Europos bankininkystės institucijos pareiškimas atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį

Europos bankininkystės institucija (EBI) pritaria priemonėms, kurias pasiūlė ir kurių ėmėsi šalių vyriausybės bei ES institucijos, siekdamos sumažinti neigiamą ekonominį COVID-19 pandemijos poveikį. Šios priemonės apima valstybių viešojo sektoriaus bei kredito įstaigų iniciatyvas atidėti paskolų įmokas, siūlomą bendrąjį moratoriumą (toliau – viešojo ir privačiojo sektorių moratoriumai). Dėl šios priežasties EBI įžvelgia poreikį paaiškinti keletą riziką ribojančios sistemos veikimo aspektų, siekdama ES bankų sektoriui suteikti daugiau aiškumo, kaip nuosekliai spręsti klausimus, susijusius su i) paskolų, esant įsipareigojimų nevykdymui, klasifikavimu, ii) restruktūrizuotų pozicijų nustatymu ir iii) apskaitos tvarka.

Bendrosios nuostatos dėl apskaitos ir reguliavimo sistemos

Svarbu priminti, kad pagrindinis principas, kuriuo grindžiama apskaitos tvarka, restruktūrizuotų pozicijų nustatymas ir įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtis riziką ribojančioje sistemoje, yra užtikrinimas, kad banko balansuose būtų tinkamai identifikuotas dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės turtas. Rizikos rodiklių nuoseklumas ir palyginamumas yra būtina sąlyga, siekiant, kad bankai, priežiūros institucijos ir plačioji visuomenė galėtų stebėti dabartinės krizės padarinius. Kartu suprantame, kad dabartinėmis aplinkybėmis bankų veiklos galimybės atliekant išsamius vertinimus gali būti ribotos, todėl trumpalaikis veiklos reikalavimų lankstumas yra pateisinamas. Atsižvelgiant į dabartinio sukrėtimo, kuris taip pat gali turėti įtakos vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, pobūdį, įstaigos turi visapusiškai išnaudoti apskaitos ir reguliavimo sistemose numatytas lankstumo galimybes, kad krizės metu išlaikytų tvirtą poziciją ir galėtų atlikti svarbiausias ekonomines funkcijas.

EBI laikosi nuomonės, kad viešojo ir privačiojo sektorių moratoriumai, kaip atsakas į COVID-19 epidemiją (tiek, kiek jie yra skirti ne konkretiems skolininkams, bet plačiajam kredito produktų ar klientų ratui), neturi būti automatiškai priskirti restruktūrizavimo priemonėms pagal 9-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (toliau – 9-asis TFAS) ir įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį. Tačiau tai neatleidžia kredito įstaigų nuo įsipareigojimų vertinti pozicijų, kurioms taikomos šios priemonės, kredito kokybę ir nustatyti tikėtino įsipareigojimų neįvykdymo atvejus.

Riziką ribojantis įsipareigojimų neįvykdymo nustatymas

Riziką ribojantis įsipareigojimų neįvykdymo atvejų nustatymas apima keletą švelninančių veiksnių, kuriais siekiama užtikrinti, kad įsipareigojimų neįvykdymo atvejai būtų klasifikuojami pagal realias aplinkybes, kai tikėtina, kad bus patirti tam tikri ekonominiai nuostoliai.

• Kalbant apie pradelstų mokėjimų kriterijus, pasakytina, kad įsipareigojimų neįvykdymas neturi būti fiksuojamas anksčiau nei praėjus 90 dienų nuo vėlavimo įvykdyti reikšmingą kreditinį įsipareigojimą, o tai suteikia pakankamai laiko prireikus restruktūrizuoti paskolas. Tai yra ypač svarbu, atsižvelgiant į moratoriumus, skelbiamus dėl COVID-19 pandemijos. EBI gairėse dėl kreditinių įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžties taikymo aiškiai nurodyta galimybė, kad, taikant viešojo sektoriaus moratoriumą, šis laikotarpis gali būti pratęstas. Viešojo ir privačiojo sektorių moratoriumai turėtų būti traktuojami panašiai, jei juos sieja panašus tikslas ir sąlygos. EBI netrukus pateiks kriterijus, kuriais remiantis bus galima nustatyti, kokiomis sąlygomis šie moratoriumai turėtų būti traktuojami panašiai.

