[[#ex]]
COVID-19: patvirtintos išskirtinės, lengvinančios bankų skolinimą, paramos taisyklės
Reaguodamas į COVID-19 pandemijos sukeltą finansų rinkų šoką, Europos Parlamentas patvirtino naująjį reglamentą, keičiantį tam tikras Kapitalo reikalavimų reglamento (ES) Nr. 575/2013 (KRR) ir jo pakeitimų, įtvirtintų Kapitalo reikalavimų reglamente (ES) Nr. 2019/876 (KRR II) nuostatas. Šiuo teisės aktu patvirtintos išskirtinės paramos įstaigoms priemonės COVID-19 pandemijos poveikiui sumažinti. Naujasis reglamentas įsigalioja iš karto po jo paskelbimo Oficialiajame leidinyje (artimiausiomis dienomis) ir, be visų kitų, apima tokius pagrindinius klausimus:
- siekiant sušvelninti dėl COVID-19 pandemijos galimo reikšmingo specialiųjų atidėjinių poreikio išaugimo įtaką įstaigų gebėjimui skolinti, TFAS 9 pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas pratęsiamas dvejiems metams;
- mažinant didelį neigiamą centrinės valdžios skolos rinkų kintamumo poveikį įstaigų reguliuojamajam kapitalui ir jų pajėgumui skolinti klientams, COVID-19 pandemijos laikotarpiu atkuriamas laikinas prudencinis filtras, kuris sušvelnintų tą pernelyg didelio kintamumo poveikį;
- COVID-19 pandemijos sąlygomis suderintas neveiksnių pozicijų, kurioms suteiktos nacionalinių vyriausybių ar kitų viešųjų subjektų garantijos, ir neveiksnių pozicijų, kurioms suteiktos oficialių eksporto kredito agentūrų garantijos, minimalus padengimo lygis. Numatytas laikinas išplėtimas, kad palankiau būtų traktuojamos neveiksnios pozicijos ne tik su eksporto kredito agentūrų garantijomis, bet ir tuo atveju, kai garantijos suteiktos valstybės ar kitų viešųjų subjektų;
- skatinant įstaigų skolinimą namų ūkiams ir įmonėms, COVID-19 pandemijos aplinkybėmis teisė pasinaudoti diskrecija laikinai neįtraukti tam tikrų centrinio banko pozicijų į bendrą pozicijų matą, apskaičiuojant sverto rodiklį, leidžiama anksčiau nei nuo 2021 m. birželio 28 d., kaip buvo nustatyta KRR II;
- atsižvelgiant į Bazelio bankų priežiūros komiteto sprendimą „Bazelis III“ baigiamąją pokrizinio laikotarpio reformą (angl. Basel III: Finalising post-crisis reforms) atidėti metams (perkeliant įgyvendinimo terminą iš 2022 m. sausio 1 d. į 2023 m. sausio 1 d.), sverto rezervo, kuris aktualus pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms (angl. global systemically important institutions, G-SII) ir kurį taikyti pagal KRR II buvo numatyta nuo 2022 m. sausio 1 d., taikymo pradžia taip pat atidėta metams;
- siekiant sušvelninti pandemijos poveikį, pagal KRR II numatyto lengvatinio traktavimo paskoloms, kurias pensininkams ir pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantiems asmenims įstaiga suteikė už besąlygišką skolininko pensijos ar darbo užmokesčio dalies pervedimą tai įstaigai, taikymo data yra paankstinta: įstaigos gali pasinaudoti šia palankesne tvarka dar nesibaigus COVID-19 pandemijai, o ne nuo 2021 m. birželio 28 d. (kaip buvo numatyta pagal KRR II);
- siekiant sumažinti neigiamus pandemijos padarinius skatinant mažųjų ir vidutinių įmonių bei infrastruktūros projektų finansavimą, pagal KRR II numatyto mažųjų ir vidutinių įmonių pozicijų, atitinkančių tam tikrus kriterijus, ir su infrastruktūros projektų finansavimu susijusių, tam tikras sąlygas atitinkančių pozicijų lengvatinio traktavimo taikymo data COVID-19 pandemijos sąlygomis yra paankstinta: įstaigos gali šią palankesnę tvarką pradėti taikyti dar nesibaigus COVID-19 pandemijai, o ne nuo 2021 m. birželio 28 d. (kaip buvo numatyta pagal KRR II);
