Lietuvos bankas

[[#ex]]

EIOPA: dėl veiksmų, skirtų COVID-19 poveikiui ES draudimo sektoriui sušvelninti

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (angl. European Insurance and Occupational Pensions Authority, EIOPA), glaudžiai bendradarbiaudama su kitomis Europos priežiūros institucijomis ir Europos sisteminės rizikos valdyba, itin atidžiai stebi esamą situaciją, COVID-19 protrūkiui ir toliau keliant vis daugiau iššūkių namų ūkiams bei verslui.

Tampa akivaizdu, kad ši pandemija daro didelę įtaką pasaulio ekonomikai, įskaitant ir finansinių paslaugų sektorių.

Tikėtina, kad artimiausiu metu draudikai susidurs su vis sudėtingesnėmis sąlygomis, kalbant tiek apie susidariusią situaciją rinkoje, tiek ir apie atliekamų operacijų tęstinumo užtikrinimą, kartu imantis priemonių darbuotojams ir klientams apsaugoti.

Veiklos tęstinumas

  1. Ypač svarbu, kad draudikai galėtų ir toliau nenutrūkstamai teikti paslaugas savo klientams. Draudimo bendrovės turėtų būti pasirengusios įgyvendinti būtinas priemones, užtikrinančias jų veiklos tęstinumą.
  2. Reaguodamos į COVID -19 protrūkį ir siekdamos sumažinti šioms įmonėms tenkančią naštą, nacionalinės kompetentingos institucijos (NKI) turėtų laikytis lankstesnio požiūrio dėl 2019 m. pabaigos priežiūros ataskaitų teikimo ir jų viešo atskleidimo datų.
  3. Be to, artimiausiu metu EIOPA apribos informacijos ir konsultacijų prašymų kiekį iki esminių aspektų, reikalingų dabartinei padėčiai rinkoje vertinti ir stebėti.
  4. EIOPA pratęsė 2020 m. „Mokumas II“ peržiūros holistinio poveikio vertinimo terminą dviem mėnesiams – iki 2020 m. birželio 1 d. Artimiausiomis dienomis EIOPA paskelbs išsamią informaciją apie atidėtus papildomų ataskaitų ir informacijos teikimo reikalavimus.

Mokumas ir kapitalo pozicija

  1. Pagal direktyvos „Mokumas II“ nuostatas reikalaujama, kad ES draudimo įmonės nuolat turėtų pakankamai nuosavų lėšų ir atitiktų joms keliamą mokumo kapitalo reikalavimą. Pagal riziką įvertintas mokumo kapitalo reikalavimas leidžia draudimo įmonėms padengti patirtus didelius nuostolius ir užtikrina, kad draudėjai ir naudos gavėjai laiku gaus visas išmokas.
  2. Be to, „Mokumas II“ sistemoje tarp mokumo kapitalo reikalavimo ir minimalaus kapitalo poreikio, nustatančio mažiausią galimą kapitalo sumą, norint vykdyti draudimo veiklą, nustatyta galimybė imtis atitinkamo lygmens priežiūros priemonių. Tai suteikia lankstumo ekstremalių situacijų atvejais, įskaitant priemones, skirtas nukentėjusiųjų draudikų atitikties mokumo kapitalo reikalavimui užtikrinimo laikotarpiui pratęsti, pavyzdžiui, kaip tai numatyta direktyvos „Mokumas II“ 138 straipsnyje.
  3. Be to, naujausi testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai parodė, kad draudimo sektorius turi sukaupęs pakankamą kapitalą ir gali atlaikyti rimtus sukrėtimus.
  4. „Mokumas II“ sistema taip pat apima keletą priemonių, kurios gali būti pasitelktos siekiant sumažinti sektoriui kylančią riziką ir patiriamą poveikį. EIOPA ir NKI yra pasirengusios prireikus šias priemones koordinuotai įgyvendinti, kad užtikrintų draudėjų saugumą ir finansinį stabilumą.
  5. Nepaisant to, draudimo bendrovės turėtų imtis priemonių, kad išlaikytų savo kapitalo poziciją, kartu užtikrindamos ir apdraustųjų apsaugą, laikydamosi apdairios dividendų ir kitų išlaidų, įskaitant kintamą atlygį, paskirstymo politikos.
  6. Be šių išvardytų priemonių, EIOPA kartu su NKI ir kitomis Europos priežiūros institucijomis ir Europos sisteminės rizikos valdyba toliau stebės situaciją ir imsis arba siūlys ES institucijoms imtis visų būtinų priemonių, kad būtų sušvelnintas rinkos svyravimų poveikis Europos draudimo sektoriaus stabilumui ir užtikrinta draudėjų apsauga.

