (MPT) privalo mane informuoti apie sutarties nutraukimą MPT iniciatyva?
	Kiek laiko mokėjimo paslaugų teikėjas (MPT) gali taikyti ribojimus mokėjimo sąskaitai ar mokėjimui?
	Ar privalo mokėjimo paslaugų teikėjas (MPT) mane informuoti apie tai, jog mano mokėjimo sąskaitai ar mokėjimui buvo pritaikyti ribojimai?
	Mokėjimo paslaugų sutarties sudarymas/nutraukimas/pakeitimas
	Kaip galiu nutraukti sudarytą banko sąskaitos (mokėjimo sąskaitos) sutartį?
	Ar mokėjimo paslaugų teikėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sudarytą banko sąskaitos (mokėjimo sąskaitos) sutartį?
	Ar turiu teisę nesutikti su mokėjimo paslaugų teikimo sąlygų pakeitimais?
	Mokėjimai
	Ar antstolis be mano sutikimo gali persivesti lėšas iš mano sąskaitos?
	Ar gali mokėjimo paslaugų teikėjas sustabdyti mokėjimo vykdymą?
	Jeigu mokėjimas vykdomas ilgiau, negu yra numatyta, ar mokėjimo paslaugų teikėjas turi pareigą sumokėti kompensaciją už vėluojamą laikotarpį?
	Ar atlikdamas lėšų pervedimą galiu rinktis mokėjimo būdą „OUR“ ar „SHA“?
	Ar mokėjimo paslaugų teikėjas privalo sustabdyti mokėjimo operaciją, jeigu įtaria sukčiavimo atvejį?
	Ar mokėjimo paslaugų teikėjas gali riboti arba atsisakyti vykdyti lėšų pervedimus iš baltarusijos / rusijos arba į jas?
	Ką reiškia „OUR“ apmokėjimo būdas?
	Ką reiškia „SHA“ apmokėjimo būdas?
	Kas yra bankas korespondentas?
	Kiek laiko užtrunka SEPA lėšų pervedimas?
	Kiek laiko užtrunka tarptautinis mokėjimas?
	Kas yra bendra mokėjimų eurais erdvė SEPA?
	Ar galiu atšaukti lėšų pervedimą?
	Ką turėčiau daryti, jei suklydau nurodydamas gavėjo vardą arba pavardę atliekant mokėjimo pervedimą?
	Kas yra SWIFT / BIC kodas?
	Ką turėčiau daryti, jei suklydau nurodydamas gavėjo sąskaitos numerį ir nežinau, kam buvo pervestos lėšos?
	Ar bankas perves lėšas mano nurodytam gavėjui nepriklausomai nuo to, kad neteisingai nurodžiau jo sąskaitos numerį, bet teisingai nurodžiau pavadinimą, vardą ir pavardę?
	Kada galiu atšaukti pateiktą mokėjimo nurodymą pervesti lėšas?
	Per kiek laiko turi būti įvykdytas mano pateiktas mokėjimo nurodymas pervesti lėšas?
	Informacijos pateikimas
	Ar mokėjimo paslaugų teikėjas privalo vartotojui pateikti komisinio atlygio ataskaitą?
	Kaip ir kada mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų informuoti klientus apie mokėjimo paslaugų teikimo sąlygų pakeitimus?
	Kada mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų informuoti klientą apie vienašališkai jo atliekamus mokėjimo paslaugų teikimo sąlygų pakeitimus?
	Kokią informaciją turėčiau gauti prieš sudarydamas banko sąskaitos (mokėjimo sąskaitos) sutartį?
	Mokėjimai negrynaisiais pinigais
	Ar galiu Lietuvoje atlikti mokėjimo pavedimą žinodamas tik gavėjo telefono numerį?
	Ar galiu išmaniajame telefone sukurti ir savo draugui nusiųsti mokėjimo nuorodą, kai noriu gauti mokėjimą?
	Ar įmanoma pervesti eurų draugui į sąskaitą pavyzdžiui, Portugalijoje, šeštadienio vakare, kad jis iš karto galėtų jais pasinaudoti?
	Ar tiesa, kad mokėjimo pavedimas eurais į kitą ES šalį kainuoja tiek pat, kiek į kitą banką Lietuvoje?
	Kaip aš galiu atsiskaityti už prekes ar gaunamas paslaugas?
	Jeigu Lenkijoje atsiskaitant kortele man pasiūloma pasirinkti atsiskaitymo valiutą – eurus arba zlotus, kurią valiutą pasirinkęs įprastai sumokėsiu mažiau už valiutos keitimą?
	Atsiskaičius mokėjimo kortele, internetinėje bankininkystėje mokėjimo kortele išleista suma kurį laiką rodoma kaip rezervuota. Ar kortele atlikto mokėjimo sumą, kol ji rodoma kaip rezervuota, bet kada galiu atsiimti?
	Ar prekybininkas gali prašyti papildomai primokėti prie pirkinio kainos, jei pasirenku sumokėti tam tikru būdu? Pavyzdžiui, prekybos vietoje atsiskaitant mokėjimo kortele papildomai imamas 1 proc. atlyginimas.
	Kokius savo identifikavimo ar turimų mokėjimo priemonių duomenis galiu atskleisti tretiesiems asmenims?
	Kas įprastai įvyks, jei atlikdamas mokėjimą teisingai įvesiu draugo vardą ir pavardę, tačiau suvesiu kito asmens sąskaitos numerį?
	Ar saugu atidaryti man banko žinute (SMS, el. laišku) atsiųstą aktyvią nuorodą, kurią paspaudus prašoma atnaujinti kontaktus, užpildyti kliento pažinimo anketą ar patikrinti įtartiną veiklą sąskaitoje?
	Skaitmeninis euras – dar nėra išleistas, o jei būtų išleistas, kas tai būtų?
	Ar kriptovaliutą galima naudoti mokėjimams atlikti?
	Kita
	Kurią procedūrą pasirinkti, skundo ar ginčo?
	Ar galiu gauti grynųjų pinigų kitame nei mano mokėjimo paslaugų teikėjo bankomate?
	Kur galėčiau gauti grynųjų pinigų?
	Kokias paslaugas galiu gauti, veikdamas pagal įgaliojimą?
	Per kiek laiko mokėjimo paslaugų teikėjas turi grąžinti neautorizuotos mokėjimo operacijos sumą į mano mokėjimo sąskaitą?
	Su kokiomis rizikomis galiu sudurti, investuodamas į kriptoturtą?
	Kam yra priskirta kriptoturto veiklos priežiūra?
	Kur turėčiau kreiptis dėl paveldėjimo teisinių santykių ir jų reguliavimo?
	Ko Lietuvos bankas imasi, mėgindamas sustabdyti sukčiavimo atvejus?
	Ar galiu išsigryninti čekį Lietuvoje?
	Ar mano sąskaitai galioja indėlių draudimo apsauga?
	Ką turiu daryti, jei atlikau mokėjimą prekybininkui, bet man nebuvo suteikta paslauga ar pristatyta prekė?
	Ar mokėjimo paslaugų teikėjas (pvz., bankas, kredito unija, elektroninių pinigų įstaiga, teikiantys mokėjimo paslaugas ir pan.) turi teisę keisti mokėjimo paslaugų teikimo sąlygas ir paslaugų įkainius?
	Kas yra mokėjimo paslaugos ir kas gali jas teikti?
Finansinis raštingumas: Kriptoturtas
	Kriptoturto samprata
	Kas yra kriptoturtas?
	Kas yra paskirstytojo registro technologija (PRT)?
	Ar kriptoturtas skiriasi nuo kriptovaliutų?
	Ar gali kriptovaliutos būti naudojamos atsiskaityti už pirkinius?
	Kas yra išmanioji sutartis ir kaip ji veikia?
	Koks yra skirtumas tarp monetos ir žetono?
	Koks yra skirtumas tarp privačiojo rakto ir viešojo rakto?
	Reglamento dėl kriptoturto rinkų (MiCA reglamento) svarba vartotojui
	Kas yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų (MiCA reglamento) reguliavimas?
	Kas pasiketė įsigaliojus MiCA reglamentui?
	Ar, įsigaliojus MiCA reglamentui, kriptoturtas tapo toks pat saugus, kaip, pavyzdžiui, indėlis?
	Kaip MiCA reglamentas paveikia kriptoturto vartotojus?
	Ar visas kriptoturtas yra reguliuojamas MiCA reglamento?
	Ką vartotojams svarbu žinoti įsigyjant kriptoturto, kuris yra reguliuojamas MiCA reglamentu?
	Ką vertėtų žinoti prieš įsigyjant kriptoturto?
	Ką vertėtų žinoti norint įsigyti kriptoturto?
	Nuo ko man pradėti, jeigu noriu investuoti į kriptoturtą?
	Kokios yra investavimo į kriptoturtą rizikos?
	Socialiniuose tinkluose sklando įvairių pasakojimų apie žmones, iš kriptoturto susikrovusius turtus be ypatingų pastangų. Ar tai gali būti tiesa?
	Kas prižiūri investicijas į kriptoturtą?
	Kaip sužinoti, ar kriptoturto įmonė turi teisę teikti paslaugas?
Grynieji pinigai
	Eurų ir litų monetų bei banknotų keitimas
	Kur galima išsikeisti eurų monetas ar banknotus į kito nominalo?
	Kiek eurų monetų galima išsikeisti Lietuvos banko kasose?
	Ar Lietuvos banko kasose galima išsikeisti litus į eurus?
	Užsienio valiutos keitimas
	Kur galima išsikeisti užsienio valiutą?
	Kur galima išsikeisti negaliojančius arba susidėvėjusius užsienio šalių banknotus?
	Padirbti ir apyvartai netinkami pinigai
	Kur galima pakeisti susidėvėjusius ar sugadintus eurų banknotus?
	Kaip elgtis įtarus, kad turimi banknotai padirbti?
	Lietuvos banko kasose teikiamos paslaugos
	Kokios paslaugos teikiamos Lietuvos banko kasose?
	Kokie įkainiai taikomi už Lietuvos banko kasose teikiamas paslaugas?
	Kokiais atvejais reikia pateikti įgaliojimą, norint pasinaudoti bet kuria iš Lietuvos banko kasose teikiamų paslaugų?
	Grynųjų pinigų įmokėjimas į bankomatą ir jų pasiėmimas
	Kaip elgtis tuo atveju, jeigu bankomatas neišdavė pinigų, tačiau jie nurašyti iš banko sąskaitos?
	Kaip elgtis tuo atveju, jei į bankomatą įmokant grynuosius pinigus, juos bankomatas priėmė, bet jie nebuvo įskaityti į banko sąskaitą?
	Kaip elgtis tuo atveju, jei į bankomatą įmokant grynuosius pinigus, jų bankomatas neatpažįsta ir nepriima?
	Atsiskaitymas grynaisiais pinigais
	Ar visose prekybos ir atsiskaitymo vietose privaloma priimti atsiskaitymus grynaisiais pinigais?
	Ar prekybininkai ir paslaugų teikėjai gali nurodyti klientui, kad priima tik grynuosius pinigus arba tik atsiskaitymus mokėjimo kortele? Ar teisėta, kai prekybininkas ar paslaugų teikėjas nurodo minimalią sumą, už kurią perkant priima atsiskaitymus mokėjimo kortele?
	Ar prekybininkai ir paslaugų teikėjai gali nepriimti atsiskaitymui eurų monetų?
	Ar prekybininkai ir paslaugų teikėjai gali nepriimti 200 ar 500 eurų nominalo banknotų? Kaip elgtis žmogui, turinčiam tokį banknotą?
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimas
	Pirkėjams
	Nuo kada taikomas atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimas?
	Kas turi taikyti apvalinimą?
	Kas apvalinama?
	Kaip apvalinama?
	Kodėl apvalinama? Ko siekiama apvalinant atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumas?
	Ar apvalinimas taikomas kiekvienos prekės kainai? Ar visų prekių kainos bus suapvalintos iki 5 arba 10 centų, pvz., 0,99 Eur kaina – iki 1 Eur?
	Ar apvalinimas taikomas, kai prekės yra grąžinamos? Ar apvalinimas taikomas, grąžinant pinigus už nesuteiktas paslaugą, netinkamos kokybės suteiktas paslaugas?
	Jei už vienu metu įsigytas kelias prekes buvo atsiskaitoma mokėjimo kortele, kokia suma turi būti grąžinama pirkėjui, nusprendusiam grąžinti tik vieną prekę ir prašančiam grąžintiną sumą išmokėti grynaisiais pinigais?
	Ar apvalinimas taikomas, kai prekės yra superkamos?
	Ar apvalinimas taikomas grynaisiais pinigais apmokant sąskaitas faktūras?
	Ar apvalinimas taikomas grynaisiais pinigais mokant įvairias įmokas už paslaugas (pvz., komunaliniai mokėjimai, telefono, interneto, kabelinės televizijos įmokos, draudimo, lizingo įmokos, įmokos už mokslą, darželį, būrelius ir kt.)?
	Ar apvalinimas taikomas mokant už pavėžėjų paslaugas grynaisiais pinigais?
	Kaip apvalinama, kai atsiskaitymui naudojami negrynieji pinigai?
	Ar apvalinimas taikomas atsiskaitant mokėjimo kortele?
	Ar apvalinimas taikomas mokant dovanų kuponais (čekiais, kortelėmis), lojalumo kortelėse sukauptais pinigais, socialinėmis kortelėmis?
	Ar apvalinimas taikomas internetinei prekybai?
	Ar apvalinimas taikomas mokant už internetu užsakytus maisto patiekalus?
	Ar apvalinimas taikomas mokant pensijas ir kitas socialinės apsaugos išmokas?
	Ar apvalinimas taikomas darbo užmokesčiui, dienpinigiams, komandiruotės išlaidoms?
	Ar apvalinimas taikomas mokesčiams, su mokesčiais susijusioms sumoms, rinkliavoms, piniginėms baudoms ir kitoms piniginėms prievolėms?
	Ar apvalinimas taikomas keičiant valiutą?
	Ar apvalinimas taikomas grynųjų pinigų perlaidoms?
	Ar apvalinimas taikomas įmokant grynuosius pinigus į mokėjimo sąskaitą, pasiimant juos iš mokėjimo sąskaitos?
	Kaip apvalinimas taikomas kompensuojamųjų vaistų priemokoms?
	Ar apvalinimas taikomas juridinių asmenų tarpusavio atsiskaitymams?
	Ar pirkėjas gali reikalauti sumokėti tikslią, o ne suapvalintą sumą?
	Ar pirkėjas gali prašyti suapvalinti negrynaisiais pinigais mokamą sumą?
	Kur panaudoti sukauptas 1 ir 2 ct monetas?
