Įžanginis žodis

Dalintis:

2022 m. paženklinti šokų ženklu – visų pirma brutalios rusijos karinės invazijos į Ukrainą ir tiek mūsų šalies, tiek viso pasaulio ekonomikų energetinio šantažo. Energetikos ir žaliavų kainų šokas tapo pagrindine užsitęsusios ir smarkiai per didelės infliacijos priežastimi. Atsakas į šiuos du šokus – pagalba Ukrainai ir kova su infliacija bei jos neigiamomis pasekmėmis ekonomikai ir gyventojų perkamajai galiai ryškiai paženklino ir Lietuvos banko veiklą.

Būdami Eurosistemos dalimi, kartu su ECB ir kitais euro zonos šalių centriniais bankais 2022 m. ir 2023 m. pradžioje priėmėme reikšmingus pinigų politikos sprendimus, siekdami grąžinti infliaciją į 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu. Šiais sprendimais spartintas pinigų politikos normalizavimas, užbaigiant neigiamų palūkanų erą, o vėliau ir pamažu griežtinama pinigų politika. Iki 2023 m. kovo mėn. pagrindinė ECB palūkanų norma buvo didinta šešis kartus – iki 3,0 proc. lygio. Be to, 2022 m. liepos mėn. ECB valdančioji taryba sustabdė grynuosius turto pirkimus pagal turto pirkimo programą, o nuo 2023 m. kovo mėn. – pradėjo mažinti sukaupto portfelio dydį. Tokie sprendimai ir pinigų politikos priemonės reiškia, kad Lietuvos ir visos euro zonos ekonomikos finansavimosi sąlygos griežtėjo, tačiau vidutiniu laikotarpiu tai padės grąžinti infliaciją į siekiamą lygį.

Dėl naujos palūkanų normų aplinkos Lietuvos bankų sektoriuje susidarė išskirtinės aplinkybės, lemiančios bankų grynųjų palūkanų pajamų ir pelno padidėjimą ne dėl įprastinės verslo plėtros, bet būtent dėl minėtų išskirtinių aplinkybių. Jei jos nesikeis, bankų sektoriaus pelnas artimiausiais metais gali būti maždaug tris kartus didesnis nei daugiametis vidurkis. Kartu su Finansų ministerija pasiūlėme solidarumo įnašą ir dalį netikėto bankų pelno skirti karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti.

Lietuvos ekonomika, 2022 m. išgyvenusi energetikos ir žaliavų kainų šoką, išliko augimo kelyje: BVP pernai buvo 1,9 proc. didesnis nei ankstesniais metais. Itin daug pabrangusios žaliavos, ypač energijos, per gamybos ir tiekimo grandines lėmė itin staigų ir reikšmingą kainų augimą bei namų ūkių perkamosios galios mažėjimą. Metinės infliacijos Lietuvoje raidą 2022 m. galima išskirti į dvi dalis – nuoseklų jos didėjimą iki rugsėjo mėn. piko (22,5 %) ir nuoseklų jos mažėjimą vėlesniais mėnesiais. Kilusios energijos kainos buvo pagrindinis veiksnys, daręs įtaką metinės infliacijos didėjimui, o sumažėjęs energijos kainų augimas daugiausia prisidėjo prie metinės infliacijos mažėjimo metų pabaigoje. Atsižvelgiant į 18,9 proc. siekusią vidutinę metinę infliaciją, namų ūkių vartojimas buvo sąlygiškai stiprus – namų ūkių vartojimo išlaidos buvo 0,5 proc. didesnės nei prieš metus. Tokiam atsparumui įtakos turėjo darbuotojams palanki darbo rinkos padėtis. Dėl darbuotojų trūkumo šalyje toliau sparčiai kilo atlyginimai. Apžvelgiamu laikotarpiu jie buvo apie 13,4 proc. didesni nei prieš metus. Reikšmingą įtaką turėjo į Lietuvos darbo rinką sėkmingai įsiliejantys ukrainiečiai karo pabėgėliai. Būtent šis veiksnys daugiausia lėmė, kad dirbančiųjų skaičius šalyje pasiekė apie 1,45 mln. ir tai yra didžiausias lygis, koks yra fiksuotas nuo 2008 m. Numatoma, kad darbo užmokestis didės ir toliau, o šių metų viduryje jo augimo tempas turėtų aplenkti besitraukiančią infliaciją, taigi vartotojų perkamoji galia vėl pradės kilti.

Lietuvos bankai iki šiol sėkmingai atlaikė rusijos karo prieš Ukrainą keliamus iššūkius, yra gerai kapitalizuoti ir turi perteklinį likvidumą, kurio didžiąją dalį laiko ypač likvidžia forma centriniame banke. Tai reiškia, kad mūsų bankų sektorius yra tinkamai pasirengęs įvairiems iššūkiams, įskaitant ir finansinius neramumus kitų šalių finansų sistemose.

Lietuvos banko nustatyta didesnė sektorinio sisteminės rizikos rezervo norma būsto paskolų portfeliui ir pritaikyti griežtesni pradinio įnašo reikalavimai antrai ir paskesnei būsto paskoloms kartu su didėjusiomis palūkanų normomis padėjo vėsinti įkaitusią būsto rinką. 2022 m. spalio mėn. Lietuvos bankas nustatė 1 proc. anticiklinio kapitalo rezervo normą, grąžindama ją į prieš pandemiją buvusį lygį. Šio reikalavimo turės laikytis Lietuvoje veikiantys bankai ir centrinių kredito unijų grupės.

Pirmomis rusijos agresijos prieš Ukrainą dienomis buvo padidėjusi grynųjų pinigų paklausa. Operatyviai tenkindami paklausą ir aktyviai komunikuodami, šį iššūkį efektyviai išsprendėme per itin trumpą laiką – visuomenė įsitikino, kad grynųjų pinigų atsargos Lietuvoje yra pakankamos, o Lietuvos bankas, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės yra pasirengę patenkinti net ir netikėtai išaugusią grynųjų pinigų paklausą.

Atsižvelgdamas į grynųjų pinigų svarbą daliai visuomenės ir įvertinęs grynųjų pinigų prieinamumo lygį šalyje, Lietuvos bankas ėmėsi iniciatyvos pagerinti šios paslaugos kokybę. Lietuvos banko, Lietuvos bankų asociacijos ir pagrindinių finansų įstaigų pasirašytas bei sėkmingai įgyvendintas Tarpusavio supratimo memorandumas siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje sukūrė prielaidas reikšmingai sutankinti grynųjų pinigų prieigos vietų tinklą Lietuvoje ir sudarė sąlygas regionų gyventojams grynuosius pinigus pasiekti greičiau ir patogiau – jų prieinamumas pagerintas apie 250 tūkst. gyventojų 40 šalies savivaldybių. Bankomatų tinklo plėtra orientuota būtent į regionus – 100 naujų bankomatų įrengti nedidelėse gyvenamosiose vietovėse, kuriose niekada nebuvo bankomato. Nors dabar didžiajai daliai (daugiau kaip 90 %) šalies gyventojų bankomatas yra pasiekiamas mažesniu nei 10 km atstumu, ir toliau stebėsime ir vertinsime grynųjų pinigų prieinamumo situaciją Lietuvoje, o prireikus imsimės iniciatyvų finansinių paslaugų ir atsiskaitymo priemonių prieinamumui toliau gerinti.

Turėdamas tikslą užtikrinti geresnį finansinių paslaugų gyventojams prieinamumą ir atsižvelgdamas į galiojantį reikalavimą pervesti darbo užmokestį į sąskaitą, Lietuvos bankas atnaujino metodiką, pagal kurią apskaičiuojamas maksimalus atlyginimas už pagrindinės mokėjimo sąskaitos tvarkymą, ir patvirtino maksimalų įkainį, įsigaliojusį nuo 2023 m. sausio 1 d. Dėl šio sprendimo komisinis atlyginimas už pagrindinės sąskaitos paslaugą sumažintas iki 1,37 Eur, o socialinę paramą gaunantiems asmenims šis įkainis negali viršyti 0,68 Eur per mėnesį. Jau pradėjome rengti ir šiais metais teiksime siūlymą dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos teisinio reguliavimo peržiūros, kuria sieksime užtikrinti, kad būtiniausios mokėjimo paslaugos ir ateityje būtų teikiamos už prieinamą kainą, užtikrinant visų, taip pat ir socialiai pažeidžiamų gyventojų interesų apsaugą.

Keičiasi ir gyventojų mokėjimo įpročiai – elektroninėmis priemonėmis atsiskaitoma vis dažniau. Reikšmingai padidėjo dalis gyventojų, kurie prioritetą teikia mokėjimams kortele, mobiliuoju telefonu arba išmaniuoju prietaisu, atsiskaito bekontakčiu būdu ir naudojasi mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis. Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų prioritetą teiktų atsiskaitymui negrynaisiais pinigais, 2021 m. ši dalis sudarė 50 proc.

2022 m. per Lietuvos banko valdomą mokėjimo sistemą CENTROlink įvykdytų mokėjimų skaičius išaugo 1,5, o momentinių mokėjimų – daugiau nei 2 kartus.

Aktyviai rėmėme ukrainiečių kovą už laisvę. Kartu su finansų rinkos dalyvių asociacijomis ir atskiromis finansų įstaigomis jau karo prieš Ukrainą pradžioje parengėme aktualią informaciją apie finansines paslaugas Lietuvoje, skirtą bėgantiems nuo karo Ukrainos piliečiams. Pasirašę susitarimą su Ukrainos nacionaliniu banku, suteikėme galimybes išsikeisti Ukrainos grivinas į eurus Ukrainos nacionalinio banko nustatytu kursu. 2022 m. išleidome kolekcinę monetą, skirtą Ukrainos kovai už laisvę. Didžioji dalis už monetas gautų lėšų buvo skirta padėti Ukrainai. Gyventojai ir įmonės išpirko visą šių monetų tiražą, o pagalbai Ukrainai surinkta beveik 350 tūkst. Eur. Pagalbos iniciatyvą pratęsėme ir 2023 m., kovo mėn. išleisdami proginę 2 eurų monetą „Kartu su Ukraina“. Įsigyjant šią monetą numizmatinėje pakuotėje, didžioji dalis įsigijimo sumos skiriama padėti Ukrainai. ES Dvynių programos projekte kartu su Lenkijos centriniu banku padėjome Ukrainos nacionaliniam bankui stiprinti gebėjimus svarbiose srityse: bankų priežiūros, mokėjimo sistemų plėtros, strateginio planavimo ir bendradarbiavimo su tarptautinėmis institucijomis.

2022 m. Lietuvos bankui buvo ypatingi ir dar viena proga – sukako 100 metų, kai veiklą pradėjo Lietuvos bankas – centrinis Lietuvos Respublikos bankas. Minėdami šią sukaktį, organizavome tarptautines parodas ir konferencijas, ekskursijas ir virtualias paskaitas, išleidome šimtmečiui įamžinti skirtas kolekcines monetas. Didžiulio susidomėjimo sulaukėme visuomenei atvėrę istorinius Lietuvos banko Kauno rūmus atvirų durų dienos renginyje. Išleidome albumą „Lietuvos banko dailės rinkinys“ ir pirmą kartą visuomenei koncentruotai pristatėme centriniame banke tarpukariu ir po 1990 m. sukauptus dailės kūrinius – paveikslus, keramikos dirbinius, skulptūras, vitražus.

Lietuvos banko balsas 2022 m. buvo girdimas ir juo pasitikima. Visuomenės nuomonių tyrimų duomenimis, Lietuvos banko žinomumas pasiekė aukščiausią lygį per tokių tyrimų istoriją – Lietuvos banką žino 98 proc. apklaustųjų. Esame kompetencijos centras ekonomikos ir finansų klausimais – daugiau nei 70 proc. apklaustųjų nurodo, kad Lietuvos banko kompetencija šioje srityje – didžiausia. Toks visuomenės pasitikėjimas mums ir įvertinimas, ir atsakomybė, ir įpareigojimas. Mes ir toliau būsime aktyvus, modernus ir atviras centrinis bankas, kuriantis vertę visuomenei ir savo kompetencija prisidedantis prie ekonomikos ir finansų sistemos problemų sprendimo ir mūsų, kaip brandžios visuomenės, augimo.

Šioje įžangoje apžvelgiau tik pačius ryškiausius Lietuvos banko veiklos aspektus. Išsamiau apie Lietuvos banko veiklą 2022 m. kviečiame skaityti šiame leidinyje.

Gediminas Šimkus
Lietuvos banko valdybos pirmininkas

---

1.Informacija apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą

2022 m. antrąjį pusmetį ir 2023 m. pradžioje ECB valdančioji taryba ėmėsi ryžtingų veiksmų normalizuodama, o vėliau ir griežtindama pinigų politiką. Gerokai per aukšta infliacija euro zonoje ir jos perspektyvos paskatino istoriškai itin spartų pagrindinių palūkanų normų padidinimą. Nuo 2022 m. vidurio pagrindinės ECB palūkanų normos jau padidintos šešis kartus – iš viso per 3,5 proc. punkto, siekiant infliaciją euro zonoje tvariai grąžinti į siekiamą 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu. Taip pat nuspręsta mažinti sukaupto turto pirkimo programos (TPP) portfelio dydį.

