Lietuvos bankas

[[#ex]]

Lietuvos bankas: dėl investuotojų apsaugos

Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad, net ir esant sudėtingoms darbo sąlygoms, emitentai turėtų skirti pakankamai dėmesio investuotojų apsaugai ir kapitalo rinkos veikimui bei stabilumui. Šiuo tikslu būtina užtikrinti, kad ir toliau būtų tinkamai atskleidžiama informacija, reikalinga investuotojams ir kitiems rinkos dalyviams, kad jie galėtų laikui ir tinkamai įvertinti savo investicijas ir priimti teisingus ir pagrįstus sprendimus.

Dėl Piktnaudžiavimo rinka reglamento nuostatų

Emitentai ir jų vadovai bei su jais glaudžiai susiję asmenys toliau privalo laikytis Piktnaudžiavimo rinka reglamento nuostatų ir jame įtvirtintų reikalavimų (laiku atskleisti viešai neatskleistą informaciją (VNI), laikytis vadovų prekybos taisyklių, nepamiršti atnaujinti asmenų, turinčių VNI, sąrašus, skelbti informaciją apie vadovų ir su jais glaudžiai susijusių asmenų sandorius ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad papildomos priemonės, kurių emitentai imasi veiklos tęstinumo užtikrinimo tikslais karantino laikotarpiu (dalinis veiklos stabdymas, gautų ar suteiktų paskolų peržiūra, pelno prognozių keitimas ir pan.), bendru atveju taip pat laikytinos VNI ir atskleistinos viešai nustatyta tvarka.

Dėl kolegialių organų ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų

Suprasdamas, kad šiuo laikotarpiu gali būti sudėtinga sušaukti visuotinius akcininkų susirinkimus, bendrovių kolegialių organų ar bendrovių kolegialiuose organuose sudarytų komitetų, kurių sprendimai yra būtini tam tikrais Akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytais atvejais, siekiant patvirtinti ir atskleisti tam tikrą informaciją, posėdžius, Lietuvos bankas vis tik tikisi, kad į biržos sąrašus įtraukti emitentai dės visas pastangas, kad jų įsipareigojimai akcininkams ir teisės aktų reikalavimai dėl periodinės ir papildomos informacijos atskleidimo būtų vykdomi. Šiais tikslais rekomenduojame kuo plačiau naudoti elektroninio ryšio kanalus, skatinti balsavimą raštu įprastu paštu ar el. paštu siunčiant balsavimo biuletenius ir pan. Be to, rekomenduojame stebėti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, atsakingos  už įmonių teisės politikos formavimą, skelbiamus pranešimus jos interneto svetainėje, kurie gali būti aktualūs tiek emitentams, tiek ir visiems kitiems juridiniams asmenims veikiantiems Lietuvos Respublikoje.

Dėl metinės ir tarpinės informacijos atskleidimo

Primename, kad emitentai Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme nustatyta tvarka metinę informaciją privalo paskelbti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo kiekvienų finansinių metų pabaigos, o pusmečio informaciją – ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo laikotarpio pabaigos. Šių terminų turėtų būti laikomasi, tačiau jei dėl objektyvių priežasčių nustatytos ataskaitos negalės būti paskelbtos laiku, prašytume viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie vėlavimą, priežastis ir numatomą paskelbimo terminą. Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos paskelbtą pranešimą dėl galimo metinių ir pusmečio finansinių ataskaitų skelbimo vėlavimo, susijusio su COVID-19 protrūkiu, toleruos vėlavimus ir poveikio priemonių netaikys, jei vėlavimai bus pagrįsti objektyviomis priežastimis (pvz., laiku neparengta auditoriaus išvada, neįvykęs akcininkų susirinkimas ir pan.), o rinka ir Lietuvos bankas bus tinkamai informuoti – nurodytos vėlavimo priežastys ir terminas, kada informacija bus paskelbta. Šiuo atveju metinių finansinių ataskaitų paskelbimas neturi vėluoti daugiau kaip 2 mėn., o pusmečio finansinių ataskaitų − daugiau kaip 1 mėn. Ketvirtinių finansinių ataskaitų, kurių ataskaitinio laikotarpio pabaiga yra iki 2020 m. balandžio 1 d., bus toleruojamas ne ilgesnis kaip iki 1 mėn. vėlavimas, tačiau rinka ir Lietuvos bankas turi būti informuoti apie vėlavimo priežastis ir numatomą paskelbimo terminą. 

