Santrauka
Tebesitęsiant rusijos karui, vis dar esant aukštai infliacijai ir centriniams bankams griežtinant pinigų politiką, lėčiau auga pasaulio ir Lietuvos ekonomikos. Prognozuojama, kad pasaulio ekonomika 2023 m. augs, bet numatomas augimo tempas yra lėtesnis, nei vidutiniškai buvo per dvidešimt metų iki pandemijos. 2023 m. kovo mėn. paskelbtose Lietuvos banko prognozėse buvo numatoma, kad ekonomika šiais metais augs 1,3 proc., tačiau blogesni, nei laukti, 2023 m. pirmojo ketvirčio BVP duomenys ir patirta techninė recesija lems mažiau palankią ekonomikos raidą. Prie lėtėjančio ekonomikų augimo reikšmingai prisideda itin didelė infliacija, kurios augimas, tiesa, pamažu lėtėja. Siekdamas suvaldyti infliaciją, ECB po daugiau nei dešimtmečio ėmė griežtinti pinigų politiką – kelti palūkanų normas ir mažinti turto pirkimus. O griežtėjant pinigų politikai ir slopstant finansiniam ciklui, pastebimi didesni VP kainų svyravimai finansų rinkose. 2023 m. pirmąją pusę keli specifinio verslo modelio JAV bankai ir ilgalaikių bėdų turėjęs reikšmingo dydžio Šveicarijos bankas griežtėjančių finansinių sąlygų kontekste jau susidūrė su sunkumais ir nutraukė veiklą.
Griežtėjant finansavimosi sąlygoms ir tvyrant neapibrėžtumui, finansinis ciklas Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, nuo 2022 m. pabaigos perėjo į lėtėjimo fazę. Padidėjusios infliacijos aplinkoje kredito įstaigos namų ūkiams ir įmonėms 2022 m. vis dar skolino nuo finansų krizės nematytu tempu. Gyventojai aktyviai skolinosi tiek vartojimui, tiek būstui įsigyti. Vis dėlto, pakilus palūkanų normoms, 2022 m. pabaigoje tiek namų ūkių, tiek įmonių kreditavimas pradėjo slopti. Finansiniam ciklui slopstant, labiausiai lėtėjo skolinimas gamybos sektoriaus įmonėms. Ryškėjant ilgalaikei PFĮ kredito svarbos mažėjimo tendencijai, įmonės daugiau skolinosi tarpusavyje tiek trumpam, tiek ilgesniam laikotarpiui. Nepaisant spartaus įsipareigojimų augimo, įmonių ir namų ūkių likvidumas ir toliau buvo didelis, o įsiskolinimas – tvaraus lygio. Sumenkęs šalies ekonomikos aktyvumas, tebesantis didelis neapibrėžtumas ir kartu su pasikeitusia palūkanų normų aplinka smukusi paskolų paklausa žada, kad kredito ciklas dar kurį laiką bus sulėtėjimo fazėje.
Būsto ir komercinio NT rinkose stebimas atvėsimas, o didesnis ekonomikos augimo sulėtėjimas bei finansinių sąlygų sugriežtėjimas galėtų nulemti NT rinkų korekciją. Išblėsus per pandemiją susiformavusiam suspaustos spyruoklės efektui, suprastėjus įperkamumui, būsto pardavimų skaičius nuo 2022 m. pavasario ėmė mažėti, ypač pirminėje rinkoje. Nors metinis būsto kainų augimo rodiklis vis dar yra aukštas, būsto kainų lygis pernelyg nesikeičia nuo 2022 m. rudens. Komercinio NT segmente 2022 m. investicinių sandorių ėmė mažėti, įžvelgiama pirmų kainų korekcijos ženklų prekybos patalpų segmente. Fiksuojamas lėtėjimas NT rinkose po didelio aktyvumo pandeminiu laikotarpiu nestebina. Bet tuo atveju, jei ekonomikos raida sulėtės reikšmingiau, finansavimo sąlygos sugriežtės labiau, NT rinkose galėtų įvykti didesnė korekcija.
Bankų sektorius iki šiol sėkmingai atlaikė rusijos karo sukeltus iššūkius – gera paskolų kokybė, dideli kapitalo ir likvidumo rezervai rodo bankų atsparumą galimiems sukrėtimams, o kylančios palūkanų normos lemia išskirtinai didelį bankų pelną. Didelė vidaus paklausa, valstybės pagalba ir didėjančios gyventojų bei verslo pajamos lėmė, kad neveiksnių paskolų lygis šalies bankuose 2022 m. pasiekė istoriškai žemą lygį. Dėl susikaupusio didelio likvidumo ir kylančių pagrindinių palūkanų normų bankų sektorius patiria netikėtai didelį pelną, kuris pagal pagrindinį scenarijų 2023 m., palyginti su 2022 m. pelnu, gali išaugti 2–3 kartus. Tačiau bankų padėtis yra nevienoda – rinkos dalyviai, turintys daugiau fiksuotųjų paskolų produktų ir santykinai mažesnius likvidžių lėšų rezervus, reikšmingai didesnio pelno negauna, o lėtėjantis ekonomikos augimas gali neigiamai veikti rizikingesnių skolininkų būklę ir lemti didesnius kredito nuostolius. Bankų testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad bankų sektorius turi sukaupęs didelius kapitalo rezervus ir yra pajėgus atlaikyti net ir labai nepalankių ekonominių sąlygų scenarijų, o turimu likvidžiuoju turtu gebėtų padengti net apie 40 proc. indėlių sumažėjimą.
Dėl tebesančios aukštos infliacijos, toliau griežtinamos pinigų politikos ar reikšmingo ekonominio sukrėtimo paveikta makroekonominė aplinka galėtų lemti blogėjančią gyventojų ir įmonių finansinę padėtį, tačiau bankų sektorius šį iššūkį atlaikytų. Lėtėjanti, tačiau vis dar didelė infliacija mažina namų ūkių ir įmonių turimus finansinius rezervus ir varžo galimybes juos kaupti, o kartu griežtinama pinigų politika didina turimų įsipareigojimų naštą. Panašioms tendencijoms išliekant ir ateityje, reikšmingo Lietuvos ekonomikos sukrėtimo riziką galėtų padidinti ir lėtesnis pagrindinių eksporto partnerių ekonomikų augimas. Įvykus itin reikšmingiems ekonominiams sukrėtimams, didžiausias pažeidžiamų įmonių ir darbo vietų, kurios galėtų būti prarastos, prieaugis galėtų atsirasti prekybos ir transporto sektoriuose, tačiau įmonių kredito rizika ir toliau būtų pakankamai nedidelė dėl sukauptų rezervų, geresnio finansų sektoriaus pasirengimo ir sukurtų saugiklių po ankstesnės 2008–2010 m. krizės. Kylančios palūkanų normos daugumai namų ūkių lemtų iki 100 Eur padidėjusias mėnesines būsto paskolų įmokas, tačiau dėl bankų savireguliacijos suteikiant paskolas ir dėl ASN taikymo nuostolių dalis visame būsto paskolų portfelyje būtų nedidelė.
Griežtėjanti pinigų politika po ilgai vyravusios žemų palūkanų normų aplinkos ir vykstančios korekcijos VP rinkose didina įtampą pasaulio finansų rinkose, o pavienių užsienio bankų problemos gali neigiamai paveikti pasitikėjimą visu bankų sektoriumi. Keli specifinio verslo modelio JAV bankai nesuvaldė palūkanų normų rizikos ir bankrutavo, o finansiniai sunkumai dėl VP kainų korekcijų ir ankstesnės valdymo problemos lėmė vieno Šveicarijos banko priverstinį pardavimą. Pavienių bankų problemos neigiamai paveikė pasitikėjimą visu bankų sektoriumi. Nors Lietuvos bankai tiesioginių sąsajų su žlugusiais bankais neturi, sąsajos su patronuojančiaisiais bankais yra sumažėjusios, bankai turi didelę dalį apdraustų indėlių ir likvidumo perteklių, tačiau sumažėjus pasitikėjimui bankais, Lietuvos bankų sektorius galėtų būti neigiamai paveiktas dėl galinčio didėti indėlių kintamumo ar padidėjusios finansavimosi kainos.
Vykstant karui, tikimybė finansų sektoriaus dalyviams patirti sisteminio poveikio kibernetinę ataką iš geopolitinių motyvų vedamų subjektų tebėra padidėjusi. Kibernetinių atakų skaičius reikšmingai padidėjo rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, o finansų sektorius tampa vis dažnesniu šių atakų taikiniu. Atakos, nukreiptos prieš sistemiškai svarbius rinkos dalyvius ar trečiųjų šalių paslaugų teikėjus, gali turėti sisteminio poveikio padarinių. Geopolitinių motyvų sumetimais strategiškai atakuojami kritinės infrastruktūros objektai taip pat didina sisteminio poveikio riziką dėl išaugusių realiojo ir finansų sektorių sąsajų. Tačiau, reaguojant į didėjančias grėsmes, stiprinamas bendradarbiavimas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais, plečiama informacijos, svarbios atsparumui užtikrinti, sklaida ir didinamos finansų įstaigų investicijos į IT sistemų apsaugą.
Pastaraisiais metais sparčiai besiplėtojusiems finansinių technologijų ir kriptoturto sektoriams svarbu toliau didinti brandą siekiant išvengti sisteminio pobūdžio rizikos formavimosi. Nors EPĮ ir MĮ sektoriaus rizikų valdymui pastaraisiais metais Lietuvoje skiriama itin daug dėmesio, o pasaulinėje kriptoturto rinkoje kilę iššūkiai pastebimos įtakos Lietuvos finansų sistemai neturėjo, tačiau reikšmingi su PPTF susiję įvykiai dėl vis dar esančių įmonių vidaus tvarkų, aprašų, taisyklių ir procesų trūkumų bei kompetentingų specialistų stygiaus galėtų pakenkti visos finansų sistemos reputacijai. Svarbūs veiksniai, galintys didinti šių sektorių riziką ateityje, tebėra klientų nerezidentų ir jų atliekamų operacijų keliami iššūkiai ir kibernetinio pažeidžiamumo grėsmė. Glaudus įvairių finansų įstaigų bendradarbiavimas bei kompetencijų didinimas gali padėti užkardyti rizikų pasireiškimą ir didinti sektorių atsparumą, o nauji Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai bei reglamentas dėl kriptoturto rinkų prisidės prie tvaresnės sektorių plėtros.
Lietuvos bankų sektoriui ir toliau aktuali yra ilgalaikė su klimato kaita susijusi rizika, kylanti dėl perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos. Skolinimas pereinamojo laikotarpio rizikai jautriausiems sektoriams (transporto, apdirbamosios gamybos, žemės ūkio ir energijos tiekimo) 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 32 proc. ne finansų įmonių paskolų portfelio. Vangus ŠESD emisijų mažėjimas kelia chaotiškos žaliosios pertvarkos scenarijaus išsipildymo tikimybę. Preliminari jautrumo su klimato kaita susijusiai rizikai analizė rodo, kad papildomų priemonių taikymas, siekiant mažinti ŠESD emisijas, ilgainiui mažintų bankų sektoriaus kredito nuostolius. Mikroprudencinės politikos priemonės gali didinti individualių įstaigų atsparumą su klimato kaita susijusiai rizikai, tačiau tuo atveju, jeigu ši rizika bus įvertinta kaip sistemiškai svarbi, ateityje gali kilti poreikis taikyti ir makroprudencines priemones.
2022 m. prevencinės finansinio stabilumo priemonės buvo stiprinamos, o esamas makroprudencinių priemonių rinkinys mažina kylančių rizikų galimą poveikį. Gera kredito įstaigų sektoriaus finansinė padėtis, didelis pelningumas, atsigavęs skolinimas įmonėms ir vis dar spartus namų ūkių kreditavimas sudarė sąlygas 2022 m. trečiąjį ketvirtį grąžinti iki pandemijos buvusią 1 proc. AKR normą, kuri įsigalios 2023 m. spalio 1 d. Taip pat 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2 proc. dydžio sektorinio SRR norma kredito įstaigų būsto paskolų portfeliui, ja siekiama didinti kredito įstaigų atsparumą padidėjus rizikai dėl būsto rinkos disbalansų ir prisidėti prie šios rizikos mažinimo. 2022 m. antrąjį ketvirtį Revolut Bank UAB tapo trečiu pagal turto dydį banku, įsteigtu Lietuvoje, ir antru pagal tarpvalstybinę veiklą. Taigi, Lietuvos banko valdyba pripažino Revolut Bank UAB sisteminės svarbos įstaiga ir nuo 2023 m. liepos mėn. 1 d. šiam bankui bus taikomas 1 proc. papildomo kapitalo rezervo reikalavimas. Jau daugiau nei dešimtmetį taikomos atsakingo skolinimo priemonės užtikrina, kad namų ūkiai Lietuvoje nėra pernelyg įsiskolinę ir bendrai yra atsparūs didesnėms palūkanų normoms, o kredito įstaigų paskolų namų ūkiams portfelio kokybė yra gera. Nuo 2015 m. nuosekliai pradėti taikyti papildomi makroprudenciniai kapitalo reikalavimai skatino stiprinti sektoriaus atsparumą, o bankų testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad bankų sektorius yra atsparus nepalankių ekonominių sąlygų scenarijams ir galėtų atlaikyti šokus tęsdami įprastą veiklą.
1.Finansų sistemos būklė ir perspektyvos
1.1.Finansų rinkų ir ekonomikos raida
Seniai nematytą lygį 2022 m. pasiekusi infliacija po truputį mažėja, ECB didina palūkanų normas siekdamas suvaldyti infliaciją ir mažina savo reikšmingai padidėjusį balansą.
1 pav. Metinė infliacija (grafikas kairėje), ECB ir EURIBOR palūkanų normos (grafikas viduryje) ir Eurosistemos turtas (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Refinitiv, Chatham Financial ir ECB.
Pastaba: EZ – euro zona, LT – Lietuva. Grafike viduryje vaizduojama ECB indėlių galimybė iki 2023 m. gegužės 10 d., rinkos lūkesčiai – iki gegužės 19 d.
Išorės iššūkių veikiama Lietuvos ekonomika auga lėčiau, tačiau dėl infliacijos sumažėjusi gyventojų perkamoji galia 2023 m. turėtų vėl didėti. Rusijos pradėtas karas ypač stipriai paveikė energijos kainas, kurių augimas padidino infliaciją, 2022 m. vidutiniškai sudariusią 18,9 proc. Tokio masto infliacija mažino gyventojų perkamąją galią ir neigiamai veikė šalies ekonomikos augimą, kuris 2022 m. sudarė 1,9 proc. Vis dėlto padėtis darbo rinkoje tebebuvo gana įtempta: nedarbo lygis sudarė 5,9 proc. ir buvo mažiausias nuo 2008 m., o vidutinis darbo užmokestis didėjo 13 proc. per metus. 2023 m. kovo mėn. paskelbtose Lietuvos banko prognozėse buvo numatoma, kad ekonomika šiais metais augs 1,3 proc., tačiau blogesni, nei laukti, 2023 m. pirmojo ketvirčio BVP duomenys lems mažiau palankią ekonomikos raidą. Darbo užmokesčio augimas sieks 10 proc. ir viršys prognozuojamą vidutinę metinę infliaciją (9 %), todėl gyventojų perkamoji galia turėtų vėl didėti. Kylančių palūkanų normų, vis dar esančios aukštos infliacijos ir neapibrėžtumo dėl rusijos karo aplinkoje tolesnės ekonomikos raidos rizikų balansas tebėra neigiamas ir gali daryti neigiamą įtaką finansiniam stabilumui (plačiau žr. 2.1.1 skirsnyje).
Siekdami suvaldyti aukštą infliaciją, pasaulio centriniai bankai didina palūkanų normas, ECB mažina savo balansą. ECB pagrindines palūkanų normas ėmė didinti 2022 m. viduryje, o 2023 m. gegužės mėn. euro zonos komerciniams bankams suteikiamos indėlių galimybės palūkanų norma jau sudarė 3,25 proc. – buvo didžiausia nuo 2008 m. (žr. 1 pav. grafiką viduryje). Kiti didieji pasaulio bankai taip pat didina palūkanų normas: JAV federalinio rezervo palūkanų norma svyruoja tarp 5–5,25 proc. ir yra didžiausia nuo 2007 m., o Anglijos banko nustatoma palūkanų norma (4,25 %) – aukščiausia nuo 2008 m. Finansų rinkų lūkesčiai rodo, kad 6 mėn. EURIBOR norma 2023 m. turėtų pasiekti 3,9 proc. Be didinamų palūkanų normų, centriniai bankai pamažu mažina ir savo balansus, kurie dėl iki tol vykusių ir per pandemiją sustiprėjusių kiekybinio skatinimo programų yra reikšmingai išaugę (žr. 1 pav. grafiką dešinėje). Staigus palūkanų normų augimas tebesant dideliam likvidumo lygiui euro zonos finansų sistemoje turi teigiamą poveikį bankų pelningumui, tačiau pasikeitusi pinigų politikos kryptis finansų rinkose gali kelti įtampą.
2022 m. ėmė sparčiai didėti VVP pajamingumai, vyko reikšmingi akcijų kainų svyravimai.
2 pav. VVP pajamingumai (grafikas kairėje) ir pasaulio akcijų indeksai (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Refinitiv.
1.2.Kreditavimo raida ir įsiskolinimas
Padidėjusios infliacijos aplinkoje 2022 m. kredito įstaigos privačiajam ne finansų sektoriui skolino sparčiausiai nuo finansų krizės laikų, tačiau metų pabaigoje daugėjo kreditavimo sulėtėjimo ženklų. Namų ūkių ir ne finansų įmonių paskolų portfelis metų pabaigoje augo atitinkamai 11,6 ir 17,7 proc. metiniu tempu – maždaug dvigubai sparčiau už euro zonos vidurkį (žr. 3 pav. grafiką kairėje). Įmonės skolinosi itin aktyviai, tačiau jau ne veikiamos gerėjančių popandeminių lūkesčių, bet dėl apyvartinių lėšų poreikio, kurį lėmė pakilusios žaliavų ir tarpinių prekių kainos. Vis dėlto jau 2022 m. paskutiniais mėnesiais privačiojo ne finansų sektoriaus kreditavimo sparta pradėjo reikšmingai lėtėti dėl didėjančių palūkanų normų, neapibrėžtumo ir prastėjančių lūkesčių. Šiuo atžvilgiu kreditavimo tendencijos Lietuvoje atitinka bendrus finansinio ciklo pokyčius Europoje, kur paskolų portfelio augimo tempai taip pat lėtėja (žr. 3 pav. grafiką viduryje).
