Lietuvos bankas

[[#ex]]

ECB prašo bankų nemokėti dividendų bent iki 2020 m. spalio mėn.

Europos Centrinis Bankas (ECB) atnaujino savo rekomendaciją bankams dėl dividendų paskirstymo. ECB prašo bankų nemokėti dividendų bent iki 2020 m. spalio mėn.

  • ECB prašo bankų nemokėti dividendų ar nevykdyti akcijų išpirkimo COVID-19 pandemijos metu.
  • Rekomendacija susijusi su 2019 ir 2020 m. dividendais, bent iki 2020 m. spalio 1 d.
  • ECB tikisi, kad bankai ir toliau finansuos namų ūkius, smulkųjį verslą ir įmones.

Siekiant padidinti bankų pajėgumą padengti nuostolius ir remti skolinimą namų ūkiams, smulkiajam verslui ir įmonėms koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu, jie neturėtų mokėti dividendų už 2019 ir 2020 finansinius metus bent iki 2020 m. spalio 1 d. Bankai taip pat turėtų susilaikyti nuo akcijų išpirkimo, kuriuo siekiama atlyginti akcininkams.

Šia nauja rekomendacija atgaline data nepanaikinami kai kurių bankų 2019 finansiniais metais jau išmokėti dividendai. Tačiau tikimasi, kad bankai, kurie paprašė savo akcininkų balsuoti dėl dividendų paskirstymo pasiūlymo būsimame visuotiniame akcininkų susirinkime, tokius pasiūlymus iš dalies pakeis pagal naująją rekomendaciją.

Rekomendacija parengta atsižvelgiant į ankstesnius 2020 m. kovo 20 d. ir 2020 m. kovo 12 d. ECB pranešimus dėl laikinųjų paramos priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad bankai ir toliau remtų ekonomiką. ECB tikisi, kad bankų akcininkai prisidės prie šių bendrų pastangų. Atsižvelgiant į tai, kapitalas, kuris nenaudojamas dividendams paskirstyti ir akcijoms išpirkti, gali būti naudojamas skolininkams – namų ūkiams, smulkiajam verslui ir įmonėms – remti ir (arba) esamų pozicijų tokių skolininkų atžvilgiu nuostoliams padengti.

Europos Centrinio Banko rekomendacija


Dėl Bazelio bankų priežiūros komiteto sprendimo atidėti naujausios Bazelio reformos įgyvendinimą 

Atsižvelgdamas į beprecedentę situaciją pasaulyje, susiklosčiusią plintant COVID-19, Bazelio bankų priežiūros komitetas (angl. Basel Committee on Banking Supervision, toliau – Bazelio komitetas) nusprendė metams atidėti „Bazelis III“ reformos, 2017 m. įtvirtintos dokumente „Basel III: Finalising post-crisis reforms“ įgyvendinimą, t. y. perkelti jos įgyvendinimo datą iš 2022 m. sausio 1 d. į 2023 m. sausio 1 d. Išvesties žemutinės ribos (angl. output floor) – vieno iš labiausiai minimaliai reikalaujamo kapitalo padidėjimą skaičiuojant pagal naująją reformą nulemiančio veiksnio – pereinamojo laikotarpio įgyvendinimo terminai laipsniškai nusikelia atitinkamai iki 2028 m. sausio 1 d.

Šis Bazelio komiteto sprendimas traktuojamas kaip papildoma operacinė pagalba bankams ir priežiūros institucijoms siekiant visas jėgas sutelkti ties šiuo metu būtinomis priemonėmis, nukreiptomis kovai su pandemijos padariniais. Visiems bankams ir priežiūros institucijoms, įskaitant ir veikiančius Lietuvoje, suteikta galimybė maksimaliai atlaisvinti resursus, reikalingus šiai kovai. Apie savo sprendimą Bazelio komitetas pranešė penktadienį, kovo 27 d. (Bazelio komiteto spaudos pranešimas). 

