Lietuvos bankas

Šioje skiltyje pateikiama aktuali ir rinkos dalyviams svarbi informacija, susijusi su veiklos vykdymu Lietuvoje įsigaliojus karantinui. 

Lietuvos ekonomika didžiausią smūgį dėl koronaviruso (COVID-19) protrūkio pajus šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais. Tačiau, tinkamai suvaldžius viruso plitimą ir įgyvendinus ūkio stabilizavimo priemones, jau kitąmet ekonomika galėtų grįžti į augimo kelią. Pirmiausias ir svarbiausias žingsnis – fiskalinės priemonės, kurių ėmėsi Vyriausybė kartu su kitomis institucijomis. Pagalbos priemones šokui sušvelninti įgyvendina Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku (ECB), glaudžiai bendradarbiaudami su Lietuvos ir kitų šalių vyriausybėmis. Bankų sektorius turi sukaupęs pakankamus rezervus nuosmukiui atlaikyti. Plačiau: Šoko scenarijai: didžiausias smūgis ekonomikai – šiemet, bankai sunkumus atlaikyti pasirengę

[[#ex]]

Lietuvos banko priemonių planas

Daugiau finansų įstaigų galės kreiptis likvidumo paskolų į Lietuvos banką

Nr.    Priemonė     Poveikio įvertinimas     Papildoma informacija
1. Laikinas leidimas netenkinti prudencinių reikalavimų
1.1.

Laikinai leidžiama nesilaikyti rekomenduojamo 2 ramsčio kapitalo (angl. Pillar II Guidance, P2G) reikalavimo. 

  • 1% nuo pagal riziką įvertinto turto.
  • Faktiškai atlaisvinama 88 mln. Eur kapitalo arba iki 1 mlrd. Eur paskolų potencialo.
Leidžiama laikinai nesilaikyti reikalavimo. Bankai gali laisviau planuoti į priekį nuostolius ir kreditavimą.
1.2.

Laikinai leidžiama 2 ramsčio kapitalo reikalavimą (angl. Pillar 2 Requirement, P2R) tenkinti žemesnės kokybės priemonėmis.

Pagal atskirų bankų poreikį 2 ramsčio kapitalo reikalavimą (P2R) leidžiama vykdyti žemesnės kokybės (ne CET1) kapitalo priemonėmis.
 
1.3. Laikinai leidžiama nesilaikyti jungtinio kapitalo rezervo reikalavimo (anticiklinis kapitalo rezervas (AKR) + kapitalo apsaugos rezervas + sistemiškai svarbių įstaigų (O-SII) rezervas).

•2,5–4,5 % nuo
pagal riziką įvertinto turto.
• Faktiškai gali naudoti 370 mln. Eur kapitalo nuostoliams padengti.

Pagal teisės aktus laikinai leidžiama  nesilaikyti jungtinio rezervo reikalavimo – įsigalioja dalies arba viso pelno paskirstymo apribojimai (dividendams, premijoms, akcijų išpirkimui) ir įstaiga per 10 dienų turi pateiki kapitalo apsaugos planą.
1.4. Laikinai leidžiama nesilaikyti padengimo likvidžiuoju turtu (LCR) reikalavimo. Pagal atskirų bankų poreikį Leidžiama laikinai nesilaikyti reikalavimo.
1.5. Lankstesnis požiūris į neveiksnių paskolų (NPL) valdymo strategiją. Sumažinama prudencinė našta kredito įstaigoms Bankams leidžiama nesilaikyti anksčiau numatytų neveiksnių paskolų lygio valdymo strategijų, ir juos valdyti pagal situaciją.
2. Laikinas bankų atskaitomybės palengvinimas ir teisinis išaiškinimas
2.1. Sumažinta atskaitomybė priežiūrai:
nukelti inspektavimai ir tyrimai;
• pailginti trūkumų šalinimo terminai.
Pagal poreikį nustatomi kiti atskaitomybės terminai.
Sumažinama kredito įstaigų administracinė našta. 
 
