Įžanginis žodis
Šalies ūkis 2021 m. sėkmingai atrėmė COVID-19 pandemijos sukeltus iššūkius, prisitaikė prie naujų veiklos sąlygų, tačiau spartų atsigavimą sustabdė Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Sukrėtęs pasaulį, jis reikšmingai veikia ir pasaulio ekonomiką per tarptautinę prekybą, energijos išteklių ir kitų žaliavų kainų šuolius, finansų sektorių, valiutų rinkas, investuotojų bei vartotojų lūkesčius.
Karas sukėlė didžiulį neapibrėžtumą, todėl atidžiai stebime ir vertiname padėtį. Prireikus operatyviai reaguojame įgyvendindami finansinio stabilumo ir siūlydami galimas ūkio stabilizavimo priemones, kurios padėtų išvengti sąstingio ir užtikrintų tolesnį ekonomikos augimą. Lietuvos bankas, reaguodamas į kaistančią būsto rinką, nustatė didesnę sektorinio sisteminės rizikos rezervo normą būsto paskolų portfeliui ir taiko griežtesnius pradinio įnašo reikalavimus antrai ir paskesnei būsto paskolai. Taip pat vertinome prekybos ryšius su žemynine Kinija ir Baltarusija bei galimą poveikį šiems ryšiams nutrūkus, analizavome konkurenciją finansų sektoriuje, išsakėme poziciją dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. Pristatėme visuomenei ir siūlymus dėl galimų antiinfliacinių priemonių bei jau siūlomų priemonių vertinimą. Tai tik keli mūsų darbų pavyzdžiai. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad Lietuvos banku, kaip kompetencijos centru ekonomikos ir finansų klausimais, pasitiki daugiau nei 70 proc. apklaustųjų.
Pastarųjų metų išbandymai patvirtino, kad Lietuvos verslas išmoko praeities pamokas: prekių bei paslaugų eksportas į Rusiją ir Baltarusiją jau kurį laiką sudarė santykinai nedidelę dalį. Deja, bet dėl karo iš dalies sumažėjo (tikimės, kad tai – laikina) ir eksportas į Ukrainą. Vertiname, kad tuo atveju, jei eksportas į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą (kraštutiniu atveju) būtų sustabdytas visiškai, Lietuvos ekonomika 2022–2024 m. augtų iki 3 proc. punktų lėčiau. Ekonomines karo Ukrainoje pasekmes neišvengiamai patirs kitos mūsų eksporto partnerės. Tai mažins bendrą užsienio paklausą, blogins eksporto perspektyvas. Naftos ir gamtinių dujų brangimas ir toliau bus vienas svarbiausių infliaciją skatinančių veiksnių, todėl neabejotinai darys poveikį ekonomikai bei gyventojų perkamajai galiai.
ECB reaguoja į didėjančią infliaciją priimdamas pinigų politikos sprendimus, kurie atveria kitų – greitesnių – sprendimų galimybes. Čia labai svarbi patirtis, kurią įgijome susidūrę su COVID-19 pandemijos sukeltais iššūkiais, kartu su Eurosistema, kuriai priklauso ir Lietuvos bankas, įgyvendindami specialiąją pandeminę pirkimo programą ir kitas pinigų politikos priemones. Vien pernai Lietuvos bankas į šalies finansų sistemą per turto pirkimo programas įliejo 1,6 mlrd. Eur. Dėl to Lietuvos Vyriausybė leisdama obligacijas nuo 2020 m. kovo mėn. iki praėjusių metų pabaigos sutaupė daugiau nei 30 mln. Eur. Per visą obligacijų galiojimo laikotarpį ši suma viršys 600 mln. Eur.
Padidėjusios energijos išteklių kainos akivaizdžiai parodo, kad privalome nedelsdami investuoti į atsinaujinančiąją energetiką – taip mažintume priklausomybę ir nuo taršaus iškastinio kuro, ir nuo nepatikimų išorinių energijos tiekėjų. Klimatui draugiškos investicijos ne tik padėtų spręsti klimato kaitos problemas, bet ir kurti šalies ekonomikai pridėtinę vertę. Su klimato kaita susijusių rizikų valdymas yra vienas iš Lietuvos banko 2022–2025 m. strateginių tikslų. Mes įvertinome, kokį CO2 pėdsaką paliekame (palyginti su 2020 m., jis sumažėjo triskart), ir paskelbėme ataskaitą. Mažinsime poveikį aplinkai ir toliau, pavyzdžiui, naudojame žaliąją elektros energiją. Pagalbendrus Eurosistemos sutartus klimato kaitos ir atsakingojo investavimo principus pertvarkysime ir finansinio turto investicijų portfelį. Jau atlikome pirmąsias 60 mln. Eur vertės investicijas į akcijas pagal tvaraus investavimo principus. Tai leis toliau mažinti poveikį klimato kaitai.
Šiemet finansų rinka gali susidurti su netiesioginiais Rusijos karo prieš Ukrainą iššūkiais: Lietuvos įmonių, turinčių ar turėjusių verslo santykių su paveiktomis šalimis, kredito rizika, kylančiomis žaliavų, maisto, energijos kainomis, galimais mokėjimų sutrikimais dėl tarptautinių sankcijų Rusijai, kibernetinio saugumo grėsme, galimais pokyčiais NT rinkoje. Pastarieji metai įtikinamai įrodė, kad Lietuvos finansų sistema yra atspari ir pasirengusi galimiems netikėtumams ar šokams. Šiuo metu bankų likvidumo rodiklis yra keturis kartus geresnis, nei reikalaujama. Bankų sektoriaus kapitalizacijos lygis yra vienas aukščiausių ES ir jų mokumui nekiltų grėsmės net ir didelio ekonomikos sukrėtimo atveju. Nuolat vertiname, kaip finansų įstaigos yra pasirengusios įvairiems galimiems scenarijams, kaip atnaujina veiklos tęstinumo planus, kaip valdo pinigų plovimo, kibernetinio saugumo ir kitą riziką.
2021 m. augo ir Lietuvoje veikiančių bankų, ir kredito unijų, ir draudimo sektoriai – jie visi dirbo pelningai. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos iš licencinės veiklos padidėjo 3,5, o mokėjimo operacijų suma – 3,8 karto. Sutelktinio finansavimo platformų sektoriuje sandorių skaičius ir jų vertė išaugo beveik 3 kartus.
2021 m. reikšmingai išaugo kredito įstaigų skolinimas ir gyventojams, ir verslui. Pavyzdžiui, bankai įmonėms paskolino beveik 20, kredito unijos – beveik 50 proc. daugiau. Aktyviau skolinta ir per šių metų pirmus mėnesius. Tikimės, kad naujų galimybių mūsų verslui suteiks ir sutelktinio finansavimo sektorius, kuriam dėl teisinio reguliavimo pokyčių atsiveria galimybė konkuruoti ES rinkoje. Tai turėtų paskatinti šio sektoriaus augimą, stiprinti konkurenciją tarpusavyje ir su kitais finansų rinkos dalyviais. Kita vertus, tikimės, kad į Lietuvą ateis naujų dalyvių ir kartu atsiras daugiau investicinių galimybių vartotojams bei skolinimosi ar finansavimosi galimybių smulkiajam ir vidutiniam verslui.
Kartu su Konkurencijos taryba atlikome tyrimą dėl smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo galimybių, paskelbėme rekomendacijas ir konkrečias priemones. Tarp jų – siekti efektyvesnės valstybės pagalbos, mažinti smulkiojo ir vidutinio verslo administracinę naštą, padėti įmonėms atrasti alternatyvius finansavimo šaltinius, stiprinti jų finansinę atskaitomybę.2022 m., bendradarbiaudami su kitomis institucijomis, tęsiameprioritetinių rekomendacijų krypčių įgyvendinimo darbus. Taip pat atlikome tyrimą dėl rizikos mažinimo politikos (angl. de-risking) taikymo – juo siekėme įvertinti, ar bankai, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos bei kiti licencijuoti finansų rinkos dalyviai nepiktnaudžiauja PPTFP priemonėmis ir nemažina mokėjimo paslaugų prieinamumo teisėtai veikiančioms atskiroms vartotojų grupėms. Atsižvelgę į tyrimo rezultatus, paskelbėme viešąją konsultaciją su pasiūlymais dėl priemonių, kurios spręstų tyrimo metu paaiškėjusias problemas.
Siekdami pagerinti verslo prieigą prie finansinių išteklių, 2022 m. pradžioje inicijavome ir su Lietuvos kapitalo rinkos plėtra susijusius kompleksinius sprendimus, kurie palengvintų įmonių galimybes pritraukti ilgalaikį finansavimą ir taip prisidėtų prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos stiprinimo, o šalies gyventojams didintų taupymo ir investavimo priemonių įvairovę.
Nors pastaraisiais metais finansų rinkoms būdingas itin aukštas neapibrėžtumo ir kintamumo lygis, net ir tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis Lietuvos bankas sėkmingai valdo investicijų portfelį ir iš 2021 m. uždirbto pelno į valstybės biudžetą pervedė 20,38 mln. Eur. Tai – didžiausia nuo 2012 m. Lietuvos banko pervedama suma į valstybės biudžetą.
Paslaugų skaitmeninimas toliau skatina atsiskaitymus negrynaisiais pinigais – išskirtinai šį mokėjimo būdą, turėdami galimybę, renkasi trečdalis gyventojų. Daugiau nei 80 proc. prekybos bei maitinimo paslaugas teikiančių mažų ir vidutinių įmonių, taip pat ir regionuose, jau sudaro galimybę savo klientams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Tiesa, vis dar yra sričių, kur tokių galimybių pasigendama, todėl ieškome sprendimų padidinti vietų, kuriose galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, skaičių. Mūsų apklausos duomenimis, vien grynaisiais pinigais atsiskaito beveik penktadalis gyventojų. Todėl ėmėmės konkrečių priemonių, kad ir toliau būtų gerinama gyventojų prieiga prie grynųjų pinigų, kad jų išsigryninimo vietų būtų daugiau. Pirmomis Rusijos agresijos prieš Ukrainą dienomis buvo padidėjusi grynųjų pinigų paklausa. Operatyviai tenkindami paklausą ir aktyviai komunikuodami, šį iššūkį kartu su finansų rinkos dalyviais efektyviai išsprendėme per trumpą laiką.
Kaip į pažangą orientuota organizacija, kuriame kompleksinę Duomenų valdymo brandos didinimo programą DAMAMA. Ją pasitelkdami planuojame įgyvendinti pakeitimus duomenų valdysenos sąrangos, ataskaitinių duomenų surinkimo, duomenų sandėliavimo ir analizės srityse. Ši iniciatyva Lietuvos bankui pelnė pergalę „Central Banking“ prestižinių apdovanojimų duomenų valdymo iniciatyvos kategorijoje.
Tęsiame ir eksperimentus – patirtį, įgytą kuriant pirmąją pasaulyje skaitmeninę kolekcinę monetą LBCOIN, Lietuvos bankas pritaikė tarptautiniams skaitmeninio euro galimybių tyrimams.