Po beveik dešimt metų pertraukos pirmąkart padidinusi pagrindines palūkanų normas 2022 m. liepos mėn., ECB valdančioji taryba tęsė palūkanų didinimo ciklą rugsėjo, spalio ir gruodžio mėn. – palūkanų normos padidintos atitinkamai 75, 75 ir 50 bazinių punktų ir pasiekė 2 proc. lygį. Šie reikšmingi palūkanų normų pakėlimai lėmė rekordiškai spartų pinigų politikos normalizavimą euro zonoje. Tiesa, infliacijai euro zonoje pasiekus dviženklę ribą ir įsibėgėjant atlyginimų augimui, jau tada buvo numatyta tuo neapsiriboti ir toliau didinti palūkanų normas. Nors spartesnis atlyginimų augimas padeda sumažinti neigiamą padidėjusių kainų poveikį perkamajai galiai, tai gali prisidėti prie aukštesnių infliacijos lūkesčių ir padidinti riziką dėl kainų bei atlyginimų spiralės. Kartu gruodžio mėn. priimtas sprendimas nuo 2023 m. kovo mėn. mažinti reinvestavimo apimtį pagal TPP. Kovo–birželio mėn. nutarta mažinti sukaupto TPP portfelio dydį 15 mlrd. Eur per mėn. tempu (2023 m. sausio mėn. visas TPP portfelis sudarė 3,25 trln. Eur).

2023 m. vasario ir kovo mėn. palūkanų normos padidintos dar po 50 bazinių punktų. Nors 2023 m. pradžioje gerokai sumažėjo dujų ir elektros kainos didmeninėse rinkose, su ekonomikos ciklu susijusių prekių ir paslaugų kainų spaudimas tebebuvo didelis. Bendroji infliacija euro zonoje piką pasiekė dar spalio mėn., tačiau ji vis dar yra toli nuo siekiamo 2 proc. lygio, o grynoji infliacija (infliacija pašalinus energijos ir maisto kainų poveikį) pasiekė istorines aukštumas ir dar net nepradėjo mažėti. Esant tokioms sąlygoms, pagrindinės ECB palūkanų normos buvo pakeltos iki 3 proc. lygio. Be to, padidėjus neapibrėžtumui finansų sektoriuje, kovo mėn. posėdyje pažymėta, kad gali būti naudojamos visos turimos priemonės siekiant užtikrinti finansinį stabilumą ir sklandų pinigų politikos perdavimą realiajai ekonomikai.  

Naujausios ECB prognozės rodo, kad griežtėjanti pinigų politika padės grąžinti infliaciją euro zonoje į siekiamą 2 proc. lygį. Nors 2022 m. spalio mėn. infliacija euro zonoje jau buvo perkopusi ir 10 proc. ribą, 2023 m. sausio–vasario mėn. ji sumažėjo iki mažesnio nei 9 proc. lygio. Vidutiniu laikotarpiu pasireiškus didesnių palūkanų normų poveikiui, siekiama, kad infliacija grįžtų į 2 proc. lygį. Realusis ekonomikos augimas euro zonoje šiemet turėtų sulėtėti iki 1,0 proc., tačiau 2024 ir 2025 m. turėtų grįžti į tvarų 1,6 proc. lygį.

(pokytis per metus, %)

Rodikliai	2022	2023	2024	2025
Realusis BVP	3,6	1,0	1,6	1,6
SVKI	8,4	5,3	2,9	2,1
Nedarbo lygis	6,7	6,6	6,6	6,6
Atlygis vienam darbuotojui	4,6	5,3	4,4	3,6

Dalintis:

2022 m. pirmąją pusę dar buvo vykdomi aktyvūs pirkimai pagal TPP. ECB valdančioji taryba kovo mėn. nusprendė mažinti turto pirkimų apimtį pagal TPP, o nuo liepos mėn. grynuosius pirkimus pagal TPP sustabdyti. 2022 m. Eurosistema į finansų sistemą įliejo 223,7 mlrd., o Lietuvos bankas – 7,4 mln. Eur sumą. Didžiąją pokyčio dalį sudarė pirkimai pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą ir viešojo sektoriaus pirkimo programą. Turto pirkimo programų tikslas – išplėsti nestandartinių pinigų politikos priemonių aibę, siekiant pagerinti pinigų politikos perdavimo poveikį ir padėti euro zonos šalims kovoje su pandemijos sukeltais iššūkiais.

Eurosistemos per refinansavimo operacijas įlieta suma sumažėjo 878 mlrd. Eur. Pokytis daugiausia susijęs su sandorio šalių savanorišku išankstiniu grąžinimu ir operacijų pabaigos terminu pagal tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas. Sandorių šalys metų pabaigoje buvo pasiskolinusios 1 323,8 mlrd., didžiąją dalį – 1 321,4 mlrd. Eur – per ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas, įskaitant tikslines ir specialiąsias pandemines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas. ECB pradėjus didinti pagrindines palūkanų normas, sandorio šalys nuo rugsėjo vidurio ėmė aktyviai naudotis vienos nakties indėlio galimybe ir metų pabaigoje tokie indėliai sudarė 3 778,8 mlrd. Eur. Lietuvos banko sandorių šalys taip pat dalyvavo pagrindinėse refinansavimo operacijose ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijose, bet metų pabaigoje buvo pasiskolinusios tik ilgesnės trukmės refinansavimo operacijose 1,6 mlrd. Eur. Lietuvos banko sandorių šalys, kaip ir Eurosistemos sandorių šalys, naudojosi vienos nakties indėlio galimybe – metų pabaigoje šių indėlių suma sudarė 11,3 mlrd. Eur.

Analizuojamu laikotarpiu dėl metų pirmąją pusę vis dar vykdytų grynųjų turto pirkimų pagal TPP ir toliau augo Eurosistemos pinigų politikos tikslais laikomas VP portfelis: metų pabaigoje jis sudarė 4 937 mlrd. – per metus padidėjo 223,7 mlrd. Eur. Didžiąją pokyčio dalį (100 mlrd. Eur) sudarė pirkimai pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą ir viešojo sektoriaus pirkimo programą (97,5 mlrd. Eur). Lietuvos banko pinigų politikos tikslais laikomas VP portfelis padidėjo 7,4 mln. ir sudarė 13,0 mlrd. Eur. Iš jų 7,1 mlrd. Eur (padidėjo 0,7 mlrd.) sudarė Lietuvos Respublikos VVP ar garantuoti VP ir 5,9 mlrd. Eur (dėl išpirkimų suėjus terminui sumažėjo 0,6 mlrd.) Europos institucijų obligacijos.

Kylant pagrindinėms ECB palūkanų normoms, Lietuvos ir visos euro zonos bankai pradėjo reikšmingai didinti paskolų palūkanų normas. Tokį itin spartų palūkanų normų išaugimą lemia dėl pinigų politikos sprendimų didėjanti paskolų palūkanų normų kintamoji dalis – apie 90 proc. paskolų Lietuvoje suteikta su kintamąja palūkanų norma (dažniausiai 3, 6 ar 12 mėn. EURIBOR). Paskolų palūkanų normų dinamika ateityje priklausys nuo pinigų politikos pobūdžio ir ekonomikos bei bankų finansinės situacijos.

Finansavimosi sąlygos euro zonoje pradėjo griežtėti.

Dalintis:

---

2.Ūkio raida ir prognozės

Pasaulio ekonominė raida pastaruoju metu buvo geresnė, nei tikėtasi. 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pradžioje dujų kainos Europoje sumažėjo iki lygio, stebėto dar prieš prasidedant rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą. Prie to prisidėjo tiek mažėjęs dujų vartojimas, tiek šios žaliavos tiekėjų diversifikavimas. ES įvesti apribojimai importuoti naftą iš rusijos ir ES bei kitų šalių nustatyta didžiausia naftos, atgabenamos iš rusijos, kaina nesukėlė didesnės įtampos šios žaliavos rinkoje. Per pastaruosius keletą mėnesių naftos kaina netgi mažėjo. Sumenkusios energijos žaliavų kainos prisidėjo prie spartesnio, nei anksčiau tikėtasi, bendrosios infliacijos mažėjimo kai kuriose, pavyzdžiui, euro zonos, šalyse. Gera padėtis darbo rinkoje, didelės apimties fiskalinės pagalbos priemonės ir nebeblogėję įmonių bei gyventojų lūkesčiai leido išvengti anksčiau prognozuoto euro zonos ekonomikos susitraukimo metų pabaigoje. Tai gerina šios grupės šalių ūkio raidos perspektyvą trumpuoju laikotarpiu. Palankesnės, nei anksčiau prognozuota, ekonominės tendencijos stebimos ir kai kuriose kitose šalyse. Skatinama privačiojo vartojimo, daugiau, nei anksčiau numatyta, auga JAV ekonomika, o COVID-19 protrūkių valdymo politikos švelninimas leidžia tikėtis spartesnio Kinijos ūkio atsigavimo.

Tolesnę ūkio plėtrą lems didėsianti gyventojų perkamoji galia, gausėsiančios investicijos ir gerėsianti užsienio prekybos partnerių padėtis. Numatoma, kad 2022 m. buvęs neigiamas vidutinis realiojo BVP pokytis per ketvirtį Lietuvoje šiemet bus teigiamas. Ekonominį aktyvumą turėtų stiprinti pradėsiantis atsigauti privatusis vartojimas, nes prognozuojama, kad nominaliosios gyventojų pajamos šiemet, kitaip nei pernai, kils daugiau nei kainos. Kitaip tariant, tikimasi, kad realiosios gyventojų pajamos 2023 m. vėl pradės didėti. Šiemet prie ūkio augimo daugiau nei praėjusiais metais turėtų prisidėti ir valdžios sektoriaus investicijos. Numatoma, kad 2023 m. pastebimai padidės lėšų iš ES paramos fondų, skiriamų investicijoms, srautas. Pamažu turėtų gerėti ir užsienio prekybos partnerių ekonominė padėtis. Numatoma, kad vidutinis realiojo prekybos partnerių importo pokytis per ketvirtį, 2022 m. buvęs neigiamas, 2023 m. bus teigiamas. Tai palankiai turėtų veikti eksportuojantį Lietuvos ekonomikos sektorių. Visi šie veiksniai prisidės prie nuoseklaus ūkio augimo stiprėjimo. Prognozuojama, kad Lietuvos realusis BVP 2023 m. padidės 1,3, o 2024 m. – 3,2 proc.

Spaudimas kainoms iš lėto atslūgsta. Įvairiose šalyse labiau diversifikavus energijos žaliavų tiekimą ir sumažinus jų naudojimą, tarptautinės šių žaliavų kainos pastebimai sumažėjo. Dėl šios priežasties ir dėl aukštos palyginamosios bazės energijos kainų poveikis bendrajai metinei infliacijai Lietuvoje pastaruoju metu buvo daugiau kaip du kartus mažesnis nei 2022 m. rugsėjo mėn., kai jis buvo pasiekęs piką. Lėčiau kylančios energijos kainos labiausiai prisideda prie bendrosios infliacijos mažėjimo Lietuvoje. Spaudimas kainoms pamažu atslūgsta ir pasaulinėse žemės ūkio produktų rinkose. Padidėjus šių produktų pasiūlai ir kritus jų paklausai, jų kainos minėtose rinkose mažėja. Iš dalies dėl šios priežasties bei dėl aukštos palyginamosios bazės maisto kainų augimas jau lėtėja ir Lietuvoje. Kitų, o būtent – paslaugų ir pramonės prekių – kainų didėjimas slopsta gerokai menkiau. Šios kainos labiau susijusios su Lietuvos vidaus ekonomine raida, tad joms nemažą poveikį daro vienetinės darbo sąnaudos, o jos iki šiol kyla itin sparčiai ir jų augimo tempas nemažėja. Vis dėlto numatoma, kad jau artimiausiais metais vienetinės darbo sąnaudos didės menkiau, o tai slopinančiai veiks su vidaus ekonomine raida labiau susijusių kainų augimą. Numatoma, kad aptarti veiksniai lems gana pastebimą bendrosios infliacijos mažėjimą prognozuojamu laikotarpiu. 2022 m. siekusi 18,9, 2023 m. infliacija, prognozuojama, kad sudarys 9,0, o 2024 m. – 2,7 proc.

Naujausias Lietuvos ekonomikos prognozes galima rasti čia.

