Lietuvos bankas

Namų ūkių finansų ir vartojimo statistinis tyrimas

  • Ar žinojote, kuriose Eurosistemos šalyse vyrauja didžiausia namų ūkių turtinė ar pajamų nelygybė (žr. 1 pav.)?
  • Ar žinojote, kad iš Eurosistemos šalių daugiausia turto turėjo Liuksemburgo, Kipro, Belgijos ir Maltos šeimos?
  • Ar galėtumėte atspėti, kad iš 22 valstybių, dalyvavusių tyrime didžiausias buvo Lietuvos, Slovakijos, Kroatijos ir Vengrijos nuosavo būsto savininkų procentas (žr. 2 pav.)? Mažiausias procentas šeimų, turinčių nuosavą būstą, buvo Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje.
  • O ar galėtumėte pasakyti, kokia namų ūkių turto kompozicija vyrauja Lietuvoje? 

1 pav. Namų ūkių pajamų ir turto Eurosistemos šalyse Gini koeficientas
(Gini koeficientas; 2017 m.)

Vykdomi projektai

2 pav. Nuosavą būstą turinčių šeimų dalis Eurosistemos šalyse
(procentai, palyginti su visų šeimų skaičiumi; 2017 m.)

Vykdomi projektai

Gini koeficientas parodo pajamų ar turto pasiskirstymą šalyje. Jo reikšmė gali kisti nuo 0 (visiška lygybė) iki 1 (visiška nelygybė).
Kuo šis koeficientas didesnis, tuo didesnė pajamų ar turto nelygybė šalyje.
Šaltinis: The Eurosystem Household Finance and Consumption Survey. Results from the Third Wave.

Atsakymus į šiuos klausimus ir išsamią Lietuvos namų ūkių finansų analizę galite rasti šiuose Lietuvos banko straipsniuose:

[[#ex]]

Tyrimo svarba

Įgyvendindama šį tyrimą Lietuva turi išskirtinę galimybę surinkti informaciją apie mūsų valstybės namų ūkių finansinę padėtį, sukauptą turtą, taupymo ir vartojimo tendencijas, gyventojų turto ir pajamų skirtumus. Namų ūkių finansų ir vartojimo statistinis tyrimas yra vienintelis toks išsamus tyrimas Lietuvos Respublikoje, jis atliekamas cikliškai, kas 2-3 metus. Tyrimo metu vykdomos apklausos rezultatai mums suteikia unikalią galimybę panagrinėti Lietuvos šeimų pajamas, išlaidas, taupymo ir skolinimosi sprendimus bei turto kaupimo tendencijas.

Šis tyrimas yra didesnio tyrimo, atliekamo Eurosistemos šalyse, dalis. Iki šiol Lietuvos duomenų bendrame Europos šalių paveiksle nebuvo, tačiau informacija, surinkta sėkmingai atlikus Lietuvos šeimų finansų ir vartojimo apklausą, šį paveikslą papildo, o jos analizė padės suprasti, kodėl, esant mažoms palūkanoms, nedidėja skolinimasis, kokie veiksniai nulemia taupymo ar turto kaupimo sprendimus. Iki šiol, diskutuodami apie Lietuvos žmonių turtinę ir finansinę padėtį Europos ar pasaulio ekonomistų susitikimuose, neturėdavome konkrečių faktų, kokia yra Lietuvos gyventojų padėtis. Šis tyrimas leidžia susidaryti tikslesnį vaizdą apie turto ir pajamų pasiskirstymą mūsų šalyje, pajamų ir išlaidų kaitą ir kitus svarbius ekonominę gerovę lemiančius veiksnius. Surinkta statistinė informacija yra labai svarbi vertinant, kaip centrinio banko politika veikia žmonių taupymą ir vartojimą, kaip galima pasiekti spartesnį ekonominį augimą ir spręsti kitas mūsų šalies ekonomines problemas.


Tyrimo apimtis

Jūs ir Jūsų šeima į Namų ūkių finansų ir vartojimo statistinį tyrimą iš Gyventojų registro atrinkta atsitiktiniu būdu. Į atsitiktinę imtį pateko apie 10 000 Lietuvos gyventojų (namų ūkių). Tyrimo anketa bus pildoma atsakant į klausimus apie asmens, patekusio į imtį, šeimą ir jos narius. Tyrimo metu surinkti duomenys bus papildomi kitais Lietuvos banko paskolų rizikos duomenų bazės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (Sodros) bei Registrų centro duomenimis.


Duomenų saugumas ir konfidencialumas

Lietuvos bankas, vadovaudamasis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) 13 ir 14 straipsniais, teikia informaciją apie asmens duomenų tvarkymą.