	Ar taikant apvalinimą pirkėjas turi teisę mokėti už pirkinį tik 1 ir 2 ct monetomis?
	Ar taikant apvalinimą prekybininkas (paslaugos teikėjas) gali atsisakyti iš pirkėjo priimti 1 ir 2 ct monetas?
	Ar taikant apvalinimą gali būti atiduodama grąža 1 ir 2 ct monetomis? Kokiais atvejais?
	Ar pirkėjas gali atsisakyti paimti grąžą 1 ir 2 ct monetomis?
	Ar taikant apvalinimą 1 Eur grąža gali būti atiduota 1 ir 2 ct monetomis?
	Ar 1 ir 2 ct monetos bus panaikintos ir jomis nebus galima mokėti? Ar reikia suskubti iškeisti 1 ir 2 ct monetas? Kiek laiko apyvartoje cirkuliuos 1 ir 2 ct monetos? Kiek laiko 1 ir 2 ct monetomis bus galima mokėti, atiduoti grąžą?
	Kaip apvalinama mokėtina suma, jei klientas dalį sumos nori apmokėti grynaisiais pinigais, dalį – mokėjimo kortele, arba atvirkščiai – dalį mokėjimo kortele, dalį – grynaisiais pinigais?
	Kaip taikomas apvalinamas, mokėjimui panaudojant sukauptus lojalumo taškus?
	Kaip taikomas apvalinimas, kai dalis sumos mokama dovanų kuponais (čekiais, kortelėmis) ar socialinėmis kortelėmis, o likusi dalis – grynaisiais pinigais?
	Ar dėl apvalinimo didės kainos?
	Ar taikant apvalinimą, maišeliai kainuos 5 ct?
	Ar dėl apvalinimo didės vartotojų išlaidos?
	Kur kreiptis konsultacijos dėl apvalinimo taikymo?
	Kokios institucijos kontroliuoja, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymo?
	Kaip apvalinimo pokyčiai bus išaiškinti žmonėms?
	Kokioms Lietuvos banko kasose teikiamoms paslaugoms taikomas apvalinimas?
	Kaip apvalinimas taikomas, kai pirkėjas sąskaitą už prekes (paslaugas) moka dalimis (per kelis mokėjimus)?
	Ar tuo atveju, kai, perkant internetu, atsiskaitymo momentas atidedamas, paliekant galimybę vartotojui atsiskaityti grynaisiais pinigais prekių atsiėmimo metu (tačiau užsakymo metu nežinant, kokį atsiskaitymo būdą prekių atsiėmimo metu galiausiai pasirinks vartotojas), prekybininkas, prieš sudarydamas nuotolinę sutartį, vartotojui turi pateikti informaciją apie apvalinimą?
	Ar apvalinimas taikomas grąžinant kreditą, lizingą?
	Kaip apvalinama, kai pirkėjas vienu metu apmoka kelias sąskaitas, išrašytas skirtingomis datomis, ir kiek pinigų priėmimo kvitų turi būti išrašyta? Ar turi būti apvalinama kiekvienos sąskaitos suma, ir išrašomi trys pinigų priėmimo kvitai? Ar turi būti apvalinama bendra trijų sąskaitų suma ir išduotas vienas pinigų priėmimo kvitas?
	Prekybininkams (paslaugų teikėjams)
	Nuo kada taikomas atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimas?
	Kas turi taikyti apvalinimą?
	Kas apvalinama?
	Kaip apvalinama?
	Kodėl apvalinama? Ko siekiama apvalinant atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumas?
	Ar apvalinimą atliks kasos darbuotojas?
	Ar apvalinimas taikomas kiekvienos prekės kainai? Ar visų prekių kainos bus suapvalintos iki 5 arba 10 centų, pvz., 0,99 Eur kaina – iki 1 Eur?
	Ar apvalinimas taikomas, kai prekės yra grąžinamos? Ar apvalinimas taikomas, grąžinant pinigus už nesuteiktas paslaugą, netinkamos kokybės suteiktas paslaugas?
	Jei už vienu metu įsigytas kelias prekes buvo atsiskaitoma mokėjimo kortele, kokia suma turi būti grąžinama pirkėjui, nusprendusiam grąžinti tik vieną prekę ir prašančiam grąžintiną sumą išmokėti grynaisiais pinigais?
	Ar apvalinimas taikomas, kai prekės yra superkamos?
	Ar apvalinimas taikomas grynaisiais pinigais apmokant sąskaitas faktūras?
	Ar apvalinimas taikomas grynaisiais pinigais mokant įvairias įmokas už paslaugas (pvz., komunaliniai mokėjimai, telefono, interneto, kabelinės televizijos įmokos, draudimo, lizingo įmokos, įmokos už mokslą, darželį, būrelius ir kt.)?
	Ar apvalinimas taikomas mokant už pavėžėjų paslaugas grynaisiais pinigais?
	Kaip apvalinama, kai atsiskaitymui naudojami negrynieji pinigai?
	Ar apvalinimas taikomas atsiskaitant mokėjimo kortele?
	Ar apvalinimas taikomas mokant dovanų kuponais (čekiais, kortelėmis), lojalumo kortelėse sukauptais pinigais, socialinėmis kortelėmis?
	Ar apvalinimas taikomas internetinei prekybai?
	Ar apvalinimas taikomas mokant už internetu užsakytus maisto patiekalus?
	Ar apvalinimas taikomas darbo užmokesčiui, dienpinigiams, komandiruotės išlaidoms?
	Ar apvalinimas taikomas mokesčiams, su mokesčiais susijusioms sumoms, rinkliavoms, piniginėms baudoms ir kitoms piniginėms prievolėms?
	Ar apvalinimas taikomas keičiant valiutą?
	Ar apvalinimas taikomas grynųjų pinigų perlaidoms?
	Ar apvalinimas taikomas įmokant grynuosius pinigus į mokėjimo sąskaitą, pasiimant juos iš mokėjimo sąskaitos?
	Kaip apvalinimas taikomas kompensuojamųjų vaistų priemokoms?
	Ar apvalinimas taikomas juridinių asmenų tarpusavio atsiskaitymams?
	Ar pirkėjas gali reikalauti sumokėti tikslią, o ne suapvalintą sumą?
	Ar pirkėjas gali prašyti suapvalinti negrynaisiais pinigais mokamą sumą?
	Kur panaudoti sukauptas 1 ir 2 ct monetas?
	Ar taikant apvalinimą pirkėjas turi teisę mokėti už pirkinį tik 1 ir 2 ct monetomis?
	Ar taikant apvalinimą prekybininkas (paslaugos teikėjas) gali atsisakyti iš pirkėjo priimti 1 ir 2 ct monetas?
	Ar taikant apvalinimą gali būti atiduodama grąža 1 ir 2 ct monetomis? Kokiais atvejais?
	Ar pirkėjas gali atsisakyti paimti grąžą 1 ir 2 ct monetomis?
	Ar taikant apvalinimą 1 Eur grąža gali būti atiduota 1 ir 2 ct monetomis?
	Ar 1 ir 2 ct monetos bus panaikintos ir jomis nebus galima mokėti? Ar reikia suskubti iškeisti 1 ir 2 ct monetas? Kiek laiko apyvartoje cirkuliuos 1 ir 2 ct monetos? Kiek laiko 1 ir 2 ct monetomis bus galima mokėti, atiduoti grąžą?
	Kaip apvalinama mokėtina suma, jei klientas dalį sumos nori apmokėti grynaisiais pinigais, dalį – mokėjimo kortele, arba atvirkščiai – dalį mokėjimo kortele, dalį – grynaisiais pinigais?
	Kaip taikomas apvalinamas, mokėjimui panaudojant sukauptus lojalumo taškus?
	Kaip taikomas apvalinimas, kai dalis sumos mokama dovanų kuponais (čekiais, kortelėmis) ar socialinėmis kortelėmis, o likusi dalis – grynaisiais pinigais?
	Kaip elgtis kasos darbuotojui, jei pirkėjas turi tikslią sumą grynaisiais pinigais ir atsisako mokėti suapvalintą sumą?
	Ar pirkėjui skirtame kasos aparato ekrane, be kitos informacijos, turi būti nurodomos pritaikyta apvalinimo suma ir bendra mokėtina suma, pritaikius apvalinimą?
	Kokios sumos turi būti rodomos kasos aparato ekrane, kai pirkėjas dar nežino, kokią sumą mokės grynaisiais pinigais ir kokią – mokėjimo kortele?
	Kaip prekybininkai (paslaugų teikėjai) turi pasirengti atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo taikymui?
	Ar prekybininkai (paslaugų teikėjai) gali netaikyti apvalinimo?
	Ar prekybininkai (paslaugų teikėjai) gali apvalinti ir atsiskaitymų negrynaisiais pinigais sumas?
	Ar dėl apvalinimo didės kainos?
	Ar taikant apvalinimą, maišeliai kainuos 5 ct?
	Ar dėl apvalinimo didės vartotojų išlaidos?
	Kaip apvalinimas įtraukiamas į ūkio subjekto (pardavėjo, paslaugų teikėjo) apskaitą, kai ūkio subjektas parduoda prekes (paslaugas), ir atsiskaitymas atliekamas grynaisiais pinigais?
	Kaip atvaizduojamas apvalinimas ūkio subjekto (pirkėjo) apskaitoje, kai ūkio subjekto darbuotojas už įmonės reikmėms įsigyjamas prekes (paslaugas) atsiskaito grynaisiais pinigais?
	Kokios sumos turi būti nurodytos apskaitos dokumentuose taikant apvalinimą?
	Kokios sumos apvalinant turi būti nurodomos kasos aparato kvite?
	Kaip įtraukiamas į apskaitą apvalinimas, grynaisiais pinigais mokant įmokas už paslaugas (pvz., komunaliniai mokėjimai, telefono, interneto, kabelinės televizijos įmokos, draudimo, lizingo įmokos, įmokos už mokslą, darželį, būrelius ir kt.) per mokėjimo paslaugų teikėją (pvz., „Perlo“ terminale, Lietuvoje pašto skyriuje, kredito įstaigos skyriuje, parduotuvės kasoje)?
	Ką daryti, jei prekybininkas (paslaugos teikėjas) turi apvalinimui nepritaikytų apskaitos dokumentų blankų? Ar taikant apvalinimą juos galima naudoti?
	Kokį poveikį apvalinimas turi pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) skaičiavimui?
	Kokį poveikį apvalinimas turi pelno mokesčio skaičiavimui?
	Kokį poveikį apvalinimas turi gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimui?
	Kokį poveikį apvalinimas turi akcizams?
	Kur kreiptis konsultacijos dėl apvalinimo taikymo?
	Kokios institucijos kontroliuoja, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymo?
	Kokia atsakomybė taikoma pažeidus Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą?
	Apvalinimo, kai naudojamas kasos aparatas ir savitarnos kasa, pavyzdžiai, informacijos atvaizdavimas kasos aparato ar savitarnos kasos ekrane
	Kaip apvalinimo pokyčiai bus išaiškinti žmonėms?
	Kaip turi būti apvalinama, kai vienu metu mokama už prekes (paslaugas), kurioms apvalinimas taikomas, ir sumokamos sumos, kurioms apvalinimas netaikomas? Pavyzdžiui, klientas perka pieną, duoną ir nori susimokėti baudą, atsiskaito grynaisiais pinigais.
	Ar prekybininkas turi užtikrinti mokėjimo priemonių sekos pasirinkimą klientui, jam atsiskaitant skirtingomis mokėjimo priemonėmis?
	Ar apvalinimas taikomas loterijos ar lošimo piniginio laimėjimo išmokėjimo sumai?
	Kaip apvalinama, kai pirkėjas prekę įsigyja internetu ar telefonu ir už ją sumoka siuntos pristatymo metu (siunta su pinigų surinkimo paslauga – išperkamoji pašto siunta), kai nėra žinoma, ar pirkėjas mokės grynaisiais pinigais, ar mokėjimo kortele?
	Kaip apvalinimas taikomas transporto lengvatų atveju? Kokia suma turi būti kompensuojama vežėjui už negautas pajamas dėl Transporto lengvatų įstatymo taikymo?
	Kaip apvalinimas taikomas draudimo polisų įmokų atveju, kai draudimo polisus parduoda draudimo agentas (fizinis ar juridinis asmuo) pagal tarpininkavimo sutartį su draudimo bendrove? Kokią sumą turi pervesti draudimo agentas draudimo bendrovei? Kas turėtų prisiimti pajamų skirtumus, susidariusius dėl apvalinimo?
	Kaip ūkio subjektai (tame tarpe ir bibliotekos) turės surinkti delspinigius pradėjus taikyti apvalinimą?
	Kokioms Lietuvos banko kasose teikiamoms paslaugoms taikomas apvalinimas?
	Kaip apvalinimas taikomas, kai pirkėjas sąskaitą už prekes (paslaugas) moka dalimis (per kelis mokėjimus)?
	Ar tuo atveju, kai, perkant internetu, atsiskaitymo momentas atidedamas, paliekant galimybę vartotojui atsiskaityti grynaisiais pinigais prekių atsiėmimo metu (tačiau užsakymo metu nežinant, kokį atsiskaitymo būdą prekių atsiėmimo metu galiausiai pasirinks vartotojas), prekybininkas, prieš sudarydamas nuotolinę sutartį, vartotojui turi pateikti informaciją apie apvalinimą?
	Ar apvalinimas taikomas grąžinant kreditą, lizingą?
	Kaip apvalinama, kai pirkėjas vienu metu apmoka kelias sąskaitas, išrašytas skirtingomis datomis, ir kiek pinigų priėmimo kvitų turi būti išrašyta? Ar turi būti apvalinama kiekvienos sąskaitos suma, ir išrašomi trys pinigų priėmimo kvitai? Ar turi būti apvalinama bendra trijų sąskaitų suma ir išduotas vienas pinigų priėmimo kvitas?
	Kaip prekybininkas (paslaugos teikėjas) turi apvalinti, jei naudojamas kasos aparatas, kuris neturi apvalinimo funkcionalumo?
	Kur prekybininkams dėti 1 ir 2 ct monetas, gautas iš pirkėjų? Ar galima jomis atiduoti grąžą?
Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčai
Kokius vartotojo ir finansų rinkos dalyvio ginčus nagrinėja Lietuvos bankas?
Ką turėčiau daryti, jei esu nepatenkintas banko, draudimo bendrovės ar kito finansų rinkos dalyvio, su kuriuo esu sudaręs sutartį, sprendimu?
Per kiek laiko, gavęs neigiamą (manęs netenkinantį) finansų rinkos dalyvio atsakymą, turiu teisę kreiptis į Lietuvos banką dėl ginčo nagrinėjimo?
Noriu kreiptis į Lietuvos banką dėl ginčo su finansų rinkos dalyviu nagrinėjimo. Kokią informaciją ir dokumentus turiu pateikti?
