Ekonomikos kreditavimas lėtėja jau beveik metus (duomenų komentaras)

Komentuoja Daumantas Skinkys, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento ekonomistas

Metinis įmonių kredito portfelio augimo tempas lėtėjo penktą mėnesį iš eilės ir sudarė 2,7 proc. (žr. 1 pav.), tačiau naujo kredito srautas ir toliau buvo gana didelis. Palyginti su didžiosiomis euro zonos ekonomikomis, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių įmonės greičiau pajunta augančius skolos tvarkymo sąnaudas (žr. 2 pav.). Nuo pinigų politikos griežtinimo ciklo pradžios 2022 m. liepos mėn. naujų įmonių paskolų palūkanų normos padidėjo 2,9 proc. punkto (siekė 6,3 %), o suteiktų paskolų skaičius smuko 5 proc. Kita vertus, išaugus bendram kainų lygiui, naujo kredito srautas ir toliau buvo didelis – nominalioji naujų paskolų srauto vertė per metus paaugo daugiau kaip perpus, o mėnesinis paskolų srautas siekė 294 mln. Eur (žr. 3 pav.) ir gerokai viršijo ilgalaikį įmonių kreditavimo vidurkį (199 mln. Eur)¹.

Daugiausia dėl slopstančio būsto kreditavimo paskolų namų ūkiams portfelio metinė augimo sparta lėtėjo vienuoliktą mėnesį iš eilės (sudarė 7,2 %). Naujų būsto paskolų palūkanų normai ūgtelėjus iki 5,8 proc. (per metus pakilus 3,5 proc. p.), būsto kreditavimas toliau slopo (žr. 3 ir 4 pav.). Naujų būsto paskolų skaičius ir nominalioji vertė buvo beveik ketvirtadaliu mažesni nei prieš metus¹. Kita vertus, vartojimo paskolų teikta istoriškai daug – nominalusis jų srautas per metus paaugo kone dešimtadaliu, nepaisant nedidelio paskolų skaičiaus sumažėjimo¹. Verta pastebėti, kad pastaruoju metu padidėjusį vartojimo kreditavimą ženkliai lemia vieno rinkos dalyvio tiek Lietuvos, tiek euro zonos rezidentams itin aktyviai palankiomis sąlygomis teikiamos vartojimo paskolos.

Nustojo augti naujų terminuotųjų indėlių palūkanų normos (žr. 3 lentelę). Gyventojų ir įmonių naujų sutarto termino indėlių palūkanų normos per mėnesį nepakito ir sudarė atitinkamai 3,3 ir 3,2 proc. Atotrūkis tarp palūkanų, mokamų už naujus gyventojų terminuotuosius indėlius ir paskolas nemažėjo: per metus būsto paskolų palūkanų normos pakilo 3,5, o sutarto termino indėlių palūkanų normos didėjo mažiau – 2,7 proc. punkto (žr. 4 ir 5 pav.). Įmonių segmente skirtumas tarp naujų paskolų ir terminuotųjų indėlių palūkanų normų grįžo į ilgalaikės tendencijos lygį (žr. 5 pav.).

Įmonių terminuotųjų indėlių portfelis nebedidėja, o gyventojų – auga toliau. Įmonių terminuotieji indėliai rugpjūčio mėn. sudarė 16 proc. (0,2 proc. p. sumažėjimas per mėnesį), o namų ūkių – 26,7 proc. indėlių portfelio (1,1 proc. p. prieaugis minėtu laikotarpiu) (žr. 6 pav.).  Įmonių sutarto termino indėlių portfelis per mėnesį nepakito ir sudarė 1,7 mlrd. Eur, o gyventojų sutarto termino indėlių padaugėjo 0,2 mlrd. Eur (portfelis siekė 5,7 mlrd. Eur). Nuo pinigų politikos griežtinimo ciklo pradžios namų ūkių terminuotųjų indėlių portfelis padidėjo 3,2 mlrd., o įmonių – 1,5 mlrd. Eur.

¹Skaičiavimai atlikti naudojant 3 mėn. slankųjį vidurkį.

1 lentelė. Pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolų portfelio ir srauto vertės pokytis (procentais; 3 mėn. slankusis vidurkis)

2 lentelė. Tikrųjų naujų PFĮ paskolų palūkanų normos

3 lentelė. Namų ūkių ir įmonių naujų terminuotųjų indėlių PFĮ palūkanų normos

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, Finansų sistema, Indėliai, NT, kreditavimas, Įmonės, būstas, kreditas, palūkanos