Lietuvos bankas
Kas yra skaitmeninis euras?

Pinigų ateitis – skaitmeninis euras

Euro istorija – svarbi finansų, bankininkystės ir mokėjimų srityse. Tad Europa yra gerai pasirengusi perkelti grynųjų pinigų savybes į skaitmeninį amžių.

Europos Centrinis Bankas (ECB) kartu su euro zonos nacionaliniais centriniais bankais nuo 2023 m. lapkričio mėn. tęsia pasirengimą kurti skaitmeninį eurą. Jis būtų centrinio banko skaitmeninė valiuta – elektroninis grynųjų pinigų atitikmuo ir būtų naudojamas kartu su banknotais ir monetomis, o žmonės turėtų platesnį mokėjimo būdų pasirinkimą.

Skaitmeninis euras būtų visiems euro zonoje prieinama elektroninė mokėjimo priemonė. Jis būtų saugus ir patogus naudoti.

  Daugiau informacijos 

Kas yra skaitmeninis euras?

[[#ex]]

Kodėl mums būtų reikalingas skaitmeninis euras?

Saugių ir patikimų elektroninių mokėjimų paklausa vis didėja, todėl Eurosistema svarsto galimybę Europoje išleisti centrinio banko skaitmeninę valiutą. Centrinio banko išleisti skaitmeniniai pinigai būtų mokėjimų ir pinigų sistemos stabilumo garantas. Be to, skaitmeninis euras sustiprintų euro zonos nepriklausomumą ir skatintų konkurenciją bei efektyvumą Europos mokėjimų sektoriuje.


Kokie būtų skaitmeninio euro privalumai ir iššūkiai?

Šiuo metu vis dar atliekami tyrimai, todėl neturime visos informacijos galutiniam pasiūlymui. Tačiau Eurosistema daug diskutavo apie skaitmeninio euro idėją, jo privalumus ir trūkumus. Jau dabar aišku, kad skaitmeninis euras turėtų būti plačiai prieinamas, patikimas, saugus, efektyvus ir atitiktų aktualius teisės aktų nuostatus. Taip pat būtų užtikrintas aukščiausio lygio privatumas.


Ar skaitmeninis euras pakeistų grynuosius pinigus?

Ne, skaitmeninis euras tik papildytų grynuosius pinigus, o ne juos pakeistų. Euro zonoje grynieji pinigai ir toliau būtų naudojami. Skaitmeninis euras būtų tik dar vienas būdas Europoje atlikti mokėjimus eurais – mūsų bendrąja valiuta. Į grynuosius eurus jis būtų keičiamas santykiu vienas su vienu. Skaitmeninis euras tenkintų vis labiau prie skaitmeninių atsiskaitymų linkstančios visuomenės poreikius.


Kuo centrinio banko pinigai, arba viešieji pinigai, skiriasi nuo privačiojo sektoriaus pinigų?

Pinigų sistemą sudaro dvi pinigų rūšys – centrinio banko pinigai ir privačiojo sektoriaus pinigai. Grynieji pinigai nėra tas pats kas elektroninis mokėjimas – jie yra centrinio banko pinigai, o elektroninio mokėjimo atveju tai – privačiojo sektoriaus pinigai.

Mes visi visą laiką naudojame abiejų rūšių pinigus. Toks modelis gerai atitinka visuomenės poreikius: centrinis bankas sukuria piniginį pagrindą, t. y. centrinio banko indėlius bankams ir grynuosius pinigus gyventojams, o privatusis sektorius klientams siūlo mokėjimo priemones (pvz., kredito korteles), pagrįstas komercinio banko pinigais (pvz., indėliais).

Labai svarbi savybė yra ta, kad gyventojai gali bet kuriuo metu konvertuoti privačiuosius (komercinio banko) pinigus į viešuosius (centrinio banko) santykiu vienas su vienu ir naudoti centrinio banko pinigus atsiskaitymams.