Po 2007 m. finansų krizės praėjo daugiau kaip 10 m., tačiau tarptautinės institucijos iki šiol sprendžia problemas, susijusias su šios krizės padariniais, nuolat tobulindamos ir kurdamos veiksmingesnius finansų sektoriaus veiklos reikalavimus. Kalbant apie Europos Sąjungos (ES) bankų sektorių, padėtis yra tokia, kad, nespėjus įsigalioti „Bazelis III“ reformos – kapitalo pakankamumo skaičiavimo sistemos pagal Bazelio komiteto dokumentą „Basel III: A Global Regulatory Framework for More Resilient Banks and Banking Systems“ – visiems elementams, kurie patvirtinti dar 2010 m., šis komitetas pasiūlė naujus šios sistemos pakeitimus, dėl kurių Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių lygiu susitarta 2017 m. pabaigoje, patvirtinus dokumentą „Basel III: Finalising post-crisis reforms“. Ši situacija dar labiau apsunkinama šios dienos aktualijomis, susijusiomis su COVID-19 plitimu.

2017 m. „Bazelis III“ reforma taip pat, kaip ir 2010 m. „Bazelis III“ reforma, siekiama toliau šalinti išryškintas finansų sektoriaus prieškrizinio reguliavimo spragas, didinti reguliavimo aiškumą ir leisti bankams priimti patikima informacija pagrįstus sprendimus savo veikloje, kartu išreikšti tvirtą poziciją dėl tolesnio tarptautinio bendradarbiavimo bankų reguliavimo srityje, suburiant bendram tikslui visas susijusias ES institucijas, galutiniame etape prisidedant prie pasaulinio finansinio stabilumo. Pagrindinės 2017 m. „Bazelis III“ reformos priemonės apima:

  1. standartizuotų metodų, taikomų kredito rizikai, kredito vertinimo koregavimo rizikai ir operacinei rizikai įvertinti, patikimumo ir jautrumo rizikai didinimą (kardinali metodų peržiūra); 
  2. vidaus modelių, taikomų reguliaciniais tikslais, taikymo suvaržymą:
  • vidaus modelių, taikomų kredito rizikai (tam tikroms pozicijoms), kredito vertinimo koregavimo rizikai ir operacinei rizikai įvertinti, taikymo atsisakymą;
  • įvesties žemutinių ribų (angl. input floors) – limitų tam tikriems vidaus modelių, taikomų kredito rizikai įvertinti, parametrams – nustatymą;
  1. sverto rezervo nustatymą pasaulinės sisteminės svarbos bankams (angl. global systemically-important banks, G-SIB) (pažymėtina, kad šį normatyvą nuspręsta perkelti anksčiau – tai yra 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/878 dalis); 
  2. žemiausios ribos pagal „Bazelis I“ tvarką pakeitimą išvesties žemutine riba (angl. output floor). 

ES institucijose prasidėjus intensyviam darbui dėl šių naujų reikalavimų perkėlimo į ES teisę, o bankuose papildomiems darbams, susijusiems su pasirengimu įgyvendinti šią reformą, naujausios grėsmės, susijusios su COVID-19 plitimu, akivaizdoje tapo aktualu šiek tiek sulėtinti šį tempą, persvarstyti veiklos prioritetus ir visas jėgas nukreipti bendram neatidėliotinam atsakui sukurti – realiuoju laiku palaikyti bankų sistemos finansinį stabilumą.   


Europos bankininkystės institucija: pareiškimas dėl vartotojų apsaugos ir mokėjimų

Europos bankininkystės institucija (EBI) išplatino pareiškimą dėl su vartotojų apsauga ir mokėjimais susijusių klausimų atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį

  1. Atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, susidariusias dėl COVID-19 plitimo visame pasaulyje, reikia priimti tinkamas priemones, kurios padėtų užtikrinti vartotojų apsaugą ir sklandų mokėjimo paslaugų teikimą visoje Europos Sąjungoje (ES).
  2. Reaguodamos į COVID-19 pandemiją, vyriausybės ir finansų įstaigos nedelsdamos imasi priemonių, kad sušvelnintų neigiamą sisteminį COVID-19 poveikį piliečiams ir įmonėms (daugiausia MVĮ), trumpalaikiam likvidumui bei įmonių veiklos apimčiai.
  3. Pagrindinės tokios priemonės yra bendrieji skolos moratoriumai, valstybės paskatomis siūlomas paskolų įmokų mokėjimų atidėjimas ir iniciatyvos, kurių imasi kredito įstaigos.
  4. Šiuo tikslu, nepažeisdama jokių teisiškai privalomais moratoriumais nustatytų sąlygų, EBI:
  • ragina finansų įstaigas užtikrinti, kad jos veiktų paisydamos vartotojų interesų, ypač individualiai tardamosi su klientais dėl laikinųjų priemonių, taikomų vartojimo ir būsto paskoloms;
  • primena finansų įstaigoms, kad tokios priemonės turi būti taikomos laikantis ES teisės aktų, pvz., Hipotekos kredito direktyvos ir Vartojimo kredito direktyvos, ir kad svarbu atskleisti visą informaciją, ypač apie galimus mokesčius ir išlaidas, taip pat užtikrinti sąlygų skaidrumą ir aiškumą;
  • pažymi, kad teisiniu ir reputacijos požiūriais svarbu atidžiai apsvarstyti visus naujus ir papildomus mokesčius, konkrečiai taikomus kaip nenumatytų atvejų priemonės, kurios, kaip manoma, skirtos vartotojams ir įmonėms daromam spaudimui sumažinti, ir bet kokį kryžminį produktų pardavimą vartotojams;
  • ragina finansų įstaigas, siūlančias bendrąsias laikinąsias priemones, atkreipti dėmesį į tai, kad taikant tokias priemones rizikos ribojimo požiūriu paskolos automatiškai nebūtinai bus perklasifikuojamos, taigi laikinųjų priemonių taikymas neturėtų savaime daryti neigiamą įtaką vartotojo kredito reitingui.
  1. Be to, kalbant apie mokėjimo paslaugas, EBI:
  • ragina vartotojus ir prekybininkus imtis būtinų sanitarinių atsargumo priemonių naudojant kortelių skaitytuvus atsiskaitant už prekes, kai reikia suvesti PIN kodą, be kita ko, apsvarstant visus galimus mokėjimo būdus, pvz., bekontakčius arba nuotolinius mokėjimus;
  • ragina mokėjimo paslaugų teikėjus taikyti priemones, kuriomis būtų ribojamas COVID-19 plitimas, ir tuo tikslu sudaryti palankesnes sąlygas vartotojams atlikti mokėjimus be fizinio kontakto, pasinaudojant galiojančia griežto kliento autentiškumo patvirtinimo išimtimi, kurią galima taikyti bekontakčiams mokėjimams pardavimo vietoje pagal Griežto kliento autentiškumo patvirtinimo ir bendrų ir saugių atvirųjų ryšių standartų techninių reikalavimų standartų 11 straipsnį. Jeigu mokėjimo paslaugų teikėjų nustatytos šios išimties taikymo ribos yra mažesnės už techniniuose reikalavimų standartuose leidžiamą ribą, EBI taip pat ragina mokėjimo paslaugų teikėjus, kai įmanoma, padidinti šį bekontakčių mokėjimų limitą iki 50 eurų vienai operacijai, kaip numatyta techniniuose reikalavimų standartuose;
  • pažymi, kad šiuo metu, kai vis daugiau perkama internetu, nuo sukčiavimo ir kitos rizikos vartotojai gali apsisaugoti vadovaudamiesi EBI ir nacionalinių kompetentingų institucijų paskelbtais patarimais, kurie taikytini įsigyjant finansinius produktus ir paslaugas ir kurie gali būti naudingi įsigyjant ir kitus pirkinius.
  1. EBI taip pat palaikys mokėjimo korteles išduodančių ir mokėjimus mokėjimo kortelėmis internetu priimančių mokėjimo paslaugų teikėjų pastangas sutelkti dėmesį į savo klientų poreikius, panaikindama jų prievolę iki 2020 m. kovo 31 d. nacionalinei kompetentingai institucijai pranešti apie savo pasirengimą įvykdyti saugesnio autentiškumo patvirtinimo reikalavimus, taikomus mokėjimams kortele elektroninės prekybos srityje (jie išdėstyti EBI nuomonės dėl perėjimo prie griežto kliento autentiškumo patvirtinimo 1 ir 2 lentelių 3 užduotyje). Nekeisdama kitų nuomonėje išdėstytų reikalavimų, EBI toliau stebės situaciją ir vertins, kokių papildomų priemonių reikia – jei reikia – imtis.

