Būsto kredito maržos – mažiausios nuo 2008 m. (duomenų komentaras)

Komentuoja Daumantas Skinkys, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento ekonomistas

Bendrai euro zonoje įmonių kredito portfeliui per metus nepakitus, Lietuvoje metinis jo augimo tempas paspartėjo ir sudarė 6,3 proc. (žr. 1 pav.). Finansų rinkose formuojantis pinigų politikos laisvėjimo lūkesčiams, toliau mažėjo tarpbankinio skolinimosi palūkanos (pvz., 6 mėn. EURIBOR norma per ketvirtį smuktelėjo 0,2 proc. p. ir sudarė 3,9 %), o tai leido stabilizuotis naujų įmonių paskolų palūkanų normoms (žr. 2 lentelę). Sausio mėn. suteiktų paskolų skaičius buvo penktadaliu mažesnis nei prieš metus (žr. 2 pav.), tačiau dėl didesnių paskolų poveikio mėnesinė įmonių kreditavimo apimtis sudarė 269 mln. Eur (žr. 3 pav.) ir buvo didesnė už ilgalaikį vidurkį (201 mln. Eur)¹. Vis dėlto, atsižvelgus į bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčius, įmonės kredituotos pagal ilgalaikę tendenciją (žr. 4 pav.).

Paskolų namų ūkiams portfeliui euro zonoje augant lėčiausiu metiniu tempu per 9 metus (0,3 %), Lietuvoje jis vis dar didėja gana greitai (6,7 %). Šiek tiek sumažėjus EURIBOR, o bankų būsto paskolų maržoms pasiekus žemiausią lygį nuo 2008 m. (1,6 %), naujų būstų paskolų palūkanų normos stabilizavosi (žr. 2 lentelę). Vis dėlto būsto kreditavimas toliau slopsta: sausio mėn. naujų būsto paskolų skaičius ir vertė buvo maždaug penktadaliu mažesni nei prieš metus. Kita vertus, vartojimo ir kitų paskolų teikta istoriškai daug: per metus paskolų skaičiui šiek tiek ūgtelėjus, nominalusis jų srautas Lietuvos rezidentams padidėjo kone penktadaliu¹. Suaktyvėjusį vartojimo kreditavimą reikšmingai lemia vieno rinkos dalyvio palankiomis sąlygomis teikiamos paskolos.

Privačiojo ne finansų sektoriaus indėlių portfelio struktūra ir toliau kinta: jau daugiau nei penktadalis indėlių laikoma sutarto termino sąskaitose (žr. 5 pav.). Naujų sutarto termino indėlių palūkanų normos stabilizavosi ir nuo 2023 m. rudens pernelyg nekito. Gyventojai vis dar naudojasi galimybe gauti patrauklią grąžą rinkdamiesi šią taupymo priemonę (sausio mėn. namų ūkiai sudarė sutarto termino indėlių sutarčių už 266 mln., gruodžio mėn. – 196 mln. Eur), tačiau įmonės jau šiek tiek sumažino terminuotųjų indėlių portfelį. Įmonių terminuotieji indėliai sausio mėn. siekė 16,8 proc. (per mėnesį sumažėjo 0,1 proc. p.), o namų ūkių – 30,9 proc. indėlių portfelio (minėtu laikotarpiu padidėjo 2 proc. p.). Bendrai, namų ūkių ir įmonių indėlių portfelio augimas yra vis dar sulėtėjęs (metinis augimo tempas sausio mėn. sudarė 5,9 %, žr. 6 pav.). Per metus gyventojų indėlių padaugėjo 6,5, o įmonių – 4,9 proc. (portfeliai sudarė atitinkamai 22,3 mlrd. ir 10,9 mlrd. Eur).

¹Skaičiavimai atlikti naudojant 3 mėn. slankųjį vidurkį.

1 lentelė. Pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolų portfelio ir srauto vertės pokytis (procentais; srauto duomenims taikomas 3 mėn. slankusis vidurkis)

2 lentelė. Tikrųjų naujų PFĮ paskolų palūkanų normos

3 lentelė. Namų ūkių ir įmonių naujų terminuotųjų indėlių PFĮ palūkanų normos

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, Finansų sistema, Indėliai