Įžanginis žodis

Į antrą pusę persiritę 2024 m. jau paženklinti esminiu Eurosistemos pinigų politikos pokyčiu. Stiprėjant įsitikinimui, kad infliacija nuosekliai artėja prie siekiamo pinigų politikos tikslo, ECB valdančioji taryba birželio mėn. sumažino pagrindines palūkanų normas. Rugsėjo ir spalio mėn. palūkanos sumažintos dar kartą.

Šie sprendimai atliepia pagrindinį Eurosistemos vidutinio laikotarpio tikslą – palaikyti kainų stabilumą, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų 2 proc. lygio. Naujausi duomenys patvirtina mažėjančios infliacijos trajektoriją, prognozuojama, kad į siekiamą lygį ji grįš jau kitais metais, todėl ateityje palūkanų normos galėtų mažėti toliau. Dėl jų bus sprendžiama per kiekvieną ECB valdančiosios tarybos posėdį atsižvelgiant į visus turimus duomenis.

Eurosistemos pinigų politikos pokyčiai daro teigiamą įtaką ir Lietuvos ekonomikai. Prognozuojame, kad po dvejų metų pertraukos į augimo kelią sugrįžusi šalies ūkio plėtra šiemet bus didesnė kaip 2 proc., o 2025 ir 2026 m. paspartės iki daugiau kaip 3 proc. 

Infliacija Lietuvoje jau yra smukusi gerokai žemiau 2 proc. lygio, tačiau per ateinančius dvejus metus ji grįš iki įprasto lygio, būdingo Vakarų valstybių pragyvenimo link artėjančiai ekonomikai. Numatoma, kad vartojimo kainų pokyčiai sudarys apie 2,6 proc.

Lietuvos finansinio stabilumo būklė yra gera. Geopolitinė įtampa, pabrangęs skolinimasis ir sumažėjęs euro zonos ekonomikos aktyvumas kelia rizikų, bet jų bendras fonas pagerėjo. Bankų kapitalo rezervus stiprina išaugęs pelningumas, paskolų kokybė tebėra gera, testavimas nepalankiomis sąlygomis rodo, kad bankų sektorius gebėtų atlaikyti ir ypač nepalankius ekonominės raidos scenarijus.

Lietuvos bankas, siekdamas patikrinti pasirengimą galimai krizinei situacijai, 2024 m. rugsėjo mėn. kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių institucijomis dalyvavo finansų krizės imitavimo pratybose. Ši patirtis prisidės stiprinant krizių valdymo sistemą ir bendradarbiavimą regione.

Likvidžiųjų lėšų perteklius ir kur kas lėčiau nei palūkanų pajamos didėjusios finansavimosi išlaidos lėmė, kad Lietuvos bankų sektorius išsiskiria gerais veiklos rezultatais – 2024 m. pirmąjį pusmetį uždirbo daugiau kaip 500 mln. Eur grynojo pelno ir yra vienas iš pelningiausių ES.

Lietuvos banko kartu su Finansų ministerija 2023 m. parengto Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo galiojimas 2024 m. birželio mėn. Seimo sprendimu buvo pratęstas metams – iki 2025 m. gruodžio 31 d. Skaičiuojame, kad po šio įstatymo pakeitimo visa laikinojo solidarumo įnašo įmokų už 2023–2025 m. suma gali siekti apie 586 mln. Eur. Nuo minėto įstatymo įsigaliojimo pradžios į valstybės biudžetą jau pervesta apie 400 mln. Eur įnašo, skirto Lietuvos karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti.

Kitų finansų rinkos sektorių būklė taip pat yra gera. Kredito unijų ir draudimo sektoriai, valdymo ir finansų maklerio įmonės dirba stabiliai ir pelningai, auga elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų rinka, plečiasi vartojimo kredito davėjų, sutelktinio finansavimo, pensijų fondų ir kolektyvinio investavimo subjektų veiklos apimtys.

Svarbi ir strateginė Lietuvos banko veiklos kryptis yra naudos visuomenei užtikrinimas. Teikiame siūlymus, kuriais šalinami rinkos netobulumai, skatinama efektyvi ir sveika konkurencija. Tarp jų – įstatymų pataisos, suteikiančios realią galimybę pasirinkti fiksuotąją arba kintamąją būsto paskolos palūkanų normą, ir paprastesnis bei pigesnis būsto paskolų refinansavimo procesas, sprendimai dėl optimalios pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelio sudėties ir kainos.

Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelio paslauga besinaudojantys gyventojai nuo kitų metų pradžios galės iš bankomatų išsiimti daugiau pinigų, atlikti daugiau mokėjimo pervedimų, o pats krepšelis kainuos trečdaliu pigiau nei šiuo metu. Tokia paslaugų apimtis tenkina 90 proc. sąskaitą turinčių šalies gyventojų poreikius.

Rugsėjo mėn. pateikėme siūlymus, kurie užtikrintų vartotojams galimybę pasirinkti būtent jiems aktualias mokėjimo paslaugas, be siejimo ar grupavimo su kitomis paslaugomis. Neketiname sustoti ir toliau teiksime siūlymus, kurie didintų vartotojų galimybes rinktis jiems reikalingas ir naudingas finansines paslaugas.

Siekdamas ilguoju laikotarpiu didinti būsto prieinamumą, kuris dar nėra pasiekęs iki pandemijos buvusio lygio, Lietuvos bankas atliko įperkamumo analizę ir liepos mėn. publikavo jos rezultatus. Remdamiesi analizės rezultatais, siūlome keturias priemonių grupes, susijusias su būsto paklausos tvarumu, pasiūlos lankstumu, valstybės paramos tikslingumu ir būsto politikos kryptingumu. Taip pat surengėme tarpinstitucinę diskusiją su suinteresuotosiomis šalimis aptarti tyrimo rezultatų ir įžvalgų.

Gyventojus skatiname daugiau dėmesio skirti svarbiausiems asmeninių finansų valdymo klausimams. Tam esame įsteigę Finansinio raštingumo centrą, o 2024 m. liepos mėn. pradėjome informacinę kampaniją „Spręsk pats“. Ja raginame gyventojus nepermokėti už finansines paslaugas ir panaudoti galimybes didinti turimas santaupas.

Aktyviai dirbame sukčiavimo prevencijos srityje. Skatiname finansų rinkos dalyvius diegti pažangias sukčiavimo prevencijai skirtas priemones, kuriomis būtų siekiama išvengti sukčiavimo atakų ir su jomis susijusių gyventojų bei verslo nuostolių. Finansinio raštingumo centras aktyviai šviečia visuomenę, kaip atpažinti sukčius.

Siekdamas strateginiu tikslu įsivardytos finansų sektoriaus brandos, Lietuvos bankas organizuoja rinkos priežiūrai skirtus konsultacinius renginius. 2024 m. pirmąjį pusmetį surengta 10 renginių, jie sulaukė rekordinio aktyvumo – 2,5 tūkst. dalyvių. Aktualiausi yra su sukčiavimo bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija susiję klausimai.

Lietuvos banko ekspertai pranešimus finansų rinkos priežiūros temomis skaitė ir Pinigų plovimo prevencijos centro renginyje „Pranešėjo apsauga“ bei konferencijoje „Neteisėti finansai: jungtinis atsakas“, taip pat AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos seminare į prekybos sąrašus įtrauktiems emitentams.

Lietuvos bankas rengiasi ES Kriptoturto rinkų reglamento (angl. Regulation on markets in crypto-assets, toliau – MiCA reglamentas) įsigaliojimui 2024 m. gruodžio 30 d. Siekiame, kad į kriptoturto rinką patektų tik brandūs ir šio verslo rizikos valdymą tinkamai išmanantys paslaugų teikėjai.

Aktyviai prisidedame prie ES keliamų neutralaus poveikio klimatui ir perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos tikslų. Siekiame, kad su pinigų politika nesusijęs Lietuvos banko finansinis turtas ne vėliau kaip iki 2050 m. taptų neutralus klimatui. Investuodami užsienio atsargas, prioritetą skiriame žaliosioms investicijoms, mažiname su klimato kaita susijusias rizikas, kai tai neprieštarauja investicijų saugumo, likvidumo ir grąžos principams.

Gediminas Šimkus

Lietuvos banko valdybos pirmininkas

---

1.Informacija apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą

Dalintis:

Naujausios ECB prognozės rodo, kad ir toliau ribojantis pinigų politikos pobūdis padės nuosekliai grąžinti infliaciją euro zonoje į siekiamą 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu. Prognozėse numatoma, kad šiemet vis dar vangus ekonomikos augimas turėtų paspartėti 2025 ir 2026 m. Infliacija, 2022 m. spalio mėn. viršijusi 10 proc., numatoma, kad 2025 m. nusistovės ties 2 proc. lygiu. Prie to prisidės tiek palūkanų normų ankstesnių didinimų poveikis, tiek jų palaikymas vis dar ribojančio lygio. Nedarbas euro zonoje turėtų išsilaikyti istoriškai žemo lygio.