	2023 m. kovo mėn. prognozė
	2022	2023	2024
Kainų ir sąnaudų kaita (%, pokytis per metus)
Vidutinė metinė infliacija pagal SVKI	18,9	9,0	2,7
Bendrojo vidaus produkto defliatorius	17,2	9,3	3,0
Darbo užmokestis	13,0	10,0	8,4
Ekonominis aktyvumas (palyginamosiomis kainomis; %, pokytis per metus)
Bendrasis vidaus produktas	1,9	1,3	3,2
Privačiojo vartojimo išlaidos	0,5	0,0	3,1
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas	2,6	4,5	4,5
Prekių ir paslaugų eksportas	11,7	1,7	4,7
Darbo rinka
Nedarbo lygis (vidutinis metinis; %, palyginti su darbo jėga)	5,9	6,6	6,4
Užimtųjų skaičius (%, pokytis per metus)	5,1	–0,5	–0,4
Išorės sektorius (%, palyginti su BVP)
Prekių ir paslaugų balansas	–1,0	1,1	1,6
Einamosios sąskaitos balansas	–5,5	–2,5	–2,2
Einamosios ir kapitalo sąskaitų balansas	–4,0	0,2	–0,1

---

3.Finansinis stabilumas

Lietuvos finansų sistemai didžiausią riziką kelia didelės infliacijos ir kylančių palūkanų normų aplinka, taip pat galima recesija Lietuvoje ir Lietuvos verslui svarbiose užsienio rinkose bei padidėjęs kibernetinių atakų skaičius nuo karo Ukrainoje pradžios. 2022 m. Lietuvoje fiksuotas vienas aukščiausių infliacijos augimo tempų visoje euro zonoje: vidutinė metinė infliacija sudarė net 18,9, o euro zonoje vidurkis – 8,4 proc. (plačiau žr. skyriuje „Ūkio raida ir prognozės“). Didelė infliacija, galimas pakartotinis energijos kainų padidėjimas ir vis dar esantis neapibrėžtumas dėl ekonomikos perspektyvų varžo įmonių ir namų ūkių galimybes kaupti finansinius rezervus ir apriboja gyventojų perkamąją galią, o tai gali apsunkinti finansinių įsipareigojimų vykdymą. ECB siekia suvaldyti infliaciją ir jos lūkesčius, todėl griežtina pinigų politiką didindamas pagrindines palūkanų normas (plačiau žr. skyriuje „Informacija apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą“). Kadangi dauguma (apie 90 %) būsto paskolų ir paskolų įmonėms Lietuvoje yra suteikiamos su kintamąja palūkanų norma, didėjančios pagrindinės palūkanų normos turi įtakos didžiajai daliai paskolų turėtojų, kuriems, be augančių kitų išlaidų, didėja ir skolos tvarkymo išlaidos. Nors didelės infliacijos ir kylančių palūkanų normų aplinka pastebimai paveikė atskirus Lietuvos verslo sektorius – verslo pasitikėjimo rodikliai tebėra žemumose, apdirbamosios gamybos ir mažmeninės prekybos apyvarta susitraukė – ekonomika, nepaisant 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį fiksuoto 0,5 proc. ketvirtinio susitraukimo, per metus paaugo. Mažėjanti, bet vis dar didelė infliacija ir griežtinamos finansavimo sąlygos lėtina ekonomikos augimą ir didina recesijos tikimybę Lietuvos ekonomikai svarbiose euro zonos valstybėse, o tai taip pat didina nuostolius kreditoriams. Prasidėjus karui Ukrainoje, taip pat išaugo kibernetinių atakų, nukreiptų prieš finansų įstaigas, skaičius. Finansų įstaigų apklausos duomenimis, 2022 m. antrąjį pusmetį beveik dvigubai padaugėjo įstaigų, nurodžiusių, kad dėl prasidėjusio karo padidėjo kibernetinių atakų skaičius, – net 42 proc. respondentų susidūrė su kibernetinėmis atakomis. Sisteminės svarbos kibernetiniai incidentai toliau kelia grėsmę rinkos dalyvių teikiamų paslaugų prieinamumui ir pasitikėjimo visu finansų sektoriumi sumažėjimui.

Nors finansinis ciklas Lietuvoje 2022 m. paskutinį ketvirtį ir toliau buvo aukšto lygio daugiausia dėl gausaus įmonių tarpusavio skolinimosi ir vis dar reikšmingo metinio būsto kainų augimo, 2023 m. pradžia signalizuoja apie slopstantį kreditavimą ir galimą ciklo perėjimą į lėtėjimo fazę. PFĮ namų ūkiams ir ne finansų įmonėms suteiktų paskolų portfelis 2022 m. augo nuo finansų krizės istoriškai aukštu metiniu tempu, tačiau metų pabaigoje kreditavimo tempą slopino sparčiai kylančios palūkanų normos ir neapibrėžtumas dėl tolesnės ekonomikos raidos. Namų ūkių paskolų portfelio metinį augimą labiausiai stabdė 2022 m. paskutinį ketvirtį 11,2 proc. sumažėjęs naujų būsto paskolų srautas. Prie to gerokai prisidėjo pakilusios naujų būsto paskolų palūkanų normos, kurios 2022 m. gruodžio mėn. tebebuvo didžiausios (4,4 %) euro zonoje. Pabrangęs skolinimasis neigiamai veikė būsto paskolų paklausą, kuri, Lietuvos banko vykdomos Bankų apklausos apžvalgos duomenimis, 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo žemiausio lygio nuo pandemijos pradžios. O vartojimo ir kitais tikslais suteiktų paskolų metinis portfelio augimo tempas 2023 m. sausio mėn. sumažėjo iki 2,4 proc. Kita vertus, PFĮ ne finansų įmonėms suteiktų paskolų portfelis 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį vis dar didėjo istoriškai aukštu metiniu tempu, bet sumažėjęs investicinių paskolų poreikis ir kylanti palūkanų norma (2022 m. gruodžio mėn. – 5 %) mažino įmonių naujų paskolų paklausą. Metinis paskolų įmonėms portfelio augimo tempas 2023 m. sausio mėn. reikšmingai sulėtėjo ir sudarė 11,4 proc. Vis dėlto viso įmonių kredito metinis augimas 2022 m. trečiąjį ketvirtį sudarė net 35 proc. ir viršijo ekonomikos nominalųjį augimą ketvirtą ketvirtį iš eilės. Nepaisant šios tendencijos, galima tikėtis, kad įmonių poreikį skolintis mažins brangstantis skolinimasis, mažėjanti infliacija (ypač krintančios energijos kainos) ir atidedamos investicijos.

(2010 m. sausio mėn.–2023 m. sausio mėn.)

Dalintis:

Parduotų būstų skaičius 2022 m. antrąją pusę buvo mažesnis nei įprasta pastaruosius kelerius metus, artimiausiu metu rinkos aktyvumas gali ir toliau likti sumažėjęs. 2022 m. antrąjį pusmetį parduota 23 tūkst. būstų – 3 proc. mažiau nei pirmąjį pusmetį. Nors per pusmetį pardavimų skaičius reikšmingai nepakito, jis buvo mažesnis nei įprasta antrajam pusmečiui pastaruosius keletą metų ir buvo panašus į paskutinį kartą matytą 2018 m. Mažiau nei įprasta aktyvų antrąjį pusmetį lėmė didėjančios palūkanų normos, prastesnis būsto įperkamumas dėl pakilusių būsto kainų, mažėjančios realiosios gyventojų pajamos, tolesnis neigiamas rusijos pradėto karo prieš Ukrainą poveikis gyventojų pasitikėjimui. Tikėtina, kad dėl šių veiksnių rinkos aktyvumas artimiausiu metu tebebus santykinai nedidelis.

Nors metinis būsto kainų augimo tempas tebėra didelis, sumažėjus būsto pardavimų apimčiai, matoma daugiau būsto kainų augimo normalizavimosi ženklų, didėja kainų korekcijos tikimybė. Remiantis skirtingais duomenų šaltiniais, metinis būsto kainų augimo tempas 2022 m. pabaigoje–2023 m. pradžioje sudarė 16 proc. Nors toks augimo tempas vis dar yra didelis, jis nuo 2022 m. vidurio po truputį lėtėjo. Be to, iš mėnesinio dažnio duomenų vis dažniau matomas kainų stabilizavimasis ar net nedidelis jų sumažėjimas. Tai signalizuoja, kad būsto kainų augimo pikas jau praėjo. Naujausi Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad būsto kainos 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį ekonominiais veiksniais pagrįstas vertes vis dar viršijo 2 proc. Tačiau kainų pervertinimas mažėja – įvertis buvo 4 proc. punkto mažesnis nei antrąjį ketvirtį ir 7 proc. punktais mažesnis nei atitinkamu laikotarpiu 2021 m. Jei būsto rinkos aktyvumas bus santykinai nedidelis ilgesniu laikotarpiu, ekonomikos raida bus lėtesnė, nei tikimasi, pablogės namų ūkių finansinė padėtis, galėtų įvykti didesnė vis dar šiek tiek pervertintų būsto kainų korekcija.

Dalintis:

Kylant palūkanų normoms, didėja paskolų našta gyventojams, bet Atsakingojo skolinimo nuostatai (ASN) padeda užtikrinti skolininkų atsparumą palūkanų normų svyravimams. Nuo 2015 m. ASN įtvirtinta, jog, teikiant būsto paskolą, turi būti atliekamas jautrumo testas užtikrinant, kad skolininkai būtų pajėgūs mokėti padidėjusias paskolų įmokas net palūkanų normai pakilus iki 5 proc. Jautrumo testo priemone buvo siekiama užkirsti kelią galimam pertekliniam įsiskolinimui vyraujant mažoms palūkanų normoms, tad dabartinėmis aplinkybėmis, kai palūkanų normos bei būtinosios išlaidos jau yra padidėjusios, būsto paskolų kokybė tebėra gera. Paskolos, suteiktos po 2011 m. ASN įsigaliojimo, 2022 m. gruodžio mėn. duomenimis, sudarė 83, o nuo pandemijos pradžios suteiktos būsto paskolos – 42 proc. viso būsto paskolų portfelio. 2021 m., siekiant suvienodinti pirmųjų bei paskesnių būsto paskolų rizikingumą ir papildomai riboti investicinius būsto sandorius, finansuojamus paskolomis, antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms nustatytas griežtesnis – 30 proc. – pradinio įnašo reikalavimas. Po šio ASN pakeitimo įsigaliojimo 2022 m. vasario 1 d. antrųjų būsto paskolų dalis šiek tiek sumažėjo, palyginti su laikotarpiu prieš pakeitimų paskelbimą.

Dalintis:

Lietuvos bankas rūpinosi kartu su Konkurencijos taryba atlikto Smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo tyrimo rekomendacijų įgyvendinimo pažanga. Apibendrinus ir įvertinus suinteresuotųjų institucijų (Ekonomikos ir inovacijų, Finansų ir Teisingumo ministerijų) Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu Lietuvos bankui pateiktus atsakymus, matyti, kad didžiąją dalį rekomendacijų planuojama įgyvendinti. Siekdamas rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ir situacijos stebėjimo tikslais, Lietuvos bankas organizavo susitikimus su Finansų ministerijos ekspertais, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovais, Lietuvos bankų asociacija, įsitraukė į Visuomenės finansinio švietimo plano rengimą, jame bus skiriama dėmesio ir smulkiojo ir vidutinio verslo finansiniam raštingumui.

---

4.Finansų sektoriai

2022 m. finansų sektorių papildė 67 nauji finansų rinkos dalyviai. Išduota 16 licencijų (veiklos leidimų) bankams, EPĮ ir MĮ, finansų maklerio ir valdymo įmonėms. Į viešuosius sąrašus įrašyta 51 įmonė (sutelktinio finansavimo platformų operatoriai, tarpusavio skolinimo platformų operatoriai, EPĮ ir MĮ tarpininkai, vartojimo kredito davėjai ir kt.). Lietuvos bankas sėkmingai teikia el. licencijavimo paslaugas – įmonės visus dokumentus ir reikiamas procedūras gali sutvarkyti el. būdu.

Dalintis:

Apžvelgiamu laikotarpiu gauti penki prašymai išduoti banko (specializuoto banko) licenciją ir atliktas vienas išankstinis potencialios paraiškos dėl specializuoto banko licencijos vertinimas. Galutinį sprendimą dėl licencijos išdavimo bankams (specializuotiems bankams) priima ECB.

Bankų sektoriaus atlaikytus COVID-19 pandemijos išbandymus 2022 m. pradžioje pakeitė netiesioginiai rusijos karo prieš Ukrainą nulemti iššūkiai. Tvirta Lietuvoje veikiančių bankų likvidumo padėtis rodo, kad bankai yra saugūs ir pastarojo meto pasaulinių finansinių neramumų fone. Visi bankai vykdo jiems nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus, o bankų kapitalo pakankamumo lygis ir toliau yra aukštas. Kilę iššūkiai nesustabdė skolinimo veiklos – bankai reikšmingai padidino paskolų portfelius, taip pat toliau didėjo indėliai. Reikšmingą poveikį bankų sektoriaus rezultatams (turto, indėlių ir kitiems rodikliams) turėjo Revolut grupės įmonių reorganizacija ir konsolidacija.

Dalintis:

Bankų sektorius didelės infliacijos ir lėčiau augančios ekonomikos sąlygomis fiksavo išskirtinai didelius pelningumo rodiklius. Bankų sektoriaus pelnas, neaudituotais duomenimis, sudarė 468 mln. Eur, arba buvo 42,7 proc. didesnis nei 2021 m. Bankų sektoriaus pelningumui didžiausią įtaką darė sparčiai didėjusios grynosios palūkanų pajamos, ypač smarkus jų augimas fiksuotas 2022 m. paskutinį ketvirtį.

Dalintis:

2022 m. sukčiavimo atakų, nukreiptų į bankų klientus, mastas ir toliau augo, daugiausia pasitelkiant socialinės inžinerijos būdus. Taip pat praėjusiais metais padidėjo kibernetinių incidentų, paveikusių bankų veiklą, skaičius. Plačiau skaitykite Bankų veiklos apžvalgoje.

2023 m. sausio 1 d. pasibaigęs pirmasis kredito unijų sisteminės reformos etapas sustiprino kooperatinę bankininkystę, padidino savireguliacijos svarbą bei centrinių kredito unijų vaidmenį. Kredito unijų sektorius išlaikė tvarų augimą – 2022 m. turtas padidėjo 14 proc. ir pasiekė 1 270,3 mln. Eur. Pagrindinis finansavimosi šaltinis ir toliau buvo kredito unijų narių indėliai. Dėl augusių palūkanų indėlius, kaip lėšų taupymo ir investavimo priemonę, vis dažniau rinkosi ne tik gyventojai, bet ir verslo įmonės. Siekdamos bendrų tikslų, kredito unijos pademonstravo lankstumą prisitaikydamos prie kintančių sąlygų ir toliau sėkmingai didino skolinimo apimtį tiek gyventojų, tiek verslo segmente. Kredito unijų paskolų portfelis padidėjo beveik 17 proc. ir sudarė 930,3 mln. Eur. 2022 m. kredito unijos uždirbo 10 mln. Eur neaudituoto pelno – 8 proc. daugiau nei 2021 m.

Vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų), įskaitant ir tarpusavio skolinimo platformų operatorius, portfelis padidėjo beveiki 25 proc. ir metų pabaigoje sudarė 936 mln. Eur. Vartojimo kredito davėjai (ne kredito įstaigos) ir tarpusavio skolinimo platformų operatoriai per 2022 m. antrąjį pusmetį kartu sudarė daugiau nei 133 tūkst. vartojimo kredito sutarčių ir vartotojams paskolino 298,72 mln. Eur. Išsamiau – Lietuvos banko interneto svetainės skiltyje Vartojimo kredito davėjų veiklos rodikliai.