Kam ir kokiu adresu turiu pateikti visus reikalingus dokumentus?
Kaip nagrinėjami ginčai Lietuvos banke?
Ar ginčo nagrinėjimas Lietuvos banke yra mokamas?
Kur geriau kreiptis dėl ginčo nagrinėjimo: į teismą ar į Lietuvos banką?
Kokiais atvejais Lietuvos bankas gali atsisakyti nagrinėti ginčą?
Ar ginčų nagrinėjimas Lietuvos banke yra viešas?
Kiek laiko užtrunka vartotojo ir finansų rinkos dalyvio ginčo nagrinėjimas Lietuvos banke?
Kokius sprendimus priima Lietuvos bankas dėl vartotojo ir finansų rinkos dalyvio ginčo?
Ar Lietuvos banko sprendimas skundžiamas teismui?
Kas yra tarptautinis vartojimo ginčas?
Finansinį produktą ar paslaugą įsigijau iš finansų rinkos dalyvio veiklą vykdančio ne Lietuvoje. Į ką turėčiau kreiptis kilus ginčui dėl suteiktos finansinės paslaugos?
Įmokos už finansų rinkos priežiūrą
Dėl nenumatytų aplinkybių vėluojame sumokėti Lietuvos banko apskaičiuotą įmoką už finansų rinkos priežiūrą, ar tokiu atveju įstaigai bus taikomos sankcijos?
Turiu Lietuvos banko išduotą licenciją ar veiklos leidimą, bet pranešimo apie mokėtiną įmoką negaunu, kodėl?
Kada būsime informuoti, kokio dydžio įmoką už finansų rinkos priežiūrą turėsime mokėti?
Koks yra nustatytas atsiskaitymo už finansų rinkos priežiūrą terminas?
Jei tam tikrais metais finansų rinkos dalyvių sumokėtų įmokų suma viršija Lietuvos banko tais metais patirtas išlaidas, susijusias su finansų rinkos priežiūra, kas įvyksta su finansų rinkos dalyvio permoka?
Už kokį finansų rinkos priežiūros laikotarpį mokama įmoka?
Kaip apskaičiuojama įmoka už finansų rinkos priežiūrą, jei finansų rinkos dalyvis vykdo daugiau nei vieno finansų rinkos dalyvio veiklą, nustatytą Lietuvos banko įstatymo 1 priede?
Kaip apskaičiuojama įmoka už finansų rinkos priežiūrą?
Ar finansų rinkos dalyviams visuomet taikomi maksimalūs įmokų dydžiai, nustatyti Lietuvos banko įstatymo 1 priede?
Koks yra taikomas finansų rinkos priežiūros finansavimo modelis?
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija
	Kliento tapatybės nustatymas
	Ar visais atvejais kliento tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar kitą informaciją privaloma gauti iš kliento? Ar galima remtis duomenimis, gautais iš duomenų bazių ar paslaugų teikėjų?
	Kokie reikalavimai taikomi kliento dalykinių santykių tikslui ir numatomam pobūdžiui nustatyti? Ar yra atvejų, kai neprivaloma reikalauti kliento pateikti šios informacijos?
	Ar finansų įstaigos privalo gauti kliento tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, kai kliento tapatybė nustatoma PPTFPĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu būdu?
	Kaip finansų įstaigos, nustatydamos kliento tapatybę PPTFPĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu būdu, turėtų įsitikinti, kad kvalifikuoto elektroninio parašo išdavimo metu buvo naudotas tinkamas kliento tapatybę patvirtinantis dokumentas?
	Ar nuotoliniu būdu renkami juridinio asmens dokumentai, registracijos dokumentų kopijos turi būti patvirtinti notaro arba tvirtinami pažyma (Apostille)? Ar pakanka, kad šie dokumentai būtų patvirtinti el. parašu?
	Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad kliento tapatybė gali būti nustatyta klientui fiziškai nedalyvaujant, kai informacija apie asmens tapatybę patvirtinama kvalifikuotu elektroniniu parašu, naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, kuris atitinka 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB. (toliau – eIDAS Reglamentas) reikalavimus. Ar vadovaujantis šia PPTFPĮ nuostata galima nustatyti kliento tapatybę, kai finansų įstaiga gauna asmens tapatybės dokumento kopiją, pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu?
	Kaip finansų įstaigos, nustatydamos kliento tapatybę naudodamos vairuotojo pažymėjimą, turėtų įsitikinti kliento pilietybe? Ar kliento tapatybei nustatyti tinkamas Jungtinėje Karalystėje, kuri jau nebėra Europos ekonominės erdvės (EEE) narė, išduotas vairuotojo pažymėjimas?
	Įmonė teikia tik mokėjimo inicijavimo paslaugas (toliau – MIP). Kada jai atsiranda pareiga nustatyti kliento (MIP vartotojo) ir naudos gavėjo tapatybę ir kada galima pasinaudoti PPTFPĮ numatyta išimtimi dėl supaprastinto kliento tapatybės nustatymo?
	Kaip finansų rinkos dalyvis gali autentifikuoti klientą jam dalyvaujant fiziškai, jei dalykinių santykių pradžioje kliento tapatybė buvo nustatyta ir patikrinta gavus jo pasą arba asmens tapatybės kortelę?
	Ar, taikant supaprastintą kliento, juridinio asmens, tapatybės nustatymą, neprivaloma iš kliento reikalauti atstovo asmens dokumento ir juridinio asmens registraciją patvirtinančių dokumentų bei duomenų apie naudos gavėją ir valdymo struktūrą?
	Ar klientų tapatybės nustatymo ir patikrinimo metu yra privaloma atlikti kliento, jo atstovo, naudos gavėjo patikrą dėl neigiamos informacijos, galinčios turėti įtakos reputacijai (pvz., prieš klientą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl finansinių nusikaltimų ar pan.), viešuosiuose, patikimuose ir nepriklausomuose šaltiniuose?
	Ar nustatant kliento, juridinio asmens, tapatybę, klientui (jo atstovui) dalyvaujant fiziškai, privaloma gauti juridinio asmens tapatybę ir atstovo įgaliojimą patvirtinančius dokumentus popieriniu formatu, ar pakanka juos gauti el. paštu ar kitu skaitmeniniu būdu iš kliento atstovo?
	Ar dokumentai, surenkami iš kliento jo tapatybės nustatymo metu (pvz., pasų kopijos, akcininkų registrai, įmonės įstatai ir kt.), turi būti saugomi popierinėje laikmenoje? Ar pakanka dokumentus saugoti tik skaitmeniniu būdu kliento byloje pagal finansų įstaigos numatytas vidaus kontrolės procedūras?
	Ar FRD, pasibaigus asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, gauto klientui fiziškai dalyvaujant, galiojimo terminui, gali atnaujinti kliento asmens tapatybės duomenis ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenis remdamasis duomenimis, prieinamais patikimuose išorės šaltiniuose, pavyzdžiui, Gyventojų registre?
	Kuo skiriasi supaprastinto tapatybės nustatymo išimtis, nustatyta PPTFPĮ 9 straipsnio 4 dalyje, nuo išimties, nustatytos PPTFPĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte?
	Kokios apimties duomenis reikia surinkti apie klientą taikant supaprastintą tapatybės nustatymą?
	Kada galima taikyti supaprastintą kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą?
	Ar dalykinių santykių pradžioje visada reikia kliento reikalauti užpildyti kliento pažinimo anketą? Kokio išsamumo turi būti anketa?
	Naudos gavėjo tapatybės nustatymas
	Kas turėtų būti laikomas naudos gavėju skirtingose juridinių asmenų formose (pavyzdžiui, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos, asociacijos, bankrutuojančio juridinio asmens atvejais)?
	Kaip finansų rinkos dalyvis turi tinkamai nustatyti naudos gavėją, jei juridinio asmens nuosavybės struktūroje yra įmonė, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų užsienio valstybių reguliuojamoje rinkoje ir jai taikomi Europos Sąjungos teisės aktus atitinkantys reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą?
	Kaip finansų rinkos dalyvis turi tinkamai nustatyti naudos gavėją, jei juridinio asmens nuosavybės struktūra išeina už Lietuvos Respublikos ribų?
	Kaip tinkamai nustatyti naudos gavėją?
	Kokiais kriterijais vadovaujantis būtų galima pasirinkti patikimus ir nepriklausomus šaltinius, kuriuose turėtų būti tikrinama informacija apie klientą ir naudos gavėją? Gal galite pateikti tokių šaltinių pavyzdžių?
	Ar nustatant naudos gavėjo tapatybę yra privaloma gauti naudos gavėjo (fizinio asmens) asmens dokumento kopiją? Ar pakanka tik pareikalauti iš kliento privalomų naudos gavėjo duomenų?
	Ar finansų rinkos dalyvis, atnaujindamas kliento ir naudos gavėjo duomenis, kaip pirminį šaltinį gali naudoti duomenis, prieinamus patikimuose išorės šaltiniuose? Pavyzdžiui, duomenis apie veiklos sritį, valdymo struktūrą, vadovą (-us), naudos gavėją (-us) ir pan.
	Politiškai pažeidžiami (paveikiami) asmenys
	Ar klientas, kurio giminaitis yra politiškai pažeidžiamas (paveikiamas) asmuo, taip pat turi būti laikomas politiškai pažeidžiamu (paveikiamu) asmeniu?
	Kokiuose patikimuose šaltiniuose rekomenduojama patikrinti kliento pateiktą informaciją dėl politikoje dalyvaujančių fizinių asmenų (PEP)?
	Tarptautinės finansinės sankcijos
	Kokią informaciją privaloma pateikti ir kokiu būdu reikia informuoti Lietuvos banką finansų rinkos dalyviams (FRD) nustačius tarptautinių sankcijų įgyvendinimo vidaus kontrolės sistemos trūkumus?
	Kokiu periodiškumu ir kokios apimties turi būti atliekamas finansų rinkos dalyvių (FRD) tarptautinių sankcijų rizikos vertinimas?
	Kokiuose teisės aktuose įtvirtinta finansų rinkos dalyvių (FRD) teisė atmesti ir (arba) nevykdyti mokėjimo operacijų, jei jiems kyla pagrįstų įtarimų dėl mokėjimo operacijos atitikties tarptautinių sankcijų reikalavimams?
	Ar finansų rinkos dalyviai (FRD), vykdydami klientų mokėjimo operacijas, gali remtis kompetentingų valstybės institucijų (pvz., Muitinės departamento) atliktais patikros veiksmais siekdami įsitikinti, kad sandoriu nesiekiama apeiti ar išvengti tarptautinių sankcijų?
	Kokias priemones finansų rinkos dalyviai (FRD) turėtų taikyti įgyvendindami tarptautines finansines ir ekonomines (sektorines) sankcijas? Ar, įgyvendindami tarptautines sankcijas, FRD privalo sustabdyti ir patikrinti kiekvieną klientų atliekamą operaciją (sandorį)?
	Ar finansų įstaiga privalo tikrinti klientą, kitą operacijos (sandorio) šalį ir operacijoje (sandoryje) dalyvaujančius bankus, finansų įstaigas dėl taikytinų tarptautinių sankcijų, kai operacija (sandoris) atliekama Lietuvoje, Europos Sąjungoje ir (ar) SEPA erdvėje?
	Ar tarptautinės finansinės sankcijos taikomos atsiskaitymams už būtinąsias prekes ir paslaugas (pavyzdžiui, maisto prekes, komunalines, medicinos ir pan. paslaugas)?
	Nuo kokios sumos finansų įstaigų atliekamos operacijos ar sandoriai turėtų būti tikrinami dėl atitikties tarptautinėms sankcijoms? Ar šiuo atveju taikytini PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyti kliento tapatybės nustatymo atvejai?
	Ar finansų įstaiga turėtų įvykdyti mokėjimą subjektui, kuriam taikomos Europos Sąjungos sankcijos, pagal sutartį, susitarimą ar įsipareigojimą, sudarytą arba atsiradusį iki datos, kurią subjektui pradėtos taikyti sankcijos?
	Dalykinių santykių stebėsena
	Ar finansų įstaiga privalo tikrinti gavėją ir (ar) gavėjo banką dėl didesnę riziką keliančių veiksnių (pvz., gavėjas yra PEP, gavėjas laikomas turintis blogą reputaciją, prieš gavėją pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl finansinių nusikaltimų ar pan.), tuo momentu, kai finansų įstaigos klientas (siuntėjas): - atlieka ne grynųjų pinigų pervedimo operaciją gavėjui SEPA erdvėje; - atlieka ne grynųjų pinigų pervedimo operaciją gavėjui už SEPA ribų; - atlieka mažos vertės ne grynųjų pinigų pervedimo operaciją gavėjui SEPA erdvėje arba už SEPA ribų; - atlieka didelės vertės ne grynųjų pinigų pervedimo operaciją gavėjui SEPA erdvėje arba už SEPA ribų.
	Jei visi finansų įstaigos klientų sandoriai (piniginės operacijos) vykdomi per kredito įstaigoje turimą sąskaitą, ar tokiu atveju yra privaloma atskirai registruoti klientų operacijas, kurių suma lygi ar yra didesnė kaip 15 000 Eur, atskirame žurnale? Ar pakanka reguliariai išsaugoti sąskaitos išrašą su visomis klientų vykdomomis operacijomis ir privalomais piniginių operacijų duomenimis?
	Kokiais kriterijais vadovaujantis būtų galima pasirinkti tinkamas priemones kliento lėšų bei turto šaltiniui nustatyti ir patikrinti? Ar galėtumėte pateikti pavyzdžių, kokie informacijos šaltiniai ar dokumentai yra tinkami?
	Ar klientų patikros, atliekamos atsakingo asmens, rezultatai (pvz., paieška internete, atitinkamose duomenų bazėse ir pan.), kliento rizikos vertinimas ir kita su PPTFPĮ reikalavimų vykdymu susijusi informacija turi būti saugoma popierinėje ir (ar) skaitmeninėje laikmenoje?
	Ar FRD, atnaujindamas duomenis apie kliento dalykinių santykių tikslą ir pobūdį (pvz., grynųjų pinigų operacijos, tarptautiniai pavedimai ir pan.), gali kaip pirminį šaltinį naudoti turimus duomenis apie kliento retrospektyvinę veiklą?
	Kaip dažnai reikia atnaujinti kliento ir naudos gavėjo informaciją?
	Kita
	Kokie reikalavimai taikomi siekiant perkelti („migruoti“) klientus iš ne Lietuvoje licencijuotos finansų įstaigos į Lietuvoje licencijuotą finansų įstaigą?
	Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja atnaujinti Finansų rinkos dalyviams skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, pagal kuriuos finansų rinkos dalyviams atsiranda pareiga informuoti Lietuvos banką apie paskirtus darbuotojus, atsakingus už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą. Kokiu būdu ir kokią tiksliai informaciją finansų rinkos dalyviai privalo pateikti Lietuvos bankui?
	Dėl klientų pateiktų dokumentų, kai užtrunka jų vertimas į anglų kalbą ir (ar) lietuvių kalbą arba klientas visai atsisako juos versti, ar gera praktika būtų versti dokumentus pačioms finansų įstaigoms? Ar visada būtina kreiptis į profesionalius vertėjus, kad jie išverstų?
	Jeigu juridinis asmuo, įsteigtas ne Lietuvos Respublikoje, išduoda įgaliojimą, ar jis privalo būti tvirtinamas dokumento tvirtinimo pažyma (Apostille) ar legalizuojamas? Ar juridinio asmens įgaliojimas privalo būti notarinės formos?
	Ar sudarant paskolos sutartį, užtikrinamą laidavimu ir (ar) garantija, finansų įstaigai kyla prievolė laiduotojo ir (ar) garanto atžvilgiu taikyti tokias pat PPTFPĮ nuostatas, kaip klientui (paskolos gavėjui)? Kuris momentas laikytinas dalykinių santykių su laiduotoju ir (ar) garantu pradėjimu, PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme?
	Ar finansų įstaigos, norėdamos įdiegti naują technologinį sprendimą kaip priemonę valdyti pinigų plovimo (PP) ir (ar) terorizmo finansavimo (TF) rizikas, gali prašyti Lietuvos banko įvertinti sprendimo priimtinumą, atitiktį PPTFPĮ reikalavimams (klientų tapatybės nustatymo ir tikrinimo, piniginių operacijų stebėsenos ir kt. etapuose)? Jei taip, gal galite trumpai nurodyti, kokia yra procedūra? Jei ne, gal galite informuoti, kokiu kitu būdu prižiūrimi subjektai gali įsivertinti taikomos technologinės priemonės suderinamumą su PPTFPĮ ir Lietuvos banko rekomendacijomis?
	Kokio lygio pareigas turi eiti PPTFPĮ 2 straipsnio 23 dalyje minimas vyresnysis vadovas?
Licencijavimas. Kredito ir mokėjimų rinka
	Bankai ir specializuoti bankai
	Ar bankas gali neteikti paslaugų vartotojams ar verslo subjektams?
	Ar banko licenciją Lietuvoje įgijusi įstaiga privalo teikti bankines paslaugas Lietuvoje?
	Ar bankas gali perleisti dalį savo funkcijų trečiajai šaliai (angl. outsourcing)?
	Ar bankas gali teikti paslaugas kitose ES valstybėse narėse?
	Ar steigiamo banko įstatinis kapitalas gali būti suformuotas iš ICO metu gautų lėšų?
	Ar būtina suformuoti steigiamo banko kapitalą prieš teikiant prašymą išduoti licenciją?
	Ar galima steigti mokėjimų banką?
	Ar specializuotas bankas gali teikti bet kurias finansines paslaugas?
	Ar pareiškėjas privalo pateikti Gaivinimo planą?
	Ar banko vadovais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje?
	Mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos (licencijos)
	Ar galima įsteigus elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigą Lietuvoje bei jos filialą kitoje valstybėje narėje veiklą vykdyti tik filiale?
	Kokiais atvejais gali būti atšaukiama elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos licencija?
	Ar gali tie patys akcininkai turėti ne vieną elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigą Lietuvoje?
	Ar galima elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos kapitalą suformuoti vėliau, t. y. jau vykdant veiklą ir gavus licenciją?
	Ar turint elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos licenciją galima steigti filialą, veikti neįsisteigus valstybėje narėje? Kur rasti informaciją apie tam keliamus reikalavimus?
	Ar licenciją turinti elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaiga gali teikti papildomas paslaugas, susijusias su mokėjimo paslaugomis?
	Kokie reikalavimai taikomi elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos vadovams?
	Kuo skiriasi ribotos veiklos elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos licencija nuo elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos licencijos?
	Ar steigiamai bendrovei teikiant prašymą dėl elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos licencijos išdavimo reikia pateikti įstatus (įstatų projektą)?
	Ar elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos vadovai turi reziduoti Lietuvoje (presence on site)?
	Mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaiga privalo pateikti įrodymus, kad minimalus įstatinio kapitalo dydis nėra mažesnis, nei įstatymuose nustatytos sumos. Kokie dokumentai laikomi tinkamu įrodymu dėl įstatinio kapitalo?
	Kokius dokumentus reikia pateikti Lietuvos bankui, siekiant gauti elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos licenciją?
	Ar elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigai privaloma turėti stebėtojų tarybą?
	Kokiuose pagrindiniuose poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojama elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos licencijos išdavimo (keitimo) tvarka?
	Ar gali dėl elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos licencijos išdavimo kreiptis steigiamas juridinis asmuo? Per kiek laiko po licencijos išdavimo juridinis asmuo turi būti įregistruotas?
	Kiti kredito ir mokėjimų rinkos dalyviai
	Ar Lietuvos bankas pateikia kredito gavėjų ir atsakingojo skolinimo taisyklių, veiklos modelio aprašymo, veiklos tęstinumo plano ar kitų dokumentų pavyzdines kopijas?
	Ar vartojimo kredito davėjas privalo informuoti Lietuvos banką apie naujus priklausomus vartojimo kredito davėjo tarpininkus?
	Ar vartojimo kredito davėjo ar tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vadovu yra laikomas stebėtojų tarybos narys?
	Ar sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus, vartojimo kredito davėjo ar tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus akcijų siekiantis įsigyti asmuo privalo pateikti prašymą pritarti akcijų įsigijimui, jei planuojama įsigyti balsavimo teisių ir (arba) įstatinio kapitalo dalis mažesnė nei 20 procentų?
	Pagal Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą veikiantys priklausomi ir nepriklausomi tarpininkai privalo turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas profesinės civilinės atsakomybės draudimas, kurio minimali piniginė kiekvieno atskiro reikalavimo suma – 460 000 eurų, o bendra visų reikalavimų per kalendorinius metus suma – 750 000 eurų. Ar teisės aktuose yra nustatyta išimčių dėl draudimo sumos?
	Ar vartojimo kredito davėjas gali teikti prašymą įrašyti jį į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą po to, kai Lietuvos bankas jį išbraukė iš minėto sąrašo?
	Vartojimo kredito davėjas ar tarpusavio skolinimo platformos operatorius daugiau kaip 6 mėnesius nevykdo veiklos. Ar privaloma pateikti prašymą išbraukti iš sąrašo?
	Ar teisės aktuose numatyta galimybė vartojimo kredito davėjui, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui ar sutelktinio finansavimo platformos operatoriui po įrašymo į sąrašą vykdyti veiklą kitose valstybėse narėse?
	Ar asmuo, siekiantis būti įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų ar tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, privalo turėti buveinę Lietuvos Respublikoje?
	Ar siekiant būti įrašytam į Viešąjį nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų ar tarpininkų, veikiančių pagal Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą, sąrašą reikia pildyti specialią nustatytą prašymo formą?
	Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų tarpininkai ir elektroninių pinigų platintojai
	Koks yra esminis skirtumas tarp EPĮ ar MĮ tarpininko ir elektroninių pinigų platintojo?
	Ar EPĮ ketinamas pasitelkti elektroninių pinigų platintojas turi būti įtraukiamas į Viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą?
	Ar teikiant prašymą Lietuvos bankui dėl EPĮ ar MĮ ketinamo pasitelkti tarpininko turi būti teikiama informacija apie tarpininko vadovus?
	Kokiuose Lietuvos Respublikos poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojama EPĮ ir MĮ tarpininkų įrašymo į Viešąjį elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sąrašą, pranešimų teikimo užsienio priežiūros institucijoms apie ketinimą leisti, platinti ir išpirkti elektroninius pinigus, teikti mokėjimo paslaugas kitose valstybėse narėse tvarka?
	Kokius parengiamuosius veiksmus turi atlikti EPĮ ar MĮ prieš teikdama prašymą dėl tarpininko įrašymo į Viešąjį elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sąrašą?
	Kokius parengiamuosius veiksmus turi atlikti EPĮ prieš pasitelkdama elektroninių pinigų platintoją?
	Kas yra atsakingas už per tarpininkus teikiamas mokėjimo paslaugas ar elektroninių pinigų platintojų veiklą?
	Kokių veiksmų turi imtis EPĮ ar MĮ, nustačiusi, kad tarpininkas ar elektroninių pinigų platintojas įstaigos vardu veikia nesilaikydamas teisės aktuose nustatytų reikalavimų?
	Kokiu būdu vartotojai turi būti informuojami apie tai, kad mokėjimo paslaugos yra teikiamos per tarpininkus ar yra pasitelkti elektroninių pinigų platintojai?
	Kokie reikalavimai taikomi EPĮ ar MĮ dėl informacijos apie klientus, kai veikla vykdoma pasitelkus tarpininkus ar elektroninių pinigų platintojus?
	Kokius veiksmus turi atlikti EPĮ ar MĮ, nutraukdama veiklą per tarpininką ir norėdama išbraukti tarpininką iš Viešojo elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sąrašo arba nutraukdama veiklą per elektroninių pinigų platintoją?
Licencijavimas. Draudimo rinka
Kokie dokumentai turi būti pateikiami prašant išduoti draudimo veiklos licenciją?
Ar yra specialių reikalavimų draudimo įmonės pavadinimui?
Kokie teisinės formos ir teisinės registracijos reikalavimai taikomi draudimo veiklos siekiančiam subjektui? Ar draudimo veiklos licencija gali būti išduodama dar neįsteigtam (neįregistruotam Juridinių asmenų registre) juridiniam asmeniui?
Ar draudimo įmonė gali perleisti licenciją kitam subjektui, atitinkančiam draudimo įmonei keliamus reikalavimus?
Kokie reikalavimai nustatyti draudimo įmonės vadovams, akcininkams?
Kokiuose teisės aktuose reglamentuojami reikalavimai pareiškėjui, siekiančiam draudimo įmonės veiklos licencijos?
Kokio dydžio valstybės rinkliava mokama už draudimo įmonės veiklos licencijos išdavimą?
Per kiek laiko išduodama draudimo veiklos licencija?
Ar perdraudimo veiklos licenciją turintys subjektai turi teisę vykdyti kitą, su perdraudimo veikla nesusijusią ūkinę veiklą?
Ar draudimo veiklos licenciją turintys subjektai turi teisę vykdyti kitą, su draudimo veikla nesusijusią ūkinę veiklą?
Ar perdraudimo įmonė gali vykdyti bet kurios draudimo grupės draudimo veiklą?
Kas Lietuvos Respublikoje turi teisę vykdyti perdraudimo veiklą?
Kas yra perdraudimo veikla?
Ar draudimo įmonė gali vykdyti bet kurios draudimo grupės draudimo veiklą?
Ar draudimo veiklos licenciją turinti įmonė gali teikti paslaugas kitose valstybėse?
Kas Lietuvos Respublikoje turi teisę vykdyti draudimo veiklą?
Kas yra draudimo veikla?
Licencijavimas. Finansinių priemonių rinka
Kaip apibrėžiama ,,nepriekaištingos reputacijos“ sąvoka?
Ar reikia mokėti valstybės rinkliavą už finansų patarėjo įmonės licencijos išdavimą?
Kokius dokumentus būtina pateikti Lietuvos bankui norint įgyti finansų patarėjo įmonės licenciją?
Kokiuose teisės aktuose reglamentuojami finansų patarėjo įmonės licencijos išdavimo klausimai?
Kokius dokumentus būtina pateikti Lietuvos bankui norint įgyti valdymo įmonės licenciją (leidimą)?
Kokiuose teisės aktuose reglamentuojami valdymo įmonės licencijos (leidimo) išdavimo klausimai?
Ar reikia mokėti valstybės rinkliavą už valdymo įmonės licencijos (leidimo) išdavimą?
Ar reikalingas Lietuvos banko pritarimas asmeniui, laikinai pavaduojančiam valdymo įmonės vadovą?
Ar reikalingas Lietuvos banko neprieštaravimas norint įsigyti ir valdyti valdymo įmonės akcijų paketą?
Ar reikalingas Lietuvos banko pritarimas asmeniui, ketinančiam eiti valdymo įmonės vadovo pareigas?
Kokie reikalavimai keliami valdymo įmonės vadovams?
Kokius dokumentus būtina pateikti Lietuvos bankui norint įgyti finansų maklerio įmonės licenciją?
Kokiuose teisės aktuose reglamentuojami finansų maklerio įmonės licencijos išdavimo klausimai?
Ar reikia mokėti valstybės rinkliavą už finansų maklerio įmonės licencijos išdavimą?
Ar reikalingas Lietuvos banko pritarimas asmeniui, laikinai pavaduojančiam finansų maklerio įmonės vadovą?
Ar reikalingas Lietuvos banko neprieštaravimas norint įsigyti ir valdyti finansų maklerio įmonės akcijų paketą?
Ar reikalingas Lietuvos banko pritarimas asmeniui, ketinančiam eiti finansų maklerio įmonės vadovo pareigas?
Kokie reikalavimai keliami finansų maklerio įmonės vadovams?
Licencijavimas. MiCAR
Ar įstaiga, turinti licenciją teikti kriptoturto paslaugas pagal Europos Sąjungos reglamentą Nr. 2023/1114, taip pat gali teikti Europos Sąjungos direktyvoje Nr. 2015/2366 numatytas mokėjimo paslaugas, susijusias su elektroninių pinigų žetonais, neturėdama mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigos licencijos?
Ar galima kriptoturto paslaugas teikti per tarpininką?
Ar galima kriptoturto saugojimo ir administravimo klientų vardu paslaugos teikimą perduoti trečiajai šaliai?
Kaip bus teikiamos kriptoturto paslaugos pereinamuoju laikotarpiu?
Dėl audituotų finansinių ataskaitų pateikimo Lietuvos bankui (siekiant kriptoturto paslaugų teikėjo licencijos pagal 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų)
Ar gali Lietuvoje registruota įmonė, kuriai yra išduota elektroninių pinigų įstaigos licencija pagal Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą ar kuriai yra išduota mokėjimo įstaigos licencija pagal Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymą, kreiptis į Lietuvos banką su prašymu tokiai įmonei papildomai suteikti ir kriptoturto paslaugų teikėjo licenciją pagal MiCAR?
Ar gali esami finansų rinkos dalyviai iki Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EU) 2023/1114 (MiCAR) įsigaliojimo teikti paslaugas, susijusias su kriptoturtu?
Ar virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai ir (arba) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, iki Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EU) 2023/1114 (MiCAR) įsigaliojimo turi kreiptis į Lietuvos banką dėl licencijos išdavimo šiai veiklai vykdyti?