- atsižvelgiant į tai, kad dėl viešųjų priemonių, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 pandemiją, paspartėjo naudojimosi skaitmeninėmis paslaugomis tempas, prudencinės tvarkos, taikomos tam tikrai programinei įrangai kaip turtui, kuri iš dalies buvo pakeista KRR II įtvirtintomis nuostatomis, siekiant paremti perėjimą prie labiau skaitmenizuoto bankų sektoriaus, taikymo data yra paankstinta: pakeitimai įsigalios kartu su Europos bankininkystės institucijos (EBI) atitinkamų techninių reguliavimo standartų (TRS), kuriais nustatoma programinės įrangos turto atskaitymo iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo apimtis ir programinės įrangos rizikos svorio skaičiavimas, įsigaliojimu, o ne per 12 mėn. nuo šių EBI TRS įsigaliojimo;
- siekiant remti kovos su COVID-19 pandemijos padariniais priemones, kai kuriose valstybėse gali prireikti viešojo finansavimo išleidžiant vyriausybės obligacijas, išreikštas kitos valstybės narės nacionaline valiuta. Siekiant išvengti nereikalingų suvaržymų įstaigoms, investuojančioms į tokias obligacijas, naujaisiais pakeitimais iš naujo nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, skirtos centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms kitos valstybės narės nacionaline valiuta, ir pratęsiamas pereinamasis laikotarpis, susijęs su didelių pozicijų ribomis;
- švelninant per COVID-19 pandemiją reikšmingai išaugusio rinkos kintamumo neigiamą poveikį, rinkos rizikos kapitalo reikalavimų apskaičiavimui taikant vidaus modelius, suteikiamas papildomas lankstumas grįžtamojo patikrinimo reikalavimo vykdymui: pagal naują prudencinę tvarką, apskaičiuojant vidaus modeliuose naudojamo daugiklio dydį, laikinai leidžiama neįtraukti per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. užfiksuotų grįžtamojo patikrinimo nukrypimų, jeigu jie atsirado ne dėl vidaus modelių trūkumų;
- Europos bankininkystės institucijai, Europos Centriniam Bankui ir kitoms kompetentingoms institucijoms paskelbus rekomendacijas įstaigoms COVID-19 pandemijos metu sustabdyti dividendų, kintamojo atlygio mokėjimus ir akcijų atpirkimus, kompetentingos institucijos skatinamos užtikrinti nuoseklų tokių rekomendacijų laikymąsi ir visapusiškai pasinaudoti savo priežiūros įgaliojimais, įskaitant, kai taikytina, įgaliojimus nustatyti įstaigoms privalomus paskirstomų sumų arba kintamojo atlygio apribojimus.
Šios ir kitos prudencinės priemonės, įtvirtintos naujais pakeitimais, taikomos laikinai ir išskirtinai COVID-19 pandemijos neigiamam poveikiui sumažinti.
ECB pakartoja priežiūrinį lūkestį, kad bankai bus itin nuosaikūs nustatydami kintamąjį atlygį
ECB paragino visus bankus apsvarstyti galimybę nepaskirstyti dividendų ir neišpirkti akcijų arba tai riboti iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Rekomendacija teikiama atsižvelgiant į finansų sistemos stabilumo vertinimą ir parengta glaudžiai bendradarbiaujant su Europos sisteminės rizikos valdyba.
Atsižvelgiant į tebevyraujantį netikrumą dėl koronaviruso pandemijos poveikio ekonomikai, ECB tikisi, kad dividendams mokėti ir akcijoms išpirkti skiriama suma neviršys 15 proc. sukaupto 2019 ir 2020 m. pelno ir 20 bazinių punktų pagal pagal bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) pakankamumo koeficientą, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra mažesnis. Bankai, kurie ketina mokėti dividendus ar išpirkti akcijas, turi būti pelningi ir kurių kapitalo raida yra stabili. Tikimasi, kad jie susisieks su savo jungtine priežiūros grupe ir aptars, ar numatomo paskirstymo lygis yra riziką ribojantis. Bankai turėtų susilaikyti ir nuo tarpinių dividendų mokėjimo iš savo 2021 m. pelno.
