Lietuvos bankas

Įžanginis žodis

Lietuvos ekonomika, šiuo metu gaubiama neapibrėžtumo ir patirianti iššūkių, į stabilesnio ir tvaraus augimo kelią turėtų grįžti 2024 m.

Prognozuojame, kad Lietuvos BVP kitais metais turėtų didėti, tačiau šiuos metus, tikėtina, baigsime su nors ir nedideliu, bet ekonomikos susitraukimu. Lietuvos ekonomikos augimą šiuo metu toliau slopina užsitęsusi aukšta infliacija, atsargus gyventojų vartojimas, išaugusios palūkanų normos, sumenkusi paklausa eksporto šalyse.

Lietuvos bankas nuolat analizuoja ekonomiką, įskaitant infliacijos veiksnius, ir teikia ekspertinę pagalbą Lietuvos valdžios institucijoms, kad jos galėtų priimti kryptingus sprendimus infliacijai užkardyti ir ekonomikos atsparumui stiprinti.

Infliaciją sėkmingai slopina pagrindinė pinigų politikos priemonė, kurios Lietuvos bankas kartu su ECB ir kitais euro zonos šalių centriniais bankais ėmėsi dar 2022 m.: keliais etapais reikšmingai padidino pagrindines palūkanų normas. Po paskutinio padidinimo šių metų rugsėjo mėn. ECB indėlių galimybės palūkanų norma pasiekė 4 proc. lygį. Metinė infliacija Lietuvoje rugsėjo mėn., palyginti su praėjusių metų piku, jau yra sumažėjusi daugiau nei šešis kartus. Ji ir toliau mažės ir metų pabaigoje sieks apie 3 proc. 2023 m. kovo mėn. Eurosistema perėjo prie vertybinių popierių, perkamų per išplėstines TPP, dalinio reinvestavimo. Nuo metų vidurio reinvestavimas pagal šią programą nutrauktas. Šių metų liepos mėn. ECB valdančioji taryba taip pat nusprendė taikyti 0 proc. palūkanų normą už bankų privalomųjų atsargų laikymą nacionaliniuose centriniuose bankuose.

Pasauliui tik atsigaunant po COVID-19 pandemijos ir atkuriant sutrūkinėjusias tiekimo grandines, nepateisinamas rusijos karas prieš Ukrainą lėmė staigų, platų ir išskirtinės apimties energijos, maisto ir kitų žaliavų kainų šuolį, o tai pakurstė ir prailgino infliacinius procesus tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Padidėjo palūkanų normos ir finansų rinkose tebesant pertekliniam likvidumui susiformavo išskirtinės aplinkybės, dėl kurių komercinių bankų pelnas nelauktai reikšmingai išaugo. Vien per šių metų pirmąjį pusmetį bankų pelnas buvo du su puse karto didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Įvertindamas situacijos išskirtinumą, Lietuvos bankas pasiūlė priemonių paketą, kaip be neigiamo poveikio finansiniam stabilumui šalies bankai galėtų prisidėti prie visuomenės poreikių. Viena iš šių priemonių – laikinasis solidarumo įnašas. Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą jau priėmė Seimas. Šio įnašo lėšomis finansuojami karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektai. Prognozuojama, kad laikinojo solidarumo įnašai šio įstatymo galiojimo laikotarpiu krašto apsaugai sugeneruos apie 440 mln. Eur.

Kylanti EURIBOR išryškino spręstiną problemą – poreikį gerinti būsto paskolų palūkanų normų rūšies, t. y. kintamųjų ar fiksuotųjų, pasirinkimo lankstumą ir didinti galimybes refinansuoti esamas paskolas palankesnėmis sąlygomis. Lietuvos bankas po viešos konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis pateikė siūlymus ir įgyvendins priemones, kurios padidins būsto paskolų palūkanų rūšies pasirinkimo galimybes, vartotojams leis lengviau įvertinti šių palūkanų privalumus ir trūkumus, suteiks daugiau informacijos apie rinkoje vyraujančias palūkanas ir leis palyginti jas su siūlomos ar jau turimos būsto paskolos sąlygomis ir padidins vartotojų galimybes tartis dėl jų pagerinimo.

Šiais metais Lietuvos bankas reikšmingai prisidėjo prie šalies gyventojų paskatinimo bent iš dalies apsaugoti savo pinigus nuo infliacijos, pasinaudojant paprasta ir saugia taupymo priemone – terminuotaisiais indėliais. Metų pradžioje Lietuvos bankas pradėjo viešai skelbti šalyje veikiančių komercinių bankų ir kredito unijų siūlomų indėlių palūkanų normų palyginimą, o tai paskatino daugiau gyventojų sutaupytas lėšas iš einamųjų sąskaitų perkelti į terminuotųjų indėlių sąskaitas. Nuo šių metų vasario mėn. gyventojų terminuotųjų indėlių portfelis bankuose išaugo beveik 1,5 mlrd. Eur, arba 40 proc. Kartu viešas indėlių palūkanų normų palyginimas didino konkurenciją tarp finansų rinkos dalyvių, o tai atnešė naudą vartotojams.

Lietuvos bankas toliau rūpinosi, kad finansų rinkos dalyviai tinkamai laikytųsi atitikties reikalavimų ir ypatingą dėmesį skyrė vartotojų interesų apsaugai. Pavyzdžiui, atsižvelgdami į slapto pirkėjo tyrimą, kuris atskleidė investicinio gyvybės draudimo platinimo trūkumų, inicijavome ir pateikėme Draudimo įstatymo pakeitimo pasiūlymus dėl šio produkto.

Finansų sistema veikia stabiliai ir patikimai. Bankų sektoriuje – 18 dalyvių, Lietuvos banko taikomos priemonės užtikrina sektoriaus atsparumą sukrėtimams. Šalies mokėjimo paslaugų teikėjų klientais jau yra 26 mln. Lietuvos ir užsienio klientų.Lietuvos bankas nuolat vertina, kaip gyventojams yra užtikrinamas pagrindinių finansinių paslaugų prieinamumas ir kokybė.

Siekdami didinti konkurenciją koncentruotame bankų sektoriuje, dedame pastangas, kad į mūsų rinką įsilietų tarptautinio lygio finansų rinkos dalyvių. Esame įsteigę Finansų rinkos plėtros centrą, kuris palaiko ryšius su FinTech ekosistemos dalyviais, rūpinasi kapitalo rinkos plėtra ir naujų finansų įstaigų pritraukimu. Lietuvos banką įvertino tarptautinis finansų naujienų portalas ir žurnalas „Central Banking“, skirdamas mums prestižinį apdovanojimą už finansų rinkos plėtros organizavimą ir indėlį į pasaulinę finansų rinkos plėtrą.

Šiais metais Lietuvos bankas toliau aktyviai dalyvavo diskusijose dėl Lietuvos mokestinės sistemos gerinimo, kad ji būtų teisingesnė visiems piliečiams, palankesnė ekonominiam augimui ir atlieptų aplinkosauginius tikslus. Finansų ministerijos kvietimu pavasarį dalijomės savo ekspertinėmis įžvalgomis dėl siūlomų mokesčių įstatymų pakeitimų, pateikėme siūlymų, koks galėtų būti investicinės sąskaitos modelis ir nekilnojamojo turto mokesčio sąranga, sprendimų, kurie padėtų sumažinti rizikas, susijusias su pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio pakeitimais.

Lietuvos bankas taip pat inicijavo Mokėjimų įstatymo pataisų projektą, apibrėžiantį pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos sąlygas. Šiame įstatymo projekte numatyta nauda didesnei gyventojų daliai – po jo pakeitimo pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio apimtis tenkintų 90 proc. Lietuvos gyventojų poreikių.

Mūsų turimi duomenys rodo, kad nuosekliai didėja elektroninių atsiskaitymų ir mažėja atsiskaitymų grynaisiais pinigais poreikis. Operacijų negrynaisiais pinigais per pastaruosius penkerius metus skaičius padidėjo kone dvigubai – nuo 457 mln. iki 903 mln. mokėjimų. Šių mokėjimų skaičius, tenkantis vienam Lietuvos gyventojui per metus, taip pat paaugo beveik dvigubai – nuo 162 iki 319 mokėjimų. Mūsų turimi duomenys taip pat rodo, kad vis dažniau gyventojai renkasi atlikti elektroninius mokėjimus, o perlaidų naudojimas, kai mokėjimas už komunalines paslaugas ar kitas įmokas atliekamas grynaisiais pinigais per tarpininkus, palaipsniui mažėja ir sudaro nedidelę mokėjimų rinkos dalį.

Rūpindamiesi aplinkosauga ir matydami, kad į Lietuvos banką negrįžta apie 70 proc. į apyvartą išleistų 1 ir 2 euro centų monetų, šiais metais iškėlėme klausimą viešai diskusijai, ar neverta pasekti kai kurių kitų šalių pavyzdžiu ir šių nominalų monetų apskritai atsisakyti. Didžioji dalis šių euro centų monetų panaudojamos mokėjimams vos vieną kartą – gavus grąžą šių nominalų monetomis, jos pametamos ar nugula gyventojų taupyklėse, automobilių salonuose, fontanuose ir pan. Tad metalinių monetų nukaldinimui išleistos lėšos ir ištekliai, galima sakyti, yra iššvaistomi. Atsisakius 1 ir 2 euro centų monetų, prekybos ir paslaugų vietose galutinė pirkinių krepšelio suma būtų apvalinama, jei pirkėjas rinktųsi mokėti grynaisiais pinigais. Toks sprendimas gyventojams, verslui ir valstybei leistų sutaupyti po beveik 4mln. Eur kasmet dėl mažesnių grynųjų pinigų gamybos ir administravimo sąnaudų.

Vienos monetos nevertinamos ir pametamos, o kitos – vertinamos labiau už jų nominaliąją vertę. Kovo mėn. Lietuvos bankas į apyvartą išleido proginę 2 eurų monetą „Kartu su Ukraina“. Moneta išleista tiek ritinėliais, tiek numizmatinėje pakuotėje, kurią įsigydamas asmuo prisideda prie pagalbos Ukrainai. Iš kiekvienos 14,52 Eur sumos už parduotą proginę monetą 10 Eur pervedame tiesiai į Ukrainos nacionalinio banko sąskaitą humanitarinei pagalbai rinkti. Tai – jau antroji Lietuvos banko išleista moneta, skirta Ukrainos kovai už laisvę. Išleidęs abi Ukrainai skirtas monetas, Lietuvos bankas iš viso pervedė daugiau nei 450 tūkst. Eur Ukrainos humanitarinei pagalbai.

Šiais metais Lietuvos bankas aktyviai tęsė svarbią edukacinę ir mokslo veiklą. Mūsų Finansinio raštingumo centras vasarą vykdė kampaniją, primenančią gyventojams net ir atostogų metu išlikti budriems ir saugotis finansinių sukčių, kurie randa vis naujų būdų ištuštinti gyventojų kišenes. 

Ypač džiugina, kad Lietuvos banko mokslinė veikla savo darbų kiekybe ir kokybe šiais metais buvo pripažinta lyderiaujanti Baltijos šalyse. Jau aštuonerius metus veikiantį Lietuvos banko Tyrimų centrą pirmą kartą vertino nepriklausomi auditoriai – užsienio mokslininkai, kurie pateikė išvadą, kad Tyrimų centro veiklos rezultatai sėkmingai gerina ekonomikos mokslo kokybę Lietuvoje, skatina aukšto lygio diskusijas aktualiais ekonomikos bei finansų klausimais ir stiprina Lietuvos banko kompetenciją ekonomikos ir finansų srityse.

 

Gediminas Šimkus
Lietuvos banko valdybos pirmininkas



1.Informacija apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą

Šiais metais ECB valdančioji taryba ir toliau sparčiai griežtino Eurosistemos pinigų politiką. Nors ir mažėjanti, tačiau vis dar gerokai per didelė infliacija euro zonoje ir jos perspektyvos paskatino spartų palūkanų normų didinimą. Nuo 2022 m. vidurio ECB pagrindinės palūkanų normos jau padidintos 4,5proc. punkto siekiant infliaciją euro zonoje tvariai grąžinti į 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu. Taip pat nuspręsta nutraukti reinvestavimą pagal TPP ir taikyti 0 proc. palūkanų normą už bankų privalomųjų atsargų laikymą nacionaliniuose centriniuose bankuose.

2023 m. vasario, kovo, gegužės, birželio ir liepos mėn. posėdžiuose ECB pagrindinės palūkanų normos iš viso padidintos 1,75 proc. punkto. Valdančioji taryba palūkanų normas pakėlė atsižvelgusi į infliacijos perspektyvos vertinimą, bazinės infliacijos (angl. underlying inflation) dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nors bendroji infliacija euro zonoje mažėja, ji vis dar yra pernelyg didelė ir numatoma, kad ateinančius metus viršys siekiamą 2 proc. lygį. Bazinė infliacija taip pat tebėra didelė. Prie to prisideda sparčiau kylantis darbo užmokestis ir išaugusios įmonių pelno maržos. Valdančioji taryba birželio mėn. taip pat priėmė sprendimą nuo liepos 1 d. nutraukti reinvestavimą pagal TPP. Tai papildomai prisideda prie pinigų politikos griežtinimo. Liepos mėn. posėdyje Valdančioji taryba nusprendė, kad už bankų privalomųjų atsargų laikymą nacionaliniuose centriniuose bankuose vietoj indėlių galimybės palūkanų normos bus taikoma 0 proc. palūkanų norma.

2023 m. rugsėjo mėn. ECB valdančiosios tarybos posėdyje palūkanų normos buvo dar kartą padidintos 25 baziniais punktais ir pasiekė 4 proc. lygį[1]
[1] Tai indėlių galimybės palūkanų norma – ji šiuo metu yra svarbiausia ECB palūkanų norma.
. Valdančiosios tarybos vertinimu, ECB pagrindinės palūkanų normos pasiekė lygį, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, padės palaipsniui pasiekti infliacijos tikslą. Savo būsimais sprendimais Valdančioji taryba sieks užtikrinti, kad palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga. Ir toliau bus vadovaujamasi visais turimais duomenimis, sprendžiant dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės.