Ar Lietuvos Respublikoje šiuo metu jau veikiantiems virtualiųjų valiutų keityklos operatoriams ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams, ketinantiems vykdyti veiklą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EU) 2023/1114 (MiCAR), bus taikomi mažesni reikalavimai?
Ar gali kriptoturto paslaugų teikėjas, gavęs atitinkamą licenciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EU) 2023/1114 (MiCAR), teikti savo paslaugas daugiau nei vienoje valstybėje narėje (angl. cross-border provision)?
Kokios būtų Lietuvos banko rekomendacijos kriptoturto paslaugų teikėjams dėl darbuotojų skaičiaus ar organizacinės struktūros?
Kokie yra Lietuvos banko lūkesčiai kriptoturto paslaugų teikėjo licencijos siekiantiems subjektams?
Koks bus kriptoturto paslaugų teikėjo licencijos išdavimo mokesčio dydis ir kaip jis bus mokamas?
Kaip Lietuvos bankui reikia pateikti dokumentus dėl kriptoturto paslaugų teikėjų licencijos išdavimo?
Kaip bus vertinamas vadovų ir jų kolektyvinis tinkamumas?
Kaip kriptoturto paslaugų teikėjai turėtų saugoti savo klientų kriptoturtą ir lėšas?
Kokius dokumentus reikia pateikti Lietuvos bankui dėl kriptoturto paslaugų teikėjų licencijos išdavimo pagal MiCA reglamentą?
Licencijavimas. LB teikiamų dokumentų formų reikalavimai
Kokiu būdu pateikiami dokumentai dėl prašymo išduoti leidimą?
Kaip pasiruošti licencijavimo procesui?
Kokių pareigų atsiranda keičiantis finansų rinkos dalyvio vadovams ir akcininkams?
Kokia kalba parengtus dokumentus priima Lietuvos bankas?
Ar visi užsienio valstybėse parengti ir (ar) išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti žyma „APOSTILLE“?
Kokią informaciją reikia pateikti siekiant pagrįsti lėšų kilmę?
Ar vadovo ir (arba) pagrindines funkcijas atliekančio asmens anketą turi teikti ir valdybos nariai, nedirbantys pagal darbo sutartį finansų rinkos dalyvyje?
Esame pasiruošę pateikti prašymą išduoti licenciją ar įrašyti į viešąjį sąrašą, tačiau dalies dokumentų, parengtų (išduotų) užsienio valstybių institucijų, legalizavimo ar tvirtinimo žyma „APOSTILLE“ procedūra dar nesibaigusi. Ar galima teikti prašymą Lietuvos bankui, o trūkstamus dokumentus pateikti vėliau, prašymo nagrinėjimo metu?
Lietuvos bankas dėl pateiktų dokumentų formos trūkumų grąžino juos pareiškėjui. Ar galima teikti prašymą pakartotinai?
Ar dokumentų trūkumai turinio prasme visais atvejais reiškia, kad Lietuvos bankas priims sprendimą atsisakyti išduoti licenciją ar įrašyti į viešąjį sąrašą?
Ar Lietuvos bankui teikiamų dokumentų kopijas gali patvirtinti bendrovės direktorius?
CENTROlink
	Tiesioginio dalyvavimo ypatumai
	Kuo skiriasi tiesioginis dalyvavimas mokėjimo sistemoje nuo dalyvavimo adresuojamojo BIC būdu?
	Ar mūsų EPĮ ir MĮ yra tiesioginis CENTROlink mokėjimo sistemos dalyvis?
	Mūsų įstaigą tenkina buvimas adresuojamojo BIC turėtoju. Ar būtina tapti tiesioginiu dalyviu?
	Atliekame nedaug mokėjimų – ar mums reikalingas tiesioginis dalyvavimas?
	Ar yra galimybė CENTROlink mokėjimo sistemoje dalyvauti netiesiogiai?
	Pasirengimas tiesioginiam dalyvavimui Lietuvoje licencijuotoms EPĮ ir MĮ
	Kada SFD ir PSD2 nuostatos bus perkeltos į Lietuvos teisę?
	Kada Lietuvoje bus patvirtinti visi dokumentai, formos, kurias reikės užpildyti, ir pan.?
	Kokie teisės aktai reglamentuoja tiesioginį EPĮ ir MĮ dalyvavimą mokėjimo sistemose?
	Kokie reikalavimai numatyti Lietuvoje licencijuotoms EPĮ ir MĮ, siekiančioms tapti tiesioginiais CENTROlink mokėjimo sistemos dalyviais, kuriais įrodoma atitiktis PSD2 direktyvos 35a str.?
	Kaip nustatyti migracijos „langai“?
	Kada bus pateikti migracijos „langai“?
	Kokius veiksmus mums reikėtų atlikti per numatytą migracijos „langą“?
	Ar galima paankstinti / pavėlinti paskirtą migracijos „langą“?
	Reikalavimų laikymosi ataskaitos formos pildymo gairės
	Pasirengimas tiesioginiam dalyvavimui tiek Lietuvoje, tiek ne Lietuvoje licencijuotoms EPĮ ir MĮ
	Kokie pokyčiai laukia nuo 2025-04-09?
	Neseniai pateikėme užpildytą CENTROlink deramo patikrinimo / pažinimo klausimyną. Ar reikės pateikti iš naujo užpildytą klausimyną ruošiantis tiesioginiam dalyvavimui?
	Mūsų šalyje į nacionalinę teisę dar nėra perkeltos SFD ir PSD2 direktyvos. Kaip tai koreliuoja su nustatyta darbotvarke?
	Ar reikės naujos techninės integracijos siekiant pereiti prie tiesioginio dalyvavimo?
	Kaip keisis techninis prisijungimas prie CENTROlink mokėjimo sistemos?
	Kada bus patobulintas likvidumo valdymo įrankis?
	Kas nutiks, jeigu 2025-04-09 nebūsime pasirengę tiesioginiam dalyvavimui?
	Kreipėmės į licenciją išdavusią instituciją, tačiau negavome atsakymų dėl direktyvų perkėlimo. Kaip elgtis toliau?
	CENTROlink mokėjimo sistema iki šiol teikė klientų lėšų saugojimo sąskaitos paslaugą. Kaip reikės užtikrinti klientų lėšų apsaugą po 2025-04-09?
	Šiuo metu likvidumo valdymas tarp SCT ir SCT Inst sąskaitų galimas tik iki 18 val. (EET). Kada galima tikėtis šios darbotvarkės pratęsimo?
	TARGET
	Ar tiesioginiai CENTROlink mokėjimo sistemos dalyviai galės dalyvauti TARGET sistemoje?
	Ketiname toliau naudotis CENTROlink mokėjimo sistemos paslaugomis, tačiau mums nereikalinga TARGET prieiga. Ar toks dalyvavimas galimas?
	Sistemos plėtra migracijos laikotarpiu
	Norime tapti CENTROlink dalyviais. Ar reikia laukti migracijos pabaigos?
	Norime prisijungti papildomą SEPA schemą. Ar reikia laukti migracijos pabaigos?
	Svarbiausios datos
	Iki kada CENTROlink mokėjimo sistema teiks klientų lėšų apsaugos sąskaitos paslaugą?
	Iki kada CENTROlink mokėjimo sistemoje galima laikyti neribotą sumą klientų lėšų?
	Kada reikia pateikti prašymus dėl tiesioginio dalyvavimo su papildomais dokumentais CENTROlink mokėjimo sistemai?
	Kiek laiko truks prašymo dėl tiesioginio dalyvavimo vertinimas?
	Kada tikimasi pasirašyti tiesioginio dalyvio sutartis?
	Kada tikimasi atlikti techninius pakeitimus, susijusius su migracija?
	Kada numatoma migracijos pabaiga?
	EPĮ ir MĮ, licencijuotų Jungtinėje Karalystėje, dalyvavimas CENTROlink mokėjimo sistemoje
	Esame Jungtinėje Karalystėje licencijuota EPĮ ir MĮ. Kaip galime toliau naudotis CENTROlink paslaugomis?
	Kita
	Kokie teisės aktai reglamentuos sistemos dalyvių santykius su CENTROlink mokėjimo sistema?
Mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos
	Organizacinė struktūra ir valdymo sistema
	Ar galima Įstaigos Atitikties vadovą skirti stebėtojų tarybos nariu, jeigu Įstaigoje identifikuojami ir valdomi interesų konfliktai? Ar paskyrus Atitikties vadovą stebėtojų tarybos nariu, jis, eidamas Atitikties vadovo pareigas, turėtų ir toliau būti tiesiogiai atskaitingas Įstaigos valdybai, kaip numatyta Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas dėl valdymo) 9.5 punkte, atskaitingumo neperkeliant stebėtojų tarybai?
	Ar remiantis Gerosios valdysenos praktikos principais visais atvejais yra privaloma skirti mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigos (toliau – Įstaiga) direktoriaus pavaduotoją, ar galima taikyti kitus būdus? Pavyzdžiui, esant poreikiui ir remiantis Mokėjimo įstaigų įstatymo (MĮĮ) 9 straipsnio 9 dalimi į direktoriaus pareigas laikinai paskirti vieną iš valdybos narių arba nustatyti, kad direktorių pavaduoja vieno iš padalinių vadovas.
	Ar tokiu atveju, kai vienu iš mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigos (toliau – Įstaiga) vadovų (t. y. stebėtojų tarybos arba valdybos nariu, direktoriumi arba jo pavaduotoju) paskiriamas Lietuvoje nuolat reziduojantis, lietuviškai kalbantis ir žinių bei patirties apie Lietuvos teisinę sistemą, finansų įstaigoms taikomus reikalavimus, šios rinkos specifiką, jai kylančias rizikas ir pan. turintis asmuo, kurio paskyrimui neprieštaravo Lietuvos bankas, yra privaloma skirti darbuotoją, kuris eitų vietinio vadovo (angl. Country Manager) pareigas?
	Ar tuo atveju, kai elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos licenciją (toliau – EPĮ), arba mokėjimo įstaigos, turinčios mokėjimo įstaigos licenciją (toliau – MĮ) (toliau kartu – Įstaigos), visos akcijos priklauso vienam akcininkui (fiziniam asmeniui, toliau – vienintelis akcininkas), o stebėtojų taryba nesudaroma, vienintelis akcininkas gali atlikti šios Įstaigos priežiūros organo funkcijas ir kartu eiti jos vadovo pareigas?
	Kaip suprasti Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 247 „Dėl Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 5 punkto nuostatą „proporcingai Įstaigos veiklai“? Ar tai reiškia, kad, jei bendrovė yra maža (pvz., 10–20 darbuotojų), organizacinė struktūra paprasta, tai kai kurie reikalavimai jai yra netaikomi? Jei taip, tai tokiu atveju ir kurie?
	Kaip derėtų suprasti Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 03-106 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo“ (toliau – Aprašas) 9.10 papunktyje nurodyto registro ir jo turinio reikalavimus?
	Ar Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 03-106 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo“, (toliau – Aprašas) 9.5 papunktyje vartojama sąvoka „tiesiogiai atskaitingi įstaigos kolegialiam valdymo organui, o asmuo, atsakingas už vidaus audito organizavimą, atskaitingas įstaigos priežiūros organui“ reiškia, kad už kontrolės funkcijas atsakingi darbuotojai įstaigos kolegialaus valdymo organo nustatytu periodiškumu jai atsiskaito (pvz., teikia ataskaitas) už savo vykdomas funkcijas ir turi galimybę tiesiogiai informuoti apie, jų vertinimu, aktualius klausimus? Ar ši sąvoka turi platesnę reikšmę ir kolegialus valdymo organas turėtų skirti (atleisti) už kontrolės funkcijas atsakingus darbuotojus, nustatyti jiems atlygį ir pan.?
	Ar vertindami Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 03-106 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo“, (toliau – Aprašas) 13 punkto nuostatas, teisingai suprantame, kad rizikų valdymo žemėlapiai kas ketvirtį gali būti pateikti įstaigos vienasmeniam valdymo organui ir kolegialiam valdymo organui, o esminės visos įstaigos veiklos rizikos (kai yra) ataskaita – kolegialiam valdymo organui įstaigos numatytu periodiškumu?
	Ar teisingai suprantame, kad Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 03-106 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo“, (toliau – Aprašas) reikalavimus atitinka toks įstaigos vidaus dokumentų (rizikų valdymo, atitikties, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, veiklos funkcijų perdavimo ir pan.) tvirtinimo atskyrimas tarp įstaigos kolegialaus ir vienasmenio valdymo organo: 1) įstaigos kolegialus valdymo organas tvirtina strateginio lygio dokumentus (pvz., politikas ir pan.), o vienasmenis valdymo organas tvirtina juos įgyvendinančius dokumentus (pvz., tvarkas, procesus ir pan.); 2) įstaigos kolegialus valdymo organas tvirtina vidaus audito metinį planą, o vidaus audito veiksmų planų įgyvendinimo statusas yra periodiškai pristatomas vienasmeniam valdymo organui; 3) įstaigos kolegialus valdymo organas tvirtina įstaigos organizacinę struktūrą, kuri apima padalinius, departamentus, skyrius, ir jos pakeitimus, o vienasmenis valdymo organas priima tai įgyvendinančius sprendimus (pvz., dėl padalinių, departamentų, skyrių nuostatų, pareigų aprašymų)?
	Ar elektroninių pinigų (mokėjimo) įstaiga pati gali nuspręsti, kokias valdymo organui taikomas nuostatas taikyti kolegialiam ir kurias vienasmeniam valdymo organui, atsižvelgiant į įstaigos valdysenos modelį, veiklos specifiką ir funkcijų tarp kolegialių organų pasiskirstymo specifiką?
	Nuosavas kapitalas
	Ar elektroninių pinigų įstaiga, patyrusi nuostolių, gali padidinti įstatinį kapitalą iš savo lėšų (atsargos rezervo) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 23 str. 1 d.?
	Ar elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos (toliau – Įstaigos), vadovaudamosi Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo skaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 03-83 „Dėl Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo skaičiavimo taisyklių ir elektroninių pinigų įstaigų (mokėjimo įstaigų) pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo skaičiavimo ataskaitos formų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 10 punktu, į mokėjimo operacijų sumos mėnesinio vidurkio (MOSMV) skaičiavimus turi įtraukti tik iš mokėtojų priimtų mokėjimo operacijų sumas ar ir priimtų iš mokėtojų ir pervestų gavėjams mokėjimo operacijų sumas?
	Ar priimant spendimus dėl kapitalo priemonių išleidimo reikia iš anksto apie tai informuoti Lietuvos banką / gauti Lietuvos banko sutikimą?
	Ar yra kokių nors apribojimų norint panaudoti privilegijuotųjų akcijų priedus, t. y. norint didinti kapitalą arba padengiant nuostolį?