(pokytis per metus, išskyrus nedarbo lygį, %)

Rodikliai	2024	2025	2026
Realusis BVP	0,8	1,3	1,5
SVKI	2,5	2,2	1,9
Nedarbo lygis	6,5	6,5	6,5
Atlygis vienam darbuotojui	4,5	3,6	3,2

2024 m. toliau mažėjo pagal išplėstinę turto pirkimo programą (TPP) ir SPPP įsigytų VP portfeliai. Eurosistema lėšų, gautų už pagal išplėstinę TPP įsigytus VP išpirkimus, nereinvestuoja nuo 2023 m. liepos 1 d. 2024 m. pirmąjį pusmetį vis dar buvo reinvestuojamos visos lėšos, gautos už išperkamus VP SPPP portfelyje, tačiau nuo liepos 1 d. ir SPPP portfelis pradėjo mažėti, Eurosistemai pradėjus vykdyti dalinį reinvestavimą ir per mėnesį reinvestuojamą sumą mažinant vidutiniškai 7,5 mlrd. Eur. Atitinkamai Lietuvos banko pinigų politikos tikslais laikomas VP portfelis per 2024 m. pirmus devynis mėnesius sumažėjo 919 mln. Eur.

Eurosistemos pinigų politikos skolinimo operacijose paskolinta suma per 2024 m. pirmus devynis mėnesius sumažėjo 362 mlrd. Eur ir rugsėjo pabaigoje sudarė 48 mlrd. Eur. Tokia tendencija daugiausia buvo nulemta reikšmingai sumažėjusios paskolintos sumos ilgesnės trukmės skolinimo operacijose – nuo metų pradžios šiose operacijas paskolinta suma sumažėjo 356 mlrd. Eur ir rugsėjo 30 d. sudarė 40 mlrd. Eur. Suma, paskolinta pagrindinėse refinansavimo operacijose, sumažėjo nuo 14 mlrd. Eur (metų pradžioje) iki 8 mlrd. Eur (rugsėjo 30 d.).

ECB 2024 m. viduryje pradėjo mažinti pagrindines palūkanų normas, tačiau joms vis dar esant teigiamoms ir esant pertekliniam likvidumui, sandorių šalys ir toliau aktyviai naudojosi indėlių galimybe. Per 2024 m. pirmus devynis mėnesius naudojimasis indėlių galimybe sumažėjo nedaug ir rugsėjo 30 d. sudarė beveik 3 trln. Eur.

Per 2024 m. pirmus devynis mėnesius Lietuvos banko sandorių šalių skolinimasis pinigų politikos operacijose sumažėjo – 0,5 mlrd. Eur nukrito skolinimasis ilgesnės trukmės skolinimosi operacijose. Pagal kitas priemones, kaip ir 2023 m. pabaigoje, sandorių šalys pasiskolinusios nebuvo. Naudojimasis indėlių galimybe per šių metų pirmus devynis mėnesius šiek tiek sumažėjo ir rugsėjo pabaigoje buvo 9 mlrd. Eur – 2 mlrd. Eur mažesnis negu prasidedant metams.

---

2.Lietuvos ūkio raida ir prognozės

Pasaulio ekonomika atsigauna, bet jos raida gana netolygi. Mažiau kylant kainoms ir pamažu atsigaunant realiosioms pajamoms, daugelyje pasaulio regionų sustiprėjo paslaugų sektorius. Jį palankiai veikia ne tik gera padėtis įvairių šalių darbo rinkose, prisidėjusi prie gana reikšmingo darbo atlygio kilimo, bet ir tebedidėjanti tų paslaugų, kurios buvo ribotai prieinamos per pandemiją, paklausa. Euro zonoje ir kai kuriuose kituose regionuose paslaugų sektoriaus plėtra sudaro didžiąją dalį bendro ekonomikos augimo. Gamybos sektorius gyvuoja prasčiau. Pradėjusios kristi įmonių sukauptos atsargos ir stiprėjanti gyventojų perkamoji galia paskatino gamybos sektoriaus atsigavimą 2024 m. pirmąją pusę, bet šis atsigavimas buvo juntamas ne visur. Ūgtelėjo JAV ir Kinijos, tačiau tebesitraukė euro zonos pramonė. Euro zonos šalių grupėje pramonės produkcijos apimtis mažėja nuo 2023 m. pradžios ir šiuo metu ji tėra tik tokio lygio, koks buvo stebimas 2019 m. Pirkimo vadybininkų apklausos rodo, kad situacija gamybos sektoriuje daugelyje pasaulio regionų artimiausiu metu bus sudėtinga. Tiek euro zonoje, tiek kituose regionuose nesitikima gamybos sektoriaus plėtros trumpuoju laikotarpiu.

Ekonominis aktyvumas yra sustiprėjęs ir Lietuvoje. Bendrą ekonomikos augimą labiausiai didina paslaugų sektorius. Jau netrumpą laiką daug daugiau nei visas ūkis kyla informacijos ir ryšių veikla. Keletą ankstesnių metų pritraukusi vis daugiau darbuotojų, šių metų pirmąjį pusmetį ši veikla lėmė apie ketvirtadalį viso ekonomikos augimo. Minėtu laikotarpiu informacijos ir ryšių veikloje sukuriama pridėtinė vertė buvo beveik dešimtadaliu didesnė nei prieš metus. Pastebimai kylant realiosioms namų ūkių pajamoms, plečiasi ir vidaus prekyba. Privatusis vartojimas šiuo metu daug didesnis, nei buvo prieš metus. Tiesa, visą privatųjį vartojimą veikia ne tik didesnis darbo atlygis ir kitos pajamos, bet ir ūgtelėjęs gyventojų skaičius. Realusis privatusis vartojimas, tenkantis vienam gyventojui, vis dar nėra sugrįžęs į istoriškai aukščiausią lygį, stebėtą 2022 m. pradžioje prieš įsivyraujant didesnės infliacijos laikotarpiui. Mažiau nei daugelis kitų veiklų, bet vis dėlto ūkinį aktyvumą šiemet didina ir apdirbamoji gamyba, kuri praėjusiais metais gerokai susitraukė. Pagamintos produkcijos atsargų yra gerokai sumažėję, o pramonės produkcijos užsakymų padaugėjo. Visose stambesnėse apdirbamosios gamybos šakose padėtis yra pagerėjusi arba bent iš esmės neblogėja, palyginti su situacija, vyravusia prieš metus.

Prognozuojama, kad Lietuvos ūkio aktyvumas pamažu augs. 2024 m. antrąjį pusmetį, prasčiau gyvuojant užsienio šalių ekonomikoms, ūkio plėtra Lietuvoje bus lėtesnė nei pirmąjį pusmetį, o kitąmet numatoma, kad pagyvės. Ūkio augimą labiau skatins didėsianti užsienio paklausa. Mažiau kylant kainoms, didėjant gyventojų realiosioms pajamoms ir esant geresnėms finansavimosi sąlygoms, prognozuojama, kad kai kurių (konkrečiau – euro zonos) šalių ekonomikos augs sparčiau. Numatoma, kad kitąmet gausės iš ES paramos fondų skiriamų lėšų, naudojamų investicijoms. Jos gausės daugiau, nei kils nominalusis BVP, o tai pastebimai veiks ekonominę plėtrą. ES paramos lėšų naudojimas, didesnė vidaus ir užsienio paklausa turėtų lemti didesnes tiek valdžios, tiek privačiojo sektoriaus investicijas, atsversiančias laikiną investicijų sumažėjimą, stebimą 2024 m. Prie ekonomikos augimo turėtų prisidėti ir gera padėtis darbo rinkoje, sudarysianti sąlygas kilti realiosioms gyventojų pajamoms ir vartojimui. Prognozuojama, kad šiemet paaugęs 2,2, kitąmet realusis BVP padidės 3,1 proc. Spartesnė ekonominė plėtra numatoma ir vėlesniais metais. Prognozuojama, kad 2026 m. realusis BVP ūgtels 3,3 proc. Vis dėlto pastebėtina, kad ūkio augimo tempas nebus tokios spartos, kokia buvo stebima prieš prasidedant pastarųjų metų sukrėtimams. Plėtrą ribos mažesnės galimybės vis įtraukiau naudoti esamus darbo išteklius, gilėsiančios vidaus demografinės problemos, menkiau nei ankstesnį dešimtmetį besiplėtosiančios pagrindinių prekybos partnerių rinkos.

Jau daugiau nei pusantrų metų bendras vartotojų kainų lygis Lietuvoje yra gana stabilus. Per šių metų pirmus septynis mėnesius jis buvo tik 0,9 proc. didesnis nei prieš metus. Kainų augimą slopina ne visų pasaulio regionų veržliai atsigaunanti ekonomika, iš esmės nebrangstančios energijos žaliavos, išaugusi maisto žaliavų pasiūla ir gerokai kritusi įtampa pasaulinėse prekių ir žaliavų tiekimo grandinėse. Iš dalies dėl to šiemet Lietuvoje mažesnės nei prieš metus buvo energijos ir neapdoroto maisto kainos ir tik menkai kilo apdoroto maisto bei pramonės prekių (neįskaitant energijos) kainos. Bendrą vartotojų kainų augimą Lietuvoje labiausiai didina darbo sąnaudos. Jau netrumpą laiką darbo atlygis kyla daug daugiau nei darbo našumas, tuo sukurdamas besitęsiantį spaudimą kainoms, ypač – paslaugų. Kol kas reikšmingiau yra sumenkęs darbo sąnaudoms mažiau jautrių paslaugų kainų kilimas, o šioms sąnaudoms labiau jautrių paslaugų kainos tebedidėja gana sparčiai. Grynąją infliaciją, taigi ir paslaugų kainas, reikšmingai veikia ir infliacijos inercija, apimanti kainoraščio sąnaudas (angl. menu costs), kainų indeksavimo atsižvelgiant į prieš tai buvusį aukštą infliacijos lygį, lūkesčių ir neapibrėžtumo dėl ateities poveikį. Numatoma, kad kylančios paslaugų kainos visu prognozuojamu laikotarpiu labiausiai didins bendrąją infliaciją, nes darbo sąnaudos ir toliau pastebimai didės. Ilgainiui, besistabilizuojant žaliavų kainoms ir tvirtėjant ekonominiam augimui kai kuriuose pasaulio regionuose, bendrąją infliaciją vis labiau didins brangsianti energija bei apdorotas ir neapdorotas maistas. Prognozuojama, kad šiemet kritusi iki 1,0, kitąmet vidutinė metinė bendroji infliacija sudarys 2,5, o 2026 m. – 2,6 proc.