2022 m. pabaigoje finansinis ciklas perėjo į sulėtėjimo fazę.
3 pav. PFĮ paskolų portfelio metinis augimo tempas pagal sektorių (grafikas kairėje), PFĮ kredito privačiajam sektoriui portfelio augimas (grafikas viduryje) bei skolos ir BVP santykis (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Lietuvos bankas, ECB ir VDA.
Kredito įstaigos 2022 m. daugiausia skolino NT įmonėms, prekybos ir apdirbamosios gamybos sektoriams.
4 pav. PFĮ 2022 m. įmonėms suteiktų paskolų srautas ir jo metinis pokytis (grafikas kairėje), paskolų įmonėms portfelio metinio augimo veiksniai (grafikas viduryje) bei SVV ir didelėms įmonėms suteiktų naujų paskolų metinis srautas (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Paskolų rizikos duomenų bazė ir Lietuvos banko skaičiavimai.
2022 m. įmonės daugiau skolinosi tarpusavyje tiek trumpam, tiek ilgesniam laikotarpiui. Per metus įmonių trumpalaikių ir ilgalaikių finansinių įsipareigojimų portfeliai paaugo atitinkamai 9,1 ir 8,1 proc. ir sudarė 37,4 mlrd. ir 19,1 mlrd. Eur. Trumpalaikiai įsipareigojimai stabiliai sudarė du trečdalius viso įsipareigojimų portfelio, tačiau keitėsi įsipareigojimų sudėtis: įmonių tarpusavio paskolų portfelis padidėjo net 31,3 proc. ir metų pabaigoje sudarė 7 mlrd. Eur (žr. 5 pav. grafikus kairėje ir viduryje), o šių paskolų dalis įmonių skolos portfelyje per metus paaugo 2,2 proc. punkto. Nepaisant ūgtelėjimo 2022 m., pastarąjį dešimtmetį stebima PFĮ kredito svarbos mažėjimo tendencija (žr. 5 pav. grafiką dešinėje). Iš dalies tai lemia ribotas PFĮ kredito prieinamumas: Lietuvos banko apklausos duomenimis, 2022 m. net pusė įmonių teigė, kad bankų finansavimas yra apribotas, o atmetamų paskolų paraiškų dalis 2022 m. paskutinį ketvirtį didėjo tiek didelių įmonių, tiek SVV skolinimo segmentuose.
Ryškėja ilgalaikė PFĮ kredito svarbos mažėjimo tendencija įmonių finansinių įsipareigojimų struktūroje.
5 pav. Ne finansų įmonių trumpalaikių (grafikas kairėje), ilgalaikių (grafikas viduryje) finansinių įsipareigojimų metinis pokytis ir visų finansinių įsipareigojimų struktūra (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Pastaba: grafikas dešinėje sudarytas pagal ketvirtojo ketvirčio duomenis.
2022 m. namų ūkiai skolinosi aktyviai tiek vartojimui, tiek būstui įsigyti, tačiau metų pabaigoje ir 2023 m. pradžioje kredito paklausa mažėjo. 2022 m. pirmus du ketvirčius aukštą namų ūkių skolinimosi tempą vis dar lėmė žemos palūkanų normos ir mažas būsto rinkos aktyvumas. Kredito įstaigos 2022 m. suteikė 830,8 mln. Eur (žr. 6 pav. grafiką kairėje), o kiti vartojimo kredito davėjai – 606 mln. Eur naujų vartojimo paskolų – atitinkamai pusantro karto ir ketvirtadaliu daugiau nei ankstesniais metais (žr. 6 pav. grafiką viduryje). Tuo pat metu naujų būsto paskolų suteikta 2,2 mlrd. Eur, t. y. dešimtadaliu daugiau nei 2021 m. Vis dėlto naujų būsto paskolų palūkanų normos 2022 m. gruodžio mėn. buvo didžiausios euro zonoje (4,4 %), o, kaip rodo Lietuvos banko apklausos duomenys, griežtėjančios bankų skolinimo sąlygos neaplenkė ir vartojimo paskolų segmento. Vėstant būsto rinkai, teigiamus lūkesčius dėl būsto kainų raidos keitė pesimizmas, taip pat prastėjo gyventojų lūkesčiai įsigyti brangių pirkinių. Be to, pakilus palūkanų normoms, ASN pradėjo labiau riboti namų ūkių galimybes pasiskolinti reikiamą sumą įsigyti būstą. Traukiantis būsto ir vartojimo paskolų srautams, metinis namų ūkių paskolų portfelio augimo tempas sulėtėjo nuo ciklo viršūnės – nuo 12,2 proc. (2022 m. rugsėjo mėn.) iki 10 proc. (2023 m. kovo mėn.).
Nepaisant sparčiai didėjusių įsipareigojimų, namų ūkių ir įmonių likvidumas 2022 m. tebebuvo aukšto lygio. Namų ūkių paskolų ir indėlių santykis 2022 m. pabaigoje šiek tiek ūgtelėjo, tačiau jis tebebuvo žemas (63,1 %, žr. 6 pav. grafiką dešinėje) ir rodė istoriškai didelę kredito įstaigose laikomą indėlių sumą. Nors 2022 m. įmonių finansinis svertas didėjo (paskutinį ketvirtį skolos ir nuosavybės santykis buvo 43,2 %), o trumpalaikių įsipareigojimų ir trumpalaikio turto santykis sudarė 37,9 proc. ir buvo net 11,9 proc. punkto didesnis nei prieš metus – istoriškai jie vis dar buvo tvaraus lygio. Gana stabilią įmonių finansinę padėtį ir indėlių augimą lemia metų pabaigoje nustojęs didėti einamosios sąskaitos deficitas. Vis dėlto neraminančių ženklų yra: nors neveiksnių paskolų lygis yra žemiausias nuo finansų krizės laikų, o įsiskolinimo lygis vienas žemiausių Europoje, kylant palūkanų normoms, įmonių skolos našta (skolos tvarkymo ir pelno santykis) 2022 m. rugsėjo mėn. padidėjo iki 40 proc. ir buvo didžiausia istorijoje (plačiau žr. 2.1.1 skirsnyje).
Brangstant skolinimuisi ir vis dar esant dideliam ekonominiam neapibrėžtumui, namų ūkių kreditavimas 2022 m. pabaigoje lėtėjo.
6 pav. PFĮ suteiktų tikrųjų naujų paskolų namų ūkiams mėnesio srautas (grafikas kairėje), TSPO ir kitų VKD paskolų portfelis ir srautai (grafikas viduryje) bei namų ūkių ir ne finansų įmonių likvidumas, įmonių mokumas (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Pastaba: TSPO – tarpusavio skolinimo platformų operatoriai, VKD – vartojimo kredito davėjai.
Sugriežtėjusi ECB pinigų politika ir ekonominis neapibrėžtumas 2023 m. toliau darys reikšmingą įtaką Lietuvos ekonomikos kreditavimui. Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvos verslo pasitikėjimas tebėra suprastėjęs ir 2023 m. pirmąjį ketvirtį vis dar buvo mažesnis nei euro zonoje. Energijos ir žaliavų kainų svyravimai, taip pat kritusi vidaus ir išorės paklausa tebėra reikšmingas rizikos šaltinis Lietuvos įmonėms. Nepaisant pasitikėjimo atsigavimo statybos, paslaugų ir prekybos sektoriuose, pramonės sektoriaus lūkesčiai metų pabaigoje toliau menko (žr. 18 pav.). 2022 m. pabaigoje reikšmingai suprastėjo namų ūkių finansinės būklės vertinimas – dauguma apklaustųjų bankų teigė, kad namų ūkių padėtis blogėja. Nors didelio ekonomikos nuosmukio Lietuvoje kol kas nesitikima, sumenkęs šalies ekonomikos aktyvumas ir, bankų teigimu, bene iki pandeminio lygio smukusi privačiojo ne finansų sektoriaus paskolų paklausa rodo, kad kredito ciklas dar kurį laiką bus sulėtėjimo fazėje.
1.3.Būsto ir komercinio NT rinkų tendencijos
Parduotų būstų skaičius 2022 m. ėmė mažėti ir 2023 m. pradžioje jau buvo mažiausias per paskutinius penkerius metus. 2022 m. iš viso parduota 47 tūkst. būstų – 14 proc. mažiau nei istoriškai aktyviais 2021 m. ir tiek pat, kiek prieš pandemiją 2019 m. Pardavimų sumažėjimą lėmė išblėsęs per pandemiją susiformavęs suspaustos spyruoklės efektas, suprastėjęs būsto įperkamumas, mažėjančios realiosios gyventojų pajamos, didėjančios palūkanų normos ir dėl rusijos karo prieš Ukrainą padidėjęs neapibrėžtumas dėl tolesnės ekonomikos raidos. Nuo 2022 m. antrosios pusės fiksuojamas reikšmingesnis pardavimų mažėjimas – 2023 m. pirmąjį ketvirtį pardavimų skaičius buvo panašus į 2017–2018 m. lygį (žr. 7 pav.).
Aktyvumas būsto rinkoje 2022 m. mažėjo, ypač pirminėje rinkoje.
7 pav. Oficialiai įregistruoti būsto pardavimai bei būsto kainų indeksas (grafikas kairėje) ir situacija Vilniaus pirminėje rinkoje (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: VĮ Registrų centras ir UAB „Inreal“.
Pastaba: iki 2018 m. grafike dešinėje vaizduojami nauji susitarimai, neįskaitant nutrauktų susitarimų.
Nors metinis būsto kainų augimo tempas tebėra didelis, kainų augimo pikas jau baigėsi. Remiantis skirtingais duomenų šaltiniais, metinis būsto kainų augimo tempas 2022 m. pabaigoje–2023 m. pradžioje sudarė 13–16 proc. (žr. 8 pav. grafiką kairėje). Nors toks augimo tempas vis dar yra didelis, jis nuo 2022 m. po truputį lėtėja. Be to, mėnesinio dažnio duomenys nuo rudens rodo, kad kainos stabilizuojasi ar net truputį mažėja. Kad kainų augimas išsikvepia patvirtina ir Lietuvos banko atliekamų apklausų rezultatai. Namų ūkiai, NT ir finansų rinkų dalyviai dažniausiai nesitiki, kad artimiausiu metu būsto kainos didės arba net tikisi nedidelio, iki 10 proc. sieksiančio kainų kritimo. Kitose ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse taip pat stebima spartaus kainų augimo ciklo pabaiga. O valstybėse, kuriose gyventojų įsiskolinimas yra didesnis ir yra susiformavę didesni kainų disbalansai, fiksuojami net ir neigiami metiniai būsto kainų pokyčiai (žr. 8 pav. grafiką kairėje).
Būsto kainų metinis augimas vis dar spartus, bet lėtėja, atlyginimų augimas pradeda lenkti būsto kainų augimą ir atsiranda būsto įperkamumo gerėjimo ženklų.
8 pav. Būsto kainų metiniai pokyčiai (grafikas kairėje) bei būsto kainų ir pajamų santykis (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Eurostatas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: grafike dešinėje vaizduojamas metinių atlyginimų atskaičius mokesčius skaičius, reikalingas įsigyti vidutinės vertės 50 kv. m. ploto būstą.
Tikėtina, kad būsto rinkos aktyvumas artimiausiu metu tebebus santykinai nedidelis, kainos kils lėčiau. Numatomas lėtesnis ekonomikos augimas, vis dar esanti aukšta infliacija ir didėjančios palūkanų normos gali lemti ilgiau išliekantį santykinai nedidelį būsto pardavimų skaičių. O pardavimams sumažėjus, atsižvelgus į istoriškai matytus būsto rinkos raidos etapus, kainų augimas taip pat turėtų lėtėti (žr. 9 pav. grafiką kairėje). Istoriškai užtrunka iki penkių ketvirčių, kol būsto kainos pradeda pastebimiau reaguoti į būsto pardavimų skaičiaus pokyčius (žr. 9 pav. grafiką dešinėje). Tad makroekonominei aplinkai reikšmingai nepasikeitus, ir 2023 m. galima tikėtis lėtesnio būsto kainų augimo ar net tam tikro jų sumažėjimo.
Būsto rinka perėjo į mažėjančio pardavimų skaičiaus ir inertiškai toliau augančių kainų fazę, kainos į sumažėjusius pardavimus pradeda reaguoti vėliau.
9 pav. Istorinė būsto rinkos dinamika (grafikas kairėje) bei koreliacija tarp būsto pardavimų skaičiaus ir būsto kainų (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: VĮ Registrų centras, VDA ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: grafike dešinėje vaizduojama koreliacija tarp būsto pardavimų skaičiaus laikotarpiu t ir būsto kainų pokyčio laikotarpiu t+n, kur n – praėjęs laiko tarpas tarp fiksuoto pardavimų skaičiaus ir kainų pokyčio (x ašis grafike).
Naujų būstų plėtra 2022 m. buvo aktyvi, tačiau metų pabaigoje vėl ėmė lėtėti. Leistų, pradėtų ir baigtų statyti būstų skaičiai 2022 m. buvo panašaus ar net aukštesnio lygio nei prieš pandemiją (žr. 10 pav. grafiką kairėje). Statybas lengvino atslūgęs statybos medžiagų kainų augimas (žr. 10 pav. grafiką viduryje). Metalo kainos, palyginti su aukščiausiu lygiu, atpigo 13, betono ir gelžbetonio – 5, medžio – 3 proc. Be to, Vilniuje aktyviau pradėti išdavinėti statybos leidimai – 2022 m. jų išduota daugiausia nuo pandemijos pradžios. Sumažėjus pardavimams, būstų pasiūla Vilniaus pirminėje rinkoje ėmė didėti ir 2023 m. kovo mėn. buvo didžiausia nuo 2020 m. pabaigos (žr. 10 pav. grafiką dešinėje). Vis dėlto plėtotojai reaguoja į susitraukusius pardavimus ir rinkai kas mėnesį pasiūlo santykinai nedaug naujų būstų. Be to, pradėtų statyti būstų skaičius Lietuvoje 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo mažiausias nuo pandemijos pradžios, o pradėtų statyti butų skaičius Vilniuje – mažiausias nuo 2018 m. pirmojo ketvirčio. Tai signalizuoja, kad, sumažėjus pardavimams, naujų būstų plėtra 2023 m. gali būti gana vangi.
Lėčiau kylant statybos kainoms, būstų statyba 2022 m. buvo aktyvi, tačiau 2023 m. būstų plėtra gali lėtėti.
10 pav. Būstų statybos rodikliai (grafikas kairėje), statybos medžiagų kainų indeksai (grafikas viduryje) ir būstų pasiūlos tendencijos Vilniaus pirminėje rinkoje (grafikas dešinėje)
Šaltinis: VDA.
Pastaba: grafike kairėje 4 ketv. slankieji vidurkiai, grafike dešinėje – 3 mėn. slankieji vidurkiai.
Komercinio NT rinkos aktyvumas 2022 m. vis dar buvo istoriškai didelis, tačiau pamažu ryškėjo atvėsimo ženklų. Nors tebeviršijo ilgalaikes tendencijas, per metus investicinių sandorių apimtis susitraukė 8, o pirkimo sandorių skaičius – 21 proc. (žr. 11 pav. grafiką kairėje). Paklausai kol kas neslopstant, o plėtotojams baigiant pradėtus projektus, komercinio NT patalpų fondas reikšmingai augo: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje per metus – atitinkamai 10,1, 9,8 ir 11,9 proc. Pastarąjį penkmetį intensyviausiai plėtotos biurų patalpos – jų fondas Lietuvos didmiesčiuose net padvigubėjo (žr. 11 pav. grafiką dešinėje). Nepaisant sparčios plėtros, 2022 m. trečiąjį ketvirtį atitinkamai 38, 40 ir 67 proc. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos NT rinkos dalyvių Lietuvos banko apklausoje vis dar teigė patiriantys biurų pasiūlos trūkumą, o pasiūlos pertekliaus neįžvelgta nė viename segmente. Vis dėlto, tikėtina, kad 2023 m. lėčiau auganti ekonomika, taip pat tebevykstantys struktūriniai pokyčiai – populiarėjantis nuotolinis darbas ir elektroninės prekybos plėtra – mažins komercinių patalpų paklausą. Veikiami šių pokyčių, taip pat dėl infliacijos ir kylančių palūkanų normų patirdami daugiau statybos ir finansavimosi išlaidų, komercinio NT plėtotojai tampa daug atsargesni, o dėl to ateinančiais metais gali reikšmingai susitraukti naujų patalpų pasiūla.
Investuotojams reaguojant į prastėjančią makroekonominę aplinką, mažėjo komercinio NT investicijų ir pirkimo sandorių, o tai 2023 m. turėtų gerokai sumažinti naujų patalpų pasiūlą.
11 pav. Investicinių komercinio NT sandorių apimtis Lietuvoje ir pirkimo sandorių skaičius (grafikas kairėje), suminis Lietuvos didmiesčių komercinio NT fondas ir metinis jo augimas (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: VĮ Registrų centras ir Colliers.
Pastaba: grafike dešinėje į pramoninių patalpų kategoriją įtraukiami ir sandėliai.
Išskyrus prekybos segmentą, kuriame matyti pirmųjų kainų korekcijos ženklų, komercinio NT vertė toliau auga, o neužimtumo lygis kol kas tebėra žemas, nepaisant pastaraisiais metais reikšmingai didėjusio patalpų fondo. Nuo pandemijos pradžios biurų neužimtumas Vilniuje tebėra šiek tiek ūgtelėjęs, tačiau kituose didmiesčiuose jis sumažėjo (žr. 12 pav. grafiką dešinėje.). Vykstant aktyviai biurų fondo plėtrai, šių patalpų vertė Vilniuje ir Kaune 2019–2023 m. pirmąjį ketvirtį padidėjo maždaug penktadaliu (žr. 12 pav. grafiką kairėje). Nepaisant žemo neužimtumo lygio, prekybos patalpų kainos atsilieka nuo ikipandeminių verčių: minėtu laikotarpiu Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje fiksuoti atitinkamai 2,5, 5,9 ir 2,5 proc. kainų kryčiai. Dėl didesnių investicijų į pramoninių patalpų segmentą (įskaitant sandėlius) ir atsinaujinusio patalpų fondo per trejus metus reikšmingai pakilo šių patalpų vertė – Vilniuje ir Kaune fiksuoti atitinkamai net 29 ir 23 proc. siekiantys prieaugiai. Išskyrus Klaipėdą, šiame segmente neužimtumas taip pat ir toliau buvo itin žemas. Uostamiestyje iki 7,8 proc. padidėjusį neužimtumą galėjo lemti gerokai sumažėjusi prekybos su Baltarusija apimtis. Labiausiai pažeidžiamas 2023 m. ir toliau bus prekybos segmentas – per 2023 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos didmiesčiuose šių patalpų vertė smuko apie 3 proc. (žr. 12 pav. grafiką kairėje ir 2.1.3 skirsnį).
