Lietuvos bankas: aktuali statistinė informacija – atnaujintose statistikos iliustracijose
Lietuvos bankas atnaujino statistikos iliustracijas 2023 m. duomenimis, duomenų istorijas papildė naujomis iliustracijomis apie indėlių struktūros pokyčius ir paskolas pagal ekonominės veiklos rūšis.
Statistikos duomenų iliustracijose vaizdingai ir paprastai pateikiama vartotojams Lietuvos banko sudaromos įvairių statistikos sričių – finansinių sąskaitų, mokėjimų balanso, indėlių ir paskolų bei skolos vertybinių popierių – aktualūs rodikliai ir jų raida.
Lietuvos namų ūkiai 2023 m.
- Lietuvos namų ūkių turimas finansinis turtas daugiau kaip keturis kartus viršijo jų įsipareigojimus.
- Didžiausią finansinio turto dalį sudarė investicijos į verslą (34 %) – palyginti su 2022 m., jos šiek tiek sumažėjo (3 proc. p.).
- Didžiausią finansinių įsipareigojimų dalį sudarė būsto paskolos (73 %) – palyginti su 2022 m., jie padidėjo 3 proc. punktais.
- Namų ūkių skola pasiekė 15,7 mlrd. Eur, iš jų būsto paskolos sudarė 78, paskolos kitiems tikslams – 22 proc.
- Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, vienam Lietuvos gyventojui ir finansinio turto, ir skolos teko daugiau nei Latvijos, bet mažiau nei Estijos gyventojui. Palyginti su 2022 m., labiau padidėjo Lietuvos gyventojo turtas (12 %) ir Estijos gyventojui tenkanti skola (apie 12 %).
Lietuvos namų ūkių iliustracijos
Išorės sektoriaus statistika 2023 m.
- Einamosios sąskaitos balansas buvo teigiamas.
- Nors, palyginti su 2022 m., šiek tiek sumažėjusią, bet vis dar didžiausią paslaugų eksporto ir importo dalį (atitinkamai 55 ir 51 %) sudarė transporto paslaugos.
- Tarptautinių investicijų balansas rodo, kad turimas Lietuvos turtas užsienyje viršijo įsipareigojimus užsieniui.
- Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje metų pabaigoje sudarė 33,2 mlrd., Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje – 13 mlrd. Eur.
- Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, 2023 m. labiausiai padidėjo Estijos bendroji skola užsieniui (11,5 %).
Išorės sektoriaus statistikos iliustracijos
Namų ūkių paskolos, indėliai ir jų palūkanų normos 2019–2023 m.
- Namų ūkiai linkę skolintis būstui įsigyti ir kitiems tikslams su palūkanų normomis kurių pradinis fiksavimo laikotarpis iki 1 m., o vartojimo – nuo 1 m. Nuo 2022 m. vidurio kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) suteiktų naujų paskolų namų ūkiams pagal paskirtį susitarimų palūkanų normos didėjo. Nuosaikiai jos kilo ir 2023 m., o paskolų būstui įsigyti palūkanų normos metų pabaigoje sumažėjo.
- PFĮ paskolos ir indėliai, tenkantys vienam Lietuvos gyventojui, nuolat augo. Per pastaruosius penkerius metus vienam gyventojui tenkančios paskolų būstui įsigyti ir indėlių sumos padidėjo 1,4 karto.
- Nuo 2022 m. pradžios pradėjusios sparčiau kilti PFĮ paskolų namų ūkiams palūkanų normos lėmė didesnį atotrūkį tarp paskolų ir indėlių palūkanų normų. Tačiau 2023 m. antrąją pusę palūkanų normų atotrūkis stabilizavosi ties vidutine 3,5 proc. punkto reikšme.
- Nuo 2022 m. pradžios didėjo PFĮ indėlių palūkanų normos. Jos kilo ir 2023 m., tačiau jau ne taip sparčiai kaip 2022 m. Kaip antai, ilgesnės nei 6 mėn. trukmės indėlių palūkanų norma per metus padidėjo 2,8 karto.
- Nauja iliustracija. 2023 m. kylant sutarto termino indėlių palūkanų normoms, didėjo namų ūkių šių indėlių dalis kredito įstaigose. Sutarto termino indėlių dalis per 2023 m. išaugo beveik 2 kartus ir metų pabaigoje sudarė 29 proc. visų indėlių.
Namų ūkių paskolų, indėlių ir jų palūkanų normų 2019–2023 m. iliustracijos
Ne finansų bendrovių paskolos, indėliai ir jų palūkanų normos 2019–2023 m.
- 2023 m. pabaigoje PFĮ suteiktų paskolų portfelyje dominavo paskolos namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms – sudarė atitinkamai 53,5 ir 39,6 proc. visų paskolų. Per 2023 m. visų suteiktų paskolų portfelis išaugo 3,0 proc.