Visa Lietuvos draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas 2022 m. augo dvigubai sparčiau (18,6 %) nei ankstesniais metais – įmokos sudarė 1,23 mlrd. Eur (ne gyvybės draudimo įmokos padidėjo 24 % – iki 894 mln. Eur, gyvybės draudimo įmokos išaugo 6,4 % – iki beveik 340 mln. Eur). Ne gyvybės draudimo rinkoje įmokos visus 2022 m. išlaikė augimo tendenciją – jos augo dėl į rekordines aukštumas padidėjusios infliacijos ir geopolitinių veiksnių poveikio ūgtelėjusių draudimo paslaugų įkainių bei daugiau kaip 8 proc. išaugusio sudarytų sutarčių skaičiaus. Gyvybės draudimo sektoriuje įmokos dėl 5 proc. mažiau sudarytų naujų sutarčių didėjo gerokai nuosaikiau – 6,4 proc., siekė beveik 340 mln. Eur. Gyvybės draudimo išmokos išaugo beveik 29 proc. (iki 179,3 mln. Eur), daugiausia dėl padidėjusių išmokų pagal nutrauktas sutartis, įskaitant dalinį sukauptos sumos atsiėmimą, – investicinio gyvybės draudimo bei draudimo su teise dalytis pelną išmokos, palyginti su 2021 m., padidėjo atitinkamai 23,2 mln. ir 4,3 mln. Eur. Tikėtina, kad sumažėjusią naujų sudarytų gyvybės draudimo sutarčių apimtį ir dalinio sukauptų sumų atsiėmimo augimą nulėmė sumenkęs investicijų patrauklumas dėl jų vertės sumažėjimo bei išaugęs gyventojų poreikis turimomis santaupomis finansuoti dėl infliacijos poveikio padidėjusias išlaidas.

Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į investicinio gyvybės draudimo (IGD) mastą, inicijavo IGD slaptąjį pirkimą ir, siekdamas spręsti šio pirkimo metu nustatytas problemas, parengė pasiūlymus IGD rinkos veikimui gerinti. Lietuva išsiskiria ES pagal IGD rinkos dalį, kuri sudaro 70 proc. pagal pasirašytas įmokas, tokias sutartis yra sudarę daugiau kaip 415 tūkst. asmenų, o naujų IGD sutarčių pastaraisiais metais sudaroma po 40–50 tūkst. kasmet. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas inicijavo slaptąjį pirkimą, kurio metu buvo siekiama įvertinti, ar gyvybės draudikai, platindami IGD produktus, tinkamai nustato kliento poreikius, vertina produkto priimtinumą ir tinkamumą. Slaptojo pirkimo rezultatai parodė, kad beveik 40 proc. atvejų slaptiesiems pirkėjams buvo pasiūlytas jų poreikių neatitinkantis IGD produktas. Be to, ne visada buvo renkama informacija, būtina kliento poreikiams ir produkto priimtinumui nustatyti. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas inicijavo viešą konsultaciją dėl teikiamų pasiūlymų, kurie leistų sumažinti netinkamo IGD produkto pardavimo riziką.

Augančių palūkanų normų aplinka darė poveikį įmonių finansinei būklei ir veiklos rezultatams: sumažėjo draudimo įmonių investicijų vertė, padidėjo sąnaudos. Neaudituotais duomenimis, bendras Lietuvoje registruotų draudimo įmonių veiklos rezultatas – 40 mln. Eur pelnas (iki mokesčių). Gyvybės draudimo įmonės bendrai uždirbo 25 mln., ne gyvybės draudimo įmonės – 15,1 mln. Eur pelną. Septynios iš jų dirbo pelningai, dvi – nuostolingai.

Nepaisant nepalankių rizikos veiksnių, draudimo įmonės yra pakankamai gerai kapitalizuotos – visos jos vykdė mokumo kapitalo reikalavimus, t. y. turėjo pakankamai tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo reikalavimui ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti. 2022 m. gruodžio 31 d. gyvybės draudimo įmonių mokumo rodiklis buvo 2,03, ne gyvybės – 1,4.

Dalintis:

2022 m. gruodžio 31 d. draudimo rinkoje veikė 102 draudimo brokerių įmonės, iš jų 93 veikė pelningai. 2022 m. draudimo brokerių įmonių pardavimo pajamos sudarė 82,3 mln. Eur – palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 24 proc., o grynasis pelnas, neaudituotais duomenimis, – 14,3 mln. Eur (padidėjo daugiau nei 57 %). Plačiau apie draudimo rinką skaitykite Draudimo rinkos apžvalgoje.

Nors EPĮ ir MĮ sektorius per metus traukėsi ir sumažėjo 10 įstaigų (3 EPĮ ir 7 MĮ), eliminavus Revolut Payments UAB, licencinės veiklos pajamos padidėjo ir sudarė 405,2 mln. Eur, arba 1,6 karto daugiau nei 2021 m. Sektoriaus mokėjimo operacijų suma sudarė 110 mlrd. Eur (per metus išaugo 1,3 karto). Svarbu pabrėžti, kad penkios pagal mokėjimo operacijų apyvartą didžiausios EPĮ ir MĮ generavo daugiau kaip 54 proc. visos sektoriaus apyvartos, o penkios pagal licencines pajamas didžiausios EPĮ ir MĮ uždirbo 39 proc. visų sektoriaus pajamų. Taikydamas įvairias priežiūros priemones (patikrinimai, tyrimai, dokumentinės analizės, dialogai raštu, atkreipiant įstaigų dėmesį į jų veiklos trūkumus), Lietuvos bankas įgyvendina strateginį tikslą – didina EPĮ ir MĮ sektoriaus brandą.

Dalintis:

Lietuvos bankas, stebėdamas rizikos mažinimo politikos situaciją Lietuvoje ir atsižvelgdamas į per viešą konsultaciją išsakytas nuomones, 2022–2024 m. parengė priemonių planą. Priemonių tikslas – pagerinti mokėjimo paslaugų vartotojų ir MPT tarpusavio komunikaciją, supaprastinti kliento pažinimo informacijos teikimą finansų įstaigoms, išvengti nepagrįstų ir (ar) nepagrįstai ilgą laiką taikomų sąskaitos ribojimų ir (ar) operacijų stabdymų, stebėti rizikos mažinimo politikos situaciją Lietuvoje. 2022 m. antrąjį pusmetį įgyvendintos šios prioritetinės priemonės: 1) finansų įstaigoms išsiųstas lūkesčių raštas, kuriuo, be kita ko, buvo aptarti komunikacijos stiprinimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) įgyvendinimo, kliento pažinimo informacijos teikimo ir atnaujinimo supaprastinimo, rizikos mažinimo netaikymo ir pan. klausimai; 2) suorganizuoti keturi individualūs susitikimai su pasirinktais bankais patirties gerinimo klausimais PPTFP srityje; 3) inicijuotas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 10 straipsnio 4 dalies pakeitimas (dėl galimybės gauti kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų be asmens parašo).

Lietuvos bankas, stebėdamas ir siekdamas gerinti mokėjimo paslaugų teikimo kokybę bei mokėjimo paslaugų vartotojų patirtį ir užtikrinti MPT atitiktį reikalavimams, MPT vadovams 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį išsiuntė lūkesčių raštą. Minėtu raštu Lietuvos bankas atkreipė finansų įstaigų dėmesį į pastebėtus jų veiklos trūkumus bei galimus patobulinimus atitinkamose priežiūros srityse ir pateikė rekomendacijas, Lietuvos banko nuomone, padėsiančias pagerinti mokėjimo paslaugų kokybę, klientų patirtį ir užtikrinti sklandesnį mokėjimo paslaugų teikimą, taip pat suformulavo pasiūlymus finansų įstaigoms dėl konkrečių, geriausią rinkos patirtį atitinkančių priemonių. 2023 m. bus atliekama lūkesčių rašto rekomendacijų įgyvendinimo analizė.

Pensijų fondai ir kolektyvinio investavimo subjektai yra tapę reikšmingomis kapitalo rinkų dalimis. 2022 m. finansų rinkoms buvo išskirtiniai – tokia situacija, kai vienu metu gautos neigiamos obligacijų ir akcijų grąžos, per pastarąjį šimtmetį buvo užfiksuota tik tris kartus. Geopolitinė įtampa dėl rusijos pradėto karo Ukrainoje, didėjanti infliacija, kylančios palūkanų normos ir svyruojančios žaliavų kainos buvo pagrindiniai įtampą keliantys veiksniai, kurie lėmė, kad pasaulio finansų rinkos susitraukė nuo 2021 m. pasiektų aukštumų ir kartu pakoregavo PF ir KIS investicijų rezultatus. Neigiamos investicijų grąžos nulėmė, kad PF valdomas turtas sumažėjo 4,9, neprofesionaliesiems investuotojams skirtų KIS – 26,13, o informuotiesiems investuotojams skirtų KIS turtas išaugo 26,15 proc. 2022 m. PF valdomuose fonduose dalyvių skaičius padidėjo 1,42, o KIS fonduose – 8,26 proc. Pažymėtina, kad PF valdomas turtas artėja prie 6 mlrd., KIS – viršija 2 mlrd. Eur, o šie investiciniai produktai bendrai yra tapę svarbia kapitalo rinkų dalimi. Išsamiau apie PF ir KIS rinkas žr. PF rinkos apžvalgą ir KIS rinkos apžvalgą.

Dalintis:

Sutelktinio finansavimo platformų operatorių rinkoje fiksuotas augimas. Sutelktinis finansavimas tampa vis reikšmingesne alternatyva verslo skolinimuisi. 2022 m. per sutelktinio finansavimo platformas finansuota suma sudarė 161,07 mln. Eur (40,3 % daugiau nei 2021 m.). Sudarytų sandorių skaičius buvo 616 tūkst. vnt. (51,38 % daugiau nei 2021 m.), o finansuotų projektų skaičius – 2 718 (79,29 % daugiau nei 2021 m.). 2022 m. projektų savininkai vėlavo atlikti mokėjimus investuotojams už daugiau nei 5,7 mln. Eur (396 % daugiau nei 2021 m.). Išsamiau apie sutelktinio finansavimo platformų operatorių rinką skaitykite Sutelktinio finansavimo platformų operatorių veiklos apžvalgoje.

Dalintis:

Lietuvos bankas skatina kapitalo rinkos plėtrą, siekdamas sukurti konkurencingą, patrauklią finansavimo ir investavimo alternatyvą. 2022 m. gegužės mėn. Lietuvos bankas paskelbė Kapitalo rinkos plėtros priemonių planą, kurį įgyvendinus tikimasi svarbių visos šalies finansų sistemos pokyčių – reikšmingai išaugtų kapitalo rinka, ji taptų patrauklesnė šalies ir užsienio investuotojams, verslui atsirastų alternatyvų užsitikrinti finansavimą, o gyventojams – investuoti lėšas. 2022 m. pabaigoje įgyvendintas vienas iš pirmųjų plane numatytų darbų – įkurta Kapitalo rinkos taryba, kuri rūpinsis bendra Lietuvos kapitalo rinkos plėtros strategija, prižiūrės viso plano įgyvendinimo eigą. Ją sudaro aukšto lygio valstybės institucijų ir finansų rinkų atstovai. Lietuvos bankas yra viena iš Kapitalo rinkos taryboje dalyvaujančių šalių.

Nuo 2022 m. vidurio Lietuvos bankas aktyviai bendradarbiauja tiek instituciniu Lietuvos lygiu, tiek Baltijos šalių lygiu įgyvendinant Kapitalo rinkos plėtros priemonių planą. Reguliariai vyksta Baltijos šalių priežiūros institucijų atstovų susitikimai, siekiant Piktnaudžiavimo rinka reglamento bei Finansinių priemonių rinkų direktyvos (angl. MiFID) priežiūros praktikos srityje ir nacionalinių reikalavimų vertybinių popierių siūlymo iki 8 mln. Eur srityje suderinimo.

---

5.Priežiūra

Lietuvos bankas daug dėmesio skiria rinkos dalyvių brandos didinimui, taiko įvairias priežiūros priemones, kurios užtikrintų rinkos dalyvių vidaus valdymo ir kontrolės, rizikų valdymo bei atitikties funkcijų gerosios praktikos standartus. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komitetas patvirtino 2022–2025 m. finansų sektorių brandos švieslentę. Jos tikslas – nustatyti pagrindinių prižiūrimų finansų sektorių brandos vertinimo kriterijus ir jų įverčių tikslus 2023–2025 m., pagal kuriuos būtų įvertintas finansų sektorių brandos lygis 2022 m. ir stebima brandos pažanga iki 2025 m. Šios švieslentės rezultatai jau pradėti naudoti priežiūros veiksmų planavimo procese. Identifikavus žema branda pasižyminčius finansų sektorius, nustatytos atitinkamo finansų sektoriaus priežiūros priemonės, kurios skatintų šio sektoriaus brandą.

Lietuvos bankas prižiūri, kaip finansų įstaigos atitinka informacinių ir ryšių technologijų bei kibernetinio saugumo rizikos valdymo reikalavimus, kaip yra pasirengusios užtikrinti veiklos tęstinumo vykdymą. Finansų rinkos dalyviai yra perspėjami dėl padidėjusio asmenų susidomėjimo kriptoturtu ir kylančiomis sukčiavimo, PPTF rizikomis.