Europos bankininkystės institucija (EBI) pritaria priemonėms, kurias pasiūlė ir kurių ėmėsi šalių vyriausybės bei ES institucijos, siekdamos sumažinti neigiamą ekonominį COVID-19 pandemijos poveikį. Šios priemonės apima valstybių viešojo sektoriaus bei kredito įstaigų iniciatyvas atidėti paskolų įmokas, siūlomą bendrąjį moratoriumą (toliau – viešojo ir privačiojo sektorių moratoriumai). Dėl šios priežasties EBI įžvelgia poreikį paaiškinti keletą riziką ribojančios sistemos veikimo aspektų, siekdama ES bankų sektoriui suteikti daugiau aiškumo, kaip nuosekliai spręsti klausimus, susijusius su i) paskolų, esant įsipareigojimų nevykdymui, klasifikavimu, ii) restruktūrizuotų pozicijų nustatymu ir iii) apskaitos tvarka.


Europos bankininkystės institucija: dėl apskaitos (9-ojo TFAS)

Europos bankininkystės institucija (EBI) išplatino pareiškimą dėl riziką ribojančios sistemos pritaikymo įsipareigojimų neįvykdymo, restruktūrizavimo ir 9-ojo TFAS atžvilgiu, taikant COVID-19 poveikio mažinimo priemones

Bendrosios nuostatos dėl apskaitos ir reguliavimo sistemos

Svarbu priminti, kad pagrindinis principas, kuriuo grindžiama apskaitos tvarka, restruktūrizuotų pozicijų nustatymas ir įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtis riziką ribojančioje sistemoje, yra užtikrinimas, kad banko balansuose būtų tinkamai identifikuotas dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės turtas. Rizikos rodiklių nuoseklumas ir palyginamumas yra būtina sąlyga, siekiant, kad bankai, priežiūros institucijos ir plačioji visuomenė galėtų stebėti dabartinės krizės padarinius. Kartu suprantame, kad dabartinėmis aplinkybėmis bankų veiklos galimybės atliekant išsamius vertinimus gali būti ribotos, todėl trumpalaikis veiklos reikalavimų lankstumas yra pateisinamas. Atsižvelgiant į dabartinio sukrėtimo, kuris taip pat gali turėti įtakos vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, pobūdį, įstaigos turi visapusiškai išnaudoti apskaitos ir reguliavimo sistemose numatytas lankstumo galimybes, kad krizės metu išlaikytų tvirtą poziciją ir galėtų atlikti svarbiausias ekonomines funkcijas.

EBI laikosi nuomonės, kad viešojo ir privačiojo sektorių moratoriumai, kaip atsakas į COVID-19 epidemiją (tiek, kiek jie yra skirti ne konkretiems skolininkams, bet plačiajam kredito produktų ar klientų ratui), neturi būti automatiškai priskirti restruktūrizavimo priemonėms pagal 9-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (toliau – 9-asis TFAS) ir įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį. Tačiau tai neatleidžia kredito įstaigų nuo įsipareigojimų vertinti pozicijų, kurioms taikomos šios priemonės, kredito kokybę ir nustatyti tikėtino įsipareigojimų neįvykdymo atvejus.

Riziką ribojantis įsipareigojimų neįvykdymo nustatymas

Riziką ribojantis įsipareigojimų neįvykdymo atvejų nustatymas apima keletą švelninančių veiksnių, kuriais siekiama užtikrinti, kad įsipareigojimų neįvykdymo atvejai būtų klasifikuojami pagal realias aplinkybes, kai tikėtina, kad bus patirti tam tikri ekonominiai nuostoliai.