EIOPA: draudikai ir tarpininkai turėtų imtis veiksmų siekiant sumažinti COVID-19 poveikį vartotojams

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) pripažįsta precedento neturinčią padėtį, susidariusią dėl koronaviruso (COVID-19) protrūkio, ir atidžiai stebi, kaip šis protrūkis ir toliau trikdo namų ūkių ir įmonių veiklą visoje Europoje.

Draudikai, draudimo tarpininkai ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai (toliau – tarpininkai) atlieka svarbų vaidmenį sudarydami sąlygas vartotojams valdyti savo rizikas pasitelkiant teikiamą apsaugą nuo netikrumo. Protrūkio sąlygomis galimybė naudotis draudimo paslaugomis ir jų teikimo tęstinumas turėtų būti laikomi esminiais.

EIOPA palankiai vertina iniciatyvas, kurių jau ėmėsi draudikai ir tarpininkai siekdami remti vartotojus ir jiems padėti, taip pat dėmesį, skiriamą vartotojams, nukentėjusiems nuo koronaviruso (COVID-19), įskaitant tuos, kurie yra ypač pažeidžiami.

Vis dėlto koronaviruso (COVID-19) protrūkio sukeltų sutrikdymų mastas ir reikšmingumas galėtų pakenkti pasitikėjimui šiuo sektoriumi, jei sąžiningas elgesys su vartotojais nebebus sektoriaus prioritetas. Labai svarbu, kad draudikai ir tarpininkai ir toliau daugiausia dėmesio skirtų verslo tęstinumo užtikrinimui ir sąžiningam elgesiui su vartotojais. 

EIOPA primygtinai ragina draudikus ir tarpininkus atsižvelgti į įvairias praktines koronaviruso (COVID-19) protrūkio pasekmes kasdienei vartotojų veiklai, ypač kalbant apie šiuo metu taikomas socialinių kontaktų ribojimo ir saviizoliacijos priemones. Dabartinėmis aplinkybėmis vartotojai gali neturėti galimybės vykdyti sutartinių įsipareigojimų arba gali būti priversti keisti savo įprastą elgesį. Keli pavyzdžiai, kurių sąrašas nėra baigtinis:

  • neturi galimybės per nustatytą laikotarpį pateikti reikalavimo išmokėti draudimo išmoką;
  • neturi galimybės atlikti patikrinimo (pvz., automobilio patikros arba sveikatos patikrinimo);
  • naudojasi nuolatine gyvenamąja vieta kaip darbo vieta, o tai gali pažeisti turimo būsto draudimo sutarties sąlygas.

EIOPA tikisi, kad visi rinkos dalyviai ir toliau veiks atsižvelgdami į vartotojų interesus per visą savo santykių su vartotoju ciklą. Toks veikimas būtų laikomas atitinkančiu draudėjų apsaugos reikalavimus, nustatytus atitinkamuose teisės aktuose, pvz., Direktyvoje 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo ir Direktyvoje 2009/138/EB (direktyva „Mokumas II“).

Visų pirma EIOPA prašo draudikų ir tarpininkų:

  1. Laiku teikti aiškią informaciją vartotojams apie sutartines teises. Nenuoseklus išimčių taikymas gali pakenkti vartotojams ir padaryti didesnę žalą draudimo sektoriaus reputacijai. Šiais nerimo ir sunkumų laikais labai svarbu, kad vartotojai suprastų ir žinotų turimos draudimo apsaugos  apimtį, taikomas išimtis ir koronaviruso (COVID-19) poveikį savo draudimo sutartims.
  2. Bendraujant su vartotojais visomis ryšio priemonėmis elgtis sąžiningai ir aiškiai. EIOPA tikisi, kad bendraudami su vartotojais rinkos dalyviai elgsis su jais sąžiningai ir aiškiai. Jie turėtų vengti neaiškių terminų, kurie galėtų būti klaidingai aiškinami arba sukelti painiavą. Bendraudami su vartotojais rinkos dalyviai taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kaip vartotojai gali reaguoti į rinkų nestabilumą, siekdami sumažinti žalos vartotojams riziką. Bendravimas su vartotojais turėtų būti subalansuotas ir kruopščiai suderintas.
  3. Informuoti vartotojus apie priemones, kurių imasi draudikai ir tarpininkai nenumatytais (nepaprastosios padėties) atvejais. Vartotojai taip pat turėtų būti informuojami apie tai, kokį poveikį šios priemonės gali turėti jų sutartiniams santykiams ir teikiamoms paslaugoms. Keli galimo poveikio pavyzdžiai, kurių sąrašas nėra baigtinis:
  • paslaugų tęstinumas (pvz., platesnio masto paslaugų perkėlimas į internetą);
  • draudimo sutarčių galiojimas (pvz., laikinas automatinis pratęsimas, kol tęsiasi nepaprastoji padėtis);
  • reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimo procedūrų ar kitų vartotojams teikiamų paslaugų pakeitimai;
  • papildomos organizacinės priemonės, skirtos su koronavirusu (COVID-19) susijusioms vartotojų užklausoms administruoti (pvz., vartotojų dažnai užduodamų klausimų skelbimas, kontaktiniai duomenys, pagalbos linija ir t. t.).
  1. Toliau taikyti produkto priežiūros ir valdymo (angl. POG) reikalavimus, atsižvelgiant į koronaviruso (COVID-19) protrūkio poveikį; prireikus atlikti produkto peržiūrą. Produktų peržiūromis turėtų būti siekiama įvertinti, atitinkamais atvejais, koronaviruso (COVID-19) protrūkio poveikį pagrindinėms esamų produktų savybėms, kad būtų įvertinta, ar jos vis dar atitinka nustatytos tikslinės rinkos poreikius, ypatumus ir tikslus, o jei neatitinka, imtis atitinkamų priemonių.

Nors draudikai skatinami kurti naujus produktus, atitinkančius draudimo poreikius, jie turėtų tinkamai apibrėžti tikslinę rinką ir įvertinti tokių produktų atitiktį tikslinės rinkos poreikiams, tikslams ir ypatumams.

  1. Atsižvelgti į vartotojų interesus ir lanksčiai su jais elgtis, kai tai yra pagrįsta ir praktiškai įgyvendinama. Visų pirma, atsižvelgiant į dabartinę padėtį gali prireikti lankstumo procesų ir terminų atžvilgiu, kad vartotojams ir toliau būtų užtikrinama svarbi draudimo apsauga, kuri priešingu atveju būtų prarasta.

Svarbu pripažinti, kad pandemijai paplitus plačiai dėl sektoriaus galimybių ribos gali būti sunku užtikrinti draudimui būtiną rizikos sutelkimą (angl. pooling of risks). Apskritai, nustačius sutartyse nenumatytų nuostolių kompensavimą atgaline data, galėtų kilti reikšminga nemokumo rizika ir galiausiai kilti grėsmė draudėjų apsaugai ir rinkos stabilumui, o tai padidintų dabartinės sveikatos krizės finansinį ir ekonominį poveikį.

EIOPA ir nacionalinės priežiūros institucijos (NPI) bendradarbiauja, kad užtikrintų finansinį stabilumą, rinkos vientisumą ir vartotojų apsaugą, ir labai atidžiai stebi pokyčius, susijusius su koronaviruso (COVID-19) protrūkiu. Kadangi galimos elgsenos ir vartotojų apsaugos rizikos pobūdis gali pasikeisti, įskaitant didesnį kibernetinės rizikos poveikį, EIOPA ir NPI toliau vykdys sustiprintą rinkos stebėseną ir prireikus pateiks papildomų nurodymų.


EIOPA: dėl dividendų paskirstymo ir kintamojo atlygio politikos

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) mano, kad labai svarbu užtikrinti galimybę naudotis draudimo paslaugomis bei šių paslaugų teikimo tęstinumą ir išsaugoti draudimo sektoriaus gebėjimą vykdyti savo funkcijas, t. y. išsaugoti mechanizmą, kuriuo piliečiai ir verslo subjektai perkelia savo riziką. Taip pat svarbu išsaugoti gebėjimą telkti santaupas ir investuoti jas į realiąją ekonomiką. Todėl (per)draudikai turi imtis visų reikalingų priemonių, kad užtikrintų pakankamą nuosavų lėšų lygį, kuris leistų apsaugoti draudėjus ir padengti galimus nuostolius.

