Skaitmeniniu euru galėtų naudotis euro zonos valstybėje narėje laikinai arba nuolat gyvenantys ar veiklą vykdantys asmenys, įmonės ir viešieji subjektai, skelbiama Europos Komisijos pateiktame teisės akto projekte. Jame taip pat nurodoma, kad galimybę naudotis skaitmeniniu euru turėtų ir į euro zoną asmeniniais ar profesiniais tikslais keliaujantys arba anksčiau kurioje nors euro zonos šalyje gyvenę ar veiklą vykdę asmenys.
Ne euro zonoje gyvenantys ar veiklą vykdantys asmenys, įmonės ir viešieji subjektai taip pat turės galimybę naudotis skaitmeniniu euru atsidarę skaitmeninių eurų sąskaitą pas mokėjimo paslaugų teikėjus, įsteigtus arba veikiančius šalyje, kuri yra Europos ekonominės erdvės narė, arba trečiojoje šalyje pagal iš anksto sudarytą Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimą ir (arba) Europos Centrinio Banko ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių ir trečiųjų šalių nacionalinių centrinių bankų sudarytus susitarimus.
[[#ex]]
Kaip veiktų skaitmeninis euras?
Naudojantis skaitmeniniu euru bus galima atlikti saugius momentinius mokėjimus atsiskaitant už pirkinius fizinėse ir internetinėse parduotuvėse bei tarpusavyje bet kurioje euro zonos šalyje, nepriklausomai nuo mokėjimo paslaugų teikėjo. Šiuo metu Europos Centrinis Bankas ieško sprendimų, kaip tai galėtų veikti praktiškai.
Pirmas žingsnis siekiant naudotis skaitmeniniu euru būtų per savo banką ar tam paskirtą viešąją instituciją (pavyzdžiui, pašto skyrių) susikurti skaitmeninių eurų piniginę. Ją reikėtų papildyti pinigais – tai turėtų būti galima padaryti per su pinigine susietą banko sąskaitą arba grynaisiais. Tą padarius iš savo elektroninės piniginės jau būtų galima atlikti mokėjimus skaitmeniniais eurais.
Skaitmeniniais eurais gautas lėšas būtų galima arba laikyti savo elektroninėje piniginėje (iki tam tikros nustatytos ribos), arba pervesti į savo įprastą sąskaitą kredito institucijoje. Lėšas pervesti būtų galima rankiniu arba automatiniu būdu.
Atsiskaityti skaitmeniniais eurais būtų galima bet kurioje euro zonos vietoje ir bet kokiomis sąlygomis, net ir neveikiant mobiliajam ryšiui ar interneto tinklui. Visi mokėjimai skaitmeniniais eurais būtų momentiniai – tiek fizinėse, tiek internetinėse parduotuvėse, tiek atsiskaitant tarp žmonių.
Daugiau skaitykite čia.
Kiek privatumo suteiktų skaitmeninis euras?
Privatumo užtikrinimas yra vienas svarbiausių skaitmeninio euro prioritetų. Vis dėlto jis nesuteiks anonimiškumo tiek, kiek gali užtikrinti atsiskaitymas grynaisiais.
Atsiskaitant skaitmeniniais eurais planuojama užtikrinti didesnį privatumą, nei naudojantis kitomis skaitmeninėmis mokėjimo priemonėmis, kartu atsižvelgiant į pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo bei sukčiavimo prevenciją. Mokėjimų patirtis bus panaši į dabar naudojamų skaitmeninių mokėjimų patirtį, o mokėjimų atitiktį, kaip ir dabar, užtikrins mokėjimo paslaugų teikėjai.
Internetinių mokėjimų skaitmeniniu euru atveju Eurosistema – skaitmeninį eurą leidžianti institucija ir mokėjimo infrastruktūros teikėja – negalėtų sandorių tiesiogiai susieti su konkrečiais asmenimis. Europos Centrinis Bankas neplanuoja rinkti asmeninių mokėtojų duomenų, nes nėra komercinė organizacija ir nesuinteresuotas šiuos duomenis monetizuoti.
Jei mokėjimai skaitmeniniu euru bus atliekami nesinaudojant mobiliuoju ar interneto ryšiu, su jais susijusius duomenis (kas, už ką ir kam atsiskaito) žinotų tik tokio mokėjimo siuntėjas ir gavėjas. Šiuo metu sprendžiama, kaip būtų galima užtikrinti tokių mokėjimų saugumą neįtraukiant asmeninių duomenų. Informacijos apie mokėjimus skaitmeniniu euru, kai nėra mobiliojo ar interneto ryšio, nerinks nei mokėjimo paslaugų teikėjai, nei Europos Centrinis Bankas ar nacionaliniai centriniai bankai. Techniniai tokių mokėjimų sprendimai jau yra, tačiau konkretaus sprendimo pasirinkimas priklausys ir nuo galutinių skaitmeninio euro reglamento nuostatų.
Daugiau skaitykite čia.
Kaip Europos Centrinis Bankas užtikrins, kad skaitmeninis euras būtų įtraukus?