(pokytis per metus, išskyrus nedarbo lygį, %)

Rodikliai	2024	2025	2026
Realusis BVP	2,2	3,1	3,3
Realiosios privačiojo vartojimo išlaidos	3,6	3,7	3,7
Realusis bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas	–3,6	6,6	5,1
Realusis prekių ir paslaugų eksportas	1,2	3,1	3,8
BVP defliatorius	3,4	3,1	3,1
SVKI	1,0	2,5	2,6
Darbo užmokestis	9,8	8,5	8,1
Nedarbo lygis	7,4	7,1	6,9
Užimtųjų skaičius	1,6	–0,4	–0,3

---

3.Informacija apie finansų rinkos būklę

2024 m. pirmąjį pusmetį finansų sektorių papildė 15 naujų finansų rinkos dalyvių (FRD), išduotos 8 licencijos (veiklos leidimai) EPĮ, MĮ, finansų maklerio įmonėms (FMĮ), valdymo įmonėms (VĮ) ir sutelktinio finansavimo paslaugos teikėjams (SFPT), į viešuosius sąrašus įrašyti 7 juridiniai asmenys (EPĮ ir MĮ tarpininkai, vartojimo kredito davėjai (VKD) ir kt.). Iš viso Lietuvos bankas prižiūri daugiau kaip 800 FRD, jiems sėkmingai teikiamos el. licencijavimo paslaugos – įmonės visus dokumentus ir reikiamas procedūras gali sutvarkyti el. būdu. FRD veiklos apžvalgos ir informacija apie jų rezultatus skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje.

Dalintis:

Lietuvos bankų sektoriaus veikla ir toliau buvo pelninga – 2024 m. pirmąjį pusmetį po solidarumo įnašo sumokėjimo bankai uždirbo 520,5 mln. Eur pelno, arba 1,1 proc. daugiau negu per 2023 m. tą patį laikotarpį. 2024 m. antrąjį ketvirtį bankų turtas išaugo 2,3 proc. – iki 64,3 mlrd. Eur, tačiau, pašalinus Revolut grupės veiksnį, bankų turtas per ketvirtį sumažėjo 0,4 proc., arba 0,2 mlrd. Eur. Toliau augo paskolų portfelis: paskolos namų ūkiams per ketvirtį padidėjo 3,5 proc. – iki 15,8 mlrd. Eur, o paskolos ne finansų bendrovėms ūgtelėjo 2,3 proc. – iki 11,7 mlrd. Eur, paskolų kokybė iš esmės nepakito. 2024 m. antrąjį ketvirtį visi indėliai išaugo 1,3 mlrd. Eur (2,6 %) – iki 52,7 mlrd. Eur, tačiau, pašalinus Revolut grupės įtaką, visi indėliai sumažėjo daugiau nei 0,1 mlrd. Eur (0,3 %). Pasibaigus indėlių palūkanų augimo laikotarpiui, sulėtėjo 2023 m. stebėtas gana spartus terminuotųjų ir kaupiamųjų indėlių dalies didėjimas bankuose (per 2023 m. rodiklis padidėjo nuo 11 iki 21 %). Terminuotųjų ir kaupiamųjų indėlių dalis klientų indėlių portfelyje (bankuose su užsienio bankų filialais) per antrąjį ketvirtį beveik nepakito ir sudarė 22 proc. Bankai ir toliau buvo gerai kapitalizuoti (bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 20 %) ir turėjo dideles likvidumo atsargas, su pakankama atsarga vykdė nustatytus likvidumo reikalavimus. Plačiau skaitykite Bankų veiklos apžvalgoje.

Atliktas kibernetinio atsparumo testas parodė, kad bankai tinkamai suvaldytų sudėtingo kibernetinio incidento padarinius, tačiau reikia toliau tobulinti reagavimo ir atkūrimo pajėgumus. ECB kartu su Lietuvos banko ir kitų šalių priežiūros institucijų atstovais 2024 m. atliko didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų kibernetinio atsparumo testą. Jo metu buvo įvertinta, kaip bankai reaguotų į sudėtingą, bet tikėtiną kibernetinio saugumo incidentą ir atkurtų veiklą jam nutikus. Testas parodė, kad bankai turi reagavimo ir veiklos atkūrimo pajėgumų, tačiau juos reikia toliau tobulinti. Taip pat tai padėjo bankams geriau suprasti jų kibernetinio atsparumo sistemų stipriąsias ir silpnąsias puses. Testą atliko 109 Europoje veikiantys bankai.

Kredito unijų sektorius palaikė nuoseklų ir tvarų augimą, pelningą veiklą, toliau didino finansavimo gyventojams ir verslui apimtį. 2024 m. pirmąjį pusmetį kredito unijų suteiktos paskolos išaugo 52,0 mln. Eur, arba 4,9 proc., jos sudarė 77 proc. kredito unijų turto. Paskolų kokybės rodikliai šiek tiek pablogėjo, o specialiųjų atidėjinių ir paskolų santykis nuo metų pradžios nepakito – sudarė 0,6 proc. Per šių metų pirmąjį pusmetį kredito unijos uždirbo 9,1 mln. Eur pelno, t. y. 0,1 mln. Eur mažiau nei 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu. Didėjusi kreditavimo apimtis ir augusios paskolų palūkanų normos buvo pagrindiniai veiksniai, darę įtaką sektoriaus veiklos rezultatui, tačiau stebimas grynųjų palūkanų pajamų augimo tempo sulėtėjimas. Tam įtakos turėjo didėjusi finansavimosi išteklių kaina ir lėtėjantis palūkanų pajamų augimo tempas. Plačiau skaitykite Kredito unijų rinkos veiklos apžvalgoje.

VKD (ne kredito įstaigų), įskaitant ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius, portfelis 2024 m. pirmąjį pusmetį išaugo 13 proc. ir siekė beveik 1,15 mlrd. Eur. Vartotojai sudarė šiek tiek daugiau nei 133 tūkst. vartojimo kredito sutarčių ir pasiskolino beveik 357 mln. Eur, arba 11 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Išsamiau skaitykite Lietuvos banko interneto svetainės skiltyje Vartojimo kredito davėjų veiklos rodikliai.

VĮ ir FMĮ 2024 m. pirmąjį pusmetį pasižymėjo stabilia ir pelninga veikla. Plačiau skaitykite Lietuvos banko interneto svetainėje Valdymo įmonių ir Finansų maklerio įmonių veiklos rodikliai.

EPĮ ir MĮ rinka 2024 m. pirmojo pusmečio pabaigoje palaikė augimo tendenciją. Mokėjimo operacijų suma, palyginti su 2023 m. pirmuoju pusmečiu, padidėjo 37 proc. ir siekė beveik 132 mlrd. Eur, licencinės veiklos pajamos išaugo šiek tiek daugiau nei penktadaliu. Apžvelgiamu laikotarpiu ir toliau stebima didėjanti į saugų, likvidųjį turtą investuojama klientų lėšų dalis. Ši suma, palyginti su 2023 m. atitinkamu laikotarpiu, yra daugiau nei du kartus didesnė ir sudaro 301 mln. Eur. Plačiau skaitykite Lietuvos banko interneto svetainėje Mokėjimo įstaigų ir Elektroninių pinigų įstaigų veiklos rodikliai.

Lietuvos draudimo rinkoje tiek įmokų, tiek ir išmokų augimo tempas 2024 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, sulėtėjo 8 proc. punkto. Įmokų augimą rinkoje ir toliau lėmė 13,2 proc. (iki 611,2 mln. Eur) didėjusios visų rūšių ne gyvybės draudimo įmokos (daugiausia išaugo turto, kasko ir medicininių išlaidų draudimo įmokos). Gyvybės draudimo rinkoje dėl sumenkusio patrauklumo šiam sektoriui, daugiau nei penktadaliu sumažėjus sudarytų naujų draudimo sutarčių skaičiui, toliau lėtėjo ir įmokų augimo tempas. Išmokos abiejuose draudimo rinkos sektoriuose didėjo panašiu tempu kaip ir įmokos. Visos šalyje registruotos draudimo įmonės dirbo pelningai ir vykdė privalomuosius mokumo kapitalo reikalavimus. 90 iš 105 Lietuvos draudimo rinkoje veikiančių draudimo brokerių įmonių dirbo pelningai, jų pardavimo pajamos sudarė 61,9 mln. Eur: palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 20 proc., o grynasis pelnas sudarė 16,1 mln. Eur – padidėjo 30,6 proc. Plačiau apie draudimo rinką skaitykite Draudimo rinkos apžvalgoje.

Pensijų fondai ir kolektyvinio investavimo subjektai (KIS) fiksavo teigiamą grąžą, didėjo sukauptas turtas ir kaupiančiųjų skaičius. 2024 m. pirmąjį pusmetį gauti palankūs rezultatai investuotojams. Plačiau skaitykite Kolektyvinio investavimo subjektų rinkos apžvalgoje.