Naujausios ECB prognozės rodo, kad griežtėjanti pinigų politika padės nuosekliai grąžinti infliaciją euro zonoje į siekiamą 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu. Palyginti su 2022 m. spalio mėn., kai infliacija euro zonoje buvo perkopusi 10 proc. ribą, 2023 m. rugsėjo mėn. ji sudarė 4,3 proc. Vidutiniu laikotarpiu pasireiškus didesnių palūkanų normų poveikiui, 2023 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėse prognozėse numatoma, kad infliacija palaipsniui grįš į siekiamą 2 proc. lygį. Didesnės palūkanų normos taip pat prisideda ir prie mažėjančios infliacijos Lietuvoje. Realusis ekonomikos augimas euro zonoje šiemet turėtų sulėtėti iki 0,7, tačiau 2024 m. numatomas 1, o 2025 m. – 1,5 proc. ekonomikos augimas.

Faktiniai euro zonos makroekonominiai rodikliai 2022 m. ir jų prognozės 2023–2025 m.

(pokytis per metus, %)

Rodikliai

2022

2023

2024

2025

Realusis BVP

3,4

0,7

1,0

1,5

SVKI

8,4

5,6

3,2

2,1

Nedarbo lygis

6,7

6,5

6,7

6,7

Atlygis vienam darbuotojui

4,3

5,3

4,3

3,8

Šaltinis: 2023 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai.

ECB pagrindinių palūkanų normų kėlimas euro zonoje nuo 2022 m. liepos mėn.

A graph of a graph of money

Description automatically generated

2023 m. pirmąjį pusmetį buvo priimta keletas sprendimų, susijusių su išplėstinėmis TPP, ir nuo metų pradžios iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Eurosistemos pinigų politikos tikslais laikomas VP portfelis sumažėjo 129 mlrd. – iki 4 808 mlrd. Eur. Nuo 2023 m. kovo mėn. Eurosistema perėjo prie VP, perkamų per išplėstines TPP, dalinio reinvestavimo. Dėl to VP portfelis mažėjo vidutiniškai po 15 mlrd. Eur per mėnesį. Nuo liepos 1 d. reinvestavimas pagal išplėstines TPP nutrauktas, taigi reinvestavimo tikslu VP perkami tik pagal SPPP. Lietuvos banko pinigų politikos tikslais laikomas VP portfelis nuo metų pradžios iki 2023 m. rugpjūčio mėn. sumažėjo 454 mln. Eur.

Eurosistemos per refinansavimo operacijas įlieta suma nuo metų pradžios iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. sumažėjo 715 mlrd. Eur, daugiausia dėl sumažėjusio sandorio šalių skolinimosi per ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas. 2023 m. rugpjūčio pabaigoje sandorio šalys per ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas buvo pasiskolinę 602 mlrd., per pagrindines refinansavimo operacijas – 7 mlrd. Eur. ECB keliant palūkanų normas, sandorio šalys ir toliau aktyviai naudojosi vienos nakties indėlio galimybe. Rugpjūčio pabaigoje tokių indėlių suma sudarė 3,6 mlrd. Eur ir buvo panašaus lygio kaip ir 2022 m. pabaigoje.

2023 m. rugpjūčio pabaigoje, palyginti su 2022 m. pabaiga, Lietuvos banko sandorių šalių skolinimosi apimtis sumažėjo 115 mln. Eur: per ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas 2023 m. rugpjūčio pabaigoje buvo pasiskolinta 1,5 mlrd., per pagrindines refinansavimo operacijas – 13 mln. Eur. Vienos nakties indėlių suma sudarė 8 mlrd. ir buvo 3 mlrd. Eur mažesnė nei 2022 m. pabaigoje.

ECB valdančiajai tarybai toliau keliant pagrindines palūkanų normas, Lietuvos ir kitų euro zonos šalių bankai atitinkamai didino paskolų palūkanų normas. Spartų naujų paskolų palūkanų normų išaugimą lemia dėl pinigų politikos sprendimų didėjanti paskolų palūkanų normų kintamoji dalis. Nors naujų paskolų palūkanų normos Lietuvoje tebėra aukštesnės nei vidutiniškai euro zonoje, šis skirtumas vis labiau pastebimas naujų būsto paskolų segmente. Šio skirtumo raidą paaiškina tai, kad Lietuvoje beveik visos būsto paskolos (apie 97 %) suteikiamos su kintamąja palūkanų norma (dažniausiai siejama su 3, 6 ar 12 mėn. EURIBOR), o vidutiniškai euro zonoje šis rodiklis yra gerokai mažesnis (apie 23 %). Paskolų palūkanų normų dinamika ateityje priklausys nuo pinigų politikos pobūdžio ir ekonomikos bei bankų finansinės padėties.

PFĮ naujų būsto paskolų ir paskolų ne finansų bendrovėms vidutinė palūkanų norma

Šaltiniai: ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: 3 mėn. slenkamasis vidurkis. Neįtraukti esamų paskolų sutarčių sąlygų persvarstymų duomenys.


2.Ūkio raida ir prognozės

Pasaulio ekonominė padėtis silpnėja. Nors infliacija mažėja, pasaulyje ji tebėra aukšta ir neigiamai veikia gyventojų perkamąją galią. Ekonominį aktyvumą riboja ir didesnės palūkanų normos. Jos daro nepalankų poveikį ne tik privačiajam, bet ir valdžios sektoriui, ypač besivystančiose šalyse, nes joms dabar sunkiau finansuoti įvairias reikalingas investicijas. Prie ekonominės padėties prastėjimo labiausiai prisideda gamybos sektorius. Jo situacija ypač blogėja euro zonoje. Mažiau didėjant vartojimo prekių paklausai, esant nemažam ekonominiam bei geopolitiniam neapibrėžtumui ir didesnėms skolinimosi sąnaudoms, įmonės riboja investicinius planus. Tai neigiamai veikia gamybos apimtį pramonėje ir tarptautinę prekybą prekėmis. Pastaruoju metu pasaulyje mažiau auga ir paslaugų sektorius. Šis sektorius nemenkai kilo 2023 m. pirmąjį pusmetį, nes tuo metu vis dar didėjo popandeminė įvairių paslaugų paklausa. Gyventojų mobilumui grįžtant į priešpandeminį lygį, paslaugų sektoriui yra vis mažiau erdvės augti, o silpnėjantis bendras ekonominis aktyvumas taip pat ribojančiai veikia paslaugų paklausą. Dėl šių priežasčių daugelio šalių ir regionų augimo prognozės, ypač 2024 m., mažinamos.

Metų viduryje Lietuvos ekonomika ūgtelėjo, tačiau ūkio aktyvumas tebėra prislopęs. Numatoma, kad šiemet realusis BVP bus šiek tiek mažesnis nei praėjusiais metais. Ūkio aktyvumą labiausiai mažina kritusi pramonės produkcija. Situaciją pramonėje blogina prastėjanti tarptautinė ekonominė aplinka, pakilusios palūkanų normos, sumenkę laikini užsakymai, kurių buvo atsiradę per pandemiją. Gamybos pajėgumų panaudojimo lygis šioje veikloje gerokai atsilieka nuo ilgalaikio vidurkio. Ūkio aktyvumą slopina ir krintantis privatusis vartojimas. Nors darbo pajamos pastaruoju metu auga daugiau nei kainos, gyventojai vis dėlto tebėra atsargūs ir neskuba daugiau vartoti. Numatoma, kad šiemet realiojo privačiojo vartojimo apimtis bus mažesnė nei praėjusiais metais, tačiau nuosmukį patiria ne visos ekonominės veiklos. Įgyvendinant projektus, kurie finansuojami naujosios ES finansinės perspektyvos bei ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, gausėja statybos darbų. Ypač daugėja inžinerinių statinių statybų. Pastaruoju metu padėtis pagerėjo ir transporto sektoriuje. Nors tarptautinė ekonominė aplinka kelia iššūkių, gerokai paaugo krovinių vežimo keliais apimtis.

Situacija darbo rinkoje tebėra gana gera. Nedarbo lygis yra artimas 6 proc. Kitaip tariant, nedarbas šiuo metu nėra didesnis, nei buvo prieš prasidedant pastarųjų kelerių metų sukrėtimams. Numanydamos, kad ūkio aktyvumas jau artimiausiais metais pagyvės, įmonės deda pastangas išlaikyti esamus darbuotojus, todėl bendras dirbančiųjų skaičius beveik nesikeičia. Tokia darbdavių elgsena lemia tai, kad vieno dirbančiojo sukuriama pridėtinė vertė krinta. Per pastaruosius dvejus metus ji sumenko apie 3,5proc. Tiesa, samdos lūkesčiai tampa atsargesni. Šie lūkesčiai prastėja visose pagrindinėse ekonominėse veiklose, o ypač pramonėje. Bendras užimtumo lūkesčių rodiklis nesiekia jo ilgalaikio vidurkio. Samdos lūkesčiai blogėja vis dėlto gana nedaug. Numatoma, kad darbo rinkos padėtis artimiausiu metu reikšmingai nesikeis.

Silpnėjant ekonominei raidai pasaulyje, Lietuvos ekonomikos augimo perspektyva prastėja. Nors realiojo BVP augimo prognozė 2023 m. pagerinama, prognozė 2024 m. pabloginama. Tai, visų pirma, rodo mažiau palankią prekybos partnerių, ypač euro zonos šalių, augimo projekciją, darančią svarią įtaką Lietuvos eksporto raidai. Anksčiau buvo manoma, kad eksportuojantysis ekonomikos sektorius pradės atsigauti 2023–2024 m. sandūroje, o šiuo metu prognozuojama, kad jis pradės reikšmingiau augti tik kitų metų pirmąją pusę. Nors namų ūkiai tebėra atsargūs ir kol kas neskuba gausinti vartojimo, vis dėlto tikimasi, kad, didėjant realiosioms pajamoms, kitąmet augs ir privatusis vartojimas, tuo prisidėdamas prie bendro ekonominio aktyvumo didėjimo. Ūkio plėtrą skatins ir ES paramos srautai, kurie, numatoma, kad kils visu prognozuojamu laikotarpiu. Praėjusiais metais realusis BVP paaugęs 1,9, prognozuojama, kad šiemet sumažės 0,6, o kitąmet padidės 2,1 proc. Tokia perspektyva reiškia, kad ir artimiausiais ketvirčiais ekonominė raida tebebus gana vangi.

Vangesnė pasaulio ekonominė raida mažina spaudimą kainoms. Tiek dėl pasiūlos, tiek dėl paklausos veiksnių pasaulinės tiekimo grandinės normalizuojasi, o įtampa jose jau gerokai sumažėjusi. Numatoma, kad pasaulinės naftos kainos eurais šiemet bus maždaug penktadaliu, dujų kainos euro zonoje maždaug dviem trečdaliais, o maisto kainos ES rinkoje apie 2,5 proc. mažesnės nei praėjusiais metais. Visa tai slopinančiai veikia kainų raidą Lietuvoje. Per pastaruosius šešis mėnesius bendras kainų lygis Lietuvoje keitėsi itin nedaug. Tiesa, kainos, labiau susijusios su vidaus ekonomine raida, o ypač paslaugų kainos, tebekyla gana reikšmingai. Itin pastebimai augančios darbo užmokesčio išlaidos prisideda prie tokios paslaugų kainų kaitos. Numatoma, kad visu prognozuojamu laikotarpiu pastarosios kainos turės didžiausią įtaką bendram kainų didėjimui Lietuvoje, tiesa, paslaugų kainų augimo tempas iš lėto mažės, nes ir darbo sąnaudos kils ne tiek daug, kiek pastaruoju metu. Praėjusiais metais sudariusi 18,9, prognozuojama, kad šiemet vidutinė metinė infliacija sumažės iki 8,8, o kitąmet – iki 2,6 proc.

1 lentelė. Numatoma Lietuvos ekonomikos raida

2023 m. rugsėjo mėn. prognozėa

2023 m. birželio mėn. prognozė

 

2022

2023b

2024b

2022

2023b

2024b

Kainų ir sąnaudų kaita (%, pokytis per metus)

 

Vidutinė metinė infliacija pagal SVKI

18,9

8,8

2,6

18,9

8,9

2,7

Bendrojo vidaus produkto defliatoriusc

17,0

8,8

2,8

17,0

9,0

2,9

Darbo užmokestis

13,3

12,4

9,8

13,3

11,1

9,3

Importo defliatoriusc

24,8

–5,6

–0,1

24,8

0,1

1,0

Eksporto defliatoriusc

15,6

–1,5

0,5

15,6

3,9

1,8

Ekonominis aktyvumas (palyginamosiomis kainomis; %, pokytis per metus)

 

Bendrasis vidaus produktasc

1,9

–0,6

2,1

1,9

–1,3

2,7

   Privačiojo vartojimo išlaidosc

0,5

–0,4

2,7

0,5

0,4

3,2

   Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidosc

0,5

0,4

0,0

0,5

–0,2

0,0

   Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimasc

2,6

6,7

3,3

2,6

6,3

3,6

   Prekių ir paslaugų eksportasc

11,9

–2,4

2,4

11,9

–3,0

2,9

   Prekių ir paslaugų importasc

12,4

–4,3

3,1

12,4

0,0

3,1

Darbo rinka

 

Nedarbo lygis (vidutinis metinis; %, palyginti su darbo jėga)

5,9

6,7

6,5

5,9

7,8

7,5

Užimtųjų skaičius (%, pokytis per metus)d

5,1

–0,4

–0,6

5,1

–1,3

0,1

Išorės sektorius (%, palyginti su BVP)

 

Prekių ir paslaugų balansas

–1,9

3,1

3,0

–1,9

–1,2

–0,7

Einamosios sąskaitos balansas

–5,1

0,0

–0,4

–5,0

–4,0

–4,3

Einamosios ir kapitalo sąskaitų balansas

–3,6

1,6

1,4

–3,4

–1,0

–2,4

a Makroekonominių rodiklių prognozės parengtos remiantis tarptautinės aplinkos prielaidomis, sudarytomis pagal informaciją, paskelbtą iki 2023 m. rugpjūčio 22 d., ir kitais duomenimis bei informacija, paskelbta iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.

b Prognozė.

c Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.

d Nacionalinių sąskaitų duomenys; užimtųjų skaičius apibrėžiamas pagal vidaus koncepciją.