Ankstesnė rekomendacija dėl laikino visų piniginių dividendų paskirstymo ir akcijų atpirkimo sustabdymo, pateikta 2020 m. kovo 27 d. (ir vėliau pratęsta liepos 28 d.), buvo susijusi su išskirtinėmis ir sudėtingomis aplinkybėmis, su kuriomis 2020 m. susidūrė Europos ekonomika. Peržiūrėdamas savo rekomendaciją, ECB pripažįsta, kad netikrumas makroekonominėse prognozėse sumažėjo. Nepaisant tolesnių iššūkių, peržiūrėtos prognozės yra artimos pagrindiniam scenarijui, pagal kurią ECB atliko šių metų pirmojo pusmečio pažeidžiamumo analizę, kuri patvirtino Europos bankų sektoriaus atsparumą.
Peržiūrėta rekomendacija siekiama išsaugoti bankų gebėjimą padengti nuostolius ir teikti paskolas ekonomikai remti. Kadangi pandemijos poveikis bankų balansams dar nevisiškai pasireiškė, o bankai gauna naudos dėl vis dar taikomų viešosios finansinės paramos priemonių, ir atsižvelgiant į tai, kad kredito vertė mažėja ne iš karto, o praėjus tam tikram laikui, būtina ir toliau elgtis apdairiai.
Rekomendacija yra susijusi su dabartinėmis išskirtinėmis aplinkybėmis ir galioja iki 2021 m. rugsėjo pabaigos. Tuo metu, jeigu neįvyks reikšmingų neigiamų pokyčių, ECB ketina panaikinti rekomendaciją ir grįžti prie bankų kapitalo ir paskirstymo planų vertinimo remiantis įprasto priežiūros ciklo rezultatais. Bankai turėtų ir toliau naudoti savo kapitalo bei likvidumo atsargas skolinimo tikslais ir nuostoliams padengti. ECB nereikalaus, kad bankai pradėtų pildyti savo kapitalo atsargas, kol nebus pasiektas kapitalo sumažėjimo pikas.
Savo laiške bankams ECB taip pat pabrėžė lūkestį, kad bankai bus itin nuosaikūs kintamojo atlygio klausimais pagal tą patį grafiką, kuris numatytas dividendams mokėti ir akcijoms išpirkti (2021 m. rugsėjo 30 d.). Priežiūros institucija atidžiai vertins bankų atlygio politiką, daugiausia dėmesio skirdama poveikiui, kurį ši politika daro bankų gebėjimui išsaugoti patikimą kapitalo bazę.
ECB rekomenduoja, kad nacionalinės priežiūros institucijos prireikus tokią pačią rekomendaciją taikytų savo tiesiogiai prižiūrimiems mažiau svarbiems bankams.
ECB prašo bankų nemokėti dividendų bent iki 2020 m. spalio mėn.
Europos Centrinis Bankas (ECB) atnaujino savo rekomendaciją bankams dėl dividendų paskirstymo. ECB prašo bankų nemokėti dividendų bent iki 2020 m. spalio mėn.
Siekiant padidinti bankų pajėgumą padengti nuostolius ir remti skolinimą namų ūkiams, smulkiajam verslui ir įmonėms koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu, jie neturėtų mokėti dividendų už 2019 ir 2020 finansinius metus bent iki 2020 m. spalio 1 d. Bankai taip pat turėtų susilaikyti nuo akcijų išpirkimo, kuriuo siekiama atlyginti akcininkams.
Šia nauja rekomendacija atgaline data nepanaikinami kai kurių bankų 2019 finansiniais metais jau išmokėti dividendai. Tačiau tikimasi, kad bankai, kurie paprašė savo akcininkų balsuoti dėl dividendų paskirstymo pasiūlymo būsimame visuotiniame akcininkų susirinkime, tokius pasiūlymus iš dalies pakeis pagal naująją rekomendaciją.