2024 m. pirmąjį pusmetį toliau buvo stebimas KIS alternatyvaus investavimo fondų skaičiaus augimas. Per pusmetį buvo įsteigti 9 nauji informuotiesiems investuotojams skirti KIS ir 1 specialusis KIS.

SFPT rinka toliau auga. Sektoriaus augimo nesustabdė 2023 m. pasikeitęs sutelktinio finansavimo reguliavimas. Plačiau skaitykite Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų veiklos apžvalgoje.

Lietuvos banko atliktas investuotojo paveikslo tyrimas parodė, kad 2023 m. sparčiai daugėjo investuotojų, augo susidomėjimas obligacijomis. Atnaujintoje apžvalgoje pateikiami 2023 m. Lietuvoje registruotų ir Lietuvos banko prižiūrimų FRD duomenys, įvertinami Lietuvos investuotojų investicinių portfelių pokyčiai. Atliekant 2023 m. tyrimą, pirmą kartą buvo surinkti duomenys apie investuotojus AB Nasdaq Vilnius biržoje, įskaitant juridinius asmenis. Plačiau skaitykite Lietuvos investuotojo paveikslo apžvalgoje.

Didėjant investuotojų susidomėjimui obligacijomis, Lietuvos bankas atkreipė dėmesį į rizikas, kurias reiktų įsivertinti prieš pradedant investuoti į obligacijas. Be saugių, pavyzdžiui, vyriausybių leidžiamų obligacijų, yra ir žemo kredito reitingo obligacijų (angl. junk bond), kurių rizika gali būti netgi didesnė negu kitų finansinių priemonių. Investavus į tokias obligacijas, yra tikimybė neatgauti investuotų lėšų.

---

4.Funkcijų vykdymas

---

4.1.Priežiūra

Lietuvos bankas, vykdydamas priežiūrą, siekia, kad vartotojams teikiamų paslaugų kokybė būtų aukšta, o rinkos dalyviai – brandūs, nuolat bendradarbiauja su FRD, atliepdamas jų poreikius, organizuoja konsultacinius renginius, imasi veiksmų siekdamas suvaldyti finansinį sukčiavimą, stiprina PPTFP ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo srities priežiūrą finansų sektoriuje, atidžiai stebi rizikas ir taiko priežiūrines priemones, teikia ir padeda įgyvendinti aktualias teisėkūros iniciatyvas. Per patikrinimus vertinamas FRD pažeidžiamumas rizikoms, o vienas iš pagrindinių šių metų tikslų yra PPTFP ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo kontrolės priemonių veiksmingumo įvertinimas.

Artimiausiu metu bus reikšmingai išplėstos Lietuvos banko priežiūros funkcijos. Iš anksto rengiamasi MiCA reglamento įsigaliojimui, Reglamento dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje (angl. Regulation on digital operational resilience for the financial sector, DORA) reikalavimų laikymosi užtikrinimui, kredito administratorių priežiūrai ir kt. Itin atsakingai Lietuvos bankas rengiasi kriptoturto rinkos licencijavimui ir priežiūrai, dalyvauja rengiant ir svarstant teisės aktų projektus, aktyviai konsultuoja rinkos dalyvius MiCA reglamento klausimais, organizuoja konsultacinius renginius, išplatino lūkesčių raštą juridiniams asmenims, teikiantiems ar ateityje ketinantiems teikti su kriptoturtu susijusias paslaugas. Lietuvos banko interneto svetainės skiltyje Kriptoturto rinkos skelbiama aktuali informacija.

2024 m. birželio 13 d. priimti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo pakeitimai (įsigaliojimo data – 2024 m. lapkričio 1 d.). Jie leis poveikio priemonių taikymo procedūras užbaigti administraciniu susitarimu. Šis naujas institutas, kurį inicijavo Lietuvos bankas, tikimasi, kad ilgalaikėje perspektyvoje užtikrins veiksmingesnį poveikį teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymuisi ir skatins platesnį FRD dialogą su priežiūros institucija, nesumažinant priežiūros kokybės, efektyviau bus naudojami Lietuvos banko ir FRD ištekliai.

Lietuvos bankas toliau vertino FRD atitiktį dėl mokėjimo paslaugų teikimo, gerindamas mokėjimo paslaugų vartotojų patirtį ir mokėjimo paslaugų prieinamumą. Patvirtinti nauji FRD skirti Nurodymai dėl finansinių paslaugų prieinamumo ir įtraukties didinimo. Į juos buvo perkeltos Europos bankininkystės institucijos Gairių nuostatos dėl dalykinių santykių nutraukimo ir (ar) atsisakymo juos pradėti, taip pat pateikti nauji reikalavimai FRD dėl klientų informavimo sustabdžius mokėjimo operaciją. Lietuvos bankas, įvertinęs FRD atitiktį dėl mokėjimo paslaugų teikimo ir mokėjimo paslaugų vartotojų patirties gerinimo, kreipėsi į tas finansų įstaigas, kurių bendrosios mokėjimo paslaugų sutartys, skirtos fiziniams asmenims, turėjo reikšmingų trūkumų. Lietuvos banko nustatytus trūkumus FRD pašalino. Lietuvos bankas, reaguodamas į rinkoje pastebėtą situaciją dėl nevisapusiško klientų informavimo keičiant paslaugų įkainius, raštu atkreipė bankų dėmesį į klientų informavimo reikalavimus, ir priminė bankams apie taikomą teisinį reguliavimą keičiant paslaugų įkainius.

Lietuvos bankas toliau aktyviai siekė išplėsti finansų sektorių pritraukdamas naujų rinkos dalyvių. Ryškesnė šios veiklos pažanga yra iš Vokietijos ir Taivano bankų. Kaip jau buvo skelbta paties komercinio banko, Commerzbank ketina įsteigti atstovybę Lietuvoje dar šiemet. Taivano bankas (angl. Bank of Taiwan) iš savo priežiūros institucijos gavo leidimą plėstis į Lietuvą. Savo ruožtu tai ne tik gali pagerinti Lietuvos bankų sektoriaus konkurenciją, bet priežiūros institucijos leidimas plėtrai į Lietuvą gali suveikti kaip teigiamas signalas ir kitiems šios šalies komerciniams bankams svarstyti apie plėtrą į Europą per Lietuvą.

Lietuvos bankas stengiasi į Lietuvą pritraukti ir naujų FinTech rinkos dalyvių. Dėl nuolatinio darbo su strateginiais partneriais (kitomis institucijomis) ir toliau Lietuvą, kaip Europos operacijų būstinę, ateina pasaulyje žinomiausios FinTech įmonės. Siekdami dar labiau didinti Lietuvos, kaip FinTech šalies, žinomumą ir toliau Lietuvos bankas aktyviai reklamavo Lietuvą įvairiuose renginiuose ir individualiuose susitikimuose, taip pat toliau konsultavo dėl reguliavimo aplinkos Lietuvoje besidominčias įmones.

Lietuvos bankas vadovauja Kapitalo rinkos tarybai ir organizuoja jos darbą. Šiemet ypatingą dėmesį skyrė investicinės sąskaitos koncepcijai ir techniniam jos įgyvendinimui. Be to, Lietuvos bankas siūlė įvairius teisės aktų pakeitimus siekdamas didesnės Lietuvos kapitalo rinkos plėtros. 2024 m. antrąją pusę organizavo ir toliau ketina organizuoti tikslines paskaitas įmonėms, kurios domisi VP platinimo kapitalo rinkoje privalumais, kaina ir kitais susijusiais aspektais ar norėtų geriau tai suprasti. Bendradarbiaudamas su kitais subjektais, Lietuvos bankas planuoja tokias paskaitas organizuoti kiekviename šalies regiono centre.

Lietuvos bankas toliau stiprino PPTFP ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo srities priežiūrą finansų sektoriuje. Siekdamas didinti FRD brandą, šiemet jau baigė 12 FRD patikrinimų. Jų tikslas buvo įvertinti, kaip FRD įgyvendina PPTFP ir tarptautinių sankcijų reikalavimus. Vyko susitikimai su atskirais FRD (asociacijomis) jiems aktualiais klausimais, buvo rengiami atitikties susitikimai su sektorių atstovais, juose buvo pabrėžiamos Lietuvos banko nustatytos PPTF rizikos konkrečiuose sektoriuose, jų valdymo priemonės, o ši informacija raštu buvo adresuojama FRD vadovams.

Lietuvos bankas aktyviai dalyvavo ir prisidėjo atliekant ir derinant Nacionalinį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą.

Šiemet Lietuvos bankas dalyvavo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto rengimo procese. Juo buvo reglamentuotas keitimasis informacija tarp finansų įstaigų bei tapatybės nustatymo ir stebėsenos veiklos funkcijų perdavimas. Minėtus šio įstatymo pakeitimus ir papildymus Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2024 m. balandžio 18 d.

Dalintis:

Finansinis sukčiavimas vis dar yra viena iš opiausių finansų sektoriaus, ypač mokėjimo paslaugų srities, problemų, o jos tinkamas suvaldymas ir prevencija – vienas iš didžiausių mokėjimo paslaugų teikėjams tenkančių iššūkių. Lietuvos bankas finansinio sukčiavimo prevenciją laiko viena iš strategiškai svarbių savo veiklos sričių. Siekdamas toliau didinti tiek prižiūrimų finansų rinkos dalyvių, tiek ir finansinių paslaugų vartotojų atsparumą sukčiavimui, įgyvendina įvairias priemones, kuriomis finansinio sukčiavimo mastas būtų suvaldytas ir ilgainiui sumažėtų. Lietuvos bankas taip pat aktyviai dalyvauja teisėkūros procesuose (pvz., antrosios Mokėjimo paslaugų direktyvos peržiūros procese). Jie skirti geresnei finansinių paslaugų vartotojų apsaugai nuo finansinio sukčiavimo, padėtų ją užtikrinti ir kartu suteiktų teisinį pagrindą geresnei jų pažeistų teisių gynybai.