Šis garantuotas pakeičiamumas sukuria ir palaiko pasitikėjimą tiek privačiaisiais, tiek viešaisiais pinigais. Jis taip pat užtikrina valiutos, kaip bendro apskaitos vieneto, funkciją. Todėl viešieji pinigai yra gerai veikiančios mokėjimo sistemos pagrindas, padedantis apsaugoti finansinį stabilumą ir pasitikėjimą valiuta.


Kokių padarinių skaitmeninio euro išleidimas turėtų bankų sektoriui?

Dėl skaitmeninio euro finansų sistema neturėtų patirti neigiamų padarinių. Bus siekiama užtikrinti, kad skaitmeninis euras būtų naudojamas daugiausia kaip mokėjimo priemonė ir netaptų finansinio investavimo priemone, o skaitmeninio euro paslaugas teiktų tik prižiūrimi tarpininkai.

Yra ir tam tikros rizikos, susijusios su pernelyg dideliu skaitmeninio euro naudojimu investavimui, jei nebūtų atsižvelgiama į tai, kad pagrindinė jo paskirtis – būti atsiskaitymo priemone.

Reikalingos apsaugos priemonės siekiant išvengti, kad į centrinį banką būtų perkeliama pernelyg daug bankų indėlių, nes tai galėtų sutrikdyti efektyvų bankų skolinimą klientams ir bendrovėms arba destabilizuoti bankų sektorių finansinės įtampos laikotarpiu.


Kodėl skaitmeninis euras būtų geriau už stabilizuotąsias virtualiąsias valiutas ir kriptoturtą?

Skaitmeniniai eurai būtų centrinio banko leidžiami pinigai. Centriniai bankai įpareigoti palaikyti pinigų vertę, kad ir kokie tie pinigai būtų – fiziniai ar skaitmeniniai.

Tai reiškia, kad jie būtų užtikrinti centrinio banko ir būtų skirti žmonių poreikiams tenkinti: jie būtų nerizikingi ir būtų laikomasi privatumo ir duomenų apsaugos reikalavimų.

Stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų stabilumas ir patikimumas galiausiai priklauso nuo jas į apyvartą leidžiančio subjekto ir nuo to, kiek patikimas ir įgyvendinamas yra jo įsipareigojimas bėgant laikui palaikyti tokios valiutos vertę. Be to, valiutą leidžiantys privatūs subjektai asmens duomenis gali panaudoti komerciniais tikslais. Be lėtai vykdomų sandorių ir didelių sąnaudų, stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų emitentai aiškiai nenurodo, kaip galima jomis naudotis. Tik štai kasdienėms sąskaitoms apmokėti tikrai negalima jų panaudoti.

Pastaraisiais metais visame pasaulyje sukurta įvairių naujų rūšių kriptoturto. Jis dar vadinamas kriptovaliutomis. Tačiau šis pavadinimas klaidina, nes šios vadinamosios valiutos neatlieka trijų pinigų funkcijų: būti patikima mainų priemone, atlikti vertės saugojimo ir apskaitos vieneto funkcijas. Be to, šio turto negarantuoja ir nevaldo jokia centrinės valdžios institucija. Nėra garantijos, kad prireikus bus galima jį pakeisti į oficialias valiutas. Neįmanoma tiksliai nustatyti, kas yra atsakingas už kriptoturtą, todėl nebūtų įmanoma užtikrinti, kad jūsų pretenzijos būtų įvykdytos.


Ar skaitmeninis euras bus kuriamas paskirstytųjų duomenų technologijos (angl. Distributed Ledger Technology, DLT), pavyzdžiui, blokų grandinės (angl. blockchain), pagrindu?

Eurosistema eksperimentuoja su įvairiais skaitmeninio euro kūrimo metodais ir technologijomis. Nagrinėjami ir centralizuoti, ir decentralizuoti sprendiniai, pavyzdžiui, DLT, bet joks sprendimas dar nepriimtas.


Kodėl vartotojai norėtų naudoti skaitmeninį eurą?​

Pasaulyje, kuriame žmonės vis dažniau mokėjimus atlieka elektroninėmis priemonėmis ir kuriame skaitmeninių mokėjimų rinka nuolat auga, skaitmeninis euras visiems suteiktų dar vieną galimybę atlikti mokėjimus centrinio banko pinigais.

