Lietuvos bankas reguliariai vertina rizikas Lietuvos finansų sistemai ir nustatė 4 sistemines rizikas ir 3 iššūkius finansų sistemos stabilumui
Tebevykstantis karas ir padidėjusi geopolitinė įtampa, aukštai infliacijai pažaboti sugriežtinta pinigų politika sulėtino Lietuvos ir kitų šalių ekonomikų augimą ir slopina skolinimą bei nekilnojamojo turto (NT) kainų kilimą. Palūkanų normoms vis dar esant aukšto lygio, auga gyventojų ir įmonių pažeidžiamumas, didėja korekcijos NT ir finansų rinkose tikimybė. Šioje aplinkoje Lietuvos bankas išskiria keturias sistemines rizikas ir tris ilgo laikotarpio iššūkius finansų sistemai. Kita vertus, Lietuvos banko taikomos makroprudencinės priemonės, turimi bankų rezervai ir testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad bankų sektorius yra stiprus bei gebantis atlaikyti ir itin nepalankų ekonominį scenarijų, o pakilusių palūkanų ir perteklinio likvidumo aplinkoje turėtų pasiekti išskirtinai didelį pelningumą.
Įvertinęs finansų sistemos padėtį, Lietuvos bankas naujausioje pažymoje apie sistemines rizikas Lietuvos finansų sistemai (624.5 KB download icon)įvardijo keturias pagrindines rizikas finansų sistemos stabilumui.
Pirma, dėl dabartinės geopolitinės įtampos, pakilusių palūkanų normų ir sumažėjusios visuminės paklausos vis dar yra rizika dėl didesnio ekonomikos susitraukimo, galinčio pabloginti gyventojų ir įmonių finansinę padėtį. Jautriausi bendriems makroekonominiams sukrėtimams – apdirbamosios gamybos ir statybos sektoriai. Namų ūkiai yra pakankamai atsparūs galimiems sukrėtimams – paskolų tvarkymo išlaidos turėtų išaugti nedaug, o tikėtini būsto paskolų nuostoliai būtų nedideli.Antra, komercinio NT rinkoje gilėjant nuosmukiui, didėja pervertintų patalpų kainų korekcijos tikimybė, o sektoriaus perspektyvos – prastėjančios, bet geresnės nei daugumoje Europos Sąjungos šalių dėl mažo NT įmonių įsiskolinimo ir po pandemijos sukauptų finansinių rezervų.Trečia, būsto rinkos aktyvumas vis dar yra sumažėjęs, o tai gali lemti ir kainų sumažėjimą, ypač ištikus didesniam ekonominiam sukrėtimui. Tačiau per pandemiją susiformavę disbalansai iš esmės išnyko, gyventojai yra pajėgūs mokėti paskolų įmokas.Ketvirta, kibernetinių atakų, nukreiptų prieš gyventojus, įmones ir finansų sistemos dalyvius, skaičius tebėra išaugęs. Prieš sistemiškai svarbius finansų sektoriaus dalyvius ar trečiųjų šalių paslaugų teikėjus nukreiptos kibernetinės atakos gali sukelti sisteminio lygio padarinių.
Lietuvos bankas pažymoje įvardijo ir tris iššūkius finansų sistemai. Ilgo laikotarpio iššūkius finansų sistemai kelia įtampa pasaulio finansų rinkose dėl griežtesnės pinigų politikos ir geopolitinės įtampos, perėjimas prie klimatui neutralios ekonomikos ir sparčios naujų rinkos dalyvių plėtros keliami nepakankamos pinigų plovimo prevencijos iššūkiai, galintys nulemti reputacinę riziką šalies finansų sistemai.
Reaguodamas į minėtas rizikas ir iššūkius, Lietuvos bankas ir toliau kryptingai stiprina finansų sistemos atsparumą ir užkardo rizikų galimą poveikį. Praėjusiais metais finansų sistemą sustiprino įsigaliojusi padidinta anticiklinio kapitalo rezervo norma ir vienai sisteminės svarbos įstaigai nustatytas didesnis papildomo kapitalo rezervo reikalavimas. Bankų testavimo rezultatai rodo, kad bankų sektorius yra atsparus ekonominiams sukrėtimams ir atlaikytų net itin nepalankų ekonominį scenarijų, o reikšmingai padidėjęs pelningumas bankų atsparumą dar labiau padidins.