Viena iš svarbiausių Lietuvos banko įgyvendintų prevencinių priemonių – Lietuvos banko parengtos ir šių metų gegužės 1 d. įsigaliojusios Sukčiavimo prevencijos gairės. Šiomis gairėmis Lietuvos bankas skatina FRD tobulinti ir įsidiegti pažangias sukčiavimo prevencijai skirtas priemones – jos pirmiausia turi būti nukreiptos į siekį išvengti pačių sukčiavimo atakų ir su jais susijusių mokėjimo paslaugų vartotojų nuostolių. Tikimasi, kad tiek šios gairės, tiek ir kitos Lietuvos banko vykdomos ir suplanuotos prevencinės priemonės bei iniciatyvos paskatins FRD, teikiančius mokėjimo paslaugas (ir ne tik), savo veikloje įgyvendinti geriausią rinkos praktiką sukčiavimo prevencijos srityje atitinkančius veiklos valdymo ir paslaugų teikimo sprendimus ir apsaugoti gyventojus, taip pat ir verslo subjektus nuo finansinio sukčiavimo grėsmių ir žalingų padarinių.

---

4.2.Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų sprendimas

2024 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas sulaukė 470 kreipimųsi dėl ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka – 25 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais. Iš jų 356 atvejais buvo prašoma nagrinėti vartojimo ginčus, o kitais 114 atvejų kreiptasi su įvairaus pobūdžio paklausimais. Nors kreipimųsi dėl draudikų skaičius sumažėjo vos 1 proc., naujų nesutarimų su bankais – net 64 proc., o su kitais FRD sumažėjo šiek tiek daugiau nei trečdaliu – 35 proc.

Vnt.

Dalintis:

Aptariamu laikotarpiu išnagrinėti 377 vartotojų ir FRD ginčai – 16 proc. daugiau nei per 2023 m. pirmąjį pusmetį. Daugiausia – po 178 ginčus (po 45 % visų išnagrinėtų ginčų) kilo tarp vartotojų ir bankų bei draudikų, o 41 atveju (10 %) vartotojų netenkino kitų FRD sprendimai. Nors, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, ginčų su bankais išnagrinėta 6 proc. mažiau, jų skaičius su draudikais ir kitais FRD padidėjo atitinkamai 45 ir 32 proc.

Vnt.

Dalintis:

Vartotojų lūkesčiai buvo patenkinti pasiekus taikius susitarimus 79 atvejais (21 % visų išnagrinėtų ginčų): tuo pagrindu FRD vartotojams išmokėjo daugiau nei 135 tūkst. Eur. Įgyvendinant ginčų sprendimo ne teismo tvarka funkciją, prioritetas ir toliau teikiamas ginčų sprendimui kompromiso būdu. Tai leidžia operatyviau patenkinti vartotojų interesus, nei būtų galima įgyvendinti atliekant formalią ginčo nagrinėjimo procedūrą, taip pat taupomas vartotojų laikas ir lėšos. Aptariamu laikotarpiu, kai po preliminaraus ginčo duomenų vertinimo buvo nustatyta skundžiamų FRD veiksmų ar sprendimų trūkumų, mediacijos metodų taikymas leido absoliučiai visais atvejais pasiekti kompromisinius arba visiškai vartotojų lūkesčius atitikusius susitarimus. 123 vartotojų reikalavimai, priėmus sprendimus dėl ginčo esmės, buvo atmesti kaip nepagrįsti.

Vnt.

Dalintis:

---

4.3.Makroprudencinė politika

Finansinis ciklas Lietuvoje 2024 m. pirmąją pusę ėmė rodyti atsigavimo ženklų, skolinimo disbalansų finansų sistemoje susidarę nebuvo, o sisteminių rizikų lygis atslūgo. Euro zonos mastu verslo ir gyventojų kreditavimui augant vangiai, Lietuvoje minėtu laikotarpiu augimo tempai paspartėjo: nominalusis PFĮ paskolų įmonėms portfelio metinis augimas 2024 m. rugpjūčio mėn. sudarė 11,1, namų ūkiams – 7,4 proc. Bendrą įmonių įsipareigojimų augimo tempą palaikė ilgalaikės ir didelės vertės verslo paskolos, o Lietuvos bankų apklausų rezultatai parodė, kad didėjančią būsto kredito paklausą daugiausia lėmė pagerėjęs vartotojų pasitikėjimas ir mažėjantis bendras palūkanų normų lygis. Kredito portfeliams didėjant nuosaikiai, stebimas paspartėjęs ir atsigaunantis naujų paskolų teikimas, ypač ši tendencija būdinga būsto kreditavimo segmentui. Verslo ir gyventojų įsiskolinimo lygis nesudaro disbalansų – gautų paskolų iš bankų ir BVP santykis sudarė 35,3 proc. ir tebėra vienas mažiausių visoje euro zonoje, o paskolų ir indėlių santykis jau kurį laiką reikšmingai nekinta ir svyruoja apie 80 proc. Sisteminių rizikų lygis per pastarąjį pusmetį sumažėjo dėl atsigaunančio ekonominio aktyvumo, mažėjančių pagrindinių palūkanų normų, tebesančios geros įmonių ir namų ūkių finansinės padėties. Kita vertus, pasaulyje toliau tvyrant geopolitinei įtampai, pagrindinių užsienio prekybos partnerių ekonomikoms toliau susiduriant su iššūkiais, daugelyje šalių šiemet vykstant rinkimams ir dėl to esant padidėjusiam neapibrėžtumui, Lietuvos ekonomika ir finansinis stabilumas ir toliau yra pažeidžiami netikėtų sukrėtimų.

(2004 m. I ketv.–2024 m. II ketv.)

Lietuvos banko taikomos prevencinės finansinio stabilumo priemonės padeda užtikrinti, kad finansų sistema būtų pajėgi atlaikyti sukrėtimus, o skolinimas ir toliau būtų tvarus ir atsakingas. Atsakingojo skolinimo nuostatai užtikrina tvarų namų ūkių įsiskolinimo lygį ir gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus net ir padidėjusių palūkanų normų aplinkoje. Makroprudenciniai kapitalo rezervai didina bankų atsparumą sisteminio pobūdžio rizikoms. Dalis jų galėtų būti atlaisvinama, jei ekonomika patirtų sukrėtimą ar pasireikštų ciklinės rizikos, tam, kad kredito įstaigos gebėtų palaikyti ekonomikai reikalingą kreditavimą. Makroprudencinių priemonių pakankamumas yra nuolat vertinamas, pavyzdžiui, 2024 m. antrąjį pusmetį planuojamos reguliarios sisteminės rizikos rezervo ir kitų sisteminės svarbos įstaigų rezervo peržiūros. Be to, 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2023 m. gruodžio mėn. priimtas sprendimas dėl išaugusios Revolut Bank UAB sisteminės svarbos padidinti jam taikomą papildomą kapitalo reikalavimą nuo 1 iki 2 proc.

Lietuvos bankas, siekdamas išplėsti vartotojų galimybes rinktis būsto kredito palūkanų rūšį ir paskatinti aktyvesnį būsto paskolų refinansavimą arba sutarties sąlygų (ypač maržos) peržiūrą, kartu su Finansų ministerija pateikė Su nekilnojamuoju turtu susijusio įstatymo pakeitimus. Pagal Seimo pavasario sesijoje priimtus šio įstatymo pakeitimus, nuo 2025 m. gegužės 1 d. reikšmingus būsto paskolų portfelius (daugiau kaip 50 mln. Eur) turintys kredito davėjai, siūlydami būsto paskolas vartotojams, turės pateikti bent du alternatyvius paskolos pasiūlymus: vieną su kintamąja palūkanų norma, kitą – su bent 5 m. fiksuotąja palūkanų norma. Šių metų spalio 17 d. priimti to paties įstatymo pakeitimai, įgalinantys supaprastintą būsto paskolų refinansavimo procedūrą – kartą per dvejus metus kiekvienas būsto paskolos gavėjas galės pasinaudoti supaprastintu ir vartotojui nemokamu refinansavimu ieškodamas jam palankiausio paskolos pasiūlymo. Supaprastintas refinansavimas vartotojams turėtų būti prieinamas nuo 2025 m. vasario 1 d.

---

4.4.Finansų įstaigų pertvarkymas

Vykdydamas nacionalinės pertvarkymo institucijos funkciją, Lietuvos bankas metų pradžioje toliau rengėsi galimiems nenumatytiems įvykiams, sudarydamas, atnaujindamas ir plėtodamas pertvarkymo planus. Keturių didžiausių sisteminės svarbos bankų – „Swedbank“, AB, Revolut Bank UAB, AB SEB banko ir AB Šiaulių banko – pertvarkymo planai atnaujinami bendradarbiaujant su Bendra pertvarkymo valdyba ir Lietuvoje veikiančių kitų šalių bankų nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis. 2024 m. taip pat numatyta parengti du naujus ir atnaujinti tris vidutinio ir mažesnio reikšmingumo kredito įstaigų planus. Pasibaigus 2024 m. planavimo ciklui, parengti pertvarkymo planai apims 4 didžiausios sisteminės svarbos bankus, 5 užsienio bankų filialus ir 10 vidutinio bei mažesnio reikšmingumo kredito įstaigų.