Nuo pandemijos pradžios prekybinių patalpų segmentas yra labiausiai pažeidžiamas, o 2023 m. pirmąjį ketvirtį jame matoma pirmųjų naujos kainų korekcijos ženklų.
12 pav. Komercinio NT vertė ir jos pokytis 2019–2023 m. pirmąjį ketvirtį (grafikas kairėje) ir neužimtumas skirtinguose segmentuose (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Colliers.
Pastaba: grafike dešinėje į pramoninių patalpų kategoriją įtraukiami ir sandėliai.
1.4.Bankų sektoriaus raida
Lietuvos bankų sektorius iki šiol sėkmingai atlaikė rusijos karo prieš Ukrainą sukeltus iššūkius, jam ir toliau buvo būdingi vieni geriausių rodiklių ES, o kylančios palūkanų normos daro teigiamą poveikį pelningumui. Šalies bankų likvidumo ir turto kokybės rodikliai 2022 m. buvo tarp trijų geriausių ES, o pelningumo ir kapitalo – geresni nei daugumoje kitų šalių (žr. 13 pav. grafiką kairėje). Be to, aukštas likvidžiojo turto lygis ir vyraujanti kintamųjų palūkanų normų paskolų dalis didėjant palūkanų normoms lems reikšmingą grynųjų palūkanų pajamų prieaugį 2023 m., kuris dar labiau gerins sektoriaus pelningumo rodiklius pagal labiausiai tikėtiną scenarijų (plačiau žr. 1 intarpe ir 2.3 skirsnyje). Kita vertus, koncentracijos lygis bankų sektoriuje tebėra antras aukščiausias ES, nors dėl pastaraisiais metais didėjusios konkurencijos bankų sektoriuje šiek tiek sumažėjo. Aukštas koncentracijos lygis rodo priklausomybę nuo pavienių bankų veiklos, o tai didina riziką dėl galimo reikšmingo poveikio bankų sektoriui.
2022 m. bankų veiklos rodikliai tebebuvo vieni geriausių ES, tačiau šiek tiek suprastėjusią įmonių paskolų kokybę rodo padidėjusi didesnės kredito rizikos paskolų dalis.
13 pav. Bankų veiklos rodikliai (grafikas kairėje), neveiksnių paskolų dalis (grafikas viduryje) ir paskolų, kurių kredito rizika yra reikšmingai padidėjusi, dalis (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Europos bankininkystės institucija (EBI), ECB, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: koncentracija matuojama Herfindahlio ir Hirschmano indeksu.Naujausi koncentracijos duomenys – 2021 m. Žalia spalva rodo geresnį Lietuvos rodiklį nei daugumoje ES šalių, o raudona – blogesnį.Lietuvos bankų sektorius lyginamas su kitų šalių EBI imtimi.CB – centrinis bankas.Paskolos su reikšmingai padidėjusia kredito rizika apima 2 lygio paskolas, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai padidėjo, bet vertė nesumažėjo.
Neveiksnių paskolų dalis ir toliau buvo stabili arba mažėjo daugelio ekonominių veiklų ir tebebuvo koncentruota statybos ir apgyvendinimo bei maitinimo sektoriuose. 2022 m. pabaigoje šių sektorių neveiksnių paskolų dalis sudarė atitinkamai 8,3 (+0,7 proc. p. per metus) ir 8,6 proc. (–0,8 proc. p.), o kituose sektoriuose svyravo nuo 0 iki 3 proc. Statybos ir pandemijos itin paveiktos apgyvendinimo bei maitinimo veiklos įmonės dėl galimų rizikų ir silpnesnės finansinės padėties dažnai yra vertinamos atsargiau, o bankai yra labiau linkę joms riboti skolinimą. Dėl pabrangusių žaliavų, konkurencingumo palaikymo iššūkių, brangstančio finansavimo ir didesnės priklausomybės nuo energijos kainų svyravimo gamybos sektorius taip pat ir toliau yra vienas labiausiai pažeidžiamų dabartinėmis sąlygomis (plačiau žr. 2.1.1 skirsnyje). Nors šio sektoriaus neveiksnių paskolų dalis yra nedidelė (1,2 %), šių įmonių paskolų vertės sumažėjimas, t. y. tikimybė, kad bus patirtas nuostolis, 2022 m. pabaigoje išaugo, o atsižvelgdami į galimas rizikas visos ekonomikos mastu, bankai didino ir bendras atidėjinių, skirtų galimiems nuostoliams padengti, apimtį.
Dėl didelio neapibrėžtumo, kylančių palūkanų normų ir prastesnių ekonomikos perspektyvų bankų norima prisiimti rizika 2022 m. pabaigoje pradėjo mažėti. Nuo 2021 m. vidurio stebėtas aktyvesnis ne finansų įmonių ir namų ūkių kreditavimas, kuriam reikšmingą įtaką darė slopstantis nerimas dėl pandemijos, mažesni veiklos suvaržymai ir didėjanti finansavimo paklausa, 2022 m. pabaigoje pradėjo lėtėti. Remiantis bankų apklausos duomenimis, nuo rusijos karo prieš Ukrainą pradžios bankai pradėjo atsargiau vertinti rizikas ir buvo linkę prisiimti mažesnę, o tai daugiausia lėmė skolinimo standartų griežtėjimą (žr. 14 pav. grafiką kairėje). Bendra ekonominė aplinka ir neapibrėžtumas prisideda prie prastesnio įmonių ir namų ūkių finansinės raidos vertinimo, tai matyti iš bankų planų ir toliau griežtinti skolinimo standartus. Be to, nuo 2022 m. trečiojo ketvirčio šiek tiek padidėjo ir atmetamų paskolų paraiškų dalis, kuri, materializavusis prastesnės ekonominės raidos scenarijui, galėtų ateityje dar labiau padidėti.
Bankų norima prisiimti rizika mažėja ir lemia vangesnį kreditavimą, o tai gali neigiamai paveikti iki šiol mažėjusią koncentraciją kredito rinkoje.
14 pav. Paskolų teikimo standartų pokyčiai (grafikas kairėje), naujų paskolų koncentracija (grafikas viduryje) ir naujų paskolų ne finansų įmonėms ir namų ūkiams maržų vidurkiai (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Paskolų rizikos duomenų bazė, bankų apklausa ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: teigiamas proc. skirtumas reiškia standartų švelninimą, neigiamas – griežtinimą. Koncentracija matuojama Herfindahlio ir Hirschmano indeksu. Grafike dešinėje – 6 mėn. slankusis maržų vidurkis. Paskolų marža apibrėžiama kaip skirtumas tarp galutinės taikomos palūkanų normos ir pagrindinės palūkanų normos.
Koncentracija bankų sektoriuje tebebuvo didelė, tačiau ir toliau šiek tiek mažėjo į kreditavimo rinką per pastaruosius keletą metų vis aktyviau įsitraukiant mažesniems rinkos dalyviams. Nuo 2020 m. vis daugiau bankų pradėjo didinti skolinimo apimtį ir ši tendencija vyravo visuose paskolų segmentuose, o tai lėmė kredito rinkos koncentracijos sumažėjimą. 2022 m. pabaigoje kreditavimui pradėjus mažėti, tiek dėl atsargesnio skolininkų vertinimo, padidėjus neapibrėžtumui ir suprastėjus ekonominės raidos tendencijoms, tiek dėl mažesnės paklausos, suprastėjus skolininkų lūkesčiams ir pakilus skolinimosi kainai, koncentracija naujų įmonių ir būsto paskolų srautuose stabilizavosi, nors vartojimo paskolų tebebuvo mažėjanti (žr. 14 pav. grafiką viduryje). Mažėjanti koncentracija koreliavo su didesnės konkurencijos požymiais. Nors naujų paskolų maržos Lietuvoje tebėra vienos didžiausių ES, 2021–2022 m. vidutinės būsto paskolų maržos sumažėjo nuo 2,2 iki 2 proc., o vartojimo ir kitų paskolų – nuo 2,9 iki 2,7 proc. (žr. 14 pav. grafiką dešinėje). Vis dėlto dėl didelės paskolų su kintamosiomis palūkanų normomis dalies ir kylančių tarpbankinių palūkanų normų bendra skolinimosi kaina reikšmingai padidėjo.
2022 m. išaugus EURIBOR, būsto paskolų maržos sumažėjo, o įmonių paskolų – išliko stabilios.
15 pav. Būsto paskolų ir paskolų įmonėms palūkanų normų išskaidymas
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai pagal Karmelavičių, Mikaliūnaitę-Jouvanceau ir Buteikį (2022).
Bankų pelnas reikšmingai išaugo dėl didėjusių grynųjų palūkanų pajamų susiformavus išskirtinei situacijai bankų sektoriuje.
16 pav. Bankų sektoriaus pelnas ir jį lėmę veiksniai (grafikas kairėje), 2021 m. pelno (jei nenurodyta kitaip) ir užimtų darbo vietų skaičiaus pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: VDA, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: užimtos darbo vietos bankų sektoriuje prilygintos skelbiamiems finansinės ir draudimo veiklos užimtų darbo vietų duomenims.
1 intarpas. Nelauktas pelnas Lietuvos bankų sektoriuje
A pav. Paskolų ir indėlių suma Lietuvos bankų sektoriuje bei centriniame banke laikomos komercinių bankų lėšos palyginti su visu turtu (grafikas kairėje), paskolų ir indėlių eurais likučių palūkanų norma Lietuvoje (grafikas viduryje) ir paskolų ir indėlių eurais likučių palūkanų normų skirtumas (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: CB – centrinis bankas. Raudoni taškai žymi 2023–2024 m. prognozę.
Likvidžiojo turto perteklius, kylant palūkanų normoms, lemia neįprastai dideles pajamas iš centriniame banke laikomo turto ir indėlių palūkanų išlaidų atsilikimą. Kylant ECB pagrindinėms palūkanų normoms, komerciniams bankams yra mokamos didesnės palūkanų normos už centriniame banke laikomas neprivalomas atsargas. Tačiau įprastais palūkanų augimo laikotarpiais centriniame banke laikomų lėšų dalis siekdavo apie 5 proc., o šiuo metu tokioms lėšoms sudarant trečdalį bankų sektoriaus turto, centrinio banko mokamos palūkanos sudaro neproporcingai didelę palūkanų pajamų dalį už nerizikingą turtą. Kartu susidaręs likvidžiojo turto perteklius lemia ir indėlių palūkanų normų atsilikimą nuo greičiau kylančių paskolų palūkanų normų. Lietuvoje vyrauja paskolos su kintamąja palūkanų norma, todėl auganti EURIBOR greitai persiduoda į bankų palūkanų pajamas. Tačiau indėlių palūkanų normos didėja lėčiau, terminuotųjų indėlių dalis šiuo metu tebėra istoriškai maža ir keičiasi iš lėto. Tai lemia, kad skirtumas tarp paskolų portfelio likučio ir indėlių likučio palūkanų normų 2023 m. tapo didžiausias istorijoje ir yra daugiau nei dvigubai didesnis nei 2022 m. pradžioje (žr. A pav. grafikus viduryje ir dešinėje).
B pav. Prognozuojamas bankų pelnas 2023 m. ir jį lemiantys veiksniai (grafikas kairėje) bei prognozuojamas ir faktinis pelnas bei nuosavybės grąža (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: CB – centrinis bankas. RoE – nuosavybės grąža. Šviesesnė spalva žymi galimą įverčių sklaidą. *Prognozuojamas 2023 m. pelnas ir RoE.
C pav. Kredito įstaigų sektoriaus grynųjų palūkanų pajamų ir sumokamo laikinojo solidarumo įnašo iliustracija (grafikas kairėje) ir bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklio raida bei solidarumo įnašo poveikis pagal testavimo scenarijus (grafikas viduryje ir dešinėje)
Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: KĮ – kredito įstaiga; riba – grynųjų palūkanų pajamų riba, nuo kurią viršijančios sumos skaičiuojamas solidarumo įnašas. *Prognozuojamos grynosios palūkanų pajamos ir sumokamas laikinasis solidarumo įnašas. Pillar 2 – antrojo ramsčio individualūs kapitalo reikalavimai, CCoB – kapitalo apsaugos rezervas (2,5 %).
1.5.Nebankinio sektoriaus tendencijos
Pensijų fondų grąža 2022 m. buvo neigiama, vis dar esant įtampai finansų rinkose, 2023 m. pensijų fondams taip pat gali būti sudėtingi. Pensijų fondai 2022 m. jautriai reagavo į finansų rinkų svyravimus, kadangi apie 74 proc. pensijų fondų turto sudaro investicijos į akcijų fondus (žr. 17 pav. grafiką kairėje). Pensijų fondų turtas 2022 m. sumažėjo beveik 5 proc. ir sudarė 8,7 proc. Lietuvos BVP – 2,2 proc. punkto mažiau nei 2021 m. Mažėjo ir pensijų fondų vienetų vertės, kurios yra aktualios kaupiantiesiems pensijai. II pakopos svertinio vieneto, apimančio visas kaupimo tikslines grupes, vertė 2022 m. sumažėjo 13,8, III pakopos – 13,1 proc. Dėl ir toliau esančios įtampos finansų rinkose neatmestina, kad ir 2023 m. pensijų fondams bus sudėtingi.
Nepaisant to, kad didžiausia EPĮ ir MĮ sektoriaus dalyvė Revolut Payments UAB tapo banku, kitų sektoriaus dalyvių pajamos 2022 m. ir toliau sparčiai augo. Praėjusių metų pabaigoje sektoriuje licencijas turėjo 131 EPĮ ir MĮ. Sektoriaus licencinės veiklos pajamos buvo 1,6 karto didesnės nei 2021 m., o mokėjimo operacijų suma per metus padidėjo 1,3 karto ir visoje mokėjimų rinkoje kasmet užima vis didesnę dalį (žr. 17 pav. grafiką dešinėje). Penkios pagal mokėjimo operacijų sumą didžiausios EPĮ ir MĮ generavo daugiau nei pusę visos sektoriaus apyvartos, o penkios pagal licencines pajamas didžiausios EPĮ ir MĮ uždirbo 39 proc. visų sektoriaus pajamų. Tiesa, daugiau kaip trečdalis sektoriaus įstaigų vis dar veikia nuostolingai. 2022 m. pabaigoje EPĮ ir MĮ klientų lėšų dalis, laikoma centriniame banke, sudarė 52 proc. ir, palyginti su 2021 m., sumažėjo 16 proc. punktų, o nuosavo kapitalo reikalavimų netenkino dvi sektoriaus įstaigos.
Į finansų rinkų svyravimus 2022 m. itin jautriai reagavo pensijų fondai dėl didelių investicijų į akcijas, o EPĮ ir MĮ sektoriaus dalyvių pajamos ir toliau didėjo itin sparčiai.
17 pav. Ne bankų finansų įstaigų turto struktūra (grafikas kairėje) bei EPĮ ir MĮ veiklos rezultatai (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Pastaba: grafike dešinėje skaičiuojant EPĮ ir MĮ pajamas pašalinta Revolut Payments UAB įtaka.
2022 m. kriptoturto ekosistema susidūrė su sunkumais, neigiamai paveikusiais pasitikėjimą šia rinka. Po spartaus pasaulinės kriptoturto rinkos augimo 2020 m. pabaigoje–2021 m., kriptoturto kapitalizacija 2021 m. lapkričio mėn. pasiekė aukščiausią lygį istorijoje (žr. A pav. grafiką kairėje). Tačiau jau 2022 m. pirmais mėnesiais kriptoturto kainos smuko, o žlugus kriptoturto žetonui TerraUSD ir bankrutavus kriptoturto skolintojui Celsiuis Network, 2022 m. viduryje kainų korekcija dar labiau paaštrėjo. 2022 m. lapkričio mėn. apie bankrotą paskelbė viena didžiausių pasaulyje kriptoturto keityklų FTX. Tai ne tik neigiamai paveikė kriptoturto rinkos lūkesčius, bet ir tiesiogiai palietė dalį kitų šios rinkos dalyvių, kurie buvo priversti paskelbti bankrotus. Šie kriptoturto ekosistemos sunkumai iš dalies prisidėjo ir prie JAV bankų Silvergate ir Signature Bank, aktyviai veikusių kriptoturto sektoriuje, likvidavimo 2023 m. kovo mėn.
Kriptoturto rinkos tarpusavio sąsajos su tradicine finansų sistema šiuo metu tebėra mažos ir nekelia rizikų finansų sistemai, bet sparti plėtra galėtų didinti sisteminę rinkos svarbą. JAV bankų bankroto atvejai parodė, kad kriptoturto ekosistemos rizikų materializavimasis gali kelti pavojų finansų įstaigoms, turinčioms tiesioginių sąsajų su kriptoturto rinka, pavyzdžiui, jei didelę dalį indėlių sudaro kriptoturto įmonių indėliai. Rizikos finansų sistemai taip pat gali kilti dėl stabilizuotų kriptoturto žetonų. Esant dideliam vartotojų pasitraukimui, stabilizuoto kriptoturto žetono, kuris yra užtikrintas, pavyzdžiui, oficialiąja valiuta, emitentai būtų priversti parduoti žetono rezervinį turtą. Kadangi šis turtas gali būti sudarytas iš vyriausybių VP, komercinių VP ar indėlių, staigus ir didelės apimties tokių rezervų pardavimas galėtų neigiamai paveikti finansų įstaigas. Vis dėlto dėl mažo rinkos dydžio, kuris, net ir esant didžiausioms kriptoturto kainoms, siekė tik apie 1 proc. bendros akcijų ir VP rinkos pasaulyje, ir tiesioginių sąryšių nebuvimo tiek su tradicinėmis finansų įstaigomis Lietuvoje, tiek Europoje, rizikų materializacija neturėtų reikšmingo poveikio finansiniam stabilumui.
A pav. Kriptoturto rinkos kapitalizacija pasaulyje (grafikas kairėje) ir kriptoturto paslaugų teikėjų skaičius Lietuvoje (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: CoinMarketCap, VĮ Registrų centras ir Lietuvos banko skaičiavimai.