Rekomendacija parengta atsižvelgiant į ankstesnius 2020 m. kovo 20 d. ir 2020 m. kovo 12 d. ECB pranešimus dėl laikinųjų paramos priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad bankai ir toliau remtų ekonomiką. ECB tikisi, kad bankų akcininkai prisidės prie šių bendrų pastangų. Atsižvelgiant į tai, kapitalas, kuris nenaudojamas dividendams paskirstyti ir akcijoms išpirkti, gali būti naudojamas skolininkams – namų ūkiams, smulkiajam verslui ir įmonėms – remti ir (arba) esamų pozicijų tokių skolininkų atžvilgiu nuostoliams padengti.
Europos Centrinio Banko rekomendacija
Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijos
2020 m. gegužės 27 d. rekomendacija dėl paskirstymo ribojimo COVID-19 pandemijos metu
Pranešimas žiniasklaidai (anglų kalba)
Dėl Bazelio bankų priežiūros komiteto sprendimo atidėti naujausios Bazelio reformos įgyvendinimą
Atsižvelgdamas į beprecedentę situaciją pasaulyje, susiklosčiusią plintant COVID-19, Bazelio bankų priežiūros komitetas (angl. Basel Committee on Banking Supervision, toliau – Bazelio komitetas) nusprendė metams atidėti „Bazelis III“ reformos, 2017 m. įtvirtintos dokumente „Basel III: Finalising post-crisis reforms“ įgyvendinimą, t. y. perkelti jos įgyvendinimo datą iš 2022 m. sausio 1 d. į 2023 m. sausio 1 d. Išvesties žemutinės ribos (angl. output floor) – vieno iš labiausiai minimaliai reikalaujamo kapitalo padidėjimą skaičiuojant pagal naująją reformą nulemiančio veiksnio – pereinamojo laikotarpio įgyvendinimo terminai laipsniškai nusikelia atitinkamai iki 2028 m. sausio 1 d.
Šis Bazelio komiteto sprendimas traktuojamas kaip papildoma operacinė pagalba bankams ir priežiūros institucijoms siekiant visas jėgas sutelkti ties šiuo metu būtinomis priemonėmis, nukreiptomis kovai su pandemijos padariniais. Visiems bankams ir priežiūros institucijoms, įskaitant ir veikiančius Lietuvoje, suteikta galimybė maksimaliai atlaisvinti resursus, reikalingus šiai kovai. Apie savo sprendimą Bazelio komitetas pranešė penktadienį, kovo 27 d. (Bazelio komiteto spaudos pranešimas).
Po 2007 m. finansų krizės praėjo daugiau kaip 10 m., tačiau tarptautinės institucijos iki šiol sprendžia problemas, susijusias su šios krizės padariniais, nuolat tobulindamos ir kurdamos veiksmingesnius finansų sektoriaus veiklos reikalavimus. Kalbant apie Europos Sąjungos (ES) bankų sektorių, padėtis yra tokia, kad, nespėjus įsigalioti „Bazelis III“ reformos – kapitalo pakankamumo skaičiavimo sistemos pagal Bazelio komiteto dokumentą „Basel III: A Global Regulatory Framework for More Resilient Banks and Banking Systems“ – visiems elementams, kurie patvirtinti dar 2010 m., šis komitetas pasiūlė naujus šios sistemos pakeitimus, dėl kurių Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių lygiu susitarta 2017 m. pabaigoje, patvirtinus dokumentą „Basel III: Finalising post-crisis reforms“. Ši situacija dar labiau apsunkinama šios dienos aktualijomis, susijusiomis su COVID-19 plitimu.