Dalintis:

2022 m. padidėjo kibernetinių incidentų, paveikusių finansų rinkos dalyvius, skaičius. Reaguodamas į padidėjusią kibernetinę riziką, Lietuvos bankas inicijavo aktyvesnio dalijimosi informacija apie kibernetines grėsmes diskusiją. Bendradarbiaudami su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, bankai išbandys tam skirtas šiuolaikines technines ir organizacines priemones. Taip pat Lietuvos bankas įvertino, kaip informacinių ir ryšių technologijų bei saugumo riziką valdo kredito įstaigos, draudimo įmonės, atrinktos finansų maklerio įmonės bei EPĮ, ir pateikė rekomendacijas šios rizikos valdymui sustiprinti.

Vykdydamas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme pavestas funkcijas, Lietuvos bankas 2022 m. toliau stiprino PPTF prevencijos teisinę sąrangą Lietuvoje ir PPTF prevencijos srities priežiūrą finansų sektoriuje. Viena iš Lietuvos banko strateginių krypčių 2022–2025 m. yra vertės visuomenei kūrimas, kurios numatoma siekti didinant finansų rinkos dalyvių atitikties brandą, įskaitant tinkamą PPTF rizikos valdymą finansų sektoriuje. Siekdamas didinti finansų rinkos dalyvių brandą PPTF prevencijos srityje ir laiku identifikuoti, tinkamai valdyti ir greičiau reaguoti į finansų sektoriuje kylančias PPTF rizikas, Lietuvos bankas vykdė PPTF prevencijos srities veiksmus, t. y. atliko finansų rinkos dalyvių patikrinimus, rengė mokymus ir švietė finansų rinkos dalyvius, bendradarbiavo ir keitėsi informacija nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, rengė gaires ir išaiškinimus, daug dėmesio skyrė sukčiavimo prevencijai. 

Lietuvos bankas vykdė tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą finansų sektoriuje. Dėl 2022 m. prasidėjusio rusijos karo Ukrainoje bei griežtinamų ir įtvirtintų naujų sankcijų bei ribojamųjų priemonių rusijai, baltarusijai ir (ar) susijusiems subjektams dėl veiksmų, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, Lietuvos bankas pagal savo kompetenciją aktyviai dirbo siekdamas užtikrinti, kad finansų rinkos dalyviai tinkamai įgyvendintų nustatytas tarptautines sankcijas ir ribojamąsias priemones. Lietuvos bankas, vykdydamas rizikos vertinimu pagrįstą priežiūrą, paskelbė Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo analizę finansų įstaigose. Joje Lietuvos bankas pateikia pagrindines įžvalgas dėl finansų rinkos dalyvių taikomų priemonių įgyvendinant tarptautines sankcijas ir ribojamąsias priemones. Lietuvos bankas aktyviai dalyvavo nacionalinių institucijų pasitarimuose, darbo grupių susitikimuose, rengė mokymus ir susitikimus su finansų rinkos dalyviais, asociacijomis dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo klausimų. Lietuvos bankas aktyviai įsitraukia ir dalyvauja Baltijos šalių sankcijų darbo grupės susitikimuose, Europos bankininkystės institucijos įsteigtoje darbo grupėje dėl tarptautinių sankcijų klausimų ir su tuo susijusių gairių parengimu. 2022 m. Lietuvos bankas skelbė įvairias analizes ir rekomendacijas, susijusias su PPTF rizikų valdymu, klientų dalykinių santykių ir operacijų stebėsena, tarptautinių sankcijų įgyvendinimu (daugiau informacijos Lietuvos banko interneto svetainėje).

Lietuvos bankas rengia konsultacinius renginius prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams. Kasmet, atsižvelgiant į išsakytus finansų rinkos dalyvių poreikius, sudaromas konsultacinių renginių planas, pagal kurį organizuojami konsultaciniai renginiai aktualiomis temomis. 2022 m. suorganizuota 14 skirtingos tematikos ir skirtingiems finansų rinkos dalyviams skirtų renginių. Vidutiniškai kiekvienas renginys sulaukė 108 klausytojų.

---

6.Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų sprendimas

2022 m. Lietuvos bankas išnagrinėjo 608 dėl finansinių paslaugų teikimo sutarčių vykdymo kilusius ginčus. Daugiausia šių ginčų (246) kilo su draudimo įmonėmis – jie sudarė 40 proc. visų išnagrinėtų ginčų. Ginčai su bankais (231) sudarė 38, o su kitais finansų rinkos dalyviais (131) – 22 proc. visų išnagrinėtų ginčų. Palyginti su 2021 m. rezultatais (451 išnagrinėtas ginčas), bendras išnagrinėtų ginčų skaičius padidėjo 34 proc. Didžiausią įtaką tam turėjo padidėjęs ginčų su bankais ir kitais finansų rinkos dalyviais skaičius – atitinkamai 131 ir 72 proc. Nesutarimų su draudikais sumažėjo 11 proc.

Vnt.

Dalintis:

Ginčų skaičius iš esmės didėjo dėl mokėjimo paslaugų: per pastaruosius penkerius metus su mokėjimo paslaugomis susijusių išnagrinėtų ginčų skaičius padidėjo daugiau nei šešis kartus ir buvo beveik tris kartus didesnis nei 2021 m. Viena iš priežasčių, kodėl jų daugėjo, – 2022 m. reikšmingai padaugėjo finansinio sukčiavimo atvejų, pavyzdžiui, kai vartotojai yra įtikinami investuoti arba kai tretieji asmenys iš vartotojų išvilioja personalizuotus saugumo duomenis (kortelės numerius, asmens duomenis, Smart-ID PIN kodus) ir tokiais ar panašiais būdais pasisavina vartotojų lėšas. Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į vyraujančias tendencijas, taiko įvairias prevencines priemones ir prevenciją laiko vienu svarbiausių veiklos uždavinių.

Vnt.

Dalintis:

2022 m. Lietuvos bankas baigė rekordiniu taikių susitarimų rodikliu: dažniau nei kas ketvirtas ginčas (iš viso 171) buvo išspręstas šalims pasiekus kompromisą arba finansų rinkos dalyviams patenkinus vartotojo keltus reikalavimus. Tai yra didžiausias taikių susitarimų skaičius per vienus metus nuo 2012 m., kai Lietuvos bankas pradėjo nagrinėti vartojimo ginčus. Palyginti su 2021 m., kai taikiai buvo baigti 122 ginčai, rodiklis padidėjo net 40 proc. Taikūs susitarimai sudarė 28 proc. visų išnagrinėtų ginčų.

Vnt.

Dalintis:

---

7.Sukčiavimo prevencija

Viena iš Lietuvos bankui strategiškai svarbių veiklos sričių yra susijusi su sukčiavimo prevencija, jos tikslas – didinti finansinių paslaugų vartotojų ir finansų rinkos dalyvių atsparumą sukčiavimui. Siekiant šio tikslo, Lietuvos banke sukurta vidinė darbo grupė sukčiavimų prevencijos klausimams spręsti, parengtas ir patvirtintas priemonių planas, skirtas sukurti dinamiškai įvairių priemonių sistemai, apimančiai įvairias sritis ir panaudojančiai įvairių sričių specialistų patirtį su sukčiavimu susijusiose srityse, be kita ko, gebančiai lanksčiai atsinaujinti ir reaguoti į sparčiai besivystančią sritį ir atsirandančius naujus sukčiavimo būdus. Įvertinus tai, kad sukčiavimas yra kompleksinė problema, jos įveikimas ir efektyvi į sukčiavimo užkardymą, suvaldymą orientuota prevencija turi apimti įvairiapusį, suderintą ir kryptingą įvairių sričių specialistų veikimą tiek Lietuvos banko viduje, tiek ir bendraujant su kitomis institucijomis. Todėl, esant įvairių šiai sričiai skirtų iniciatyvų ir priemonių, plėtojamų ir įgyvendinamų įvairių sričių specialistų ir institucijų, didelė ir reikšminga sukčiavimo prevencijai skirtos Lietuvos banko veiklos dalis yra susijusi su šių prevencinių priemonių plėtojimo ir įgyvendinimo koordinavimu, siekiant, kad pats įgyvendinimo procesas būtų efektyvus, sklandus ir laiku.

Įgyvendindamas sukčiavimų prevencijai skirtame priemonių plane numatytas priemones, Lietuvos bankas atliko Užsienio šalių alternatyvaus ginčo sprendimo subjektų praktikos ir Sukčiavimo prevencijos priemonių taikymo užsienio šalyse gerosios praktikos analizes, kuriomis siekta įgyti įžvalgų kuo teisingesniam ir veiksmingesniam ginčų, susijusių su finansiniu sukčiavimu, nagrinėjimo (vartotojų nuostolių atlyginimo) procesui, taip pat įžvalgų pačiam sukčiavimo prevencijos procesui – kokios priemonės ir kokiu būdu įgyvendinamos padeda efektyviausiai siekti sukčiavimo prevencijai numatytų tikslų. 2022 m. taip pat atlikta analizė, kaip finansų rinkos dalyviai įgyvendina 2017 m. lapkričio 27 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/389, reikalavimus, susijusius su autorizavimo priemonėmis ir mokėjimo operacijų stebėsena. Minėtos analizės pagrindu pateiktos rekomendacijos rinkai. Pažymėtina ir tai, kad 2022 m. Lietuvos banke įsteigtas Finansinio raštingumo centras, kurio viena iš pagrindinių veiklos sričių yra skirta finansinių paslaugų vartotojų švietimui apie su sukčiavimu susijusias rizikas bei finansų rinkos dalyvių dėmesio atkreipimui į tinkamą sukčiavimo prevencijos priemonių nustatymą. Siekiant efektyviai valdyti rizikas, susijusias su sukčiavimu, 2022 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos bankas paskelbė Sukčiavimo ir neteisėtų paslaugų teikimo rizikos ir prevencijos apžvalgą. Joje apžvelgtos pagrindinės sukčiavimo, ypač investicinio, ir neteisėto finansinių paslaugų teikimo rizikos ir galimos prevencijos priemonės. Siekiant apsaugoti vartotojus nuo investicinio sukčiavimo atvejų, toliau vykdomas kenkėjiškų svetainių blokavimas ir šalinimas iš Google paieškos sistemos. Be to, atliktas bandomasis projektas, naudojantis Google Ads paslauga – įvedus raktinius žodžius į paieškos sistemą, buvo rodoma Lietuvos banko reklama, raginanti pasitikrinti ieškomo subjekto patikimumą (teisę teikti investicines paslaugas) Lietuvos banko interneto svetainėje. Paminėtina ir Lietuvos banko iniciatyva – lėšų gavėjo sąskaitos turėtojo tapatybės patvirtinimas (angl. Confirmation of Payee (CoP), skirta padėti mokėtojui nustatyti lėšų gavėjo nurodomos IBAN sąskaitos faktinį priklausomumą konkrečiam asmeniui pagal vardą, pavardę.

Sukčiavimo prevencijos kryptį koordinuojantys Lietuvos banko specialistai taip pat dalyvauja Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro taktinių grupių veikloje, bendradarbiauja su finansų rinkos dalyviais, kitomis institucijomis. Lietuvos bankas, siekdamas tinkamo sukčiavimo prevencijai numatyto tikslo įgyvendinimo, siekia aktyviai įsitraukti į reikšmingas šiai sričiai teisėkūros iniciatyvas ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

---

8.Finansų įstaigų pertvarkymas

Tęsiami išankstinio pasirengimo galimiems nenumatytiems įvykiams darbai – rengiami, atnaujinami ir plėtojami pertvarkymo planai, siekiant sustiprinti kredito įstaigų atsparumą ir pagerinti pertvarkymo galimybes. 2022 m. parengti du nauji ir atnaujinti trys vidutinio bei mažesnio reikšmingumo vietos kapitalo bankų ir CKU planai. Bendradarbiaujant su Bendra pertvarkymo valdyba – centrine euro zonos šalių pertvarkymo institucija, atnaujinti trijų didžiausių sisteminės svarbos bankų pertvarkymo planai, o atnaujinant tarptautinėms grupėms priklausančių bankų pertvarkymo planus, bendradarbiauta ir su Švedijos, Latvijos bei Estijos nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis. Parengti pertvarkymo planai apima 99 proc. bankų ir CKU sektoriaus turto.

Siekiant apsaugoti valstybės lėšas ir Lietuvos finansų sistemos stabilumą, 2022 m. privalomas minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas (MREL) nustatytas aštuonioms kredito įstaigoms, įskaitant tris sistemiškai svarbius bankus. MREL yra taikomas kaip papildoma finansinės apsaugos priemonė, užtikrinanti sklandų kredito įstaigos, susidūrusios su sunkumais, pertvarkymą bei pakankamai išteklių nuostoliams absorbuoti ir kapitalui atkurti. Galutinis MREL sukaupimo terminas – 2024 m. sausio 1 d. – nustatytas pagal naująją Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą.

(rinkos dalis pagal turto dalį, %)

Dalintis:

Surinktos ir pervestos metinės bankų įmokos į Bendrą pertvarkymo fondą (BPeF). 2022 m. BPeF, kuris veikia kaip skubios pagalbos fondas, siekiant užtikrinti veiksmingą pertvarkymo priemonių taikymą žlungantiems bankams pertvarkyti, sukaupta 66 mlrd. Eur. Iki 2023 m. pabaigos BPeF dydis turėtų siekti 1 proc. bankų sąjungos valstybių bankų apdraustųjų indėlių sumos (apie 80 mlrd. Eur). Visų bankų sąjungos valstybių bankai 2022 m. prisidėjo 13,67 mlrd. Eur įmokų suma, iš jų 7,3 mln. Eur surinkta iš Lietuvoje veikiančių bankų ir CKU.