  • Kalbant apie pradelstų mokėjimų kriterijus, pasakytina, kad įsipareigojimų neįvykdymas neturi būti fiksuojamas anksčiau nei praėjus 90 dienų nuo vėlavimo įvykdyti reikšmingą kreditinį įsipareigojimą, o tai suteikia pakankamai laiko prireikus restruktūrizuoti paskolas. Tai yra ypač svarbu, atsižvelgiant į moratoriumus, skelbiamus dėl COVID-19 pandemijos. EBI gairėse dėl kreditinių įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžties taikymo aiškiai nurodyta galimybė, kad, taikant viešojo sektoriaus moratoriumą, šis laikotarpis gali būti pratęstas. Viešojo ir privačiojo sektorių moratoriumai turėtų būti traktuojami panašiai, jei juos sieja panašus tikslas ir sąlygos. EBI netrukus pateiks kriterijus, kuriais remiantis bus galima nustatyti, kokiomis sąlygomis šie moratoriumai turėtų būti traktuojami panašiai.
  • Dėl paskolų sąlygų gali būti persiderėta nepabloginant skolintojo finansinės padėties (t. y. grynoji dabartinė paskolos pinigų srautų vertė po restruktūrizavimo išliks tokia pati). Tokiu atveju, jei skolininkas ir toliau gali vykdyti savo įsipareigojimus pagal naująją sutartį, tokios pozicijos kaip įsipareigojimų neįvykdymo klasifikuoti nereikės (įsipareigojimų neįvykdymo atvejai neturi būti klasifikuojami automatiškai). Tokio pobūdžio restruktūrizavimas neturėtų būti laikomas būtinuoju – priešingai, jis turi būti laikomas tinkama priemone, suteikiančia lengvatas skolininkams, kurie dėl COVID-19 poveikio laikinai negali įvykdyti kreditinių įsipareigojimų.
  • Laikoma, kad įsipareigojimai neįvykdomi tik esant reikšmingoms pradelstoms sumoms, kadangi pradelstos sumos turi viršyti ribinę vertę, o tai užtikrina, kad tik reikšmingų sumų įmokų vėlavimas lemia įsipareigojimų neįvykdymą.

Kalbant apie moratoriumus, būtina atsižvelgti į keletą svarbių aspektų, kadangi šios priemonės turės didelį poveikį paskolų klasifikavimui:

  • Viešojo ir privačiojo sektorių moratoriumų, kuriais leidžiama sustabdyti arba atidėti mokėjimus, atveju, šios priemonės turi įtakos 90 dienų mokėjimų pradelsimo kriterijui, nes vėlavimai yra skaičiuojami pagal pakeistą mokėjimų tvarkaraštį. Nors įstaigos vis dar privalo kiekvienu konkrečiu atveju vertinti įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę, tokie vertinimai vykdomi pagal pakeistą mokėjimų tvarkaraštį, o kai dėl to nekyla jokių abejonių, pozicija gali likti veiksni.
  • EBI tikisi, kad tokie individualūs vertinimai bus atliekami atidžiai ir neliks jokio automatinio klasifikavimo. Be to, jeigu įstaigos turėtų atlikti daug individualių vertinimų, pirmenybė turėtų būti teikiama analizei, taikant rizika grindžiamą požiūrį. Pradinio vertinimo etape daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama toms atskiroms pozicijoms, kurios greičiausiai yra stipriai paveiktos ir kurios prireikus pirmiausia gali būti vertinamos portfelio lygmeniu. Iš karto po moratoriumo įstaigos turėtų skirti ypatingą dėmesį toms pozicijoms, dėl kurių vėluojama atlikti mokėjimus pagal atnaujintą tvarkaraštį.  Be to, bet koks vertinimas turės būti atliekamas nuosekliai, remiantis patikima informacija ir atsižvelgiant į visas naujas taikomas priemones, kurios daro poveikį klientų kreditingumui.

Restruktūrizavimo klasifikacija

Dabartinėmis aplinkybėmis priemonės, kurias vyriausybės ir kredito įstaigos siūlo taikyti, siekdamos sumažinti neigiamą sisteminį COVID-19 pandemijos ekonominį poveikį, automatiškai nenulemia perklasifikavimo pagal restruktūrizavimo apibrėžtį.