Kasdieniame darbe, vadovaudamiesi Lietuvos banko vertybėmis (vertė visuomenei, atsakomybė ir nuolatinė pažanga), esame susitelkę į Lietuvos ekonomikos ir finansų sistemos klausimus, mūsų širdys yra su Ukrainos žmonėmis. Lietuvos bankas palaiko nuolatinį ryšį su Ukrainos centriniu banku, siekiame kuo galėdami padėti kolegoms ir visiems Ukrainos žmonėms, įskaitant karo pabėgėlius. Ėmėmės lyderystės ir sukūrėme virtualų informacijos centrą mūsų interneto svetainėje. Jame žmonėms, atvykusiems iš Ukrainos, teikiame išsamią informaciją apie finansines paslaugas jų kalba, kartu su finansų rinkos dalyviais rūpinamės, kad jie gautų visas reikalingas ir socialiai atsakingai teikiamas paslaugas.
Lietuvos bankas ėmėsi priežiūros priemonių, kad užkirstų kelią su Rusija siejamoms finansų bendrovėms ir asmenims naudotis Lietuvos finansų rinka, bandymams apeiti taikomas sankcijas. Ypač daug dėmesio skiriama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, sankcijų įgyvendinimo klausimams. Stiprindami pajėgumus, 2021 m. gegužės mėn. kartu su Finansų ministerija ir aštuoniais komerciniais bankais įsteigėme Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą. Jis dalijasi ekspertine informacija, atlieka vertinimus ir analizes, kartu su Lietuvos banku ir kitomis institucijomis rengia mokymus, gaires, rekomendacijas, metodikas ir teisėkūros iniciatyvas, stiprindamas atsparumą PPTF rizikai.
Gediminas Šimkus
Lietuvos banko valdybos pirmininkas
1.Informacija apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą
Siekdama palaikyti kainų stabilumą euro zonoje vidutiniu laikotarpiu, ECB valdančioji taryba 2021 m. antrąjį pusmetį ir 2022 m. pradžioje koregavo pinigų politikos priemones. Didėjant infliacijai ir atsigaunant ekonomikai, buvo mažinamas skatinamosios pinigų politikos lygis. Nuspręsta iš lėto mažinti grynuosius turto pirkimus, o ateityje, baigus juos vykdyti ir tikintis, kad bus pasiektas 2 proc. infliacijos tikslas vidutiniu laikotarpiu, kelti pagrindines palūkanų normas. Tiesa, pasiliekama teisė prireikus lanksčiai reaguoti ir koreguoti visas turimas priemones.
2021 m. antrąjį pusmetį toliau atsigaunant ekonomikai, ECB valdančioji taryba pamažu ėmė mažinti turto pirkimų tempą. Vis dar esant palankioms finansavimosi sąlygoms ir toliau atsigaunant ekonomikos augimui, spalio mėn. pinigų politikos posėdyje Valdančioji taryba patvirtino rugsėjo mėn. priimtus sprendimus, tarp jų ir mažesnes grynųjų turto pirkimų apimtis nei per 2021 m. pirmus mėnesius. Gruodžio mėn. šalims atnaujinus su pandemija susijusius ekonominės veiklos ribojimus, buvo sumažintos ECB ekonomikos augimo 2022 m. prognozės. Išaugo infliacija ir buvo padidintos jos prognozės, todėl Valdančioji taryba nusprendė ir toliau iš lėto mažinti grynuosius turto pirkimus. Grynuosius turto pirkimus pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) buvo numatyta pamažu mažinti per 2022 m. pirmąjį ketvirtį, kovo mėn. baigti juos vykdyti, o nuo balandžio mėn. laikinai padidinti grynuosius turto pirkimus pagal turto pirkimo programą (TPP) tam, kad staigus visų pirkimo apimčių sumažinimas nepablogintų finansavimosi sąlygų. Be to, pirkimų pagal SPPP reinvestavimo laikotarpis pratęstas iki 2024 m. pabaigos.
2022 m. pradžioje priimti svarbūs sprendimai, skirti skatinamosios pinigų politikos lygiui mažinti. 2022 m. vasario mėn. naujų sprendimų nepriimta, tačiau ECB valdančioji taryba pabrėžė didesnės infliacijos riziką, ypač trumpuoju laikotarpiu. Kovo mėn. posėdyje, atsižvelgiant į padidintas infliacijos prognozes ir didesnės infliacijos riziką, nuspręsta sparčiau mažinti grynuosius turto pirkimus pagal TPP. Pabrėžta ir tai, kad pagrindinės ECB palūkanų normos bus keičiamos pamažu ir tik praėjus tam tikram laikui po to, kai Valdančioji taryba baigs vykdyti šiuos grynuosius turto pirkimus. Tiesa, esant padidėjusiam neapibrėžtumui, nuspręsta, kad numatoma pirkimų eiga, taip pat ir visos turimos priemonės gali būti lanksčiai koreguojamos atsižvelgiant į infliacijos perspektyvas.
(pokytis per metus, %)
|
2021 |
2022 |
2023 |
2024 |
|
|
Realusis BVP |
5,4 |
3,7 |
2,8 |
1,6 |
|
SVKI |
2,6 |
5,1 |
2,1 |
1,9 |
|
Nedarbo lygis |
7,7 |
7,3 |
7,2 |
7,0 |
|
Atlygis vienam darbuotojui |
4,0 |
3,6 |
3,4 |
2,9 |
Šaltinis: 2022 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai.
Skatinamosiomis pinigų politikos operacijomis (turto pirkimai ir tikslinis refinansavimas) sukaupta apimtis ir trumpalaikių palūkanų normų raida nuo 2014 m.
Auganti infliacija ir didelis neapibrėžtumas dėl jos raidos ateityje paskatino lūkesčius dėl aukštesnių palūkanų normų. 2021 m. antrąją pusę finansų rinkose pradėta įkainoti, kad ECB galėtų pradėti didinti pagrindines palūkanų normas 2022 m. pabaigoje, nors ECB prognozės nerodė, kad tai atitiktų ECB gaires dėl palūkanų normų keitimo ateityje. Tiesa, 2021 m. gruodžio mėn. ir 2022 m. sausio mėn. infliacijai viršijus lūkesčius (daugiausia – dėl energijos išteklių kainų), ECB valdančioji taryba labiau pabrėžė didelį neapibrėžtumą ir didesnės infliacijos riziką. Ir toliau esant aukštai infliacijai ir padidėjus infliacijos lūkesčiams (iš dalies ir dėl karo Ukrainoje pasekmių), o ECB padidinus infliacijos prognozes vidutiniu laikotarpiu, rinkos dalyviai pradėjo vis labiau tikėtis palūkanų normų pakėlimo 2022 m. antrąją pusę.
2021 m. Eurosistema į finansų rinką įliejo 1 487 mlrd., Lietuvos bankas – 1,6 mlrd. Eur sumą. Tam panaudotos nestandartinės pinigų politikos priemonės, tarp jų SPPP ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos.
2021 m. Eurosistema įvykdė 161 atvirosios rinkos operaciją. Per pagrindines refinansavimo operacijas sandorių šalys metų pabaigoje buvo pasiskolinusios 0,4 mlrd., per ilgesnės trukmės, įskaitant tikslines ir specialiąsias pandemines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas (SPITRO), refinansavimo operacijas – 2 202 mlrd. Eur.
Lietuvos banko sandorių šalys dalyvavo pagrindinėse refinansavimo operacijose ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijose, bet metų pabaigoje buvo pasiskolinusios tik per ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas 1,6 mlrd. Eur. Indėlių ar ribinio skolinimosi galimybėmis pasinaudota nebuvo.
Eurosistemos pinigų politikos tikslais laikomas VP portfelis reikšmingai padidėjo – 1 079 mlrd. Eur (iki 4 783 mlrd. Eur). Didžiąją pokyčio dalį (872 mlrd. Eur) sudarė pirkimai pagal SPPP.
Lietuvos banko pinigų politikos tikslais laikomas VP portfelis, daugiausia dėl SPPP pirkimų, padidėjo 0,1 mlrd. – iki 13,0 mlrd. Eur. Iš jų 6,5 mlrd. Eur (padidėjo 1,5 mlrd. Eur) sudarė Lietuvos Respublikos VVP ar garantuoti VP ir 6,5 mlrd. Eur (sumažėjo 1,4 mlrd. Eur) Europos institucijų obligacijos.
PFĮ naujų būsto paskolų ir paskolų ne finansų bendrovėms vidutinė palūkanų norma
Šaltiniai: ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: 3 mėn. slenkamasis vidurkis. Neįtraukti paskolų sutarčių sąlygų persvarstymai.
2.Ūkio raida ir prognozės
Nepaisant neįprastai didelio nepalankių rizikų skaičiaus, Lietuvos ekonomikos augimo tempas ir toliau buvo spartus. 2021 m. BVP buvo 4,8 proc. didesnis negu prieš metus. Labiausiai prie tokios ekonomikos raidos prisidėjo po pandemijos ribojimų atsigavęs paslaugų sektorius ir apdirbamoji gamyba. Pastaruoju metu pramonė bene kiekvieną mėnesį gerino pardavimo rekordus chemijos, maisto, naftos perdirbimo, gamybos priemonių, baldų ir medienos, plastikų ir kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos šakose. Sparčiai plėtojosi mašinų ir įrenginių gamybos veikla. Prie spartaus ekonomikos augimo taip pat reikšmingai prisidėjo vidaus paklausa – ypač namų ūkių vartojimas. Tam didžiausią įtaką darė sparčiai didėjusios namų ūkių disponuojamosios pajamos, kurių augimą daugiausia lėmė spartus darbo užmokesčio kilimas ir valdžios institucijų priimti sprendimai – pensijų, minimaliosios mėnesinės algos ir valdžios sektoriaus darbo užmokesčio, išmokų už vaikus pakeitimai. Gerokai lėčiau augo žemės ūkio ir statybos sektoriai. Tokią pastarojo sektoriaus raidą daugiausia lėmė 2021 m. antrąjį pusmetį reikšmingai sumažėjusi inžinerinių statinių statybos apimtis, taip pat ir darbuotojų, gamybos įrenginių ir medžiagų trūkumas. Nepaisant vis dar spartaus tempo, 2021 m. antrąjį pusmetį realiojo BVP augimas buvo mažesnis, nei tikėtasi: užsitęsę tiekimo grandinių sutrikimai, padidėjęs infliacinis spaudimas, darbuotojų trūkumas ir geopolitinių konfliktų sukelti iššūkiai prislopino Lietuvos ekonomikos plėtrą.