2022 m. Lietuvos bankas pradėjo vykdyti pagrindinių sandorio šalių (PSŠ) pertvarkymo institucijai nustatytas funkcijas ir prisidėjo prie draudimo bendrovių gaivinimo bei pertvarkymo režimo kūrimo. Baigti Pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos reglamento įgyvendinimo darbai –įsigaliojus Finansinio tvarumo įstatymo ir kitų susijusių įstatymų pakeitimams, Lietuvos teisėje įgyvendintos šio reglamento nuostatos. Šiuo metu Lietuvoje įsteigtų PSŠ nėra, bet Lietuvos bankas dalyvautų kitų šalių PSŠ pertvarkymo kolegijų veikloje, jei tų PSŠ pertvarkymas darytų poveikį finansiniam stabilumui Lietuvoje. 2022 m. Lietuvos bankas ir toliau teikė ekspertinę pagalbą Finansų ministerijai, atstovaujančiai Lietuvos pozicijai ES Tarybos derybose dėl Draudimo bendrovių gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos. Šia direktyva siekiama sukurti gaivinimo ir pertvarkymo mechanizmą draudimo bei perdraudimo įmonėms. 2022 m. gruodžio mėn. ES Taryboje buvo pasiektas kompromisas dėl šios direktyvos turinio, o ateinančiais metais Lietuvos bankas ir toliau teiks ekspertinę pagalbą Finansų ministerijai, vykstant tolesnėms deryboms tarp ES Tarybos ir Europos Parlamento dėl galutinės šios direktyvos versijos.

---

9.Mokėjimai

Lietuvos mokėjimų negrynaisiais pinigais rinka 2022 m. toliau augo, taip pat daugėjo Lietuvos gyventojų, prioritetą teikiančių mokėjimams negrynaisiais pinigais. Lietuvos gyventojų ir įmonių mokėjimų negrynaisiais pinigais įpročius ir mokėjimo paslaugų naudojimą tiksliausiai parodo vietinės mokėjimų negrynaisiais pinigais operacijos, t. y. mokėjimo operacijos, įvykdytos tarp Lietuvos MPT klientų. 2022 m., palyginti su 2021 m., visų vietinių mokėjimų negrynaisiais pinigais skaičius padidėjo 22 proc., šių operacijų buvo atlikta beveik 903 mln. vnt., o jų vertė sudarė 373,1 mlrd. Eur. 2022 m. tarp visų vietinių mokėjimo operacijų, atliktų Lietuvoje, mokėjimai kortelėmis sudarė 58, kredito pervedimai – 37, o kitos mokėjimo paslaugos – 5 proc. operacijų skaičiaus. Remiantis reprezentatyvios Lietuvos banko užsakymu 2022 m. atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, nors grynuosius pinigus kasdienėje veikloje teigia naudojantys 96 proc. apklaustųjų, trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų prioritetą teiktų atsiskaitymui negrynaisiais pinigais, 2021 m. ši dalis buvo 50 proc.

Skaitmeninio euro projekte rengiamasi paskutiniams dizaino sprendimams, kurie suformuos skaitmeninio euro koncepciją ir taps pagrindu ECB valdančiosios tarybos sprendimui 2023 m. rudenį. Skaitmeninio euro projekto komanda 2022 m. tęsė projekto tiriamojo etapo veiklą: vyko teminiai susitikimai su Europos mažmeninių mokėjimų rinkos atstovais ir suinteresuotosiomis šalimis (MPT, prekybininkais ir vartotojais), diskusijos dėl skaitmeninio euro veiklos modelio ir techninio dizaino sprendimų, atlikti visuomenės ir rinkos tyrimai, bendradarbiauta su Europos Komisija, kuri planuoja 2023 m. antrąjį ketvirtį pateikti siūlymą dėl skaitmeninio euro reglamentavimo. ECB valdančioji taryba pritarė pagrindinėms skaitmeninio euro techninio dizaino savybėms – išleidus skaitmeninį eurą, būtų galima atsiskaityti tiek internetu, tiek fizinėse atsiskaitymo vietose arba tais atvejais, kai nėra ryšio. Būtų užtikrinamas privatumas Eurosistemos atžvilgiu, bet neleidžiamas anonimiškumas dėl galimos sukčiavimo ir PPTF rizikos. Valdant rizikas finansiniam stabilumui svarstoma taikyti limitus skaitmeninio euro likučiui. Skaitmeninį eurą platintų finansiniai tarpininkai (MPT), kurie užtikrintų prieigą prie skaitmeninio euro piliečiams ir verslui. Eurosistema apibrėžtų veiklos modelio taisykles, kurios nustatytų vienodą naudotojo mokėjimų patirtį nepriklausomai nuo tarpininko. Siekiama, kad skaitmeninis euras būtų nemokama mokėjimo priemonė pagrindinėms mokėjimo paslaugoms piliečiams – panašiai kaip ir grynieji pinigai. Visi atlikti tiriamojo etapo darbai bus pagrindas ECB valdančiajai tarybai 2023 m. rudenį nuspręsti dėl pasirengimo galimam skaitmeninio euro išleidimui ir projekto perėjimo į antrą – tyrimų ir eksperimentavimo darbų – etapą.

Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Reglamento dėl momentinių mokėjimų svarstymuose ES Taryboje.Pasiūlyme dėl reglamento numatoma, kad visos ES kredito įstaigos, teikiančios kredito pervedimų paslaugą, privalės pasiūlyti ir momentinių kredito pervedimų paslaugą. Lietuvos bankas palaiko šią iniciatyvą ir derybose dėl šio teisės akto pritaria pasiūlymui, kad momentiniai pervedimai neturėtų kainuoti brangiau nei įprasti SEPA kredito pervedimai. Taip pat Lietuvos bankas palaiko mokėtojų apsaugai užtikrinti siūlomą taikyti gavėjo vardo ir sąskaitos numerio sutikrinimo funkcionalumą vykdant momentinius mokėjimus ir išsako poziciją, kad jis turėtų būti nemokamas mokėtojams ir taikomas plačiai, įskaitant paprastus kredito pervedimus, o ypač svarbu užtikrinti taikymą tarptautiniams mokėjimams. Reglamento įgyvendinimas užtikrins, kad momentinių pervedimų paslauga bus pasiekiama visiems ES gyventojams. Lietuvoje didieji bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai jau šiuo metu teikia momentinių pervedimų paslaugą. 2022 m. Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjų įvykdytų momentinių pervedimų dalis sudarė apie 60 proc. visų tarpbankinių kredito pervedimų.

2022 m. Lietuvos banko mokėjimo sistemoje CENTROlink atliktų mokėjimų skaičius išaugo 1,5 karto: sparčiausiai augo momentinių mokėjimų skaičius – daugiau nei 2 kartus. Didėjo sistemą jau naudojančių finansų įstaigų mokėjimų apimtis. 2022 m. pabaigoje CENTROlink paslaugomis naudojosi 148 MPT iš 19 EEE šalių. Finansų ministerija, įgyvendindama Vieningos iždo sąskaitos informacinės sistemos (VISKVA) projektą, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas racionaliam ir efektyviam valstybės piniginių išteklių valdymui, planuoja tapti CENTROlink mokėjimo sistemos dalyve. 2022 m. CENTROlink sistemoje visų SEPA mokėjimų (kredito, tiesioginio debeto ir momentinių mokėjimu) atlikta daugiau kaip 276,3 mln. (2021 m. – 186,1 mln.), kurių vertė sudarė 476,7 mlrd. Eur (2021 m. – 358,2 mlrd. Eur). Momentinių mokėjimų skaičius paaugo nuo 63,4 mln. iki 128,1 mln., o vertė – nuo 77,5 mlrd. iki 137,6 mlrd. Eur. CENTROlink sistemoje momentiniai mokėjimai sparčiai keitė kredito pervedimus – momentiniai mokėjimai sudarė 46 proc. (2021 m. – 34 %), o kredito pervedimai 48 proc. (2021 m. 56 %) visų CENTROlink sistemos mokėjimų. 2022 m. pabaigoje galimybę savo klientams teikti momentinių mokėjimų paslaugas turėjo 64 Lietuvos ir EEE šalių kredito, mokėjimo ir el. pinigų įstaigos.

Prie CENTROlink mokėjimo sistemos ir momentinių mokėjimų plėtros prisideda Lietuvos banko teikiama ir šių metų pradžioje naujausiomis technologijomis atnaujinta pakaitinių identifikatorių paieškos paslauga (angl. Proxy Lookup Service, PLS). Ji leidžia inicijuoti mokėjimus pagal lėšų gavėjo mobiliojo telefono numerį. Norėdamas naudotis pervedimų pagal telefono numerį paslauga, vartotojas privalo banko mobiliojoje programėlėje duoti sutikimą susieti savo telefono numerį su pasirinkta sąskaita. Pinigams pervesti reikia pasirinkti mobiliojoje programėlėje gavėją iš kontaktų sąrašo arba suvesti lėšų gavėjo telefono numerį. Pervedimas yra galimas, jeigu gavėjas taip pat yra susiejęs savo telefono numerį su sąskaita. 2022 m. pabaigoje PLS duomenų bazėje saugomų telefono numerių sąsajų su IBAN sąskaitų numeriu skaičius siekė 530 tūkst., o MPT klientų kreipimųsi per dieną dėl PLS padaugėjo nuo 20 tūkst. (2021 m. pradžioje) iki 53 tūkst. (2022 m. pabaigoje). Šiuo metu galimybę naudotis patogia mokėjimo pagal telefono numerį paslauga turi dviejų didžiausių Lietuvos bankų klientai. Siekiant visuomenėje užtikrinti didesnes galimybes naudotis inovatyviomis mokėjimo paslaugomis prie PLS sistemos kviečiami jungtis kiti bankai ir el. pinigų bei mokėjimo įstaigos.

2023 m. kovo 20 d. Eurosistema sėkmingai baigė T2-T2S konsolidacijos projektą, nuo šios dienos pradėjo veikti nauja pagrindinės Eurosistemos realaus laiko atsiskaitymų eurais TARGET bendrosios techninės platformos versija. Šioje platformoje yra vykdomos Eurosistemos pinigų rinkos operacijos ir joje galutinius atsiskaitymus atlieka visos euro erdvėje veikiančios ir atsiskaitymus eurais vykdančios finansų rinkos infrastruktūros. Projekto metu Lietuvos bankas ir visos šalyje veikiančios kredito įstaigos (iš viso 15 subjektų), taip pat Lietuvos banko mažmeninių mokėjimų sistema CENTROlink bei Nasdaq CSD SE Lietuvos skyrius atnaujino savo sistemas, atliko testavimus ir sėkmingai prisijungė prie naujosios TARGET platformos.

Lietuvos bankas skiria daug dėmesio finansų rinkų infrastruktūrų kibernetiniam atsparumui. Lietuvos bankas kartu su Latvijos, Estijos ir Islandijos centriniais bankais užbaigė Nasdaq CSD SE valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų kibernetinio atsparumo vertinimą pagal ECB patvirtintus Finansų rinkos infrastruktūrų priežiūros institucijų lūkesčius kibernetinio atsparumo srityje (CROE). Vertinimas parodė, kad Nasdaq CSD SE užtikrina atitiktį taikomiems (pažengusio lygio) CROE reikalavimams. Vis dėlto vertinimą atlikę centriniai bankai pateikė keletą rekomendacijų ir pastabų, kur centrinis vertybinių popierių depozitoriumas galėtų dar labiau sustiprinti ir pagerinti kibernetinio atsparumo pajėgumą. Nasdaq CSD SE jau ėmėsi atitinkamų tobulinimo veiksmų.

Mokėjimų taryba parengė rekomendacijas dėl valstybės registruose ir kitose valstybės valdomose informacinėse sistemose tvarkomų duomenų prieinamumo finansų rinkos dalyviams didinimo. Mokėjimų tarybos vertinimu, atvirų valstybės tvarkomų duomenų gavimo ir atvėrimo procesas Lietuvoje yra pritaikytas finansų įstaigų poreikiams, tačiau prieinamų valstybės tvarkomų duomenų sritis Lietuvoje nėra pakankamai centralizuota ir standartizuota. Prieinamų duomenų pasiekiamumas finansų sektoriui ypač reikšmingas siekiant finansinių paslaugų kokybės gerinimo, įvairovės didinimo ir plėtros. Mokėjimų taryba parengė rekomendacijas susijusioms valstybės institucijoms, kuriose siūlo sukurti funkcionalumą, skirtą duomenų gavėjams reikalingų duomenų paieškai atlikti ir duomenų poreikiams pateikti, įvertinti galimybes finansų sektoriui naudotis Valstybės duomenų agentūros valdomos platformos priemonėmis, peržiūrėti VĮ Registrų centro duomenų teikimo paslaugų spektrą bei jo kainodarą ir sudaryti galimybes visus valstybės informacinėse sistemose ir registruose tvarkomus duomenis pasiekti per API sąsajas. Papildomai Mokėjimų taryba skatina finansų rinkos dalyvius aktyviai naudotis Lietuvos atvirų duomenų portalu. Mokėjimų taryba 2023 m. stebės rekomendacijų įgyvendinimo pažangą.

---

10.Grynieji pinigai

2022 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banko į apyvartą išleistų eurų bendra vertė sudarė 7 477 mln. Eur.