2020 m. rugsėjo mėn. EK pasiūlė naująjį Reglamentą dėl kriptoturto rinkų (angl. MiCA Regulation) – jis užtikrins bendrą kriptoturto sektoriaus reguliavimą ES valstybėse narėse. MiCA reglamentu siekiama užtikrinti teisinę kriptoturto, kuriam šiuo metu nėra taikomi galiojantys finansų rinkos teisės aktai, sistemą. Daugiausia dėmesio naujame reglamente skiriama vartotojų ir investuotojų apsaugos bei rinkos vientisumo didinimui, be to, nustatomi reikalavimai kriptoturto paslaugų teikėjams ir kriptoturto emitentams, pavyzdžiui, susiję su pakankamu atsargų, kuriomis būtų padengiami kriptoturto išpirkimo prašymai, užtikrinimu, – tai garantuos didesnį finansinį stabilumą. 2023 m. balandžio 19 d. vykusiame balsavime Europos Parlamentas patvirtino MiCA reglamentą, kuris įsigalios 2024 m.
2022 m. birželio mėn. patvirtinti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai prisidės prie skaidresnės ir tvaresnės sektoriaus plėtros. Nuo 2020 m. kriptoturto paslaugų teikėjų rinka Lietuvoje sparčiai plėtojosi ir 2022 m. pabaigoje kriptoturto paslaugų teikėjų buvo 850 (žr. A pav. grafiką dešinėje). Iš dalies tai lėmė palankios sąlygos pradėti veiklą Lietuvoje ir sugriežtintas sektoriaus reguliavimas kaimyninėse valstybėse, pavyzdžiui, Estijoje. Atsižvelgiant į kylančias rizikas, ypač susijusias su pinigų plovimu, sukčiavimu ir tarptautinių sankcijų apėjimu, 2022 m. birželio mėn. priimti šio įstatymo pakeitimai, kuriais kriptoturto paslaugų teikėjams nustatytas didesnis įstatinio kapitalo reikalavimas (tiek UAB, tiek AB – iki 125 tūkst. Eur), išplečiamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas vadovams, valdymo organų nariams ir galutiniams naudos gavėjams. Taip pat iki 700 Eur sumažinta sandorio suma, kai reikalaujama nustatyti kliento tapatybę. Po pakeitimų įsigaliojimo kriptoturto paslaugų teikėjų skaičius sumažėjo – 2023 m. kovo mėn. šių įmonių buvo apie 350. Daugumos įmonių pagrindinė veikla – kriptoturto keitimas arba laikymas. Vis dėlto, net ir įsigaliojus daliai pakeitimų, vis dar trūksta išsamios informacijos apie kai kurias kriptoturto paslaugų teikėjų įmones, o tai apsunkina šių įmonių atitikties užtikrinimą ir rizikų vertinimą.
2.Rizikos ir iššūkiai finansų sistemai, bankų atsparumo vertinimas
2.1. Sisteminės rizikos finansiniam stabilumui
2.1.1.Galimo ekonomikos sukrėtimo rizika lėčiau augančios prekybos, aukštos infliacijos ir kylančių palūkanų normų aplinkoje
Vis dar didelė infliacija, griežtėjančios finansavimo sąlygos ir suprastėjusios prekybos perspektyvos lėtina Lietuvos ekonomikos augimą ir didina reikšmingo ekonominio sukrėtimo tikimybę. Per pastaruosius penkerius metus eksportas sparčiau per ketvirtį mažėjo tik pandemijos pradžioje, o 2023 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, šalies ekonomika sumenko 3,6 proc. ir traukėsi antrą ketvirtį iš eilės, tad šalyje fiksuota techninė recesija (žr. 18 pav. grafiką kairėje). Šį susitraukimą 2023 m. pirmąjį ketvirtį daugiausia nulėmė pastebimai mažėjusios pramonės, transporto ir mažmeninės prekybos sektorių veiklos apimtys. Pagrindinės šio sulėtėjimo priežastys – griežtėjančios finansavimosi sąlygos, įvestos tarptautinės prekybos sankcijos bei sumažėjusi užsienio paklausa lietuviškos kilmės prekėms ar paslaugoms. Svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės yra Lenkija, Latvija, Vokietija, Nyderlandai ir Estija – 2023 m. prognozuojamas nedidelis kai kurių jų realiojo BVP susitraukimas (žr. 18 pav. grafiką viduryje), kuris susiklosčius nepalankioms aplinkybėms galėtų būti reikšmingai didesnis. Pavyzdžiui, pasikartojantys neramumai užsienio šalių bankų sektoriuose arba finansų rinkose (plačiau žr. 2.1.2 skirsnyje) galėtų nulemti kreditavimo susitraukimą ir stipresnį šių šalių ekonomikų nuosmukį, dėl to mažėtų Lietuvos eksporto paklausa, o Lietuvos BVP 2023 m. galėtų smukti dar labiau nei 2023 m. pirmąjį ketvirtį. Staigus eksporto susitraukimas galėtų lemti didesnius labiausiai nuo eksporto priklausomų įmonių nuostolius ir papildomus sunkumus vykdant finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir kitoms įmonėms. Įmonių pelningumas ir likvidžių rezervų apimtis gali mažėti ir dėl to, kad žaliavų ir tarpinių prekių pabrangimą gali būti sudėtinga perkelti į galutinės prekės kainą, o karo Ukrainoje įvykių seka gali pakartotinai sukelti energijos ir kitų žaliavų kainų šokus ateityje. Dėl to galimas darbuotojų atleidimas, lemsiantis finansines problemas gyventojams ir aukštesnį nedarbo lygį šalyje, o tai gali sustiprinti ekonomikos sukrėtimo poveikį.
Didelė infliacija ir kylančios palūkanų normos mažina namų ūkių bei įmonių turimus finansinius rezervus ir didina turimų įsipareigojimų naštą. Lietuvoje 2022 m. fiksuotas vienas aukščiausių infliacijos augimo tempų visoje euro zonoje 2023 m. šiek tiek sumažėjo, tačiau tebėra didelis, o dėl aukštos infliacijos euro zonoje griežtinama pinigų politika lėmė pagrindinių palūkanų normų staigų padidėjimą 3,75 proc. punkto nuo 2022 m. vidurio (plačiau žr. 1.1 skirsnyje). Kylančios palūkanų normos, aukšta infliacija ir vis dar esantis neapibrėžtumas dėl ekonomikos perspektyvų varžo įmonių ir namų ūkių galimybes kaupti finansinius rezervus ir apriboja gyventojų perkamąją galią, kuri 2022 m. sumažėjo pirmą kartą per pastaruosius dešimt metų, o 2023 m. turėtų būti panašaus lygio. Lietuvoje dauguma įmonių ir gyventojų būsto paskolų yra suteiktos su kintamąja palūkanų norma, tad didėjančios pagrindinės palūkanų normos turi įtakos didžiajai daliai paskolų turėtojų, kuriems, be augančių kitų išlaidų, didėja ir skolos tvarkymo išlaidos, o tai gali apsunkinti gyventojų ir įmonių galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms bei kitoms įmonėms ir didinti jų kredito nuostolius. Didelės infliacijos ir kylančių palūkanų normų aplinkos įtaka matyti ir iš verslo pasitikėjimo rodiklių vertinimo (žr. 18 pav. grafiką dešinėje) – prasčiausiai savo veiklos perspektyvas vertino pramonės sektorius, kuris gamybos pajėgumus 2023 m. pirmąjį ketvirtį naudojo gerokai menkiau nei įprastai, o sektoriaus pagamintos produkcijos atsargos yra ženkliai išaugusios dėl sumažėjusių pardavimų.
Aukštos infliacijos ir kylančių palūkanų normų aplinkos įtaką rodė suprastėjęs verslo pasitikėjimo vertinimas, o ateityje reikšmingą įtaką Lietuvos ekonomikos augimui gali turėti ekonomikos susitraukimas pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse.
18 pav. Lietuvos BVP ir lietuviškos kilmės prekių eksporto dinamika (grafikas kairėje), pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės bei jų realiojo BVP prognozės 2023 m. (grafikas viduryje) ir skirtingų verslo veiklos sektorių pasitikėjimo rodikliai (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: VDA ir TVF.
Pastaba: grafike kairėje vaizduojamas ekonominių vertinimų rodiklis yra penkių sudėtinių dalių – vartotojų, pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų pasitikėjimo rodiklių – aritmetinis svertinis vidurkis (svoriai sudaro atitinkamai 20, 40, 5, 5, 30 %).
Jautriausiai pagal krizės scenarijų ir reikšmingus apyvartos bei išlaidų šokus reaguotų apgyvendinimo ir maitinimo, transporto ir prekybos sektoriuose esančios įmonės, kartu jose atsirastų daugiausia galimų prarasti darbo vietų. Susiklosčius prognozuojamoms makroekonominėms aplinkybėms, pažeidžiamų įmonių skaičius šiuose sektoriuose išaugtų vos po 1 proc. punkto, palyginti su faktiniais 2021 m. įmonių duomenimis, tačiau, pasikartojus krizės laikotarpiu fiksuotam scenarijui, pažeidžiamų įmonių skaičius padidėtų atitinkamai 16,7 ir 14,7 proc. punkto (žr. 19 pav. grafiką kairėje). Bendras pažeidžiamų įmonių skaičius tokiu atveju išaugtų 6,5 proc. punkto. Įmonių apyvartai ir išlaidoms didėjant tikėtinu tempu, jautriausiai į elektros kainų pokyčius reaguotų meninės ir pramoginės veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo bei gamybos sektoriai. Tuo metu išaugusios palūkanos reikšmingą įtaką turėtų apgyvendinimo ir maitinimo, administracinės ir aptarnavimo veiklos bei NT operacijų sektoriuose veikiančioms įmonėms. Ekonominiai sukrėtimai labiausiai paveiktų labai mažas ir mažas įmones, kurios sudaro daugiau nei 90 proc. visų pažeidžiamų įmonių, o išsipildžiusi prognozė pagal krizės scenarijų galėtų lemti didesnį pažeidžiamų vidutinių ir didelių įmonių skaičiaus padidėjimą (žr. 19 pav. grafiką viduryje). Tuo metu darbo vietų, kurios galėtų būti prarastos bankrutavus pažeidžiamoms įmonėms, dalis pagal krizės scenarijų padidėtų 9 proc. punkto, palyginti su pagrindiniu scenarijumi. Drastiškai mažėjanti apyvartos ir išlaidų apimtis lemtų gerokai didesnį galimų prarasti darbo vietų skaičiaus padidėjimą daugiausia dėl potencialaus įmonių uždarymo prekybos ir transporto sektoriuose (žr. 19 pav. grafiką dešinėje).
Išsipildžius 2008–2010 m. krizės scenarijui, didžiausias pažeidžiamų įmonių ir galimų prarasti darbo vietų skaičiaus prieaugis galėtų atsirasti prekybos ir transporto sektoriuose.
19 pav. Pažeidžiamų įmonių skaičius pagal EVRK sektorius (grafikas kairėje), pasiskirstymas pagal įmonių dydžius (grafikas viduryje) ir darbo vietų, kurios galėtų būti prarastos pasikartojus finansų krizės scenarijui, skaičiaus padidėjimas pagal EVRK sektorius (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: grafike kairėje pateiktos dalys, palyginti su visomis atitinkamo sektoriaus įmonėmis, procentais; stulpelyje „apgyvendinimas“ vaizduojamas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius, stulpelyje „pramoginė veikla" – meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos sektorius, stulpelyje „aptarnavimas“ – administracinės ir aptarnavimo veiklos sektorius. Grafike dešinėje – dalys, palyginti su bendru finansines ataskaitas pateikusių įmonių darbuotojų skaičiumi, procentais.
Pagal krizės scenarijų pažeidžiamų įmonių kreditas sudaro nedidelę dalį viso ne finansų įmonių kredito (žr. 20 pav. grafiką kairėje), todėl, reikšmingai išaugus tokių įmonių skaičiui, poveikis finansų sektoriui išliktų ribotas, o įmonių kredito rizika vis dar būtų pakankamai nedidelė dėl sukurtų saugiklių po ankstesnės krizės. Ne finansų įmonių kredito portfelio sektorinė diversifikacija ir ribota pažeidžiamų klientų kredito dalis (žr. 20 pav. grafiką kairėje) labai riboja viso ne finansų įmonių paskolų portfelio tikėtino nuostolio padidėjimą pagal krizės scenarijų. Palyginti su pagrindiniu scenarijumi, ne finansų įmonių kredito tikėtini nuostoliai išaugtų dvigubai, tačiau vis dar būtų nedideli ir siektų tik apie 2,7 proc. viso ne finansų įmonių paskolų portfelio. Tikėtinų nuostolių padidėjimą pagal krizės scenarijų lemia labiausiai pažeidžiamų – prekybos ir transporto – sektorių įmonių paskolos (žr. 20 pav. grafiką dešinėje). Kitų sektorių paskolos nėra labai paveikiamos pagal krizės scenarijų, todėl jų nuostoliai sudaro nedidelę dalį visų tikėtinų nuostolių. Tikėtinų nuostolių padidėjimas tebėra mažas ir pavienių bankų portfeliuose – reikšmingiausių bankų ir užsienio bankų filialų, kurių paskolos ne finansų įmonėms sudaro 91 proc. viso ne finansų įmonių paskolų portfelio, tikėtini nuostoliai pagal krizės scenarijų siektų nuo 1,4 iki 4,1 proc. bankų paskolų portfelio vertės.
Pasikartojus krizės scenarijui, įmonių kredito rizika tebebūtų pakankamai nedidelė dėl sukauptų rezervų, geresnio finansų sektoriaus pasirengimo ir sukurtų saugiklių po ankstesnės krizės.
20 pav. Paskolų portfelio struktūra pagal EVRK sektorius (grafikas kairėje) ir tikėtinų nuostolių dalis, palyginti su visų ne finansų įmonių paskolų portfeliu, ir jų skirstymas pagal EVRK sektorius (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.
Išsipildžius labai nepalankiam scenarijui, jautriausiai į palūkanų normų šoką reaguotų būsto paskolas turintys namų ūkiai, tačiau dviem trečdaliams 4 proc. punktų palūkanų normų šokas lemtų iki 3 proc. vidutinių namų ūkių pajamų siekiantį mėnesinės įmokos prieaugį. Bendras pažeidžiamų namų ūkių skaičius tokiu atveju siektų 7 proc. ir, palyginti su labiausiai tikėtinu scenarijumi, padidėtų beveik 3 proc. punktais. Iš visų namų ūkių, kuriuose pajamas uždirba vienas asmuo, labai nepalankaus scenarijaus atveju pažeidžiami taptų 9 proc., jautriausiai į palūkanų normų šokus reaguotų mažesnes nei 1 000 Eur pajamas (neatskaičius mokesčių) gaunantys namų ūkiai (žr. 21 pav. grafiką kairėje). Tuo metu namų ūkiai, kuriuose pajamas uždirba du asmenys, būtų šiek tiek atsparesni nepalankioms aplinkybėms ir pažeidžiami taptų tik 5 proc. Nors namų ūkiai, gaunantys mažesnes nei 1 000 Eur pajamas, turi daugiau paskolų vartojimui ir kitiems tikslams, tačiau būsto paskolos sudaro beveik 80 proc. viso paskolų namų ūkiams portfelio. Taip pat daugiau vartojimo paskolų sutarčių sudaromos fiksuotosiomis palūkanomis, o būsto paskoloms būdinga kintamoji palūkanų norma, tad būsto paskolos ir jas turintys gyventojai jautriau reaguoja į kylančias pagrindines palūkanų normas. Išsipildžius labai nepalankiam scenarijui, pažeidžiamų namų ūkių dalis, kurių vidutinės mėnesinės paskolos įmokos dydžio ir pajamų santykis viršytų ASN nurodytą 40 proc. ribą, sudarytų 4,5 proc. visų būsto paskolas turinčių namų ūkių ir, palyginti su labiausiai tikėtinu scenarijumi, būtų 1,7 proc. punkto didesnė. Tiesa, 4 proc. punktais išaugusios palūkanų normos beveik dviem trečdaliams būsto paskolas turinčių namų ūkių mėnesines įmokas padidintų tik iki 100 Eur, toks prieaugis jiems sudarytų iki 3 proc. vidutinių mėnesio pajamų. Dar ketvirtadalis namų ūkių patirtų nuo 100 iki 200 Eur (5 % vidutinių mėnesio pajamų) siekiantį mėnesinį įmokos padidėjimą (žr. 21 pav. grafiką dešinėje). Kiti didesnes pajamas gaunantys namų ūkiai patirtų nuo 7 iki 9 proc. vidutinių mėnesio pajamų siekiantį įmokų prieaugį. Mažiau palūkanų išlaidos turėtų padidėti švietimo ir transporto sektoriuose dirbantiems asmenims, o daugiau padidėtų informacijos ir ryšių, NT operacijų bei prekybos sektorių darbuotojams. Pagal paskolai įkeisto būsto regioną daugiausia pažeidžiamų namų ūkių pagal abu scenarijus būtų Klaipėdos ir Telšių apskrityse, mažiausiai – Vilniaus ir Kauno apskrityse.
Nepalankusis scenarijus labiausiai paveiktų būsto paskolas turinčius namų ūkius, kuriuose iki 1 000 Eur siekiančias pajamas uždirba vienas asmuo, tačiau dėl kylančių palūkanų normų daugumai namų ūkių palyginti nedaug padidėtų mėnesinės paskolų įmokos.
21 pav. Pažeidžiamų namų ūkių dalis skirtinguose pajamų rėžiuose (grafikas kairėje) ir prognozuojamas mėnesinių būsto paskolų įmokų padidėjimas namų ūkiams (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: NŪ – namų ūkiai. Grafike kairėje stulpeliais pavaizduota pažeidžiamų namų ūkių dalis, palyginti su visais atitinkamam pajamų rėžiui priklausančiais NŪ, taškiniai simboliai rodo, kokią dalį, palyginti su visais paskolas turinčiais NŪ, sudaro atitinkamam pajamų rėžiui priklausantys namų ūkiai. Grafike dešinėje – mėnesinių įmokų padidėjimas apskaičiuotas taikant 4 proc. punktų palūkanų normų šoką nuo lygio, fiksuoto prieš ECB pagrindinių palūkanų normų padidėjimą.