Pakilusios energijos išteklių ir įvairių žaliavų kainos, tebesitęsiantys pasauliniai tiekimo grandinių trikdžiai didina infliaciją visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Pagal konvencinį ir šoko scenarijus prognozuojama, kad 2022 m. infliacija sudarys 10,5 proc. Pagal didesnio šoko scenarijų numatoma, kad infliacija padidės iki 11,1 proc. Nuo 2021 m. kovo mėn. pradėjusi augti sparčiau, metinė infliacija jau nuo gruodžio mėn. yra dviženklė, o 2022 m. vasario mėn. sudarė 14,0 proc. Didžiąją infliacijos dalį ir toliau lemia pakilusios energijos kainos. Jas daugiausia paveikia net keliskart pakilusios kai kurių energijos išteklių, pavyzdžiui, elektros ar dujų, kainos rinkose. Ne mažesnę įtaką bendrajai infliacijai turėjo ir šilumos kainos, kurios sausio mėn. buvo 76,4 proc. didesnės nei prieš metus, dėl to padidėjo ir kitos administruojamosios kainos buitiniams vartotojams. Baiminamasi, kad dėl šiuo metu vykstančio karo ir įvestų sankcijų prieš Rusijos Federaciją galėtų būti sutrikdytos pasaulinės energijos produktų tiekimo grandinės. Karo sukurtas neapibrėžtumas gali reikšmingai įvairiomis kryptimis paveikti energijos išteklių kainas ir bendrosios infliacijos prognozes. Prie augančios infliacijos prisidėjo ir pakilusios įvairių žaliavų kainos, pabrangęs krovinių pristatymas jūriniais konteineriais, taip pat ir didėjančios pramonės prekių kainos – tai ir toliau reikšmingai priklausys nuo situacijos pasaulinėse tiekimo grandinėse. Nemenką įtaką didėjančiai infliacijai turėjo ir kilusios paslaugų kainos, tai lėmė itin sparčiai didėjusios namų ūkių pajamos bei didelis ekonominis aktyvumas. Paslaugų kainų augimas – plataus masto: ypač pabrango skrydžių, būsto priežiūros, kelionių, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos.
Naujausias Lietuvos ekonomikos prognozes galima rasti čia.
BVP bei infliacija 2021 m. ir prognozės 2021–2022 m. pagal tris scenarijus
Šaltiniai: Eurostatas, Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
3.Finansinis stabilumas
Lietuvos banko taikomos makroprudencinės politikos priemonės leidžia ne tik padidinti šalies finansų sistemos atsparumą, bet ir, koreguojant šias priemones, aktyviai reaguoti į finansų sistemai kylančias rizikas ir iššūkius.
Įtempta geopolitinė situacija dėl karo Ukrainoje kelia didžiausią riziką Lietuvos finansų sistemai ir sustiprina neapibrėžtumą dėl įmonių būklės bei tolesnės būsto rinkos raidos. 2022 m. vasario pabaigoje Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sukėlė naujų iššūkių Lietuvos finansų sistemai ir dar labiau sustiprino nerimą dėl prekių ir paslaugų, energijos bei būsto kainų augimo, kuris paspartėjo Lietuvos ir pasaulio ekonomikoms atsigaunant po COVID-19 pandemijos sukelto šoko. Nors tiesioginės finansų sistemos sąsajos su Rusija, Baltarusija ir Ukraina nėra didelės: šių šalių rezidentų indėliai sudaro apie 0,3 proc. visų kredito įstaigų indėlių, o paskolos – mažiau nei 0,1 proc. paskolų, finansų sistema galėtų būti reikšmingai paveikta antriniais kanalais. Svarbiausi iš jų yra dėl taikomų sankcijų ir kitų su karu susijusių veiksnių suprastėję gyventojų, įmonių ir investuotojų lūkesčiai, pablogėjusi su šiomis šalimis prekiaujančių įmonių būklė, kylančios energijos, naftos, prekių ir paslaugų kainos, galimos kibernetinės atakos prieš finansų įstaigas ar valdžios institucijas, finansinio turto kainų korekcija ir didėjantys rizikos priedai. Išaugusi infliacija ir galimas tolesnis jos augimas gali apsunkinti įmonių būklę – atsigavimą vis dar riboja trūkinėjančios tiekimo grandinės, didėjančios darbo sąnaudos ir darbuotojų trūkumas. Be to, per pastaruosius kelerius metus reikšmingai išaugo ne finansų įmonių tarpusavio sąsajos: naujausiais duomenimis, šiek tiek daugiau nei trečdalį įmonių finansinių įsipareigojimų sudaro įsiskolinimai kitoms įmonėms, o tai finansiškai sunkesniu laikotarpiu galėtų peraugti į tarpusavio atsiskaitymų grandinių sutrikimus ir apsunkinti kitų finansinių įsipareigojimų vykdymą. Aukšta infliacija taip pat mažina gyventojų perkamąją galią ir galimybes atsidėti lėšų taupymui, o dėl to prastėjanti finansinė padėtis gali lemti finansinių įsipareigojimų naštos didėjimą. Dėl geopolitinės įtampos suprastėjus vartotojų pasitikėjimui ir pirkėjams atsitraukus iš būsto rinkos, rinkos aktyvumas galėtų sumažėti, kaip jau buvo 2014–2015 m. po Krymo aneksijos. Rinkos aktyvumui staigiai sumažėjus, dėl šiuo metu didėjančio kainų pervertinimo galėtų įvykti būsto kainų korekcija. Kita vertus, dėl įvedamų sankcijų gali pakilti statybos medžiagų kainos ir, jei paklausa nebus neigiamai paveikta, augančios statybos sąnaudos dar labiau didintų spaudimą kainoms toliau kilti.
Būsto sandorių skaičiaus ir būsto kainų metiniai pokyčiai
Šaltiniai: VĮ Registrų centras ir Lietuvos statistikos departamentas.
Toliau augant Lietuvos ekonomikai, namų ūkių finansavimas didėjo vis sparčiau, ne finansų įmonių – atsigavo po pandeminio nuosmukio. Metinis paskolų privačiajam ne finansų sektoriui portfelio augimas 2021 m. gruodžio mėn. paspartėjo iki 10,6 proc. ir buvo 7,5 proc. punkto didesnis nei 2021 m. birželio mėn. Tokį augimo spartėjimą pirmiausia lėmė reikšmingas skolinimo įmonėms atsigavimas: 2021 m. gruodžio mėn. įmonių paskolų portfelis per metus padidėjo 10,6 proc., nors metų viduryje jis vis dar traukėsi. Vis dėlto skolinimo ne finansų įmonėms atsigavimui reikšmingą poveikį turėjo vienkartiniai veiksniai. Juos atmetus, metinis įmonių ir privačiojo ne finansų sektoriaus portfelių augimas 2021 m. gruodžio mėn. būtų sudaręs atitinkamai 4,9 ir 8,3 proc. Paskolų namų ūkiams portfelis 2021 m. taip pat didėjo šiek tiek sparčiau: 2021 m. birželio mėn. padidėjo 2,5 proc. punkto – iki 10,7 proc. Paskolų būstui įsigyti portfelis augo sparčiausiai nuo 2009 m. gegužės mėn. (11,7 %), o paskolos vartojimui ir kitiems pirkiniams atsigavo po sumažėjimo ir per metus padidėjo 5,5 proc. Būsto kreditavimui toliau didėjant, būsto rinkoje pardavimų skaičius stabilizuojasi – 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį būstų parduota 1,8 proc. daugiau nei vidutiniškai per 2021 m. pirmąjį–trečiąjį ketvirčius. Per visus 2021 m. būstų parduota 22,3 proc. daugiau nei 2020 m. ir 17,3 proc. daugiau nei prieš pandemiją 2019 m. Būsto kainos ir toliau sparčiai kyla: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, metinis būsto kainų augimas 2021 m. trečiąjį ketvirtį paspartėjo iki 18,9 proc. (5,6 proc. p. daugiau nei prieš ketvirtį) ir buvo sparčiausias nuo 2007 m. Lietuvos banko skaičiavimais, būsto kainos šiuo metu fundamentaliąsias, ekonominiais veiksniais pagrįstas vertes viršija 9 proc. Palyginti su istoriniais vertinimais, svyravusiais iki 20–50 proc., tokio dydžio kainų pervertinimas nėra didelis. Vis dėlto tolesnis spartus būsto kainų augimas lemtų didesnį kainų atotrūkį nuo fundamentaliųjų verčių ir didintų kainų korekcijos tikimybę.
Metinis paskolų portfelio augimas
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Lietuvos bankas reagavo į kaistančią būsto rinką griežtindamas Atsakingojo skolinimo nuostatus ir nustatydamas 2 proc. sektorinio sisteminės rizikos rezervo normą būsto paskolų portfeliui. Nuo 2022 m. vasario 1 d. taikomas sugriežtintas – 30 proc. – pradinio įnašo reikalavimas antrai ir paskesnei būsto paskolai. Taip siekiama sumažinti antrinių paskolų rizikingumą ir riboti investicinius sandorius su paskola. Pagal naująjį reikalavimą išimtis taikoma tiems kredito gavėjams, kurių kiekvienos ankstesnės paskolos likutis yra mažesnis nei 50 proc. su atitinkama paskola įsigyto būsto vertės. Lietuvos bankas taip pat priėmė sprendimą taikyti 2 proc. dydžio sektorinio sisteminės rizikos rezervo normą kredito įstaigų būsto paskolų portfeliui, šis reikalavimas įsigalios 2022 m. liepos 1 d. Šia priemone siekiama didinti kredito įstaigų atsparumą padidėjus rizikai dėl galimo būsto rinkos perkaitimo.
Be to, Lietuvos bankas kartu su Konkurencijos taryba atliko ir paskelbė tyrimą apie smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių finansavimo galimybes ir pateikė rekomendacijas, kurių įgyvendinimas pagerintų SVV prieigą prie kredito ir taip padidintų finansų sistemos indėlį į realiosios ekonomikos augimą. Rekomenduojamos priemonės apima informacijos apie finansavimo šaltinius sklaidą, SVV finansinio raštingumo didinimą, finansinės atskaitomybės reikalavimų laikymosi stiprinimą, valstybės pagalbos priemonių tobulinimą ir tikslingą taikymą. Lietuvos bankas toliau bendradarbiaus su atsakingomis institucijomis siekdamas prisidėti prie rekomendacijų įgyvendinimo.
4.Finansų sektoriai
2021 m. finansų sektorių papildė 86 nauji finansų rinkos dalyviai. Išduotos 26 licencijos (veiklos leidimai) bankams, EPĮ ir MĮ, finansų maklerio ir valdymo įmonėms. Į viešuosius sąrašus įrašyta 60 įmonių (sutelktinio finansavimo platformų operatoriai (SFPO), tarpusavio skolinimo platformų operatoriai (TSPO), EPĮ ir MĮ tarpininkai, vartojimo kredito davėjai (VKD) ir kt.).
Išduotos naujos licencijos ir veiklos leidimai 2021 m.
Šaltinis: Lietuvos bankas.
2021 m. Lietuvos bankas panaikino 11 licencijų, 15 įmonių buvo išbrauktos iš viešųjų sąrašų. Atlikti 209 vertinimai dėl finansų rinkos dalyvių vadovų pasikeitimų ir 51 vertinimas dėl finansų rinkos dalyvių akcininkų pasikeitimų.