2017 m. „Bazelis III“ reforma taip pat, kaip ir 2010 m. „Bazelis III“ reforma, siekiama toliau šalinti išryškintas finansų sektoriaus prieškrizinio reguliavimo spragas, didinti reguliavimo aiškumą ir leisti bankams priimti patikima informacija pagrįstus sprendimus savo veikloje, kartu išreikšti tvirtą poziciją dėl tolesnio tarptautinio bendradarbiavimo bankų reguliavimo srityje, suburiant bendram tikslui visas susijusias ES institucijas, galutiniame etape prisidedant prie pasaulinio finansinio stabilumo. Pagrindinės 2017 m. „Bazelis III“ reformos priemonės apima:
ES institucijose prasidėjus intensyviam darbui dėl šių naujų reikalavimų perkėlimo į ES teisę, o bankuose papildomiems darbams, susijusiems su pasirengimu įgyvendinti šią reformą, naujausios grėsmės, susijusios su COVID-19 plitimu, akivaizdoje tapo aktualu šiek tiek sulėtinti šį tempą, persvarstyti veiklos prioritetus ir visas jėgas nukreipti bendram neatidėliotinam atsakui sukurti – realiuoju laiku palaikyti bankų sistemos finansinį stabilumą.
Europos bankininkystės institucija: pareiškimas dėl vartotojų apsaugos ir mokėjimų
Europos bankininkystės institucija (EBI) išplatino pareiškimą dėl su vartotojų apsauga ir mokėjimais susijusių klausimų atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį
Europos bankininkystės institucija (EBI) pritaria priemonėms, kurias pasiūlė ir kurių ėmėsi šalių vyriausybės bei ES institucijos, siekdamos sumažinti neigiamą ekonominį COVID-19 pandemijos poveikį. Šios priemonės apima valstybių viešojo sektoriaus bei kredito įstaigų iniciatyvas atidėti paskolų įmokas, siūlomą bendrąjį moratoriumą (toliau – viešojo ir privačiojo sektorių moratoriumai). Dėl šios priežasties EBI įžvelgia poreikį paaiškinti keletą riziką ribojančios sistemos veikimo aspektų, siekdama ES bankų sektoriui suteikti daugiau aiškumo, kaip nuosekliai spręsti klausimus, susijusius su i) paskolų, esant įsipareigojimų nevykdymui, klasifikavimu, ii) restruktūrizuotų pozicijų nustatymu ir iii) apskaitos tvarka.
Europos bankininkystės institucija: dėl konservatyvaus požiūrio į dividendus
EBI toliau ragina bankus būti konservatyviems mokant dividendus ir paskirstant kitas išmokas COVID-19 pandemijos metu.
Kovo 12 d. pareiškime EBI paragino bankus taikyti konservatyvią paskirstymo politiką ir naudoti kapitalą taip, kad būtų užtikrintas nuolatinis ekonomikos finansavimas. Europos Sąjungos (ES) bankai buvo pajėgūs ir toliau remti verslą bei daugeliu atvejų išsaugojo aukštą kapitalizacijos lygį. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad COVID-19 sukelta krizė bei netikrumas dėl jos poveikio ekonomikai tikriausiai tęsis ir kad ateinančiais ketvirčiais turto kokybė gali ir toliau blogėti, EBI ragina bankus susilaikyti nuo kapitalo paskirstymo už bankų sektoriaus ribų, šiems priimant sprendimus dėl dividendų ir kitų išmokų, įskaitant akcijų išpirkimą, nebent tai būti daroma itin atsargiai, paskirstymo politikos.
Bankai, numatantys bet kokį dividendų ar kitokį paskirstymą, turėtų atidžiai atsižvelgti į galimą poveikį kapitalo trajektorijai. Priežiūrinio dialogo su bankais metu šiame kontekste bankų pajamų generavimo pajėgumas turėtų būti vertinamas remiantis atsargiomis prognozėmis, siekiant užtikrinti, kad bankai išsaugotų gausius išteklius ir galėtų atlaikyti galimą tolesnį turto kokybės blogėjimą, bet kartu ir toliau remtų ekonomikos atsigavimą ir finansuotų namų ūkius bei verslą.
Tolesnis konservatyvios paskirstymo politikos taikymas yra esminis dalykas užtikrinant, kad kapitalo lygis Europos bankų sektoriuje ir toliau būtų patikimas, ir sudaro pagrindą teikti reikiamą paramą ekonomikai. EBI taip pat mano, kad tebėra būtina užtikrinti efektyvų ir atsargų kapitalo paskirstymą bankų grupių viduje, todėl tai turi stebėti kompetentingos institucijos. Kapitalo paskirstymas bankų grupės viduje turėtų remti vidaus bei bendrą Europos ekonomiką ir užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos veikimą – tai itin svarbu šiuo krizės metu. Atsižvelgiant į tai, kad nepalankios sąlygos tikriausiai tęsis ir 2021 m., reikšmingą riziką prisiimančių darbuotojų1 kintamasis atlygis už 2020 m. rezultatus turėtų būti konservatyvus.
