Saugių ir patikimų elektroninių mokėjimų paklausa vis didėja, todėl Eurosistema (Europos Centrinis Bankas ir euro zonos nacionaliniai centriniai bankai) nagrinėja galimybę išleisti skaitmeninę valiutą. Centrinio banko išleisti skaitmeniniai pinigai būtų vienas iš mokėjimų ir pinigų sistemos stabilumo garantų, stiprintų euro zonos nepriklausomumą, skatintų konkurenciją mokėjimų sektoriuje.
[[#ex]]
Kodėl Europai reikalingas skaitmeninis euras?
Skaitmenizacija keičia mūsų mokėjimo įpročius. Grynaisiais pinigais atsiskaitome vis rečiau, juos keičiame atsiskaitymais internete ar kitais skaitmeniniais mokėjimais. Skaitmeninis euras būtų grynųjų pinigų elektroninė versija – jis egzistuotų šalia fizinių banknotų ir monetų bei perimtų kuo daugiau grynųjų pinigų suteikiamų privalumų.
Skaitmeninis euras žmonėms suteiktų naujų galimybių, šia visuotinai priimama skaitmenine mokėjimo priemone būtų galima atsiskaityti fizinėse parduotuvėse, internetu ir tarpusavyje visoje euro zonoje. Kaip ir grynieji pinigai, skaitmeninis euras būtų nerizikinga, plačiai prieinama ir nesudėtinga naudoti priemonė, o pagrindinės bazinės jo paslaugos būtų nemokamos.
Taip pat skaitmeninis euras sustiprintų euro zonos strateginį savarankiškumą ir piniginį suverenumą – būtų pirmoji visą euro zoną sujungianti europinės kilmės mokėjimų platforma. Tai didintų Europos mokėjimų veiksmingumą ir atsparumą kibernetiniams išpuoliams ir techniniams sutrikimams (pavyzdžiui, sutrikus elektros energijos tiekimui), skatintų inovacijas. Šiuo metu Europos mokėjimų sistemos funkcionavimas yra stipriai priklausomas nuo didžiąją dalį atsiskaitymų vykdančių trečiųjų šalių JAV bendrovių VISA ir „Mastercard“ sistemų. Nepaisant plataus jų paplitimo, šios atsiskaitymo priemonės Europoje yra priimamos ne visada ir ne visur, nes prekybininkai nėra įpareigoti tą daryti. Be to, jei vienas iš mokėjimo paslaugų teikėjų nebeveiktų, skaitmeninis euras būtų alternatyva ir užtikrintų tolesnį sklandų atsiskaitymą visoje euro zonoje.
Daugiau skaitykite čia.
Kaip skaitmeninis euras prisidėtų prie Europos strateginio savarankiškumo?
Skaitmeninis euras būtų Europos Sąjungos institucijų valdomas ir visoje euro zonoje veikiantis mokėjimo sprendimas.
Šiuo metu skaitmeniniai mokėjimai euro zonoje tebėra fragmentiški. Net 13 iš 20 euro zonos šalių neturi nacionalinių mokėjimo priemonių, esantys mokėjimų sprendimai dažniausiai yra skirti konkrečioms nacionalinėms rinkoms arba specifiniams mokėjimams atlikti. Vartotojai, norėdami atlikti mokėjimus kitose Europos šalyse, turi kliautis trečiųjų šalių (pavyzdžiui, JAV bendrovių VISA ir „Mastercard“) paslaugų teikėjais, kurie šiuo metu aptarnauja didžiąją tokių sandorių dalį. Todėl ir už šias paslaugas Lietuvos bei kitų euro zonos šalių gyventojų sumokamos įmokos atitenka šioms trečiųjų šalių įmonėms.
Įvedus skaitmeninį eurą, Europos mokėjimų aplinka taptų konkurencingesnė ir naujoviškesnė, nes būtų sukurta platforma, leidžianti mokėjimo paslaugų teikėjams paprasčiau siūlyti savo europinius sprendimus. Sėkmingai veikiantis skaitmeninis euras padėtų Europai užimti pirmaujančias pozicijas skaitmeninių finansų ir centrinių bankų skaitmeninių valiutų srityje, suvaldytų priklausomybės nuo trečiųjų šalių įmonių sprendimų riziką ir atsvertų jų dominavimą rinkoje.
Skaitmeninio euro nauda vartotojams
Skaitmeniniu euru būtų galima atsiskaityti už prekes ar paslaugas bet kuriuo metu ir bet kurioje euro zonos šalyje. Europos Komisijos pateiktame teisės akto projekte numatoma, kad prekybininkai privalėtų priimti skaitmeninį eurą, o prižiūrimi mokėjimų tarpininkai – jį platinti savo klientams.