Kaip paminėta kovo 17 d. EIOPA pranešime, šios krizės laikotarpiu visi (per)draudikai turėtų stengtis užtikrinti, kad jų kapitalo pozicija atitiktų apdraustųjų asmenų apsaugos poreikius, ir laikytis apdairios dividendų ir kitų sumų, įskaitant kintamąjį atlygį, paskirstymo politikos.

Pagal tokią apdairią politiką (per)draudikai turėtų užtikrinti, kad bendri mokumo poreikiai būtų vertinami perspektyvos atžvilgiu, būtų deramai atsižvelgiama į dabartinį su COVID-19 poveikiu finansų rinkoms ir ekonomikai susijusio neapibrėžtumo dydį, mastą ir trukmę, taip pat į šio neapibrėžtumo padarinius pačių (per)draudikų mokumo ir finansinei padėčiai.

Atsižvelgiama į šį neapibrėžtumą EIOPA ragina (per)draudikus kol kas laikinai sustabdyti visą savo nuožiūra vykdomą dividendų paskirstymą ir akcijų išpirkimą, kurių tikslas – išmokėti atlygį akcininkams. Kai COVID-19 finansinis ir ekonominis poveikis bus aiškesnis, sprendimą dėl sustabdymo reikėtų peržiūrėti.

Atsižvelgdama į poreikį užtikrinti, kad kapitalas draudimo įmonių grupių viduje būtų paskirstomas veiksmingai ir apdairiai, taip pat atsižvelgdama į poreikį užtikrinti tinkamą bendros rinkos veikimą, EIOPA ragina apdairumo principo laikytis ir konsoliduotu lygmeniu visoms (per)draudimo įmonių grupėms ir tokius pačius principus taikyti reikšmingiems dividendų paskirstymams grupės viduje arba panašiems sandoriams, kai tai gali stipriai paveikti grupės arba kurios nors jos įmonės mokumą arba likvidumą. Tokio poveikio reikšmingumą turėtų stebėti ir grupės, ir atskirų įmonių priežiūros institucijos.

Apdairumo principą reikėtų taikyti ir kintamojo atlygio politikai. Tikimasi, kad (per)draudikai peržiūrės dabartinę atlygio politiką, mokėjimo praktiką bei skyrimą ir užtikrins, kad atlygio politika, mokėjimo praktika ir skyrimas atitiktų apdairaus kapitalo planavimo principus ir derėtų su esama ekonomine padėtimi ir ją atspindėtų. Tokiomis aplinkybėmis reikėtų laikytis konservatyvios kintamosios atlygio dalies nustatymo politikos ir apsvarstyti galimybę atidėti kintamosios atlygio dalies mokėjimą.

Jeigu (per)draudikai mano, kad yra teisiškai įpareigoti išmokėti dividendus arba dideles kintamojo atlygio sumas, jie turėtų paaiškinti pagrindines to priežastis savo nacionalinei kompetentingai institucijai.


EIOPA: dėl konsultacijų ir papildomų prašymų pateikti informaciją pratęsimo ar atidėjimo  

COVID-19 protrūkis padarė nemažą poveikį Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA), nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI) ir finansų įstaigų veiklai. Dėl to reikia ne tik vertinti padarinius rinkai ir siūlyti, kokių reguliavimo priemonių reikėtų nedelsiant imtis, bet ir įgyvendinti verslo tęstinumo planus.

Nuo 2020 m. kovo 16 d. visi EIOPA darbuotojai dirba nuotoliniu būdu. NKI tenka atremti panašius iššūkius.

Itin svarbu užtikrinti, kad draudikai galėtų ir toliau teikti paslaugas savo klientams. Todėl draudimo įmonės turėtų būti pasirengusios įgyvendinti būtinas verslo tęstinumo užtikrinimo priemones ir yra svarbu, kad EIOPA ir NKI pagal galimybes padėtų palengvinti draudikų veiklą.

Dėl to kovo 17 d. pranešime EIOPA paskelbė, kad, teikdama prašymus pateikti informaciją ir konsultuodamasi su sektoriaus subjektais, apsiribos tik esmine informacija, kuri yra reikalinga dabartinės padėties poveikiui rinkai vertinti ir stebėti.

Siekdama užtikrinti, kad prioritetai atitiktų esamą padėtį, EIOPA juos perskirsto ir švelnina reikalavimus – pratęsia terminus arba atideda projektus, kuriems reikalingas NKI ir (arba) sektoriaus subjektų indėlis.