Pagal krizės scenarijų bankų ir kredito unijų vienų metų būsto paskolų nuostoliai padidėtų beveik dvigubai, palyginti su įvertintais pagal pagrindinį scenarijų, tačiau sudarytų vos 0,1 proc. viso bankų sektoriaus portfelio vertės. Pagal krizės scenarijų padidėjusios būsto paskolų įmokos, nedarbo lygis ir kritusios namų ūkių pajamos lemtų, kad dalis namų ūkių susidurtų su sunkumais grąžindami turimas būsto paskolas, o kredito davėjai patirtų papildomų nuostolių negalėdami užstatu padengti neveiksnių paskolų dalies. Labiausiai pažeidžiami būtų transporto ir prekybos sektoriuose dirbantys skolininkai, kurių būsto paskolų tikėtini nuostoliai padidėtų beveik tris kartus ir sudarytų apie 40 proc. visų būsto paskolų tikėtinų nuostolių. Tai paaiškinama aukštu transporto įmonių pažeidžiamumu pagal krizės scenarijų, tai reikšmingai prisidėtų prie beveik 5 proc. punktais išaugusios ten dirbančių skolininkų nemokumo tikimybės (žr. 22 pav. grafiką kairėje). Vis dėlto tiek bankų savireguliacija suteikiant būsto paskolas, tiek ASN, kuriuose nustatyti minimalūs paskolų padengimo užstatu reikalavimai, užtikrintų, kad net ir labiausiai pažeidžiamuose sektoriuose dirbančių skolininkų būsto paskolų tikėtini nuostoliai pagal krizės scenarijų neviršytų 0,15 proc. šio portfelio vertės (žr. 22 pav. grafiką dešinėje).
Pagal krizės scenarijų rizikingiausios būtų transporto ir prekybos sektoriuose dirbančių namų ūkių paskolos, tačiau nuostolių dalis visame būsto paskolų portfelyje būtų nedidelė.
22 pav. Būsto paskolų nemokumo tikimybių sklaida (grafikas kairėje) ir tikėtinų nuostolių dalis, palyginti su paskolų portfeliu, pagal skolininko darbovietės EVRK sektorių (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: paveiksle dešinėje vertikalios linijos žymi viso namų ūkių būsto paskolų portfelio santykinius nuostolius pagal pagrindinį ir pagal krizės scenarijus.
2.1.2.Pasitikėjimo finansų sektoriuje sumažėjimo rizika dėl padidėjusios įtampos pasaulio finansų rinkose
Tiesioginių sąsajų Lietuvos bankai su sunkumais susidūrusiais bankais neturi, bet investuotojams atsargiau žiūrint į bankus, pažeidžiamos gali tapti net ir pelningai dirbančios, didelį likvidumą turinčios įstaigos. Pavyzdžiui, su skandalais susiduriančio, tačiau pelningo ir likvidaus Vokietijos Deutsche Bank nevykdomų kredito įsipareigojimų apsikeitimo sandorių (angl. credit default swap, CDS) kainos, rodančios įžvelgiamą įstaigos rizikingumą, kovo 23 d. staiga pakilo dėl pavienių investuotojų veiksmų (žr. 23 pav. grafiką dešinėje). Tai lėmė apie 14 proc. banko akcijų kainų kritimą. Nors akcijų vertės po staigaus kritimo jau atsigavo, šis atvejis parodo, kad, esant padidėjusiai įtampai, panika gali kilti net ir dėl santykinai saugių bankų. Skandinaviska Enskilda Banken AB ir Swedbank AB, patronuojančiųjų AB SEB banką ir „Swedbank“, AB, CDS kainos, prasidėjus neramumams JAV, reikšmingai nepakito – investuotojai neįžvelgia didesnio šių bankų rizikingumo.
Pavienių bankų problemos JAV neigiamai paveikė investuotojų požiūrį į visą bankų sektorių.
23 pav. Bankų akcijų vertės (grafikas kairėje) ir bankų CDS (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Refinitiv.
Pastaba: SVB – Silicon Valley Bank, SEB – Skandinaviska Enskilda Banken AB, Swedbank – Swedbank AB.
Lietuvos bankų sektorius turi didelius kapitalo ir likvidumo rezervus, didžioji dalis indėlių yra apdrausti, tačiau atskiri bankai gali būti labiau pažeidžiami galimam staigiam indėlių sumažėjimui. Tvyrant įtampai finansų sektoriuje ir staiga sumažėjus pasitikėjimui Lietuvos bankais, indėlininkai gali suskubti atsiimti indėlius. Lietuvos bankų sektorius galėtų atlaikyti 40 proc. indėlių sumažėjimą (plačiau žr. 2.3.2 skirsnyje). Istoriškai didžiausias indėlių sumažėjimas per mėnesį sudarė 6,2 proc., tad bankai galėtų atlaikyti išskirtinai didelį indėlių sumažėjimą. Be to, šiek tiek daugiau nei du trečdaliai visų bankų sektoriaus indėlių yra apdrausti, o tai mažina paskatas skubotai atsiimti indėlius (žr. 24 pav. grafiką kairėje). Vis dėlto pavienių bankų padėtis yra nevienoda. Kai kurie bankai turi mažiau apdraustų indėlių, kiti galėtų atlaikyti santykinai mažesnį indėlių sumažėjimą. O problemos viename banke galėtų sukelti indėlininkų nepasitikėjimą visu sektoriumi, padidėtų ir daugiau rezervų turinčių bankų pažeidžiamumas.
Didžioji dalis Lietuvos bankų turimų SVP nėra į apskaitą įtraukiami rinkos verte, bet jie sudaro nedidelę bankų turto dalį ir kitaip nei žlugę JAV bankai, Lietuvos bankai turi gerokai daugiau likvidžiojo turto. Tik apie trečdalis Lietuvos bankų ir kredito unijų SVP yra į apskaitą įtraukiami rinkos kaina (žr. 24 pav. grafiką dešinėje), tad jų balansinės vertės gali reikšmingai skirtis nuo rinkos verčių. Bankams pritrūkus likvidumo lėšų, jiems gali tekti parduoti turimus SVP, kurių vertė, didėjant palūkanų normoms, mažėja. O nuostolingai parduoti SVP galėtų neigiamai paveikti pasitikėjimą bankais, tai ir įvyko JAV. Tačiau Lietuvos bankų balansai gerokai skiriasi nuo žlugusių JAV bankų. SVP sudaro vos 9,2 proc. Lietuvos bankų turto, o grynieji pinigai ir centriniame banke laikomos lėšos – 33,9 proc. JAV Silicon Valley Bank grynieji pinigai sudarė 6,5, Signature banko – 5,4 proc. turto. Tad sukrėtimo atveju dideli Lietuvos bankų likvidumo rezervai mažintų poreikį nuostolingai parduoti turimus SVP. Be to, ESRV skaičiavimais, nerealizuotieji Lietuvos bankų turimų VVP nuostoliai sudaro apie 2 proc. pirmojo lygio kapitalo – tai yra viena mažiausių dalių ES.
Didelė apdraustų indėlių dalis mažina paskatas skubėti atsiimti indėlius sukrėtimo atveju ir, nors didžioji dalis bankų SVP nėra perkainojami rinkos kaina, jie sudaro santykinai nedidelę viso turto dalį.
24 pav. Apdraustų indėlių dalis (grafikas kairėje) ir rinkos kaina perkainojamų SVP dalis (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Pastaba: vienodi bankų pavadinimai grafikuose nebūtinai yra tie patys bankai. LCKU – Lietuvos centrinė kredito unija, JCKU – Jungtinė centrinė kredito unija.
Išaugusi įtampa pasaulio finansų rinkose gali lemti didesnes bankų finansavimosi išlaidas, tačiau tiesioginį poveikį Lietuvos bankams mažina nedidelė finansavimosi rinkose dalis ir sumažėję ryšiai su patronuojančiaisiais bankais. Lietuvos bankų finansavimasis rinkose sudaro vos 3 proc. visų įsipareigojimų, tad brangesnis finansavimasis bankų reikšmingai nepaveiktų (žr. 25 pav. grafiką kairėje). Vis dėlto poveikis Lietuvai gali pasireikšti netiesiogiai per patronuojančiuosius bankus. Finansavimasis rinkose sudaro 44 proc. Švedijos bankų įsipareigojimų – tai yra viena didžiausių dalių ES. Padidėjus finansavimosi išlaidoms, patronuojantieji bankai gali atitraukti turimas perteklinio likvidumo lėšas iš Lietuvos. Pernelyg staigus likvidumo lėšų atitraukimas galėtų lemti mažesnį kreditavimą Lietuvoje, o susitraukus kreditavimui realioji ekonomika augtų gerokai lėčiau. Tačiau šią riziką mažina tai, kad Lietuvos bankų sąsajos su patronuojančiaisiais bankais vis mažėja. Užsienio kredito įstaigų indėliai Lietuvoje veikiančiuose bankuose 2023 m. pradžioje sudarė vos 5 proc. Lietuvos bankų turto, o per finansų krizę šis rodiklis siekė apie 43 proc. (žr. 25 pav. grafiką dešinėje). Tiesa, brangesnis finansavimasis gali turėti įtaką Lietuvos bankams, kurie turi išleisti subordinuotųjų obligacijų dėl MREL.
Didesnio kintamumo pasaulio finansų rinkose poveikį Lietuvos bankams mažina nedidelė finansavimosi rinkose dalis, mažas ryšys su patronuojančiaisiais bankais.
25 pav. Finansavimosi rinkose dalis (grafikas kairėje) ir užsienio kredito įstaigų indėlių dalis, palyginti su bankų turtu (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: ECB ir Lietuvos bankas.
2.1.3.Rizika dėl galimo būsto ir komercinio NT nuosmukio slopstant finansiniam ciklui
Kylant palūkanų normoms, lėtėjant ekonomikos raidai, lėtėja ir NT rinkų aktyvumo ciklas, o didesni šokai ekonomikoje ir finansų rinkose gali nulemti ir didesnes NT rinkų korekcijas. Lėtesnė ekonomikos raida mažina NT objektų paklausą, 2022 m. fiksuotas pardavimų sumažėjimas tiek būsto, tiek komercinio NT rinkose (plačiau žr. 1.3 skirsnyje). Tikėtina, kad didėjančios palūkanų normos ir brangesnis skolinimasis, sulėtėjusi ekonomikos raida artimiausiu metu toliau mažins NT paklausą. O tuo atveju, jei ekonomika augs dar lėčiau, nei numatoma, didės neramumai finansų rinkose, NT paklausa galėtų sumažėti dar daugiau, susitrauktų finansavimo srautai, blogėtų NT savininkų finansinė padėtis. Tai galėtų nulemti ir didesnę NT rinkų korekciją.
NT rinkos yra glaudžiai susijusios su kredito įstaigų paskolų portfeliais, reikšmingai prisideda prie bendros ekonomikos raidos, tad korekcijos NT rinkose gali turėti neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui. Su būstu ir komerciniu NT susijęs skolinimas sudaro 76 proc. visų paskolų privačiajam ne finansų sektoriui, o skolinimas statybos ir NT operacijų įmonėms – 32 proc. visų paskolų ne finansų įmonėms (žr. 26 pav. grafikus kairėje ir viduryje). Kredito įstaigų paskolų portfelių sąsajos su NT rinkomis daro kredito įstaigas pažeidžiamas galimai NT rinkų korekcijai. Be to, būstas ir kiti statiniai sukuria apie 12 proc. Lietuvos BVP (žr. 26 pav. grafiką dešinėje), tad korekcijos NT rinkose gali lemti lėtesnį visos ekonomikos augimą. Dėl to galėtų būti neigiamai paveiktos ir su NT nesusijusios ekonominės veiklos, išaugtų nedarbas, nedidėtų ar net mažėtų atlyginimai ir blogėtų gyventojų finansinė padėtis. Tokie ekonominiai sukrėtimai galiausiai neigiamai paveiktų ir kredito įstaigas bei finansinį stabilumą.
Didesnis ekonomikos susitraukimas, toliau sparčiai kylančios palūkanų normos neigiamai veiktų gyventojų finansinę padėtį ir galėtų sukelti didesnę būsto kainų korekciją. Jei ekonomikos raida bus reikšmingai prastesnė, nei numatoma, ir dėl to išaugtų nedarbas, mažėtų gyventojų pajamos, taip pat, toliau sparčiai didėjant palūkanų normoms (plačiau žr. 2.1 skirsnyje), būstų paklausa sumažėtų dar labiau, nei fiksuojama dabar. Dėl suprastėjusios padėties darbo rinkoje ir padidėjusių paskolų įmokų kai kurie gyventojai gali būti priversti būstą parduoti. O sumažėjus paklausai, dėl atsiradusio pasiūlos perviršio kainos galėtų reikšmingai kristi.
NT rinkos yra glaudžiai susijusios su finansų sistema ir ekonomika.
26 pav. NT paskolų pagal paskirtį dalis, palyginti su visu paskolų privačiajam ne finansų sektoriui portfeliu (grafikas kairėje), skolinimo NT įmonėms dalis, palyginti su visa skolinimo įmonėms apimtimi (grafikas viduryje) ir NT dalis BVP (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Lietuvos bankas ir VDA.
Pastaba: KNT – komercinis nekilnojamasis turtas.
Staigus kreditavimo susitraukimas mažintų būstų, ypač perkamų savo reikmėms, paklausą ir galėtų sudaryti prielaidas didesnei būsto kainų korekcijai. Esant padidėjusiam neapibrėžtumui dėl ekonomikos raidos, bankai jau pradeda griežtinti skolinimo standartus ir mažina paskolų pasiūlą (plačiau žr. 1.4 skirsnyje). Nors apie 60 proc. visų būstų nuperkama nuosavomis lėšomis, o tai mažintų susitraukusio kreditavimo poveikį rinkai, būstai, kurių vertė yra didesnė kaip 50 tūkst. Eur – tai yra pagrindiniai gyventojų būstai, dažniausiai perkami su paskola (žr. 27 pav. grafiką kairėje). Todėl tuo atveju, jei skolinimo srautai reikšmingai susitrauktų dėl, pavyzdžiui, neramumų finansų rinkose ir jų pasekmių Lietuvos bankų sektoriui (plačiau žr. 2.1.2. skirsnyje), reikšmingai sumažėtų gyventojų galimybės įsigyti pagrindinį, savo reikmėms naudojamą būstą ir galėtų įvykti didesnė būsto kainų korekcija.
Susitraukusi paklausa, sumažėjusios pinigų įplaukos ir kartu didėjančios palūkanų normos gali lemti prastesnę NT įmonių finansinę padėtį, o atskirų įmonių problemos dėl užkrato efekto gali sukelti visos rinkos korekciją. Sumažėjusi paklausa – tiek gyvenamojo, tiek komercinio NT rinkose, lemia mažesnes su NT veikla susijusių įmonių pinigų įplaukas. Bendrai NT įmonės yra sukaupusios nemažus likvidumo rezervus, kurie viršija lygius, buvusius prieš 2008–2009 m. finansų krizę (žr. 27 pav. grafiką dešinėje). Tačiau, sparčiai kylant palūkanų normoms ir kartu mažėjant paklausai, kai kurie mažiau patyrę rinkos dalyviai gali būti labiau pažeidžiami. Jei pavienės įmonės susidurs su finansiniais sunkumais ir turės gerokai pigiau, nei planuota, parduoti objektus ar objektų visai neužbaigs ir net bankrutuos, neigiamai galėtų būti paveiktas pasitikėjimas visa rinka. Tada ir didesniems rinkos dalyviams gali tekti mažinti kainas, brangtų įmonių finansavimasis. Taip dėl užkrato efekto su sunkumais susidurtų daugiau rinkos dalyvių, o tai galėtų nulemti korekcijas gyvenamojo ir komercinio NT rinkose.
Susitraukęs skolinimas ypač neigiamai paveiktų skolinimą pagrindiniams būstams, NT įmonės yra sukaupusios nemažus likvidumo rezervus.
27 pav. Su paskola įsigytų būstų dalis (grafikas kairėje) ir įmonių einamasis likvidumas (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: VĮ Registrų centras ir VDA.
Pastaba: einamasis likvidumas yra trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis.
Didesnės būsto kainų korekcijos tikimybę mažina tai, kad, kitaip nei prieš finansų krizę, šiuo metu rinkoje yra mažiau perkaitimo požymių. Nors per pandemiją kainos tolo nuo ekonominiais veiksniais pagrįstų verčių, kainų pervertinimas ir toliau buvo gerokai mažesnis nei prieš finansų krizę buvęs lygis (žr. 28 pav. grafiką kairėje). Kainų pervertinimo įverčių sklaida vis dar yra didelė ir signalizuoja, kad kainos dar gali koreguotis, bet bendras pervertinimo įvertis mažėja – lėčiau kylant kainoms, per pandemiją susidarę kainų disbalansai jau po truputį mažėja. Be to, nors ir išaugę, kreditavimo srautai ir būsto rinkos apyvarta labiau atitinka bendras ekonomines tendencijas nei prieš finansų krizę ir taip pat jau grįžta į įprastas vėžes (žr. 28 pav. grafiką viduryje).
Būsto rinkos raida labiau atitiko ekonomikos raidą per pandemiją nei prieš finansų krizę, yra laikomasi ASN, tai mažina didesnės būsto kainų korekcijos tikimybę ir galimą poveikį.
28 pav. Būsto kainų pervertinimas (grafikas kairėje), būsto rinkos rodiklių ir BVP santykiai (grafikas viduryje) bei būsto paskolų rizikos rodikliai (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: VDA ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: grafike dešinėje nuo 2020 m. pirmojo ketvirčio struktūrinis duomenų lūžis.
Komercinio NT rinka veikia padidėjusio pažeidžiamumo sąlygomis, o tai kelia investuotojų atsitraukimo riziką. Kylančios palūkanų normos reikšmingai didina skolos tvarkymo sąnaudas ir mažina realųjį komercinio NT investicijų pajamingumą. Taip pat krinta naujų investicijų patrauklumas: komercinio NT ir VVP pajamingumų skirtumas per 2022 m. susitraukė 2,4 proc. punkto (sudarė 4,8 %, žr. 30 pav. grafiką kairėje). Į pasikeitusią makroekonominę aplinką neigiamai reaguoja ir akcijų birža – nors pastaruoju metu stabilizavosi, NT fondų akcijų kainų indeksas smuko 2022 m. didžiąją dalį ir vis dar yra žemo lygio (žr. 29 pav. grafiką kairėje). Prastėjanti makroekonominė aplinka slopina komercinio NT plėtrą, o kai kuriuos investuotojus gali net pastūmėti pasitraukti iš rinkos. Be to, nors kylančios palūkanų normos daro neigiamą spaudimą pardavimų kainoms, o tai turėtų didinti esamą komercinio NT pajamingumą, Baltijos regione kainos koreguojasi palyginti vangiai. Tai reiškia, kad, investuotojams ieškant aukštesnio pajamingumo didesnes kainų korekcijas patyrusiose rinkose, artimiausiu metu Lietuvoje šios rūšies investicijų gali mažėti. Kita vertus, gana stabilios komercinio NT kainos suteikia daugiau užtikrintumo rinkoje pozicijas jau užsiėmusiems investuotojams.