Tai būtų visuotinai pripažįstama skaitmeninė mokėjimo priemonė, kuria vartotojai galėtų naudotis nemokamai atsiskaitydami už pirkinius parduotuvėse, internetu arba tarpusavyje. Šia priemone būtų galima naudotis ir sutrikus interneto ar mobiliajam ryšiui, ji papildytų kitas centrinio banko išleistas mokėjimo priemones – eurų banknotus ir monetas. Skaitmeninis euras skatintų finansinę įtrauktį – jis būtų paprastas naudoti, pritaikytas asmenims su negalia, taip pat asmenims, negalintiems naudotis banko sąskaita arba neturintiems skaitmeninių ar finansinių įgūdžių.
Skaitmeninis euras užtikrintų aukštesnio lygio privatumą nei kiti skaitmeniniai mokėjimo būdai. Eurosistema negalėtų identifikuoti skaitmeninį eurą naudojančių asmenų pagal jų mokėjimo duomenis, o dėl teisinių ir techninių skaitmeninio euro dizaino ypatybių Europos Centrinis Bankas neturėtų prieigos ir negalėtų kaupti privačios asmenų informacijos. Be to, atliekant mokėjimus offline režimu, informacija apie asmens duomenis ir atsiskaitymo paskirtį būtų žinoma tik lėšų mokėtojui ir gavėjui.
Daugiau apie privatumą skaitykite čia.
Skaitmeninio euro nauda prekybininkams
Skaitmeninis euras galėtų prisidėti prie prekybininkų klientų, ypač apsiperkant internetu, skaičiaus didinimo – išplėsti klientų pasiekiamumą (bazę) Europos mastu bei užtikrinti jiems patikimą ir pažįstamą atsiskaitymo priemonę. Europos prekybininkams skaitmeninis euras turėtų būti patrauklus ir dėl numatomos kainodaros bei greito lėšų įskaitymo į sąskaitą, nes visi mokėjimai skaitmeniniu euru būtų momentiniai. Bus siekiama, kad mokėjimų skaitmeniniu euru priėmimas nekainuotų brangiau, nei naudojantis kitomis šiuo metu prieinamomis elektroninėmis atsiskaitymo priemonėmis.
Skaitmeninis euras būtų visoje euro zonoje pripažįstamas ir visai Europai skirtas skaitmeninis mokėjimo sprendimas. Dabartinėje fragmentiškoje mokėjimų rinkoje skaitmeninis euras turėtų tapti paprastesne ir pigesne alternatyva. Tai ilgainiui leis prekybininkams sustiprinti pozicijas derantis su mokėjimo sprendimų teikėjais dėl paslaugų teikimo sąlygų, jiems taikomų mokesčių ir, tikėtina, padės sumažinti savo veiklos sąnaudas.
Skaitmeninio euro nauda tarpininkams
Pagrindinis vaidmuo platinant skaitmeninį eurą tektų prižiūrimiems tarpininkams, mokėjimo paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, bankams. Būtent jie turėtų suteikti gyventojams, prekybininkams ir kitiems suinteresuotiems verslo subjektams visą informaciją bei pagalbą dėl skaitmeninio euro naudojimo, taip pat visas galutiniams vartotojams skirtas paslaugas.
Skaitmeninis euras tarpininkams suteiktų ir papildomų verslo galimybių. Kitaip negu daugelis privačių inovacijų, kurios paprastai būna orientuotos į konkrečias atskirų šalių vidaus rinkas, skaitmeninis euras leistų tarpininkams iš karto aprėpti visą euro zoną, jos infrastruktūrą, suderintus mokėjimo standartus ir taip didinti savo klientų bazę, neapsiribojant vienos šalies rinka.
Bazinės skaitmeninio euro paslaugos turės būti teikiamos nemokamai, tačiau tarpininkai galės kurti ir siūlyti pridėtinę vertę teikiančius papildomus, mokamus sprendimus, pavyzdžiui, sąlyginio mokėjimo ar lojalumo programas. Tikimasi, kad tai skatins inovacijas ir konkurenciją euro zonos mokėjimų rinkoje.
Atlygio už skaitmeninį eurą modelis, dabar numatytas Europos Komisijos pateiktame teisės akto projekte, suteikia tarpininkams ekonominių paskatų, panašių į suteikiamas kitoms skaitmeninėms mokėjimo priemonėms. Mokėjimo paslaugų teikėjai galės naudotis panašias pajamas kuriančiomis mokėjimų transakcijomis ir išvengti apdorojimo bei schemos mokesčių, kuriuos turi mokėti už kitas mokėjimų schemas. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Ar skaitmeninis euras pakeis grynuosius?
Skaitmeninis euras papildytų grynuosius pinigus kaip dar viena papildoma skaitmeninė mokėjimo priemonė, o ne juos pakeistų ar taptų lygiaverčiu jų pakaitalu. Skaitmeninis euras cirkuliuotų kartu su grynaisiais pinigais ir padėtų patenkinti didėjantį vartotojų poreikį sparčiai ir saugiai atsiskaityti skaitmeninėmis priemonėmis. Į grynuosius eurus jis būtų keičiamas santykiu 1:1.
Įvedus skaitmeninį eurą, grynaisiais pinigais ir kitomis šiuo metu naudojamomis privačiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis euro zonoje būtų galima naudotis ir toliau.
[[#ex]]