  • EBI pažymi, kad bendrajame moratoriume nustatytų sąlygų siūlymas ir priėmimas nebūtinai lemtų paskolų perklasifikavimą pagal restruktūrizavimo apibrėžtį kaip veiksnių arba neveiksnių restruktūrizuotų pozicijų. Kitaip tariant, kai siūlomos bendrosios priemonės, automatinis perklasifikavimas nereikalingas.
  • Priežiūrinės atskaitomybės tikslais restruktūrizavimo apibrėžtis numato, kad apie tai būtų pranešama, kai kredito įstaigos siūlo konkrečias priemones, skirtas padėti konkrečiam skolininkui, kuris patiria arba gali patirti laikinų finansinių sunkumų, vykdydamas paskolos grąžinimo įsipareigojimus. Individualus skolininko patiriamų finansinių sunkumų vertinimas ir jo finansinei padėčiai pritaikytos priemonės yra EBI restruktūrizavimo apibrėžties esmė.
  • Moratoriumų, įvedamų reaguojant į COVID-19 protrūkį, tikslas – mažinti sisteminę riziką ir galimas rizikas, kurios ateityje gali kilti platesniame ES ekonomikos kontekste. Šiuo požiūriu šios priemonės nėra skirtos konkretiems skolininkams, nes mokėjimų vėlavimo trukmė yra fiksuota kiekvienam skolininkui, neatsižvelgiant į konkrečią skolininko finansinę padėtį.

Svarstymai dėl 9-ojo TFAS

EBI savo veiksmus derina su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (angl. European Securities and Markets Authority, ESMA), kuri 2020 m. kovo 25 d. paskelbė pareiškimą dėl finansinės atskaitomybės aspektų, atsižvelgiant į COVID-19 poveikio mažinimo priemones. Abu pareiškimai yra nuoseklūs ir turėtų būti skaitomi kartu dėl aspektų, susijusių su 9-uoju TFAS.

9-asis TFAS grindžiamas tam tikrais principais, kurie dėl savo pobūdžio nėra mechaniniai ir jų taikymas reikalauja tam tikro žmogiškojo vertinimo. Reikšmingą kredito rizikos padidėjimą būtina įvertinti remiantis nustatytais reikšmingais pokyčiais per visą tikėtiną pozicijos galiojimo laikotarpį.

  • 9-asis TFAS suteikia tam tikro lankstumo, kadangi jame tiksliai neapibrėžta, kada laikoma, kad kredito rizika reikšmingai padidėjo. Jame veikiau reikalaujama, kad vertinimas būtų atliekamas remiantis kiekybiniais ir kokybiniais kriterijais. Šiuo atžvilgiu nėra jokio griežto automatiškumo, kurį būtų galima taikyti. Įstaigos vertina, ar kredito rizika reikšmingai padidėjo, nustatydamos reikšmingus pokyčius per visą tikėtiną pozicijos galiojimo laikotarpį. EBI laikosi nuomonės, kad viešojo ar privačiojo sektorių moratoriumų, kuriais siekiama kovoti su COVID-19 pandemijos neigiamu sisteminiu ekonominiu poveikiu, taikymas neturėtų būti savaime laikomas prielaida, kad kredito rizika reikšmingai padidėjo.
  • 9-ajame TFAS reikalaujama atsižvelgti į visą pagrįstą ir patvirtinamą informaciją, prieinamą be nepagrįstų išlaidų (įskaitant su ateitim susijusią informaciją), kuri gali turėti įtakos finansinės priemonės kredito rizikai nuo jos pirminio pripažinimo. Įstaigos, nustatydamos, kokia informacija gali būti laikoma pagrįsta ir patvirtinta, kaip numatyta pagal 9-ąjį TFAS, turėtų atsižvelgti į dabartines išimtines aplinkybes, taip pat į tikėtiną sukrėtimo pobūdį (t. y. ar tikimasi, kad jis bus laikinas ar ne) ir turimos bei patikimos informacijos trūkumą. Įstaigos turėtų atidžiai įvertinti, kokiu mastu, be kita ko, didelis neapibrėžtumas ir bet kokie staigūs trumpalaikės ekonominės perspektyvos pokyčiai turėtų turėti poveikį per numatomą finansinės priemonės gyvavimo laikotarpį.
  • Tikimasi, kad tai darydamos įstaigos atskirs skolininkus, kurių kredito būklei dabartinė padėtis ilgalaikiu laikotarpiu reikšmingos įtakos neturės, nuo tų, kurie, tikėtina, neatkurs savo kreditingumo. Taikant tokį atskyrimą būtų galima sušvelninti bet kokį galimą perkėlimo iš vienos pakopos į kitą poveikį ir būtų išvengta perdėtų sukrėtimo padarinių.
  • Bet kuriuo atveju, nustatant tikėtinų kredito nuostolių pripažinimo poveikį bankų pelno ataskaitoms, taip pat reikėtų atsižvelgti į užstatų ir valstybės garantijų teikiamas rizikos mažinimo galimybes. Kompetentingos institucijos, leisdamos įstaigoms pasirinkti ES kapitalo reikalavimų reglamente numatytas 9-ojo TFAS pereinamojo laikotarpio priemones, taip pat turėtų tinkamai atsižvelgti į išimtines aplinkybes.
  • EBI toliau dės pastangas, pradedant 9-ojo TFAS lyginamąja analize, stebėdama įstaigų praktiką dabartinėmis aplinkybėmis, kad geriau suprastų 9-ojo TFAS poveikį kapitalo reikalavimams ir tai, kaip bankai vertina savo pozicijų kredito rizikos lygį bei pokyčius.