Skaitmeninis euras kuriamas taip, kad atitiktų visų visuomenės narių poreikius. Tai būtų centrinio banko teikiama viešoji gėrybė taip, kaip dabar banknotai ir monetos, tik skaitmeninės formos.
Grynieji pinigai vartotojams suteikia galimybę išvengti dalyvavimo komercinių bankų sistemoje, tačiau sparti skaitmenizacija ir elektroninių atsiskaitymų plėtra nebeleidžia visiškai naudotis šiuo grynųjų pinigų teikiamu privalumu. Skaitmeninio euro įvedimas leistų spręsti šią problemą – žmonės, nenorintys ar neturintys galimybės naudotis komercinio banko teikiamomis paslaugomis, galės naudotis elektronine mokėjimų sistema, joje atsiskaitydami skaitmeniniais eurais.
Siekiant užtikrinti, kad visi, įskaitant neįgaliuosius, funkcinių sutrikimų ar ribotus skaitmeninius įgūdžius turinčius ir vyresnio amžiaus asmenis, galėtų atsiskaityti skaitmeniniu euru, kiekvienoje euro zonos šalyje bus paskirti viešieji subjektai, pavyzdžiui, pašto skyriai ar konkretūs mokėjimo paslaugų teikėjai. Šie subjektai skaitmeninės finansinės atskirties pažeidžiamiems asmenims padėtų atsidaryti skaitmeninio euro sąskaitą, teiktų nemokamą konsultacinę pagalbą (įskaitant ir fizinių susitikimų galimybę), padėtų naudotis skaitmeninio euro paslaugomis.
Ypač daug dėmesio bus skiriama pažeidžiamų visuomenės grupių, pavyzdžiui, pastovios gyvenamosios vietos neturinčių asmenų, prieglobsčio prašytojų arba tarptautinės apsaugos gavėjų, įtraukčiai.
Europos Komisijos pateiktame teisės akto projekte numatoma, kad skaitmeninį eurą platinančios kredito įstaigos privalėtų suteikti nemokamas bazines mokėjimo skaitmeniniu euru paslaugas, jei klientas dėl jų kreiptųsi. Todėl naudojimasis bazinėmis skaitmeninio euro paslaugomis per mobiliąją programėlę ar fizine mokėjimo kortele būtų nemokamas. Šios bazinės skaitmeninio euro paslaugos banko sąskaitos neturintiems asmenims taip pat būtų teikiamos nemokamai. Nemokami būtų ir atsiskaitymai skaitmeniniu euru neveikiant mobiliajam arba interneto ryšiui.
Kaip Europos Centrinis Bankas užtikrintų vienodas atsiskaitymo skaitmeniniais eurais sąlygas visoje euro zonoje?
Tam, kad skaitmeninio euro sistema būtų darniai ir vienodai įdiegta visoje euro zonoje, Eurosistema kuria skaitmeninio euro taisyklių sąvadą – bendrų taisyklių, standartų ir procedūrų rinkinį, skirtą standartizuoti mokėjimus skaitmeniniu euru ir užtikrinti jų veikimą visoje euro zonoje. Už skaitmeninio euro platinimą būtų atsakingi prižiūrimi tarpininkai (mokėjimo paslaugų teikėjai), pavyzdžiui, euro zonos šalių bankai.
Ar skaitmeninis euras būtų alternatyvi valiuta euro zonoje?
Ne. Skaitmeninis euras būtų dar vienas papildomas būdas Europoje atsiskaityti eurais. Jis patenkintų vis dažniau skaitmeniniams mokėjimams pirmenybę teikiančių gyventojų poreikius.
Skaitmeninis euras ir momentiniai mokėjimai
Šiuo metu vartotojai atsiskaitydami parduotuvėse retai turi galimybę atlikti momentinius mokėjimus, todėl prekybininkai jiems sumokamų pinigų į sąskaitą iš karto negauna. Įvedus skaitmeninį eurą tai pasikeistų – visi mokėjimai skaitmeniniu euru būtų momentiniai.
Parengus ir įgyvendinus bendrą skaitmeninio euro taisyklių, standartų ir procedūrų rinkinį, momentinių mokėjimų sprendimus bus galima plėtoti toliau, kad jie veiktų visose euro zonos šalyse. Taip sumažėtų priklausomybė nuo šiuo metu mokėjimų sektoriuje dominuojančių privačių ne europinės kilmės bendrovių.
Ar skaitmeninis euras bus kuriamas paskirstytųjų duomenų technologijos, pavyzdžiui, blokų grandinės, pagrindu?
Eurosistema eksperimentuoja ir nagrinėja įvairius galimus techninius ir technologinius skaitmeninio euro dizaino sprendimus, įskaitant ir paremtus paskirstytųjų duomenų technologija (angl. Distributed Ledger Technology, DLT), pavyzdžiui, blokų grandinės (angl. blockchain) technologijomis. Sprendimai dėl konkrečios technologijos pasirinkimo nėra priimti, nes dar vertinami įvairių technologinių sprendimų privalumai ir trūkumai, pavyzdžiui, rinkos dalyvių prisitaikymo naudoti naujas technologijas galimybės ir kaštai.
[[#ex]]