Duomenų valdytojas

Lietuvos bankas, juridinio asmens kodas 188607684, adresas: Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius; adresas korespondencijai: Totorių g. 4, LT-01121 Vilnius, tel. +370 5 268 0029, faks. +370 5 268 0038, el. p. tl.bl@ofni.

Duomenų apsaugos pareigūno kontaktai

tel. +370 5 2680 021, el. p. tl.bl@aguaspaunemoud

Duomenų tvarkymo tikslai ir duomenų tvarkymo teisiniai pagrindai

Asmens duomenis Lietuvos bankas tvarko įgyvendindamas jungtinį Eurosistemos centrinių bankų projektą ir vykdydamas Lietuvos banko valdybos pirmininko patvirtintą Lietuvos banko statistikos programą, nuolat, išlaikydamas tyrimo periodiškumą ir tęstinumą, rengia statistinę informaciją ir vertina Lietuvos namų ūkių finansinę padėtį, pajamų ir vartojimo tendencijas, kitas su namų ūkių finansais susijusias sritis (toliau – tvarkymo tikslas). Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 6 str. 1 d. e punktu, t. y. duomenų valdytojui vykdant teisės aktuose jam pavestas funkcijas.

Tvarkomi duomenys

Pirmiau aprašytu tikslu tvarkomi šie duomenys (jų pogrupiai): kontaktiniai ir apklausų būdu surinkti namų ūkių duomenys apie turtą, finansus, vartojimą, pajamas, taupymą, taip pat informacija apie turimas paskolas, namų ūkio narių užimtumą, pensijas ir kitas socialines išmokas.

Duomenų kilmė

Lietuvos bankas tvarko tuos Jūsų asmens duomenis, kuriuos jis gavo iš Jūsų apklausų būdu, taip pat iš Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazės, Sodros ir Registrų centro.    

Automatizuotas sprendimų priėmimas, įskaitant profiliavimą

Tvarkant Jūsų asmens duomenis, Lietuvos banke nėra vykdomas automatizuotas sprendimų priėmimas, įskaitant profiliavimą.

Duomenų gavėjai

Jūsų asmens duomenis Lietuvos bankas gali perduoti ar sudaryti sąlygas su jais susipažinti šiems asmenims:

  • valstybės institucijoms ir įstaigoms, teismams, teisėsaugos institucijoms, kitiems tretiesiems asmenims, jeigu juos teikti Lietuvos banką įpareigoja įstatymai ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai;
  • valstybės institucijoms, įstaigoms ir asmenimis, su kuriais yra pasirašytos duomenų apsikeitimo ar tvarkymo sutartys ir kai duomenų teikimas yra būtinas norint gauti kitus duomenis tyrimui;
  • Europos Centriniam Bankui.      

Duomenų saugojimo laikotarpis

Apklausose dalyvavusių namų ūkių asmens duomenys yra saugomi 10 metų.  

Duomenų subjektų teisės ir jų įgyvendinimas

Informuojame, kad Jūs turite šias duomenų subjekto teises, kurias Lietuvos bankas įgyvendins Reglamente (ES) 2016/679 ir taikomuose kituose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir nustatytos apimties: 1) teisę gauti informaciją apie duomenų tvarkymą; 2) teisę susipažinti su savo duomenimis ir gauti jų kopiją; 3) teisę reikalauti ištaisyti duomenis; 4) teisę reikalauti ištrinti duomenis („teisė būti pamirštam“); 5) teisę apriboti duomenų tvarkymą; 6) teisę nesutikti su duomenų tvarkymu.

Jeigu pageidaujate įgyvendinti nurodytas teises, Lietuvos bankui turite pateikti rašytinį prašymą tiesiogiai atvykę į Lietuvos banką – jį turite įdėti į Lietuvos banko korespondencijai skirtas dėžes adresu: Totorių g. 4 arba Žirmūnų g. 151, Vilnius; paštu ar el. paštu tl.bl@ofni. Teikdami prašymą, turite patvirtinti savo tapatybę. Teikdami prašymą tiesiogiai, turite pateikti tapatybę patvirtinantį dokumentą. Teikdami prašymą paštu ar per kurjerius, prie prašymo turite pridėti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, patvirtintą notaro, ar šio dokumento kopiją, patvirtintą kita teisės aktų nustatyta tvarka. Teikdami prašymą el. paštu, prašymą turite pateikti taip, kad būtų galima nustatyti elektroninį parašą ir prašymą pateikusį asmenį. Kai dėl informacijos apie asmenį kreipiasi jo atstovas, jis turi pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir atstovo tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Duomenų subjektų teisės įgyvendinamos Duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Lietuvos banke tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

Skundų teikimas

Dėl asmens duomenų tvarkymo ir (ar) duomenų subjekto teisių įgyvendinimo Lietuvos banke galite kreiptis į Lietuvos banką ar jo duomenų apsaugos pareigūną pirmiau nurodytais kontaktais.