(rinkos dalis pagal turto dalį 2024 m. I ketv., %)

Dalintis:

Apsaugant valstybės lėšas ir užtikrinant Lietuvos finansų sistemos stabilumą, kartu su bankų pertvarkymo planų rengimu bei atnaujinimu nustatomas privalomas minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas (MREL). Šis reikalavimas veikia kaip papildoma finansinė apsaugos priemonė, užtikrinanti sklandų sunkumų patiriančios kredito įstaigos pertvarkymą, turint pakankamai išteklių nuostoliams padengti ir kapitalui atkurti. Lietuvoje veikiantys bankai jiems nustatytus MREL vykdo, o reikalavimai kasmet peržiūrimi pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos nuostatas.

2024 m. pradžioje iš Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų į Bendrą pertvarkymo fondą (BPeF) reguliarūs metiniai įnašai nebuvo renkami, kadangi BPeF pasiekė savo tikslinį lygį – 1 proc. bankų sąjungos valstybių bankų apdraustųjų indėlių sumos. Skubios pagalbos fonde, siekiančiame užtikrinti veiksmingą pertvarkymo priemonių taikymą žlungantiems bankams, sukaupta 78 mlrd. Eur. Metų pradžioje, kaip ir kasmet, buvo vykdoma tikslinio lygio patikra siekiant užtikrinti, kad turimos BPeF finansinės priemonės sudarytų tikslinį lygį.

Metų pradžioje Lietuvos bankas prisidėjo prie draudimo bendrovių gaivinimo ir pertvarkymo režimo kūrimo. Draudimo bendrovių gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (IRRD) siekiama sukurti draudimo ir perdraudimo įmonių gaivinimo bei pertvarkymo mechanizmą. Lietuvos bankas teikia ekspertinę pagalbą Finansų ministerijai, kuri atstovauja Lietuvai ES derybose dėl IRRD. Lietuvos bankas taip pat pradėjo vidinį pasirengimą IRRD perkėlimui ir prisijungė prie Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) projekto komandos darbo. EIOPA rengia minėtos direktyvos teisės aktus ir kitus dokumentus.

2024 m. rugsėjo mėn. Lietuvos bankas dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių finansų krizės imitavimo pratybose. Ši patirtis padės tobulinti krizių valdymo sąrangą ir bendradarbiavimą regione. Pagal susitarimą tarp aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių finansinį stabilumą užtikrinančių institucijų tokios pratybos yra rengiamos reguliariai. Remiantis hipotetiniu krizės scenarijumi, buvo tikrinamas Šiaurės ir Baltijos šalių finansinio stabilumo institucijų gebėjimas suvaldyti tariamą finansų krizę ir bendradarbiauti regioniniu lygmeniu. Artimiausiu laikotarpiu dalyviai atidžiai išnagrinės šių pratybų rezultatus ir išmoktas pamokas, kad galėtų sustiprinti institucijų pasirengimą atremti finansų krizę.

---

4.5.Mokėjimai

Lietuvos bankas patvirtino pagrindinę mokėjimo sąskaitą sudarančių paslaugų sąrašą ir maksimalų komisinį atlyginimą, šia paslauga besinaudojantys gyventojai galės atlikti daugiau elektroninių pervedimų, bankomatuose pasiimti daugiau grynųjų pinigų, o paslaugų krepšelis kainuos pigiau, palyginti su dabartine pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga. Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą sudaro būtiniausios mokėjimo paslaugos – mokėjimo sąskaita, priemonė sąskaitai valdyti, elektroninių pervedimų eurais vykdymas ir gautų mokėjimų įskaitymas į sąskaitą, mokėjimo kortelė, grynųjų pinigų pasiėmimo ir įmokėjimo į sąskaitą paslaugos. Pagal Mokėjimų įstatymo nuostatas apskaičiuotas ir patvirtintas maksimalus komisinis atlyginimas už pagrindinę mokėjimo sąskaitą yra 1 Eur per mėnesį. Lietuvos bankui taip pat pavesta apskaičiuoti grynųjų pinigų pasiėmimo iš bankomato sumą ir elektroninių pervedimų skaičių per mėnesį, kurie tenkintų 90 proc. sąskaitą turinčių Lietuvos gyventojų poreikius. Remiantis Lietuvos banko turimais duomenimis, tokias sąlygas atitinkantys dydžiai yra 15 elektroninių pervedimų per mėnesį ir 800 Eur grynųjų pinigų suma. Grynųjų pinigų pasiėmimas be papildomų išlaidų turi būti prieinamas kredito įstaigų savame bankomatų tinkle, įskaitant ir tinklą „Bankomatas“, kuris yra įdiegtas pagal Tarpusavio supratimo memorandumą siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje. Atnaujinta pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga turi būti pradėta teikti nuo 2025 m. sausio mėn. Ją turi teikti visos kredito įstaigos, kurios teikia daugumą mokėjimo paslaugų vartotojams. Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų apimtis ir maksimalus įkainis bus peržiūrimi kas trejus metus.

Momentiniai mokėjimai, kurių plėtra yra viena pagrindinių Eurosistemos mažmeninių mokėjimų strategijos krypčių, CENTROlink mokėjimo sistemoje 2024 m. pirmąjį pusmetį sudarė beveik 60 proc. visų mokėjimų. 2024 m. pirmąjį pusmetį finansų įstaigos per Lietuvos banko valdomą CENTROlink mokėjimo sistemą atliko ketvirtadaliu daugiau mokėjimų (136,6 mln.) nei per 2023 m. atitinkamą laikotarpį (110,9 mln.), o jų vertė padidėjo 40 proc. ir sudarė 296,1 mlrd. Eur (2023 m. pirmąjį pusmetį – 211,3 mlrd. Eur). CENTROlink mokėjimo sistemoje dalyvaujančių MPT skaičius sumažėjo iki 138 dalyvių (2023 m. birželio pabaigoje buvo 144), tačiau teikiančių momentinių mokėjimų paslaugas MPT skaičius išaugo nuo 62 iki 66. Momentinių mokėjimų skaičius padidėjo nuo 60 mln. (2023 m. pirmąjį pusmetį) iki 78,7 mln. (2024 m. pirmąjį pusmetį). Per CENTROlink mokėjimo sistemą kredito pervedimus ir momentinius mokėjimus vykdo ir Finansų ministerija, naudodamasi Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo sistema (VIKSVA). Per šių metų pirmąjį pusmetį, naudojantis VIKSVA, atlikta daugiau kaip 1,2 mln. mokėjimo pervedimų, iš jų beveik 1 mln. mokėjimų atliko valstybės biudžetinės įstaigos iš savo tvarkomų sąskaitų valstybės ižde, o šių mokėjimo pervedimų vertė sudarė 1,2 mlrd. Eur.

Dalintis:

Prie Lietuvos banko teikiamos pakaitinių identifikatorių paieškos paslaugos (angl. Proxy Lookup Service, PLS) jungiasi ir mažesni rinkos dalyviai. Ši paslauga suteikia galimybę bankinių mobiliųjų programėlių naudotojams patogiai vykdyti mokėjimus vietoj gavėjo sąskaitos numerio naudojant telefono numerį. Šiuo metu paslaugą jau teikia du didieji šalyje veikiantys bankai. Prisijungti prie PLS paslaugos ir savo klientams teikti mokėjimus pagal telefono numerį rengiasi ir kai kurie mažesni bankai.

---

4.6.Grynieji pinigai

2024 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos banko į apyvartą išleistų eurų bendra vertė sudarė 7 913 mln. Eur.

Seimo priimto Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymo nuostatos numato galutinės pirkinių krepšelio sumos atsiskaitant grynaisiais pinigais apvalinimą taikyti nuo 2025 m. gegužės 1 d. Mokant grynaisiais pinigais už prekes ar paslaugas, galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama iki artimiausio 5 kartotinio ir nebus poreikio atiduoti grąžos 1 ir 2 euro centų monetomis. Apvalinama bus į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 centų, atsižvelgiant į tai, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0 ar 5, ar 10. Apvalinimas bus neutralus tiek vartotojams, tiek prekybininkams ir bus atliekamas suprogramuotais ir sertifikuotais kasos aparatais automatiškai pagal teisės aktuose nustatytas taisykles. Iniciatyvos imtasi siekiant sumažinti gyventojų, verslo ir valstybės sąnaudas, susijusias su grynųjų pinigų naudojimu, sumažinti jų poveikį aplinkai ir efektyvinti grynųjų pinigų apyvartos ciklą. Toks sprendimas gyventojams, verslui ir valstybei leistų sutaupyti po beveik 4 mln. Eur kasmet dėl mažesnių grynųjų pinigų gamybos ir administravimo sąnaudų. Iniciatyvą paskatino tai, kad didžioji dalis 1 ir 2 euro centų monetų mokėjimams panaudojamos vos vieną kartą – gavus grąžą šių nominalų monetomis, jos pametamos ar nugula gyventojų taupyklėse, automobilių salonuose, fontanuose ir pan. Į Lietuvos banką negrįžta apie 70 proc. į apyvartą išleistų 1 ir 2 euro centų monetų. Lietuvos bankas ėmėsi šios iniciatyvos po viešosios diskusijos su visuomene apie 1 ir 2 euro centų monetų naudojimą ir įvertinęs kitų valstybių, jau taikančių apvalinimą, patirtį. Apvalinimą taiko šešios euro zonos valstybės: Airija, Belgija, Italija, Nyderlandai, Suomija ir Slovakija, o nuo 2025 m. sausio 1 d. taikys ir Estija.