3.Finansinis stabilumas

Bendras rizikų šalies finansiniam stabilumui lygis yra padidėjęs dėl suprastėjusios makroekonominės aplinkos, griežtėjančios pinigų politikos ir geopolitinės įtampos, tačiau finansų sistemos atsparumas galimiems sukrėtimams yra didelis. Namų ūkiai ir įmonės iki šiol atlaikė makroekonominius sukrėtimus, bet jei infliacija bus per didelė pernelyg ilgai ir dėl to palūkanų normos bus didesnės, namų ūkių ir įmonių finansinė būklė gali reikšmingai pablogėti. NT rinkų – tiek gyvenamojo, tiek komercinio – nuosmukis kol kas buvo santykinai nedidelis, tačiau užsitęsęs ekonomikos nuosmukis gali nulemti didesnes korekcijas NT rinkose. Prisitaikymas prie didesnių palūkanų normų aplinkos gali sukelti problemų finansų įstaigoms, kurių finansavimosi sąnaudos padidės santykinai daugiau. Galiausiai, ir toliau esant didelei geopolitinei įtampai, kibernetinių atakų rizika vis dar yra itin aktuali.

Tebekylant palūkanų normoms ir vis dar esant dideliam ekonominės raidos neapibrėžtumui, finansinis ciklas Lietuvoje 2023 m. pirmąją pusę lėtėjo, tačiau, tebesant stabiliems naujų paskolų srautams, pavyko išvengti reikšmingo kreditavimo tempo kritimo. Nominalusis privačiojo ne finansų sektoriaus kredito metinis augimas 2023 m. antrąjį ketvirtį lėtėjo daugiausia dėl slopstančio įmonių skolinimosi iš kredito įstaigų ir kitų šaltinių. Nominalusis portfelio augimas mažėja ir dėl mažesnės metinės infliacijos, o realusis PFĮ portfelio augimas yra neigiamas (–2,4 %). Tiek PFĮ paskolų, tiek plataus kredito įmonėms nominalieji metiniai augimo tempai per pusmetį sulėtėjo bene perpus (atitinkamai iki 7 ir 19,3 %), o abu pirmuosius ketvirčius fiksuotas nedidelis PFĮ paskolų įmonėms portfelio susitraukimas. Įmonių kreditavimo sulėtėjimą daugiausia lemia sumažėjęs skolinimas energetikos, statybos ir NT operacijų įmonėms. Nuo pinigų politikos griežtinimo ciklo pradžios 2022 m. liepos mėn. naujų paskolų įmonėms palūkanų normos pakilo 2,8 proc. punkto ir sudarė 5,8, o suteiktų paskolų skaičius sumažėjo 7 proc. Kita vertus, išaugus bendram kainų lygiui, naujo kredito įmonėms srautas ir toliau buvo didelis – nominalioji naujų paskolų srauto vertė per metus padidėjo beveik penktadaliu. Lėtėjo ir būsto kreditavimas, tačiau liepos mėn. fiksuotas metinis būsto paskolų portfelio augimo tempas (8,6 %) ir toliau buvo vienas sparčiausių visoje euro zonoje. Naujų būsto paskolų palūkanų normai ūgtelėjus iki 5,7 proc. (per metus pakilus 3,4 proc. p.), naujų būsto paskolų skaičius ir nominalioji vertė buvo beveik penktadaliu mažesni nei prieš metus. Mažėjančius paskolų srautus lemia ir lėtesnė rinkos raida padidėjusio neapibrėžtumo ir per pandemiją išaugusių būsto kainų bei suprastėjusio įperkamumo aplinkoje. Skolinimo tendencijų pokyčius ateityje daugiausia gali lemti vis dar esantis didelis ekonominis neapibrėžtumas, infliacijos ir palūkanų normų raida.

Ne finansų įmonėms ir namų ūkiams suteiktų PFĮ paskolų portfelio metinis pokytis (2010 m. sausio mėn.–2023 m. liepos mėn.)

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Dėl pakilusių palūkanų normų sumažėjus pardavimų skaičiui, metinis būsto kainų augimo tempas lėtėja ir kainos jau didėja lėčiau nei atlyginimai, rinkoje yra tik riboto dydžio disbalansų. Būsto paklausa dėl išaugusių palūkanų normų vis dar yra sumažėjusi. 2023 m. pirmąjį pusmetį parduota 20,7 tūkst. būstų – 11 proc. mažiau nei 2022 m. antrąjį pusmetį. O sumažėjus būsto paklausai, metinis būsto kainų augimo tempas lėtėja ir 2023 m. antrąjį ketvirtį sudarė 9,4 proc. – mažiausiai nuo 2020 m. ketvirtojo ketvirčio. Be to, atlyginimai vėl pradėjo didėti sparčiau nei būsto kainos (minimu laikotarpiu jie pakilo 1,8 proc. p. daugiau) – tai šiek tiek atsveria neigiamą padidėjusių palūkanų normų poveikį būsto įperkamumui. Esant sumažėjusiam rinkos aktyvumui, tikėtina, kad būsto kainų augimo tempas artimiausiu metu toliau lėtės. Naujausi Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad būsto kainos 2023 m. antrąjį ketvirtį ekonominiais veiksniais pagrįstas vertes viršijo 2,6 proc., rodiklis reikšmingai nesikeitė paskutinius tris ketvirčius. Tai rodo, kad po didelio aktyvumo laikotarpio per pandemiją šiuo metu būsto rinkoje yra tik riboto dydžio disbalansų.

Būsto sandorių skaičiaus ir būsto kainų metiniai pokyčiai

Šaltiniai: VĮ Registrų centras ir Valstybės duomenų agentūra.

Komercinio NT rinka 2023 m. antrąjį ketvirtį tebebuvo nedidelio nuosmukio fazėje, o jos pažeidžiamumas vis dar yra didžiausias nuo pandeminio laikotarpio. Per metus trečdaliu sumažėjus naujam NT įmonių kreditavimui ir aštuntadaliu smukus komercinių erdvių pardavimų apimčiai, šių patalpų kainos kilo lėčiau trečią ketvirtį iš eilės. Bankų lūkesčiams dėl tolesnės kainų raidos toliau prastėjant, patalpų kainos 2023 m. antrąjį ketvirtį vis dar augo 12 proc. metine sparta (nedidelė korekcija per ketvirtį). Nors šiuo metu reikšmingos kainų korekcijos tikimybė sumažėjusi, tokio scenarijaus atveju galėtų labai nukentėti ne finansų įmonių kreditavimas, nes net apie pusė įmonių paskolų Lietuvoje yra užtikrintos komerciniu NT. Komercinių patalpų nuomos kainoms kylant lėčiau nei infliacijai, investavimo į komercinį NT patrauklumas tebėra suprastėjęs. Labiausiai pažeidžiamos yra prekybinės paskirties, o geografiškai – Klaipėdos mieste esančios komercinės patalpos: šiuose rinkos segmentuose realios nuomos kainos tebėra gerokai sumažėjusios. Nors šiuo metu situacija gana stabili, dėl pabrangusio skolinimosi NT įmonėms ir investiciniams fondams (ypač turintiems daug trumpalaikių įsipareigojimų) ilgainiui gali kilti keblumų refinansuojant paskolas. Užsitęsęs ekonominis nuosmukis taip pat gali kelti problemų NT įmonėms, kurios pradėjo per daug ambicingus projektus – sumažėjus paklausai, naujos patalpos galėtų būti neišnuomotos ar neparduotos.

Bankų sektorius iki šiol sėkmingai atlaikė ekonominio nuosmukio keliamus iššūkius, o didelis pelningumas, vis dar gera paskolų kokybė, reikšmingi kapitalo rezervai ir didelis likvidumas rodo bankų atsparumą galimiems netikėtumams ateityje. Vyraujant prastesnėms ekonominėms perspektyvoms ir dideliam neapibrėžtumui, bankų sektorius tebedemonstruoja aukštą atsparumą, o pakilusių palūkanų normų aplinkoje fiksuoja rekordiškai aukštą pelningumą[2]
[2] 2023 m. antrąjį ketvirtį bankų sektoriaus nuosavybės grąžos rodiklis sudarė 26 proc. ir buvo 2,5 karto didesnis nei prieš metus.
dėl reikšmingai padidėjusių grynųjų palūkanų pajamų. Turto kokybė tebėra gera: neveiksnių paskolų dalis 2023 m. antrąjį ketvirtį ir toliau buvo istoriškai maža tiek įmonių (1,8 %), tiek būsto paskolų (0,6 %) segmentuose. Nors vis dar yra iššūkių dėl prastesnės ekonominės raidos, o 2022 m. šiek tiek išaugusi padidėjusios kredito rizikos paskolų dalis įmonių paskolų segmente gali lemti didesnę pertvarkymų ir neveiksnių paskolų apimtį ateityje, reikšmingi kapitalo rezervai[3]
[3] 2023 m. antrąjį ketvirtį bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 19,9 proc. ir buvo beveik 8 proc. punktais didesnis už galiojančius reikalavimus.
ir didelis likvidumas[4]
[4] 2023 m. antrąjį ketvirtį bankų sektoriaus padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis sudarė 379 proc. ir beveik 4 kartus viršijo nustatytą reikalavimą, o grynojo pastovaus finansavimo rodiklis – 197 proc. ir beveik 2 kartus viršijo reikalavimus.
rodo didelį bankų sektoriaus atsparumą galimiems nuostoliams (taip pat žr. 4 skyrių). Testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai taip pat rodo, kad Lietuvos bankų sektorius yra atsparus trumpojo laikotarpio mokumo ir likvidumo sukrėtimams. Tvirta Lietuvoje veikiančių bankų finansinė padėtis, maža bankų turtą sudaranti vertybinių popierių dalis ir sumažėjusios sąsajos su patronuojančiaisiais bankais rodo, kad Lietuvoje veikiantys bankai yra saugūs ir pastarojo meto pasaulinių finansinių neramumų fone.

2023 m. gegužės 16 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymas. Šio įstatymo projektas buvo parengtas po to, kai 2023 m. vasario mėn. Lietuvos bankas atkreipė dėmesį į Lietuvos bankų sektoriuje susidariusias išskirtines aplinkybes, dėl kurių sektorius gauna nelauktą ir reikšmingai didesnį pelno prieaugį. Laikinojo solidarumo įnašo taikymo modelis užtikrina priemonės taiklumą, nes priemonė orientuota į neplanuotą grynųjų palūkanų pajamų padidėjimą, susidariusį dėl reikšmingos grąžos, gaunamos dėl likvidžiojo turto pertekliaus. Be to, solidarumo įnašo modelyje nustatyti saugikliai užtikrina, kad solidarumo įnašas nekeltų neigiamo poveikio kredito įstaigų skolinimo ir kitai veiklai bei finansų sistemos stabilumui. Lietuvos banko atlikti solidarumo įnašo poveikio vertinimo rezultatai parodė, kad solidarumo įnašas nedaro reikšmingos įtakos kapitalo reikalavimų vykdymui, o įvykus nepalankiajam scenarijui įnašas iš esmės nebūtų mokamas ir nemažintų bankų mokumo galimybių.

Lietuvos banko taikomos prevencinės finansinio stabilumo priemonės padeda užtikrinti, kad finansų sistema būtų pajėgi atlaikyti sukrėtimus. Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo praėjusiais metais kasmetinės sisteminės svarbos įstaigų rezervo peržiūros metu Revolut Bank UAB nustatytas papildomas 1 proc. kapitalo reikalavimas dėl banko sisteminės svarbos. Taip pat 2023 m. spalio 1 d. įsigaliojo 2022 m. rudenį priimtas sprendimas grąžinti iki pandemijos buvusią 1 proc. anticiklinio kapitalo rezervo normą. Lėtėjant finansiniam ciklui ir mažėjant ekonomikos aktyvumui, sukaupti kapitalo rezervai padeda užtikrinti kredito įstaigų atsparumą.

Lietuvos bankas pateikė pasiūlymus ir priemones, skirtas išplėsti vartotojų galimybėms rinktis būsto kredito palūkanų normų rūšį ir refinansuoti esamas paskolas palankesnėmis sąlygomis. Šie patikslinti pasiūlymai buvo parengti po viešos konsultacijos su suinteresuotosioms šalims, siekiant nustatyti ir pasiūlyti tinkamiausias priemones Lietuvos rinkos mastu. Kredito davėjai bus įpareigoti pasiūlyti vartotojams bent dvi rūšis būsto paskolų: su kintamosiomis palūkanų normomis ir su bent penkeriems metams fiksuotomis palūkanų normomis ar kitą būdą apsisaugoti nuo palūkanų svyravimų. Lietuvos bankas nustatys rekomendaciją, kad tais atvejais, kai keičiama esama paskolos sutartis, nekeičiant kredito davėjo, keitimo mokestis neturėtų viršyti naujos sutarties sudarymo mokesčio. Kredito davėjai turės reguliariai informuoti esamus būsto paskolų gavėjus apie palūkanų normų lygį rinkoje ir apie galimybę refinansuoti esamą kreditą. Vartotojams Lietuvos bankas teiks daugiau informacijos apie fiksuotųjų palūkanų normų privalumus ir trūkumus, apie refinansavimą, skelbs daugiau paskolų palūkanų normų statistikos, taip pat planuoja pateikti viešai prieinamą būsto paskolos alternatyvų skaičiuoklę. Lietuvos bankas imsis veiksmų šioms priemonėms įgyvendinti: inicijuos aktualių teisės aktų pakeitimus, parengs ir paskelbs rekomendacinio pobūdžio dokumentus ir, konsultuodamasis su suinteresuotaisiais asmenimis, parengs kitas alternatyvias priemones. Šiais pasiūlymais Lietuvos bankas neskatina vartotojų rinktis vienos ar kitos palūkanų normų rūšies, o siekia užtikrinti vartotojų pasirinkimo galimybę ir informuotumą.