Dėl finansinių veiklos rodiklių atskleidimo

Vadovaujantis Alternatyvių veiklos rodiklių (AVR) gairėmis, šių rodiklių apibrėžimas ir apskaičiavimas laikui bėgant turėtų likti nuoseklūs. Todėl emitentai, atskleisdami anksčiau naudotus AVR ir (arba) įtraukdami naujus AVR, turėtų atsargiai taikyti šiuos rodiklius, siekdami nustatyti poveikį, kurį COVID-19 gali turėti veiklos rezultatams, finansinei būklei ir (arba) pinigų srautams. Emitentai, atskleisdami AVR, turėtų užtikrinti, kad šie rodikliai pateiktų teisingą vaizdą apie verslo plėtrą, veiklos rezultatus ir finansinę būklę ir pateikiami emitento veiklos rezultatai neperduotų rinkai klaidinančių signalų, kurie galėtų paveikti atitinkamų finansinių priemonių kainą. Be to, prieš koreguodami anksčiau naudotus AVR arba įtraukdami naujus AVR, emitentai turėtų atidžiai įvertinti, ar numatomi koregavimai arba nauji AVR suteiks skaidrią ir naudingą informaciją rinkai, pagerins AVR palyginamumą ir suprantamumą. Todėl labai svarbu įvertinti, ar yra tikslinga įtraukti naujus AVR arba pakoreguoti anksčiau naudotus AVR, COVID-19 protrūkiui darant didelį poveikį emitento bendrai finansinei veiklai, būklei ir (arba) pinigų srautams, nes šie nauji arba pakoreguoti AVR gali neteikti patikimos ar patikimesnės informacijos rinkai ir gali klaidinti vartotojus emitento turto, įsipareigojimų, finansinės būklės ir pelno ar nuostolių rezultato požiūriu.

Todėl, užuot pakoregavus esamus AVR arba įtraukiant naujus AVR, tikslingiau būtų didesnį dėmesį kreipti informacijos atskleidimui, paaiškinant, kaip COVID-19 paveikė ir (arba) tikėtina, kad turės įtakos emitentų veiklai ir rezultatams, neapibrėžtumo lygiui ir priemonėms, kurių buvo imtasi arba ketinama imtis siekiant spręsti COVID-19 protrūkio sukeltas problemas. Šie paaiškinimai prireikus gali apimti išsamią informaciją apie tai, kaip specifinės aplinkybės, susijusios su COVID-19, paveikė prielaidas ir įverčius, pavyzdžiui, nuostolius dėl vertės sumažėjimo, tikėtinas nuomos išlaidas arba gautas dotacijas. Išsamiau – ESMA klausimų ir atsakymų dokumente.

Dėl prekybos reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje

Lietuvos bankas laikosi pozicijos, kad labai svarbu palaikyti efektyviai veikiančią ir atvirą finansinių priemonių rinką, kuri yra gyvybiškai svarbi ekonomikos ir finansų sistemos veikimui. Iš tiesų, atviros rinkos leidžia formuotis kainoms, atitinkančioms kintančią informaciją, jos užtikrina investuotojams naudingą likvidumą, leidžia jiems pertvarkyti finansinių priemonių portfelius ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Lietuvos bankas, koordinuodamas veiksmus su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, toliau stebi pokyčius finansų rinkose, vykstančius dėl COVID-19, ir yra pasirengęs naudotis Lietuvos bankui įstatymais suteiktais įgaliojimais, siekdamas užtikrinti tinkamą finansinių priemonių rinkos veikimą.

Lietuvos bankas sutarė su AB Nasdaq Vilnius, kad, kaip ir anksčiau, emitentų prašymai stabdyti prekybą jų vertybiniais popieriais bus nagrinėjami, kaip ir anksčiau, šie prašymai turės būti motyvuoti ir susiję su informacijos atskleidimu investuotojams arba sklandžiu reguliuojamos rinkos veikimu. Prieš pateikdami prašymą sustabdyti prekybą, emitentai turi įsivertinti, ar jų prašymas yra objektyvus, motyvuotas ir teisiškai pagrįstas.

Dėl dokumentų teikimo Lietuvos bankui

Atsižvelgdami į tai, kad daugumos emitentų, taip pat ir Lietuvos banko darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, visus prašymus ir dokumentus Lietuvos bankui (Priežiūros tarnybai) pagal galimybes prašytume teikti el. būdu – patį prašymą, paklausimą, lydraštį ar kt. siunčiant el. paštu adresu [email protected], o priedus, kai jų yra daugiau ar jie yra didesnės apimties (pvz., prospektas, skundo medžiaga ar kt.), įkeliant į Lietuvos banko nestruktūrizuotų ir iš dalies struktūrizuotų dokumentų pateikimo sistemą, kurioje Lietuvos banko vartotojas autentifikuojamas pagal sertifikatą (Emitentų AFS). Primename, kad paprastu el. paštu siunčiamuose raštuose neturi būti konfidencialios informacijos. Visus dokumentus, kuriuose yra konfidencialios informacijos, prašome pateikti įkeliant į Emitentų AFS (“Kita informacija” skiltį) arba el. paštu siųsti slaptažodžiu apsaugotus dokumentus (slaptažodį siunčiant atskira el. žinute).