Atidedamos planuotos priežiūros priemonės, siekiant mažinti kredito įstaigų administracinę naštą.
2.2. Didinamas vartojimo paskolų sąlygų keitimo ir kreditingumo vertinimo lankstumas. Sumažinama vartojimo kredito davėjų administracinė našta.  Pandemijos laikotarpiu praplečiama Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 3 str. 6 d. taikymo galimybė. Praplečiamos galimybės atidėti paskolos mokėjimą vartojimo kredito gavėjui dar vykdant įsipareigojimus.
2.3.

Laikinai leidžiama nesilaikyti standartinės informacijos apie kreditą formos (ESIS) pateikimo reikalavimų.

Sumažinama kredito davėjų administracinė našta.  Pandemijos laikotarpiu laikinai leidžiama nesilaikyti standartinės informacijos pateikimo vartotojui reikalavimų, kai yra restruktūrizuojamas (pertvarkomas) kreditas. Tačiau vartotojai turėtų būti informuojami apie siūlomus esminius pasikeitimus, aiškiai juos suprasti ir su jais sutikti.
3. Lietuvos banko taikomų kapitalo rezervų bankams sumažinimas
3.1.

Anticiklinio kapitalo rezervo (AKR)
norma sumažinama nuo 1 iki 0 %
.

• 1 % nuo pagal riziką įvertinto turto.
• Faktiškai atlaisvinama 86 mln. Eur kapitalo arba iki 1 mlrd. Eur paskolų potencialo.

Kapitalo rezervų sumažinimas įsigaliojo 2020 m. balandžio 1 d. AKR norma nebus didinama bent 12 mėn., t. y. bet koks AKR normos padidinimas būtų pradėtas taikyti ne anksčiau kaip 2022 m. balandžio 1 d. Šis indikacinis laikotarpis priklausys ir nuo tolesnės ekonomikos bei finansų sistemos raidos. Bankai kapitalą gali panaudoti nuostoliams (dėl išaugusių atidėjinių ir padidėjus veiksnių paskolų rizikai) padengti, kreditavimo pasiūlai palaikyti.

4. Pinigų politikos priemonės
4.1.

Papildoma LTRO
(angl. longer-term refinancing operations, LTRO) operacija.

Paskolų bankams
palūkanų norma –0,5 %.
Skolinimo bankams suma neribojama, tačiau skolinimas vyksta tik už tinkamą aukštos kokybės įkaitą. ECB planuoja sušvelninti tinkamo turto kriterijus atsižvelgiant į euro zonos ir atskirų šalių situaciją, ir LB pateikė pasiūlymus, kurie leistų reikšmingai padidinti Lietuvos bankų turimo tinkamo turto apimtis.
4.2. Pagerintos TLTRO III
(angl. targeted longer-term refinancing operations) sąlygos.
Palūkanos
-0,25 % arba -0,75 %
Bankai gali pasiskolinti iki 50 % suteiktų tinkamų paskolų sumos. Tinkamos paskolos – paskolos ne finansų bendrovėms ir namų ūkiams, išskyrus paskolas namų ūkiams būstui įsigyti.
4.3. Išplėsta viešojo sektoriaus pirkimo programa (VSPP, angl. public sector purchase programme, PSPP) Pirkimui pagal Eurosistemos turto pirkimo programą (angl. asset purchase programme, APP) papildomai skirta 120 mlrd. Eur, o specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP, angl. pandemic emergency purchase programme, PEPP) apimtis – 750 mlrd. Eur bent iki 2020 m. pab. Lietuvos bankas perka VVP. Tinkamas privačių įmonių obligacijas perka užsienio NCB pagal ECB koordinuojamą apimtį. LB teorinės galimybės papildomai nupirkti VVP yra apibrėžiamos pagal kapitalo raktą (LB kapitalo dalimi ECB kapitale). ECB valdančioji taryba nutarė, kad pirkimo pagal SPPP  apribojimai, esant poreikiui, gali būti praplėsti. 