Dalintis:

2022 m. įgyvendinta grynųjų pinigų prieigos vietų tinklo plėtra Lietuvoje sudarė sąlygas regionų gyventojams grynuosius pinigus pasiekti greičiau ir patogiau: jų prieinamumas pagerintas apie 250 tūkst. gyventojų 40 šalies savivaldybių. Atsižvelgdamas į grynųjų pinigų svarbą daliai visuomenės ir įvertinęs grynųjų pinigų prieinamumo lygį šalyje, Lietuvos bankas ėmėsi iniciatyvos jį pagerinti. Lietuvos bankas, Lietuvos bankų asociacija ir pagrindinės finansų įstaigos pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje (toliau – Memorandumas). Iki Memorandumo pasirašymo bankomatai veikė 91 vietovėje (daugiausia didesniuose miestuose), jį įgyvendinus bankomatais gali naudotis net 191 gyvenamosios vietovės gyventojai. Bankomatų plėtra orientuota į regionus – 100 naujų bankomatų įrengti gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena mažiau nei 4 000 gyventojų (didžioji dalis – mažiau nei 2 000 gyventojų) ir kuriose niekada nebuvo bankomato. Iš naujų bankomatų gyventojai grynuosius pinigus gali pasiimti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir iš savo kredito įstaigos bankomatų. Įgyvendinus Memorandumą, artimiausią bankomatą iki 10 km atstumu pasiekia 91, o iki 20 km atstumu – 99 proc. gyventojų (iki Memorandumo pasirašymo – atitinkamai 82 ir 95 %). Bankomatų sąrašas skelbiamas nepriklausomo tiekėjo administruojamoje interneto svetainėje ir Lietuvos banko interneto svetainėje. Lietuvos bankas savo ruožtu ir toliau vertins grynųjų pinigų prieinamumo situaciją Lietuvoje, o prireikus imsis iniciatyvų finansinių paslaugų ir atsiskaitymo priemonių prieinamumui gerinti.

Dalintis:

Patenkintas išaugęs grynųjų pinigų poreikis, jų atsargos Lietuvoje pakankamos. Pirmąją rusijos karo Ukrainoje savaitę laikinai išaugus grynųjų pinigų paklausai Lietuvoje, Lietuvos bankas, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės užtikrino, kad bankomatai būtų operatyviai papildomi grynaisiais pinigais. Lietuvos bankas teikė transporto ir logistinę pagalbą pinigų pervežimo įmonėms, siekdamas paspartinti bankomatų užpildymą eurais. Grynųjų pinigų atsargų Lietuvoje pakanka, Lietuvos bankas, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės yra pasirengę patenkinti grynųjų pinigų paklausą.

Lietuvos banko išleista moneta padėjo surinkti beveik 350 tūkst. eurų pagalbai Ukrainai. Lietuvos bankas, išplatinęs visą išleistos kolekcinės 10 eurų sidabro monetos, skirtos Ukrainos kovai už laisvę, tiražą (išskyrus muziejams ir reprezentacijai skirtas monetas), pervedė 346 290 Eur į Ukrainos nacionalinio banko atidarytą sąskaitą humanitarinei pagalbai rinkti.

Ukrainos piliečiai, pabėgę nuo karo, pasinaudojo galimybe išsikeisti Ukrainos grivinas į eurus Ukrainos nacionalinio banko nustatytu kursu. 2022 m. Lietuvos bankas ir Ukrainos nacionalinis bankas pasirašė susitarimą dėl grivinų keitimo, pagal kurį grivinos į eurus Ukrainos nacionalinio banko nustatytu kursu buvo keičiamos nuo 2022 m. spalio 10 d. iki gruodžio 5 d., kaip numatyta susitarime. Ukrainos piliečiai į eurus iškeitė 719 tūkst. Ukrainos grivinų. Pasibaigus susitarimo galiojimui, ir toliau valiutų keityklos ir bankai, teikiantys šią paslaugą, Ukrainos grivinas į eurus keičia rinkos kursu.

Lietuvoje padirbtų pinigų aptinkama vis mažiau. Per 2022 m. Lietuvos banke buvo ištirta ir iš apyvartos išimta 1 073 vienetai padirbtų eurų (822 vnt. banknotų ir 251 vnt. monetų) – tai 9 proc. mažiau nei per 2021 m. Didžiąją dalį padirbtų eurų (49 %) sudarė 50 eurų banknotai. 2022 m. Lietuvos bankas ištyrė 28 tūkst. vnt. banknotų ir monetų pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus pakeisti susidėvėjusius ir sugadintus pinigus.

Gyventojai vis dar keičia litus. 2022 m. į eurus pakeista 6,9 mln. litų – 11 proc. daugiau nei per 2021 m. Apyvartoje 2022 m. gruodžio 31 d. buvo likę 406 mln. litų, nepakeistų į eurus.

2022 m. Lietuvos bankas į apyvartą išleido 5 temų kolekcines ir 3 temų progines monetas bei apyvartinių monetų numizmatinį rinkinį. Numizmatinėmis vertybėmis įamžinami svarbūs istoriniai įvykiai ir asmenybės. Jų galima įsigyti Lietuvos banko elektroninėje parduotuvėje.

---

11.Oficialiosios atsargos

2022 m. finansų rinkoms buvo iššūkių laikotarpis – rusijos pradėto karo Ukrainoje sukeltas poveikis pasaulio ekonomikai, šuoliuojanti infliacija ir ją bandančių suvaldyti centrinių bankų sprendimai didinti pagrindines palūkanų normas. Visa tai nulėmė didžiausią akcijų išsipardavimą per daugiau nei dešimtmetį ir seniai matytus VVP pajamingumų lygius. Išaugę VVP pajamingumai dėl centrinių bankų vykdomos vis griežtesnės pinigų politikos ir akcijų rinkų fiksuotos neigiamos grąžos turėjo neigiamą poveikį ir Lietuvos banko finansiniam rezultatui. Tačiau antrus metus iš eilės teigiamą poveikį Lietuvos banko investicijų grąžai turėjo stiprėjęs JAV doleris euro atžvilgiu.

Lietuvos banko finansinis turtas, nesusijęs su pinigų politikos operacijomis ir be įsipareigojimų, 2022 m. vidutiniškai sudarė 4 457 mln. Eur. Šio turto grąža eurais, įskaitant valiutų kursų pokyčių įtaką, bet be aukso kainos pokyčių, buvo neigiama ir sudarė –5,05 proc.; finansinio turto, be įsipareigojimų ir nesusijusio su pinigų politikos operacijomis, grąža, be valiutų kursų ir aukso kainos įtakos, 2022 m. taip pat buvo neigiama ir sudarė –5,91 proc.

Dalintis:

Finansinio turto saugumas užtikrinamas skaidant investicijas, sudarant sandorius su geros reputacijos bei aukštus reitingus turinčiomis finansų įstaigomis ir investuojant tik į investicinį reitingą turinčių emitentų SVP. Tarptautinių reitingų agentūrų suteiktas investicinis reitingas rodo, kad emitentų įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra maža. 2022 m. pabaigoje 62 proc. (2021 m. – 59 %) turimų investicijų buvo suteiktas aukščiausias AAA reitingas.

Pagal finansines priemones 2022 m. ir toliau dominavo investicijos į vyriausybių SVP ir pinigų rinkos priemones. Lietuvos bankas investavo į įvairių vyriausybių, vyriausybinių agentūrų, tarptautinių organizacijų ir savivaldybių VP. Pinigų rinkos priemonės daugiausia buvo indėliai kitų šalių centriniuose bankuose ir tarptautinėse organizacijose.

Dalintis:

2022 m. Lietuvos bankas investavo ir į tikslines obligacijų emisijas, kurių lėšų panaudojimas yra susijęs su karo Ukrainoje pasekmėmis: 100 mln. Eur į Europos Tarybos vystymo banko išleistą 1 mlrd. Eur vertės socialinės įtraukties obligacijų emisiją ir 25 mln. Kanados dolerių (šiuo metu apie 17 mln. Eur) į Kanados vyriausybės išleistą 500 mln. Kanados dolerių vertės (šiuo metu apie 345 mln. Eur) obligacijų emisiją – jos lėšos bus skiriamos Ukrainos būtiniausiems poreikiams, pavyzdžiui, pensijoms, energetiniams ištekliams įsigyti, rusijos raketų atakomis griaunamai energetinei infrastruktūrai atstatyti ir palaikyti.

Siekiant didesnės grąžos ilguoju laikotarpiu, didžioji dalis (vidutiniškai 64 %) finansinio turto, be įsipareigojimų ir nesusijusi su pinigų politikos operacijomis, buvo užsienio valiuta nedraudžiant valiutos kurso. Skaidant riziką ši dalis buvo investuojama JAV doleriais, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų bei Kanados doleriais. Mažesnė investicijų dalis buvo eurais arba kitomis valiutomis (JAV doleriais, Japonijos jenomis, Kanados doleriais, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų, Šveicarijos frankais ir Čekijos kronomis), kurių kurso rizika yra apdrausta. 2022 m. antrąjį ketvirtį buvo uždaryta Kinijos pozicija.

Dalintis:

2022 m. aukso kiekis nepakito ir sudarė 5,8 t. Per metus aukso portfelis uždirbo 6,64 proc. grąžą. Pagrindinis veiksnys, nulėmęs teigiamą grąžą eurais, buvo sustiprėjęs JAV doleris.

---

12.Statistika

Vykdydamas Oficialiosios statistikos programą, Lietuvos bankas įgyvendino savo statistikos darbų programoje numatytus 2022 m. antrojo pusmečio plėtros darbus. Plėtojant finansų ir makroekonominę statistiką, toliau buvo sklandžiai rengiama PFĮ balanso ir palūkanų normų, skolinimo veiklą vykdančių ir draudimo bendrovių, pensijų ir investicinių fondų turto bei įsipareigojimų, tarpbankinio skolinimo ir valiutų rinkų, mokėjimo priemonių, oficialiųjų tarptautinių atsargų, mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų, skolos užsieniui, tiesioginių užsienio investicijų, paslaugų eksporto ir importo, turimų vertybinių popierių ir finansinių sąskaitų statistika, įskaitant statistinės informacijos skelbimą Lietuvos banko interneto svetainėje, jos teikimą ECB ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.

2022 m. gruodžio mėn. pirmą kartą ECB pateikti mokėjimų ir sukčiavimų atliekant mokėjimus duomenys. Gerokai išplėstas iš kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų kas ketvirtį renkamų mokėjimų statistikos rodiklių detalumas, įtraukus sukčiavimų atliekant mokėjimus pusmetinių duomenų rinkimą iš rinkos dalyvių.

Papildytas iš Paskolų rizikos duomenų bazės (PRDB) publikuojamų rodiklių sąrašas – pradėti publikuoti Lietuvos bankų asociacijai aktualūs rodikliai apie paskolas pagal ekonominės veiklos rūšis, įvairiais pjūviais išskaidytų paskolų balansine verte, paskoloms taikoma marža, vidutine paskolų trukme ir kitais rodikliais.

Klimato kaitos ir statistikos srityje parengti pirmieji analitiniai skaičiavimai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir paskolų santykio. ECB pateikta informacija apie Lietuvoje išleistus ir turimus vertybinius popierius bei suteiktas paskolas susijusi su eksperimentiniais tvaraus finansavimo rodikliais (naudojant oficialią ECB žaliųjų obligacijų statistiką) bei analitiniais anglies dvideginio (CO2) pėdsako ir fizinių pavojų rodikliais.

Makroekonominė statistika išplėsta ir ECB pateikta daugiau kaip 4 000 naujų duomenų eilučių: išorės statistikos srityje – rodikliais apie specialiosios paskirties vienetus ir tarptautinių investicijų balanso duomenimis pagal valiutas, finansinių sąskaitų statistikos srityje – duomenimis pagal tiesioginius investuotojus.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. Kroatijai tapus euro zonos nare (dėl euro zonos plėtros), buvo atlikti pakeitimai pinigų ir finansų statistikoje (PFĮ balanso, draudimo bendrovių, pensijų fondų pinigų, investicinių fondų, mokėjimų ir sukčiavimų), PRDB, makroekonominėje statistikoje. Grupuojant rodiklius pagal šalių grupes, Kroatija iš ES ne euro zonos šalių grupės buvo perkelta į euro zonos šalių grupę, o grupuojant rodiklius pagal valiutas, Kroatijos kuną pakeitė euras.

Lietuvos bankas, būdamas į duomenis orientuota organizacija ir reaguodamas į besikeičiančius duomenų valdymo ir jų tvarkymo poreikius, įgyvendina Duomenų valdymo brandos didinimo (DAMAMA) programą. 2022 m. antrąjį pusmetį įdiegti pagrindiniai pažangios duomenų valdymo platformos, įgalinsiančios lankstų ir patogų analitinių duomenų prieinamumą realiu laiku, komponentai, pradėti ataskaitų surinkimo ir platinimo sistemos diegimo darbai. Pasirengta pirmųjų panaudos atvejų duomenų migravimui į įdiegtą naują platformą.

Dalintis:

Lietuvos bankas ir toliau užtikrina geriausią patirtį atitinkančių duomenų valdysenos principų įgyvendinimą: veiklą pradėjo Duomenų valdysenos grupė ir Duomenų valdysenos komitetas, daug dėmesio skiriama duomenų kokybės užtikrinimui – reglamentuotas duomenų kokybės valdymas, parengtos švieslentės duomenų kokybės metrikų stebėsenai, taip pat, siekiant užtikrinti duomenų rinkimo tik vieną kartą principą, centralizuotas duomenų poreikių vertinimas.

Dalyvaudamas atvirų duomenų iniciatyvoje, Lietuvos bankas siekia, kad jo turimi duomenys kurtų didesnę pridėtinę vertę, skatintų kurti naujus inovatyvius sprendimus. 2022 m. antrąjį pusmetį Lietuvos atvirų duomenų portale atverti dar penki duomenų rinkiniai. Vartotojams atvirais formatais pateikiami faktiniai bankomatų adresų duomenys, Lietuvos finansinių sąskaitų, mokėjimų, tiesioginių investicijų, bankų ir kitų PFĮ, draudimo bendrovių, pensijų ir investicinių fondų, mokėjimo paslaugų įkainių ir kiti statistiniai duomenys.

Periodinė internetinė vartotojų apklausa buvo papildyta gyvais interviu su keliomis vartotojų grupėmis. Suorganizuota 10 interviu sesijų, iš viso dalyvavo 20 įvairių finansų rinkos dalyvių, investicijų valdymo sektoriaus ir atvirų duomenų bendruomenės atstovų. Apklausa parodė, kad 91 proc. apklaustų vartotojų visiškai pasitiki ir pasitiki Lietuvos banko skelbiamais duomenimis.