4.Finansų sektoriai

2023 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas išdavė 1 licenciją (EPĮ veiklai), į viešuosius sąrašus (Tarpusavio skolinimo platformų operatorių, Vartojimo kredito davėjų ir tarpininkų, Valiutos keityklos operatorių ir kt.) įrašė 14 įmonių. Pirmąjį pusmetį panaikintos 4 licencijos ir 7 įmonės išbrauktos iš viešųjų sąrašų. 2023 m. liepos 1 d. buvo prižiūrimi 825 FRD.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 18 bankų sektoriaus dalyvių: banko licencijas turi 13 bankų (iš jų – 7 specializuoti bankai), o kaip užsienio bankų filialai veikia dar 5 bankai. Bankų sektoriaus dalyvių skaičius per ketvirtį sumažėjo vienu dalyviu – Danske Bank A/S Lietuvos filialas 2023 m. antrąjį ketvirtį galutinai baigė bankininkystės verslą Lietuvoje (Vilniuje toliau veikia „Danske Bank“ technologijų ir paslaugų centras).

2023 m. antrąjį ketvirtį, eliminavus Revolut grupės įtaką, visi indėliai sumažėjo 0,5 mlrd. Eur (1,4 %). Per ketvirtį padidėjo tik namų ūkių indėliai (0,4 mlrd. Eur), o minėtą bendrą indėlių mažėjimą daugiausia nulėmė sumažėję valdžios sektoriaus ir ne finansų bendrovių indėliai. Namų ūkių einamieji indėliai, palyginti su visais indėliais, nors ir iš lėto, bet mažėja, tačiau jų dalis vis dar yra reikšminga – einamieji indėliai 2023 m. antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė beveik 73 proc. visų namų ūkių indėlių pagal sumą.

Nustatytos pavienių skolininkų problemos kol kas neturėjo didesnės neigiamos įtakos bankų paskolų portfelio kokybei, o bankų pelnas ir palūkanų pajamos toliau didėjo. Apžvelgiamu laikotarpiu sparčiau padidėjo didelės rizikos paskolos, tačiau paskolų kokybės rodikliai tebebuvo geri. Bankai taip pat fiksavo didesnę verslo paskolų, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai padidėjo, apimtį. Paskolų portfelio padengimas atidėjiniais išaugo 0,05 proc. punkto – iki 1,02 proc., o neveiksnių paskolų padengimo specialiaisiais atidėjiniais rodiklis sumažėjo 0,3 proc. punkto – iki 35,5 proc.

Visi bankai vykdo jiems nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus, o bankų kapitalo pakankamumo lygis tebėra aukštas.

Veiklos riziką ribojančių reikalavimų vykdymas

A blue and green squares with white text

Description automatically generated

Lietuvos bankų sektorius dėl sparčiai kilusių palūkanų pajamų toliau fiksavo neįprastai didelius pelningumo rodiklius: 2023 m. pirmojo pusmečio sektoriaus pelnas sudarė 515 mln. Eur, t. y. 2,5 karto daugiau negu per 2022 m. tą patį laikotarpį. Pelningai dirbo 15 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 3 rinkos dalyviai. Tikėtina, kad bankų sektoriaus pelnas ir toliau išlaikys panašią didėjimo tendenciją ir tai leis kompensuoti tiek galimus nuostolius dėl ekonomikos augimo lėtėjimo, tiek didėjančias palūkanų išlaidas.

Bankų sektoriaus pelnas

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Lietuvoje veikiantys bankai, užsienio bankų filialai ir kitos kredito įstaigos pervedė daugiau kaip 56 mln. Eur laikinojo solidarumo įnašo pirmąją avansinę ketvirtinę įmoką iki antrojo ketvirčio pabaigos. Lietuvos banko skaičiavimais, už 2023 m. visa solidarumo įnašo įmoka gali siekti apie 250 mln. Eur.

Kredito unijų sektorius išlaikė nuoseklų ir tvarų augimą, pelningą veiklą, toliau didino finansavimo gyventojams ir verslui apimtį. Per šių metų pirmąjį pusmetį kredito unijos uždirbo 9,2 mln. Eur pelno, t. y. 4 mln. Eur daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Suteiktos paskolos išaugo 64,6 mln. Eur, arba 6,9 proc., ir sudarė 77 proc. kredito unijų turto. Paskolų portfelio kokybė tebebuvo stabili, specialiųjų atidėjinių ir paskolų santykis nepakito – sudarė 0,5 proc. Didėjusi kreditavimo apimtis ir augusios paskolų palūkanų normos buvo pagrindiniai veiksniai, nulėmę sektoriaus veiklos rezultatą. Kredito unijų operacinės išlaidos didėjo lėčiau, o grynosios palūkanų pajamos – sparčiau: palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, kredito unijos uždirbo 55 proc. daugiau grynųjų palūkanų pajamų. Išsamiau – Kredito unijų rinkos veiklos apžvalgoje.

Vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų), įskaitant ir tarpusavio skolinimo platformų operatorius, portfelis padidėjo 19 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu pusmečiu, ir perkopė 1 mlrd. Eur (1,013 mlrd. Eur). Vartojimo kredito davėjai (ne kredito įstaigos) ir tarpusavio skolinimo platformų operatoriai kartu per šį laikotarpį sudarė daugiau nei 134 tūkst. vartojimo kredito sutarčių ir vartotojams paskolino beveik 322 mln. Eur. Išsamiau – Lietuvos banko interneto svetainės skiltyje Vartojimo kredito davėjų veiklos rodikliai.

Lietuvos draudimo rinka 2023 m. pirmąjį pusmetį augo sparčiai, pasirašytų įmokų apimtis sudarė 712,4 mln. Eur – jos, palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 19,1 proc. Panašiu tempu (19,5 %) – iki 388 mln. Eur – rinkoje augo ir draudimo išmokos. Daugiausia padidėjo ne gyvybės draudimo sektoriaus įmokų ir išmokų apimtis – atitinkamai 24 proc. (iki 540 mln. Eur) ir 22 proc. (iki 289,2 mln. Eur.). Šio sektoriaus įmokų augimą – daugiausia motorinių transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės, TPVCA, kasko ir turto draudimo rūšių – nulėmė 8 proc. išaugęs sudarytų sutarčių skaičius ir padidėjusios vidutinės įmokos, o išmokų augimui poveikį darė didėjęs draudimo žalų skaičius ir dėl infliacijos išaugusios draudimo žalų (prarasto ar sugadinto turto, paslaugų vertės kompensavimo ar atkūrimo) sąnaudos. Gyvybės draudimo rinkoje įmokos augo nuosaikiau –padidėjo 5,5 proc. ir sudarė 173 mln. Eur (iš jų 136 mln. Eur investicinio gyvybės draudimo įmokos), o išmokų suma išaugo 13 proc. (iki beveik 99 mln. Eur) daugiausia dėl padidėjusių išmokų pagal pasibaigusias ir pagal nutrauktas investicinio gyvybės draudimo sutartis.

Draudimo sektoriaus dalyvių skaičius nesikeitė – šalies rinkoje draudimo paslaugas teikė 19 Lietuvoje registruotų draudikų: 9 įmonės ir 10 kitose ES šalyse registruotų įmonių filialų (8 draudikai vykdė gyvybės draudimo ir 11 – ne gyvybės draudimo veiklą). Visos draudimo įmonės vykdė privalomuosius mokumo kapitalo reikalavimus, t. y. turėjo pakankamai tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo reikalavimui ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti. Neaudituotų finansinių ataskaitų duomenimis, bendras Lietuvoje registruotų draudimo įmonių grynasis finansinis veiklos rezultatas (iki mokesčių) – 33,8 mln. Eur pelnas (2022 m. pirmąjį pusmetį – 3,1 mln. Eur pelnas). Gyvybės draudimo įmonės bendrai uždirbo 11,8 mln., ne gyvybės draudimo įmonės – 22 mln. Eur pelną (iki mokesčių). Visos draudimo įmonės dirbo pelningai, tačiau ir toliau joms poveikį daro nestabili geopolitinė padėtis, neapibrėžtumas dėl šalies ekonomikos augimo perspektyvų. Poveikį įmonių veiklos rezultatams bei jų finansinei būklei taip pat turi nuo 2023 m. pradžios įsigaliojęs 17-asis Tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (TFAS), reikšmingai pakeitęs draudimo įmonių finansinės apskaitos principus.

2023 m. birželio 30 d. draudimo rinkoje veikė 102 draudimo brokerių įmonės, iš jų 84 veikė pelningai. 2023 m. pirmąjį pusmetį draudimo brokerių įmonių pardavimo pajamos sudarė 51,6 mln. Eur (palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 28 %, o grynasis pelnas – 12,4 mln. Eur), padidėjo daugiau nei 36 proc. Daugiau informacijos apie draudimo rinką – Draudimo rinkos apžvalgoje.

Šiuo metu EPĮ ir MĮ skaičius mažėja, tačiau sektoriaus licencinės veiklos pajamos padidėjo apie 23 proc., o 68 proc. sektoriaus pajamų uždirbo dešimt didžiausių EPĮ ir MĮ. Palyginti su 2022 m. pirmuoju pusmečiu, sektorius sumažėjo 13 įstaigų (5 EPĮ ir 8 MĮ), tačiau, eliminavus vieno sektoriaus dalyvio – Revolut Payments UAB, kurio licencinės veiklos pajamos ir mokėjimo operacijų suma 2022 m. nagrinėjamu laikotarpiu sudarė šiek tiek daugiau nei pusę viso sektoriaus pajamų ir mokėjimo operacijų, sektoriaus licencinės veiklos pajamos padidėjo apie 23 proc. – iki 227 mln. Eur, beveik 154 mln. Eur (68 %) jų uždirbo dešimt EPĮ ir MĮ. Nepaisant to, kad daugiausia sektoriaus pajamų gavo dešimt didžiausių rinkos dalyvių, Lietuvos bankas, taikydamas įvairias priežiūros priemones (patikrinimus, tyrimus, dokumentines analizes, dialogus raštu, atkreipdamas įstaigų dėmesį į jų veiklos trūkumus) ir, atsižvelgdamas į sektoriaus išsakytą pageidavimą, pradėjęs skelbti informaciją apie EPĮ ir MĮ įmonių priežiūros veiksmų rezultatus, siekia Lietuvos banko strateginio tikslo – EPĮ ir MĮ sektoriaus brandos. 2023 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas, vertindamas, kaip EPĮ ir MĮ laikosi pinigų plovimo rizikos valdymo, klientų pažinimo ir sukčiavimo rizikos valdymo, nuosavo kapitalo, klientų lėšų apsaugos reikalavimų ir kaip užtikrina vidaus audito ir kontrolės vykdymą, pradėjo ir baigė 4 individualius patikrinimus ir 2 vertinamuosius vizitus, pritaikė 27 poveikio priemones, suorganizavo 55 susitikimus su FRD, išsiuntė 63 raštus, kuriuose atkreipė dėmesį į tobulintiną praktiką.

EPĮ ir MĮ pajamos iš licencinės veiklos ir licencijų skaičius

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Pastaba: pirmas skaičius skliausteliuose – EPĮ, antras – MĮ licencijų skaičius.

Lietuvos bankas siekia gerinti komunikaciją ir sektoriaus pasiekiamumą ne tik sankcijomis, bet ir, atsižvelgdamas į sektoriaus poreikius bei sritis, kuriose nustatoma EPĮ ir MĮ veiklos trūkumų, organizuoja mokymus aktualiomis temomis (2023 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas surengė tris konsultacinius renginius (juose dalyvavo apie 350 klausytojų), dar du mokymo renginiai (didesnės kliento rizikos vertinimo ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo klausimais, dalyvavo 2 500 dalyvių) organizuoti kartu su Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru, juose centrinio banko atstovai dalyvavo kaip lektoriai), dalyvauja ir ketvirtiniuose susitikimuose su FinTech asociacijų atstovais ir jų nariais, skelbia naujausią, aktualią informaciją FRD, nuolat papildo dažniausiai užduodamus klausimus, skelbia rekomendacijas. 2023 m. pirmąjį pusmetį parengti ir paskelbti metiniai bei 2023 m. pirmojo ketvirčio EPĮ ir MĮ rodikliai bei EPĮ ir MĮ rizikų valdymo analizės rezultatai. Atlikęs EPĮ ir MĮ rizikų valdymo plačios apimties analizę – buvo išanalizuota 80 (daugiau nei pusė viso EPĮ ir MĮ sektoriaus) rinkoje veikiančių įstaigų (41 EPĮ ir 39 MĮ), Lietuvos bankas dar kartą akcentavo rizikos valdymo svarbą ir būtiną šių įstaigų veiklai būdingų rizikų valdymo priemonių taikymą, kuris užtikrina tvarų pajamų augimą, padeda įstaigoms išvengti ekonominių ir finansinių šokų padarinių ir sudaro palankias sąlygas bendradarbiauti su kitomis finansinių paslaugų įstaigomis. Pagal minėtos analizės rezultatus, nė viena vertinta EPĮ ir MĮ nepasiekė aukščiausio vertinimo balo, 15 įstaigų – vidutiniškai atitiko reikalavimus, 50 įstaigų – iš dalies atitiko reikalavimus, o 15 – neatitiko reikalavimų.

