Lietuvos bankas

Ekonominiai tyrimai

Būdamas Kompetencijos centru ekonomikos ir finansų rinkų klausimais, Lietuvos bankas siekia sustiprinti tiriamąją veiklą, vykdomą įvairiuose Lietuvos banko struktūriniuose padaliniuose. Atliekamų tyrimų rezultatai padeda priimti pinigų ir kitus ekonominės politikos sprendimus, plėtoti ekonomikos mokslą. Juos skelbiant pasaulyje pripažintuose mokslo leidiniuose, prisidedama prie Lietuvos banko įtakos ir reputacijos tarptautinėje erdvėje stiprinimo.

Ekonominiai tyrimai atliekami Ekonomikos departamento Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyriuje, Finansinio stabilumo departamente ir Tyrimų centre, kurį Lietuvos bankas yra įsteigęs kartu su Vilniaus universitetu.

[[#ex]]

Prioritetinės tyrimų kryptys

Lietuvos banko Tyrimų centro ekonomistai atlieka akademinius tyrimus ir juos skelbia recenzuojamuose mokslo žurnaluose. Tyrimų temos yra tokios:

  • elgsenos (eksperimentinė) ekonomika, finansai;
  • makrofinansai, dinaminiai stochastiniai bendrosios pusiausvyros modeliai;
  • tarptautinė ekonomika ir finansai;
  • nauji ekonometriniai metodai.

Lietuvos banko Ekonomikos ir Finansinio stabilumo departamentų atliekamų taikomųjų tyrimų  prioritetai yra nustatyti atsižvelgiant į esamą bei numatomą žinių ir priemonių, reikalingų ekonominei analizei ir prognozavimo darbams atlikti, sprendimams dėl pinigų ir valiutų kurso politikos ar finansų sistemos stabilumo priimti, bendradarbiavimui su ECBS palaikyti, poreikį. Svarbiausios taikomųjų tyrimų kryptys yra keturios:

  1. Pinigų ir fiskalinė politika:
    - infliacijos tyrimai;
    - pinigų politikos poveikio mechanizmo tyrimai;
    - savaiminių stabilizatorių ir fiskalinės politikos taisyklių taikymas.
  2. Modeliavimas ir prognozavimas:
    - Lietuvos ekonomikos dinaminio stochastinio bendrosios pusiausvyros modelio sudarymas ir vertinimas;
    - trumpojo laikotarpio ekonomikos raidos prognozavimo priemonės.
  3. Konvergencijos tyrimai:
    - ilgalaikės tendencijos ir pusiausvyros reikšmės;
    - visuminės pasiūlos struktūriniai pokyčiai.
  4. Finansinis stabilumas:
    - bankų sistemos likvidumo rizikos tyrimai;
    - bankų sistemos kredito rizikos tyrimai;
    - testavimo nepalankiausiomis sąlygomis makroekonominio modelio kūrimas;
    - tarptautinio užkrato rizika.

[[#ex]]

Leidiniai

Daugiau
4791_e6292b9016b2d1afecc6f96d3cb1b439.png
No 16. Patrick Grüning. Heterogeneity in the internationalization of R&D: Implications for anomalies in finance and macroeconomics
2017-10-20
0
4790_ca55e5ae861521b42a3875058cb32090.png
No 15. Mariarosaria Comunale. Synchronicity of real and financial cycles and structural characteristics in EU countries
2017-08-18
0
4694_3775876ca81a558ed0147cc36d1535d1.png
Nr. 10. Nijolė Valinskytė, Algirdas Prapiestis, Darius Kulikauskas. Sisteminės rizikos rezervas: taikymo galimybės
2017-06-07
0
4789_e832054bf0d86f70b52bb85f46dc87f4.png
No 14. Rasa Stasiukynaitė. Understanding monetary policy stance
2017-03-24
0
Uždaryti aprašymą

No 16. Patrick Grüning. Heterogeneity in the internationalization of R&D: Implications for anomalies in finance and macroeconomics

JEL klasifikacija: E22, F31, G12, O30, O41.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Uždaryti aprašymą

No 15. Mariarosaria Comunale. Synchronicity of real and financial cycles and structural characteristics in EU countries

JEL klasifikacija: E32, E44, F36.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Uždaryti aprašymą

Nr. 10. Nijolė Valinskytė, Algirdas Prapiestis, Darius Kulikauskas. Sisteminės rizikos rezervas: taikymo galimybės