Skaitmeninis euras būtų skaitmeninė mokėjimo priemonė, kuri būtų tokia pat saugi, paprasta naudoti ir pigi, kokie šiuo metu yra grynieji pinigai. Žmonės, kurie jį naudotų būtiniausiems atsiskaitymams, nepatirtų jokių papildomų išlaidų, be to, jis galėtų būti naudojamas visoje euro zonoje.

Pinigų gavėjams, pavyzdžiui, prekeiviams ir mažoms įmonėms, skaitmeninis euras suteiktų dar vieną, papildomą būdą gauti mokėjimus iš savo klientų.

Skaitmeninio euro įvedimas galėtų skatinti skaitmeninimą ir sudaryti galimybes visiems gyventojams naudotis mokėjimo priemonėmis, kurioms jie teikia pirmenybę. Skaitmeninimas savo ruožtu gali padėti ekonomikai augti.

Kitas privalumas yra tas, kad skaitmeninis euras padidintų mūsų valiutos atsparumą nereglamentuotoms technologinėms permainoms bankų ir finansų sektoriuose, pavyzdžiui, kriptoturto ir alternatyvių mokėjimo sprendimų, kuriems netaikomos pagrindinės kortelių schemos, srityse, galinčioms pakenkti finansiniam stabilumui.


Ar gali nutikti taip, kad kuris nors ne euro zonos centrinis bankas anksčiau negu Eurosistema išleis savo skaitmeninę valiutą?

Visi didieji centriniai bankai svarsto galimybę leisti centrinio banko skaitmeninę valiutą. G 20 grupės lygmeniu visuotinai sutariama, kad būtina bendradarbiauti centrinių bankų skaitmeninės valiutos tarptautinio naudojimo klausimu.

Eurosistema bendradarbiauja su kitais centriniais bankais, kad suprastų skaitmeninės valiutos išleidimo poveikį jų šalių ekonomikai. Mums visiems naudinga dalytis mintimis ir patirtimi.

Svarstoma skaitmeninio euro, kuris atitiktų mūsų piliečių poreikius, išleidimo galimybė ir ketinama remtis Europoje jau egzistuojančiomis mokėjimų galimybėmis, atsižvelgiant į autonomijos ir suverenumo principus.

Visapusiškas pasirengimas ir saugumas yra svarbiau už greitį. Mums reikalinga sistema, kuri būtų tinkama kiekvienam ir būtų patikima nuo pat pirmos dienos. Centriniai bankai ir šiame procese dalyvaujantys prižiūrimi tarpininkai skaitmeniniam eurui turi sukurti tam tikrą infrastruktūrą.


Kada skaitmeninis euras galėtų būti išleistas?

Prieš priimant sprendimą, ar išleisti skaitmeninį eurą, reikia nuspręsti, kaip jis galėtų atrodyti, ir patikrinti, ar jis gebėtų tenkinti galutinių naudotojų poreikius. Skaitmeninis euras galėtų būti išleistas tik atlikus tam tikrus veiksmus. Pažymėtina, kad kol nebus priimti visi reikalingi teisės aktai, skaitmeninis euras nebus išleistas.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ir euro zonos nacionaliniams centriniams bankams atlikus tam tikrus bandymus, 2021 m. liepos mėn. pradėtas skaitmeninio euro projekto tiriamasis etapas. Šiame etape siekiama nustatyti, koks skaitmeninio euro modelis būtų optimalus, ir užtikrinti, kad jis patenkintų naudotojų poreikius. Taip pat analizuojama, kaip finansų tarpininkai galėtų teikti skaitmeniniu euru grindžiamas klientų aptarnavimo paslaugas.

Šis darbas bus baigtas iki 2023 m. spalio mėn.

Tuomet ECB valdančioji taryba priims sprendimą, ar pereiti prie kito etapo, kurio metu būtų kuriamos integruotos paslaugos ir atliekamas skaitmeninio euro testavimas ir galbūt išbandomas jo veikimas realioje aplinkoje. Šis etapas užtruktų apie trejus metus.

