2021 m. III ketv. ne finansų įmonių veiklos duomenų komentaras

Naujausius duomenis komentuoja Finansinio stabilumo departamento vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas

2021 m. liepos–rugpjūčio mėn. daugumos pagrindinių ir labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusių ekonominių veiklų apyvartos rodikliai buvo aukščiausi per 5 m. laikotarpį (žr. 1 ir 2 pav.). Gamybos veiklos apyvarta 2021 m. liepos–rugpjūčio mėn., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo 29, transporto – 25, prekybos – 17, o statybų – 7 proc. didesnė. Minėtais vasaros mėnesiais taip pat aktyviau veikė ir labiausiai nuo COVID-19 sukeltų pasekmių nukentėjusios ūkio šakos, pavyzdžiui, meninės ir pramogų veiklos apyvarta augo apie 48, administracinės – 29, o apgyvendinimo ir maitinimo veiklos – 18 proc. Viena vertus, palyginti su pernai, prie aktyvesnės verslo veiklos prisidėjo dėl skiepų ir testavimo galimybių sumažėję verslo suvaržymai, sparčiai augančios gyventojų pajamos ir geresni gyventojų bei verslo lūkesčiai, kita vertus – darbo jėgos trūkumas, sparčiai augantis darbo užmokestis ir padidėjusios žaliavų kainos ribos pelnų augimą.

Nors šiuo metu įmonių veiklą Covid-19 pasekmės riboja mažiau nei prasidėjus pandemijai, o verslo pasitikėjimo indeksai nuo pandemijos pradžios yra gerokai atsigavę, įmonės jaučia didėjančią įtampą dėl darbuotojų trūkumo. Lietuvos statistikos departamento apklausų duomenys rodo, kad šių metų rugsėjo mėn. įmonių veiklą išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, COVID-19 pasekmės, riboja panašiai kaip ir 2020 m. atitinkamu laikotarpiu, išskyrus prekybos veiklą, kuri ribojimus jaučia stipriau (8 proc. p., žr. 3 pav.). Kartu statybų, prekybos ir pramonės veiklos su finansiniais sunkumais susiduria rečiau nei pernai rugsėjo mėn., o paslaugų veikloje šis rodiklis išlieka stabilus (žr. 4 pav.). Verslo pasitikėjimo indeksai dar nepasiekė iki pandemijos vyravusio lygio, ypač paslaugų veikloje, tačiau pasitikėjimas yra ženkliai geresnis nei 2020 m. rugsėjo mėn. (žr. 5 pav.). Vis dėlto matyti, kad įmonių veiklą vis stipriau pradeda riboti darbuotojų trūkumas (žr. 6 pav.). Šį iššūkį ne finansų įmonės pabrėžė ir 2021 m. įmonių apklausoje, kur beveik 60 proc. respondentų atsakė, kad jų atstovaujamoje įmonėje per artimiausius 12 mėn. yra numatomas atlyginimų augimas, o net 88 proc. respondentų, kurie mano, kad atlyginimai didės, paminėjo, kad atlyginimų augimą lems būtent darbuotojų trūkumas.

Įmonių likvidžiausių lėšų padidėjimas lėmė apie pusę viso metinio įmonių finansinio turto išaugimo ir daugiau kaip dukart lenkė įsipareigojimų metinį prieaugį. II šių metų ketvirtį įmonių įsipareigojimai per metus padidėjo nuo 41,1 iki 42,5 mlrd. Eur (3,4 %), o finansinis turtas nuo 50,3 iki 56,4 mlrd. Eur (12,2 %, žr. 7 pav.). Finansinio turto prieaugis fiksuotas visose turto klasėse, o daugiausia padidėjo likvidžiausios lėšos – indėliai bei grynieji pinigai (2,9 mlrd. Eur) ir suteiktos paskolos kitoms įmonėms ir išorės sektoriui (1,5 mlrd. Eur). Kita vertus, įmonių indėlių augimas nuo metų pradžios yra lėtėjantis, o prie to galimai prisideda tokie veiksniai kaip augančios sąnaudos, didėjančios investicijos ir tai, kad baigė galioti didelė dalis valstybės paramos priemonių (žr. 8 pav.). 2021 m. viduryje įmonių bendri įsipareigojimai buvo 3,4 proc. didesni nei pernai, o šį padidėjimą daugiausia lėmė trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (870 mln. Eur), ypač dėl gautų kitų įmonių paskolų ir prekybos kreditų. Ilgalaikiai įsipareigojimai padidėjo apie 460 mln. Eur, daugiausia dėl vienos įmonės išplatintos 300 mln. Eur vertės emisijos (žr. 9 pav.).

Rugsėjo mėn. duomenimis, bendras įmonių bankrotų skaičius šiemet vejasi 2020 m. lygį, o 21 proc. apklaustų įmonių tikisi bankrotų skaičiaus padidėjimo. Šių metų kovo mėn., praėjus lygiai metams nuo pirmojo karantino šalyje pradžios, inicijuotų bankrotų Lietuvoje buvo apie 50 proc. mažiau nei pernai (atitinkamai apie 140 ir 290 vnt.). Vis dėlto III ketv. pabaigoje bankrotų lygis šiemet jau yra vos apie 13 proc. mažesnis nei pernai ir tendencingai vejasi 2020 m. rugsėjo mėn. lygį (542 ir 622 vnt., žr. 10 pav.). Remiantis rugsėjo mėn. pabaigos duomenimis, didelių ir vidutinių įmonių bankrotų skaičius (atitinkamai, 60 ir 83 vnt.) šiemet jau priartėjo arba perkopė 2020 m. rugsėjo mėn. skaičius (63 ir 74 vnt.). Tai reiškia, kad galimai sparčiau nei pernai didėja bedarbių gretos, susijusios su bankrotais, gali padidėti kai kurių namų ūkių kredito rizika. Kartu mažiausių įmonių bankrotų skaičius šiemet vis dar yra mažesnis nei pernai (atitinkamai, 399 ir 479 vnt.). Tačiau tikėtina, kad bankrotų skaičius ir toliau vysis pernai metų lygį: 21 proc. 2021 m. įmonių apklausoje dalyvavusių respondentų teigė, kad rinkoje mato ženklų potencialaus bankrotų didėjimo, o tą dažniau įžvelgė pramonės (26 %) ir paslaugų (25 %) veiklas vykdančios įmonės (žr. 11 pav.).

Duomenų komentarai, BVP, Finansų sistema, Finansinis turtas, Įmonės, COVID-19