Dėl atidedamų užduočių

Europos bankininkystės institucija (EBI) imasi papildomų veiksmų siekdama padėti bankams labiau sutelkti dėmesį į pagrindines operacijas.

Įgyvendinant sprendimą padėti bankams sutelkti dėmesį į pagrindines operacijas ir sumažinti visų neesminių prašymų trumpuoju laikotarpiu apimtis, EBI peržiūrėjo visas atliekamas užduotis, kurioms bankai turi pateikti informaciją per ateinančius kelis mėnesius ir nusprendė;

  • Vykstančių viešų konsultacijų galutines datas atidėti dviem mėnesiams.
  • Visus jau suplanuotus viešus svarstymus nukelti į vėlesnę datą ir organizuoti juos nuotoliniu būdu telekonferencijos ar panašiomis priemonėmis.
  • Pratęsti finansavimo planų duomenų perdavimo terminą.
  • Suderinus su Bazelio bankų priežiūros komitetu atidėti 2019 m. gruodžio mėn. duomenų pagrindu atliekamo kiekybinio poveikio tyrimo pateikimo terminą.

Išsamesnė informacija apie pasikeitimus pateikta EBI interneto svetainėje skelbiamose lentelėse.


Europos bankininkystės institucija: gairės dėl viešojo ir privačiojo sektorių moratoriumų taikymo

2020 m balandžio 2 d. Europos bankininkystės institucijos (EBI) paskelbė gaires dėl viešojo ir privačiojo sektorių moratoriumų taikymo atsižvelgiant į COVID-19 priemones.

Paskelbusi pranešimą dėl riziką ribojančių nuostatų dėl įsipareigojimų nevykdymo, restruktūrizavimo ir 9-ojo TFAS taikymo atsižvelgiant į COVID-19 priemones, Europos bankininkystės institucija (EBI) paskelbė išsamesnes rekomendacijas dėl teisės aktuose nustatytų ir sutartinių paskolų mokėjimų moratoriumų, taikytinų iki 2020 m. birželio 30 d., kriterijų. Šiomis gairėmis siekiama išaiškinti viešojo ir privačiojo sektorių moratoriumų reikalavimus, kurie, jei bus įvykdyti, padės išvengti pozicijų klasifikavimo pagal restruktūrizavimo ar įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtis būtinojo restruktūrizavimo atveju.

EBI nuomone, mokėjimų moratoriumas yra veiksminga priemonė sprendžiant trumpalaikius likvidumo sunkumus, kurių kyla apribojus ar sustabdžius daugelio įmonių ir asmenų veiklą dėl COVID-19 įtakos.