Šis klausimas laikomas prioritetiniu, tačiau, siekiant išvengti klaidų, negalima skubėti. Prieš priimant bet kokį sprendimą, būtina atidžiai įvertinti galimą skaitmeninio euro poveikį.


Kokie duomenys būtų tvarkomi atliekant mokėjimus skaitmeniniais eurais? Ar bus galima stebėti žmonių mokėjimo įpročius ir ar ši informacija bus teikiama valdžios įstaigoms ir kitoms viešosioms institucijoms?

Eurosistema nėra niekaip suinteresuota kaupti fizinių asmenų mokėjimo duomenų, stebėti jų mokėjimo įpročių ar teikti tokius duomenis valdžios įstaigoms ar kitoms viešosioms institucijoms.

Mokėjimams skaitmeniniais eurais atlikti nebūtų privaloma teikti savo duomenų tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai tai būtų būtina neteisėtos veiklos prevencijos tikslais.

Kad būtų išsaugotas mokėjimų konfidencialumas, reikėtų apsaugoti įvairius duomenis: naudotojo tapatybę, duomenis apie konkretų mokėjimą (pvz., sumą) ir su sandoriu susijusius metaduomenis (pvz., sandoriui naudoto įrenginio IP adresą).

Pirmą kartą naudodamiesi skaitmeninio euro paslaugomis, naudotojai tikriausiai turės atskleisti savo tapatybę prižiūrimiems tarpininkams, tačiau kiekvienu atveju bus užtikrintas tam tikras jų mokėjimų privatumas.

Privatumą bus galima užtikrinti ir kitais būdais. Pavyzdžiui, duomenys apie naudotojų tapatybę galėtų būti saugomi atskirai nuo mokėjimo duomenų ir juos, laikydamiesi nustatytų teisės aktų reikalavimų, galėtų gauti tik finansinės žvalgybos padaliniai, kai, įtarus, kad buvo padaryta nusikalstama veikla, jiems reikėtų nustatyti mokėtojo ir pinigų gavėjo tapatybes.


Išorės bendrovėms pavesta sukurti galimų naudotojo sąsajų prototipus. Kokiu tikslu tai daroma?

Prototipai kuriami eksperimentinėje aplinkoje mokymosi tikslais. Tai savotiška laboratorinė užduotis. Testuojama, kokiu mastu Eurosistemos vidinės funkcijos (vidinė atsiskaitymų infrastruktūra, fiksuojanti pavedimus ir skaitmeninio euro pozicijas) gali būti sklandžiai integruotos su klientams jau siūlomais mokėjimo sprendimais.

Daugiausia dėmesio skiriama integravimui šiais penkiais konkrečiais naudojimo atvejais: internetu vykdomi žmonių tarpusavio (angl. peer-to-peer) mokėjimai; tarpusavio mokėjimai, kai nėra ryšio; mokėjimai pardavimo vietose (pvz., mokėtojo inicijuojami mokėjimai parduotuvėse); mokėjimo gavėjo inicijuojami mokėjimai pardavimo vietose ir su elektronine prekyba susiję mokėjimai.

Prototipų testavimo metu realūs mokėjimai nevykdomi – skaitmeninis euras dar neišleistas, tik modeliuojama. Nenumatyta, kad per šiuos bandymus sukurtas prototipas taps galutinės gamybos sistemos pagrindu.


Kaip ECB atrinko bendroves, dalyvaujančias kuriant prototipus?

ECB viešai paskelbė kvietimą teikti paraiškas dėl dalyvavimo kuriant prototipus. Susidomėjo 54 bendrovės, iš jų buvo atrinktos penkios.

Kandidatų tinkamumas kurti pirmiau minėtų penkių konkrečių naudojimo atvejų prototipus buvo vertinamas pagal keturis pagrindinius pajėgumus ir 28 konkrečius pajėgumus (iš anksto apibrėžtus ir paskelbtus ECB interneto svetainėje).