2021 m. bankų sektorius sėkmingai atlaikė pandemijos sukeltus iššūkius, dirbo pelningai, kartu užtikrindamas solidų kapitalo pakankamumą ir likvidumą. Sumažėjęs neapibrėžtumas ir veiklos suvaržymas, susiję su COVID-19 pandemija, ir aktyvus būsto kreditavimas lėmė, kad paskolų portfelis 2021 m. reikšmingai išaugo.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą susidariusios aplinkybės verčia ir toliau būti itin budrius, atidžiai stebėti sektoriaus portfelio kokybės, likvidumo situaciją ir kitus priežiūrinius rodiklius, o prireikus laiku imtis priežiūrinių veiksmų. Itin svarbūs šiuo metu tampa veiklos tęstinumo planavimo, kibernetinės saugos ir pinigų plovimo prevencijos valdymo klausimai.
Bankų sektoriaus pelnas beveik pasiekė prieš pandemiją buvusį lygį: 2021 m. bankai, neaudituotais duomenimis, uždirbo 329 mln. Eur pelno – 17,6 proc. daugiau nei 2020 m. Didžiausią įtaką bankų pelno augimui darė atkurtos paskolų vertės sumažėjimo išlaidos.
Visi bankai vykdė jiems nustatytus individualius kapitalo pakankamumo reikalavimus, bankų likvidumo situacija tebebuvo labai gera, daugumoje bankų likvidumas yra netgi perteklinis. Per metus indėliai bankuose išaugo 10,2 proc. Bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis tebebuvo aukštas ir sudarė 23,1 proc., padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis – 392 proc. ir beveik keturis kartus viršijo nustatytą minimumą ir vis dar buvo vienas didžiausių euro zonoje. Vidutinis sverto rodiklis buvo 6,46 proc. ir daugiau kaip dvigubai viršijo minimalią ribą.
Paskolų portfelis išaugo net 14,9, o didžiausią bankų paskolų portfelio dalį sudarančios paskolos namų ūkiams per metus padidėjo 10,8 proc. Tokį namų ūkių paskolų portfelio augimą lėmė aktyvus būsto paskolų teikimas: per metus būsto paskolos išaugo 11,4 proc. Dėl besistabilizuojančios situacijos ir mažėjančio neapibrėžtumo, susijusių su COVID-19 pandemija, pagerėjo verslo paskolų, o kartu ir viso paskolų portfelio kokybės rodikliai.
2021 m. patirta ir didelio masto bei gerai organizuotų sukčiavimo atakų, nukreiptų į bankų klientus. Siekdami užkardyti šią veiką, bankai ėmėsi papildomų veiksmų: skelbė informaciją apie atakas, sudarė sąlygas nukentėjusiesiems greičiau pranešti apie sukčiavimo atvejus, pagerino tarpusavio veiksmus norėdami operatyviau atsekti ir įšaldyti sukčių lėšas. Atakas greičiau suvaldyti padėjo glaudus institucijų bendradarbiavimas, kurį koordinavo įsteigtas naujas Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras.
Plačiau skaitykite 2021 m. Bankų veiklos apžvalgoje.
Bankų sektoriaus turtas
Šaltinis: Lietuvos bankas.
2021 m. kredito unijų sektoriuje veikė trys kredito unijų grupės – Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) grupė, vienijusi 45 kredito unijas, Jungtinės centrinės kredito unijos (JCKU) grupė, vienijusi 11 kredito unijų, ir 4 persitvarkančios į specializuotus bankus kredito unijos. 2021 m. kredito unijų turtas padidėjo 16 proc. ir, neaudituotų ataskaitų duomenimis, pasiekė 1 119,7 mln. Eur. Sparčiai didėjo kredito unijų sektoriaus skolinimo apimtis – suteiktos paskolos išaugo 20 proc. Kredito unijos pradėjo aktyviau skolinti juridiniams asmenims, jiems suteiktos paskolos didėjo sparčiau nei 2020 m. Apžvelgiamu laikotarpiu kredito unijos uždirbo 17 proc. daugiau grynųjų palūkanų pajamų ir 22 proc. daugiau grynųjų paslaugų bei komisinių pajamų. Išaugęs skolinimas turėjo didžiausią įtaką kredito unijų sektoriaus veiklos rezultatui – uždirbta 9,5 mln. Eur neaudituoto pelno, t. y. 3,2 mln. Eur daugiau nei 2020 m.
Lietuvos draudimo rinka pagal pasirašytas draudimo įmokas 2021 m. išaugo 9 proc. – iki 1,04 mlrd. Eur (2020 m. metinis augimas tesiekė 1 %). Didžiausią beveik dešimtadaliu išaugusio gyvybės draudimo sektoriaus dalį (68 %) sudarė ir sparčiausiai (14,9 %) (iki 217,5 mln. Eur) didėjo investicinio gyvybės draudimo įmokos. Dėmesys šios rūšies draudimui padidėjo dėl išaugusių gyventojų pajamų bei santaupų sparčiai augant Lietuvos ekonomikai.
Ne gyvybės draudimo rinka 2021 m. padidėjo 8,6 proc. – iki 721,4 mln. Eur (2020 m. buvo fiksuotas 1,7 % smukimas). Kasko draudimo bei motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (MTPVCA) draudimo rinkai teigiamą įtaką 2021 m. darė karantino pabaigoje atlaisvinti gyventojų judėjimo suvaržymai: kasko draudimo įmokų apimtis 2021 m. padidėjo 9,5 proc. – iki 169 mln. Eur (2020 m. sumažėjo 1,3 %); beveik trečdalį ne gyvybės draudimo rinkos sudarančio MTPVCA draudimo įmokų apimtis 2021 m. sumažėjo 1,3 proc. ir sudarė 234 mln. Eur (2020 m. šio draudimo apimtis sumažėjo 8,4 %). Palyginti su 2020 m., dvigubai sparčiau (17 %) didėjo turto (įskaitant būsto) draudimo portfelis – iki 152,2 mln. Eur.
Visos Lietuvos banko prižiūrimos draudimo įmonės 2021 m. vykdė privalomuosius mokumo kapitalo reikalavimus, septynios įmonės iš aštuonių metus baigė pelningai.
Draudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimo rodikliai
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Lietuvoje veikianti 101 draudimo brokerių įmonė 2021 m. taip pat veikė pelningai ir, neaudituotais duomenimis, uždirbo 9,6 mln. Eur pelno.
Plačiau apie draudimo rinką skaitykite Draudimo rinkos apžvalgoje.
2021 m. EPĮ ir MĮ įvykdytų mokėjimo operacijų suma 2021 m. pabaigoje sudarė 194,57 mlrd. Eur – palyginti su 2020 m., ji išaugo 3,8 karto. Įmonės iš licencinės veiklos gavo 503,97 mln. Eur pajamų arba 361,60 mln. Eur (3,5 karto) daugiau nei 2020 m.: 92 proc. šių pajamų teko EPĮ, 8 proc. – MĮ. Lietuvos bankas nuolat siekia didinti sektoriaus brandą, skatina veiklą vykdančias įstaigas skirti daugiau dėmesio bei išteklių aktualiausioms sritims: pinigų plovimo prevencijos, nuosavo kapitalo ir klientų lėšų apsaugos bei vidaus kontrolės reikalavimų vykdymui ir atitikties stiprinimui. Išsamiau – Lietuvos banko interneto svetainėje (elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų veiklos rodikliai).
EPĮ ir MĮ pajamos iš licencinės veiklos ir licencijų skaičius
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Palyginus pensijų fondų (PF) ir kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) (veikiančių pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą) rinkas, matyti, kad II pakopos PF dominuoja pagal dalyvių sukauptą turtą. 2021 m. PF Lietuvoje buvo išskirtiniai: generuota rekordinė grąža (II pakopos PF bendras svertinis vieneto vertės pokytis siekė 21 %), įsteigti du nauji tvaraus investavimo III pakopos PF: „Luminor tvari ateitis index“, įsteigtas 2021 m. gegužės mėn., o „SEB index. Klimato ateitis“ – gruodžio pabaigoje. KIS rinka taip pat augo. 2021 m. neprofesionaliesiems investuotojams skirtų KIS grynųjų aktyvų vertė padidėjo 10,29, o informuotiesiems investuotojams skirtų KIS – 44,39 proc. Išsamiau apie PF ir KIS rinkas žr. PF rinkos apžvalgą ir KIS rinkos apžvalgą.
PF ir KIS rinkų palyginimas pagal sukauptą turtą ir dalyvių skaičių
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Sutelktinio finansavimo platformų operatorių rinkoje – dar vieni rekordiniai metai. Sutelktinis finansavimas tampa vis reikšmingesne alternatyva verslo skolinimuisi. 2021 m. per sutelktinio finansavimo platformas finansuota suma viršijo visą 2020 m. finansuotą sumą 191 proc., arba 75,33 mln. Eur, ir sudarė 117,78 mln. Eur. Išsamiau apie sutelktinio finansavimo platformų operatorių rinką žr. Sutelktinio finansavimo platformų operatorių veiklos apžvalgą.
Sutelktinis finansavimas Lietuvoje
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Tarpusavio skolinimo platformų operatorių vartojimo kredito portfelis 2021 m. antrąjį pusmetį toliau augo. Vartojimo kredito portfelis 2021 m. antrąjį pusmetį, palyginti su 2020 m. atitinkamu pusmečiu, padidėjo daugiau nei ketvirtadaliu ir sudarė 76,52 mln. Eur. Vartojimo kredito davėjų (ne kreditų įstaigų) vartojimo kredito portfelis apžvelgiamu laikotarpiu išaugo 17,0 proc. ir sudarė 670,29 mln. Eur. Vartojimo kredito davėjai (ne kredito įstaigos) ir tarpusavio skolinimo platformų operatoriai per praėjusį pusmetį kartu sudarė daugiau nei 128 tūkst. vartojimo kredito sutarčių ir vartotojams paskolino 258,99 mln. Eur. Išsamiau – Lietuvos banko interneto svetainės skiltyje Vartojimo kredito davėjų veiklos rodikliai.
Finansų maklerio įmonių sektorius toliau dirbo pelningai. 2021 m. šių įmonių uždirbtas pelnas buvo beveik du kartus didesnis nei 2020 m. ir pasiekė 2,9 mln. Eur. Valdymo įmonių sektorius taip pat buvo pelningas, o veikla stabili. Plačiau – Lietuvos banko interneto svetainėje (valdymo įmonių ir finansų maklerio įmonių veiklos rodikliai).
Parengtas Kapitalo rinkos plėtros priemonių planas – tai vienas didžiausių Lietuvos banko 2021 m. projektų, pradėtas nuo rinkos dalyvių ir investuotojų apklausų 2021 m. pradžioje, derintas su suinteresuotosiomis šalimis (Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, Valstybine mokesčių inspekcija, Finansų ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos atstovais) ir 2022 m. vasario 1 d. paskelbtas viešai konsultacijai su visuomene. Tokio dydžio, išsamumo ir apimties Kapitalo rinkos plėtros priemonių planas parengtas ir paskelbtas Lietuvoje pirmą kartą. Šis darbas tiesiogiai susijęs su Lietuvos banko strategine kryptimi „Vertę vartotojui kuriantis finansų sektorius“, kurios vienas iš tikslų – didinti Lietuvos finansų sektoriaus konkurenciją ir skatinti tvarią bei inovatyvią rinkos plėtrą. Plane pateiktos 37 priemonės yra suskirstytos į 7 grupes, kurias įgyvendinti turės skirtingos institucijos (tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių). Po viešos konsultacijos planas bus patikslintas ir paskelbta jo galutinė versija, vėliau prasidės plano įgyvendinimas, į tai turės aktyviai įsitraukti tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tiek rinkos dalyviai.