	Ar toliau nurodytos kapitalo formavimo priemonės galėtų būti laikomos tinkamomis elektroninių pinigų įstaigos / mokėjimo įstaigos kapitalo formavimo priemonėmis: privilegijuotųjų akcijų su priedais išleidimas; amžinųjų obligacijų išleidimas (neviešas obligacijų platinimas, obligacijas išleidžiant vienam investuotojui arba nedidelei jų grupei); konvertuojamoji paskola, kuri gali būti konvertuojama į privilegijuotąsias akcijas.
	Ar investuotos nuosavos elektroninių pinigų įstaigos lėšos turės įtakos elektroninių pinigų įstaigos kapitalo poreikio didinimui?
	Klientų lėšų apsauga
	Ar elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos (toliau – Įstaigos), vadovaudamosi Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (EPEPĮĮ) 25 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir (arba) Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo (MĮĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, gali iš elektroninių pinigų turėtojų už leistus elektroninius pinigus gautas lėšas ir (arba) mokėjimo operacijoms vykdyti gautas mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas (toliau – saugotinos lėšos) laikyti kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių kredito įstaigų filialuose, įsteigtuose ne ES valstybėse narėse, pagal su šiais filialais sudarytus susitarimus?
	Kaip elektroninių pinigų įstaiga (EPĮ) turi užtikrinti vartotojų lėšų apsaugą, kai mokėjimo operacijos atliekamos mokėjimo priemonėmis?
	Kada prasideda ir kada baigiasi elektroninių pinigų įstaigų ar mokėjimo įstaigų (toliau – EPĮ ir (arba) MĮ) pareiga teikiant mokėjimo paslaugas saugoti klientų lėšas?
	Kokia yra Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ patvirtinto Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) 30 punkte nurodomos „mokėjimų sąskaitos“ paskirtis? Ar joje gali būti laikomos elektroninių pinigų įstaigos arba mokėjimo įstaigos (toliau kartu – Įstaiga) nuosavos lėšos?
	Ar lėšų pervedimas į kitos elektroninių pinigų įstaigos ar mokėjimo įstaigos, turinčios mokėjimo kortelių mokėjimo sistemų (VISA, MasterCard) pagrindinio dalyvio (angl. Principal member) statusą, vardu kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą ir laikymas šioje sąskaitoje yra laikomas tinkama lėšų apsauga pagal Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (EPEPĮĮ) 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir (arba) Mokėjimo įstaigų įstatymo (MĮĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus?
	Kokius kriterijus turėtų taikyti elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaiga, draudimą pasirinkusi kaip klientų lėšų apsaugos būdą?
	Koks yra tikslus momentas, nuo kurio Įstaigai kyla pareiga saugoti klientų lėšas, jei Įstaiga, naudodamasi įsisteigimo arba paslaugų teikimo teise, teikia mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje per Agentą?
	Finansinės ataskaitos ir auditas
	Kaip elektroninių pinigų įstaiga (EPĮ) ir (arba) mokėjimo įstaiga (MĮ), dalį klientų lėšų laikanti saugojimo sąskaitose ir dalį jų investuojanti į skolos vertybinius popierius, turi užtikrinti klientų lėšų sutikrinimą su klientų turimais įsipareigojimais ir atvaizduoti investuotas klientų lėšas Balansinėje ataskaitoje?
	Ar elektroninių pinigų įstaigos ir (arba) mokėjimo įstaigos teikiamose patikslintose metinėse ir I ketvirčio priežiūrai skirtose finansinėse ir kapitalo skaičiavimo ataskaitose reikia nurodyti visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinto finansinių ataskaitų rinkinio ir sprendimo dėl pelno (nuostolių) paskirstymo duomenis?
	Ar gali elektroninių pinigų įstaiga / mokėjimo įstaiga (EPĮ / MĮ) perduoti vidaus audito funkciją vykdyti įmonei, kuri tai įstaigai taip pat teikia ir apskaitos paslaugas?
	Kokie yra pagrindiniai reikalavimai, susiję su vidaus audito funkcijos įgyvendinimu elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigose?
	Jei elektroninių pinigų (ar) mokėjimo įstaiga neatitinka kriterijų, numatytų Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (ĮFAĮ) 24 straipsnio 2 dalyje, ar jai yra privalomas finansinių ataskaitų auditas?
	Kriptoturtas
	Ar įstaiga, turinti licenciją teikti kriptoturto paslaugas pagal Europos Sąjungos reglamentą Nr. 2023/1114, taip pat gali teikti Europos Sąjungos direktyvoje Nr. 2015/2366 numatytas mokėjimo paslaugas, susijusias su elektroninių pinigų žetonais, neturėdama mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigos licencijos?
	Kita
	Ar reikia informuoti Lietuvos banką apie sutartis, kurios yra pervertinamos iš nesvarbių į svarbias?
	Ar apie korespondentines klientų mokėjimams vykdyti sąskaitas, atidarytas trečiosiose šalyse (ne Europos ekonominėje erdvėje), reikia pranešti Lietuvos bankui?
	Ar elektroninių pinigų įstaiga turi teisę atidaryti korespondentines sąskaitas klientų mokėjimams vykdyti trečiosiose šalyse (ne Europos ekonominėje erdvėje) įsteigtose įstaigose?
	Koks yra Lietuvos banko lūkestis dėl Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 03-106 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo“, duomenų katalogo?
	Ar gali elektroninių pinigų įstaiga dalį savo sąskaitoje turimų nuosavų lėšų investuoti į įvairias finansines priemones?
DORA
	IRT paslaugos
	Kur pasitikrinti, ar paslauga turi patekti į IRT paslaugų sąrašą?
	Jei abejojame, kurį paslaugų teikėją priskirti prie IRT paslaugų, kur galėtume kreiptis dėl konsultacijos?
	Ar sutartis dėl interneto / telekomunikacijos paslaugų, interneto svetainės palaikymo paslaugos laikomos IRT paslaugomis?
	Ar pagal DORA reglamento reikalavimus tokie viešojo administravimo subjektai kaip AB „Regitra“ ir VĮ „REGISTRŲ CENTRAS“ yra laikomi IRT paslaugas teikiančiomis trečiosiomis šalimis?
	Esame IT įmonė, kurianti ir tiekianti vertybinių popierių investavimo apskaitos ir valdymo programinę įrangą finansinėms įstaigoms. Programinė įranga (įrankis) yra diegiama klientų serveriuose, o visi duomenys saugomi ir tvarkomi pas klientus, tad jų neapdorojame ir nesaugome savo infrastruktūroje. Prašome paaiškinti, ar pagal DORA reglamentą tokia įmonė laikoma kritiniu trečiųjų šalių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) paslaugų teikėju, kuriam taikytini šio reglamento reikalavimai?
	Ar mobiliųjų paslaugų operatoriai (pvz., Bitė, Telia ir kt.) yra laikomi informacinių ir ryšių technologijų (IRT) paslaugų teikėjais, kuriems taikomi DORA reglamente numatyti reikalavimai?
	Ar reikia teikti pranešimą Lietuvos bankui ir gauti išankstinį Lietuvos banko pritarimą, kai atlikus rizikos vertinimą trečiosios šalies teikiama paslauga perkvalifikuojama kaip ypatingos svarbos IRT paslauga?
	Ar bus taikomas reikalavimas informuoti Lietuvos banką apie subrangovus ir rangovų sutartis su jais?
	Kada / ar reikia pranešti Lietuvos bankui, kai: 1) paslauga buvo identifikuota kaip ypatingos svarbos veiklos funkcija, bet po DORA kvalifikuojama kaip ne kritinis ICT; 2) egzistuojanti sutartis buvo vertinta kaip ne ypatingos svarbos veiklos funkcija, bet po DORA kvalifikuojama kaip kritinis ICT. Ar pasirašant pastarosios sutarties pratęsimą reikia prieš 60 dienų pranešti Lietuvos bankui?
	Ką daryti, jeigu didieji tarptautiniai IRT paslaugų teikėjai nepripažįsta savo paslaugų kaip IRT paslaugų, kurioms turėtų būti taikomi DORA reikalavimai?
	IRT registrai
	Ar reikia į IRT paslaugų registrą įtraukti bankus, per kuriuos klientas jungiasi prie mūsų savitarnos, kaip IRT paslaugų teikėjus? Pvz., Swedbank, SEB, Citadele.
	Jeigu yra IRT paslaugų sutartis, susijusi su kritinės funkcijos palaikymu, tačiau funkcijos priklausomybė nuo IRT paslaugos yra nereikšminga, ar reikia tokį paslaugų teikėją traktuoti kaip kritinį IRT paslaugų teikėją?
	Už kokį periodą IRT paslaugų registre turi būti pateikta informacija (aišku, kad iki kovo 31 d., bet nuo kada?). Ar turi būti pateikta tik galiojančių sutarčių informacija, ar taip, kaip nurodyta faile – ir nutrauktų sutarčių informacija?
	Ar į IRT paslaugų registrą reikia įtraukti Microsoft ar Amazon subrangovus?
	Ar pagal reglamentą įmonei, atitinkančiai „labai mažos įmonės“ apibrėžimą ir kuriai taikoma supaprastintas DORA taikymas, reikia pateikti IRT paslaugų registrą?
	Kokia kalba turi būti teikiamas IRT paslaugų registras?
	Ar įmonės, teikiančios tik sąskaitos informacijos paslaugą, privalo pateikti IRT paslaugų registrus Lietuvos bankui?
	Kiek subrangovų lygių privaloma IRT paslaugų registre pateikti?
	Kokiu periodiškumu reikės teikti IRT paslaugų registrus Lietuvos bankui?
	Kokie terminai taikomi IRT paslaugų registro pateikimui LB kriptovaliutų paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios dalyvauja MiCA licencijos gavimo procese?
	Ar patronuojančioji įmonė privalo pateikti IRT paslaugų registrą, ar tai nėra privaloma, jei grupės įmonė nori pateikti registrą individualiai?
	Ar turime traukti į registrą MasterCard ir Visa teikėjus? Abu teikėjai oficialiais raštais nurodo, kad jie nėra IRT teikėjai ir jų traukti į registrą nereikia. EIOPA Q&A nurodoma, kad klausimas dėl Visa ir Mastercard traktavimo kaip IRT paslaugų teikėjo jau yra pateiktas. Tačiau nurodoma, kad atsakymas dar rengiamas, t. y. nebuvo vienareikšmiškai nurodyta iš karto, kad Visa ir Mastercard yra IRT paslaugų teikėjai. Ar iš šio atsakymo reiktų suprasti, kad atsakymas jau yra (bus) būtent toks?
	Ar tokie paslaugų teikėjai kaip korespondentiniai bankai ir korteles aptarnaujantys teikėjai (angl. card acquiring) partneriai turėtų būti įtraukti į IRT paslaugų registrą?
	Kam finansų rinkos subjektai turi teikti IRT registro informaciją, kai jo konsoliduotą priežiūrą vykdo kita Europos Sąjungos (ES) šalis?
	Kur galima rasti informaciją apie tai, kaip sudaryti trečiųjų šalių teikiamų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) paslaugų naudojimo registrus?
	Incidentai
	Apie kokius incidentus ir kaip reikia pranešti Lietuvos bankui?
	Ar mokėjimo įstaigos pranešimus apie IRT incidentus turėtų teikti tik dėl licencijuotos veiklos, t. y. bankinių išrašų paslaugos? Taip pat prašome patikslinti ir dėl kitų teikiamų paslaugų, naudojamų finansų įstaigų, kaip pavyzdžiui Lietuvos banko PRDB registras ir jo patirti sutrikimai?
	Numatoma panaikinti Lietuvos banko valdybos 2019 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. 03-10 „Dėl Pranešimų apie operacinės ar saugumo rizikos incidentus teikimo Lietuvos bankui taisyklių ir informacijos teikimo formų patvirtinimo“. Ar pareigos informuoti apie OSRI tipo incidentus (kaip jie apibrėžiami dabar) nebeliks? (išskyrus atvejus, jei OSRI incidentai atitiks DORA kriterijus)?
	Bankas turi filialą kitoje ES valstybėje narėje ir dar keliose valstybėse veikia neįsteigęs filialo. Didžioji dalis pagrindinių IRT sistemų yra bendros visoms šalims ir yra tikimybė, kad dideli incidentai (jei įvyktų) turėtų poveikį iš karto keliose šalyse. Kurių valstybių priežiūros institucijoms bankas tokiais atvejais turėtų teikti pranešimą apie didelį IRT incidentą – tik Lietuvos bankui, Lietuvos bankui ir filialo valstybės narės priežiūros institucijai ar Lietuvos bankui ir visų priimančiųjų valstybių priežiūros institucijoms?
	Jei vienas iš didelio incidento kriterijų yra paveiktų daugiau kaip 10 proc. klientų, kurie naudojasi kritine funkcija, ar turime atsižvelgti į kriterijų, jei tokių klientų dalis visų banko klientų atžvilgiu būtų nereikšminga?
	Paaiškinkite „geografinio pasiskirstymo“ kriterijaus taikymą pagal DORA reglamentą – jei vienas kriterijus pasiekė lygį ir kartu incidentas minimaliai turėjo įtakos kitai šaliai (aktyvuojasi antras kriterijus), ar laikoma, kad poveikio lygis yra identiškas?
	Ar visos paslaugos, palaikančios finansinius produktus, yra laikomos ypatingos svarbos paslaugomis (angl. critical service) pagal DORA reglamentą?
	Jei įmonėje įvyko incidentas, susijęs su trimis Baltijos šalimis, ar tokiu atvejų įmonė turi informuoti atskirai kiekvieną Baltijos šalių priežiūros instituciją, ar pakaktų informuoti tik tos šalies, kurioje įsteigti jos būstinė ir IT paslaugų teikėjas, priežiūros instituciją?
	Ar tarpiniai pranešimai teikiami tik vieną kartą po 72 val. nuo pradinio pranešimo, ar juos reikia teikti kas 72 val., kol incidentas nebus išspręstas (jei nors ir mažai tikėtinu atveju jo sprendimas užtruktų ilgiau)?
	Ar liks pareiga atskirai informuoti apie taikomųjų programų sąsajaos (angl. application programming interface,API) pažeidimus (tais atvejais, kai API sutrikimai nėra kito didesnio incidento dalis)?
	Įsiskverbimo testavimai
	Ar informacinių sistemų saugumo spragų „bug-bounty“ programos gali atstoti (būti alternatyva) įsiskverbimo testavimus pagal DORA?
	Kam privalomas grėsmėmis grindžiamo skverbimosi testavimas (angl. threat-led penetration test, TLPT)?
	Ar Lietuvos bankas yra paskirtas grėsmėmis grindžiamo skverbimosi testavimo (angl. threat-led penetration test, TLPT) institucija?