Nors didesnių disbalansų kol kas nematyti, neapibrėžtumas komercinio NT rinkoje vis dar yra didelis, taip pat didėja rizika, kad itin sparčiai pastaraisiais metais augusi patalpų pasiūla bus neįsisavinta. Palyginti su didžiosiomis euro zonos šalimis, kuriose 2022 m. komercinio NT kainos koregavosi net 10–15 proc., Lietuvos rinkoje situacija santykinai stabili (plačiau žr. 1.3 skirsnyje). NT fondai pamažu prisitaiko prie išaugusių palūkanų normų: padidėjusias paskolų refinansavimo išlaidas amortizuoja dėl indeksacijos išaugusios nuomos pajamos ir aktyvesnis draudimasis. Be to, kitaip nei Europoje, Lietuvoje dominuoja uždarojo tipo NT fondai, tad likvidumo neatitikimo rizika vietiniams fondams nėra tokia aktuali. Kita vertus, su likvidumo problemomis gali susidurti rinkos dalyviai, turintys pernelyg koncentruotas pozicijas prekybos ir biurų segmentuose, – juose reikšmingesnė kainų korekcija yra labiausiai tikėtina dėl struktūrinių iššūkių (pvz., populiarėjančio darbo iš namų ar elektroninės prekybos plėtros). Be to, lėtėjant ekonomikos augimui, gali mažėti pastaruosius trejus metus itin aktyviai plėtotų komercinių patalpų paklausa – tai grėstų nuostoliais pernelyg ambicingus projektus pradėjusioms NT įmonėms. Nors didžiausių komercinio NT finansuotojų, t. y. bankų, lūkesčiai tebėra geresni nei per pandemiją (žr. 29 pav. grafiką dešinėje), o disbalansų rinkoje teigia matantys tik penktadalis iš jų, tikėtina, kad dar nejaučiami visi pinigų politikos griežtinimo padariniai.
Nors ir nėra kritę iki pandeminio lygio, akcijų indeksai ir bankų lūkesčiai yra gerokai suprastėję, o neapibrėžtumas dėl tolesnės komercinio NT rinkos raidos – didelis.
29 pav. Biržoje prekiaujamų Baltijos šalių NT fondų ir akcijų indeksai (grafikas kairėje) bei bankų lūkesčiai, kaip per artimiausius metus pasikeis komercinio NT kainos (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Nasdaq Baltic ir Lietuvos banko atliekama bankų apklausa.
Komercinės paskirties NT paskolų portfelis tebėra itin rizikingas, tačiau jo kokybė kol kas neprastėjo.
30 pav. Komercinės paskirties NT įmonių paskolos ir komercinio NT ir VPP pajamingumų skirtumas (grafikas kairėje) bei paskolų, užtikrintų komerciniu NT, portfelio pasiskirstymas pagal einamąjį LTV (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Refinitiv ir Lietuvos banko skaičiavimai.
2.1.4.Sisteminės svarbos kibernetinių atakų rizika vykstant karui
2022 m. pasaulyje išaugusi geopolitinė įtampa lėmė padidėjusį kibernetinių atakų skaičių, o tikimybė patirti reikšmingo poveikio ataką iš rusijos ar kitų geopolitinių motyvų vedamų valstybių ir toliau yra padidėjusi. Geopolitinė grėsmė ypač išaugo rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą. Tai lėmė reikšmingai padidėjusį atakų, nukreiptų prieš valdžios institucijas, finansų sektorių, kritinius infrastruktūros subjektus ir įvairių kitų sektorių įmones, skaičių visame pasaulyje: 2020–2022 m. vidutiniškai globalių kibernetinių atakų buvo 40 proc. daugiau nei 2015–2019 m. (žr. 31 pav. grafiką kairėje). Kibernetiniai incidentai neretai buvo siejami su geopolitinių motyvų vedamomis programišių grupuotėmis arba valstybių remiamais subjektais, kurie yra laikomi vienais pavojingiausių dėl gero finansavimo ir technologiškai pažangių atakų. Lietuvoje intensyvesnės atakų bangos buvo fiksuotos rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje ir vasaros mėnesiais, o didelė dalis šių atakų buvo siejamos su prorusiškomis programišių grupuotėmis.
Finansų sektorius tampa vis dažnesniu kibernetinių atakų taikiniu. Remiantis Lietuvos banko vykdomos Apklausos dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai duomenimis, Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų, susidūrusių su kibernetinėmis atakomis, dalis 2022 m. antrąjį pusmetį reikšmingai išaugo – nuo 17,5 proc. (2021 m. pabaigoje) iki 41,5 proc. (2022 m. pabaigoje) (žr. 31 pav. grafiką viduryje). Kibernetinių incidentų, paveikusių bankų veiklą, skaičius 2022 m. padidėjo iki 10, nors 2021 m. tokių incidentų buvo 2. Dauguma šių atakų buvo paskirstytojo paslaugos trikdymo atakos (angl. distributed denial of service, DDoS), jomis siekiama bankų sistemas padaryti neprieinamas vartotojams. Taip pat užfiksuota išpirkos reikalaujančių atakų, kuriomis siekta apriboti prieigą prie duomenų, ir duomenų nutekinimo atvejų. Be to, pastebėta daugiau sistemų skenavimo atvejų, kai siekiama surasti saugumo spragas ir vėliau jomis pasinaudoti. Nepaisant to, sisteminio poveikio padarinių finansų sektoriui šios atakos nesukėlė, tačiau rizika tebėra padidėjusi.
Vyraujant reikšmingoms realiojo ir finansų sektorių sąsajoms, didėja sėkmingos atakos, galinčios paveikti finansų sektorių, tikimybė. Besiplėtojanti skaitmenizacija dar labiau didina šių sektorių priklausomybę, o geopolitinė įtampa lemia didesnę rizikos materializacijos tikimybę. Regioninio kibernetinės gynybos centro (RKGC) atlikta analizė atskleidė, kad Ukrainos finansų sektoriaus dalyviai buvo vieni pirmųjų kibernetinių atakų taikinių rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, tačiau daugiausia destruktyvių atakų buvo nukreipta į kritinės infrastruktūros objektus, kurie galėtų sukelti neigiamus antrinius efektus ekonomikai ir visuomenei. RKGC regioninių grėsmių analizės duomenimis, kibernetinės atakos 2022 m. buvo dažnai nukreiptos prieš valdžios institucijas, žiniasklaidos priemones, transporto, energetikos ir kitų sektorių įmones (žr. 31 pav. grafiką dešinėje). Jei atakos, nukreiptos prieš kritinės infrastruktūros objektus, būtų sėkmingos, tai galėtų sutrikdyti finansinių paslaugų teikimą, lemti finansinius nuostolius ir visuomenės pasitikėjimo praradimą.
Išaugusi geopolitinė įtampa lemia didesnį kibernetinių atakų, kurios vis dažniau tampa nukreiptos ir prieš finansų sektorių, skaičių.
31 pav. Viešai pripažintų globalių kibernetinių atakų skaičiaus dinamika (grafikas kairėje), su kibernetinėmis atakomis susidūrusių finansų įstaigų dalies kaita (grafikas viduryje) ir 2022 m. daugiausia atakuoti sektoriai (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: University of Maryland, Apklausa dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai, Regioninis kibernetinės gynybos centras ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Prieš sistemiškai svarbias finansų įstaigas ar trečiųjų šalių paslaugų teikėjus nukreiptos kibernetinės atakos yra itin pavojingos dėl galimų padarinių visai finansų sistemai. Užkrato tikimybė finansų sektoriuje didėja ir vyraujant reikšmingoms sąsajoms tarp finansų rinkos dalyvių. Remiantis 2022 m. Microsoft ataskaitos duomenimis, dažniausiais valstybių remiamų subjektų atakų (22 %) taikiniais tampa IT įmonės. Pastaraisiais metais atakų prieš trečiųjų šalių IT paslaugų teikėjus skaičius išaugo. Taip bandoma pasiekti pagrindinius taikinius, pasinaudojant sąsajomis su jiems paslaugas teikiančiomis įmonėmis, arba siekiama įvykdyti plataus masto atakas. 2022 m. Lietuvoje panašaus tipo ataka buvo įvykdyta prieš bankinių sistemų kūrėją UAB „BankingLab“. Jos metu buvo paveikti keli finansų sektoriaus dalyviai, kurių duomenys buvo nutekinti. Nors, pagal viešai skelbiamą informaciją, klientai finansiškai nenukentėjo, o paslaugų teikimą pavyko greitai atkurti, tokios atakos yra itin pavojingos, nes gali paveikti visą sektorių ir netgi paskatinti pasitikėjimo juo praradimą, o kartu ir reikšmingą likvidumo atsitraukimą.
Daugėjant kibernetinių grėsmių, stiprinamas bendradarbiavimas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais, didinamos finansų įstaigų investicijos į IT sistemų apsaugą. Reaguodamas į padidėjusias kibernetines rizikas, Lietuvos bankas inicijavo aktyvesnio dalijimosi informacija apie kibernetines grėsmes diskusiją. Bendradarbiaudami su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, bankai išbandys tam skirtas technines ir organizacines priemones. 2022 m. ESRV taip pat paskelbė rekomendaciją dėl Europos sisteminių kibernetinių incidentų koordinavimo sistemos (EU-SCICF) sukūrimo, šiuo metu ji yra įgyvendinama. Dalijimasis informacija apie kibernetines grėsmes yra svarbi veiklos atsparumo priemonė, sustiprinanti apsaugos pajėgumų, grėsmių aptikimo metodų, reagavimo ir veiklos atkūrimo etapus. Kredito įstaigos taip pat didina savo pasirengimą – stiprina IT sistemų apsaugą, vykdo stebėseną ir reguliariai atnaujina veiklos tęstinumo planus.
2.2.Nesisteminio pobūdžio iššūkiai finansų sistemai
2.2.1. Sparčios naujų rinkos dalyvių plėtros keliami iššūkiai
EPĮ ir MĮ sektoriaus rizikų valdymo gerinimui pastaraisiais metais skiriama itin daug dėmesio, tačiau reikšmingas PPTF įvykis dėl vis dar esančių vidinių įmonių tvarkų ir procesų trūkumų bei kompetentingų specialistų stygiaus galėtų pakenkti visos finansų sistemos reputacijai. Lietuvos banko taikomame rizikų stebėsenos modelyje stebima ir PPTF rizika bei su ja susiję rodikliai, vertinamos skirtingos rizikos kategorijos (klientų, geografinės padėties, produktų ir paslaugų ir pan.). Nustačius didelės svarbos PPTF atvejį, sektoriuje reputacinė rizika galėtų turėti reikšmingą įtaką ne tik konkrečiai EPĮ ar MĮ, bet ir visai šalies finansų sistemai. Rizikos poveikis galėtų pasireikšti per sumažėjusią klientų bazę, mažesnes įstaigų pajamas, brangstantį finansavimą, prastesnį rinkos prieinamumą ar licencijų praradimą. Remiantis Lietuvos banko atlikta EPĮ ir MĮ rizikos valdymo reikalavimų laikymosi ir gerosios praktikos taikymo analize, dažniausiai nustatyti trūkumai yra susiję su rizikos valdymo priemonėmis, rizikų ir incidentų registrais bei rizikos valdymo planais. Dėl kompetentingų specialistų stygiaus Lietuvoje sunku užtikrinti reagavimą į rizikas realiu laiku. VĮ „Investuok Lietuvoje“ vykdytos 2022 m. finansinių technologijų sektoriaus dalyvių apklausos duomenimis, pagrindiniai įmonėms kylantys iššūkiai yra kvalifikuoto ir tinkamo talento pritraukimas, produktų ir IT sistemų kūrimas ir plėtra, reguliacinė aplinka ir atitiktis.
Kitas potencialios PPTF rizikos kanalas – sektoriaus klientų, ypač nerezidentų, ir jų atliekamų operacijų keliami iššūkiai. Palyginti su bankų sektoriumi, EPĮ ir MĮ yra labiau linkusios aptarnauti klientus nerezidentus. Nors asmens rezidavimas užsienio šalyje nebūtinai gali kelti papildomų rizikų, tačiau įstaigų pažeidžiamumą gali padidinti klientai ir partneriai, kurie yra registruoti didelės rizikos šalyse arba tikslinėse teritorijose – vadinamosiose lengvatinių mokesčių valstybėse, nes ne visada lengva nustatyti jų tapatybę (pvz., jiems fiziškai nedalyvaujant). Nors šiuo metu didžioji EPĮ ir MĮ klientų nerezidentų dalis yra iš mažesnę PPTF riziką turinčių Europos ekonominės erdvės šalių, mokėjimų dalis iš didelės rizikos bei trečiųjų valstybių pastaruoju metu pastebimai auga. 2022 m. 23 proc. visų mokėjimų, susijusių su užsienio valstybėmis, vertės sudarė mokėjimai į ne ES valstybes ir iš jų (žr. 32 pav. grafiką dešinėje). Per metus mažėjo tiek klientų nerezidentų atliekamų mokėjimo operacijų vertė, tiek skaičius, o aptarnaujami nerezidentai iš didelės rizikos šalių ar tikslinių teritorijų sudaro labai nedidelę visų sektoriaus klientų dalį, kuri pastaruoju metu reikšmingai nekinta. Klientų, reziduojančių tikslinėse teritorijose, skaičius 2022 m., palyginti su 2021 m., labai sumažėjo, tačiau jų atliktų mokėjimų vertė padidėjo 13 proc. Neatmestina, kad ir sąlyginai saugių šalių erdve laikomoje Europos ekonominėje erdvėje gali atsirasti didėjančios PPTF rizikos signalų. rusijos karo prieš Ukrainą kontekste reputacinę riziką sektoriuje galėtų padidinti ir tarptautinių sankcijų nesilaikymo pavojus. Siekiant apeiti tarptautinių sankcijų taikomus ribojimus prekybai su rusija ir baltarusija, atsiskaitymai ir mokėjimai gali būti vykdomi per kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių finansų įstaigas. Nors galimo sankcijų nesilaikymo rizika tradicinėse finansų įstaigose yra didesnė, šis rizikos kanalas taip pat aktualus EPĮ ir MĮ sektoriui.
Sparčiai plečiantis EPĮ ir MĮ sektoriui, didėja ir priežiūros veiksmų svarba, o apie penktadalis sektoriaus mokėjimų vertės yra susijęs su klientais nerezidentais iš ne ES šalių.
32 pav. Priežiūriniai veiksmai EPĮ ir MĮ atžvilgiu (grafikas kairėje) ir mokėjimo operacijų, susijusių su užsienio valstybėmis, verčių pasiskirstymas (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Pastaba: grafike dešinėje 2019 m. pateiktas tik antrojo pusmečio mokėjimo operacijų pasiskirstymas. Remiantis rekomendacijomis, 2021 m. prie didelės rizikos šalių priskirta Malta, vėliau 2022 m. iš šio sąrašo pašalinta. Taip pat 2022 m. prie didelės rizikos šalių sąrašo priskirtos rusija ir baltarusija.
Reputacinė rizika galėtų kilti ir dėl EPĮ ir MĮ sektoriaus kibernetinio pažeidžiamumo, pastaruoju metu padidėjusio kibernetinių atakų mokėjimų rinkoje skaičiaus. Lietuvoje jau kurį laiką stebimas išaugęs kibernetinių incidentų skaičius, netrūksta ir informacijos nutekinimo pavyzdžių ne finansų sektoriuje (plačiau žr. 2.1.4. skirsnyje). Diegiant naujas technologijas ir modelius, saugumo sistemos gali atsilikti nuo šių naujovių ir sudaryti spragas, kurios lemtų padidėjusį sistemų pažeidžiamumą. Rizikos pasireiškimo tikimybę didina ir nuolat besiplečiančios sąsajos tarp rinkos dalyvių, kurių kibernetinio saugumo užtikrinimo lygis nevienodas. Dėl užkrato efekto vienoje EPĮ ir MĮ sektoriaus įstaigoje užfiksuotas kibernetinis incidentas galėtų turėti neigiamų pasekmių visos finansų sistemos saugumui. Kibernetinio saugumo trūkumas gali lemti tam tikrų duomenų nutekėjimą, kuris didintų nepasitikėjimą finansų įstaiga, o kartais ir kitomis su ja susijusiomis finansų rinkos dalyvėmis.
Efektyvus bendradarbiavimas tarp reguliuotojo, šalies tarnybų ir finansų įstaigų, kompetencijų stiprinimas bei kooperacija su užsienio reguliuotojais gali padėti užkardyti rizikų pasireiškimą ir didinti sektoriaus atsparumą ir brandą. Vykdant EPĮ ir MĮ sektoriaus priežiūrą, daugiausia dėmesio skiriama sektoriaus brandos didinimui, pinigų plovimo prevencijos, nuosavo kapitalo ir klientų lėšų apsaugos reikalavimų vykdymui bei vidaus kontrolės, rizikos valdymo atitikties reikalavimams gerinimui. Siekiant padėti finansų rinkos dalyviams tinkamai nustatyti ir valdyti rizikas, didinti darbuotojų kompetencijas PPTF rizikos valdymo srityje, Lietuvos banke įkurtas Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras. Taip siekiama užtikrinti tinkamą specialistų rengimą ir atkreipti įstaigų akcininkų ir vadovų dėmesį į rizikų valdymo atitikties svarbą. Siekiant nustatyti kylančius tolesnius sektoriaus augimo iššūkius, naujas galimybes ir plėtros kryptis, pradėtas rengti 2023–2028 m. finansinių technologijų sektoriaus plėtros Lietuvoje gairių projektas. Numatoma didinti sektoriaus plėtros ir potencialo panaudojimo Lietuvoje galimybes, taip pat skatinti naudojamų technologijų ir inovacijų plėtrą, gerinti rizikų valdymą. Nustatyti PPTF atvejai rodo, kad, norint išvengti žalos reputacijai, labai svarbu bendradarbiauti su kitų šalių reguliuotojais ir atsižvelgti į tarptautinių institucijų rekomendacijas, pavyzdžiui, į TVF pateiktą rekomendaciją gerinti supratimą Lietuvoje apie PPTF atžvilgiu didesnės rizikos šalis.