Ar bus paskelbti prototipų kūrimo rezultatai?

Pradiniame kvietime dalyvauti konkurse buvo įvardyta skaidrumo būtinybė, kad visiems dalyvaujantiesiems būtų užtikrintos vienodos sąlygos. ECB ėmėsi daugiau priemonių skaidrumui užtikrinti, nei numatyta pagal Europos Sąjungos taisykles, taikomas neatlyginamoms sutartims. Kandidatai buvo informuoti, kad visa informacija bus skelbiama.

2022 m. paskutinį ketvirtį vykusiame kūrimo etape ECB prototipų kūrėjams pagal poreikį pateikė techninius paaiškinimus ir su jais suderino, kokio integravimo tikimasi (t. y. kaip su prototipų kūrimo užduotimi gali būti susieti paslaugų teikimo ir vidiniai sistemų komponentai).

Prototipų kūrimo rezultatai kartu su juos pagrindžiančia technine informacija paskelbti anglų kalba čia.


Skaitmeninio euro schemos taisyklių sąvadas

Kam reikalinga skaitmeninio euro schema?

ECB valdančiajai tarybai priėmus sprendimą vykdyti skaitmeninio euro projekto tiriamąjį etapą, Eurosistema išnagrinėjo įvairias skaitmeninio euro platinimo galimybes. Skaitmeninio euro schema* laikoma geriausia alternatyva siekiant skaitmeninio euro tikslų ir panaudojant atitinkamus viešojo ir privačiojo sektorių privalumus. Skaitmeninio euro schemoje bus nustatytos bendros prižiūrimų tarpininkų vykdomo skaitmeninio euro platinimo taisyklės ir procedūros, užtikrinant vienodą prieinamumą ir naudotojų patirtį visoje euro zonoje. Be to, tai taip pat suteiks pakankamai lankstumo privačiajam sektoriui diegti naujoves ir teikti pridėtinės vertės paslaugas, papildysiančias skaitmeninio euro paslaugas.

* Pastaba: mokėjimų kontekste schema – tai formalių, standartizuotų ir bendrų taisyklių rinkinys, leidžiantis tarpininkams elektroniniu būdu pervesti lėšas tarp galutinių naudotojų, o mokėtojai ir gavėjai gali naudoti arba priimti elektronines mokėjimo priemones. Šios taisyklės yra nustatytos Taisyklių sąvade ir taikomos visiems schemoje dalyvaujantiems tarpininkams.

Kaip bus rengiamas Saitmeninio euro schemos taisyklių sąvadas?

Siekdama padėti parengti Skaitmeninio euro schemos taisyklių sąvadą (toliau – sąvadas), gauti rinkos dalyvių pastabas ir išsiaiškinti sektoriaus, vartotojų ir prekybininkų perspektyvą, Eurosistema įsteigė Skaitmeninio euro schemos taisyklių sąvado rengimo grupę. Šią grupę sudaro reikalingos patirties turintys Eurosistemos darbuotojai ir rinkos atstovai. Ji veikia vadovaudamasi Valdančiosios tarybos patvirtintais galimais skaitmeninio euro programos modeliais.

Grupei vadovauja Skaitmeninio euro programos vadovui tiesiogiai pavaldus pirmininkas. Rinkos atstovus paskyrė atitinkamos Europos suinteresuotųjų šalių asociacijos, atstovaujančios pagrindinėms Europos mažmeninių mokėjimų rinkos institucijoms, kaip antai:

  • Pasiūlos srityje: mokėjimo paslaugų teikėjai, bankų bendruomenė, mokėjimo įstaigos arba elektroninių pinigų įstaigos
  • Paklausos srityje: vartotojai, fiziniai mažmenininkai, internetu prekiaujantys mažmenininkai, įmonės ir (arba) įmonės bei mažosios ir vidutinės įmonės.

