Lietuvos ekonomikos raida ir perspektyvos
2023 m. kovo 27 d.
Pasaulio ekonominė raida pastaruoju metu buvo geresnė, nei tikėtasi. 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pradžioje dujų kainos Europoje sumažėjo iki lygio, stebėto dar prieš prasidedant rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą. Prie to prisidėjo tiek mažėjęs dujų vartojimas, tiek šios žaliavos tiekėjų diversifikavimas. ES įvesti apribojimai importuoti naftą iš rusijos ir ES bei kitų šalių nustatyta didžiausia naftos, atgabenamos iš rusijos, kaina nesukėlė didesnės įtampos šios žaliavos rinkoje. Per pastaruosius keletą mėnesių naftos kaina netgi mažėjo. Sumenkusios energijos žaliavų kainos prisidėjo prie spartesnio, nei anksčiau tikėtasi, bendrosios infliacijos mažėjimo kai kuriose, pavyzdžiui, euro zonos, šalyse. Gera padėtis darbo rinkoje, didelės apimties fiskalinės pagalbos priemonės ir nebeblogėję įmonių bei gyventojų lūkesčiai leido išvengti anksčiau prognozuoto euro zonos ekonomikos susitraukimo metų pabaigoje. Tai gerina šios grupės šalių ūkio raidos perspektyvą trumpuoju laikotarpiu. Palankesnės, nei anksčiau prognozuota, ekonominės tendencijos stebimos ir kai kuriose kitose šalyse. Skatinama privačiojo vartojimo, daugiau, nei anksčiau numatyta, auga JAV ekonomika, o COVID-19 protrūkių valdymo politikos švelninimas leidžia tikėtis spartesnio Kinijos ūkio atsigavimo.
Tolesnę ūkio plėtrą lems didėsianti gyventojų perkamoji galia, gausėsiančios investicijos ir gerėsianti užsienio prekybos partnerių padėtis. Numatoma, kad 2022 m. buvęs neigiamas vidutinis realiojo BVP pokytis per ketvirtį Lietuvoje šiemet bus teigiamas. Ekonominį aktyvumą turėtų stiprinti pradėsiantis atsigauti privatusis vartojimas, nes prognozuojama, kad nominaliosios gyventojų pajamos šiemet, kitaip nei pernai, kils daugiau nei kainos. Kitaip tariant, tikimasi, kad realiosios gyventojų pajamos 2023 m. vėl pradės didėti. Šiemet prie ūkio augimo daugiau nei praėjusiais metais turėtų prisidėti ir valdžios sektoriaus investicijos. Numatoma, kad 2023 m. pastebimai padidės lėšų iš ES paramos fondų, skiriamų investicijoms, srautas. Pamažu turėtų gerėti ir užsienio prekybos partnerių ekonominė padėtis. Numatoma, kad vidutinis realiojo prekybos partnerių importo pokytis per ketvirtį, 2022 m. buvęs neigiamas, 2023 m. bus teigiamas. Tai palankiai turėtų veikti eksportuojantį Lietuvos ekonomikos sektorių. Visi šie veiksniai prisidės prie nuoseklaus ūkio augimo stiprėjimo. Prognozuojama, kad Lietuvos realusis BVP 2023 m. padidės 1,3, o 2024 m. – 3,2 proc.
