2022-12-19
Finansinių technologijų mokėjimo įstaigų pajamos išaugo beveik dukart
Licencijuotų finansinių technologijų įmonių daugumą sudarančių elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) sektoriuje 2022 m. trečiąjį ketvirtį įvyko pokyčių – didžiausiai sektoriaus finansų įstaigai tapus bankų sektoriaus dalimi, likę rinkos dalyviai pakoregavo savo pozicijas. Lietuvos bankas ir toliau nuosekliai siekia ir įgyvendina priemones, kad šio sektoriaus finansų įstaigos didintų veiklos brandą ir gerintų paslaugų kokybę.
Į bankų sektorių perėjo buvęs didžiausias EPĮ ir MĮ sektoriaus dalyvis UAB „Revolut Payments“, tad persiskirstė likusių sektoriaus finansų įstaigų rinkos dalys. Vis dėlto tendencija tebėra ta pati – sektoriaus rezultatus iš esmės „generuoja“ nedidelė dalis įstaigų.
EPĮ ir MĮ pajamos iš licencinės veiklos 2022 m. trečiąjį ketvirtį siekė 289,3 mln. Eur, iš jų beveik du trečdaliai priklauso 10 (dešimčiai) sektoriaus įstaigų. Elektroninių pinigų įstaigų pajamos sudarė 87 proc., o mokėjimo įstaigų – 13 proc. visų sektoriaus pajamų. Eliminavus „Revolut Payments“ perėjimo į kitą sektorių įtaką, likusių EPĮ ir MĮ pajamos, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 1,8 karto.
Bendra elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų atliktų mokėjimo operacijų suma 2022 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 109,8 mlrd. Eur. Tai 1,9 karto daugiau nei lyginamuoju laikotarpiu pernai (eliminavus „Revolut Payments“ įtaką). Pusę visų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų atliktų mokėjimo operacijų vykdo penkios elektroninių pinigų įstaigos.
„Lietuvos bankas siekia, kad sektoriaus įstaigos laiku užkirstų kelią galimoms rizikoms, o su jomis susidūrusios gebėtų jas valdyti ir efektyviai spręsti problemas, todėl rinkos dalyviams rengėme konsultacinius renginius, dalijomės gerąja praktika, identifikavome klaidas bei aptarėme kylančius klausimus“, – sako Dovilė Arlauskaitė, Lietuvos banko Mokėjimų rinkos priežiūros skyriaus vadovė.
Konsultaciniuose renginiuose siekta, kad įstaigos geriau suprastų organizacinės struktūros ir valdymo svarbą, aptartos praktikoje dažniausiai kylančios problemos, dalintasi esama gerąja praktika bei rekomendacijomis. Įstaigoms buvo pristatytos atskaitomybės aktualijos, dažniausiai pasitaikančios klaidos bei problemos, kylančios atsidarant sąskaitą kredito įstaigose. Renginių cikle atkreiptas įstaigų dėmesys į vidaus audito ir klientų lėšų apsaugos EPĮ ir MĮ svarbą. Įstaigoms dar kartą buvo pabrėžtas vidaus audito įstaigoje vaidmuo, priminti klientų lėšų apsaugos būdai. Pasidalinta patikrinimų metu nustatytais trūkumais, galimomis rizikomis, atsakyta į kylančius praktinius klausimus.
Vykusiuose konsultaciniuose renginiuose aptartos ir mokėjimo paslaugų teikimo aktualijos, daugiau dėmesio skiriant klientų patirties gerinimui įstaigoms valdant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas. Taip pat atkreiptas dėmesys į vartotojų skundų nagrinėjimą, mokėjimo paslaugų teikimo ribojimus, dalykinių santykių nutraukimo atvejus bei mokėjimo nurodymų atšaukimą / atsekimą. Be to, siekdamas pagerinti mokėjimo paslaugų kokybę ir mokėjimo paslaugų vartotojų patirtį Lietuvos bankas Lūkesčiu raštu kreipėsi į įstaigų vadovus ir pateikė savo pasiūlymus.
Pagal 2022 m. trečiojo ketvirčio duomenis, daugiau kaip trečdalis sektoriaus įstaigų vis dar susiduria su sunkumais siekdamos veiklos pelningumo. Pagal šio laikotarpio finansinius rezultatus nuosavo kapitalo reikalavimo netenkino dvi įstaigos. Į tokius pažeidimus Lietuvos bankas reaguoja principingai, todėl ne tik nuolat atkreipia EPĮ ir MĮ dėmesį į nuosavo kapitalo reikalavimą ir jo svarbą – jis turi būti užtikrinamas nuolat ir su atsarga, bet ir skiria dėmesį atlikdamas įstaigų patikrinimus.
Lietuvos bankas nuolat vertina, kaip kredito įstaigos vadovaujasi Pozicija dėl elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų teisės naudotis kredito įstaigose atidarytomis banko sąskaitomis. Apžvelgiamu laikotarpiu gauti du pranešimai apie uždarytas ar apribotas sąskaitas – iš viso nuo 2019 m. Lietuvos banke gauti 62 tokio pobūdžio pranešimai.
2022 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje Viešajame elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sąraše buvo užregistruotos 138 įstaigos (87 EPĮ ir 51 MĮ). Per praėjusį ketvirtį EPĮ ir MĮ buvo pritaikyta 10 poveikio priemonių: skirtos 8 baudos, viešas paskelbimas apie padarytą teisės akto pažeidimą ir panaikintas licencijos galiojimas.
Per pirmuosius tris 2022 m. ketvirčius Lietuvos bankas išdavė 4 licencijas, iš jų 2 EPĮ, 1 MĮ ir 1 MĮ ribotą. Per šį laikotarpį šešios įstaigos pasitraukė iš EPĮ ir MĮ sektoriaus: trys įstaigos kreipėsi į Lietuvos banką su prašymu panaikinti turimą licenciją, jau anksčiau minėtas Revolut Payments, UAB tapo banku. Dviem įstaigoms licencijos galiojimas buvo panaikintas Lietuvos banko sprendimu dėl šiurkščių ir sistemingų pažeidimų.
Lietuvos bankas viešai skelbia informaciją apie elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų numatomus planinius patikrinimus, kiekvienos iš jų metinius ir kiekvieno ketvirčio pagrindinius veiklos ir riziką ribojančių reikalavimų vykdymo rodiklius.