2024 m. užtikrintas pakankamas grynųjų pinigų prieinamumas, išlaikytas 2022 m. išplėtotas bankomatų tinklas. 2024 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos 192 gyvenamosiose vietovėse veikė 1 138 bankomatai, artimiausią bankomatą iki 10 km atstumu pasiekia 91, iki 20 km – 99 proc. gyventojų. 2022 m. kredito įstaigos, įgyvendindamos Tarpusavio supratimo memorandumą siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje, šalies regionuose įrengė 100 naujų bankomatų. Gyventojai išsigryninti lėšų kasdienėms reikmėms mokėjimo kortelėmis gali ne tik bankomatuose, bet ir kai kurių prekybos vietų kasose įsigydami prekių už tam tikrą sumą bei terminaluose „Perlas“ – iš viso apie 4 000 vietų.

2023 m. birželio 28 d. EK paskelbė teisinį pasiūlymą dėl grynųjų pinigų teisėtos atsiskaitymo priemonės statuso. Pagrindinis jo tikslas – apsaugoti grynuosius eurus kaip teisėtą mokėjimo priemonę, kad žmonės ir toliau galėtų grynuosius eurus naudoti mokėjimams, jei jie to pageidauja. Šiuo pasiūlymu taip pat siekiama užtikrinti pakankamą ir veiksmingą grynųjų pinigų prieinamumą visiems euro zonos gyventojams ir verslui, atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, kai nėra galimybių pasiimti grynųjų pinigų iš savo mokėjimo sąskaitos, neužtikrinama galimybė jais atsiskaityti. Teisinis pasiūlymas šiuo metu svarstomas ES institucijose.

Lietuvoje aptikta daugiau padirbtų pinigų. Per 2024 m. devynis mėnesius Lietuvos banke buvo ištirti ir iš apyvartos išimti 1 307 vnt. padirbtų eurų banknotų ir monetų – tai 1,5 karto daugiau nei per 2023 m. tą patį laikotarpį. Didžiąją padirbtų eurų banknotų dalį sudarė 50 eurų nominalo banknotai.

Vis dar nepakeistų į eurus litų vertė apyvartoje nuosaikiai mažėja. 2024 m. sausio–rugsėjo mėn. į eurus pakeista 2,6 mln. litų – 26 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį 2023 m. Apyvartoje 2024 m. rugsėjo 30 d. buvo likę 398,9 mln. litų, nepakeistų į eurus.

Per 2024 m. devynis mėnesius Lietuvos bankas į apyvartą išleido trijų temų kolekcines monetas, vienos temos proginę monetą ir apyvartinių monetų numizmatinį rinkinį. Šiemet dar planuojama išleisti vienos temos kolekcinę monetą. Numizmatinėmis vertybėmis įamžinami svarbūs istoriniai įvykiai ir asmenybės. Jų galima įsigyti Lietuvos banko el. parduotuvėje monetos.lb.lt.

---

4.7.Oficialiosios atsargos

2024 m. rugsėjo pabaigoje Lietuvos banko finansinis turtas (FT), nesusijęs su pinigų politikos operacijomis ir be įsipareigojimų, sudarė 6 284 mln. Eur. Nuo metų pradžios šio turto grąža eurais, įskaitant valiutų kursų pokyčių įtaką, bet be aukso kainos pokyčių, buvo 4,73 proc. FT, be įsipareigojimų ir nesusijusio su pinigų politikos operacijomis, grąža, be valiutų kursų ir aukso kainos įtakos, nuo metų pradžios sudarė 4,23 proc.

2024 m. tendencijas finansų rinkose labiausiai lėmė geopolitiniai įvykiai ir lūkesčiai dėl pagrindinių palūkanų normų mažinimo tiek Europoje, tiek JAV. Mažėjantis VVP pajamingumas, kylanti akcijų rinka ir aukso kaina darė teigiamą įtaką FT grąžai.

Dalintis:

Aukso kiekis nepakito ir sudarė 5,8 t. Aukso portfelis per šių metų devynis mėnesius uždirbo 24,82 proc. grąžą. Aukso rinkos vertė nuo metų pradžios sparčiai didėjo.

Siekiant didesnės grąžos ilguoju laikotarpiu, didžioji dalis (78 %) FT, be įsipareigojimų ir nesusijusi su pinigų politikos operacijomis, buvo užsienio valiuta nedraudžiant valiutos kurso. Skaidant riziką, ši dalis buvo investuojama JAV doleriais, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų ir Kanados doleriais. Mažesnė investicijų dalis buvo eurais arba kitomis valiutomis (JAV doleriais, Japonijos jenomis, Kanados doleriais, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų ir Šveicarijos frankais), kurių kurso rizika yra apdrausta.

FT saugumas užtikrinamas skaidant investicijas, sudarant sandorius su geros reputacijos bei aukštus reitingus turinčiomis finansų įstaigomis ir investuojant tik į investicinį reitingą turinčių emitentų skolos vertybinius popierius (SVP). Tarptautinių reitingų agentūrų suteiktas investicinis reitingas rodo, kad emitentų įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra maža. 2024 m. rugsėjo pabaigoje 61 proc. turimų investicijų buvo suteiktas aukščiausias AAA reitingas.

Dalintis:

---

4.8.Statistika

Vykdydamas Oficialiosios statistikos programą, Lietuvos bankas įgyvendino savo statistikos darbų programoje nustatytus 2024 m. pirmojo pusmečio plėtros darbus.

Kovo mėn. Lietuvos bankas pirmasis pateikė susintetintus (dirbtinius) Paskolų rizikos duomenų bazės duomenis apie įmonių paskolas. Prisijungdamas prie EK duomenų centro iniciatyvos, kuria siekiama skatinti Europos finansų plėtrą, Lietuvos bankas perdavė į ES skaitmeninių finansų platformą duomenis apie įmonių paskolų dydžius, terminus ir palūkanų normas. Tam, kad duomenys būtų tikslūs, tačiau nebūtų galima atpažinti konkrečių įmonių, jie buvo susintetinti specialia programine įranga. Duomenų saugumui buvo keliami itin aukšti reikalavimai, kad originalūs duomenys liktų institucijose, o trečiosios šalys negalėtų patekti į jų duomenų bazes. Šie duomenų rinkiniai ne tik atskleidžia mūsų šalies kredito rinkos charakteristikas, bet ir suteikia prieigą prie unikalių informacijos šaltinių. Tai ypatinga galimybė kurti naujus inovatyvius produktus. Plačiau skaitykite čia.

Lietuvos bankas aktyviai prisidėjo ECB rengiant su klimato kaita susijusių statistinių duomenų rinkinį. Tuo tikslu jis pateikė informaciją apie Lietuvoje išleistus ir turimus vertybinius popierius, paskolas, susijusias su eksperimentiniais tvaraus ir žaliojo finansavimo rodikliais, bei analitinius finansų įstaigų portfelio anglies pėdsako ir fizinės rizikos poveikio rodiklius. Plačiau apie šį 2024 m. balandžio mėn. paskelbtą ECB rinkinį skaitykite čia.

2024 m. gegužės mėn. statistikos duomenų iliustracijos papildytos naujomis iliustracijomis apie indėlių struktūros pokyčius ir paskolas pagal ekonominės veiklos rūšis. Plačiau skaitykite čia.

Dalintis:

Pradėti išsamesnės investicinių bendrovių statistikos rinkimo, sudarymo ir platinimo įgyvendinimo darbai. Tai susiję su ECB atnaujintu Reglamentu dėl investicinių fondų statistikos, jis įsigalios nuo 2025 m. gruodžio 1 d. Atitinkamai 2024 m. rugpjūčio mėn. buvo informuotos investicinės bendrovės apie numatomus pasikeitimus ir papildomą poreikį rinkti statistinę informaciją dažniau.

2024 m. pradėta išsami mokėjimų balanso ir finansinių sąskaitų statistikos duomenų revizija. Ji atliekama visose ES šalyse, koordinuojant Eurostatui ir ECB ir siekiant turėti suderintus makroekonominės statistikos duomenis. Išsamios revizijos metu patikslinti mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų, skolos užsieniui duomenys nuo 2014 iki 2023 m. paskelbti rugsėjo 20 d.

Siekiant sumažinti paklaidą tarp finansinių ir nefinansinių sąskaitų statistikos, Lietuvos finansinių sąskaitų statistikos duomenys revizuojami nuo 2004 iki 2023 m. Revizuoti finansinių sąskaitų statistikos duomenys paskelbti 2024 m. spalio 3 d.

---

4.9.Fiskalinis agentas

Lietuvos bankas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme nustatytas fiskalinio agento funkcijas, 2024 m. pirmąjį pusmetį tvarkė viešųjų subjektų sąskaitas ir atliko finansines operacijas viešiesiems subjektams Lietuvos banko nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos bankas teikė bankines paslaugas šiems viešiesiems subjektams: Finansų ministerijai, tvarkant Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitas; nacionalinėms plėtros įstaigoms ir kitoms viešojo sektoriaus įstaigoms, valdančioms įstatymuose nustatytus fondus, ir ES institucijoms; pagal Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų sąrangą užsienio centriniams bankams.

2024 m. birželio 30 d. Lietuvos banke buvo tvarkoma 141 viešųjų subjektų sąskaita (2023 m. birželio 30 d. – 92). Šios sąskaitos atidarytos ir tvarkomos Lietuvos banke vadovaujantis Lietuvos Respublikos, Lietuvos banko ir ECB teisės aktais.