Skaitmeninio euro komanda kandidatus atrinko atsižvelgdama į jų patirtį mažmeninių mokėjimų srityje ir numatytoms funkcijoms atlikti reikalingus įgūdžius. Atrinkti kandidatai tapo Skaitmeninio euro schemos taisyklių sąvado rengimo grupės nariais, atstovaujančiais atitinkamoms suinteresuotųjų šalių asociacijoms.

Skaitmeninio euro schemos taisyklių sąvado rengimo grupė ketina rengti susitikimus kas mėnesį. Grupės nariams bus pavesta peržiūrėti šios grupės sekretoriato parengtus atskirų sąvado skyrių projektus ir pateikti savo nuomonę dėl jų.

Be to, lygiagrečiai su Skaitmeninio euro schemos taisyklių sąvado rengimo grupe veiks ir kelios darbo grupės, kurios daugiausia dėmesio skirs konkretiems sąvado skyriams, kuriems reikia specialių žinių. Tiksli kiekvienos darbo grupės veiklos sritis, sudėtis ir darbo metodas bus apibrėžti kiekvienu atveju atskirai. Kaip ir Skaitmeninio euro schemos taisyklių sąvado rengimo grupėje, šiose darbo grupėse dalyvaus ir Eurosistemos, ir Europos mažmeninių mokėjimų sektoriaus atstovai. Jie turės peržiūrėti sąvado rengimo grupės sekretoriato parengtus projektus ir pateikti savo nuomonę dėl jų. Atskirų darbo grupių parengti sąvado skyrių projektai bus visada pateikiami peržiūrai sąvado rengimo grupei.

Kokia bus Skaitmeninio euro schemos taisyklių sąvado taikymo sritis?

Skaitmeninio euro schemoje bus nustatytos bendrosios taisyklės ir procedūros, kurių privalės laikytis prižiūrimi tarpininkai, platindami skaitmeninius eurus. Šios taisyklės ir procedūros visų pirma apims šiuos punktus:

  • Skaitmeninio euro schemos funkcinį ir veikimo modelį (pvz., proceso eiga, pagrindiniai reikalavimai prižiūrimiems tarpininkams, minimalūs patogumo naudoti standartai ir kt.).
  • Prisijungimo prie skaitmeninio euro schemos modelį (pvz., schemos tinkamumo kriterijai, dalyvių įsipareigojimai ir kt.).
  • Techninius schemos reikalavimus (pvz., informacinių technologijų infrastruktūra, taikomųjų programų sąsajos įgyvendinimas, techniniai standartai ir kt.).
  • Rizikos valdymo reikalavimus.
  • Skaitmeninio euro schemos valdymo taisykles (pvz., schemos valdymas, pokyčių valdymo procesai ir kt.).

Kaip europiečiai gali prisidėti rengiant sąvadą?

Išorės dalyvių indėlį į taisyklių sąvado rengimo darbą koordinuos Eurosistema per taisyklių sąvado rengimo grupę bei susijusias darbo grupes. Dėmesys bus telkiamas į konkrečias taisyklių sąvado dalis, už kurias bus atsakingos atskiros darbo grupės. Kadangi taisyklių sąvado rengimo grupės nariai yra Europos suinteresuotųjų šalių asociacijų atstovai, jie atstovauja šių asociacijų nuomonei. Jų pareiga – pasirūpinti, kad kiekvienu svarstomu klausimu būtų pasiekta bendra nuomonė.

Taisyklių sąvado rengimo grupės sudėtis ir prisijungimo prie šios grupės procedūra trumpai aprašyta atsakyme į klausimą „Kaip bus rengiamas skaitmeninio euro schemos taisyklių sąvadas?“.

Atskirų darbo grupių sudėtis, atsižvelgiant į konkrečios darbo grupės pagrindinę veiklos kryptį, bus nustatoma kiekvienu atveju atskirai. Paprastai į jas bus įtraukiami susijusių suinteresuotųjų šalių, tokių kaip Europos vartotojai ir prekybininkai bei prižiūrimi tarpininkai, atstovai. Informacija apie tai, kaip pateikti paraišką prisijungti prie taisyklių sąvado rengimo darbo grupių, bus paskelbta ECB interneto svetainėje.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2023-06-02