• Dėl paskolų sąlygų gali būti persiderėta nepabloginant skolintojo finansinės padėties (t. y. grynoji dabartinė paskolos pinigų srautų vertė po restruktūrizavimo išliks tokia pati). Tokiu atveju, jei skolininkas ir toliau gali vykdyti savo įsipareigojimus pagal naująją sutartį, tokios pozicijos kaip įsipareigojimų neįvykdymo klasifikuoti nereikės (įsipareigojimų neįvykdymo atvejai neturi būti klasifikuojami automatiškai). Tokio pobūdžio restruktūrizavimas neturėtų būti laikomas būtinuoju – priešingai, jis turi būti laikomas tinkama priemone, suteikiančia lengvatas skolininkams, kurie dėl COVID-19 poveikio laikinai negali įvykdyti kreditinių įsipareigojimų.
• Laikoma, kad įsipareigojimai neįvykdomi tik esant reikšmingoms pradelstoms sumoms, kadangi pradelstos sumos turi viršyti ribinę vertę, o tai užtikrina, kad tik reikšmingų sumų įmokų vėlavimas lemia įsipareigojimų neįvykdymą.

Kalbant apie moratoriumus, būtina atsižvelgti į keletą svarbių aspektų, kadangi šios priemonės turės didelį poveikį paskolų klasifikavimui:

• Viešojo ir privačiojo sektorių moratoriumų, kuriais leidžiama sustabdyti arba atidėti mokėjimus, atveju, šios priemonės turi įtakos 90 dienų mokėjimų pradelsimo kriterijui, nes vėlavimai yra skaičiuojami pagal pakeistą mokėjimų tvarkaraštį. Nors įstaigos vis dar privalo kiekvienu konkrečiu atveju vertinti įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę, tokie vertinimai vykdomi pagal pakeistą mokėjimų tvarkaraštį, o kai dėl to nekyla jokių abejonių, pozicija gali likti veiksni.
• EBI tikisi, kad tokie individualūs vertinimai bus atliekami atidžiai ir neliks jokio automatinio klasifikavimo. Be to, jeigu įstaigos turėtų atlikti daug individualių vertinimų, pirmenybė turėtų būti teikiama analizei, taikant rizika grindžiamą požiūrį. Pradinio vertinimo etape daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama toms atskiroms pozicijoms, kurios greičiausiai yra stipriai paveiktos ir kurios prireikus pirmiausia gali būti vertinamos portfelio lygmeniu. Iš karto po moratoriumo įstaigos turėtų skirti ypatingą dėmesį toms pozicijoms, dėl kurių vėluojama atlikti mokėjimus pagal atnaujintą tvarkaraštį.  Be to, bet koks vertinimas turės būti atliekamas nuosekliai, remiantis patikima informacija ir atsižvelgiant į visas naujas taikomas priemones, kurios daro poveikį klientų kreditingumui.

Restruktūrizavimo klasifikacija

Dabartinėmis aplinkybėmis priemonės, kurias vyriausybės ir kredito įstaigos siūlo taikyti, siekdamos sumažinti neigiamą sisteminį COVID-19 pandemijos ekonominį poveikį, automatiškai nenulemia perklasifikavimo pagal restruktūrizavimo apibrėžtį.

• EBI pažymi, kad bendrajame moratoriume nustatytų sąlygų siūlymas ir priėmimas nebūtinai lemtų paskolų perklasifikavimą pagal restruktūrizavimo apibrėžtį kaip veiksnių arba neveiksnių restruktūrizuotų pozicijų. Kitaip tariant, kai siūlomos bendrosios priemonės, automatinis perklasifikavimas nereikalingas.
• Priežiūrinės atskaitomybės tikslais restruktūrizavimo apibrėžtis numato, kad apie tai būtų pranešama, kai kredito įstaigos siūlo konkrečias priemones, skirtas padėti konkrečiam skolininkui, kuris patiria arba gali patirti laikinų finansinių sunkumų, vykdydamas paskolos grąžinimo įsipareigojimus. Individualus skolininko patiriamų finansinių sunkumų vertinimas ir jo finansinei padėčiai pritaikytos priemonės yra EBI restruktūrizavimo apibrėžties esmė.
• Moratoriumų, įvedamų reaguojant į COVID-19 protrūkį, tikslas – mažinti sisteminę riziką ir galimas rizikas, kurios ateityje gali kilti platesniame ES ekonomikos kontekste. Šiuo požiūriu šios priemonės nėra skirtos konkretiems skolininkams, nes mokėjimų vėlavimo trukmė yra fiksuota kiekvienam skolininkui, neatsižvelgiant į konkrečią skolininko finansinę padėtį.