Spaudimas kainoms iš lėto atslūgsta. Įvairiose šalyse labiau diversifikavus energijos žaliavų tiekimą ir sumažinus jų naudojimą, tarptautinės šių žaliavų kainos pastebimai sumažėjo. Dėl šios priežasties ir dėl aukštos palyginamosios bazės energijos kainų poveikis bendrajai metinei infliacijai Lietuvoje pastaruoju metu buvo daugiau kaip du kartus mažesnis nei 2022 m.rugsėjo mėn., kai jis buvo pasiekęs piką. Lėčiau kylančios energijos kainos labiausiai prisideda prie bendrosios infliacijos mažėjimo Lietuvoje. Spaudimas kainoms pamažu atslūgsta ir pasaulinėse žemės ūkio produktų rinkose. Padidėjus šių produktų pasiūlai ir kritus jų paklausai, jų kainos minėtose rinkose mažėja. Iš dalies dėl šios priežasties bei dėl aukštos palyginamosios bazės maisto kainų augimas jau lėtėja ir Lietuvoje. Kitų, o būtent – paslaugų ir pramonės prekių – kainų didėjimas slopsta gerokai menkiau. Šios kainos labiau susijusios su Lietuvos vidaus ekonomine raida, tad joms nemažą poveikį daro vienetinės darbo sąnaudos, o jos iki šiol kyla itin sparčiai ir jų augimo tempas nemažėja. Vis dėlto numatoma, kad jau artimiausiais metais vienetinės darbo sąnaudos didės menkiau, o tai slopinančiai veiks su vidaus ekonomine raida labiau susijusių kainų augimą. Numatoma, kad aptarti veiksniai lems gana pastebimą bendrosios infliacijos mažėjimą prognozuojamu laikotarpiu. 2022m. siekusi 18,9, 2023m. infliacija, prognozuojama, kad sudarys 9,0, o 2024 m. – 2,7 proc.
1 lentelė. Numatoma Lietuvos ekonomikos raida
|
|
2023 m. kovo mėn. prognozėa |
2022 m. gruodžio mėn. prognozė |
||||
|
2022b |
2023b |
2024b |
2022b |
2023b |
2024b |
|
|
Kainų ir sąnaudų kaita (%, pokytis per metus) |
||||||
|
Vidutinė metinė infliacija pagal SVKI |
18,9 |
9,0 |
2,7 |
18,9 |
9,5 |
– |
|
Bendrojo vidaus produkto defliatoriusc |
17,2 |
9,3 |
3,0 |
16,2 |
8,5 |
– |
|
Darbo užmokestis |
13,0 |
10,0 |
8,4 |
12,8 |
9,1 |
– |
|
Importo defliatoriusc |
25,1 |
1,3 |
1,5 |
25,7 |
6,2 |
– |
|
Eksporto defliatoriusc |
16,1 |
4,4 |
2,2 |
15,1 |
4,6 |
– |
|
Ekonominis aktyvumas (palyginamosiomis kainomis; %, pokytis per metus) |
||||||
|
Bendrasis vidaus produktasc |
1,9 |
1,3 |
3,2 |
2,5 |
1,3 |
– |
|
Privačiojo vartojimo išlaidosc |
0,5 |
0,0 |
3,1 |
0,8 |
0,5 |
– |
|
Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidosc |
0,3 |
0,0 |
0,0 |
0,2 |
0,0 |
– |
|
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimasc |
2,6 |
4,5 |
4,5 |
2,3 |
5,1 |
– |
|
Prekių ir paslaugų eksportasc |
11,7 |
1,7 |
4,7 |
11,5 |
3,8 |
– |
|
Prekių ir paslaugų importasc |
11,1 |
2,3 |
4,7 |
11,3 |
4,3 |
– |
|
Darbo rinka |
||||||
|
Nedarbo lygis (vidutinis metinis; %, palyginti su darbo jėga) |
5,9 |
6,6 |
6,4 |
6,1 |
6,7 |
– |
|
Užimtųjų skaičius (%, pokytis per metus)d |
5,1 |
–0,5 |
–0,4 |
4,8 |
–0,5 |
– |
|
Išorės sektorius (%, palyginti su BVP) |
||||||
|
Prekių ir paslaugų balansas |
–1,0 |
1,1 |
1,6 |
–2,4 |
–4,0 |
– |
|
Einamosios sąskaitos balansas |
–5,5 |
–2,5 |
–2,2 |
–6,0 |
–7,1 |
– |
|
Einamosios ir kapitalo sąskaitų balansas |
–4,0 |
0,2 |
–0,1 |
–4,4 |
–4,5 |
– |
a Makroekonominių rodiklių prognozės parengtos remiantis tarptautinės aplinkos prielaidomis, sudarytomis pagal informaciją, paskelbtą iki 2023m. vasario 15d., ir kitais duomenimis bei informacija, paskelbta iki 2023m. kovo 1d.
b Prognozė.
c Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.
d Nacionalinių sąskaitų duomenys; užimtųjų skaičius apibrėžiamas pagal vidaus koncepciją.
|
© Lietuvos bankas Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. ISSN 2783-5561 (online) |