Per šių metų pirmąjį pusmetį PF ir KIS fiksavo teigiamą grąžą, didėjo sukauptas turtas ir kaupiančiųjų skaičius. Praėję metai finansų rinkoms buvo neramūs ir gerokai pakoregavo PF ir KIS rezultatus, tačiau 2023 m. pirmąjį pusmetį buvo geros tendencijos rinkose. Nuo metų pradžios II pakopos PF valdomas turtas išaugo 14,9 proc. – iki 6,456 mlrd. Eur, o vidutinis svertinis vieneto vertės pokytis sudarė 8,7 proc. Per tą patį laikotarpį III pakopos PF turtas padidėjo 15,2 proc. – iki 256 mln. Eur, o bendras svertinis vieneto vertės pokytis – 7,1 proc. Didžiąją dalį PF grąžos generavo rizikingų aktyvų grupė – akcijos ir akcijų fondai. Nagrinėjamu laikotarpiu tiek KIS valdomas turtas, tiek dalyvių skaičius augo ir sudarė atitinkamai 189,7 mln. Eur bei 12,7 tūkst. dalyvių. KIS rinkoje investicinių vienetų vertės vidutiniškai padidėjo po 11,3 proc. Informuotiesiems investuotojams skirtų KIS rinka išaugo 6,9 proc. – iki 1 996 mln. Eur. Išsamiau apie PF ir KIS rinkas – PF rinkos apžvalgoje ir KIS rinkos apžvalgoje.

PF ir KIS rinkų palyginimas pagal sukauptą turtą ir dalyvių skaičių

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Per sutelktinio finansavimo platformas finansuojamų projektų apimtis ir skaičius didėja. Sutelktinis finansavimas nepraranda augimo tempo ir tampa vis reikšmingesnė alternatyva verslo skolinimuisi. Apžvelgiamu laikotarpiu per sutelktinio finansavimo platformas finansuota suma sudarė 118,4 mln. Eur, t. y. 45,8 mln. Eur daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 2022 m. lapkričio mėn. visiškai įsigaliojus Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų reglamentui, Lietuvoje jau buvo perlicencijuoti 6 sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai. Išsamiau apie sutelktinio finansavimo platformų operatorių rinkas – SFPO rinkos apžvalgoje.

Sutelktinis finansavimas Lietuvoje

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Finansų maklerio įmonės apžvelgiamu laikotarpiu uždirbo pelno daugiau nei per visus 2022 m. Plačiau skaitykite Lietuvos banko interneto svetainėje valdymo įmonių ir finansų maklerio įmonių veiklos rodikliai.

FMĮ ir VĮ turtas ir veiklos licencijos

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Pastaba: IISKSĮ – Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas.


5.Finansų rinkos plėtra

Lietuvos finansų sektoriaus plėtra yra svarbi siekiant didinti konkurenciją, paslaugų prieinamumą ir taip kurti aukštą pridėtinę vertę mūsų šalies gyventojams, įmonėms ir šalies ekonomikai. Lietuvos bankas, siekdamas tinkamai subalansuoti finansų sektoriaus priežiūrą ir plėtrą, šias dvi veiklas atskyrė ir šalies finansų sektoriaus plėtros klausimus 2022 m. patikėjo Finansų rinkos plėtros centrui. Pastarajam deleguotos šios užduotys: 1) skatinti naujus finansų rinkos dalyvius steigtis Lietuvoje arba plėsti finansines paslaugas į Lietuvą; 2) skatinti plėtrą kredito, kapitalo, kolektyvinio investavimo subjektų, draudimo, mokėjimų rinkose; 3) padėti įmonėms, besisteigiančioms Lietuvoje, suprasti licencijavimo ir reguliavimo ypatumus, kartu preliminariai įvertinant jų galimybes veikti Lietuvoje; 4) įsitraukti ir kartu su kitomis valstybės institucijomis atstovauti Lietuvos bankui bendraujant su finansinių technologijų bendruomene Lietuvoje.

Lietuvos bankas skatina užsienio bankų susidomėjimą vykdyti bankinę veiklą Lietuvoje. Per pastaruosius metus Lietuvos banko atstovai susitiko su apie 80 Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų ir kitų valstybių bankų atstovais, pristatė jiems galimybes steigtis ir veikti Lietuvoje. Kai kurie iš šių bankų yra susidomėję Lietuva ir vertina galimybes plėsti savo veiklą į Baltijos šalis. Be to, 18 bankų patys domėjosi galimybėmis veikti Lietuvoje.

Valstybės, su kurių bankų atstovais buvo bendrauta dėl plėtros galimybių

Užtikrinant aiškią kapitalo rinkos plėtros kryptį ir veiksmų valstybės lygiu nuoseklumą, 2023 m. sausio mėn. įkurta Kapitalo rinkos taryba. Šią tarybą sudaro finansų rinkos asociacijų ir aukšto lygio valstybės institucijų atstovai iš Lietuvos banko, Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų. Ji teikia siūlymus dėl Kapitalo rinkos plėtros gairių įgyvendinimo, koordinuoja veiksmus tarp atskirų institucijų. Be to, ji įgyvendina bendrą Lietuvos kapitalo rinkos plėtros strategiją ir palaiko dialogą tarp valstybės institucijų ir rinkos atstovų.

Lietuvos bankas skatina kapitalo rinkos plėtrą siekdamas sukurti konkurencingą ir patrauklią finansavimo bei investavimo alternatyvą. Lietuvos bankas kartu su Baltijos šalių priežiūros institucijomis siekia nustatyti vienodus viešai išleidžiamoms 1–8 mln. Eur per 12 mėn. vertės emisijoms taikomus nacionalinius vertybinių popierių viešo siūlymo reikalavimus Baltijos valstybėse. Tuo siekiama didinti kapitalo rinkos prieinamumą mažoms ir vidutinėms įmonėms. Baltijos šalių ekspertų darbo grupė sutarė dėl būtinų nacionalinių įstatymų pakeitimų – 8 mln. Eur vertės ribos nustatymo, informacinių dokumentų tvirtinimo atsisakymo ir kt. Be to, parengė Baltijos valstybėse siūlomo bendro turinio informacinio dokumento projektą, dėl kurio 2023 m. gegužės mėn. visose trijose Baltijos šalyse vyko neformalios viešos konsultacijos su FRD ir suinteresuotosiomis šalimis. Visų trijų Baltijos šalių institucijos taip pat sutarė pradėti oficialią teisėkūros procedūrą (atitinkamų nutarimų projektų parengimą, oficialų viešą derinimą su visuomene, tikslinimą pagal gautas pastabas ir teisės akto priėmimą). Tikimasi, kad iki šių metų pabaigos, įgyvendinus pasiūlymus, įmonėms bus sudaryta galimybė mažesnėmis sąnaudomis ir greičiau pritraukti veiklai reikalingų lėšų, Baltijos kapitalo rinkose leidžiant viešas vertybinių popierių emisijas.

Lietuvos bankas mažina administracinę naštą investicinių paslaugų teikimo srityje. Kartu su finansų rinkos asociacijų atstovais sukurtos darbo grupės, kurių tikslas – peržiūrėti ir panaikinti atitinkamos srities perteklinius reikalavimus. 2023 m. peržiūrimi investicinių paslaugų teikėjams keliami reikalavimai dėl klientams ir potencialiems klientams teikiamos informacijos, optimizuojami PF ir KIS ataskaitų reikalavimai.

Skatinant tarptautinių investuotojų susidomėjimą regionu, pritraukiant kuo daugiau užsienio kapitalo, labai svarbus yra Lietuvos kapitalo rinkos matomumas ir tinkamas įvertinimas. Viena iš Kapitalo rinkos plėtros gairėse numatytų priemonių tokiam matomumui pasiekti – Lietuvos rinkos įtraukimas į tarptautinių institucijų sudaromus ir viešai skelbiamus pripažintus indeksus, t. y. statistinius rodiklius, atspindinčius ne tik konkrečių valstybių finansų rinkų rezultatus ir tendencijas, bet kartu parodančius bendrą šalių ekonominę būklę, pagal vienodus rodiklius, lyginančius kapitalo rinkas, investavimo į bendroves galimybes ir, atsižvelgiant į tai, leidžiančius tarptautiniams investuotojams priimti sprendimus investuoti į jas. 2023 m. rugpjūčio mėn. sudarytas naujas regioninis Baltijos šalių, kaip vienos kapitalo rinkos, akcijų indeksas MSCI Baltic Index. Tikimasi, kad MSCI Baltijos šalių indekso sukūrimas atkreips didesnį tarptautinių investuotojų dėmesį į regioną, o tai bendrovėms suteiks didesnę prieigą prie kapitalo išplatinant akcijas ir (ar) obligacijas, suteiks geresnių galimybių plėtoti svarbius investicinius projektus. Kitas svarbus žingsnis būtų MSCI besivystančių rinkų statuso pasiekimas.

Lietuvos banko Finansų rinkos plėtros centrą įvertino tarptautinis finansų naujienų portalas ir žurnalas „Central Banking“, skirdamas prestižinį apdovanojimą už finansų rinkos plėtros organizavimą ir indėlį į pasaulinę finansų rinkos plėtrą. Reikšmingą plėtros dalį užima potencialiems FRD skirta Naujokų (angl. Newcomer) programa. Naujokų programos duomenys rodo, kad Lietuva yra itin patrauklus pasirinkimas įmonėms, norinčioms veikti finansų sektoriuje. Bendrai per 2023 m. pirmus aštuonis mėnesius kreipėsi 189 įmonės, o per visus 2022 m. tokių įmonių buvo 261. Stebima, kad šis susidomėjimas didėja, nors tendencijos šiek tiek keičiasi. Anksčiau dominuodavo įmonės, norinčios veikti mokėjimo sektoriuje, o šiandien vis labiau domimasi investavimo paslaugomis, bankų ir draudimo veikla. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, naujokų susidomėjimas 2023 m. buvo didesnis, tačiau tai gali būti siejama ir su nerezultatyviu 2022 m. pirmuoju pusmečiu, kai įmonės buvo linkusios daryti pauzę ir atsargiai įvertinti pasikeitusį geopolitinį kontekstą dėl rusijos pradėto karo prieš Ukrainą.

Naujokų, besidominančių galimybėmis gauti FRD licencijas Lietuvoje, skaičius

Pastaba: 2023 m. duomenys – iki rugsėjo 1 d.


6.Priežiūra

Lietuvos bankas vykdo nuoseklią FRD priežiūrą, taiko priežiūrines priemones, nuolat bendradarbiauja ir konsultuoja rinkos dalyvius, siekia, kad vartotojams teikiamos paslaugos būtų aukštos kokybės, o rinkos dalyvių veiksmai – brandūs. Lietuvos bankas pagal iš anksto patvirtintą planą atlieka FRD patikrinimus, kurių metu vertina FRD pažeidžiamumą rizikoms, o vienas iš pagrindinių šių metų tikslų yra PPTFP ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo kontrolės priemonių veiksmingumo įvertinimas.

2023 m. pirmąjį pusmetį atlikti patikrinimai ir pritaikytos poveikio priemonės

A colorful squares with white text

Description automatically generated

Reaguodamas į padidėjusį kibernetinių incidentų skaičių, Lietuvos finansų sektorius stiprina atsparumą kibernetinėms grėsmėms. Bendradarbiaudamos su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, nuo 2023 m. vidurio kredito įstaigos pradėjo dalytis informacija įvairiais kibernetinio saugumo aspektais: įspėjimais, konfigūravimo priemonėmis ir kitais techniniais kibernetinio išpuolio duomenimis. Taip pat Lietuvos bankas įvertino, kaip informacinių ir ryšių technologijų bei saugumo riziką valdo kredito įstaigos bei atrinktos EPĮ, ir pateikė rekomendacijas šios rizikos valdymui sustiprinti. Rengiantis ES reglamento 2022/2554 dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje taikymui nuo 2025 m., pradėti šio reglamento nuostatų viešinimo renginiai.

Lietuvos bankas rizikos mažinimo (angl. de-risking) srityje įgyvendino priemones, numatytas Lietuvos banko priemonių plane 2022–2024 m. Priemonių tikslas – pagerinti MPV ir MPT tarpusavio komunikaciją, supaprastinti kliento pažinimo informacijos teikimą finansų įstaigoms, išvengti nepagrįstų ir (ar) nepagrįstai ilgą laiką taikomų sąskaitos ribojimų ir (ar) operacijų stabdymų, stebėti rizikos mažinimo politikos situaciją Lietuvoje. Įgyvendindamas minėtas priemones, Lietuvos bankas atnaujino ir išplėtė dažniausiai užduodamų klausimų skiltį Lietuvos banko interneto svetainėje vartotojams aktualia informacija apie klientų pažinimo informacijos teikimą, sąskaitų ribojimą ir mokėjimų sulaikymą.

Lietuvos bankui rekomendavus, didieji bankai pateikė individualius klientų patirties gerinimo planus, juose nurodė, kokius veiksmus atlieka arba atliks iki 2023 m. pabaigos, pagerindami klientų patirtį PPTF prevencijos srityje. Bankai nurodė tobulinantys komunikacijos procesus, kad klientai gautų aiškesnę informaciją (atnaujinamos dažniausiai užduodamų klausimų skiltys bankų interneto svetainėse, tobulinami klientams siunčiamų laiškų šablonai, siekiant kuo aiškiau įvardyti klientui, kokia informacija yra reikalinga, kodėl ir kokios informacijos nepateikimo pasekmės). Skiriama daug dėmesio klientus aptarnaujančių bei telefonu konsultuojančių darbuotojų kompetencijai, tobulinami klientų pažinimo klausimynai ir diegiamas jų atnaujinimas ankstesnės anketos pagrindu (kur tokios galimybės dar nėra). Plečiama bankų integracija su registrais (pvz., GRT, JADIS, JANGIS, JAR), tokiu būdu siekiant kuo daugiau informacijos gauti iš valstybės sistemų ir registrų. Koreguojamos bankų procedūros, susijusios su finansinių paslaugų apribojimų taikymu ir dalykinių santykių nutraukimu, dalykinių santykių nutraukimą taikant kaip kraštutinę rizikos valdymo priemonę.

2023 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas dalyvavo rengiant EBI gaires dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PP / TF) rizikos veiksmingos valdymo politikos ir kontrolės priemonių, kai suteikiama galimybė naudotis finansinėmis paslaugomis (toliau – Gairės). Tikimasi, kad šios Gairės padidins finansinių paslaugų prieinamumą ir finansinę įtrauktį – finansų rinkos dalyvis, prieš priimdamas sprendimą nutraukti ir (ar) neužmegzti dalykinių santykių su klientu, turės panaudoti visas įmanomas rizikos mažinimo priemones. Gairėse taip pat įtvirtinama FRD pareiga dokumentais pagrįsti sprendimus neužmegzti dalykinių santykių arba juos nutraukti ir nurodyti tokio sprendimo priežastis, taip pat būti pasirengusiam pateikti šiuos dokumentus savo kompetentingai institucijai.