5.Priežiūra
Lietuvos bankas prižiūri, kaip finansų įstaigos atitinka informacinių ir ryšių technologijų bei kibernetinio saugumo rizikos valdymo reikalavimus, kaip yra pasirengę užtikrinti veiklos tęstinumo vykdymą. Lietuvos bankas perspėjo finansų rinkos dalyvius dėl padidėjusio asmenų susidomėjimo kriptoturtu ir su tuo kylančiomis pinigų plovimo, sukčiavimo, teroristų finansavimo rizikomis.
2021 m. atlikti patikrinimai ir pritaikytos poveikio priemonės
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Atsižvelgdamas į kibernetinės rizikos aktualumą, Lietuvos bankas įvertino, kaip 8 bankai ir 2 centrinės kredito unijos valdo informacinių ir ryšių technologijų bei saugumo riziką. Rezultatai parodė, kad trims sritims – operacijų saugumui, stebėsenai ir reagavimui bei prieigos teisių valdymo apsaugai – kredito įstaigos turėtų skirti daugiau dėmesio.
Su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu susiję pavojai yra viena didžiausių susirūpinimą keliančių net tik Lietuvos, bet visos ES finansų sistemos ir piliečių saugumo problemų. Lietuvos bankas kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba parengė gaires, kurios skirtos finansų rinkos dalyviams padėti geriau atpažinti fiktyvias įmones ir užkirsti kelią jų veiklai.
Lietuvos finansų įstaigų taikomos pinigų plovimo prevencijos priemonės ir rizikos mažinimo politika (angl. de-risking) reikšmingai nemažina mokėjimo paslaugų prieinamumo atskiroms vartotojų grupėms, tačiau sunkumų, su kuriais dėl šių procedūrų taikymo susiduria šalies mokėjimų paslaugų vartotojai, yra ne vienas. Lietuvos bankas paskelbė viešą konsultaciją dėl priemonių, gerinančių mokėjimų paslaugų vartotojų patirtį taikant pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemones, ir imsis veiksmų situacijai tobulinti. Lietuvos bankas ir toliau stebės, kaip taikoma rizikos mažinimo politika, o nustatęs rizikos mažinimo politikos nepageidautinų pasekmių požymių, imsis atitinkamų veiksmų, taip pat aktyviai įsitrauks į Europos bankininkystės institucijos dokumentų rengimo procesą, kad būtų užtikrinta mokėjimo paslaugų bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų pusiausvyra.
Europos Tarybos Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komitetas (MONEYVAL) pabrėžė pažangą, kurią Lietuva padarė stiprindama kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu finansų įstaigų priežiūros politikos srityje, ir taikydama rizikos vertinimo metodiką, MONEYVAL nusprendė pagerinti Lietuvos reitingą, kuris parodo, kaip įgyvendinamos Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijos dėl finansų rinkos dalyvių veiklos reguliavimo ir priežiūros. Stiprindama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, Lietuva ir toliau įgyvendins MONEYVAL rekomendacijas ir priemones šiai rizikai valdyti. Plačiau žr. MONEYVAL pranešimą anglų kalba.
Lietuvos bankas, kurdamas pažangią reguliacinę aplinką, kasmet organizuoja susitikimus su finansų rinkos dalyviais, rengia gaires ir rekomendacijas aktualiais finansų rinkos reguliavimo klausimais, siekdamas užtikrinti sklandų ir konstruktyvų bendradarbiavimą tarp priežiūros institucijos ir finansų rinkos dalyvių, savo interneto svetainėje skelbia patikrinimų planą.
6.Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų sprendimas
2021 m. Lietuvos bankas išnagrinėjo 451 dėl finansinių paslaugų teikimo sutarčių vykdymo kilusį ginčą. Daugiausia šių ginčų (275) kilo su draudimo įmonėmis – jie sudarė 61 proc. visų išnagrinėtų ginčų. Ginčai su bankais (100) sudarė 22, o su kitais finansų rinkos dalyviais (76) – 17 proc. Palyginti su 2020 m., kai buvo išnagrinėti 492 vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčai, matyti, kad buvo išnagrinėta 16 proc. mažiau ginčų su bankais ir 10 proc. mažiau su draudimo įmonėmis, tačiau 13 proc. padaugėjo ginčų su kitais finansų rinkos dalyviais.
Ginčai pagal finansų rinkos dalyvio tipą
Daugiausia nesutarimų (272), kaip įprasta, kilo dėl ne gyvybės draudimo sutarčių vykdymo: iš jų daugiausia dėl turto draudimo – 105, 77 dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir 36 dėl kasko draudimo sutarčių. Palyginti su 2020 m., ginčų dėl ne gyvybės draudimo paslaugų sutarčių sumažėjo 7 proc., tačiau jie vis tiek sudarė net 60 proc. visų išnagrinėtų ginčų. Dar 107 ginčai (24 %) kilo dėl mokėjimo paslaugų, 34 (8 %) buvo susiję su kreditavimo paslaugų teikimu, 38 (8 %) su kitomis (įskaitant nefinansines) paslaugomis.
Aptariamu laikotarpiu Lietuvos bankas priėmė 130 sprendimų dėl ginčo esmės: trimis atvejais vartotojų reikalavimai buvo visiškai patenkinti, kitais 27 atvejais priimti vartotojams nepalankūs sprendimai. Finansų rinkos dalyviai įgyvendino vieną iš trijų vartotojų naudai priimtų rekomendacinių sprendimų. Nuasmeninti Lietuvos banko sprendimai dėl vartojimo ginčo esmės ir šiuose sprendimuose nurodytų rekomendacijų neįvykdę finansų rinkos dalyviai viešai skelbiami Lietuvos banko interneto svetainėje. Beveik visus (išskyrus tris) atvejus, kai vartotojai kėlė pagrįstus reikalavimus, taikant aktyvius taikinimo metodus, pavyko išspręsti taikiais susitarimais, nepriimant sprendimų dėl ginčų esmės. Bendras vartotojams palankių sprendimų skaičius (vertinant taikius susitarimus ir sprendimus dėl ginčo esmės, kuriais buvo nuspręsta tenkinti vartotojų reikalavimus) padidėjo, nepaisant to, kad 2021 m. išnagrinėta mažiau ginčų nei 2020 m.
Aptariamais metais fiksuotas gana didelis kreipimųsi (paklausimų ir prašymų nagrinėti ginčus) dėl mokėjimo paslaugų augimas – jų gauta 236. Palyginti su 2018–2019 m., bendras kreipimųsi dėl mokėjimo paslaugų (įskaitant paklausimus ir prašymus nagrinėti vartojimo ginčus) skaičius padidėjo daugiau nei du kartus ir yra didžiausias nuo 2012 m., kai Lietuvos bankui buvo pavesta nagrinėti vartojimo ginčus. Net 39 proc. kreipimųsi gauta per 2021 m. paskutinį ketvirtį.
Kreipimaisi dėl mokėjimo paslaugų
2021 m. pasiektas rekordinis 27 proc. taikių susitarimų rodiklis: net 122 iš 451 išnagrinėto ginčo baigti šalims pasiekus kompromisinį sprendimą arba finansų rinkos dalyviui patenkinus vartotojų reikalavimus. Nors, palyginti su praėjusiais metais, vartotojų naudai priimtų sprendimų sumažėjo nuo 11 iki 2 proc. visų priimtų sprendimų dėl ginčo esmės, svarbu tai, kad tokį pokytį lėmė į aktyvų ginčo šalių taikinimą orientuota ginčų nagrinėjimo strategija, skatinant nesutarimus spręsti bendru šalių sutarimu. Lietuvos bankas ir toliau taikys ginčų prevencijos ir taikinimo būdus, padedančius pasiekti abiem ginčo šalims priimtiną sprendimą, išsaugoti dalykinius santykius ir palaikyti pasitikėjimą teikiamomis finansinėmis paslaugomis.
Išnagrinėtų ginčų, taikių susitarimų ir vartotojams palankių sprendimų santykis
7.Bankų pertvarkymas
Toliau atliekami išankstinio pasirengimo galimiems nenumatytiems įvykiams darbai, atnaujinami ir plėtojami bankų pertvarkymo planai. 2021 m. parengti ir patvirtinti du nauji pertvarkymo planai ir atnaujintas vieno vietos kapitalo banko pertvarkymo planas. Bendradarbiaujant su Bendra pertvarkymo valdyba – centrine euro zonos šalių pertvarkymo institucija bei Švedijos, Danijos, Latvijos ir Estijos nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, atnaujinti pertvarkymo planai, apimantys visus Lietuvoje veikiančius tarptautinėms grupėms priklausančius bankus. Parengti pertvarkymo planai apima 99 proc. bankų ir centrinių kredito unijų sektoriaus turto. Siekiant tinkamo pasirengimo pertvarkymui ir toliau nuosekliai tobulinamas krizės valdymo vadovas.
Privalomas minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas (MREL), siekiant apsaugoti Lietuvos finansų sistemos stabilumą ir valstybės lėšas, nustatytas aštuoniems rinkos dalyviams, įskaitant ir tris sistemiškai svarbius bankus – AB SEB banką, „Swedbank“, AB, ir AB Šiaulių banką. MREL taikomas kaip papildoma finansinės apsaugos priemonė, užtikrinanti, kad kredito įstaiga, susidūrusi su veiklos sunkumais, turėtų pakankamai išteklių nuostoliams absorbuoti ir kapitalui atkurti. Šia priemone būtų užtikrinamas sklandus jų pertvarkymas.
2021 m. parengti bankų ir CKU pertvarkymo planai
(rinkos dalis pagal turtą, %)
Surinktos metinės bankų įmokos į Bendrą pertvarkymo fondą (BPeF). 2021 m. BPeF sukaupė 52 mlrd. Eur visų bankų sąjungos valstybių bankų ir tam tikrų investicinių įmonių pervestų lėšų. BPeF tikslinį lygį, sudarantį 1 proc. bankų sąjungos valstybių bankų apdraustųjų indėlių sumos, tikimasi sukaupti iki 2024 m. (daugiau nei 70 mlrd. Eur). Iš Lietuvoje veikiančių bankų 2021 m. pervesta 6,4 mln. Eur įmokų. BPeF užtikrina, kad finansų įstaigos prisidėtų prie finansų sistemos stabilizavimo išlaidų, o pertvarkymo institucija prireikus galėtų veiksmingai taikyti savo pertvarkymo priemones ir įgaliojimus.