Lietuvos bankas viešiesiems subjektams teikia šias bankines paslaugas: perveda lėšas pagal išteklių valdytojų mokėjimo nurodymus, įskaito jas į sąskaitas, keičia valiutas, rengia ir teikia sąskaitų išrašus bei kitą informaciją. 2024 m. pirmąjį pusmetį, vykdant viešųjų subjektų mokėjimo nurodymus, atlikta 1 165,6 tūkst. kredito pervedimų – jų apyvarta sudarė 33,2 mlrd. Eur.

Vykdydama VIKSVA diegimo projektą, skirtą valstybės pinigų laikymui ir valdymui centralizuoti ir tokiu būdu racionaliau ir efektyviau valdyti valstybės pinigines lėšas, Finansų ministerija 2024 m. pirmąjį pusmetį, prie VIKSVA prisijungus dar daugiau kaip 100 biudžetinių įstaigų, aktyviai naudojosi Lietuvos banko administruojamos mokėjimo sistemos CENTROlink paslaugomis (taip pat ir momentinių mokėjimų paslauga) ir pateikė vykdymui dvigubai daugiau mokėjimo nurodymų nei 2023 m. pirmąjį pusmetį, kol VIKSVA projektas dar nebuvo įdiegtas.

Dalintis:

---

5.Kita veikla

Techninis tarptautinis bendradarbiavimas yra svarbi Lietuvos banko veiklos sritis. Lietuvos bankas kartu su Rumunijos ir Nyderlandų centriniais bankais 2024 m. balandžio 17 d. oficialiai užbaigė Dvynių programos projekto Moldovoje įgyvendinimą. Projekto tikslas – sustiprinti Moldovos nacionalinio banko gebėjimus makrolygio rizikos stebėsenos, draudimo sektoriaus, nebankinių kredito įstaigų, finansų rinkų infrastruktūros ir mokėjimo paslaugų priežiūros srityse.

Lietuvos bankas kartu su 19 ECBS nacionalinių centrinių bankų ir ECB nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. sėkmingai įgyvendina ES finansuojamą projektą „Centrinio banko gebėjimų stiprinimo Vakarų Balkanuose programa, siekiant integracijos į ECBS. II etapas“. Šis projektas – 2021 m. užbaigto projekto Vakarų Balkanuose tęsinys, skirtas šešių Vakarų Balkanų šalių centrinių bankų ir bankų priežiūros agentūrų instituciniams gebėjimams stiprinti, visų pirma, tobulinant jų analitines ir politikos priemones ir perkeliant geriausius tarptautinius ir Europos standartus į nacionalinę praktiką.

Kartu su 7 ECBS nacionaliniais centriniais bankais ir ECB sėkmingai įgyvendinamas 2023 m. pabaigoje pradėtas ir dvejus metus truksiantis ES finansuojamas bandomasis projektas Afrikos šalims „Finansinio stabilumo, atsparumo ir valdymo stiprinimas – stipresnio ECBS dialogo su Afrika link“. Tikslas – sustiprinti Afrikos šalių centrinių bankų pajėgumus valdysenos, finansinio stabilumo, atsparumo, strateginio planavimo ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse. Projektas skirtas 12 centrinių bankų, veikiančių 24 Afrikos šalyse.

Kartu su Lenkijos ir Ispanijos priežiūros institucijomis Lietuvos bankas laimėjo atranką ir 2024 m. pabaigoje pradės įgyvendinti Dvynių programos projektą „Nebankinių finansų įstaigų veiksmingos priežiūros įgyvendinimas“ Ukrainos nacionaliniame banke. Projekto vertė – 1,5 mln. Eur, trukmė – 24 mėn.

2024 m. gegužės 6–7 d. Lietuvos bankas kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, Europos investicijų banku, TVF, Pasaulio banko grupe, ECB ir EK Vilniuje surengė Vienos iniciatyvos aukščiausiąjį forumą. Jo metu buvo ieškoma sprendimų pagrindiniams šiuo metu politikos formuotojams kylantiems iššūkiams įveikti, vyko diskusijos apie bankų konkurenciją regione, didelių palūkanų normų poveikį, skaitmeninės bankininkystės iššūkius ir galimybes, taip pat iššūkius, su kuriais susiduria finansų įstaigos esant dideliam ekonominiam ir geopolitiniam neapibrėžtumui. Vienos iniciatyvos pagrindinis tikslas – užtikrinti finansinį stabilumą besiformuojančiose Europos rinkose. Po renginio buvo priimtas sprendimas toliau stiprinti įsitraukimą į Vienos iniciatyvos veiklą ir 2024 m. vasarą Lietuvos bankas tapo visateisiu Vienos iniciatyvos nariu.

Nuosekliai stiprinamas Lietuvos banko vaidmuo TVF veikloje. Nuo 2023 m. sausio 24 d. Šiaurės ir Baltijos šalių grupei aukščiausiu lygiu TVF pirmą kartą atstovauja Baltijos šalių deleguotas TVF vykdomasis direktorius. Pagal šių šalių bendradarbiavimą TVF reglamentuojančius susitarimus, Lietuvai kartu su Latvija ir Estija tenka atsakomybė užtikrinti tinkamą Šiaurės ir Baltijos šalių vykdomojo direktoriaus pasirengimą svarbiausiems TVF vykdomosios valdybos posėdžiams. Remiantis dvišaliu tarpusavio supratimo susitarimu, Lietuvos bankas šią užduotį įgyvendina koordinuodamasis su Finansų ministerija.

Įgyvendintos TVF kvotų didinimui reikalingos nacionalinės procedūros – liepos 6 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymas, kuriuo Seimas pritarė kvotos padidinimui 220,8 mln. specialiųjų skolinimosi teisių (SST) (apie 269 mln. Eur) – nuo 441,6 mln. iki 662,4 mln. SST. Lietuva yra viena pirmųjų šalių užbaigusi nacionalines kvotos didinimo procedūras. Kvotų padidinimas įsigalios, kai kitos šalys narės taip pat užbaigs reikalingas procedūras ir bus įgyvendinti kvotų peržiūros įsigaliojimui reikalingi kriterijai (terminas – 2024 m. lapkričio 15 d., bet jis gali būti pratęstas). Lietuvoje už su kvota TVF susijusius įsipareigojimus yra atsakingas Lietuvos bankas, o sprendimą dėl Lietuvos Respublikos kvotos TVF dydžio keitimo priima Lietuvos Respublikos Seimas.

Lietuvos bankas 2024 m. liepos mėn. pradėjo informacinę kampaniją „Spręsk pats“, kviečiančią gyventojus daugiau dėmesio skirti asmeninių finansų valdymui – nepermokėti už finansines paslaugas, panaudoti galimybes didinti santaupas, aktyviai ginti savo teises, atpažinti neteisėtus bandymus išvilioti pinigus.

Vykdydamas gyventojų finansinio švietimo veiklą, Lietuvos bankas 2024 m. organizavo informacinę kampaniją apie investicinį gyvybės draudimą „Įsigilink, apgalvok ir tik tada nuspręsk“, dalyvavo EBPO inicijuotoje pasaulinėje pinigų savaitėje (šiemet ji buvo skirta vaikams ir jaunimui supažindinti su galimomis rizikomis finansų sektoriuje), organizavo Nacionalinę finansinio raštingumo dieną: surengė finansinio raštingumo žygį Kaune.

Lietuvos bankas kartu su EK, EBPO, Latvijos centriniu banku ir kitais finansų ir saugumo sektorių atstovais 2024 m. pradėjo projektą, kuriuo siekiama didinti Lietuvos ir Latvijos gyventojų skaitmeninį finansinį raštingumą ir atsparumą finansiniam sukčiavimui.

Lietuvos bankas šiemet pirmą kartą dalyvavo „Open House Vilnius“ atviros architektūros savaitgalyje. Architektūra besidomintys asmenys galėjo aplankyti istorinį banko pastatą Gedimino pr. 6 ir išgirsti savanorių gidų pasakojimų apie jo architektūrą ir istoriją.

---

Santrumpos

AB                           akcinė bendrovė

BPeF                       Bendras pertvarkymo fondas

BVP                         bendrasis vidaus produktas

EBPO                      Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

ECB                         Europos Centrinis Bankas

ECBS                       Europos centrinių bankų sistema

EIOPA                     Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija

EK                            Europos Komisija

EPĮ                           elektroninių pinigų įstaigos

ES                            Europos Sąjunga

Eurosistema          Europos Centrinis Bankas ir euro zonos centriniai bankai

FMĮ                         finansų maklerio įmonės

FT                            finansinis turtas

FRD                         finansų rinkos dalyviai

IRRD                        Draudimo bendrovių gaivinimo ir pertvarkymo direktyva

JAV                          Jungtinės Amerikos Valstijos

KIS                           kolektyvinio investavimo subjektai

MĮ                           mokėjimo įstaigos

MPT                        mokėjimo paslaugų teikėjai

PFĮ                           pinigų finansų įstaigos

PPTFP                     pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija

PRO                        pagrindinės refinansavimo operacijos

SFPT                        sutelktinio finansavimo paslaugos teikėjai

SPPP                       specialioji pandeminė pirkimo programa

SVKI                        suderintasis vartotojų kainų indeksas

SVP                         skolos vertybiniai popieriai

TPP                         turto pirkimo programa

TVF                          Tarptautinis valiutos fondas

UAB                        uždaroji akcinė bendrovė

VĮ                             valdymo įmonės

VKD                         vartojimo kredito davėjai

VP                           vertybiniai popieriai

VVP                         vyriausybės vertybiniai popieriai