Dalintis:

Dalintis:

---

13.Fiskalinis agentas

Lietuvos bankas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme nustatytas fiskalinio agento funkcijas, 2022 m. tvarkė viešųjų subjektų sąskaitas ir atliko finansines operacijas viešiesiems subjektams Lietuvos banko nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos bankas teikia bankines paslaugas šiems viešiesiems subjektams: Finansų ministerijai, tvarkant Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitas; nacionalinėms plėtros įstaigoms ir kitoms viešojo sektoriaus įstaigoms, valdančioms įstatymuose nustatytus fondus, ir ES institucijoms; pagal Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų sąrangą užsienio centriniams bankams.

2022 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banke buvo tvarkoma 90 viešųjų subjektų sąskaitų (2021 m. gruodžio 31 d. – 82). Šios sąskaitos atidarytos ir tvarkomos Lietuvos banke vadovaujantis Lietuvos Respublikos, Lietuvos banko ir ECB teisės aktais.

Lietuvos bankas viešiesiems subjektams teikia šias bankines paslaugas: perveda lėšas pagal išteklių valdytojų mokėjimo nurodymus, įskaito jas į sąskaitas, keičia valiutas, rengia ir teikia sąskaitų išrašus bei kitą informaciją. 2022 m., vykdant viešųjų subjektų mokėjimo nurodymus, atlikta 438,7 tūkst. kredito pervedimų – jų apyvarta sudarė 33,3 mlrd. Eur.

Dalintis:

---

14.Bendradarbiavimas

Lietuvos bankas nuolat dalyvauja bendruose projektuose ir tyrimuose, dalijasi ekspertinėmis žiniomis bei patirtimi ekonomikos, inovacijų, finansų rinkos dalyvių priežiūros (ypač pensijų sistemos, bankų sektoriaus, investicinio gyvybės draudimo, kriptoturto) srityse su Lietuvos, užsienio šalių ir tarptautinėmis institucijomis, švietimo įstaigomis bei organizacijomis, taip kurdamas pridėtinę vertę visuomenei.

Susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms bankų sektoriuje ir itin sparčiai išaugus bankų pelnui ne dėl verslo plėtros, o dėl minėtų išskirtinių aplinkybių, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas parengė Laikino solidarumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūloma dalį netikėto bankų pelno skirti karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Siūlomu įstatymo projektu laikinas solidarumo įnašas būtų mokamas už 2023 ir 2024 m.

Vienas iš Lietuvos banko prioritetų – kapitalo rinkos plėtra. 2023 m. pradžioje oficialiai veiklą pradėjo Lietuvos banko ir Finansų ministerijos iniciatyva įsteigta, viešąjį ir privatųjį sektorius jungianti Kapitalo rinkos taryba. Ji užtikrins dialogą tarp rinkos dalyvių ir valstybės institucijų, bus atsakinga už bendrą Lietuvos kapitalo rinkos plėtros strategiją ir bendros pozicijos formavimą ES lygiu. Lietuvos bankas, atlikęs finansų rinkos dalyvių, investuotojų, teisininkų apklausas, įvertinęs kitų šalių patirtį, taip pat parengė Kapitalo rinkos plėtros priemonių planą. Jį rengiant konsultuotasi su Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis, Valstybine mokesčių inspekcija, AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių birža, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, kitomis Baltijos šalių priežiūros institucijomis, privačiuoju sektoriumi bei visuomene.

Kaip inovacijas skatinanti institucija, Lietuvos bankas dalyvauja Europos inovacijų tarpininkų forumo (angl. European Forum for Innovation Facilitators) ir Pasaulinio finansinių inovacijų tinklo (angl. Global Financial Innovation Network, GFIN) veikloje. Kartu su įvairių valstybių priežiūros institucijomis keičiasi informacija ar kviečia įmones iš viso pasaulio išbandyti inovatyvius finansinius produktus, paslaugas, verslo modelius ar reguliavimo technologijas atskirai arba kartu su kitomis valstybėmis ar jurisdikcijomis globalioje bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje (angl. regulatory sandbox).

2022 m., atsižvelgiant į PPTF riziką finansų sektoriuje, kylančią tiek dėl jos valdymo, tiek dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo buvo daug bendradarbiaujama su užsienio priežiūros institucijomis (ypač Baltijos ir Skandinavijos šalių) ir nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis. Lietuvos bankas aktyviai palaikė priežiūros dialogą su finansų rinkos dalyviais. Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras parengė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus, kuriais stiprinamas pinigų plovimo rizikų kriptoturto sektoriuje valdymas, didinamas jo skaidrumas ir griežčiau reglamentuojamos paslaugų teikėjų veiklos sąlygos. Pokyčiams jau pritarė Seimas.

Skatindamas didinti mokėjimo priemonių įvairovę ir prieinamumą visuomenei, Lietuvos bankas kartu su Lietuvos bankų asociacija ir jos nariais bei Lietuvos centrine kredito unija 2021 m. inicijavo ir pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje, aktyviai stebėjo, kaip jis įgyvendinamas. Rezultatas – įrengta 100 bankomatų miesteliuose, kur jų iki šiol nebuvo.

Nuosekliai stiprintas Lietuvos banko vaidmuo ir įtaka Tarptautinio valiutos fondo (TVF) veikloje. 2022 m. intensyviai rengtasi 2023–2026 m. Baltijos šalių nominuoto TVF vykdomojo direktoriaus kadencijai. 2022 m. Lietuvos bankas kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe priėmė sprendimą jungtis prie naujos TVF finansinės iniciatyvos –Atsparumo ir tvarumo fondo (angl. Resilience and Sustainability Trust). Lietuvos bankas prisidėjo prie šio fondo paskolų ir depozito sąskaitų, panaudodamas Lietuvos banko valdomus specialiųjų skolinimosi teisių (SST) išteklius (panaudotos 83,3 mln. SST, arba apie 104 mln. Eur). Šios naujos TVF priemonės lėšomis remiamos struktūrinės reformos, didinančios atsparumą klimato kaitos rizikoms ir pandemijoms, kartu prisidedant ir prie rusijos karo prieš Ukrainą sukelto energetikos ir maisto kainų sukrėtimų padarinių suvaldymo mažų pajamų ir pažeidžiamose vidutinių pajamų šalyse. Numatoma, kad ilgainiui tarp priemonės naudos gavėjų galėtų būti ir Ukraina.

Techninis bendradarbiavimas yra svarbi Lietuvos banko veiklos sritis. Kartu su Lenkijos centriniu banku toliau įgyvendinamas ES Dvynių projektas Ukrainoje. Juo siekiama padėti Ukrainos nacionaliniam bankui sustiprinti gebėjimus svarbiose srityse: bankų priežiūros, mokėjimo sistemų plėtros, strateginio planavimo ir bendradarbiavimo su tarptautinėmis institucijomis. 2022 m. vasario 24 d. rusijai pradėjus karą Ukrainoje šis projektas buvo sustabdytas, tačiau, įvertinus Ukrainos nacionalinio banko galimybes jį tęsti, taip pat ir pasikeitusius poreikius, 2022 m. liepos 1 d. atnaujintas ir papildytas nauja bendros mokėjimų eurais erdvės tema. Projekto įgyvendinimo pabaiga – 2023 m. kovo 31 d. Be to, Lietuvos bankas kartu su Rumunijos ir Nyderlandų centriniais bankais tęsė Dvynių projekto Moldovoje įgyvendinimą. Jo tikslas – padėti Moldovos nacionaliniam bankui sustiprinti gebėjimus makrolygio rizikos stebėsenos, draudimo sektoriaus, nebankinių kredito įstaigų, finansų rinkų infrastruktūros ir mokėjimo paslaugų priežiūros srityse. 2022 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos bankas kartu su 19 ECBS nacionalinių centrinių bankų ir ECB pradėjo įgyvendinti ES finansuojamą projektą „Centrinio banko gebėjimų stiprinimo Vakarų Balkanuose programa, siekiant integracijos į ECBS. II etapas“. Šis projektas skirtas šešių Vakarų Balkanų šalių centrinių bankų ir bankų priežiūros agentūrų instituciniams gebėjimams stiprinti, visų pirma tobulinant jų analitines bei politikos priemones ir perkeliant geriausius tarptautinius bei Europos standartus į nacionalinę praktiką.

Lietuvos bankas aktyviai bendradarbiavo su Ukrainos nacionaliniu banku ir dėl grynųjų pinigų keitimo – 2022 m. su Ukrainos nacionaliniu banku pasirašė susitarimą dėl Ukrainos grivinų banknotų keitimo į eurus, siekiant sudaryti sąlygas nuo karo bėgantiems asmenims pasikeisti turimas grivinas į eurus.

Daug dėmesio Lietuvos bankas skyrė bendriems renginiams įvairiais investavimo ir finansinio švietimo klausimais. Gegužės pabaigoje surengtas bendras Europos investicijų banko, Lietuvos, Estijos ir Latvijos centrinių bankų internetinis seminaras „Investicijos Baltijos šalyse: nuo pandemijos iki karo“. Jame apžvelgtos pagrindinės ekonomikos ir investavimo tendencijos Baltijos regione. Balandžio–gegužės mėn. surengtas Lietuvos banko, Lietuvos bankų asociacijos ir AB Nasdaq Vilnius trijų nuotolinių renginių ciklas „Kaip pritraukti finansavimą per vertybinių popierių rinką? Patarimai verslui“, skirtas Lietuvos kapitalo rinkos tendencijoms apžvelgti. 2023 m. kovo mėn. Lietuvos bankas, kaip koordinuojanti institucija, kvietė mokyklas, kolegijas ir universitetus dalyvauti Pasaulinėje pinigų savaitėje, kurios metu vyko įvairūs renginiai, buvo galima daugiau sužinoti apie tvarius finansus, kriptovaliutas, pinigų istoriją, finansinių įpročių svarbą ir poveikį ne tik asmeniniams finansams, bet ir aplinkai bei visuomenei ateityje. Tradiciškai buvo prisijungta prie Nacionalinės finansų olimpiados.

2022 m. birželio pabaigoje vyko ketvirtoji Baltijos šalių ekonomikos tyrėjų konferencija, kurią organizavo Lietuvos bankas kartu su Kauno technologijų universitetu ir Baltijos ekonomikos asociacija. Tai kasmet rengiama bendra trijų Baltijos valstybių ekonomikos mokslo iniciatyva, į kurią įsitraukia centriniai bankai ir universitetai. Rugsėjo 22–23 d. Varšuvoje surengta 4-oji tarptautinė konferencija „New Dimensions of Monetary Policy“, kurią Lietuvos bankas organizavo kartu su didžiausiomis ekonominių tyrimų organizacijomis CEPR ir CEBRA bei Lenkijos centriniu banku. Konferencijoje darbus keturiose sesijose pristatė garsūs akademikai iš Europos ir Kanados centrinių bankų, JAV ir Europos universitetų, tarptautinių institucijų, o plenarines sesijas vedė žinomi profesoriai iš Harvardo verslo mokyklos bei Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos. Gruodžio mėn. kasmetinėje Ekonomikos tyrimų konferencijos Žiemos sesijoje dalyvavo daugiau kaip 40 ekonomistų, atvykusių iš Jungtinės Karalystės, JAV, Honkongo, Italijos ir Baltijos šalių universitetų ir kt. bei Lietuvos.

Minėdamas 100 m. sukaktį Lietuvos bankas organizavo tarptautines parodas ir konferencijas. Kartu su Tarptautinių atsiskaitymų banku, su kuriuo Lietuvos banką sieja dalykiniai ryšiai nuo pat 1931 m., suorganizuota tarptautinė konferencija „Centrinės bankininkystės ateitis“. Konferencijoje dalyvavo Tarptautinių atsiskaitymų banko sistemos ir kitų pasaulio centrinių bankų vadovai, tarptautinių institucijų ekspertai, politikos formuotojai, sprendimų priėmėjai, valstybinių institucijų atstovai ir akademinė bendruomenė – aptarta centrinės bankininkystės raida atsižvelgiant į dabartinius iššūkius. Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje atidaryta tarptautinė paroda „100 metų: litas, latas, krona“, skirta Baltijos valstybių nacionalinių valiutų sukaktims. Parodą organizavo Lietuvos banko Pinigų muziejus kartu su kolegomis iš Latvijos bei Estijos ir Lietuvos nacionaliniu muziejumi.

---

Lietuvos banko misija, vizija, vertybės

Dalintis:

---

Santrumpos

ASN                  Atsakingojo skolinimo nuostatai

BPeF                 Bendras pertvarkymo fondas

BVP                  bendrasis vidaus produktas

CKU                  centrinės kredito unijos

ECB                  Europos Centrinis Bankas

EEE                  Europos ekonominė erdvė

EPĮ                   elektroninių pinigų įstaigos

ES                    Europos Sąjunga

EURIBOR          Europos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (angl. euro interbank offered rate)

Eurosistema      Europos Centrinis Bankas ir euro zonos centriniai bankai

FT                     finansinis turtas

JAV                   Jungtinės Amerikos Valstijos

KIS                   kolektyvinio investavimo subjektai

MĮ                    mokėjimo įstaigos

MPT                  mokėjimo paslaugų teikėjai

PF                     pensijų fondai

PFĮ                   pinigų finansų įstaigos

PPTF                 pinigų plovimas ir teroristų finansavimas

PPTFP               pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija

SVP                  skolos vertybinis popierius

SVKI                 suderintasis vartotojų kainų indeksas

TPP                   turto pirkimo programa

TVF                   Tarptautinis valiutos fondas

VĮ                     valdymo įmonės

VP                    vertybiniai popieriai