- PFĮ turimų indėlių struktūroje taip pat dominavo namų ūkių ir ne finansų bendrovių indėliai – 2023 m. pabaigoje jie sudarė atitinkamai 57,9 ir 27,8 proc. visų indėlių. Per 2023 m. PFĮ visų turimų indėlių suma padidėjo 4,3 proc.
- Nuo 2023 m. pradžios PFĮ paskolų ne finansų bendrovėms palūkanų normos nuolat kilo.
- Nuo 2022 m. pradžios PFĮ su ne finansų bendrovėmis sudarytų naujų indėlių susitarimų visų terminų palūkanų normos didėjo, tačiau 2023 m. jau nuosaikiau. Indėlių, kurių pradinis terminas ilgesnis nei 6 mėn., palūkanų norma per 2023 m. išaugo 3 kartus.
- Nauja iliustracija. 2023 m. kylant sutarto termino indėlių palūkanų normoms, didėjo ne finansų bendrovių šių indėlių dalis kredito įstaigose. Sutarto termino indėliai per 2023 m. išaugo daugiau kaip 5 kartus ir metų pabaigoje sudarė 17 proc. visų indėlių.
- Nauja iliustracija. 2023 m. pabaigoje PFĮ paskolų ne finansų bendrovėms pagal ekonominės veiklos rūšis struktūroje dominavo paskolos veikloms, susijusioms su nekilnojamojo turto operacijomis, didmenine ir mažmenine prekyba ir apdirbamąja gamyba. Paskolos šių veiklų bendrovėms sudarė 58,2 proc. viso PFĮ paskolų portfelio.
Ne finansų bendrovių paskolų, indėlių ir jų palūkanų normų 2019–2023 m. iliustracijos
Skolos vertybiniai popieriai 2014–2023 m.
- Daugiausia į skolos vertybinius popierius (SVP) investavo finansų bendrovės ir centrinė valdžia – per dešimt metų jų suma padidėjo atitinkamai 3,4 ir 7,9 karto.
- Finansų bendrovės daugiausia turėjo nerezidentų išleistų SVP. Pavyzdžiui, 2014 m. finansų bendrovės turėjo rezidentų išleistų SVP už 2,5 mlrd. Eur ir nerezidentų išleistų SVP už 4,3 mlrd. Eur, o 2023 m. – atitinkamai už 8,97 mlrd. ir 14,14 mlrd. Eur. Iš finansų bendrovių daugiausia SVP turėjo Lietuvos bankas ir indėlių bendrovės.
- 2023 m. Lietuvoje išleista SVP už 23,03 mlrd. Eur. Daugiausia jų išleido centrinė valdžia (už 20,32 mlrd. Eur) ir ne finansų bendrovės (už 2,17 mlrd. Eur). Ne finansų bendrovių išleisti SVP nuo 0,07 mlrd. Eur (2014 m.) padidėjo iki 2,17 mlrd. Eur (2023 m.) ir dabar sudaro 9,4 proc. visų išleistų SVP.
- Lietuvos rezidentų išleistų SVP pagrindiniai turėtojai yra nerezidentai (12,5 mlrd. Eur) ir Lietuvos finansų bendrovės (8,9 mlrd. Eur).
- Vyriausybės vertybiniai popieriai sudaro 88 proc. visų išleistų SVP. Daugiausia Vyriausybės vertybinių popierių 2023 m. turėjo nerezidentai (11,1 mlrd. Eur) ir finansų bendrovės (8,2 mlrd. Eur).
Skolos vertybinių popierių 2014–2023 m. iliustracijos
Visus atnaujintus infografikus rasite Lietuvos banko interneto svetainės skiltyje Statistikos duomenų iliustracijos.
Daugiau išsamių ir naujausių duomenų, naudojamų iliustracijose, galima rasti:
- apie Lietuvos namų ūkius – Lietuvos banko interneto svetainės Namų ūkių finansinis turtas ir įsipareigojimai, Privačiojo sektoriaus skola skiltyse;
- apie mokėjimų balansą, paslaugų eksportą ir importą, tarptautinių investicijų balansą, tiesiogines užsienio investicijas ir skolą užsieniui – Lietuvos banko interneto svetainės Išorės sektoriaus statistikos skiltyje;
- apie PFĮ turtą ir įsipareigojimus – Lietuvos banko interneto svetainės Pinigų finansų įstaigų balanso ir pinigų statistikos skiltyje;
- apie PFĮ palūkanų normas – Lietuvos banko interneto svetainės Pinigų finansų įstaigų paskolų ir indėlių palūkanų normų statistikos skiltyje;
- apie paskolas ne finansų bendrovėms pagal ekonominės veiklos rūšis – Lietuvos banko interneto svetainės Paskolų statistika (Paskolų rizikos duomenų bazės duomenys) skiltyje;
- apie skolos vertybinius popierius – Lietuvos banko interneto svetainės Turimų skolos vertybinių popierių statistikos skiltyje.