Lietuvos bankas apžvelgiamu laikotarpiu toliau stiprino PPTF prevencijos ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo srities priežiūrą finansų sektoriuje. Vyko susitikimai su atskirais FRD (asociacijomis) jiems aktualiais klausimais, buvo rengiami atitikties susitikimai su sektorių atstovais, juose buvo akcentuojamos Lietuvos banko identifikuotos PPTF rizikos kai kuriuose sektoriuose, jų valdymo priemonės, o ši informacija raštu buvo adresuojama FRD vadovams. Lietuvos bankas 2023 m. pirmąjį pusmetį taip pat atnaujino nurodymus, jais siekiama užkirsti kelią PPTF, jais atnaujinti ir detalizuoti vidaus kontrolės sistemos elementų vertinimo (periodiškumas, apimtis ir pan.) reikalavimai. Lietuvos bankas, vykdydamas priežiūrą, atliko analizę, paskelbė rekomendacijas ir atkreipė FRD dėmesį į pastebimas tarptautinių sankcijų apėjimo (vengimo) tipologijas, rizikos veiksnius, susijusius su Nepriklausomų valstybių sandraugos ir kaimyninėmis valstybėmis). Lietuvos bankas aktyviai įsitraukia ir dalyvauja Baltijos šalių sankcijų darbo grupės susitikimuose, EBI įsteigtoje darbo grupėje dėl tarptautinių sankcijų klausimų ir su tuo susijusių gairių parengimu. Lietuvos bankas patvirtino naujus FRD skirtus nurodymus dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo ir paskelbė atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su nurodymų reikalavimų įgyvendinimu. Šiais nurodymais buvo nustatyti ir detalizuoti tarptautinių sankcijų įgyvendinimo vidaus kontrolės sistemos reikalavimai.

Lietuvos bankas, siekdamas padėti FRD ir atsižvelgdamas į jų išsakytus poreikius, sudarė planą, pagal kurį organizuoja mokymus jiems aktualiomis temomis. Mokymai organizuoti ir per VšĮ Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą, patirtimi buvo dalijamasi su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjais finansinio sukčiavimo ir pinigų plovimo srities temomis.

Įgyvendindamas strategiškai svarbų tikslą – didinti vartotojų ir FRD atsparumą sukčiavimui, Lietuvos bankas ir toliau siekia aktyviai veikti, tiek individualiai, tiek ir bendradarbiaudamas su rinka bei susijusiomis valstybės institucijomis, imtis iniciatyvų, kurios padėtų suvaldyti ir, siektina, užkardyti finansinį sukčiavimą. Finansinio sukčiavimo apimčiai (atvejų skaičiui ir vartotojų nuostolių dydžiui) nemažėjant, Lietuvos bankas ne tik bendradarbiauja su FRD ir valstybės institucijomis įvairiais formatais, siekdamas operatyvaus ir efektyvaus problemų sprendimo, bet ir atliktų tyrimų bei analizių pagrindu teikia rekomendacijas, kaip tinkamai užtikrinti finansų įstaigose sukčiavimo prevenciją, taip pat aktyviai šviečia vartotojus apie su finansiniu sukčiavimu susijusias grėsmes. 2023 m. vasarą įvyko Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro surengta plataus masto informacinė kampanija „Prisijaukink budrumą – sukčiai neatostogauja“, skirta sukčiavimo prevencijai. Taip pat pradėtos rengti sukčiavimo prevencijai skirtos gairės, kuriomis mokėjimo paslaugas teikiantys FRD bus skatinami tobulinti ir įsidiegti pažangias priemones, orientuotas visų pirma į siekį išvengti sukčiavimo atakų ir su jomis susijusių mokėjimo paslaugų vartotojų nuostolių.


7.Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų sprendimas

2023 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas gavo rekordiškai daug (net 623) kreipimųsi, susijusių su vartojimo ginčų nagrinėjimu ne teismo tvarka. Iš jų 391 atveju buvo prašoma išnagrinėti vartojimo ginčą, dar 232 atvejais gauti įvairaus pobūdžio paklausimai, susiję su finansinių paslaugų teikimo sutarčių vykdymu ir dėl jo kilusiais nesutarimais. Palyginti su ankstesniais didžiausiais pusmečio rodikliais (528 kreipimaisi per 2022 m. antrąjį pusmetį), kreipimųsi skaičius gana reikšmingai padidėjo – tai daugiausia nulėmė padidėjęs nesutarimų su bankais skaičius (nuo 289 iki 339 atvejų).

Gautų kreipimųsi ir išnagrinėtų ginčų rodikliai

Aptariamu laikotarpiu išnagrinėti 325 tarp vartotojų ir FRD kilę ginčai. Daugiau nei pusė jų (178 atvejai) kilo su bankais ir tai sudarė 55 proc. visų išnagrinėtų ginčų. Nesutarimai su draudikais (116) sudarė 36, o su kitais FRD (31) – 9 proc. išnagrinėtų ginčų. Palyginti su 2022 m. pirmuoju pusmečiu, išnagrinėta 24 proc. daugiau vartojimo ginčų, o nesutarimų su bankais – net 242 proc. (73 % visų bankų ginčų buvo susiję su Revolut teikiamomis paslaugomis). Nesutarimų su draudikais skaičius beveik nepakito (sumažėjo 3 %), o nesutarimų su kitais FRD sumažėjo 66 proc.

Išnagrinėti ginčai pagal finansinių paslaugų pobūdį

Daugiau nei pusė visų išnagrinėtų vartojimo ginčų (58 %) kilo dėl mokėjimo paslaugų teikimo. Vertinant retrospektyviai, nuo 2021 m. augęs nesutarimų dėl mokėjimo paslaugų skaičius ir toliau buvo didelis, o didžiausią nerimą vis dar kelia atvejai, susiję su finansiniu sukčiavimu: tokie su vartotojų piniginių lėšų praradimais susiję atvejai (dažniausiai – pervedus lėšas tretiesiems asmenims, kurie melagingai pažada, kad lėšos bus pelningai investuojamos ir gaunama greita investicinė grąža, arba duomenų išviliojimo (paspaudus netikras nuorodas ir pan.) atvejai) sudarė 59 proc. (111 iš 187) visų mokėjimo ginčų. Atsižvelgdamas į vyraujančias tendencijas ir įgyvendindamas strateginius tikslus, Lietuvos bankas deda nuolatines pastangas, siekdamas informuoti vartotojus apie vyraujančius sukčiavimo būdus, ir įgyvendina įvairias sukčiavimo prevencijos iniciatyvas. Nesutarimai, susiję su ne gyvybės draudimo sutarčių (dažniausiai – kasko, turto ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo) vykdymu, sudarė 36 proc. Dėl kitų finansinių paslaugų kilo tik 6 proc. visų išnagrinėtų ginčų.

Aptariamu laikotarpiu Lietuvos bankas priėmė 137 sprendimus dėl ginčo esmės: vienu atveju buvo patenkinta pagrįstų vartotojo reikalavimų dalis, o kitais atvejais priimti vartotojams nepalankūs sprendimai. Finansų rinkos dalyvis vartotojo naudai priimto rekomendacinio sprendimo neįgyvendino ir tai buvo paskelbta Lietuvos banko interneto svetainėje. Joje taip pat skelbiami nuasmeninti Lietuvos banko sprendimai dėl vartojimo ginčo esmės.

Taikūs susitarimai

Pasiektas rekordinis taikiais susitarimais baigtų vartotojų ir FRD nesutarimų skaičius – net 89 atvejai. Tai sudarė 27 proc. visų priimtų sprendimų ir yra didžiausias pasiektų taikių susitarimų skaičius per vieną pusmetį nuo 2012 m., kai Lietuvos bankui buvo pavesta ne teismo tvarka nagrinėti vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus. Tokiu būdu pavyko padėti vartotojams įvairiomis formomis atgauti bendrą apie 150 tūkst. Eur sumą.


8.Finansų įstaigų pertvarkymas

Lietuvos bankas, padedantis užtikrinti, kad sunkumų patiriančios reikšmingos finansų įstaigos galėtų būti pertvarkomos nenaudojant valstybės lėšų, toliau iš anksto rengiasi galimiems nenumatytiems įvykiams. 2023 m. darbų cikle rengiami du nauji ir atnaujinami keturi vidutinio ir mažesnio reikšmingumo vietos kapitalo bankų ir CKU pertvarkymo planai. Lietuvoje veikiančių trijų didžiųjų bankų (tiesiogiai prižiūrimų ECB) pertvarkymo planai atnaujinami bendradarbiaujant su Bendra pertvarkymo valdyba, o tarptautinėms grupėms priklausančių bankų – ir su Švedijos, Latvijos bei Estijos nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis. Pasibaigus 2022 m. darbų ciklui, Lietuvoje veikiančių bankų ir CKU parengti pertvarkymo planai apėmė 99,3, o pasibaigus 2023 m. planavimo ciklui, apims 99,7 proc. sektoriaus turto.

2023 m. kredito įstaigų su parengtais pertvarkymo planais dalis

(rinkos dalis pagal turto dalį 2023 m. I ketv., %)

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Siekiant apsaugoti valstybės lėšas ir Lietuvos finansų sistemos stabilumą, kartu su bankų pertvarkymo planų rengimu ar atnaujinimu nustatomas ir privalomas minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas (MREL). MREL užtikrina, kad kredito įstaigos, susiduriančios su sunkumais, turėtų atsargų padengti nuostolius ir po pertvarkymo turėtų pakankamai kapitalo toliau tęsti veiklą. Trys didieji bankai MREL privalės įvykdyti iki galutinio sukaupimo termino 2024 m. sausio 1 d., o kitos kredito įstaigos, kurioms šis reikalavimas yra lygus kapitalo reikalavimams, MREL jau vykdo.

Surinktos ir pervestos metinės bankų įmokos į Bendrą pertvarkymo fondą (BPeF), skirtą papildomoms pertvarkymo išlaidoms, viršijančioms MREL, ir kitų priemonių nurašymui bei konvertavimui finansuoti. 2023 m. į BPeF iš visų bankų sąjungos valstybių bankų planuojama surinkti 11,3 mlrd. Eur įmokų, o Lietuvoje veikiantys bankai ir CKU prisidėjo 6,1 mln. Eur įmokų suma. Iki 2024 m. šis fondas turi pasiekti tikslinį 1 proc. bankų sąjungos valstybių bankų apdraustųjų indėlių sumos lygį. Atsižvelgiant į dabartinį apdraustųjų indėlių augimą, šių metų pabaigoje BPeF dydis sieks 77,6 mlrd. Eur. Jis buvo kuriamas aštuonerius metus, o įnašai renkami iš 2 777 kredito įstaigų ir investicinių įmonių, veikiančių 21 ES bankų sąjungos šalyje. Bendra pertvarkymo valdyba ir po tikslinio lygio pasiekimo stebės BPeF ir užtikrins, kad jis visada siektų 1 proc. bankų sąjungos valstybių bankų apdraustųjų indėlių sumos. BPeF užtikrina, kad finansų įstaigos prisidėtų prie finansų sistemos stabilizavimo išlaidų, o pertvarkymo institucija prireikus galėtų veiksmingai taikyti savo pertvarkymo priemones bei įgaliojimus.

2023 m. Lietuvos bankas toliau teikia ekspertinę pagalbą Finansų ministerijai, atstovaujančiai Lietuvos pozicijai ES Tarybos derybose dėl Europos teisės aktų finansų įstaigų pertvarkymo srityje. Pagalba reikalinga vykstant tolesnėms deryboms tarp ES Tarybos ir Europos Parlamento dėl galutinės Draudimo bendrovių gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos versijos. Pagrindinis šios direktyvos tikslas – sukurti gaivinimo ir pertvarkymo mechanizmą draudimo bei perdraudimo įmonėms. Taip pat ekspertinės konsultacijos teikiamos dėl 2023 m. balandžio mėn. EK pateikto krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūros teisinių pasiūlymų paketo. Šiuo paketu ketinama išplėsti pertvarkymo režimą mažesniems vidutinio dydžio bankams bei indėlių draudimo apsaugą viešosioms įstaigoms ir finansų įstaigų klientų lėšoms, kai šios lėšos laikomos kredito įstaigose.


9.Mokėjimai

Lietuvos bankas pateikė pasiūlymą dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos teisinio reguliavimo peržiūros. Lietuvos bankas, siekdamas užtikrinti, kad būtiniausios mokėjimo paslaugos ir ateityje būtų teikiamos Lietuvos gyventojams už prieinamą kainą, pateikė Finansų ministerijai pasiūlymą dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos reglamentavimo peržiūros. Siekiama, kad atnaujintas pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelis užtikrintų, jog siūlomos paslaugos būtų tinkamos didžiajai daliai Lietuvos gyventojų – nustatoma, kad pasiimama grynųjų pinigų suma iš bankomatų ir suteikiamas elektroninių pervedimų skaičius turi tenkinti 90 proc. Lietuvos gyventojų poreikius. Komisinis atlyginimas už paslaugą negalės viršyti tam tikros minimaliosios mėnesinės algos dalies, kuri nustatoma taip, kad pagrindinės mokėjimo sąskaitos įkainis atitiktų šiuo metu rinkoje siūlomus palankius vartotojui mokėjimo paslaugų krepšelius. Maksimalus komisinis atlyginimas ateityje taip pat būtų siejamas su pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos apimties pokyčiais. Kaip ir šiuo metu, numatoma socialiai pažeidžiamų asmenų apsauga, nustatant socialinės paramos gavėjams, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, galimybę pasinaudoti paslaugomis už ne daugiau nei pusę maksimalaus komisinio atlyginimo.