	Ataskaitų teikimas
	Kaip gauti prieigą prie testavimo aplinkos?
	Kaip prisijungti prie REGATA dirbantiems ne iš Lietuvos, o iš ES šalių arba ne EEE (pvz., Jungtinės Karalystės)?
	Ar pranešimus / ataskaitas apie incidentus į REGATĄ sistemą bus galima teikti per API sąsają? Jei taip, kokie bus prisijungimo autorizavimo reikalavimai?
	Kada gamybinėje aplinkoje reikia pateikti ataskaitą ir už kokį laikotarpį?
	Jeigu incidentą išsprendėme per parą, ar tikrai būtina palaikyti seką teikiant pirminį, tarpinį ir galutinį? Ar negalima po pirminio pildyti iš karto galutinio, jeigu jau visa informacija yra žinoma ir incidentas išspręstas?
	Jei finansų rinkos dalyvis (FRD) patenka į Kibernetinio saugumo įstatymo (KSĮ) taikymo sritį, jam nereikia pranešti apie incidentus per KSĮ sistemą?
	DORA reglamento taikymas
	Ar DORA reglamentas taikomas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui?
	DORA numatyta, kad reglamentas taikomas draudimo tarpininkams, perdraudimo tarpininkams ir papildomos draudimo veiklos tarpininkams, išskyrus draudimo tarpininkus, perdraudimo tarpininkus ir papildomos draudimo veiklos tarpininkus, kurie yra labai mažos įmonės arba mažosios ar vidutinės įmonės. Įmonė pagal parametrus nėra vidutinė įmonė, turi daugiau darbuotojų ir bendroji veikla viršija 50 mln. Eur, jos pagrindinė veikla nėra susijusi su finansinių paslaugų teikimu, o pajamos iš draudimo tarpininko veiklos yra mažos. Ar tokiai įmonei taikomas DORA reglamentas, jei draudimo tarpininko veikla yra nepagrindinė veikla ir įmonė pagal pajamas iš draudimo tarpininko veiklos (ne pagal bendrąsias pajamas), netenkina vidutinės įmonės kriterijų?
	Ar teisingai suprantame, kad kartu vertinant DORA 58 straipsnio, DORA 63 konstatuojamosios dalies ir Europos Komisijos ataskaitos COM/2023/0365 nuostatas, tokie paslaugų teikėjai, kaip mokėjimo sistemų operatoriai ir subjektai, dalyvaujantys mokėjimų apdorojimo veikloje (pvz., kortelių organizacijos VISA, Mastercard), yra IRT paslaugų teikėjai DORA kontekste?
	Ar vartojimo kredito davėjams taikomas DORA reglamentas?
	Kita
	Ar visiems IRT paslaugų teikėjams privalomas auditas?
	Ar galima pavesti IRT ir saugumo rizikos valdymo funkcijų vykdymą išorės paslaugų teikėjui, ar vis dėlto šios funkcijos turėtų būti užtikrinamos įstaigoje vidiniais resursais?
	DORA reglamento 43 str. „Priežiūros mokesčiai“ nurodoma, kad atsakingoji priežiūros institucija ypatingos svarbos IRT paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims taiko mokesčius. Prašome patikslinti, kaip nustatomas šis mokestis ir kas jį turės mokėti?
Valdymo įmonių priežiūra
Ar yra nustatytas, jeigu taip, tai koks, minimalus finansinės priemonės išlaikymo terminas tam, kad valdymo įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos kolektyvino investavimo subjektų įstatymą, sudaromi sandoriai nebūtų laikomi licencijuota investicine veikla?
Veiklos funkcijų perdavimas kitiems asmenims
Ar bankas gali perleisti vidaus audito funkciją kitam asmeniui?
Ar reikia informuoti Lietuvos banką apie sutartis, kurios yra pervertinamos iš nesvarbių į svarbias?
Ar duomenų teikimo (gavimo) sutartys (pvz., su VĮ Registrų centru, kredito biuru UAB Creditinfo Lietuva) priskiriamos prie veiklos funkcijų perdavimo sutarčių?
Ar veiklos funkcijos, kurioms vykdyti reikalinga licencija, gali būti perduodamos ne EEE įsteigtam paslaugų teikėjui?
Ar elektroninių pinigų įstaigos ar mokėjimo įstaigos veiklos modelis, paremtas tarpininkais, kurie FRD vardu veikia kitose ES valstybėse, laikytinas veiklos funkcijų perdavimu pagal Lietuvos banko valdybos 2020 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. 03-166 „Dėl Finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) ?
Ar FRD dalyvavimas CENTROlink mokėjimų sistemoje per Lietuvos banką laikytinas veiklos funkcijų perdavimu pagal Lietuvos banko valdybos 2020 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 03-166 „Dėl Finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas)?
Ar mokėjimo sąskaitos, kurioje elektroninių pinigų įstaigos ar mokėjimo įstaigos saugo nuo FRD atskirtas klientų lėšas ar atlieka klientų mokėjimus, atidarymas kredito įstaigoje laikytinas veiklos funkcijų perdavimu pagal Lietuvos banko valdybos 2020 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 03-166 „Dėl Finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas)?
Ar apskaitos (buhalterijos) funkcijos perdavimas kitai šaliai laikytinas svarbia funkcija?
Ar galima perduoti kitai šaliai kontrolės funkcijas?
Ar atitikties funkcijos (angl. Compliance) perdavimas kitai šaliai laikytinas veiklos funkcijų perdavimu pagal Lietuvos banko valdybos 2020 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 03-166 „Dėl Finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) ir, jeigu taip, ar tai laikytina svarbia funkcija?
Ar reikia iš anksto informuoti Lietuvos banką apie elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų vidaus audito funkcijų perdavimą?
Jeigu veiklos funkcijų perdavimo sutartis jau buvo įvertinta Lietuvos banko (t. y. iki 2020 m. gruodžio mėn.), ar pagal Lietuvos banko valdybos 2020 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. 03-166 „Dėl Finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims taisyklių patvirtinimo“ nustatytus reikalavimus atnaujintas svarbių veiklos funkcijų perdavimo sutartis FRD turi iš naujo pateikti Lietuvos bankui?
Kokios funkcijos priskirtinos prie svarbių veiklos funkcijų, apie kurių perdavimą kitiems asmenims iš anksto turi būti informuojamas Lietuvos bankas?
Paskolų rizikos duomenų bazė
	PRDB fiziniams ir juridiniams asmenims
	Kas teikia duomenis į Paskolų rizikos duomenų bazę?
	Kokius duomenis į Paskolų rizikos duomenų bazę teikia duomenų teikėjai?
	Kam teikiami Paskolų rizikos duomenų bazėje saugomi asmens duomenys?
	Kokie duomenys teikiami fiziniam arba juridiniam asmeniui?
	Ar duomenų teikėjai į Paskolų rizikos duomenų bazę teikia duomenis apie mokėtinas paskolų palūkanas ir delspinigius?
	Kaip galiu susipažinti su savo duomenimis, saugomais Paskolų rizikos duomenų bazėje?
	Ką reikia daryti, jei Paskolų rizikos duomenų bazėje saugomi asmens duomenys yra netikslūs?
	Šiandien grąžinau visą suteiktą kreditą, tačiau, pasitikrinęs informaciją apie savo įsipareigojimus Paskolų rizikos duomenų bazėje, matau, kad informacija nėra atnaujinta. Kada informacija bus atnaujinta?
	Duomenų teikėjas teigia, kad duomenis Paskolų rizikos duomenų bazėje atnaujino, tačiau prisijungęs prie Paskolų rizikos duomenų bazės (per Elektroninius valdžios vartus) Elektroninių paslaugų gyventojams informacinėje sistemoje matau, jog duomenys nėra atnaujinti. Ką tokiu atveju daryti?
	Neturiu ir neturėjau jokių finansinių įsipareigojimų duomenų teikėjams, bet, prisijungus prie Paskolų rizikos duomenų bazės sistemos ir pateikus paklausimą, suformuojamas informacinis pranešimas „Duomenų nėra“? Ką tai reiškia?
	Ar galima savo duomenis, saugomus Paskolų rizikos duomenų bazėje, sužinoti telefonu?
	Kiek laiko saugomi duomenys Paskolų rizikos duomenų bazėje?
	Ar asmuo gali gauti informaciją apie kito asmens duomenis, saugomus Paskolų rizikos duomenų bazėje?
	Per kiek laiko parengiama pažyma, kiek tai kainuoja?
	Ar galima gauti pažymą apie savo duomenis, saugomus Paskolų rizikos duomenų bazėje, ne lietuvių kalba?
	Kaip, esant užsienyje, gauti Paskolų rizikos duomenų bazėje saugomus duomenis apie save?
	Kaip dažnai Paskolų rizikos duomenų bazėje atnaujinami paskolos duomenys?
	Ar galima sužinoti informaciją apie kito asmens vardu suteiktos paskolos laidavimą?
	PRDB vartojimo kredito davėjams ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriams
	Kokiu formatu nauji duomenų teikėjai turi pateikti Paskolų rizikos duomenų bazės tvarkymo sutartis nurodytu el. paštu [email protected]? Ar jos turi būti pasirašytos?
	Kokius kontaktinius asmenis Lietuvos bankas prašo nurodyti?
	Ar techninė specifikacija, kita susijusi dokumentacija ir konsultacijos techniniais ir metodikos klausimais bus teikiamos tik lietuvių kalba?
	Ar nauji duomenų teikėjai į Paskolų rizikos duomenų bazę teiks informaciją tik apie fiziniams asmenims suteiktas paskolas?
	Per kiek laiko atsakoma į pateiktus paklausimus?
	Kokius paklausimus į Paskolų rizikos duomenų bazę gali teikti duomenų teikėjai? Kuo tie paklausimai skiriasi?
	Ar vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius gali būti atstovaujami trečiosios šalies kaip duomenų perdavėjo?
	Ar yra numatyta procedūra, kaip duomenų teikėjas turėtų pripažinti kredito gavėją nevykdančiu įsipareigojimų arba vėl vykdančiu įsipareigojimus?
	Ar nauji duomenų teikėjai paklausimus į Paskolų rizikos duomenų bazę galės teikti ir atsakymus iš jos galės gauti nuo tapimo šios bazės dalyviais dienos?
Europos bankininkystės institucijos gairės
	Gairės dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos (EBA/GL/2020/06)
	Nekilnojamojo turto vertinimo paslaugos užsakovas įprastai yra vartotojas, todėl kredito davėjas negali turėti įtakos turto vertinimo procesui. Kaip turėtų būti įgyvendinami Europos bankininkystės institucijos Gairių dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos (EBA/GL/2020/06) (toliau – Gairės) 235 punkto reikalavimai?
	Kaip reiktų suprasti Europos bankininkystės institucijos Gairių dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos (EBA/GL/2020/06) (toliau – Gairės) 195 ir 196 punktų nuostatas dėl sprendimų suteikti kreditą įforminimo? Ar toks sprendimas turi būti įforminamas atskiru dokumentu?
	Ar Europos bankininkystės institucijos Gairių dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos (EBA/GL/2020/06) (toliau – Gairės) 196 punkto nuostata, kad kredito davėjai, be kita ko, įpareigojami vertinti aplinkosaugos, socialinį ir valdymo (angl. Environmental, social, and governance) (ASV) faktorius, taikoma vartojimo kredito davėjams?
	Europos bankininkystės institucijos Gairių dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos (EBA/GL/2020/06) (toliau – Gairės) 117 punkte įtvirtintas reikalavimas atlikti jautrumo analizę (testą) (angl. sensitivity analysis) vertinant vartotojų kreditingumą. Kiek šis punktas turėtų būti taikomas vartojimo kredito teikimo atveju?
	Europos bankininkystės institucijos Gairių dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos (EBA/GL/2020/06) (toliau – Gairės) 113 punkte nustatyta pareiga atlikti jautrumo analizę (testą) (angl. sensitivity analysis). Pagal kokius duomenis kreditorius gali numatyti ateities įvykius, t. y. turto paklausos ar nuomos kainų sumažėjimą?
	Kredito davėjai vidutines savarankiškai dirbančio asmens mėnesio grynąsias pajamas įprastai apskaičiuoja pagal tokio asmens praėjusių metų gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją ir pajamų ir išlaidų žurnale nurodytus paskutinių 6 mėnesių duomenis. Tačiau asmens kreditingumo vertinimui naudojama mažesnė apskaičiuota vidutinių grynųjų pajamų suma (pagal GPM deklaraciją arba pagal pajamų ir išlaidų žurnalą). Ar toks savarankiškai dirbančio asmens pajamų pagrindimas atitinka Europos bankininkystės institucijos Gairių dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos (EBA/GL/2020/06) (toliau – Gairės) 103 punkto reikalavimus?
	Ar galiojantis vartojimo kreditų teikimo veiklos ir kreditingumo vertinimo reguliavimas užtikrina Europos bankininkystės institucijos Gairių dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos (EBA/GL/2020/06) (toliau – Gairės) 98 punkto nuostatų įgyvendinimą?
	Europos bankininkystės institucijos Gairių dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos (EBA/GL/2020/06) (toliau – Gairės) nuostatos taikomos tiek vartojimo kredito davėjams, tiek verslo paskolų davėjams. Kokia apimtimi vieno kliento perspektyvos (angl. single customer view) taisyklė turėtų būti taikoma vartojimo kredito gavėjams (Gairių 15 ir 90 punktai)?
	Kaip reikėtų įgyvendinti Europos bankininkystės institucijos Gairių dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos (EBA/GL/2020/06) (toliau – Gairės) 85 punkto ir 2 priedo A dalies 7 punkto reikalavimą surinkti informaciją apie vartotojo turtą (pvz., taupomųjų sąskaitų išrašas) ir įsipareigojimus?
	Kaip reikėtų įgyvendinti Europos bankininkystės institucijos Gairių dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos (EBA/GL/2020/06) (toliau – Gairės) 85 punkto e papunkčio reikalavimą surinkti informaciją apie kitus vartotojo finansinius įsipareigojimus (pvz., vaikų išlaikymas, mokesčiai už mokslą, alimentai) (Gairių 1 priedo A dalies 8 punktas)?
	Pagal Europos bankininkystės institucijos Gairių dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos (EBA/GL/2020/06) (toliau – Gairės) 85 punkto f papunktį turi būti renkami duomenys apie klientų reguliarias išlaidas (angl. regular expences). Ar tai reiškia, kad vartojimo kredito davėjas privalo rinkti informaciją ne tik apie vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimus finansų įstaigoms, bet ir apie kitas išlaidas, tokias kaip komunalinių mokesčių, būsto nuomos, telekomunikacijų paslaugų ir kt.?