Svarstymai dėl 9-ojo TFAS

EBI savo veiksmus derina su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (angl. European Securities and Markets Authority, ESMA), kuri 2020 m. kovo 25 d. paskelbė pareiškimą dėl finansinės atskaitomybės aspektų, atsižvelgiant į COVID-19 poveikio mažinimo priemones. Abu pareiškimai yra nuoseklūs ir turėtų būti skaitomi kartu dėl aspektų, susijusių su 9-uoju TFAS.

9-asis TFAS grindžiamas tam tikrais principais, kurie dėl savo pobūdžio nėra mechaniniai ir jų taikymas reikalauja tam tikro žmogiškojo vertinimo. Reikšmingą kredito rizikos padidėjimą būtina įvertinti remiantis nustatytais reikšmingais pokyčiais per visą tikėtiną pozicijos galiojimo laikotarpį.

• 9-asis TFAS suteikia tam tikro lankstumo, kadangi jame tiksliai neapibrėžta, kada laikoma, kad kredito rizika reikšmingai padidėjo. Jame veikiau reikalaujama, kad vertinimas būtų atliekamas remiantis kiekybiniais ir kokybiniais kriterijais. Šiuo atžvilgiu nėra jokio griežto automatiškumo, kurį būtų galima taikyti. Įstaigos vertina, ar kredito rizika reikšmingai padidėjo, nustatydamos reikšmingus pokyčius per visą tikėtiną pozicijos galiojimo laikotarpį. EBI laikosi nuomonės, kad viešojo ar privačiojo sektorių moratoriumų, kuriais siekiama kovoti su COVID-19 pandemijos neigiamu sisteminiu ekonominiu poveikiu, taikymas neturėtų būti savaime laikomas prielaida, kad kredito rizika reikšmingai padidėjo.
• 9-ajame TFAS reikalaujama atsižvelgti į visą pagrįstą ir patvirtinamą informaciją, prieinamą be nepagrįstų išlaidų (įskaitant su ateitim susijusią informaciją), kuri gali turėti įtakos finansinės priemonės kredito rizikai nuo jos pirminio pripažinimo. Įstaigos, nustatydamos, kokia informacija gali būti laikoma pagrįsta ir patvirtinta, kaip numatyta pagal 9-ąjį TFAS, turėtų atsižvelgti į dabartines išimtines aplinkybes, taip pat į tikėtiną sukrėtimo pobūdį (t. y. ar tikimasi, kad jis bus laikinas ar ne) ir turimos bei patikimos informacijos trūkumą. Įstaigos turėtų atidžiai įvertinti, kokiu mastu, be kita ko, didelis neapibrėžtumas ir bet kokie staigūs trumpalaikės ekonominės perspektyvos pokyčiai turėtų turėti poveikį per numatomą finansinės priemonės gyvavimo laikotarpį.
• Tikimasi, kad tai darydamos įstaigos atskirs skolininkus, kurių kredito būklei dabartinė padėtis ilgalaikiu laikotarpiu reikšmingos įtakos neturės, nuo tų, kurie, tikėtina, neatkurs savo kreditingumo. Taikant tokį atskyrimą būtų galima sušvelninti bet kokį galimą perkėlimo iš vienos pakopos į kitą poveikį ir būtų išvengta perdėtų sukrėtimo padarinių.
• Bet kuriuo atveju, nustatant tikėtinų kredito nuostolių pripažinimo poveikį bankų pelno ataskaitoms, taip pat reikėtų atsižvelgti į užstatų ir valstybės garantijų teikiamas rizikos mažinimo galimybes. Kompetentingos institucijos, leisdamos įstaigoms pasirinkti ES kapitalo reikalavimų reglamente numatytas 9-ojo TFAS pereinamojo laikotarpio priemones, taip pat turėtų tinkamai atsižvelgti į išimtines aplinkybes.
• EBI toliau dės pastangas, pradedant 9-ojo TFAS lyginamąja analize, stebėdama įstaigų praktiką dabartinėmis aplinkybėmis, kad geriau suprastų 9-ojo TFAS poveikį kapitalo reikalavimams ir tai, kaip bankai vertina savo pozicijų kredito rizikos lygį bei pokyčius.