Lietuvos banko surengtoje diskusijoje – institucijų ir rinkos dalyvių sutarimas dėl tvarios FinTech plėtros

„Tvarus licencijuoto FinTech sektoriaus augimas yra Lietuvos banko prioritetas. Ir toliau palaikysime nuolatinį dialogą su rinka, sieksime didesnės esamų rinkos dalyvių brandos ir dėmesio kertiniams veiklos reikalavimams. Esame ir būsime atviri naujovėms, siūlydami pagalbą kuriant ir bandant naujus produktus“, ─ sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta. 

Ypatingą dėmesį Lietuvos bankas skiria atitikties kultūros stiprinimui ─ kaip finansų rinkos dalyviai laikosi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, nuosavo kapitalo, klientų lėšų apsaugos ir paslaugų kokybės reikalavimų, siekia didesnės asmeninės vadovų atsakomybės. Savo lūkesčius elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms centrinis bankas išdėstė laiške vadovams. Aukšta kokybės kartelė yra ir bus taikoma naujiems rinkos dalyviams. Licencijavimo klausimus Lietuvos bankas kviečia atskirai aptarti gruodžio 9 d. vyksiančiame renginyje.

Renginyje dalyvavęs finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas pabrėžė, kad Finansų ministerija subūrė ekspertų komandą, kurią sudaro valstybės institucijų ir rinkos dalyvių atstovai. Jos tikslas – atlikus analizę parengti rekomendacijas dėl 2022–2027 m. FinTech sektoriaus plėtros Lietuvoje gairių. Rekomendacijomis bus siekiama nustatyti priemones, reikalingas tolesnei Fintech sektoriaus plėtrai, skaitmeninių finansinių paslaugų vartojimo didinimui, inovacijų kūrimo ir taikymo skatinimui bei rizikų valdymo stiprinimui.

„Vyriausybė turi aiškią politinę valią išlaikyti ir stiprinti Lietuvos kaip regioninio FinTech centro pozicijas. Tolesnei sektoriaus plėtrai – tiek kiekybine, tiek ir kokybine prasme – būtinas efektyvus valdžios institucijų bendradarbiavimas ir atviras dialogas su rinkos dalyviais. Esame gerame kelyje, svarbu sutelktai ir pamatuotai judėti pirmyn“, ─ teigia Mindaugas Liutvinskas. 

2021 m. fiksuota įspūdinga licencijuojamo FinTech sektoriaus plėtra – elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų atliktų mokėjimo operacijų suma pirmąjį pusmetį beveik 6 kartus viršijo to paties praėjusių metų laikotarpio rezultatą ir sudarė 122 mlrd. Eur. Įmonės iš licencinės veiklos gavo 208 mln. Eur pajamų, arba 168 mln. Eur daugiau nei per praėjusių metų pirmąjį pusmetį. Sutelktinio finansavimo srityje per 2021 m. pirmus tris ketvirčius sudaryta daugiau kaip 265 tūkst. finansavimo sandorių (per visus 2020 m. – 147 tūkst.), kuriais per sutelktinio finansavimo platformas finansuota daugiau kaip 1 000 projektų (2020 m. – iš viso 650), įmonėms suteikta finansavimo už 80,8 mln. Eur (per visus 2020 m. – 40 mln. Eur). 

„Iki šiol FinTech sektorius buvo vienas iš tų, kurio darni plėtra padeda Lietuvai diegti inovatyvius, technologijomis grįstus sprendimus finansinėms paslaugoms teikti. Pasiekti rezultatai išties svarbūs: sektorius generuoja aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, o Lietuva pasaulyje žinoma kaip vienas iš finansinių technologijų centrų. Norint, kad sektorius ir toliau augtų bei bręstų, itin svarbu sutarti dėl bendros vizijos ir tikslingo produkto vystymo“, ─ sako VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis. 

Papildoma informacija
2021 m. pradžioje Lietuvoje veikė 230 FinTech įmonių, iš jų – 175 Lietuvoje licencijuoti finansų rinkos dalyviai (prie jų priskiriami specializuoti bankai, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformų operatoriai). Įmonėse dirbo daugiau kaip 4 000 darbuotojų („Investuok Lietuvoje“ duomenys). FinTech sektoriui priskirtinoms įmonėms 2019 m. Lietuvos bankas suteikė 28, 2020 m. – 35, o per šių metų vienuolika mėnesių – 24 licencijas. Šiuo metu Lietuvos bankas nagrinėja apie 40 paraiškų dėl FinTech licencijų išdavimo.
 

Finansų rinkos dalyvių priežiūra, Finansinės technologijos, Fintech