	Kokios vartotojo išlaidos ir (arba) įsipareigojimai pagal Europos bankininkystės institucijos Gairių dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos (EBA/GL/2020/06) (toliau – Gairės) 85 punkto f papunktį laikytinos reguliariomis išlaidomis (angl. regular expenses)?
	Ar pagal Europos bankininkystės institucijos Gairių dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos (EBA/GL/2020/06) (toliau – Gairės) 1 priedo A dalies 5 punktą būtina rinkti informaciją apie darbovietės veiklos sektorių?
	Kaip reikėtų įgyvendinti Europos bankininkystės institucijos Gairių dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos (EBA/GL/2020/06) (toliau – Gairės) 85 punkto b papunkčio reikalavimą surinkti informaciją apie vartotojo darbovietę?
	Ar pagal Europos bankininkystės institucijos Gairių dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos (EBA/GL/2020/06) (toliau – Gairės) 85 punkto a papunktį būtina rinkti informaciją apie kredito tikslą?
	Europos bankininkystės institucijos Gairių dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos (EBA/GL/2020/06) (toliau – Gairės) 5 skirsnyje, nustatyti įmonių finansavimo ir kreditingumo vertinimo reikalavimai. Ar kredito ir (ar) vartojimo kredito davėjams, kurie nėra kredito įstaigos, taikomos Gairių nuostatos dėl įmonių finansavimo ir kreditingumo vertinimo, kai paskolos teikiamos ir verslo subjektams?
	Ar Europos bankininkystės institucijos gairių dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos (EBA/GL/2020/06) (toliau – Gairės) 6 ir 7 skirsniai taikomi kredito ir (ar) vartojimo kredito davėjams, kurie nėra kredito įstaigos?
Statistika
Kur galima rasti informaciją apie gyventojų santaupas ir investicijas?
Kas yra institucinis sektorius?
Kas yra finansinės sąskaitos ir kuo jos skiriasi nuo finansinių ataskaitų?
Kur galima rasti informaciją apie kainų indeksus, kainų pokyčius ir pan.?
Kur galima rasti rinkos kainą atitinkančias paskolų palūkanų normas?
Kur galima rasti informaciją apie gyvybės ir ne gyvybės draudimo rinką?
Kur  galima rasti informaciją apie fizinių asmenų  gautus piniginius  srautus iš užsienio?
Ar Lietuvos bankas rengia informaciją apie paslaugų eksportą ir importą pagal šalis?
Kur galima rasti informaciją apie pensijų fondus valdančių bendrovių investavimo rezultatus?
Lietuvos banko interneto svetainėje skelbiami suvestiniai statistiniai duomenys. Ar galima gauti individualius duomenis pagal kiekvieną respondentą, pavyzdžiui, banką?
Tvarumas
	Finansiniai produktai ir tvarumas
	Ar produktai, kurių atžvilgiu nevertinami ir neatskleidžiami PAI (neigiamos įtakos tvarumui), gali būti priskiriami prie Europos Sąjungos (ES) reglamento dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (angl. Sustainable Finance Disclosure Reguliation, SFDR) 9 str. nurodytų produktų?
	Ar ir esamų klientų anksčiau pasirinktos investavimo kryptys turėtų būti pakeistos į atitinkančias tvarumo kriterijus?
	Ar tam, kad finansinis produktas visiškai atitiktų Europos Sąjungos (ES) reglamento dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (angl. Sustainable Finance Disclosure Reguliation, SFDR) 8 ar 9 straipsniuose apibrėžtus tvarumo kriterijus, t. y. būtų skatinantis aplinkos ar socialinius ypatumus ar turintis tvarių investicijų tikslą, užtektų, kad visos naujai siūlomos to produkto investavimo kryptys atitiktų minėtus kriterijus?
	Ar Europos Sąjungos (ES) reglamento dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (angl. Sustainable Finance Disclosure Reguliation, SFDR) nuostatos yra taikomos rizikos kapitalo fondams?
	Ar galima investuoti į aplinkos, socialines ir valdymo (angl. Environmental, social, and governance, ESG) nepalaikančias strategijas, nes ESG strategijos tampa pervertintos? Ar reikia tai atskleisti?
	Kokie yra produktai pagal Europos Sąjungos (ES) reglamento dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (angl. Sustainable Finance Disclosure Reguliation, SFDR) 8 straipsnį?
	Finansinių paslaugų sutartys
	Kaip reikėtų elgtis su draudėjais, jau pasirinkusiais investavimo kryptis pagal anksčiau sudarytas sutartis? Ar pakanka jiems suteikti galimybę patiems spręsti dėl krypčių, atitinkančių tvarumo kriterijus, pasirinkimo, pateikiant atitinkamą informaciją, ar draudikas turėtų kryptis pakeisti vienašališkai?
	Investicinio gyvybės draudimo taisyklės nustato pareigą draudikui sprendimo naikinti investavimo kryptį ar pakeisti ją kita atveju informuoti draudėją apie tokius pakeitimus rašytine ar kita jai prilyginta forma prieš tam tikrą laiką. Ar keičiant investavimo kryptis Europos Sąjungos (ES) reglamento dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (angl. Sustainable Finance Disclosure Reguliation, SFDR) nuostatų įgyvendinimo tikslais, t. y. keičiant investavimo kryptis į kryptis, kurių investicijos skatina aplinkos ar socialinius ypatumus ar kurių tikslas yra tvarios investicijos, galėtų būti taikomos išimtys dėl privalomo draudėjų informavimo, pvz., pakaktų viešo draudėjų informavimo, paskelbiant informaciją finansų rinkos dalyvio viešame interneto puslapyje?
	Kur ikisutartinė informacija turėtų būti atskleista portfelio valdymo paslaugų atveju?
	Ar pensijų fondų atveju tinkama ikisutartinę informaciją skelbti interneto svetainėje, o sutartyje pateikti nuorodą į ją?
	Kaip turėtų būti pateikta ikisutartinė informacija II ir III pakopos pensijų fondų atveju?
	Informacijos atskleidimas
	Ar finansų rinkos dalyviai ir finansų patarėjai, atskleisdami informaciją pagal techninių reguliavimo standartų I–V priedus (Reglamentas (ES) 2022/1288 ir Reglamentas (ES) 2023/363, papildantys Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamentą 2019/2088 (angl. Sustainable Finance Disclosure Regulation, SFDR), gali sukeisti minėtų techninių reguliavimo standartų prieduose pateikiamuose šablonuose išdėstytų klausimų eiliškumą, ištrinti, finansų rinkos dalyvio nuomone, neaktualius klausimus, keisti spalvą ir šrifto stilių?
	Ar, vadovaujantis Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamentu 2019/2088 (angl. Sustainable Finance Disclosure Regulation, SFDR), fondams, skatinantiems aplinkos ar socialinius ypatumus (informaciją atskleidžiantiems pagal SFDR 8 straipsnį), būtina nurodyti tam tikrą tvarių investicijų dalį? Ar fondas gali neturėti tvarių investicijų?
	Kaip atskleisti pagrindinius neigiamo investavimo sprendimų poveikio tvarumo veiksniams rodiklius (angl. principal adverse impacts, PAI), kai investuojama per specialiosios paskirties įmones (angl. special purpose vehicle, SPV)?
	Kaip turi būti įgyvendinamas Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamento 2019/2088 (angl. Sustainable Finance Disclosure Regulation, SFDR) reikalavimas atskleisti informaciją interneto svetainėje uždarojo tipo fondams, skirtiems informuotiesiems investuotojams taip, kaip reglamentuojama SFDR 10 straipsnyje?
	Kokią informaciją ir kada finansų ir ne finansų įmonės turi parengti ir atskleisti apie taksonomijai tinkamas ekonomines veiklas ir turtą taip, kaip nustatyta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2021/2178 (toliau – Reglamentas)?
	Kur galima rasti daugiau pavyzdžių, kaip reikėtų finansų ir ne finansų įmonėms, kaip jos apibrėžtos Komisijos Deleguotojo reglamento ((ES) 2021/2178) 1 straipsnio 8 ir 9 punktuose, atskleisti informaciją pagal Komisijos Taksonomijos reglamento ((ES) 2020/852) 8 straipsnį?
	Ar Europos Komisija (EK) parengs gaires dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamento ((ES) 2020/852) 8 straipsnį?
	Ar finansų rinkos dalyvis, pradėjęs vertinti ir atskleisti neigiamą poveikį tvarumui įmonės lygiu, gali vėliau atsisakyti tokio vertinimo ir atskleidimo?
	Ar informaciją apie tvarumą privaloma atkleisti kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) steigimo dokumentuose (taisyklėse, prospekte), ar tai galima padaryti atskirame dokumente, skirtame tvarumo informacijai pateikti (pvz., atskirame šablone)?
	Ar Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamentas 2019/2088 (angl. Sustainable Finance Disclosure Regulation, SFDR) taikomas informuotiesiems investuotojams skirtiems fondams / investicinėms bendrovėms?
	Ar fondų depozitoriumams kyla pareigų pagal Europos Sąjungos (ES) reglamento dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (angl. Sustainable Finance Disclosure Reguliation, SFDR)?
	Ar iki oficialaus Europos Komisijos (EK) išaiškinimo informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų (IISKIS) valdytojai neturi atskleisti informacijos pagal Europos Sąjungos (ES) reglamentą dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (angl. Sustainable Finance Disclosure Reguliation, SFDR)?
	Kada galima tikėtis Europos Komisijos (EK) išaiškinimo dėl Europos Sąjungos (ES) reglamento dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (angl. Sustainable Finance Disclosure Reguliation, SFDR) taikymo informuotiesiems investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams (IISKIS)?
	Reglamentavimas
	Kokie bendrieji informacijos susijusios su tvarumo atskleidimo reikalavimais taikomi kolektyvinio investavimo subjektams (KIS) ir kokie priežiūros veiksmai planuojami 2023-2024 m.?
	Ar Taksonomijos reglamentas (angl. Taxonomy regulation) bus taikomas ir negyvybės draudimo įmonėms ir reikės pateikti tvarių investicijų dalį visame negyvybės investicijų portfelyje? Jei taip, kada įsigalioja minėti reikalavimai?
	Žaliųjų obligacijų standartas
	Kokia žaliųjų obligacijų prospekto tvirtinimo procedūra?
	Kas galės teikti Europos žaliųjų obligacijų išorės vertintojo paslaugą?
	Kokios obligacijos gali būti laikomos tvariomis?
	Ar gali būti išleistos Europos žaliosios obligacijos be prospekto?
	Kokie papildomi reikalavimai taikomi Europos žaliųjų obligacijų prospektui?
	Kokie reikalavimai taikomi emitentui, siekiančiam išleisti Europos žaliąsias obligacijas?
	Kokie standartai taikomi žaliųjų obligacijų išleidimui?
	Kokios obligacijos laikomos žaliosiomis?
Kredito unijų sektoriaus reforma
Ar nuo centrinės kredito unijos įregistravimo datos ji turi vykdyti visus Kapitalo reikalavimų reglamento reikalavimus? Ar galimos kokios nors išimtys?
Kaip turėtų kredito unijos bendrauti su valstybės institucijomis dėl joms iškylančių klausimų susijusių su Kredito unijų reforma (tarp jų ir valstybės pagalbos klausimais)?
Ar centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų įmokų į stabilizacijos fondą nustatymo mechanizmas turėtų būti vienodas?
Pagal naujojo Centrinių kredito unijų įstatymo 13 str. 8 d. 1 punktą, kredito unija turi „savo lėšas pagal indėlio ar banko sąskaitos sutartis laikyti tik centrinėje kredito unijoje, kurios nare ji yra“. Šiuo metu kredito unijos, priklausančios veikiančiai centrinei kredito unijai, inkasuoja grynuosius pinigus į bankus, o vėliau persiveda į centrinę kredito uniją. Ar nurodytas punktas galioja ir paminėtai situacijai?
Ar kredito unijos nariai gali perleisti papildomus pajus arba jų dalį kitiems kredito unijos nariams?
Pagal naujojo Centrinių kredito unijų įstatymo 13 str. 8 d. 3 punktą, „sudaryti sutartį dėl investicinių paslaugų ir (ar) papildomų paslaugų tik su centrine kredito unija, kurios nare ji yra, išskyrus atvejus, kai gautas centrinės kredito unijos valdybos sutikimas šias paslaugas įsigyti iš kitų finansų įstaigų;“ Kokios papildomos paslaugos turimos omenyje?
Ar kredito unijoms, įsteigtoms iki 2017 m. sausio 1 d., taikomos nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatos?
Ar įmokos į stabilizacijos fondą galėtų būti pripažįstamos kaip išlaidos?
Kada planuojama patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius kredito unijų pertvarkymą į specializuotus bankus?
Kokias sąlygas turi tenkinti kredito unijos (neskaitant tų, kurios nurodytos naujajame Kredito unijų įstatyme), kurios pasirenka pertvarkymą į specializuotus bankus?
Kokius dokumentus kredito unijos turi pateikti Lietuvos bankui, norėdamos gauti leidimą būti pertvarkytos į specializuotą banką?
Ar papildomi pajai, įsigyti iki 2016 m. gruodžio 31 d., gali būti pertvarkyti į specializuoto banko akcijas, jeigu tai numatyta pertvarkymo plane ir pajininkai tam pritarė visuotiniame narių susirinkime? Ar papildomi pajai gali būti pertvarkomi į akcijas, jeigu jie įsigyti po 2017 m. sausio 1 d.?
Ar papildomi pajai, įsigyti iki 2016 m. gruodžio 31 d., gali būti grąžinami pajininkams be apribojimų?
Kokios nuostatos turi būti įtrauktos į kredito unijos pertvarkymo planą?
Kaip turi būti formuojamas persitvarkančios į akcinę bendrovę (t. y., banką ar specializuotą banką) kredito unijos įstatinis kapitalas?
Ar kredito unijos nario rašytino sutikimo tapti akcininku nepateikimas galėtų būti laikomas kredito unijos nario atsisakymu tapti būsimo banko akcininku?
Iki kada turi būti atsiskaitoma su kredito unijos nariais, atsisakiusiais tapti po pertvarkymo veiksiančios bendrovės akcininkais?
Ar Lietuvos banko sutikimo vykdyti kredito unijos pertvarkymą išdavimas kartu reiškia ir Kredito unijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatyto leidimo mažinti pajinį kapitalą išdavimą?
Ar sprendimas dėl kredito unijos pertvarkymo privalo būti priimtas kredito unijos visuotiniame narių susirinkime iki prašymo išduoti sutikimą vykdyti kredito unijos pertvarkymą pateikimo Lietuvos bankui dienos?
Ar kredito unijų pertvarkymui yra taikomos Civilinio kodekso, reglamentuojančio pertvarkymą, nuostatos?