2021 m. Lietuvos bankas toliau vykdė 2020 m. pradėtus Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvoje numatytus darbus ir atliko europinių iniciatyvų, susijusių su finansų sektoriaus subjektų pertvarkymu, analizę. 2021 m. Lietuvos bankas prisidėjo prie metų pradžioje įsigaliojusio ES Pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos reglamento įgyvendinimo darbų. Buvo teikiama ekspertinė pagalba Finansų ministerijai, atstovaujančiai Lietuvos pozicijai dviejose dar 2020 m. pateiktose europinėse iniciatyvose. Pirmąja iniciatyva dėl bankų krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūros siekiama sistemos veiksmingumo, lankstumo, bendro ES bankų bankroto problemų sprendimo nuoseklumo bei bendro požiūrio į indėlininkus. Antroji iniciatyva – Europos Komisijos 2021 m. rugsėjo mėn. pateiktas pasiūlymas dėl Draudimo bendrovių gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos, kuria siekiama į gaivinimo ir pertvarkymo mechanizmą įtraukti draudimo ir perdraudimo įmones. Be to, 2021 m. toliau buvo atliekami dar 2020 m. prasidėję Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos pakeitimų perkėlimo darbai.
8.Mokėjimai
Siekdama paspartinti momentinių mokėjimų plėtrą, EK 2022 m. numato pasiūlyti priemonių paketą. Jis apimtų reikalavimų mokėjimo paslaugų teikėjams (MPT) nustatymą dėl momentinių mokėjimų paslaugos teikimo, kainodaros, palyginti su įprastais SEPA pervedimais, formavimą, vartotojų apsaugos stiprinimą ir tikrinimo dėl sankcijų taikymo vykdant momentinius mokėjimus optimizavimą. 2021 m. EK konsultavosi dėl priemonių su rinkos dalyviais, kompetentingomis priežiūros ir reguliavimo institucijomis bei kitomis suinteresuotosiomis šalimis.
Lietuvos bankas nagrinėja, kaip būtų galima padidinti prekybos ir paslaugų teikimo vietų, kuriose galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, skaičių. Dalyje verslo sričių galimybės atsiskaityti negrynaisiais pinigais yra pakankamai didelės, tačiau yra ir tokių sričių, kur tokių galimybių dažnai pasigendama. Lietuvos banko surinkti duomenys rodo, kad daugiau nei 80 proc. mažmenine prekyba bei maitinimo ir gėrimų tiekimo veikla užsiimančių mažų ir vidutinių įmonių sudaro galimybę savo klientams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Kituose sektoriuose, kuriuose paslaugos ir prekės parduodamos fizinėse vietose, korteles priima mažiau įmonių. Pavyzdžiui, atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis priima 40–50 proc. įvairias gyventojų aptarnavimo ar nuomos ir medicinos paslaugas teikiančių įmonių. Nagrinėjamos kelios galimos kryptys, kaip padidinti vietų, kur galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, skaičių: pareigos sudaryti galimybę atsiskaityti negrynaisiais pinigais nustatymas, el. atsiskaitymo priėmimo išlaidų laikinas kompensavimas mažoms įmonėms, kitų paskatų įmonėms numatymas (pvz., apskaitos procesų, kai atsiskaitoma negrynaisiais pinigais, supaprastinimas; el. atsiskaitymo priėmimo paslaugų sąlygų ir įkainių skaidrumo didinimas).
Mokėjimų taryba išnagrinėjo grynųjų pinigų prieinamumo Lietuvoje klausimą ir palaiko Tarpusavio supratimo memorandumą siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje (toliau – Memorandumas). Mokėjimų taryba, vienijanti MPT, naudotojų, reguliuotojų ir mokslo bendruomenę, 2021 m. nagrinėjo grynųjų pinigų prieinamumo Lietuvoje užtikrinimo galimybes, koncentruodamasi į tvarų grynųjų pinigų prieinamumą regionuose ir alternatyvių grynųjų pinigų prieigos būdų gerinimą ir plėtrą. Mokėjimų tarybos vertinimu, finansų įstaigoms pagal Memorandumą regionuose įrengus papildomas grynųjų pinigų prieigos vietas, gyventojams bus reikšmingai pagerintas grynųjų pinigų prieinamumas, ypač regionuose. Atsižvelgus į tai, manoma, kad kitų alternatyvių būdų plėtra, esant šioms aplinkybėms, būtų neperspektyvi. Mokėjimų taryba ir toliau stebės Memorandumo poveikį rinkai ir grynųjų pinigų prieinamumo klausimą. 2022 m. Mokėjimų taryba toliau nagrinės 2021 m. pradėtą duomenų valstybės registruose atvėrimo klausimą ir rengs rekomendacijas dėl valstybės registruose ir kitose valstybės valdomose informacinėse sistemose tvarkomų duomenų prieinamumo didinimo (užtikrinimo) siekiant gerinti finansinių paslaugų kokybę, didinti įvairovę ir skatinti jų plėtrą.
2021 m. spalio 1 d. pradėtas skaitmeninio euro projekto tiriamasis etapas, skirtas visapusiškai analizei dėl galimo skaitmeninio euro išleidimo. Per dvejus metus truksiantį tyrimą Eurosistema sieks išsiaiškinti skaitmeniniam eurui įgyvendinti būtinus klausimus. Tarp jų – tokios centrinio banko skaitmeninės valiutos poreikis euro zonai, galimas jo funkcionalumas ir dizaino klausimai, galimas veiklos modelis. Pradedama analizė, kokiems skaitmeninio euro panaudojimo atvejams teikti prioritetą įgyvendinant pagrindinį tikslą: nerizikingi, prieinami ir efektyvūs skaitmeniniai centrinio banko pinigai. Vertinamas galimas skaitmeninio euro poveikis rinkai ir sprendžiama dėl savybių, užtikrinančių privatumo apsaugą ir leidžiančių išvengti rizikų euro zonos piliečiams, tarpininkams ir visai ekonomikai. Pradėtas glaudus bendradarbiavimas su Europos teisės aktų leidėjais dėl skaitmeninio euro teisinių klausimų. Aiškinamasi, kokių ES teisės aktų sistemos pakeitimų gali prireikti norint išleisti tokią skaitmeninę centrinio banko valiutą. Šiame etape taip pat bus pasitelktos tikslinės vartotojų grupės, kuriami prototipai techniniams klausimams spręsti. Taip pat bus apibrėžtas prižiūrimų skaitmeninio euro ekosistemos tarpininkų veiklos modelis. Skaitmeninis euras turi atitikti europiečių poreikius ir kartu padėti užkirsti kelią neteisėtai veiklai ir išvengti bet kokio nepageidaujamo poveikio finansiniam stabilumui bei pinigų politikai. Šis sprendimas pradėti tyrimą nereiškia, kad skaitmeninis euras bus išleistas – tiriamasis etapas yra skirtas visapusiškai analizei, po kurios ECB valdančioji taryba spręs, ar išleisti skaitmeninį eurą vartotojų ir verslo mažmeniniams atsiskaitymams.
2021 m. Lietuvos banko mokėjimo sistemoje CENTROlink atliktų mokėjimų skaičius išaugo dvigubai, nors naujų kredito įstaigų, MĮ ir EPĮ prisijungė perpus mažiau - didėjo jau esamų MPT atliktų mokėjimų skaičius. Sparčiausiai augo momentinių mokėjimų skaičius - 3,7 karto ir tai sudarė daugiau nei trečdalį per sistemą CENTROlink įvykdytų mokėjimų skaičiaus (34 %). 2021 m. atlikta 186,1 mln. SEPA mokėjimų (kredito, momentinių ir tiesioginio debeto pervedimų), kurių vertė išaugo iki 358,2 mlrd. Eur. Prie mokėjimo sistemos CENTROlink prisijungė 19 naujų kredito įstaigų, MĮ ir EPĮ (2020 m. – 39), bet, palygini su 2020 m., mokėjimų skaičius padidėjo beveik dvigubai, o atliktų mokėjimų vertė šoktelėjo 110 proc. 2021 m. pabaigoje CENTROlink paslaugomis naudojosi 149 MPT (2020 m. – 136) iš 18 EEE šalių. Momentinių mokėjimų skaičius ataskaitiniu laikotarpiu padidėjo nuo 17,1 mln. iki 63,4 mln., o vertė išaugo 65,1 mlrd. Eur – nuo 12,4 mlrd. iki 77,5 mlrd. Eur. Tai lėmė ir SEPA mokėjimų pokyčius pagal mokėjimo rūšį – 2021 m. momentinių mokėjimų dalis padidėjo 16, o kredito ir tiesioginio debeto pervedimų sumenko atitinkamai 11 ir 5 proc.
Mokėjimo sistema CENTROlink toliau plėtojo momentinių mokėjimų galimybes. 2021 m. gruodžio mėn. atlikti CENTROlink sistemos technologiniai pakeitimai ir prisijungta prie TARGET momentinių mokėjimų atsiskaitymo platformos (angl. TARGET Instant Payment Settlement, TIPS). Tai leido reikšmingai išplėsti momentinių mokėjimų paslaugos pasiekiamumą visoje EEE. Savo klientams teikti momentinių mokėjimų paslaugas, naudojantis CENTROlink sistema, 2021 m. pabaigoje jau turėjo galimybę 47 Lietuvos ir EEE šalių MPT (2020 m. pabaigoje – 26). Prie momentinių mokėjimų plėtros prisideda ir Lietuvos banko teikiama pakaitinių identifikatorių paieškos paslauga (angl. Proxy Lookup Service), tai leidžia prie šios paslaugos prisijungusių MPT klientams inicijuoti mokėjimus pagal lėšų gavėjo mobiliojo telefono numerį.
9.Grynieji pinigai
2021 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banko į apyvartą išleistų eurų bendra vertė sudarė 6 818 mln. Eur – tai 16 proc. daugiau nei 2020 m. pabaigoje.
Grynoji emisija
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Pastaba: stulpeliais parodyta banknotų apyvartoje sudėtis pagal nominalus.
Lietuvos bankas, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės yra pasirengę patenkinti grynųjų pinigų paklausą. Pirmomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis laikinai išaugus grynųjų pinigų paklausai Lietuvoje, Lietuvos bankas, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės užtikrino, kad bankomatai būtų operatyviai papildomi grynaisiais pinigais. Lietuvos bankas teikė transporto ir logistinę pagalbą pinigų pervežimo įmonėms, siekdamas paspartinti bankomatų užpildymą eurais. Grynųjų pinigų atsargų Lietuvoje pakanka, Lietuvos bankas, kredito įstaigos ir pinigų pervežimo įmonės yra pasirengę patenkinti grynųjų pinigų paklausą.
Finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo pagerinti grynųjų pinigų prieinamumą dvigubai daugiau gyvenamųjų vietovių. Dėl pokyčių bankų sektoriuje per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje sumažėjo bankomatų ir bankų skyrių, teikiančių grynųjų pinigų paslaugas. Lietuvos bankas, suprasdamas grynųjų pinigų svarbą ir siekdamas užtikrinti patogesnį jų prieinamumą, ėmėsi iniciatyvos paskatinti grynųjų pinigų prieigos vietų tinklo plėtrą. 2021 m. birželio 21 d. Lietuvos bankas, Lietuvos bankų asociacija ir finansų bei kredito įstaigos pasirašė Memorandumą, kuriuo susitarta dėl minimalių grynųjų pinigų išėmimo iš mokėjimų sąskaitų paslaugų prieinamumo kriterijų. Finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo padvigubinti gyvenamųjų vietovių, kuriose būtų užtikrinta išsigryninimo galimybė, skaičių. Iki Memorandumo pasirašymo bankomatai veikė 91 gyvenamojoje vietovėje, o įgyvendinus Memorandumą, galimybė išsigryninti pinigus turėtų būti užtikrinta ne mažiau kaip 191 vietovėje. Grynųjų pinigų prieigos vietų plėtra orientuota į regionus: į gyvenamąsias vietoves, kuriose gyvena nuo 2 000 iki 4 000 gyventojų ir nuo centro 10 km atstumu realiu keliu nėra bankomato, bei į gyvenamąsias vietoves, kuriose gyvena mažiau nei 2 000 gyventojų. Įgyvendinus Memorandumą, ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų pasieks grynųjų pinigų išgryninimo vietą iki 10 km arba 99 proc. gyventojų – iki 20 km atstumu. Iki Memorandumo pasirašymo artimiausią bankomatą iki 10 km atstumu pasiekė 82, o iki 20 km atstumu – 95 proc. gyventojų.
Finansų ir kredito įstaigos nusprendė įrengti bendrus bankomatus, administruojamus nepriklausomo tiekėjo, – jais gyventojai galės naudotis tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir savo kredito įstaigos bankomatais. Bankomatų sąrašas bus skelbiamas nepriklausomo tiekėjo administruojamoje interneto svetainėje ir Lietuvos banko interneto svetainėje.
Patvirtinta Lietuvos banko monetų kūrimo 2022–2025 m. strategija. Naujoje strategijoje numatytos šiuo metu plėtojamos Lietuvos banko monetų kūrimo kryptys, bet kartu keliama naujų tikslų, numatoma ir tam tikrų kitų pakeitimų. Daugiau dėmesio bus skiriama kokybiniams parametrams: kultūriniam monetų temų aktualumui ir brandumui, išliekamosios vertės kūrimui, dar labiau išplėtotai komunikacijai ir glaudesniam ryšiui tarp Lietuvos banko ir visuomenės. Lietuvos bankas siekia kurti didelę išliekamąją vertę turinčias ir patrauklias monetas, o bent viena per metus nukaldinta moneta turės būti technologiškai inovatyvi. Strategijoje numatyta pakeisti numizmatinių vertybių platinimo modelį ir sukurti naują kainodarą. Taip pat įtvirtinta tvarumo svarba – bus siekiama, kad bent trečdalis monetų būtų pakuojama į tvarias pakuotes.
Lietuvoje padirbtų pinigų aptinkama vis mažiau. Per 2021 m. Lietuvos banke buvo ištirta ir iš apyvartos išimta 1 181 vienetas padirbtų eurų (1 041 vnt. banknotų ir 140 vnt. monetų) – tai 11 proc. mažiau nei per 2020 m. Didžiąją dalį padirbtų eurų (53 %) sudarė 50 eurų banknotai. Bendra euro zonos statistika taip pat rodo mažėjantį randamų suklastotų eurų skaičių. Praėjusiais metais Lietuvos bankas ištyrė 36 tūkst. vnt. banknotų ir monetų pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus pakeisti susidėvėjusius ir sugadintus pinigus.
Lietuvos bankas į apyvartą išleido 7 kolekcines ir 2 progines monetas bei apyvartinių monetų numizmatinį rinkinį. Numizmatinėmis vertybėmis įamžinami svarbūs istoriniai įvykiai ir asmenybės. Jų galima įsigyti Lietuvos banko elektroninėje parduotuvėje.
10.Oficialiosios atsargos
2021 m. Lietuvos banko finansinis turtas, nesusijęs su pinigų politikos operacijomis ir be įsipareigojimų, vidutiniškai sudarė 4 351 mln. Eur. Šio turto grąža eurais, įskaitant valiutų kursų pokyčių įtaką, bet be aukso kainos pokyčių, buvo 5,21 proc.; finansinio turto, be įsipareigojimų ir nesusijusio su pinigų politikos operacijomis, grąža, be valiutų kursų ir aukso kainos įtakos, 2021 m. buvo 1,07 proc.
Nepaisant to, kad bendrai ekonominei aplinkai 2021 m. buvo būdingas neapibrėžtumas ir COVID-19 pandemijos valdymas sukėlė nemažai iššūkių, investuotojai buvo linkę prisiimti daugiau rizikos – metų pabaigoje buvo užfiksuoti nauji akcijų indeksų rekordai. Akcijų rinkose vyravusios augimo tendencijos darė teigiamą įtaką ir Lietuvos banko investicijoms. Antrąjį pusmetį, išaugus infliacijos lygiui, sustiprėjo ir rinkos dalyvių lūkesčiai dėl griežtesnės pinigų politikos. Tai turėjo įtakos VVP pajamingumo didėjimui. Šis veiksnys darė didžiausią neigiamą įtaką Lietuvos banko investiciniam rezultatui. Vis dažnesnės centrinių bankų užuominos apie palūkanų normų kėlimą ir griežtėjančią pinigų politiką prisidėjo ir prie JAV dolerio stiprėjimo daugelio valiutų atžvilgiu. Sustiprėjęs JAV doleris turėjo teigiamą įtaką Lietuvos banko finansiniam rezultatui.
Investicijų grąža
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Pastaba: FT – finansinis turtas.
Aukso kiekis nepakito ir sudarė 5,8 t. Aukso portfelis per 2021 m. uždirbo 3,65 proc. grąžą. Grąžą eurais didino sustiprėjęs JAV doleris, o neigiamą įtaką darė sumažėjusi aukso rinkos vertė JAV doleriais.
Siekiant didesnės grąžos ilguoju laikotarpiu, didžioji dalis (59 %) finansinio turto, be įsipareigojimų ir nesusijusi su pinigų politikos operacijomis, buvo užsienio valiuta nedraudžiant valiutos kurso. Skaidant riziką ši dalis buvo investuojama JAV ir Kanados doleriais bei Didžiosios Britanijos svarais sterlingų. Mažesnė investicijų dalis buvo eurais arba kitomis valiutomis (Japonijos jenomis, JAV doleriais, Kanados doleriais, Kinijos juaniais, Šveicarijos frankais, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų ir Čekijos kronomis), kurių kurso rizika yra apdrausta.
Vidutinė investicijų valiutinė struktūra 2021 m.
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Finansinio turto saugumas užtikrinamas skaidant investicijas, sudarant sandorius su geros reputacijos bei aukštus reitingus turinčiomis finansų įstaigomis ir investuojant tik į investicinį reitingą turinčių emitentų SVP. Tarptautinių reitingų agentūrų suteiktas investicinis reitingas rodo, kad emitentų įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra maža. 2021 m. pabaigoje 59 proc. turimų investicijų buvo suteiktas aukščiausias AAA reitingas.
Vidutinis investicijų pasiskirstymas 2021 m.
Šaltinis: Lietuvos bankas.
11.Statistika
Plėtojant finansų ir makroekonominę statistiką, toliau buvo sklandžiai rengiama PFĮ balanso ir palūkanų normų, skolinimo veiklą vykdančių bendrovių, draudimo bendrovių, pensijų fondų ir investicinių fondų turto ir įsipareigojimų, tarpbankinio skolinimo ir valiutų rinkų, mokėjimo priemonių, oficialiųjų tarptautinių atsargų, mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų, skolos užsieniui, tiesioginių užsienio investicijų, paslaugų eksporto ir importo, turimų vertybinių popierių ir finansinių sąskaitų statistika, įskaitant statistinės informacijos skelbimą Lietuvos banko interneto svetainėje, jos teikimą ECB ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.
Statistinių duomenų pateikimą teigiamai įvertino 92 proc. vartotojų, dalyvavusių apklausoje apie Lietuvos banko interneto svetainėje skelbiamus duomenis. Palyginti su 2018 m. vykusios apklausos rezultatais, lengvai randančių statistinius duomenis vartotojų padaugėjo nuo 50 iki 62 proc.
Skelbiamų duomenų vartotojų apklausos rezultatai
Siekdamas padidinti NT rinkos skaidrumą ir tiksliau vertinti būsto kainų tendencijas, Lietuvos bankas pradėjo skaičiuoti ir skelbti pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą (PSBKI), vadinamąjį S&P CoreLogic Case-Shiller Home Price Indices, kai lyginamos to paties nebe pirmą kartą parduodamo būsto kainos. Šis indeksas leidžia išvengti kitų šiuo metu skelbiamų būsto kainų indeksų trūkumų, kai lyginami ne tų pačių, o panašių savo savybėmis būstų sandoriai. Šis indeksas taip pat sudaro galimybes tiksliau įvertinti NT rinkos pokyčius ne tik bendrai Lietuvoje, atskirai didžiosiose savivaldybėse ir išskyrus didžiąsias savivaldybes, o prireikus operatyviau taikyti konkrečias priemones iš Lietuvos banko turimų makroprudencinių priemonių, padedančių sumažinti NT rinkos perkaitimo riziką, arsenalo.
Metiniai būsto kainų pokyčiai, apskaičiuoti pagal PSBKI
(proc., palyginti su ankstesnių metų atitinkamu mėnesiu)
Siekiant patenkinti vartotojų poreikį gauti išsamesnius duomenis, metų pabaigoje išorės statistikos srityje pradėti skelbti ketvirtiniai tiesioginių investicijų likučių duomenys pagal ekonominės veiklos rūšį bei šalį. Be to, paskelbti mokėjimų balanso išsamesni paslaugų eksporto ir importo duomenys, paskirstyti pagal šalį, šalių grupes ir paslaugos rūšį. Viešai prieinamoje statistikos duomenų bazėje galima rasti prekybos su visomis šalimis ir daugiau kaip 50 paslaugų duomenis.
12.Fiskalinis agentas
Lietuvos bankas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme nustatytas fiskalinio agento funkcijas, 2021 m. tvarkė viešųjų subjektų sąskaitas ir atliko finansines operacijas viešiesiems subjektams Lietuvos banko nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos bankas teikė bankines paslaugas šiems viešiesiems subjektams: Finansų ministerijai, tvarkant Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitas; nacionalinėms plėtros įstaigoms ir kitoms viešojo sektoriaus įstaigoms, valdančioms įstatymuose nustatytus fondus; pagal Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų sąrangą užsienio centriniams bankams ir ES institucijoms.
2021 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banke buvo tvarkomos 82 viešųjų subjektų sąskaitos (2020 m. gruodžio 31 d. – 67). Šios sąskaitos atidarytos ir tvarkomos Lietuvos banke vadovaujantis Lietuvos Respublikos, Lietuvos banko ir ECB teisės aktais.
Lietuvos bankas viešiesiems subjektams teikia šias bankines paslaugas: perveda lėšas pagal išteklių valdytojų mokėjimo nurodymus, įskaito jas į sąskaitas, keičia valiutas, rengia ir teikia sąskaitų išrašus bei kitą informaciją. 2021 m., vykdant viešųjų subjektų mokėjimo nurodymus, atlikta 425 tūkst. kredito pervedimų – jų apyvarta sudarė 27,7 mlrd. Eur.