Lietuvos bankas taip pat patvirtino maksimalų įkainį už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, jis įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. Atnaujintas pagrindinės mokėjimo sąskaitos modelis įsigalios patvirtinus Mokėjimų įstatymo pakeitimą. Iki tol vadovaujamasi esančiu pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos reglamentavimu. Remiantis galiojančia Maksimalaus komisinio atlyginimo už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą apskaičiavimo metodika, nustatytas maksimalus komisinis atlyginimas už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą 2024 m. lygus 1,47, o socialinę paramą gaunantiems asmenims šis įkainis negali viršyti 0,73 Eur per mėnesį. Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelio sudėtis nekeičiama.

Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Mokėjimo paslaugų direktyvos peržiūros svarstymuose ES Taryboje.Pasiūlyme dėl Mokėjimo paslaugų direktyvos peržiūros skiriama daug dėmesio sukčiavimų prevencijai: numatoma galimybė mokėjimo paslaugų teikėjams keistis informacija apie sukčiautojus, inicijuojant lėšų pervedimus, mokėtojai turės būti informuojami, ar jo nurodytas gavėjo pavadinimas atitinka tikrąjį sąskaitos, į kurią daromas mokėjimas, savininko pavadinimą, el. komunikacijos paslaugų teikėjai turės bendradarbiauti su mokėjimo paslaugų teikėjais sukčiavimų prevencijos srityje, turės būti daugiau dėmesio skiriama mokėjimo paslaugų naudotojų švietimui. Kita sritis – nebankinių mokėjimo paslaugų teikėjų (mokėjimo įstaigų) veiklos sąlygų gerinimas. Numatoma, kad šie mokėjimo paslaugų teikėjai, kaip ir bankai, ateityje galės be tarpininkų naudotis mokėjimo sistemų paslaugomis, kurios yra ypač svarbios teikiant visavertes mokėjimo paslaugas visuomenei. Be to, gerinamos mokėjimo įstaigų galimybės atsidaryti sąskaitas bankuose, numatant griežtesnes sąlygas, kada bankai gali atsisakyti joms atidaryti sąskaitas. Toliau tobulinamos nuostatos, susijusios su atvirąja bankininkyste, siekiant, kad mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugos būtų dar kokybiškesnės. Taip pat pasiūlyti kiti pagerinimai mokėjimo paslaugų vartotojų informavimo, vartotojų apsaugos, grynųjų pinigų prieinamumo srityse. Lietuvos bankas palaiko pasiūlytus pakeitimus ir aktyviai įsitraukia į derybas ES Taryboje.

Skaitmeninio euro projekto tyrimo etape, kuris prasidėjo 2021 m. spalio mėn., baigti pagrindiniai darbai ir priimti sprendimai dėl skaitmeninio euro dizaino ir platinimo[5]
[5] Sprendimus dėl skaitmeninio euro dizaino galite rasti ECB interneto svetainėje (anglų k.): trečioji ataskaita ir ketvirtoji ataskaita.
. Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja projekto aukšto lygio ekspertų grupės bei projekto valdymo grupės darbuose ir sudalyvavo 2023 m. ECB organizuotame techninių tiekėjų rinkos tyrime. Skaitmeninio euro komanda 2023 m. pirmąjį pusmetį toliau aktyviai bendradarbiavo su EK, Europos Parlamentu ir euro zonos finansų ministrais. Suinteresuotosioms šalims pristatyta bendra skaitmeninio euro paslaugų apžvalga, apsikeista nuomonėmis apie skaitmeninio euro dizaino ir platinimo galimybes su bankų, nebankinių mokėjimo paslaugų teikėjų, vartotojų, prekybininkų ir kitų suinteresuotųjų šalių atstovais. ECB valdančioji taryba patvirtino galimą skaitmeninio euro veiklos modelį. Eurosistemos siūlymu skaitmeninio euro pagrindinės paslaugos fiziniams asmenims būtų nemokamos – panašiai kaip ir grynieji pinigai. Siekiant sudaryti paskatas tarpininkams, kuriais būtų mokėjimo paslaugų teikėjai, platinti skaitmeninį eurą, parengtas jiems skirtas kompensavimo modelis, panašiai kaip dabar yra su elektroniniais mokėjimais. O subalansuojant paskatas, bus siekiama, kad finansiniai tarpininkai neapmokestintų prekybininkų nepagrįstai ir mokesčiai nebūtų didesni, nei taikomi dabar už panašias paslaugas. Atlikti prototipavimo darbai patvirtino, kad skaitmeninis euras gali būti sklandžiai integruotas ir naudojamas dabartinėje Europos mokėjimų aplinkoje, kartu paliekant erdvės inovacijoms. 2023 m. birželio 28 d. EK paskelbė skaitmeninio euro teisinį pasiūlymą, kuriuo siekiama reglamentuoti skaitmeninio euro išleidimą. Siekiant vieningo požiūrio į Eurosistemos išleidžiamus pinigus, EK kartu paskelbė teisinį pasiūlymą dėl grynųjų pinigų teisėtos atsiskaitymo priemonės statuso. Abiejuose EK teisinių aktų siūlymuose atsispindi dviejų euro formų – grynųjų ir skaitmeninės – ypatumai. Eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos atsiskaitymo priemonės, statusas įgalintų jų privalomą priėmimą visose fizinėse atsiskaitymo vietose bei asmeniniuose sandoriuose ir padidintų jų prieinamumą. Skaitmeninio euro, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, statusas lemtų jo privalomą priėmimą fizinėse ir elektroninės erdvės atsiskaitymo vietose, tačiau darant išimtį asmeniniuose sandoriuose. ECB valdančioji taryba 2023 m. spalio mėn. spręs, ar pereiti į kitą skaitmeninio euro projekto parengiamąjį etapą, kurio tikslas būtų pasirengti išleisti skaitmeninį eurą. Skaitmeninis euras gali būti išleistas tik po to, kai bus suderintas ir priimtas teisinis jo siūlymas, ir tuo atveju, jei ECB valdančioji taryba priims sprendimą jį išleisti.

Bendras CENTROlink mokėjimo sistemoje 2023 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2022 m. pirmuoju pusmečiu, atliktų mokėjimų skaičius sumažėjo dėl sumažėjusio dalyvių skaičiaus, įskaitant vieno reikšmingo sistemos dalyvio pasitraukimą, tačiau sistemoje toliau dalyvaujančių finansų įstaigų atliktų mokėjimų skaičius šiuo laikotarpiu sparčiai didėjo. Momentinių mokėjimų populiarumas 2023 m. pirmąjį pusmetį toliau didėjo – jų įvykdyta ketvirtadaliu daugiau nei įprastų kredito pervedimų. Apžvelgiamu laikotarpiu finansų įstaigos per CENTROlink sistemą atliko 110,9 mln. mokėjimų, arba 13 proc., mažiau nei per 2022 m. atitinkamą laikotarpį (127,5 mln.). Vis dėlto, vertinant tik tų dalyvių operacijas, kurie CENTROlink sistema naudojosi 2023 m. pirmąjį pusmetį, ir palyginti su 2022 m. pirmuoju pusmečiu, įvykdytų mokėjimų skaičius padidėjo 16 proc. Bendra pirmąjį pusmetį, palyginti su 2022 m. atitinkamu laikotarpiu, įvykdytų mokėjimų vertė sumažėjo 16 proc. ir šiemet sudarė 211,3 mlrd. Eur (prieš metus – 250,1 mlrd. Eur. Nors bendras mokėjimų skaičius ir sumažėjo, tačiau momentinių mokėjimų skaičius padidėjo nuo 55 mln. (2022 m. I pusm.) iki 60 mln. (2023 m. I pusm.) – tai yra 25 proc. daugiau, nei atlikta kredito pervedimų (48 mln.). CENTROlink sistemoje šių metų birželio pabaigoje veikė 144 finansų įstaigos (prieš metus – 149), iš jų momentinius mokėjimus vykdė 62. Šių metų gegužės mėn. prie CENTROlink prisijungė Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo sistemą įgyvendinusi Finansų ministerija, o nuo liepos mėn. pradėjo sėkmingai vykdyti ir momentinius mokėjimus. Tai leidžia operatyviau bei efektyviau vykdyti valstybės iždo mokėjimus ir sudaro galimybę teikti Lietuvos banko mokėjimo infrastruktūros paslaugas ir kitiems šios sistemos dalyviams.

Prie momentinių mokėjimų plėtros prisideda ir Lietuvos banko teikiama pakaitinių identifikatorių paieškos paslauga (angl. Proxy Lookup Service, PLS). Šios paslaugos teikimo infrastruktūrą Lietuvos bankas atnaujino 2022 m. pabaigoje ir du didžiausi šalies bankai, besinaudojantys ja Lietuvoje, planuoja koordinuotai persijungti prie atnaujintos PLS iki 2023 m. pabaigos. Siekdamas užtikrinti naujų su mokėjimais susijusių paslaugų plėtrą šalyje, Lietuvos bankas įgyvendina planavimo etapą dėl CENTROlink sistemos papildymo nauju prašymo sumokėti perdavimo ir tvarkymo (apdorojimo) funkcionalumu (angl. SEPA Request-to-Pay, SRTP). Tai suteiktų galimybę šalies įmonėms ir gyventojams patogiai realiu laiku patvirtinti, atidėti arba atmesti mokėjimus už gautas paslaugas, įsigytas prekes ir atlikti kitus su mokėjimais iš savo sąskaitos susijusius veiksmus.


10.Grynieji pinigai

2023 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos banko į apyvartą išleistų eurų bendra vertė sudarė 7 447 mln. Eur.

Grynoji emisija

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Pastaba: stulpeliais parodyta banknotų apyvartoje sudėtis pagal nominalus.

Pardavus Lietuvos banko išleistas kolekcines ir progines monetas, pagalbai Ukrainai skirta per 450 tūkst. Eur. Lietuvos ir užsienio šalių gyventojų paaukotos lėšos, įsigyjant sidabro monetą, skirtą Ukrainos kovai už laisvę, išleistą 2022 m., ir šiemet išleistą proginę monetą „Kartu su Ukraina“, pervestos į Ukrainos nacionalinio banko atidarytą sąskaitą humanitarinei pagalbai rinkti. Proginės monetos dar parduodamos.

Lietuvoje aptiktas panašus kiekis padirbtų pinigų kaip ir 2022 m. Per 2023 m. devynis mėnesius Lietuvos bankas ištyrė ir iš apyvartos išėmė 858 vnt. padirbtų banknotų ir monetų. Didžiąją padirbtų eurų banknotų dalį sudarė 50 eurų nominalo banknotai, monetų – 2 eurų nominalo monetos.

Gyventojai atneša iškeisti vis mažiau litų. 2023 m. sausio–rugsėjo mėn. į eurus pakeista 3,5 mln. litų – 40 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį 2022 m. Apyvartoje 2023 m. rugsėjo 30 d. buvo likę 402,4 mln. litų, nepakeistų į eurus.

Per 2023 m. devynis mėnesius Lietuvos bankas į apyvartą išleido dviejų temų kolekcines ir vienos temos proginę monetą bei apyvartinių monetų numizmatinį rinkinį. Šiemet dar planuojama išleisti dviejų temų kolekcines monetas. Numizmatinėmis vertybėmis įamžinami svarbūs istoriniai įvykiai ir asmenybės. Monetų galima įsigyti Lietuvos banko el. parduotuvėje monetos.lb.lt.


11.Oficialiosios atsargos

2023 m. rugsėjo pabaigoje Lietuvos banko finansinis turtas (FT), nesusijęs su pinigų politikos operacijomis ir be įsipareigojimų, sudarė 5 418 mln. Eur. Nuo metų pradžios šio turto grąža eurais, įskaitant valiutų kursų pokyčių įtaką, bet be aukso kainos pokyčių, buvo 2,09 proc.; FT, be įsipareigojimų ir nesusijusio su pinigų politikos operacijomis, grąža, be valiutų kursų ir aukso kainos įtakos, nuo metų pradžios sudarė 1,18 proc.

2023 m. tendencijas finansų rinkose labiausiai lėmė ir toliau didėjanti infliacija ir sparčiai augančios centrinių bankų pagrindinės palūkanų normos. Augančių palūkanų normų aplinkoje kylantis skolos priemonių pajamingumas darė neigiamą įtaką FT grąžai, tačiau teigiamų rezultatų pavyko pasiekti dėl kylančių akcijų kainų, padidėjusios aukso rinkos vertės bei sustiprėjusio JAV dolerio kurso euro atžvilgiu.

Investicijų grąža

Aukso kiekis nepakito ir sudarė 5,8 t. Aukso portfelis per šių metų devynis mėnesius uždirbo teigiamą 4,40 proc. grąžą. Aukso rinkos vertė nuo metų pradžios išaugo 1,35 proc., tačiau iš investicijų eurais dėl sustiprėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu gautas didesnis teigiamas rezultatas.

Siekiant didesnės grąžos ilguoju laikotarpiu, didžioji dalis (77 %) FT, be įsipareigojimų ir nesusijusi su pinigų politikos operacijomis, buvo užsienio valiuta nedraudžiant valiutos kurso. Skaidant riziką, ši dalis buvo investuojama JAV doleriais ir Didžiosios Britanijos svarais sterlingų, Kanados doleriais. Mažesnė investicijų dalis buvo eurais arba kitomis valiutomis (JAV doleriais, Japonijos jenomis, Kanados doleriais, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų ir Šveicarijos frankais), kurių kurso rizika yra apdrausta.

Vidutinė investicijų valiutinė struktūra nuo 2023 m. pradžios

A colorful pie chart with numbers and a number

Description automatically generated

FT saugumas užtikrinamas skaidant investicijas, sudarant sandorius su geros reputacijos bei aukštus reitingus turinčiomis finansų įstaigomis ir investuojant tik į investicinį reitingą turinčių emitentų SVP. Tarptautinių reitingų agentūrų suteiktas investicinis reitingas rodo, kad emitentų įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra maža. 2023 m. rugsėjo pabaigoje 61 proc. turimų investicijų buvo suteiktas aukščiausias AAA reitingas.