Informuojame, kad, nesutikdami su Lietuvos banko sprendimu, priimtu dėl Jūsų pateikto prašymo, susijusio su Jūsų, kaip duomenų subjekto, teisių įgyvendinimu, Jūs turite teisę pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kurios kontaktus rasite čia: https://vdai.lrv.lt/. Visais atvejais, prieš teikdami skundą, susisiekite su Lietuvos banku, kad kartu būtų priimtas tinkamas sprendimas.

Duomenų saugumo užtikrinimas ir klausėjų tapatybės patikrinimas

Lietuvos bankas siekia užtikrinti ne tik tyrimo konfidencialumą, bet ir respondentų saugumą, todėl,  apsilankius klausėjui, patikrinkite jo tapatybę: paprašykite klausėjo pateikti savo darbo pažymėjimą ir paskambinę nemokamu telefonu +370 800 50 500 pasakykite pažymėjime nurodytą vardą, pavardę ir pažymėjimo numerį. Telefonu informaciją teikiantis asmuo pagal šiuos duomenis ir klausėjui suteiktą identifikacinį kodą patvirtins, kad Jūsų šeimą aplankęs klausėjas turi teisę rinkti atsakymus į anketos klausimus.


Dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai į juos

  1. Kodėl yra atliekama apklausa?

Apklausa padės surinkti labai reikalingą informaciją esamai ekonominei situacijai įvertinti ir geresniems ekonominiams sprendimams priimti.

  1. Apie ką yra apklausa?

Apklausos metu klausiama apie Lietuvos Respublikos šeimų turtą, įsipareigojimus (skolas), pajamas, išlaidas ir taupymą.

  1. Kas rengia apklausą?

Europos mastu Eurosistemos šalių tyrimą organizuoja Europos Centrinis Bankas. Lietuvoje tyrimą organizuoja Lietuvos Respublikos centrinis bankas – Lietuvos bankas. Apklausa atliekama kartu su partnere UAB „Eurotela“.

  1. Kodėl turėčiau dalyvauti apklausoje?

Jūsų dalyvavimas tyrime yra svarbus ir bus naudingas asmeniniu, nacionaliniu ir europiniu atžvilgiais.

Dalyvavimas ir sąžiningi atsakymai galėtų būti naudingi Jūsų šeimai apžvelgiant ir įvertinant šeimos išlaidas, pajamas, turto ir įsipareigojimų santykį ir t. t. Taip pat jie yra svarbūs Lietuvai ir kiekvienam jos gyventojui – tyrimo rezultatai gali prisidėti prie labiau pagrįstų ir motyvuotų centrinio banko, Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų sprendimų priėmimo, pavyzdžiui: Europos Centrinio Banko pinigų politikos, Lietuvos finansinio stabilumo užtikrinimo; duomenys reikalingi ekonominei situacijai įvertinti ir geresniems ekonominiams sprendimams priimti ateityje. Tyrimo rezultatai taip pat padės reprezentuoti Lietuvos situaciją Europos kontekste – surinkti rezultatai suteiks galimybę paskelbti apie Lietuvos (ir kitų mažųjų Eurosistemos valstybių) situaciją bendrame Europos kontekste. Nesurinkus duomenų, Lietuva būtų nereprezentuota priimant svarbius sprendimus Eurosistemos šalyse, o tai galėtų turėti netgi neigiamų pasekmių.

  1. Ar aš privalau dalyvauti apklausoje?

Dalyvavimas apklausoje nėra privalomas, tačiau tyrimo organizatoriai labai tikisi ir maloniai kviečia Jus atsakyti į anketos klausimus.

  1. Ar manęs laukia baudos arba teisinė atsakomybė atsisakius dalyvauti apklausoje?

Baudos arba teisinė atsakomybė atsisakius dalyvauti apklausoje nenumatyta, tačiau tyrimo organizatoriai labai tikisi ir maloniai kviečia Jus atsakyti į anketos klausimus.

  1. Kokią naudą gausiu atsakęs į anketos klausimus?

Nauda – ilgalaikė: geresni ekonominės politikos sprendimai Lietuvoje ir Europoje, padedantys mažinti pajamų ir turto nelygybę, skatinti ekonomikos augimą ir ekonominę plėtrą.

Jūsų šeimai klausimai leistų įsivertinti šeimos finansinę padėtį: išlaidas, pajamas, turto ir įsipareigojimų santykį ir t. t.

Už dalyvavimą apklausoje - dovana proginė Lietuvos banko moneta.

  1. Kaip aš buvau atrinktas dalyvauti apklausoje?

Esate atrinktas atsitiktiniu būdu iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro.