Siekiant tinkamai atsižvelgti į riziką, susijusią su COVID-19 pandemija, didesnė reikšmingą riziką prisiimančių darbuotojų kintamojo atlygio dalis turėtų būti atidėta ilgesniam laikui ir didesnė dalis turėtų būti išmokama finansinėmis priemonėmis. Kompetentingos institucijos turėtų ir toliau stebėti bankų atlygio politiką, siekdamos užtikrinti, kad ji atitiktų veiksmingo rizikos valdymo principus ir ilgalaikius banko interesus. EBI skatins šių klausimų koordinavimą tarp kompetentingų institucijų, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visoje ES.
1 – Darbuotojai, kurių profesinė veikla daro reikšmingą poveikį įstaigų rizikos pobūdžiui.
Europos bankininkystės institucija: dėl apskaitos (9-ojo TFAS)
Europos bankininkystės institucija (EBI) išplatino pareiškimą dėl riziką ribojančios sistemos pritaikymo įsipareigojimų neįvykdymo, restruktūrizavimo ir 9-ojo TFAS atžvilgiu, taikant COVID-19 poveikio mažinimo priemones
Bendrosios nuostatos dėl apskaitos ir reguliavimo sistemos
Svarbu priminti, kad pagrindinis principas, kuriuo grindžiama apskaitos tvarka, restruktūrizuotų pozicijų nustatymas ir įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtis riziką ribojančioje sistemoje, yra užtikrinimas, kad banko balansuose būtų tinkamai identifikuotas dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės turtas. Rizikos rodiklių nuoseklumas ir palyginamumas yra būtina sąlyga, siekiant, kad bankai, priežiūros institucijos ir plačioji visuomenė galėtų stebėti dabartinės krizės padarinius. Kartu suprantame, kad dabartinėmis aplinkybėmis bankų veiklos galimybės atliekant išsamius vertinimus gali būti ribotos, todėl trumpalaikis veiklos reikalavimų lankstumas yra pateisinamas. Atsižvelgiant į dabartinio sukrėtimo, kuris taip pat gali turėti įtakos vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, pobūdį, įstaigos turi visapusiškai išnaudoti apskaitos ir reguliavimo sistemose numatytas lankstumo galimybes, kad krizės metu išlaikytų tvirtą poziciją ir galėtų atlikti svarbiausias ekonomines funkcijas.
EBI laikosi nuomonės, kad viešojo ir privačiojo sektorių moratoriumai, kaip atsakas į COVID-19 epidemiją (tiek, kiek jie yra skirti ne konkretiems skolininkams, bet plačiajam kredito produktų ar klientų ratui), neturi būti automatiškai priskirti restruktūrizavimo priemonėms pagal 9-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (toliau – 9-asis TFAS) ir įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį. Tačiau tai neatleidžia kredito įstaigų nuo įsipareigojimų vertinti pozicijų, kurioms taikomos šios priemonės, kredito kokybę ir nustatyti tikėtino įsipareigojimų neįvykdymo atvejus.
Riziką ribojantis įsipareigojimų neįvykdymo nustatymas
Riziką ribojantis įsipareigojimų neįvykdymo atvejų nustatymas apima keletą švelninančių veiksnių, kuriais siekiama užtikrinti, kad įsipareigojimų neįvykdymo atvejai būtų klasifikuojami pagal realias aplinkybes, kai tikėtina, kad bus patirti tam tikri ekonominiai nuostoliai.
Kalbant apie moratoriumus, būtina atsižvelgti į keletą svarbių aspektų, kadangi šios priemonės turės didelį poveikį paskolų klasifikavimui:
Restruktūrizavimo klasifikacija
Dabartinėmis aplinkybėmis priemonės, kurias vyriausybės ir kredito įstaigos siūlo taikyti, siekdamos sumažinti neigiamą sisteminį COVID-19 pandemijos ekonominį poveikį, automatiškai nenulemia perklasifikavimo pagal restruktūrizavimo apibrėžtį.
