Nuo palūkanų normų kėlimo pradžios gyventojų terminuotųjų indėlių padaugėjo jau daugiau nei dvigubai (duomenų komentaras)
Privačiojo ne finansų sektoriaus kreditavimas yra sulėtėjęs jau metus – tai labiausiai lemia dėl pabrangusio skolinimosi sumažėjusi naujų paskolų paklausa. Naujų terminuotųjų indėlių palūkanų normoms per mėnesį šiek tiek padidėjus, gyventojų sutarto termino indėlių portfelis toliau augo – nuo palūkanų normų kėlimo pradžios jis padidėjo jau daugiau nei dvigubai.
Komentuoja Daumantas Skinkys, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento ekonomistas
Bendrai euro zonoje įmonių kredito portfeliui per metus šiek tiek susitraukus, Lietuvoje metinis jo augimo tempas stabilizavosi ir sudarė 3,1 proc. (žr. 1 pav.). Nuo pinigų politikos griežtinimo ciklo pradžios 2022 m. liepos mėn. įmonių naujų paskolų palūkanų normos padidėjo 3 proc. punkto (sudarė 6,1 %), o suteiktų paskolų skaičius buvo beveik dešimtadaliu mažesnis. Kita vertus, išaugus bendram kainų lygiui, naujo kredito srautas ir toliau buvo gana didelis – nominalioji naujų paskolų srauto vertė per metus paaugo beveik perpus, o mėnesinis paskolų srautas siekė 235 mln. Eur (žr. 2 pav.) ir vis dar viršijo ilgalaikį įmonių kreditavimo vidurkį (199 mln. Eur)1.
Paskolų namų ūkiams portfelio metinė augimo sparta lėtėja jau metus (sudaro 7,3 %), tačiau toliau viršija euro zonos vidurkį (1,1 %). Palyginti su didžiosiomis euro zonos ekonomikomis, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių namų ūkiai, turintys būsto paskolą, gerokai greičiau pajunta augančias skolos tvarkymo sąnaudas (žr. 3 pav.). Naujų būsto paskolų palūkanų normai pasiekus 5,8 proc. (nuo pinigų politikos griežtinimo ciklo pradžios pakilus 3,6 proc. p.), būsto kreditavimas toliau slopo (žr. 2 pav.). Naujų būsto paskolų skaičius ir nominalioji vertė rugsėjo mėn. buvo daugiau nei ketvirtadaliu mažesni nei prieš metus. Kita vertus, vartojimo paskolų teikta istoriškai daug – paskolų skaičiui per metus iš esmės nepakitus, nominalusis jų srautas Lietuvos rezidentams padidėjo šeštadaliu1. Suaktyvėjusį vartojimo kreditavimą reikšmingai lemia vieno rinkos dalyvio itin palankiomis sąlygomis teikiamos paskolos.
Per mėnesį šiek tiek pakilo naujų terminuotųjų indėlių palūkanų normos (žr. 3 lentelę). Gyventojų ir įmonių naujų sutarto termino indėlių palūkanų normos per mėnesį padidėjo atitinkamai 0,2 ir 0,3 proc. punkto ir sudarė po 3,5 proc. Atotrūkis tarp palūkanų, mokamų už naujus gyventojų terminuotuosius indėlius bei paskolas nemažėjo ir tebebuvo 0,3 proc. punkto didesnis už ilgalaikę tendenciją (žr. 5 pav.). Įmonių segmente šio atotrūkio nestebima.
Įmonių terminuotųjų indėlių portfelis iš esmės nesikeičia, o gyventojų auga toliau. Įmonių terminuotieji indėliai rugsėjo mėn. sudarė 16,7 proc. (0,6 proc. p. prieaugis per mėnesį), o namų ūkių – 27,8 proc. indėlių portfelio (1 proc. p. prieaugis minėtu laikotarpiu) (žr. 6 pav.). Įmonių sutarto termino indėlių portfelis per mėnesį truputį padidėjo ir sudarė 1,8 mlrd., o gyventojų šių indėlių padaugėjo 0,2 mlrd. Eur (portfelis pasiekė 6 mlrd. Eur). Nuo pinigų politikos griežtinimo ciklo pradžios namų ūkių terminuotųjų indėlių portfelis padidėjo 3,4 mlrd., o įmonių – 1,6 mlrd. Eur.
1Skaičiavimai atlikti naudojant 3 mėn. slankųjį vidurkį.
1 lentelė. Pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolų portfelio ir srauto vertės pokytis (procentais; 3 mėn. slankusis vidurkis)
2 lentelė. Tikrųjų naujų PFĮ paskolų palūkanų normos (procentais)
3 lentelė. Namų ūkių ir įmonių naujų terminuotųjų indėlių PFĮ palūkanų normos (procentais)