  1. Kodėl aš buvau atrinktas į tyrimą?

Nėra jokios priežasties, kodėl būtent Jūs patekote į imtį – tai lėmė atsitiktinumas, visi Lietuvos regionų gyventojai turėjo vienodą galimybę patekti į šią imtį.

  1. Kodėl apklausos negali atlikti kitas namų ūkis?

Apklausos negali atlikti kitas namų ūkis, nes tai pažeistų imties atsitiktinumo ir surinktų duomenų reprezentatyvumo sąlygas, kurios yra būtinos siekiant atlikti patikimą statistinį tyrimą ir gauti patikimus rezultatus.

  1. Kaip gavote mano vardą ir gyvenamosios vietos adresą?

Šie duomenys yra gauti iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro.

  1. Kokia apklausos trukmė?

Vidutinė numatoma apklausos trukmė – apie 50 minučių (sprendžiant pagal kitų valstybių patirtį), tačiau kiekvienu individualiu atveju šis laikas gali skirtis. Jei apklausa užtruktų, ją galima tęsti kitą dieną arba kitu laiku, klausėjas atvyks pakartotinai.

  1. Kodėl turėčiau dalyvauti, jei esu neturtingas?

Jūsų pateikta informacija padėtų įvertinti neturtingiausių Lietuvos šeimų padėtį ir tai padėtų suprasti, kurie šeimos finansų elementai kelia daugiausia rūpesčių ar sudėtingų situacijų namų ūkiams. Būtent todėl, kad esate neturtingas, turite galimybę atstovauti visoms kitoms neturtingoms Lietuvos šeimoms ir padėti ekonominius sprendimus priimančioms institucijoms ilgainiui pagerinti Jūsų padėtį.

  1. Kur galiu patikrinti apklausos teisėtumą ir sužinoti daugiau informacijos?
  1. Kaip jūs užtikrinsite informacijos konfidencialumą?

Lietuvos bankas, siekdamas užtikrinti renkamos ir surinktos informacijos saugumą, ėmėsi visų būtinųjų ir kai kurių didesnio saugumo priemonių pagal Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos įstatymus.

Lietuvos bankas užtikrina, kad informacija, surinkta tyrimo metu, bus naudojama tik bendrajai statistikai suformuoti. Bus užtikrintas visos surinktos informacijos konfidencialumas, asmens duomenys nebus skelbiami arba perduodami trečiosioms su tyrimu nesusijusioms šalims.

Po apklausos atlikimo apklausos dalyvio vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas nebus susieti su pateikta finansine informacija. Vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta yra reikalingi tik administracinėje tyrimo dalyje – užmegzti kontaktą su namų ūkiu.

Bet koks konfidencialios informacijos viešinimas ar nutekinimas būtų baudžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

  1. Kodėl aš turėčiau dalytis asmenine informacija?

To reikia dėl Jūsų, kitų šeimų ir valstybės gerovės.

  1. Kokios institucijos naudosis šia informacija?

Nuasmeninta statistine informacija naudosis Lietuvos bankas, Europos Centrinis Bankas, mokslo įstaigų mokslininkai.

  1. Kodėl negalite sužinoti šios informacijos iš kitų institucijų, pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos?

Tokios išsamios informacijos, kuri renkama šio tyrimo metu, neturi nė viena institucija.

  1. Ar mano atsakymai bus viešinami?

Jūsų atsakymai nebus viešinami. Po apklausos Jūsų pateikti duomenys bus nuasmeninti laikantis duomenų apdorojimo taisyklių ir standartų. Tik tada parengta statistinė informacija galės būti pateikiama Lietuvos bankui, Europos Centriniam Bankui, mokslo įstaigų mokslininkų tyrimams.

  1. Ar gali kitas žmogus atsakyti į klausimus?

Jei Jūs gavote Jums asmeniškai adresuotą laišką, tačiau Jūsų šeimoje yra kitas žmogus, kuris gali geriau atsakyti į anketos klausimus apie Jūsų šeimos finansus, jis gali atsakinėti į anketos klausimus.

  1. Ar man pasiruošti finansinius dokumentus, kuriuose gali būti papildoma informacija?

Paruošti finansiniai dokumentai labai padidintų atsakymų tikslumą, sumažintų klaidų tikimybę ir sutrumpintų apklausos trukmę. Tai nėra būtina, tačiau pageidautina ir rekomenduotina.

  1. Kada būtų galima tikėtis tyrimo rezultatų pateikimo?

Ankstesnio tyrimo rezultatai jau buvo pristatyti viešai ankstesniais (2023) metais.

Šio naujo tyrimo apibendrintą informaciją Europos mastu numatoma pateikti 2025 m.


Daugiau informacijos

Nemokamu telefonu: +370 800 50 500 (darbo dienomis, 7.00–22.00 val.)

Susipažinti su Eurosistemos šalių ir kitų valstybių tyrimų rezultatais galite čia.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2024-09-27