Šiuo metu vykstančios konsultacijos ir (arba) rinkos subjektams pateikti prašymai

Kadangi yra laikomasi nuomonės, kad dabartinė padėtis paveikė finansų įstaigų galimybes pateikti atsakymus dėl EIOPA konsultacijoms skirtų dokumentų arba atsakyti į prašymus pateikti duomenis, šiuo metu su rinkos subjektais vykstančių konsultacijų laikotarpį siūloma pratęsti. Naujos konsultacijų laikotarpių pabaigos datos:

  • techninių įgyvendinimo priemonių, skirtų dokumentų rinkiniui dėl priežiūrinių ataskaitų teikimo ir viešo duomenų atskleidimo pagal „Mokumas II“, peržiūra – pastabų pateikimo terminas pratęsiamas šešiomis savaitėms nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki birželio 1 d.;
  • konsultacijos dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto techninių įgyvendinimo standartų – pastabų pateikimo terminas pratęsiamas keturiomis savaitėms nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki birželio 17 d.;
  • konsultacijos dėl diskusijoms skirto dokumento dėl nuoseklaus tarpbankinės palūkanų normos (IBOR) atsisakymo – pastabų pateikimo terminas pratęsiamas devyniomis savaitėms nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki birželio 30 d.;
  • rinkos ir kredito rizikos lyginamasis tyrimas – informacijos pateikimo terminas pratęsiamas penkiomis savaitėmis nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki liepos 3 d.

Viešos konsultacijos su rinkos subjektais, rengiamos pagal Priežiūros institucijų valdybos patvirtinimo procedūras (įskaitant diskusijoms skirtus dokumentus)

  • Diskusijoms skirto dokumento dėl vertės grandinės / „Insurtech“ paskelbimas pastaboms pateikti atidėtas (data bus nustatyta vėliau).
  • Antrojo diskusijoms skirto dokumento dėl draudimo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodinių principų paskelbimas viešoms pastaboms pateikti atidėtas (data bus nustatyta vėliau).

Prašymai pateikti informaciją, kurie turi būti pradėti teikti finansų įstaigoms I–II ketv. (informacija iš EIOPA 2020 m. metinio veiklos plano kalendoriaus). Toliau pateikiamas prašymų pateikti informaciją sąrašas:

  • buvo suplanuota bet kuriuo atveju šiais metais įmonių neprašyti pateikti ilgalaikių garantijų peržiūrai reikalingos informacijos. Prašymas NKI pateikti informaciją greičiausiai bus nukeltas iš II ketv. į III ketv.;
  • 2020 m. jautrumo klimato kaitos rizikai analizė. Prašymas pateikti duomenis, kuriais būtų papildyti duomenys apie principą „iš viršaus į apačią“ ir grupių kokybinės apklausos apie finansinės atskaitomybės tikslais teikiamas ataskaitas rezultatai, kaip sutarta 2020 m. veiksmų gairėse dėl su klimato kaita susijusios pereinamojo laikotarpio rizikos, bus atšauktas. Ataskaita bus parengta remiantis turima informacija;
  • I–II ketv. suplanuotas duomenų rinkimas apie itin mažo pajamingumo poveikį draudikams, siekiant papildyti duomenis pagal „Mokumas II“, bus pradėtas vėliau, kad būtų galima įtraukti informaciją apie COVID-19 poveikio vertinimą (jei reikės).

EIOPA: dėl priežiūrai teikiamų ir viešai atskleidžiamų ataskaitų terminų

1 rekomendacija. Metų, pasibaigusių 2019 m. gruodžio 31 d. arba vėliau, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 1 d., metinių ataskaitų teikimas.

Kompetentingos institucijos turėtų leisti ir grupės, ir atskirų subjektų reguliariąsias priežiūrines ataskaitas pateikti aštuoniomis savaitėmis vėliau.

Kompetentingos institucijos turėtų leisti ir grupės, ir atskirų subjektų metinės kiekybinės informacijos formas pateikti aštuoniomis savaitėmis vėliau, išskyrus: atskirų subjektų lygmeniu – informaciją apie teikiamos informacijos turinį (S.01.01), pagrindinę informaciją (S.01.02), balanso informaciją (S.02.01), gyvybės draudimo pinigų srautų prognozę (S.13.01), informaciją apie ilgalaikes garantijas (S.22.01), informaciją apie nuosavas lėšas (S.23.01) ir informaciją apie mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimą (S.25.01–S.25.03).