Lietuvos banko pirmoji pagalba dėl koronaviruso pandemijos sukelto šoko 


Kliento pažinimo procedūrų laikinas palengvinimas 

Atsižvelgiant į susiklosčiusias neįprastas aplinkybes (šalyje paskelbtą karantiną), finansų įstaigoms tampa vis sudėtingiau laiku atnaujinti kliento pažinimo informaciją ir surinkti reikiamus duomenis, ypač tais atvejais, kai klientas nesinaudoja internetinės bankinės sistemos paslaugomis ir (ar) kitomis priemonėmis, kurios leistų atnaujinti informaciją nuotoliniu būdu. 

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nėra nustatytas kliento informacijos atnaujinimo terminas. Šis klausimas yra paliktas finansų įstaigos diskrecijai įvertinus finansų įstaigoje kylančias pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas. Atsižvelgiant į tai, suėjus finansų įstaigos nustatytam reguliariam kliento pažinimo informacijos atnaujinimo terminui, finansų įstaigos, įvertinusios aplinkybių visumą (įskaitant kliento galimybę atnaujinti kliento pažinimo informaciją nuotoliniu būdu, jo  teikiamą informaciją ir paaiškinimus, norą bendradarbiauti ir pan.) galėtų pratęsti nustatytus vidaus terminus.

Atkreipiame dėmesį – jeigu finansų įstaiga, nuolat stebėdama dalykinius santykius su klientu, nustato, kad kliento veikla kelia įtarimų ir (arba) jis vykdo įtartinas mokėjimo operacijas, ji privalo nedelsdama imtis veiksmų ir pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie nustatytas įtartinas mokėjimų operacijas, neatsižvelgdama į susiklosčiusias aplinkybės dėl neįprastos situacijos. 


Dėl Lietuvos bankui teikiamų prašymų išduoti leidimus ar licencijas 

Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl atsargumo priemonių, kurių imtasi dėl COVID-19 Lietuvos Respublikoje ir pasaulyje, pareiškėjams, teikiantiems prašymą išduoti leidimą ar licenciją, gali kilti sunkumų gauti iš Lietuvos ar kitų valstybių institucijų tam tikrus dokumentus, kuriuos reikia pateikti Lietuvos bankui kartu su prašymu, teikia toliau nurodytą informaciją. 

Tais atvejais, kai teisės aktuose numatytų dokumentų neįmanoma pateikti dėl objektyvių, nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių, teikiant prašymą turi būti nurodomos priežastys, dėl kurių neįmanoma pateikti reikiamų dokumentų, ir pateikiami minėtas priežastis pagrindžiantys įrodymai (pvz., nuorodos į oficialius atitinkamų institucijų pareiškimus dėl veiklos stabdymo ir pan.). 

Kiekvienas tam tikrų dokumentų nepateikimo atvejis bus vertinamas individualiai ir sprendžiama dėl galimybės pradėti vertinimo procedūrą nesant visų teisės aktuose numatytų dokumentų. Jeigu bus nuspręsta vertinimo procedūrą pradėti, trūkstami dokumentai privalės būti pateikti iki sprendimo dėl prašymo išduoti leidimą ar licenciją priėmimo dienos. 

Primename, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, Lietuvos bankui gali būti pateikiamos užsienio valstybėse parengtų ir (ar) išduotų dokumentų, kurie turi būti legalizuoti arba patvirtinti žyma „APOSTILLE“, kopijos, o patys legalizuoti arba žyma „APOSTILLE“ patvirtinti dokumentai Lietuvos bankui gali būti pateikiami vėliau, bet iki sprendimo dėl prašymo išduoti leidimą ar licenciją priėmimo dienos.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad prašymas išduoti leidimą ar licenciją gali būti teikiamas per elektroninius valdžios vartus: https://www.lb.lt/lt/autorizacijos-prasymas. 


Kitų institucijų ir organizacijų pranešimai

2020 03 23 Padėti verslui pasirengę bankai tikisi atsakomybės ir solidarumo 

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-04-08