Pagrindinis šio straipsnio tikslas yra supažindinti rinkos dalyvius ir visuomenę su vienos iš makroprudencinės politikos priemonių – sisteminės rizikos rezervo (SRR) – taikymo galimybėmis. Šio rezervo nustatymas reglamentuojamas 2015 m. balandžio 9 d. Lietuvos banko valdybos patvirtintose Kapitalo rezervų sudarymo taisyklėse1. Taisyklėse nurodyta, kad Lietuvos bankas, siekdamas užkirsti kelią sisteminei rizikai arba ją sumažinti, gali nustatyti SRR visam Lietuvos bankų sektoriui arba pavieniams bankams2. SRR gali svyruoti nuo 1 iki 5 proc. viso pagal riziką įvertinto banko turto sumos, o rezervo taikymo poreikis bei metodika turi būti peržiūrimi mažiausiai kartą per dvejus metus.
SRR paskirtis – didinti finansų įstaigų atsparumą struktūrinei sisteminei rizikai. Struktūrinė rizika apima rizikas, kylančias dėl finansų sistemos struktūrinių savybių, rizikų pasiskirstymo sistemoje, pavyzdžiui, ji priklauso nuo to, kiek finansų rinkos dalyviai yra susiję tarpusavyje ar kiek finansų sistema yra atspari nepalankiems šokams. Dėl to SRR nustatomas atsižvelgiant į finansų įstaigų įtaką tam tikrai struktūrinei rizikai finansų sistemoje. SRR gali būti taikomas visoms įstaigos turto pozicijoms, t. y. visai įstaigai, arba išskiriant pozicijas šalies viduje, visoje ES arba trečiosiose šalyse, atsižvelgiant į tai, iš kur kyla sisteminė rizika. Papildomas kapitalo rezervas padidintų finansų įstaigos kapitalo atsargą, kuri būtina, kad įstaiga būtų pajėgi savarankiškai padengti nuostolius net ir įvykus sisteminei finansų krizei, – taip sumažinama šių įstaigų bankroto tikimybė.
Šiuo metu SRR pasitelkiamas daugiausia Šiaurės ir Vidurio Europos šalyse, kuriose SRR taikymas dažniausiai grindžiamas bankų sektoriaus svarba ekonomikai ir didele bankų sektoriaus koncentracija. Didelė dalis šalių taiko SRR tik sisteminės svarbos įstaigoms, nes O-SII kapitalo rezervą laiko nepakankamu, kad būtų tinkamai atsižvelgta į jose įsikūrusių sisteminės svarbos įstaigų keliamą riziką. Mažos ir atviros ekonomikos šalys, prie kurių galima priskirti ir Lietuvą, kaip svarbią struktūrinę riziką finansų sektoriui įvardija ekonomikos kintamumą ir ūkio priklausomumą nuo išorės veiksnių. Kai kurios šalys SRR taiko dėl specifinės struktūrinės rizikos, pavyzdžiui, aukšto neveiksnių paskolų lygio, politinio nestabilumo, įstaigų tarpusavio susietumo ar finansavimo šaltinių kintamumo.
Lietuvos bankų sektorius turi pakankamą kapitalo atsargą ir yra atsparus ekonomikos šokams, be to, netolimoje ateityje bankų sektoriaus laukia keli reguliavimo pakeitimai, kurie gali riboti struktūrinę sisteminę riziką, todėl šiuo metu akivaizdaus poreikio taikyti SRR nėra. Būsimi pakeitimai yra susiję su atidėjinių skaičiavimo pokyčiais ir sisteminės svarbos bankų pertvarkymo sistemos įgyvendinimu. Pakeitimų įtaka dar nėra aiški, o prieš svarstant apie naujų reikalavimų taikymą vertėtų geriau suprasti jau numatytų reguliavimo pokyčių poveikį. Be to, atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai parodė, kad šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra gana atsparus nepalankiems ekonomikos šokams, o bankams taikomų kapitalo reikalavimų pakanka, kad būtų atsižvelgta į aktualiausias rizikas.
Nors šiuo metu akivaizdaus poreikio Lietuvoje taikyti SRR nėra, struktūrinė rizika turi būti vertinama nuolat, kad būtų laiku nustatomos grėsmės ir imamasi priemonių joms sumažinti, įskaitant galimybę taikyti SRR reikalavimą ateityje. Struktūrinės rizikos vertinimo metodika dar nėra pakankamai išplėtota, todėl Europos institucijos (ESRV, ECB), ES šalių centriniai bankai, o ir Lietuvos bankas artimiausiu metu ketina skirti daug dėmesio jos plėtotei. Aiškesni struktūrinės rizikos vertinimo kriterijai kartu su tinkamais kiekybiniais kapitalo reikalavimų poveikio vertinimo įrankiais padėtų pasiekti, kad sisteminės struktūrinės rizikos vertinimas ES šalyse būtų labiau suderintas. Kita vertus, makroprudencinės politikos taikymui yra svarbūs ne tik kiekybiniai vertinimai, bet ir ekspertinė nuomonė bei praktinė patirtis. Šalims taikant SRR ir kitus kapitalo rezervus, kaupiama patirtis, kuri suteiks vertingų įžvalgų darant sprendimus ateityje.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.


1 Patvirtinta 2015 m. balandžio 9 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-51.
2 Kapitalo rezervų sudarymo taisyklės Lietuvoje taikomos ne tik bankams, bet ir centrinėms kredito unijoms, todėl Lietuvos bankas makroprudencinius kapitalo rezervus gali nustatyti ir joms.

Uždaryti aprašymą

No 14. Rasa Stasiukynaitė. Understanding monetary policy stance

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-04-17