Kompetentingos institucijos turėtų leisti ir grupės, ir atskirų subjektų metinės kiekybinės informacijos formas pateikti aštuoniomis savaitėmis vėliau, išskyrus: grupės lygmeniu – informaciją apie teikiamos informacijos turinį (S.01.01), pagrindinę informaciją (S.01.02), balanso informaciją (S.02.01), informaciją apie ilgalaikes garantijas (S.22.01), informaciją apie nuosavas lėšas (S.23.01), informaciją apie mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimą (S.25.01–S.25.03) ir informaciją apie grupei priklausančias įmones (S.32.01).

Kompetentingos institucijos turėtų leisti pirmiau nurodytas kiekybinės informacijos formas pateikti dviem savaitėmis vėliau.

Kompetentingos institucijos panašaus lankstumo turėtų laikytis visų specialiųjų nacionalinių ataskaitų arba papildomų reikalavimų (pvz., savo rizikos ir mokumo vertinimo ataskaitos pateikimo terminų, audito reikalavimų ir pan.) srityse.

Kompetentingos institucijos turėtų pateikti gautą informaciją EIOPA ne vėliau kaip per keturias savaites nuo informacijos gavimo.

2 rekomendacija. 2020 m. I ketv., pasibaigusio 2020 m. kovo 31 d. arba vėliau, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 30 d., ketvirtinių ataskaitų teikimas

Kompetentingos institucijos turėtų leisti ir grupės, ir atskirų subjektų 2020 m. I ketv. kiekybinės informacijos formas ir ketvirtinę finansinio stabilumo ataskaitą pateikti viena savaite vėliau, išskyrus informaciją apie išvestinių finansinių priemonių sandorius (S.08.02) ir kiekybinės informacijos formas.

Šią ketvirtinę informaciją raginama pateikti anksčiau. Pripažįstant, kaip svarbu jėgas sutelkti tam, kad būtų užtikrintas bendras pateikiamos informacijos tikslumas, įmonės gali, jei to reikia, apsvarstyti galimybę mažesnės svarbos skaičiavimo aspektams taikyti proporcingumo principą.

Kompetentingos institucijos turėtų leisti informacijos apie išvestinių finansinių priemonių sandorius formą (S.08.02) pateikti keturiomis savaitėmis vėliau.

Draudimo ir perdraudimo įmonės informacijos apie nuosavas lėšas formoje (S.23.01) mokumo kapitalo reikalavimo įvertį turėtų pateikti pagal ketvirčio pabaigos ataskaitinės dienos būklę, o ne paskutinį apskaičiuotą įvertį, kaip nurodyta Instrukcijose.

Kompetentingos institucijos turėtų pateikti gautą informaciją EIOPA ne vėliau kaip per keturias savaites nuo informacijos gavimo. 

3 rekomendacija. Metų, pasibaigusių 2019 m. gruodžio 31 d. arba vėliau, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 1 d., mokumo ir finansinės padėties ataskaita

Kompetentingos institucijos turėtų leisti mokumo ir finansinės padėties ataskaitą paskelbti aštuoniomis savaitėmis vėliau, išskyrus šią informaciją: ir grupės, ir atskirų subjektų lygmeniu – balanso informaciją (S.02.01), informaciją apie ilgalaikes garantijas (S.22.01), informaciją apie nuosavas lėšas (S.23.01), informaciją apie mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimą (S.25.01), teikiamą pagal Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/2452 nustatytas formas.

Kompetentingos institucijos turėtų leisti pirmiau nurodytas formas paskelbti dviem savaitėmis vėliau, tam naudojant duomenų atskleidimo būdus, kurie yra paprastai naudojami mokumo ir finansinės padėties ataskaitai paskelbti.

Draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų dabartinę padėtį laikyti „svarbiu įvykiu“, kaip nurodyta direktyvos „Mokumas II“ 54 straipsnio 1 dalyje, ir kartu su informacija apie metus, pasibaigusius 2019 m. gruodžio 31 d. arba vėliau, paskelbti visą aktualią informaciją apie koronaviruso (COVID-19) protrūkio poveikį paskelbtai informacijai.

Ataskaitų pateikimo terminus pratęstus, atsižvelgiant į šias EIOPA rekomendacijas, rasite čia https://www.lb.lt/lt/draudikai-informacijos-teikimo-kalendorius.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-04-08