A pav. Bankų sektoriaus dalyvių skaičiaus dinamika (grafikas kairėje), naujųjų bankų pasiskirstymas pagal veiklos modelius (grafikas viduryje) ir indėlių pasiskirstymas pagal pritraukimo būdus 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Indėlių platformos naujiesiems bankams padeda lengviau valdyti likvidumą, tačiau tam tikrais atvejais gali lemti didesnes likvidumo šokų, operacines ir PPTF rizikas. Viena vertus, indėlių platformos mažina įėjimo į rinką barjerus, nes leidžia neturintiems vartotojų tinklo naujiems rinkos dalyviams gauti prieigą prie finansavimosi indėliais. Be to, platformos leidžia pritraukti ilgesnio termino, stabilesnius ir geografiškai diversifikuotus indėlius. Tiesa, šiuo metu net 52 proc. platformas naudojančių bankų indėlių yra pritraukiama Vokietijos rinkoje. Didesnį stabilumą lemia ir tai, kad indėlių sutarties sąlygos leidžia nutraukti sudarytas sutartis tik išimtiniais atvejais. Kita vertus, maža indėlių platformų diversifikacija ir didelė šių indėlių koncentracija atskiruose bankuose lemia didesnę riziką dėl galimų likvidumo šokų, jei indėlių sutartys pasibaigtų vienu metu arba, jei dėl fiksuotų pažeidimų, indėlių platforma nutrauktų bendradarbiavimą su banku. Be to, šioms platformoms būdingi dideli komisiniai mokesčiai ir mažesnis lankstumas planuojant pinigų srautus, o tai gali mažinti bankų konkurencingumą ir lemti didesnę palūkanų normų riziką. Šis finansavimosi būdas taip pat lemia didesnę PPTF riziką dėl reikiamos informacijos negavimo laiku ar galimai LR teisės aktų neatitinkančio tapatybės nustatymo, kadangi pirminį tikrinimą atlieka užsienio šalies paslaugų teikėjas, ir didesnę operacinę riziką dėl priklausomybės nuo trečiųjų šalių paslaugų teikėjų bei jų IT sistemų. Šių rizikų materializavimasis galėtų mažinti pasitikėjimą banku ir apsunkinti tvarią veiklą.
Naujųjų bankų paskolų portfeliuose dominuoja SVV arba vartojimo paskolų segmentai, šių bankų veikla yra mažiau diversifikuota nei tradicinių bankų, o tai rodo didesnę norimą prisiimti riziką. Naujųjų bankų paskolų portfelio dalis turte varijuoja nuo itin mažos (2,3 %) iki vyraujančios (88,9 %, žr. B pav. grafiką kairėje). Tai rodo, kad du iš šių bankų daugiau specializuojasi ne kreditavimo, o mokėjimo ir kitų susijusių paslaugų teikimo srityje, o tai lemia reikšmingą grynųjų pinigų ir lėšų centriniame banke dalį turte, o kita dalis – paskolų teikimo srityje. Atsižvelgiant į paskolų portfelių struktūrą, visų naujųjų bankų portfeliuose dominuoja verslo arba vartojimo paskolos: trijuose iš 8 naujųjų bankų vartojimo paskolų dalis svyruoja nuo 94 iki 100 proc. šių bankų paskolų portfelių, o kituose penkiuose – verslo paskolos, kurių dalis sudaro nuo 84 iki 100 proc. šių bankų paskolų portfelių. Tarp naujųjų bankų suteiktų verslo paskolų dominuoja SVV paskolos, sudarančios net 90 proc. visų šių bankų suteiktų verslo paskolų (žr. B pav. grafiką viduryje). Dėl rizikingesnio paskolų profilio naujiesiems rinkos dalyviams tenka ir šiek tiek didesnė didesnės kredito rizikos ir nuvertėjusių paskolų dalis (13,6 %), palyginti su ilgiau veikiančiais bankais – juose ši dalis sudaro 9,7 proc. (žr. B pav. grafiką dešinėje). Neveiksnių SVV paskolų dalis sudaro 2,6 proc. naujųjų bankų šio segmento paskolų portfelių, o ilgiau veikiančių bankų – 1,9 proc., nors neveiksnių vartojimo paskolų dalis reikšmingai nesiskiria (sudaro atitinkamai 1,6 ir 1,7 %). Šiek tiek didesnę naujųjų bankų norimą prisiimti riziką galima sieti su bankų dydžiu, patirtimi ir gana koncentruotu bankų sektoriumi, leidžiančiu didesniems ir ilgiau veiklą vykdantiems rinkos dalyviams, patiriantiems mažesnes finansavimosi išlaidas ir turintiems didelę klientų bazę, patrauklesnėmis sąlygomis pritraukti mažiau rizikingų klientų.
B pav. Turto pasiskirstymas pagal rūšis atskiruose bankuose (grafikas kairėje), paskolų pasiskirstymas pagal rūšis atskiruose bankuose (grafikas viduryje) ir paskolų portfelio pasiskirstymas pagal paskolų kokybės lygius (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: turto ir paskolų portfelių pasiskirstymas pagal 2022 m. gruodžio 31 d. duomenis. Bankai, formuodami atidėjinius, paskolas skirsto į tris lygius pagal rizikingumą: 1 lygio paskolas, kurių rizikingumas nuo paskolos suteikimo yra nepakitęs; 2 lygio paskolas, kurių kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai padidėjo, bet vertė nesumažėjo, t. y. jos dar yra veiksnios; 3 lygio paskolas, kurių vertė sumažėjo dėl kredito rizikos, t. y. jos yra neveiksnios.
Besikeičiantis ekonominis ciklas ir kylančios pagrindinės palūkanų normos darys nevienodą poveikį skirtingų verslo modelių bankams. Bankai, daugiau orientuoti į mokėjimų ir kitas (ne kreditavimo) paslaugas, centriniame banke turi didesnius likvidžiųjų lėšų rezervus, kurie atskiruose bankuose siekia net iki 68 proc. Šiuo metu už naudojimąsi centrinio banko indėlių galimybe bankai be jokios rizikos gali gauti 3,25 proc. grąžą, kuri kartu su tokio pobūdžio bankų patiriamomis mažomis finansavimosi išlaidomis teigiamai veikia grynąsias palūkanų pajamas ir lemia netikėtai didelį pelną. Kartu bankai, orientuoti į kintamųjų palūkanų paskolų produktus (verslo paskolas), taip pat gauna ir aplinkybėms nesikeičiant gaus reikšmingai daugiau palūkanų pajamų dėl greito pagrindinių palūkanų normų persidavimo į paskolų portfelį, nei bankai, daugiausia teikiantys įprastai fiksuotųjų palūkanų (vartojimo) paskolas ir turintys mažiau likvidžiųjų lėšų (žr. 1 intarpą). Pastarieji bankai gali susidurti su didesne palūkanų normų rizika dėl augančių finansavimosi išlaidų, tačiau kur kas lėčiau didėjančių palūkanų pajamų. Be to, prastesnė ekonominė raida gali neigiamai veikti skolininkų finansinę būklę ir lemti didesnius kredito nuostolius, ypač bankuose, kuriuose dominuoja rizikingesnių paskolų portfeliai. Tai gali daryti neigiamą įtaką sparčiai augančių bankų pelningumui bei galimybėms sukaupti papildomo kapitalo ir taip apsunkinti galimybes veikti tvariai ilgesniuoju laikotarpiu.
C pav. Išlaidų ir pajamų santykio dinamika (grafikas kairėje) bei faktinės ir prognozuojamos vidutinės grynųjų palūkanų pajamos pagal dominuojančių paskolų portfelius naujųjų bankų turte (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: neįtraukti į komisines pajamas orientuoti naujieji bankai.
Nors naujieji rinkos dalyviai užima santykinai mažą rinkos dalį, jie vis aktyviau įsitraukia į verslo ir vartojimo kreditavimą, taip pat prisideda prie konkurencijos stiprinimo mokėjimo paslaugų segmente. Tačiau dėl skirtingų verslo modelių naujieji bankai susiduria su skirtingais iššūkiais siekiant tvaraus augimo ir pelningumo. Dalis naujųjų bankų susiduria su likvidumo planavimo ir brangstančio finansavimo iššūkiais. Dėl lėtesnės ekonomikos raidos rizikingesnį paskolų portfelį turintys bankai gali taip pat susidurti su didesniais kredito nuostoliais, todėl itin svarbus atsparumo galimiems šokams užtikrinimas. Be to, kylančios pagrindinės palūkanų normos gali daryti neigiamą įtaką atskirų bankų, ypač orientuotų į fiksuotųjų palūkanų paskolas, pelningumui. Nors daugumos naujųjų bankų sisteminis reikšmingumas yra mažas, šių rizikų suvaldymas atskiruose bankuose gali būti reikšmingas ir visos sistemos mastu dėl pasitikėjimo panašių verslo modelių rinkos dalyviais ir net visu bankų sektoriumi.
2.2.2. Iššūkis dėl klimato kaitos poveikio finansiniam stabilumui
Pereinamojo laikotarpio rizika Lietuvoje reikšminga dėl didelio bankų skolinimo taršiems apdirbamosios gamybos ir transporto sektoriams.
33 pav. ES šalių ŠESD emisijų jautrumas pereinamojo laikotarpio rizikai 2021 m. (grafikas kairėje) ir sektorių jautrumas pereinamojo laikotarpio rizikai atsižvelgiant į paskolų portfelį (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Eurostatas ir Lietuvos bankas.
Pastabos: apskritimų skersmuo žymi paskolų portfelio ŠESD emisijų intensyvumą pagal ekonomines veiklas. NFĮ – ne finansų įmonės.
Pereinamojo laikotarpio rizika Lietuvoje itin aktuali dėl didelio bankų skolinimo taršiausiems sektoriams. Daugiausia ŠESD 2021 m. išmetė transporto (37 %) ir apdirbamosios gamybos (26 %) sektoriai, trečioje vietoje – žemės ūkis (21,7 %), šiek tiek mažiau – energijos tiekimo sektorius (11,4 %) (žr. 33 pav. grafiką dešinėje). Dėl skolinimo šiems sektoriams kylanti pereinamojo laikotarpio rizika Lietuvos bankams aktualiausia: kartu 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį paskolos šiems sektoriams bendrai sudarė 32 proc. ne finansų įmonių paskolų portfelio. Aukšto emisijų intensyvumo sektoriai bus jautresni klimato politikos griežtėjimui, vartotojų preferencijų ir kitiems pokyčiams. Pereinamuoju laikotarpiu gali didėti šių sektorių įmonių sąnaudos ir mažėti pelningumas, o tai gali paveikti jų gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms. Pagal chaotiškos žaliosios pertvarkos (kitaip - netvarkingo perėjimo) scenarijų (angl. disorderly transition) dėl šio pažeidžiamumo galėtų reikšmingai nukentėti bankų likvidumas ir netgi mokumas.
Pastaraisiais metais daugelyje ES šalių atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grįsta energetinė nepriklausomybė tapo politiniu prioritetu, tačiau vangus ŠESD emisijų mažėjimas didina chaotiškos žaliosios pertvarkos riziką. Didesnės investicijos ir subsidijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminamai energijai ilguoju laikotarpiu prisidės prie ŠESD emisijų mažinimo. Vis dėlto nuo 2008–2010 m. krizės pabaigos emisijų lygis Lietuvoje iš esmės nekito, o 2021 m., palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 1,6 proc. (žr. 34 pav.). Energetikos ir apdirbamosios gamybos sektoriuose ŠESD emisijoms mažėjant, transporto sektoriaus įmonių išskiriamos emisijos nuo 2008 m. išaugo daugiau nei 2 kartus. Vangus absoliutaus emisijų kiekio mažėjimas rodo, kad Lietuvos tikslas iki 2050 m. sumažinti nacionalines ŠESD emisijas iki 9,5 mln. tonų atrodo vis mažiau realistiškas, todėl didėja chaotiškos žaliosios pertvarkos scenarijaus tikimybė (plačiau žr. 4 intarpe). Rizikų užkardymą apsunkina ir tai, kad šiuo metu ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (angl. EU Emissions Trading Scheme, ETS) nėra taikoma didžiajai daliai ekonominių veiklų (įskaitant transporto ir žemės ūkio sektorius).
Emisijų kiekis pastaruosius dvidešimt metų Lietuvoje iš esmės nemažėjo, o tai daugiausia lemia didėjanti transporto sektoriaus tarša.
34 pav. ŠESD emisijų lygis Lietuvoje ir skirtinguose Lietuvos ekonominiuose sektoriuose bei nacionaliniai tikslai iki 2050 m.
Šaltiniai: Eurostatas, Aplinkos ministerija ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: energijos tiekimas – elektros, dujų, garo tiekimas bei oro kondicionavimas ir vandens tiekimas.
Griežtėjant energinio naudingumo reikalavimams ir kintant energetikos rinkai, gali prastėti dalies paskolų su NT įkeitimu kokybė, dėl to sumažėtų bankų likvidumas. Šie pokyčiai labiausiai paveiks žemesnės nei C energinio naudingumo klasės pastatus, kurie 2019 m. sudarė 67 proc. viso Lietuvos pastatų fondo pagal plotą. Pereinamuoju laikotarpiu galimi energijos kainų pokyčiai dėl perėjimo prie energijos, išgautos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, gali paveikti NT priežiūros sąnaudas ir taip mažinti namų ūkių disponuojamąsias pajamas bei įmonių pelningumą. Taip pat ES lygiu griežtinami pastatų energinio naudingumo standartai gali lemti mažo energinio naudingumo pastatų paklausos susitraukimą ir nuvertėjimą. Šie veiksniai gali sukelti mokumo iššūkių skolininkams ir paveikti bankų turtą bei įsipareigojimus.
A pav. (grafikas dešinėje) pateikti analizės rezultatai patvirtina, kad finansiniai nuostoliai, kylantys nesiimant papildomų politikos priemonių, yra reikšmingai didesni už laikiną nuostolių padidėjimą, siejamą su perėjimu prie klimatui neutralios ekonomikos. Ankstyva ŠESD emisijų mažinimo proceso pradžia leidžia didžiajai daliai įmonių prisitaikyti prie naujos, klimatui neutralios ekonomikos sąrangos. Tai leidžia sumažinti bankų nuostolius. Kaip matyti iš A pav. (grafikas dešinėje), iki 2050 m. su tvarkingos žaliosios pertvarkos scenarijumi siejami kredito nuostoliai yra mažesni už nuostolius pagal dabartinių politikos priemonių ir chaotiškos žaliosios pertvarkos scenarijus. Tai lemia anksčiau suvaldyta fizinė rizika pagal tvarkingos žaliosios pertvarkos scenarijų. Pabrėžtina, kad pagal dabartinių politikos priemonių scenarijų fizinė rizika nėra suvaldoma, tad po 2050 m. būtų pastebimas dar didesnis jos poveikis finansų sistemai.
A pav. BVP pagal testavimo scenarijus, palyginti su scenarijumi be pereinamojo laikotarpio, fizinės rizikos (grafikas kairėje) ir bankų sektoriaus kredito nuostoliai pagal testavimo scenarijus, palyginti su dabartinių politikos priemonių scenarijumi (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: NGFS, bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: grafike kairėje nurodytas BVP skirtumas, palyginti su pagrindiniu scenarijumi (pagal jį nepasireiškia nei pereinamoji, nei fizinė klimato rizika), procentais; grafike dešinėje pateikiami modeliu įvertinti vidutiniai kredito nuostoliai pagal scenarijus, apskaičiuoti vidutinis skirtumas, palyginti su dabartinių politikos priemonių scenarijumi, procentais.
Lietuvos bankas ateityje dirbs su duomenų ir rizikos vertinimo iniciatyvomis ir tobulins testavimo pagal nepalankius klimato rizikos scenarijus metodiką. Didėjant su klimato rizika susijusių duomenų kiekiui ir kokybei, bus tobulinama klimato rizikos stebėsenos sąranga. Taip pat, remiantis kitų institucijų pavyzdžiu, bus atliekama išsamesnė bankų sektoriaus jautrumo klimato rizikai analizė. Atsižvelgiant į ECB ir ESRV atliekamus tyrimus, toliau nagrinėjamas makroprudencinių priemonių klimato rizikai atliepti poreikis.
2.3.Bankų atsparumo vertinimas
2.3.1. Bankų mokumo testavimas
Atliekant bankų mokumo testavimą, buvo sudaryti trys ekonomikos raidos scenarijai. Labiausiai tikėtinas scenarijus sudarytas remiantis oficialiomis Lietuvos banko makroekonominės raidos prognozėmis, paskelbtomis 2023 m. kovo mėn. (plačiau žr. 1.1 skirsnyje), šio testavimo tikslams pratęsiant scenarijaus horizontą iki 2025 m. pabaigos. Šis scenarijus sudarytas norint įvertinti bankų veiklos tvarumą esant labiausiai tikėtinai ūkio raidai. Siekiant įvertinti bankų veiklos tvarumą ypač stipraus ekonomikos sukrėtimo sąlygomis, sudarytas labai nepalankus scenarijus. Pagal šį scenarijų vidaus paklausa 2023 m. sumažėtų 8,8 proc. (2024 m. – 2,3 %), nedarbo lygis išaugtų iki 8,6 proc. (2024 m. – iki 9,4 %), o prekių ir paslaugų eksportas 2023 m. kristų 12 proc. Jeigu susiklostytų labai nepalankus scenarijus, Lietuvos realusis BVP 2023 m. sumažėtų 7, o 2024 m. – 1,6 proc. Papildomai sudarytas dar vienas (nepalankusis) scenarijus, kurio atveju Lietuvos ekonominė raida būtų neigiama, tačiau kritimas būtų švelnesnis nei labai nepalankaus scenarijaus atveju. Šio scenarijaus atveju BVP 2023 m. susitrauktų 1,2 proc. Svarbiausi per testavimą naudoti makroekonominiai rodikliai ir jų kaita pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Pagrindinių makroekonominių rodiklių kaita pagal testavimo scenarijus
(procentais)
|
Rodikliai |
Faktinis rodiklis |
Labiausiai tikėtinas scenarijus |
Nepalankusis scenarijus |
Labai nepalankus scenarijus |
|||||||
|
2022 |
2023 |
2024 |
2025 |
2023 |
2024 |
2025 |
2023 |
2024 |
2025 |
|
|
|
BVP |
1,9 |
1,3 |
3,2 |
3,4 |
–1,2 |
–0,1 |
0,0 |
–7,0 |
–1,6 |
–0,4 |
|
|
Eksportas |
11,7 |
1,7 |
4,7 |
5,0 |
–2,9 |
–0,1 |
0,0 |
–12,0 |
–0,1 |
0,1 |
|
|
Vartojimo
išlaidos |
0,5 |
0,0 |
3,1 |
3,3 |
–2,5 |
–0,1 |
0,0 |
–8,8 |
–2,3 |
–0,8 |
|
|
Nedarbo
lygis |
5,9 |
6,6 |
6,4 |
6,1 |
6,5 |
6,6 |
6,6 |
8,6 |
9,4 |
9,5 |
|
|
Darbo
užmokestis |
15,5 |
9,3 |
8,1 |
8,4 |
2,2 |
–0,2 |
0,0 |
–5,7 |
–3,9 |
–1,1 |
|
|
Vidutinė
metinė infliacija |
18,9 |
9,0 |
2,7 |
2,6 |
6,5 |
–0,1 |
0,0 |
5,6 |
–1,0 |
–0,1 |
|
|
NT
kainų indeksas |
19,0 |
8,3 |
7,0 |
7,5 |
1,4 |
–0,3 |
0,1 |
–16,6 |
–6,7 |
–2,1 |
|
Šaltiniai: VDA ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: BVP, prekių ir paslaugų eksportas ir privačiojo vartojimo išlaidos nurodyti palyginamosiomis kainomis.