Svarstymai dėl 9-ojo TFAS
EBI savo veiksmus derina su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (angl. European Securities and Markets Authority, ESMA), kuri 2020 m. kovo 25 d. paskelbė pareiškimą dėl finansinės atskaitomybės aspektų, atsižvelgiant į COVID-19 poveikio mažinimo priemones. Abu pareiškimai yra nuoseklūs ir turėtų būti skaitomi kartu dėl aspektų, susijusių su 9-uoju TFAS.
9-asis TFAS grindžiamas tam tikrais principais, kurie dėl savo pobūdžio nėra mechaniniai ir jų taikymas reikalauja tam tikro žmogiškojo vertinimo. Reikšmingą kredito rizikos padidėjimą būtina įvertinti remiantis nustatytais reikšmingais pokyčiais per visą tikėtiną pozicijos galiojimo laikotarpį.
Dėl atidedamų užduočių
Europos bankininkystės institucija (EBI) imasi papildomų veiksmų siekdama padėti bankams labiau sutelkti dėmesį į pagrindines operacijas.
Įgyvendinant sprendimą padėti bankams sutelkti dėmesį į pagrindines operacijas ir sumažinti visų neesminių prašymų trumpuoju laikotarpiu apimtis, EBI peržiūrėjo visas atliekamas užduotis, kurioms bankai turi pateikti informaciją per ateinančius kelis mėnesius ir nusprendė;
Išsamesnė informacija apie pasikeitimus pateikta EBI interneto svetainėje skelbiamose lentelėse.
Europos bankininkystės institucija: gairės dėl viešojo ir privačiojo sektorių moratoriumų taikymo
Europos bankininkystės institucija (EBI), vienijanti Europos Sąjungos priežiūros institucijas, atsižvelgdama į koronaviruso (COVID-19) pandemijos sukeltą poveikį ekonomikai, pratęsė Gairių dėl teisės aktų ir ne teisės aktų pagrindu moratoriumų paskoloms taikymą iki 2021 m. kovo 31 d.
Gaires dėl viešojo ir privačiojo sektorių moratoriumų taikymo atsižvelgiant į COVID-19 priemones (EBI) paskelbė 2020 m balandžio 2 d. .
EBI nuomone, mokėjimų moratoriumas yra veiksminga priemonė sprendžiant trumpalaikius likvidumo sunkumus, kurių kyla apribojus ar sustabdžius daugelio įmonių ir asmenų veiklą dėl COVID-19 įtakos.
Gairėse paaiškinama, kad mokėjimų moratoriumais nereikalaujama klasifikavimo kaip restruktūrizavimo ar būtinojo restruktūrizavimo, jei priemonės, kurių buvo imtasi, yra pagrįstos nacionalinės teisės aktais ar kredito įstaigų sektoriaus iniciatyva.
Gairėse taip pat primenama, kad įstaigos privalo ir toliau tinkamai nustatyti atvejus, kai skolininkai gali susidurti su ilgalaikiais finansiniais sunkumais, ir klasifikuoti pozicijas pagal galiojančius teisės aktus. Nesikeičia reikalavimai nustatant restruktūrizuotas pozicijas ir nevykdomus įsipareigojimus.
Teisinis pagrindas
Šios gairės parengtos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (EBI steigimo reglamentas) 16 straipsnį, kuriuo institucija įpareigojama paskelbti gaires, skirtas visoms kompetentingoms institucijoms ar visoms finansų įstaigoms, ir pateikti rekomendacijas vienai ar daugiau kompetentingų institucijų arba vienai ar kelioms finansų įstaigoms, siekiant nustatyti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią priežiūros praktiką Europos finansų priežiūros sistemoje ir užtikrinti bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą.