Gairėse paaiškinama, kad mokėjimų moratoriumais nereikalaujama klasifikavimo kaip restruktūrizavimo ar būtinojo restruktūrizavimo, jei priemonės, kurių buvo imtasi, yra pagrįstos nacionalinės teisės aktais ar kredito įstaigų sektoriaus iniciatyva.

Gairėse taip pat primenama, kad įstaigos privalo ir toliau tinkamai nustatyti atvejus, kai skolininkai gali susidurti su ilgalaikiais finansiniais sunkumais, ir klasifikuoti pozicijas pagal galiojančius teisės aktus. Nesikeičia reikalavimai nustatant restruktūrizuotas pozicijas ir nevykdomus įsipareigojimus.
Teisinis pagrindas

Šios gairės parengtos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (EBI steigimo reglamentas) 16 straipsnį, kuriuo institucija įpareigojama paskelbti gaires, skirtas visoms kompetentingoms institucijoms ar visoms finansų įstaigoms, ir pateikti rekomendacijas vienai ar daugiau kompetentingų institucijų arba vienai ar kelioms finansų įstaigoms, siekiant nustatyti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią priežiūros praktiką Europos finansų priežiūros sistemoje ir užtikrinti bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą.

Gairės paskelbtos anglų kalba. Gairės įsigalios, kai bus paskelbtas oficialus vertimas į lietuvių kalbą. Lietuvos bankas planuoja nedelsiant patvirtinti šias gaires Priežiūros tarnybos direktorės sprendimu ir įsipareigos jų laikytis.


EBI pranešimas dėl papildomų priežiūrinių priemonių, taikytinų dėl COVID-19 pandemijos

1.    Kovo 12 d., 25 d., 31 d. ir balandžio 2 d. paskelbusi strateginius pranešimus, Europos bankininkystės institucija (angl. European Banking Authority,– EBI) įvertino, kad reikia išsamiau paaiškinti, kaip priežiūros srityse įgyvendinti tam tikras papildomo lankstumo galimybes ir lengvatas, ir taip pat pabrėžti, kad kai kuriuos pagrindinius priežiūros priemonių elementus yra svarbu patobulinti.

2.    Šiuo pranešimu ypač siekiama paaiškinti, kaip bus laikomasi veiksmingumo, lankstumo ir pragmatiškumo principų įgyvendinant priežiūros metodikas priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procese (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP), planuojant gaivinimo procesą, taip pat užtikrinant skaitmeninių operacijų atsparumą ir taikant gaires dėl mokėjimų moratoriumų pakeitimų vertybiniais popieriais atžvilgiu.

Visas pranešimas lietuvių kalba (617.5 KB )


Pranešimas dėl rizikos ribojimo sistemos taikymo tam tikrose rinkos rizikos srityse atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį

Reaguodama į visame pasaulyje kilusią COVID-19 pandemiją, EBI paskelbė keletą pranešimų dėl pandemijos poveikio mažinimo ES bankų sektoriuje veiksmų. Savo pranešimuose EBI paaiškina, kaip veikia rizikos ribojimo sistema. Šiuo pranešimu EBI papildo anksčiau pateiktas gaires dėl COVID-19 protrūkio – paaiškina keletą su rinkos rizika susijusių rizikos ribojimo sistemos aspektų ir siūlo iš dalies keisti Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 101/2016 dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo.

Šiame pranešime aptariami keturi aspektai: i) rizikos ribojimo principais pagrįstas vertės nustatymas, ii) informacijos teikimo reikalavimai pagal Esminės prekybos knygos peržiūros (angl. Fundamental Review of the Trading Book, toliau – FRTB) standartizuotą metodą, iii) bendro Europos priežiūros institucijų (toliau – EPI) techninio reguliavimo standarto (toliau – TRS) dėl nebiržinių išvestinių finansinių priemonių, kurioms netaikoma tarpuskaita, V ir VI etapų įgyvendinimas ir iv) per vidaus modelio metodo grįžtamąjį patikrinimą nustatyti nukrypimai.

Visas pranešimas lietuvių kalba (688.1 KB )
 

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-04-28