ESMA: pranešimas dėl apskaitos (9 TFAS)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) paskelbė pranešimą dėl COVID-19 poveikio apskaitai. Priemonės apima paskolų grąžinimo moratoriumą ir daro poveikį tikėtinų kredito nuostolių apskaičiavimui pagal 9-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (TFAS). Atsižvelgiant į periodiškai rengiamą finansinę informaciją, kurią turi skelbti emitentai, paskelbtame pranešime (706 KB ) (pranešimas anglų kalba) epateiktos rekomendacijos emitentams ir auditoriams dėl 9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“ taikymo apskaičiuojant tikėtinus kredito nuostolius ir taikant susijusius informacijos atskleidimo reikalavimus. Europos bankininkystės institucija taip pat paskelbė susijusį pranešimą dėl riziką ribojančios sistemos ir 9-ojo TFAS poveikio apskaitai. Lietuvos bankas apie tai jau buvo paskelbęs savo interneto svetainėje. 

ESMA pranešimas dėl metinės ir tarpinės informacijos skelbimo

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) paskelbė pranešimą dėl metinės ir pusmečio informacijos skelbimo termino vėlavimo, susijusio su COVID-19 protrūkiu, toleravimo.

Pagal galiojančius teisės aktus emitentai metinę finansinę informaciją turi parengti ir paskelbti ne vėliau kaip per 4 mėn., o pusmečio – per 3 mėn. nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, ESMA siūlo nacionalinėms priežiūros institucijoms netaikyti sankcijų, jeigu:

  1. metinės informacijos (ataskaitų, kurių finansinių metų pabaiga patenka į laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. balandžio 1 d.) paskelbimas vėluos iki 2 mėn. Pavyzdžiui, jei bendrovės finansiniai metai baigėsi 2019 m. gruodžio 31 d., metinė informacija turės būti paskelbta ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 1 d.;
  2. pusmečio informacijos (ataskaitų, kurių finansinių metų pabaiga patenka į laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. balandžio 1 d.) paskelbimas vėluos iki 1 mėn. Taikoma toms bendrovėms, kurių finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais. Pavyzdžiui, jei bendrovės 6 mėn. ataskaitinis laikotarpis baigėsi 2019 m. gruodžio 31 d., pusmečio informacija turės būti paskelbta ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. Jei 6 mėn. ataskaitinis laikotarpis baigėsi 2020 m. vasario 29 d., atitinkamai pusmečio informacija turės būti paskelbta ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 1 d.

Primename, kad Lietuvos bankas jau yra paskelbęs pranešimą emitentams dėl COVID-19, kuriame aptariamas ir metinės bei tarpinės informacijos atskleidimas.

Dėl COVID-19 pandemijos poveikio atskleidimo pusmečio informacijoje

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) parengė ir paskelbė rekomendacijas dėl atskleidimų 2020 m. pirmojo pusmečio informacijoje (pusmečio finansinėse ataskaitose, rengiamose pagal tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) reikalavimus, ir pusmečio pranešime).

Pagrindiniai aspektai, į kuriuos bendrovės turėtų atkreipti dėmesį, yra šie:

  • svarbi ir patikima informacija turėtų būti pateikiama pusmečio informacijoje, t. y. bendrovės turėtų maksimaliai panaudoti pusmečio ataskaitų rengimui ir paskelbimui skirtą laikotarpį ir siekti nepagrįstai nevilkinti ataskaitų skelbimo laiko;
  • labai svarbu yra atnaujinti 2019 m. metinėse ataskaitose pateiktą informaciją, siekiant tinkamai informuoti suinteresuotąsias šalis apie COVID-19 poveikį, ypač dėl didelių neaiškumų ir rizikos, susirūpinimą keliančių klausimų, nefinansinio turto vertės sumažėjimo, atskleidimo ir pateikimo pelno (nuostolių) ataskaitoje;
  • bendrovės specifinės informacijos apie COVID-19 poveikį strateginei veiklai ir tikslams, vykdomai veiklai, emitentų veiklos rezultatams ir bet kokiems veiksmams, kuriais siekiama spręsti pandemijos padarinius, pateikimo poreikis.

ESMA parengtas dokumentas (109.6 KB ) bus taikomas ir kitiems tarpiniams laikotarpiams, kurių finansinės ataskaitos bus rengiamos pagal 34 tarptautinį apskaitos standartą „Tarpinė finansinė atskaitomybė“. Šiuo pranešimu ESMA ragina bendrovių vadovus, įskaitant audito komitetus, ir priežiūros institucijas, auditorius (jei taikoma) tinkamai atsižvelgti į rekomendacijas, įtrauktas į pranešimą. Be to, ESMA pabrėžia audito komitetų vaidmenį skatinant rengti kokybiškas pusmetines finansines ataskaitas šiuo sudėtingu laiku.

Tolesni veiksmai

Lietuvos bankas ir toliau stebės ir vykdys TFAS priežiūrą. Tuo tikslu bus peržiūrima pusmečio finansinėse ataskaitose pateikiama informacija ir bus imtasi veiksmų dėl korekcijų, jei tokių reiks. ESMA planuoja rinkti informaciją, kaip bendrovės įgyvendins pranešime teikiamas rekomendacijas. Gauti rezultatai bus apibendrinti ir į juos bus atsižvelgta nustatant 2020 m. prioritetines tikrintinas sritis. 

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-05-21