Kiti susiję Europos bankininkystės institucijos pranešimai
Pranešimas dėl papildomų priežiūrinių priemonių, taikytinų dėl COVID-19 pandemijos (617.5 KB download icon)
1. Kovo 12 d., 25 d., 31 d. ir balandžio 2 d. paskelbusi strateginius pranešimus, Europos bankininkystės institucija (angl. European Banking Authority,– EBI) įvertino, kad reikia išsamiau paaiškinti, kaip priežiūros srityse įgyvendinti tam tikras papildomo lankstumo galimybes ir lengvatas, ir taip pat pabrėžti, kad kai kuriuos pagrindinius priežiūros priemonių elementus yra svarbu patobulinti.
2. Šiuo pranešimu ypač siekiama paaiškinti, kaip bus laikomasi veiksmingumo, lankstumo ir pragmatiškumo principų įgyvendinant priežiūros metodikas priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procese (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP), planuojant gaivinimo procesą, taip pat užtikrinant skaitmeninių operacijų atsparumą ir taikant gaires dėl mokėjimų moratoriumų pakeitimų vertybiniais popieriais atžvilgiu.
***
Pranešimas dėl rizikos ribojimo sistemos taikymo tam tikrose rinkos rizikos srityse atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį (688.1 KB download icon)
Reaguodama į visame pasaulyje kilusią COVID-19 pandemiją, EBI paskelbė keletą pranešimų dėl pandemijos poveikio mažinimo ES bankų sektoriuje veiksmų. Savo pranešimuose EBI paaiškina, kaip veikia rizikos ribojimo sistema. Šiuo pranešimu EBI papildo anksčiau pateiktas gaires dėl COVID-19 protrūkio – paaiškina keletą su rinkos rizika susijusių rizikos ribojimo sistemos aspektų ir siūlo iš dalies keisti Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 101/2016 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo.
Šiame pranešime aptariami keturi aspektai: i) rizikos ribojimo principais pagrįstas vertės nustatymas, ii) informacijos teikimo reikalavimai pagal Esminės prekybos knygos peržiūros (angl. Fundamental Review of the Trading Book, toliau – FRTB) standartizuotą metodą, iii) bendro Europos priežiūros institucijų (toliau – EPI) techninio reguliavimo standarto (toliau – TRS) dėl nebiržinių išvestinių finansinių priemonių, kurioms netaikoma tarpuskaita, V ir VI etapų įgyvendinimas ir iv) per vidaus modelio metodo grįžtamąjį patikrinimą nustatyti nukrypimai.
***
Gairės Dėl pranešimo apie pozicijas, kurioms taikomos su COVID-19 krize susijusios atsakomosios priemonės, ir jų atskleidimo
Gairėse išdėstoma EBI nuomonė dėl tinkamos priežiūros praktikos Europos finansų priežiūros institucijų sistemoje arba dėl to, kaip Sąjungos teisė turėtų būti taikoma tam tikroje srityje. Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 4 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos kompetentingos institucijos, kurioms taikomos šios gairės, turėtų jų laikytis ir atitinkamai jas įtraukti į savo praktiką (pvz., iš dalies pakeisti savo teisinę sistemą arba priežiūros procesus), įskaitant tuos atvejus, kai gairės yra visų pirma skiriamos įstaigoms.
***
Gairės Dėl priežiūros ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimų, taikomų reaguojant į COVID‐19 pandemiją įgyvendinant greitą sprendimą pagal KRR
Šiose gairėse paaiškinama, kaip reikėtų teikti informaciją apie kredito riziką, rinkos riziką, nuosavas lėšas ir sverto koeficientą bei atskleisti informaciją apie sverto koeficientą.
***
Keičiamos Gairės EBA/GL/2018/01 dėl vienodo informacijos atskleidimo pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 473a straipsnį
Gairėse išdėstoma EBI nuomonė dėl tinkamos priežiūros praktikos Europos finansų priežiūros institucijų sistemoje arba dėl to, kaip Sąjungos teisė turėtų būti taikoma tam tikroje srityje. Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 4 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos kompetentingos institucijos, kurioms taikomos šios gairės, turėtų jų laikytis ir atitinkamai jas įtraukti į savo praktiką (pvz., iš dalies pakeisti savo teisinę sistemą arba priežiūros procesus), įskaitant tuos atvejus, kai gairės yra visų pirma skiriamos įstaigoms.
[[#ex]]