Testavimo rezultatai rodo, kad bankų sektorius turi pakankamai kapitalo ir yra atsparus galimiems sukrėtimams, o pagal labiausiai tikėtiną scenarijų jo mokumas reikšmingai gerėtų (žr. 35 pav. grafiką kairėje). 2023–2025 m. testavimo laikotarpiu pagal labiausiai tikėtiną scenarijų bankų sektorius išlaikytų ir netgi šiek tiek padidintų aukštą kapitalo pakankamumo rodiklį (KPR, 23,9 %). Pagal nepalankųjį scenarijų (–1,2 % BVP) tik šiek tiek būtų paveiktos bankų kapitalo pozicijos, kurios bendrai sumažėtų 0,03 proc. punkto. Galiausiai, pagal labai nepalankų scenarijų – jame numatytas ypač stiprus ekonomikos sukrėtimas (–7 % BVP) – bankų sektoriaus turimo kapitalo pakaktų, kad būtų tenkinami minimalūs kapitalo reikalavimai, įskaitant 2 ramsčio, su atsarga. Testavimo laikotarpiu pagal labai nepalankų scenarijų svertinis kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėtų iki 16,4 proc., o skirtumas nuo labiausiai tikėtino scenarijaus būtų –7,5 proc. punkto. Šio scenarijaus atveju minimaliai (0,3 proc. p.) būtų pažeidžiamas rekomenduojamo 2 ramsčio kapitalo reikalavimas (angl. Pillar 2 Guidance, P2G), kurio paskirtis – padėti bankams išsilaikyti, jei kiltų sunkumų. Geras pastarojo meto bankų sektoriaus pelningumas ir makroprudenciniai kapitalo reikalavimai leido bankams sukaupti reikšmingus kapitalo rezervus, tad per testavimą įvertintas kapitalo sumažėjimas nekelia rizikos sektoriaus stabilumui – bankai galėtų atlaikyti net ir stipresnį neigiamą ekonomikos sukrėtimą nei pagal griežčiausią taikytą testavimo scenarijų. Laikinasis solidarumo įnašas, nors ir sulėtina bankų kapitalo kaupimą pagal nagrinėjamus scenarijus, tačiau reikšmingo poveikio kapitalo reikalavimų vykdymui pagal testavimo scenarijus nedaro.
Pagal nepalankųjį scenarijų įvertinti bankų sektoriaus patiriami kredito nuostoliai 2023–2025 m. sudarytų apie 1 mlrd. Eur, arba apie 5,2 proc. viso 2022 m. pabaigoje buvusio paskolų portfelio (paskolų ne finansų įmonėms nuostolingumas siektų 9,1 %, namų ūkių būsto paskolų – 2,4 %, namų ūkių vartojimo paskolų – 8,7 %). Palyginti su labiausiai tikėtinu scenarijumi, kapitalo pakankamumo rodiklio sumažėjimą daugiausiai lemia padidėję paskolų kredito rizikos nuostoliai ir sumažėjusios grynosios palūkanų pajamos (žr. 35 ir 36 pav.).
Bankų sektorius yra atsparus ekonominiams sukrėtimams. Paskolų portfelio kredito rizikos nuostoliai – pagrindinis bankų nuostolingumo šaltinis.
35 pav. Bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklio pokytis pagal scenarijus (grafikas kairėje) ir bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklio išskaidymas pagal labiausiai tikėtiną scenarijų (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.
* Iš jų 9,83 proc. punkto lemia prielaidos dėl dividendų išmokėjimo.
36 pav. Bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklio išskaidymas pagal nepalankųjį (grafikas kairėje) ir labai nepalankų scenarijus (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.
* Iš jų 2,63 proc. punkto lemia prielaidos dėl dividendų išmokėjimo.
2.3.2. Bankų likvidumo testavimas
2 lentelė. Bankų likvidumo testavimo scenarijams taikytos prielaidos
|
|
LCR skaičiavimas |
LCR skaičiavimas pagal nepalankųjį scenarijų |
|
Dydis, kuriuo sumažinama likvidžiojo turto rinkos vertė, proc. |
||
|
1 lygio turtas |
|
|
|
Monetos ir banknotai; centriniame banke laikomi rezervai, kuriuos galima atsiimti |
0 |
0 |
|
Centrinės valdžios turtas; viešojo sektoriaus subjektų turtas |
0 |
5 |
|
2 lygio turtas |
|
|
|
Regioninės, vietos valdžios institucijos ar viešojo sektoriaus subjektų turtas |
15 |
20 |
|
Įmonių SVP; akcijos |
15–50 |
20–75 |
|
Įsipareigojimų sumažėjimas, proc. |
|
|
|
Mažmeniniai ir veiklos indėliai |
|
|
|
Apdraustieji ir stabilūs indėliai |
5 |
7,5 |
|
Neapdraustieji indėliai; indėliai, kuriems taikomi didesni netenkamų pinigų srauto koeficientai ir kiti (nestabilūs) indėliai |
10–25 |
15–37,5 |
|
Pertekliniai veiklos indėliai ir ne veiklos indėliai |
||
|
Finansinių klientų[49]
[49] Finansinių klientų sąvoka apibrėžta 2014
m. spalio 10 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/61.
|
100 |
100 |
|
Kitų klientų |
20–40 |
30–60 |
Bankų sektorius turimu likvidžiuoju turtu gebėtų padengti indėlių sumažėjimą 40 proc., tačiau bankų likvidumo padėtis nevienoda (žr. 37 pav. grafiką dešinėje). Pavienių bankų rezultatai svyruoja nuo 13,6 iki 85,1 proc. Palyginkime: bankų sektoriuje indėliai per mėnesį daugiausia sumažėjo 6,2 proc. 2008 m. spalio mėn., indėlininkams suabejojus vieno banko veiklos tvarumu (indėliai tame banke sumažėjo – 9,3 %). Vertinant atskirus bankus, didžiausias indėlių sumažėjimas per mėnesį – 28,7 proc. 2008 m. lapkričio mėn. tuometiniame AB „Parex“ banke (dabar – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), kai jo patronuojantysis bankas patyrė sunkumų ir Latvijos Respublikos Vyriausybė jam suteikė paramą.
37 pav. Bankų likvidumo testavimo rezultatai (grafikas kairėje) ir indėlių sumažėjimas, kurį atlaikytų bankai (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.
3.Finansinio stabilumo stiprinimas
Lietuvos banko vertinimu, AKR normos didinimas neturės reikšmingo poveikio kreditavimui ir palūkanų normoms: trumpuoju laikotarpiu verslo kreditavimas per metus galėtų augti iki 2,5, gyventojų – iki 1 proc. punkto lėčiau, o paskolų palūkanos dėl AKR reikalavimo iš esmės nepasikeistų. Numatomas poveikis turėtų būti dar mažesnis atsižvelgiant į tai, kad kredito įstaigos jau tenkina naująjį reikalavimą, sektorius veikia pelningai, o dėl kylančių palūkanų normų bankų pelningumas 2023 m. turėtų dar padidėti (plačiau žr. 3 intarpe). Ilguoju laikotarpiu teigiamas poveikis ilgalaikei Lietuvos ekonomikos raidai dėl padidinto bankų sektoriaus atsparumo bus gerokai didesnis. Didesni kapitalo reikalavimai reiškia, kad daugiau lėšų lieka bankų sektoriuje, siekiant padengti galimą atidėjinių išaugimą suprastėjus turto kokybei, ir mažiau išmokama dividendais. Ekonomikos augimui patyrus reikšmingą sukrėtimą, AKR norma gali būti operatyviai sumažinta, o atsilaisvinusias lėšas kredito įstaigos galėtų skirti realiosios ekonomikos finansavimui, kai to labiausiai reikia. Pavyzdžiui, per COVID-19 pandemiją AKR norma buvo sumažinta nuo 1 iki 0 proc. Tai leido atlaisvinti apie 86 mln. Eur kapitalo ir sustiprinti kreditavimo pasiūlą pandemijos metu.
2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2 proc. dydžio sektorinio SRR norma kredito įstaigų būsto paskolų portfeliui. Per pandemiją būsto rinkoje formavosi disbalansai – paklausa atitrūko nuo pasiūlos, sparčiau kilo kainos ir jos nutolo nuo fundamentaliaisiais veiksniais pagrįstų verčių. Lėtesnis ekonomikos augimas, prastesnė gyventojų finansinė padėtis dėl mažėjančių realiųjų pajamų ir didėjančių palūkanų normų gali neigiamai paveikti gyventojų galimybes grąžinti paskolas, o būsto rinkoje tebesantys riboto dydžio disbalansai nulemti rinkos korekciją.
Sektoriniu SRR siekiama didinti kredito įstaigų atsparumą padidėjus rizikai dėl būsto rinkos disbalansų, taip pat prisidėti prie šios rizikos mažinimo. Taikant šį sektorinį SRR reikalavimą, kapitalo atsarga skaičiuojama nuo NT įkeitimu užtikrintų pozicijų fiziniams asmenims Lietuvoje sumos (iš esmės – būsto paskolų portfelio). Tačiau SRR reikalavimas nėra taikomas įstaigoms, kurių būsto paskolų portfelis sudaro itin mažą visų kredito įstaigų sektoriaus būsto paskolų portfelio dalį ir yra mažesnis nei 50 mln. Eur. Todėl, remiantis dabartiniais duomenimis, SRR taikomas penkioms įstaigoms – AB SEB bankui, „Swedbank“, AB, AB Šiaulių bankui, Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) ir Jungtinės centrinės kredito unijos (JCKU) grupėms, ir 2022 m. pabaigoje sudarė 36 mln. Eur.
Tokios šalys, kaip Latvija, Estija ir Švedija, kuriose licencijuotos įstaigos aktyviai skolina Lietuvoje per įsteigtus bankų filialus, taip pat taiko SRR įstaigoms, Lietuvoje turinčioms būsto paskolų portfelius, viršijančius 50 mln. Eur reikšmingumo ribą, vadovaudamosi ESRV rekomendacija. Taip užtikrinama, kad sektorinis SRR būtų taikomas vienodai tiek Lietuvoje licencijas gavusioms kredito įstaigoms, tiek ir užsienio bankams skolinantiems Lietuvoje tiesiogiai arba per filialus.
2023 m. įsigalios 1 proc. AKR norma visam kredito įstaigų sektoriui, o Revolut Bank UAB, kaip sisteminės svarbos bankui, ir papildomas 1 proc. dydžio kitų sisteminės svarbos įstaigų rezervas.
38 pav. Lietuvoje taikomų makroprudencinių kapitalo rezervų ir kitų kapitalo reikalavimų raida (grafikas kairėje) ir taikomos makroprudencinės politikos priemonės (grafikas dešinėje)
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Pastabos: grafikas kairėje: 2 ramsčio apytiksliai reikalavimai; reaguojant į COVID-19 protrūkį, laikinai leista nesilaikyti 2 ramsčio rekomendacijos ir kapitalo apsaugos reikalavimų; 2023 m. darome prielaidą, kad šiuo metu galiojantys ir numatyti kapitalo reikalavimai per metus nesikeis.
* Išimtis taikoma kredito gavėjams, kurių kiekvienos ankstesnės paskolos likutis yra mažesnis nei 50 proc. su atitinkama paskola įsigyto būsto vertės.
** Maksimali mėnesinė paskolos įmoka turi būti ne didesnė kaip 50 proc. tvarių pajamų, skaičiavimui naudojant 5 proc. palūkanų normą.
Kylant palūkanų normoms didėja paskolų našta gyventojams, bet ASN padeda užtikrinti skolininkų atsparumą palūkanų normų svyravimams. Nuo 2015 m. ASN įtvirtinta, kad, teikiant būsto paskolą, turi būti atliekamas jautrumo testas tikrinant, kad skolininkai būtų pajėgūs mokėti padidėjusias paskolų įmokas palūkanų normai išaugus iki 5 proc. Jautrumo testu buvo siekiama užkirsti kelią galimam pertekliniam gyventojų įsiskolinimui vyraujant mažoms palūkanų normoms, tad dabartinėmis aplinkybėmis, kai palūkanų normos ir būtinosios išlaidos jau yra padidėjusios, būsto paskolų kokybė tebėra gera. Paskolos, suteiktos po 2011 m. ASN įsigaliojimo, 2022 m. gruodžio mėn. duomenimis, sudarė 83 proc. viso būsto paskolų portfelio, o nuo pandemijos pradžios suteiktos būsto paskolos sudarė 42 proc. viso būsto paskolų portfelio. 2021 m., siekiant suvienodinti pirmų bei paskesnių būsto paskolų rizikingumą ir papildomai riboti investicinius būsto sandorius, finansuojamus paskolomis, antrai ir paskesnėms būsto paskoloms nustatytas griežtesnis – 30 proc. – pradinio įnašo reikalavimas. Po šio ASN pakeitimo įsigaliojimo 2022 m. vasario 1 d., antrų būsto paskolų dalis šiek tiek sumažėjo, palyginti su laikotarpiu prieš pakeitimų paskelbimą.
Atlikdamas pertvarkymo institucijos funkciją, Lietuvos bankas padeda užtikrinti, kad tuo atveju, jei reikšmingos kredito įstaigos patirtų finansinių sunkumų, jas būtų galima operatyviai pertvarkyti ir užtikrinti jų nenutrūkstamą veiklą be valstybės pagalbos. 2022 m. buvo tęsiami išankstinio pasirengimo galimiems nenumatytiems įvykiams darbai, atnaujinami ir plėtojami ankstesni kredito įstaigų pertvarkymo planai, rengiami nauji planai naujiems neseniai įsisteigusiems bankams. Trijų didžiausių bankų pertvarkymo planai atnaujinti bendradarbiaujant su Bendra pertvarkymo valdyba – centrine bankų sąjungos pertvarkymo institucija, o tarptautinėms grupėms priklausančių bankų – ir su Švedijos, Latvijos ir Estijos nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis. Parengti pertvarkymo planai apima 99 proc. Lietuvoje įsisteigusių bankų ir centrinių kredito unijų sektoriaus turto.
Bankams ir centrinėms kredito unijoms taikomas MREL, kurio paskirtis yra užtikrinti, kad kredito įstaigos, susiduriančios su sunkumais, turėtų atsargų padengti nuostolius ir, jei taikoma, po pertvarkymo toliau tęsti veiklą. Galutinis MREL sukaupimo terminas yra 2024 m. sausio 1 d., tačiau jau dabar kredito įstaigos yra sukaupusios visą arba didžiąją dalį reikalaujamos sumos.
Bendras pertvarkymo fondas (BPeF) yra papildomas pertvarkymo priemonių finansavimo šaltinis, apsaugantis nuo poreikio naudoti mokesčių mokėtojų lėšas. BPeF formuojamas iš bankų sąjungoje veikiančių kredito įstaigų įmokų. 2022 m. pabaigoje BPeF buvo sukaupta apie 66 mlrd. Eur lėšų. Iki 2023 m. pabaigos BPeF dydis turėtų pasiekti užsibrėžtą tikslinį lygį – 80 mlrd. Eur, t. y. 1 proc. bankų sąjungoje veikiančių kredito įstaigų apdraustųjų indėlių sumos.
Santrumpos
AB akcinė bendrovė
AKR anticiklinis kapitalo rezervas
ASN Atsakingojo skolinimo nuostatai
BVP bendrasis vidaus produktas
DSTI vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis (angl. debt service-to-income)
ECB Europos Centrinis Bankas
EK Europos Komisija
EPĮ elektroninių pinigų įstaigos
ES Europos Sąjunga
ESRV Europos sisteminės rizikos valdyba
EURIBOR Europos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (angl. euro interbank offered rate)
Eurosistema Europos Centrinis Bankas ir euro zonos centriniai bankai
Eurostatas Europos Sąjungos statistikos tarnyba
IT informacinės technologijos
JAV Jungtinės Amerikos Valstijos
LTV kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės santykis (angl. loan-to-value)
MĮ mokėjimo įstaigos
MREL minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas (angl. minimum requirement for own funds and eligible liabilities)
NT nekilnojamasis turtas
PFĮ pinigų finansų įstaigos
PPTF pinigų plovimas ir teroristų finansavimas
SRR sisteminės rizikos rezervas
SVKI suderintasis vartotojų kainų indeksas
SVP skolos vertybiniai popieriai
SVV smulkus ir vidutinis verslas
ŠESD šiltnamio efektą sukeliančios dujos
TVF Tarptautinis valiutos fondas
UAB uždaroji akcinė bendrovė
VDA Valstybės duomenų agentūra
VP vertybiniai popieriai
VVP vyriausybės vertybiniai popieriai
Šalių kodai
AT Austrija
BE Belgija
BG Bulgarija
CY Kipras
CZ Čekija
DE Vokietija
DK Danija
EE Estija
ES (paveiksluose) Ispanija
EU Europos Sąjunga
EZ Euro zona
FI Suomija
FR Prancūzija
GB Didžioji Britanija
GR Graikija
HR Kroatija
HU Vengrija
IE Airija
IT Italija
JAV Jungtinės Amerikos Valstijos
LT Lietuva
LU Liuksemburgas
LV Latvija
MT Malta
NL Nyderlandai
NO Norvegija
PL Lenkija
PT Portugalija
RO Rumunija
SE Švedija
SI Slovėnija
SK Slovakija
|
© Lietuvos bankas Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius Apžvalgą parengė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamentas. Apžvalga PDF formatu pateikiama Lietuvos banko interneto svetainėje. Jeigu nenurodyta kitaip, remiamasi duomenimis iki 2023 m. balandžio 21 d. Analizuojant bankų sektorių, jei nenurodyta kitaip, naudojami konsoliduoti Lietuvoje veikiančių bankų, įskaitant užsienio bankų filialus, duomenys. Leidinys „Finansinio stabilumo apžvalga“ skelbiamas EBSCO Publishing, Inc., Business Source Complete duomenų bazėje. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. ISSN 1822-5071 (online) |