2021 m. Lietuvos bankas pradėjo teikti bankines paslaugas trims naujiems klientams – dviem Lietuvos ir vienam užsienio viešajam subjektui. Viena Lietuvos įstaiga valdo įstatymuose nustatytus fondus, kita – orientuota į valstybės finansuojamų priemonių, skirtų vyriausybės ekonominiams tikslams pasiekti, įgyvendinimą. Naujas klientas – užsienio centrinis bankas – Lietuvos banke atidarytoje sąskaitoje laiko savo užsienio atsargas eurais.
Viešųjų subjektų mokėjimai
13.Bendradarbiavimas
Lietuvos bankas nuolat dalyvauja bendruose projektuose ir tyrimuose, dalijasi ekspertinėmis žiniomis bei patirtimi ekonomikos, finansinio stabilumo, inovacijų, finansų rinkos dalyvių priežiūros (ypač pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos) srityse su Lietuvos, užsienio šalių ir tarptautinėmis institucijomis, švietimo įstaigomis, taip kurdamas pridėtinę vertę visuomenei.
Atsižvelgdamas į visuomenei aktualius klausimus dėl pinigų išsigryninimo (ypač regionuose) galimybių, 2021 m. birželio mėn. Lietuvos bankas su šalyje veikiančiais komerciniais bankais, jiems atstovaujančia Lietuvos bankų asociacija ir Lietuvos centrine kredito unija pasirašė Memorandumą, pagal kurį finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo padvigubinti gyvenamųjų vietovių, kuriose būtų užtikrinta išsigryninimo galimybė, skaičių.
Liepos pradžioje darbą Briuselyje pradėjo Lietuvos pinigų ir bankų atašė. Šiuo žingsniu Lietuvos bankas stiprina bendradarbiavimą formuojant Lietuvos poziciją ir atstovaujant jai ES teisėkūros procese, plėtodamas ryšius su ES institucijomis, kitų nacionalinių centrinių bankų atstovais, ES valstybių nuolatinėmis atstovybėmis.
Rugpjūčio 27 d. Lietuvos bankas ir TVF pasirašė specialiųjų skolinimosi teisių (angl. special drawing rights, SST) prekybos susitarimą, kuriuo Lietuva pakviesta prisijungti prie tų šalių, kurios gali finansiškai padėti besivystančioms ir skurdžioms šalims, norinčioms išsikeisti savo turimas SST į tradicines valiutas.
2021 m. buvo įgyvendinamas Lietuvos ir Lenkijos nacionalinių centrinių bankų konsorciumo ES Dvynių programos projektas „Ukrainos nacionalinio banko institucinių ir reguliavimo gebėjimų stiprinimas įgyvendinant ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą“. Juo siekiama padėti Ukrainos nacionaliniam bankui sustiprinti gebėjimus bankų priežiūros, mokėjimo sistemų plėtros, strateginio planavimo ir bendradarbiavimo su tarptautinėmis institucijomis srityse.
2021 m. spalio 18 d. pradėtas įgyvendinti Lietuvos, Rumunijos ir Nyderlandų nacionalinių centrinių bankų konsorciumo ES Dvynių programos projektas „Priežiūros, bendrojo valdymo ir rizikos valdymo finansų sektoriuje stiprinimas“ Moldovoje. Jo tikslas – padėti Moldovos nacionaliniam bankui sustiprinti gebėjimus makrolygio rizikos stebėsenos, draudimo sektoriaus, nebankinių kredito įstaigų, finansų rinkų infrastruktūros ir mokėjimo paslaugų priežiūros srityse.
2021 m. spalio pradžioje Lietuvos bankas buvo priimtas į Pasaulinio finansinių inovacijų tinklo (angl. Global Financial Innovation Network, GFIN) koordinavimo grupę, ji formuoja šios organizacijos strategiją ir veiklos kryptis. GFIN vienija daugiau kaip 70 pasaulio finansų rinkos dalyvių priežiūros institucijų iš skirtingų jurisdikcijų. Tai pasaulinė platforma, skirta dalytis idėjomis ir naujausiomis žiniomis apie rinkoje atsirandančius modernius veiklos modelius ir produktus, įvairias finansines inovacijas ir jų priežiūrą. Be to, jis nagrinėja išmaniojo reguliavimo ir priežiūros (RegTech, SupTech) klausimus. Prie šio tinklo Lietuvos bankas prisijungė 2019 m. pradžioje.
Spalio mėn. Lietuvos bankas prisijungė prie tarptautinės neprofesionaliųjų investuotojų švietimo iniciatyvos (angl. World Investor Week 2021) ir surengė praktinį renginį apie investavimą Baltijos vertybinių popierių biržoje „Varpo dūžis už pirmąjį investavimo žingsnį“.
2021 m. spalio 4–5 d. suorganizuota virtuali, kas dvejus metus vykstanti tarptautinė Makroprudencinės politikos konferencija „Borrower-based measures in times of global pandemic and beyond“. Joje dalyvavo aukšto lygio sprendimų priėmėjai iš Europos ir tarptautinių institucijų, centrinių bankų, žinomi mokslininkai ir ekspertai, kurie pasidalijo savo žiniomis apie paskolų gavėjais pagrįstų priemonių kalibravimą ciklo metu ir praktine patirtimi apie šių priemonių efektyvumą valdant COVID-19 sukeltos pandemijos poveikį tiek būsto rinkos nuosmukio, tiek pakilimo metu.
2021 m. spalio 21 d. hibridiniu būdu suorganizuota kasmetinė Ekonomikos konferencija „Tiesiame kelius į žaliąją ekonomiką“. Joje susirinkę politikos formuotojai, verslo atstovai bei mokslininkai aptarė žaliosios ekonomikos įgyvendinimo idėjas, diskutavo apie politikos priemones, kuriomis ne tik būtų skatinami tvaresni sprendimai, bet ir švelninamas jų neigiamas poveikis Lietuvos ekonomikai.
Pasaulinėje parodoje „EXPO2020 Dubai“ Lietuvos paviljono pagrindinėje ekspozicijų salėje, tarp sukurtų naujausių technologijų, inovacijų, mokslo, meno ir kultūros pasiekimų, įrengtas Lietuvos banko stendas, skirtas pirmajai pasaulyje skaitmeninei kolekcinei monetai LBCOIN pristatyti.
LBCOIN kūrimo patirtį Lietuvos bankas pritaikė ir skaitmeninio euro galimybių tyrimams. Mūsų specialistai prisijungė prie Prancūzijos centrinio banko koordinuojamos grupės, kurioje Austrijos, Belgijos, Italijos, Ispanijos, Liuksemburgo centrinių bankų ir ECB ekspertai tyrė hibridinį skaitmeninio euro modelį – kaip centralizuota mokėjimų sistema sąveikauja su decentralizuotomis. LBCOIN, kaip viena iš paskirstytųjų duomenų technologijos (angl. Distributed Ledger Technology, DLT) sistemų (sukurta blokų grandinės NEM technologijos pagrindu), buvo integruota į eksperimentinę skaitmeninių eurų mokėjimo sistemą. Tyrimas parodė, kad trečiųjų šalių paslaugų teikėjai gali patogiai prisijungti prie mokėjimo ekosistemos naudodamiesi bendra prieiga prie įvairių ir centralizuotų, ir decentralizuotų sistemų. Tai atveria galimybių teikti įvairias su skaitmeniniu euru susijusias paslaugas (pvz., sąskaitų arba el. piniginių administravimas ar automatizuoti mokėjimai).
2021 m. gruodžio pradžioje Lietuvos bankas suorganizavo renginį „Lietuvos licencijuotas FinTech sektorius: dabartis ir perspektyva“. Jo metu aptarti licencijuoto FinTech sektoriaus priežiūros, brandos, tolesnės perspektyvos ir strategijos klausimai. Taip pat, stiprinant dialogą su šalies FinTech ekosistemos bendruomene, buvo surengtas atskiras renginys licencijavimo klausimais.
2021 m. gruodžio 16 d. baigta ES finansuojama programa „Centrinio banko gebėjimų stiprinimo Vakarų Balkanuose programa, siekiant integracijos į ECBS“, ji pradėta įgyvendinti 2019 m. Šioje programoje Lietuvos bankas dalyvavo kartu su kitais ECBS nacionaliniais centriniais bankais ir ECB. ES iš Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (IPA II) šiai programai skyrė 2 mln. Eur.
Kartu su Konkurencijos taryba Lietuvos bankas atliko tyrimą dėl smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) finansavimo galimybių, paskelbė rekomendacijas ir konkrečias priemones. Tarp jų – tiksliau taikyti valstybės pagalbos priemones, mažinti SVV administracinę naštą, padėti įmonėms atrasti alternatyvius finansavimo šaltinius, stiprinti jų finansinę atskaitomybę.
Po konsultacijų su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, Valstybine mokesčių inspekcija, Finansų ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos atstovais Lietuvos bankas parengė Kapitalo plėtros priemonių plano projektą ir paskelbė viešą konsultaciją dėl jo. Konsultacijos tikslas – sužinoti visuomenės nuomonę apie priemones, galinčias paskatinti Lietuvos kapitalo rinkos stabilią ir konkurencingą plėtrą, sudaryti geresnes sąlygas šalies gyventojams ir ūkio subjektams naudotis esamomis finansų rinkos priemonėmis ir pasiekti kitose valstybėse naudojamas finansavimo priemones.
Kaunui tapus 2022 m. Europos kultūros sostine, Lietuvos bankas prisijungė prie šio renginio atidarymo. Kauno rūmuose – istorinio tarpukario architektūros pastato pagrindinėje operacijų salėje atidaryta pasaulinės reikšmės menininkės Yoko Ono instaliacija „Ex It“.
Lietuvos banko misija, vizija, vertybės
Santrumpos
AB akcinė bendrovė
BVP bendrasis vidaus produktas
ECB Europos Centrinis Bankas
ECBS Europos centrinių bankų sistema
EEE Europos ekonominė erdvė
EK Europos Komisija
EPĮ elektroninių pinigų įstaigos
ES Europos Sąjunga
Eurosistema Europos Centrinis Bankas ir euro zonos centriniai bankai
Eurostatas Europos Sąjungos statistikos tarnyba
JAV Jungtinės Amerikos Valstijos
JK Jungtinė Karalystė
KIS kolektyvinio investavimo subjektai
MĮ mokėjimo įstaigos
MPT mokėjimo paslaugų teikėjai
NT nekilnojamasis turtas
PF pensijų fondai
PFĮ pinigų finansų įstaigos
SPPP specialioji pandeminė pirkimo programa
SVKI suderintasis vartotojų kainų indeksas
SVP skolos vertybiniai popieriai
TVF Tarptautinis valiutos fondas
VP vertybiniai popieriai
VVP vyriausybės vertybiniai popieriai
|
© Lietuvos bankas Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius Lietuvos banko valdyba Pranešimą apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę ir funkcijų vykdymą patvirtino 2022 m. balandžio 12 d. Jį rengiant panaudoti duomenys, paskelbti iki 2022 m. kovo 31 d. Kai kuriose lentelėse ir paveiksluose dėl apvalinimo eilučių suma ir procentai nesutampa su bendrais duomenimis („Iš viso“ ir 100 %). Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. ISSN 2538-8428 (online) |