Vidutinis investicijų pasiskirstymas nuo 2023 m. pradžios


12.Statistika

Vykdydamas Oficialiosios statistikos programą, Lietuvos bankas įgyvendino savo statistikos darbų programoje numatytus 2023 m. pirmojo pusmečio plėtros darbus.

Plėtojant finansų ir makroekonominę statistiką, toliau buvo sklandžiai rengiama PFĮ balanso ir palūkanų normų, skolinimo veiklą vykdančių ir draudimo bendrovių, pensijų ir investicinių fondų turto bei įsipareigojimų, tarpbankinio skolinimo ir valiutų rinkų, mokėjimų ir sukčiavimų atliekant mokėjimus, oficialiųjų tarptautinių atsargų, mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų, skolos užsieniui, tiesioginių užsienio investicijų, paslaugų eksporto ir importo, VP ir finansinių sąskaitų statistika, skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje, teikiama ECB ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, komentuojama suinteresuotosioms šalims.

Siekiant paskatinti gyventojus laikyti lėšas indėlių sąskaitose, stiprinti konkurenciją tarp finansų rinkos dalyvių, nuo 2023 m. vasario 28 d. pradėta rinkti ir skelbti visų šalyje veikiančių komercinių bankų ir kredito unijų siūlomas indėlių palūkanas fiziniams asmenims. Ši informacija parodė, kad nuo jos skelbimo pradžios palūkanų normas už indėlius padidino 63 kredito įstaigos: 13 bankų ir 50 kredito unijų – minėtu laikotarpiu jos kilo sparčiau nei paskolų palūkanų normos. Gyventojų terminuotųjų indėlių portfelis per 2023 m. pirmus šešis mėn. padidėjo 1,7 mlrd. Eur, arba 47 proc. Plačiau skaitykite čia.

Pagal ECB reglamento dėl mokėjimų statistikos reikalavimus 2023 m. gegužės–birželio mėn. kartu su 2022 m. antrojo pusmečio ir 2023 m. pirmojo ketvirčio duomenimis pirmą kartą parengti ir ECB pateikti papildomi pusmečiais suskirstyti metiniai duomenys apie mokėjimus ir sukčiavimus atliekant mokėjimus

Lietuvos banko rengiamos statistikos populiarinimo tikslais padaugėjo naujų iliustracijų: 2023 m. birželio 30 d. papildyti skelbiami infografikai naujomis duomenų istorijomis apie namų ūkių ir ne finansų bendrovių paskolas, indėlius ir jų palūkanų normas, taip pat apie SVP. Plačiau skaitykite čia.

Taip pat pirmą kartą paskelbtas mūsų šalies ir kitų euro zonos šalių kredito įstaigų (bankų, kredito unijų) sutarto termino (terminuotųjų) indėlių ir paskolų palūkanų normų palyginimas. Jis parengtas atsižvelgus į ECB nustatomų pagrindinių palūkanų normų pokyčius ir jų įtaką paskolų palūkanų normoms. Atsižvelgiant į šių duomenų ir jų palyginimo aktualumą, planuojama juos skelbti periodiškai. Plačiau skaitykite čia

Paskolų būstui naujų susitarimų palūkanų normos (kairėje) ir paskolų kitiems tikslams naujų susitarimų palūkanų normos (dešinėje)

Siekiant skelbti kuo aktualesnius rengiamos statistikos duomenis, pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas pradėtas skelbti savaite anksčiau.

Lietuvos bankas, dalyvaudamas atvirųjų duomenų iniciatyvoje, ir toliau siekia tenkinti skirtingų duomenų vartotojų grupių poreikius. Reaguojant į mokslininkų ir tyrėjų poreikius jų atliekamiems moksliniams tyrimams turėti kuo išsamesnius pirminius duomenis, Lietuvos atvirų duomenų portale paskelbta Lietuvos gyventojų 2022 m. apklausa dėl mokėjimų įpročių (mokėjimo paslaugų teikėjo pasirinkimą, naudojimąsi šiomis paslaugomis, jų prieinamumo vertinimą ir įvairių mokėjimo būdų naudojimo ypatumus). Taip mokslininkams ir tyrėjams atsirado reikšmingai platesnės galimybės analizuoti įvairiais pjūviais pirminio šaltinio („žalius“) duomenis. Lietuvos bankas savo atvirųjų duomenų rinkinius publikuoja Lietuvos atvirųjų duomenų portale

Lietuvos bankas toliau įgyvendina Duomenų valdymo brandos didinimo (DAMAMA) programą. Iki 2023 m. pabaigos yra numatyta įdiegti ir pradėti naudoti finansų rinkos dalyvių teikiamų Lietuvos banko ataskaitų surinkimo ir duomenų valdymo platformas. Be to, toliau bus atliekami atskirų panaudos atvejų duomenų migravimo į naują duomenų platformą darbai, renkami ir analizuojami Lietuvos banko veiklos bei kitų tikslinių grupių poreikiai pažangiam duomenų platinimo sistemos sprendimui sukurti.


13.Fiskalinis agentas

Lietuvos bankas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme nustatytas fiskalinio agento funkcijas, 2023 m. pirmąjį pusmetį tvarkė viešųjų subjektų sąskaitas ir atliko finansines operacijas viešiesiems subjektams Lietuvos banko nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos bankas teikė bankines paslaugas šiems viešiesiems subjektams: Finansų ministerijai, tvarkant Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitas; nacionalinėms plėtros įstaigoms ir kitoms viešojo sektoriaus įstaigoms, valdančioms įstatymuose nustatytus fondus; ES institucijoms ir pagal Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų sąrangą užsienio centriniams bankams.

2023 m. birželio 30 d. Lietuvos banke buvo tvarkomos 92 viešųjų subjektų sąskaitos (2022 m. birželio 30 d. – 87). Šios sąskaitos atidarytos ir tvarkomos Lietuvos banke vadovaujantis Lietuvos Respublikos, Lietuvos banko ir ECB teisės aktais.

Lietuvos bankas viešiesiems subjektams teikia šias bankines paslaugas: perveda lėšas pagal išteklių valdytojų mokėjimo nurodymus, įskaito jas į sąskaitas, keičia valiutas, rengia ir teikia sąskaitų išrašus bei kitą informaciją. 2023 m. pirmąjį pusmetį, vykdant viešųjų subjektų mokėjimo nurodymus, atlikta 200,1 tūkst. kredito pervedimų – jų apyvarta sudarė 14,3 mlrd. Eur.

Viešųjų subjektų mokėjimai


14.Bendradarbiavimas

Lietuvos bankas, kurdamas pridėtinę vertę visuomenei, nuolat dalyvauja bendruose projektuose ir tyrimuose, dalijasi ekspertinėmis žiniomis bei patirtimi ekonomikos, inovacijų, finansų rinkos dalyvių priežiūros srityse su Lietuvos, užsienio šalių ir tarptautinėmis institucijomis, švietimo įstaigomis bei organizacijomis.

Susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms bankų sektoriuje ir itin sparčiai išaugus bankų pelnui ne dėl verslo plėtros, Lietuvos bankas pasiūlė atsvaros priemonę – laikinąjį solidarumo įnašą. Bendradarbiaujant su Finansų ministerija buvo parengtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektas, kurį jau priėmė Seimas. Laikinasis solidarumo įnašas taikomas už 2023 ir 2024 m., surinktos lėšos skiriamos krašto apsaugai – karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti.

Didindami Lietuvos finansų sistemos atsparumą, Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), Lietuvos bankų asociacija ir atskiri finansų rinkos dalyviai sutarė bendradarbiauti keisdamiesi specialia informacija apie kibernetines grėsmes. Tai numatyta 2023 m. vasarą pasirašytame daugiašaliame susitarime. Susitarimą pasirašę finansų rinkos dalyviai NKSC valdomoje bandomojoje platformoje dalysis informacija įvairiais kibernetinio saugumo aspektais: rodikliais, procedūromis, įspėjimais, konfigūravimo priemonėmis ir techniniais kibernetinio išpuolio duomenimis. Ši informacija bus analizuojama ir naudojama prevenciniais ir grėsmių užkardymo tikslais.

Bendradarbiaujant su finansų sektoriumi, įsteigtas Klimato kaitos finansinių rizikų forumas. Jis veikia teminių darbo grupių formatu sprendžiant įvairias praktines problemas, dalijantis geriausiomis su klimato kaitos finansinių rizikų vertinimu bei atskleidimu susijusiomis praktikomis ir mažinant kitas kliūtis, trukdančias finansų sektoriui prisidėti prie ekonomikos žalėjimo.

Techninis bendradarbiavimas yra svarbi Lietuvos banko veiklos sritis. 2023 m. kovo 31 d. kartu su Lenkijos centriniu banku sėkmingai užbaigtas 2021 m. kovo 9 d. pradėtas vykdyti ES Dvynių projektas Ukrainoje. Juo buvo siekiama padėti Ukrainos nacionaliniam bankui sustiprinti gebėjimus svarbiose srityse: bankų priežiūros, mokėjimo sistemų plėtros, strateginio planavimo ir bendradarbiavimo su tarptautinėmis institucijomis. Lietuvos bankas kartu su Rumunijos ir Nyderlandų centriniais bankais toliau įgyvendina Dvynių projektą Moldovoje. Jo tikslas – padėti Moldovos nacionaliniam bankui sustiprinti gebėjimus makrolygio rizikos stebėsenos, draudimo sektoriaus, nebankinių kredito įstaigų, finansų rinkų infrastruktūros ir mokėjimo paslaugų priežiūros srityse. Lietuvos bankas kartu su 19 ECBS nacionalinių centrinių bankų ir ECB nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. sėkmingai įgyvendina ES finansuojamą projektą „Centrinio banko gebėjimų stiprinimo Vakarų Balkanuose programa, siekiant integracijos į ECBS. II etapas“. Šis projektas skirtas šešių Vakarų Balkanų šalių centrinių bankų ir bankų priežiūros agentūrų instituciniams gebėjimams stiprinti, visų pirma tobulinant jų analitines bei politikos priemones ir perkeliant geriausius tarptautinius bei Europos standartus į nacionalinę praktiką.

Nuosekliai stiprintas Lietuvos banko vaidmuo TVF veikloje. Pirmas kartas, kai Šiaurės ir Baltijos šalių (ŠBŠ) grupei aukščiausiu lygiu TVF atstovauja Baltijos šalių deleguotas TVF vykdomasis direktorius. Pagal ŠBŠ bendradarbiavimą TVF reglamentuojančius susitarimus, Lietuvai kartu su Latvija ir Estija tenka atsakomybė užtikrinti tinkamą ŠBŠ vykdomojo direktoriaus pasirengimą svarbiausiems TVF vykdomosios valdybos posėdžiams. Remiantis dvišaliu tarpusavio supratimo susitarimu, Lietuvos bankas šią užduotį įgyvendina koordinuodamasis su Finansų ministerija.

Rugsėjo 4 d. pristatyti regioninio TVF techninės pagalbos projekto rezultatai. Lietuva bendradarbiavo su TVF ir ŠBŠ, siekdama toliau stiprinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemų efektyvumą. Tai pirmasis tokio pobūdžio projektas, kurio metu ir viso regiono, ir atskirų šalių mastu buvo analizuojami su pinigų plovimu susiję finansiniai srautai ir jų keliama rizika finansiniam stabilumui bei kovos su šiuo reiškiniu priemonės. TVF paskelbtoje ataskaitoje akcentuojama Lietuvos pažanga PPTF srityje. Atsižvelgdama į TVF rekomendacijas, Lietuva kartu su kitomis ŠBŠ stiprins finansų rinkos dalyvių priežiūros institucijų bendradarbiavimą, taip užtikrindama tolesnę regiono pažangą finansų sektoriaus skaidrumo srityje.

Metų pradžioje veiklą pradėjo Lietuvos banko ir Finansų ministerijos iniciatyva įsteigta Kapitalo rinkos taryba iš 15 viešojo ir privačiojo sektorių atstovų. Ji siekia užtikrinti dialogą tarp rinkos dalyvių ir valstybės institucijų įgyvendinant Lietuvos kapitalo rinkos plėtros strategijoje numatytas priemones.


Santrumpos

ASN                  Atsakingojo skolinimo nuostatai

BPeF                 Bendras pertvarkymo fondas

BVP                  bendrasis vidaus produktas

CKU                  centrinės kredito unijos

EBI                   Europos bankininkystės institucija

ECB                  Europos Centrinis Bankas

ECBS                Europos centrinių bankų sistema

EEE                  Europos ekonominė erdvė

EK                    Europos Komisija

EPĮ                   elektroninių pinigų įstaigos

ES                    Europos Sąjunga

EURIBOR          Europos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (angl. euro interbank offered rate)

Eurosistema      Europos Centrinis Bankas ir euro zonos centriniai bankai

FRD                  finansų rinkos dalyviai

FT                     finansinis turtas

JAV                   Jungtinės Amerikos Valstijos

KIS                   kolektyvinio investavimo subjektai

MĮ                    mokėjimo įstaigos

MPT                  mokėjimo paslaugų teikėjai

MPV                  mokėjimo paslaugų vartotojai

PF                     pensijų fondai

PFĮ                   pinigų finansų įstaigos

PPTF                 pinigų plovimas ir teroristų finansavimas

PPTFP               pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija

SVP                  skolos vertybiniai popieriai

SVKI                 suderintasis vartotojų kainų indeksas

ŠBŠ                  Šiaurės ir Baltijos šalys

TPP                   turto pirkimo programa

TVF                   Tarptautinis valiutos fondas

VĮ                     valdymo įmonės

VP                    vertybiniai popieriai


© Lietuvos bankas

Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius

www.lb.lt

Lietuvos banko valdyba Pranešimą apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę ir funkcijų vykdymą patvirtino 2023 m. spalio 23 d.

Kai kuriose lentelėse ir paveiksluose dėl apvalinimo eilučių suma ir procentai nesutampa su bendrais duomenimis („Iš viso“ ir 100 %).

Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

ISSN 2538-8428 (online)